Septynias „Oskarų“ statulėles susižėręs „Openheimeris“ pernai tapo ne tik geriausiu filmu. 2023 metais tai buvo pats ieškomiausias filmas piratinėse svetainėse.  

Teigiama, kad Lietuvoje pirataujančių vis mažėja, o LRTK skelbia, kad pernai 7 proc. mažiau gyventojų nei ankstesniais metais nelegaliai žiūrėjo filmus ar klausėsi muzikos.

„Jau kelis metus iš eilės linksniuojama, kad Lietuva yra penktoje vietoje pagal piratavimo mastą. Mes paneigėme šiuos skaičius, turime objektyvių duomenų, kad statistika – klaidingai surenkama. Duomenys ne taip gerai pozicionuojami, kaip yra iš tikrųjų“, – tikino LRTK Stebėsenos skyriaus vedėjas Andrius Katinas.  

„Lietuva daro tikrai nemažus žingsnius. Nors pasidžiaugti tuo, kad pasiekėme nulinį piratavimo lygį, deja, dar negalime“, – teigė LRTK pirmininko pavaduotojas Ričardas Slapšys. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak specialistų, nelegalių platformų mėgėjus pagauti tampa vis lengviau, mat ieškant pažeidėjų pasitelkiamos ne tik turimos technologijos, bet ir interneto tiekėjai.  

„Šaliname piratinių svetainių domenų vardus iš „Google“ paieškos sistemos, turime priemonę, kuri padeda užšaldyti banko sąskaitas, kurios naudojamos nelegaliose svetainėse, susirašinėjame su tarpininkais, prieigos paslaugų tiekėjais, vadinamais „hosteriais“, kad jie pašalintų turinį, nurodytų atsakingų asmenų duomenis, kurie ir paviešino tą turinį“, – aiškino A. Katinas.

Klientus išlaikyti bandančios piratinės svetainės įprastus domenus pakeičia neretai užslaptinamais IP adresais. Lietuvoje vien pernai pašalinta 40 tokių adresų. 

„Žmonės galvoja, kad siųsdamiesi ir įsigydami kūrinius neteisėtai nepadaro jokio pažeidimo, jokios žalos. Deja, taip nėra“, – sakė R. Slapšys.

O kai kurie nelegalių filmų ieško naudodamiesi VPN paslauga ir tikisi išsisukti nuo atsakomybės, tačiau komisija sako, kad nepavyks. 

„VPN paslaugų tiekėjai taip pat yra tarpininkai, kurie turi teises ir pareigas. Jie gali identifikuoti tuos asmenis, tuos tikruosius IP adresus, iš kurių parsisiunčiamas ar skelbiamas neteisėtas turinys. Tai tokiu būdu vartotojas nepasislėps“, – kalbėjo A, Katinas.

Daug asmenų yra emigravę. Jie nori žiūrėt, pavyzdžiui, savo nacionalinius kanalus ir nenori pirkti legalių platformų, todėl moka mažiau ir renkasi neteisėtas paslaugas.

Komisijos duomenimis, Europoje daugiausiai pirataujama išsivysčiusiose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje.  

„Labai daug emigravusių asmenų. Jie nori žiūrėt, pavyzdžiui, savo nacionalinius kanalus, bet nenori pirkti legalių platformų, todėl moka mažiau ir renkasi neteisėtas paslaugas. Tokių migrantų – milijonai“, – tikino A. Katinas. 

Nuo praeitų metų liepos Lietuvoje už piratavimą skiriamos baudos. Iš pažeidėjų gali būti pareikalauta nuo 280 iki 600 eurų. Tiesa, pasitaiko tokių, kurie kaltės nepripažįsta.  

„Dažniausi pasiteisinimai būna tokie, kad filmą atsisiuntė ne jie, o jų vaikas, anūkas, brolis, sesė ir t. t.“, – priežastimis dalinosi teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij. 

Iki šiol už autorių teisių pažeidimus ir jų kūrinių platinimą Lietuvoje nubausti 67 pažeidėjai.  

„Rinkos konsultacija atskleidė, kad tokio technologinio sprendimo modeliai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, išmanaus įskiepio įdiegimas, galimybė prisijungti prie integruotos legalaus turinio platformos, dirbtinio intelekto įgalinimas, tačiau ne visi šie modeliai gali būti vienodai efektyvūs juos įgyvendint Lietuvos audiovizualinio turinio rinkoje. Atsižvelgiant į tai, reikalinga galimybių studija, kurioje būtų išanalizuoti galimi sprendimai pagal jų naudą rinkai ir efektyvumą vartotojui“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai.

Siekiama, kad įgyvendinus nelegalaus turinio identifikavimo ir ribojimo internete technologinį sprendimą, vartotojas būtų įspėjamas apie jo naudojamą nelegalų turinį ir nukreipiamas į legalią prieigą.

Kultūros ministerijos teigimu, vartotoją nukreipti į legalias svetaines reikia, nes, kaip paaiškėjo, maždaug 10–20 proc. žmonių nelegalų turinį vartoja to nesuprasdami.

„Praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai piratinės interneto svetainės stengiasi pateikti save kaip legalaus turinio platintojus, be to, apgaulės būdu renka įmokas iš vartotojų, taip dar labiau padidindamos vartotojų įsitikinimą, kad platinamas turinys yra legalus. Susiklosto situacija, kai dėl nežinojimo piratinį audiovizualinį turinį vartoja ir tie naudotojai, kurie sutiktų sumokėti už legalų turinį, jei turėtų reikiamos informacijos“, – nurodo ministerija.

Anot jos, įdiegus naująjį technologinį sprendimą, būtų ne tik keliamas vartotojo sąmoningumas, bet ir įvedama aiškesnė skirtis tarp legalaus ir nelegalaus turinio, palengvėtų valstybės institucijų bendradarbiavimas, kovojant su piratavimu.

Be to, tai prisidėtų prie legalaus turinio vartojimo kultūros puoselėjimo, leistų sumažinti piratinio turinio vartojimo mastus, didintų legalaus audiovizualinio turinio plėtrą.

Viešojo pirkimo pasiūlymų laukiama iki sausio 26 dienos.

Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užėmė trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio jungėsi apie 12 kartų per mėnesį, tuo metu ES vidurkis siekė 5,9 karto.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų.

Pasak Kultūros ministerijos, kurios užsakymu ir sukurta naujoji metodika, šis indeksas – išvestinis rodiklis, apskaičiuotas iš dviejų grupių rodiklių: jie apibūdina nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nelegalaus turinio vartojimo priimtinumo bei pakantumo jam nuostatas.

„Pagal sukurtą metodiką bus galima atlikti periodinius tyrimus – planuojama kas dvejus metus –  ir stebėti Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio (...) vartojimą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį į skaitmeninį piratavimą, taip pat stebėti visuomenės nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nuostatų kaitą“, – sakė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

„Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius“, – pažymi jis.

Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius.

Viceministro teigimu, metodika leis stebėti nelegalų filmų, serialų, vaizdo įrašų, televizijos laidų, sporto transliacijų, muzikos kūrinių, e. knygų ir audioknygų, žurnalų, natų, vaizdo žaidimų, mokomojo turinio ir programinės įrangos turinio vartojimą.

Klausimyną sudaro prasminiai klausimų blokai: legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročiai, tokio turinio pasirinkimo priežastys ir vartojimo būdai bei neigiamos jo vartojimo pasekmės, visuomenės žinios, įsitikinimai ir nuostatos nelegalaus turinio atžvilgiu, komunikacija socialinėje erdvėje ir šeimoje, taip pat pagalbiniai klausimai.

Naudojant naująją metodiką atliktas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo imtis siekė 412 14–64 metų Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, papildomai išskiriant 14–29 metų gyventojus. Statistinė paklaida esant tokiai imčiai siekia apie 4,9 procento.

Jis parodė, jog piratavimo indeksas – 40 balų iš šimto. Taip pat atskleidė, kad 45 proc. gyventojų bent kartais vartoja kokios nors kategorijos nelegalų turinį, tokį turinį reguliariai vartoja 29 procentai.

Beveik pusė gyventojų laiko priimtinu bent vieną nelegalios prieigos prie internetinio turinio ar jo sklaidos būdą, 24 proc. nurodo negebantys atskirti legalių ir nelegalių internetinio turinio prieigų. Tuo metu 62 proc. vartoja legalų mokamą skaitmeninį turinį.

Taip pat pastebėta, kad kiek daugiau nei pusę respondentų, vartojančių nelegalų turinį, atsisakyti jį vartoti paskatintų bauda iki 200 eurų.

Pagrindinėmis priežastimis vartoti nelegalų turinį apklaustieji nurodė tai, jog legaliai pirkti turinį yra per brangu, dalis teigė legaliuose šaltiniuose nerandantys norimo turinio.

Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką sukūrė ir bandomąjį tyrimą atliko bendrovės „KOG institutas“ ir „Norstat LT“.

– Kokią vietą užimame pagal piratavimo mastą?

– Lietuva pagal piratavimo mastą Europos Sąjungoje (ES) yra trečioje vietoje. Šioks toks poslinkis į priekį yra, nes anksčiau užėmėme pirmą arba antrą vietas. Visuomenėje yra dalis žmonių, kurie nevisiškai supranta, kad naudoja kažkokią nelegalią produkciją ar nelegalioje platformoje žiūri filmą. Tuo tikslu yra rengiamas naujas įrankis, instrumentas, kad bet kuris asmuo galėtų pasitikrinti, ar tas kūrinys yra iš legalios platformos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką lietuviai vagia dažniau – filmus ar muziką?

– Muziką lengviau pasiekti iš įvairių platformų. Na, o atsirandant platformoms, kuriose patogu žiūrėti filmus už tam tikrą mokestį, aiškią sistemą, žinant, kur tie mokesčiai nueina, tai tie dalykai gelbėja. Be abejo, kai kada sunku pamatuoti tą mastą, pavyzdžiui, imant tas pačias knygas ar net natas. Sakyčiau, kai kada tai yra ir vidinės kultūros reikalas, bet kai kuriais atvejais lemia visa to nelegalaus turinio patekimo sistema, kuri lengvai prieinama ir patogi. Visi žinome tas svetaines, dėl kurių buvo ir teisminių ginčų.

BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau.

 

– Kaip  ketinate pažaboti piratavimą? Ką norėtumėte akcentuoti?

– Matydami visą vaizdą, esamas spragas, mes pateikėme Seimui įstatymų pakeitimus – tiek Baudžiamojo kodekso (BK), tiek Administracinių nusižengimo kodeksus (ANK), kurie neatliepė realybės. Pavyzdžiui, BK 192 straipsnyje, kuris kaip tik kalba apie nelegalaus turinio skleidimą, platinimą, jame tokios sąvokos kaip interneto sklaida iki šiol iš viso nebuvo. Arba ANK – jame buvo kalbama tik apie nelegalaus turinio vartojimą nekomerciniais tikslais. O vartojimas komerciniais tikslais apskritai nebuvo aprašytas įstatymuose. Žodžiu, ta kova su piratavimu yra ilgalaikė. Tam reikia teisinės bazės, kuri būtų adaptuota visiems galimiems atvejams ir galimybėms, kurias suteikia šiuolaikinės technologijos. Autorystę, intelektualinį produktą svarbu apsaugoti ir vertinti. 

– Ar bandėte suskaičiuoti, kiek lėšų praranda autorius, jeigu jo kūrinys yra pavagiamas?

– Tokių skaičių aš dabar tikrai nepasakysiu, nes reikėtų klausti ir kitų institucijų. Kalbant apie administracinių nusižengimų sureguliavimą, mano galva, dar yra vienas svarbus pokytis. Iki šiol nėra efektyvi ir pačių institucijų kova su piratavimu. Pavyzdžiui, policija užsiima tik labai reikšmingais, stambaus masto pažeidimais, susijusiais su piratavimu. O Lietuvos radijo ir televizijos komisija iš viso neturėjo tokios funkcijos. Jos darbas yra sekti visą viešąją erdvę, fiksuoti, kur tas nelegalus turinys gali būti ir imtis priemonių. Tačiau iki šiol informavus policiją, visą tyrimą tekdavo atlikti iš naujo. Tad dabartiniai įstatymų pakeitimai leis Radijo ir televizijos komisijai pačiai atlikti ir tyrimą, ir išrašyti baudą už administracinį nusižengimą. Svarbu, kad patobulintas mechanizmas veiktų greitai ir efektyviai.

– Seimas prašo, kad patys gyventojai pasiūlytų bausmes piratams. Ar tai nėra ženklas, kad trūksta kompetencijos, nelabai suvokiama, kaip yra pirataujama?

– Nelabai esu girdėjęs apie tokį siūlymą. Tiek BK, tiek ANK bausmės yra įvardintos, turėjome tik spragų dėl nelegalaus turinio panaudojimo komerciniais tikslais. O BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau ir operatyviau. Dar svarbu, kad atsirastų patogios platformos vartotojams, nes pastebėjome, kad daug žmonių vartoja nelegalų turinį būtent dėl patogumo. 

„Statistika rodo, kad pagal nelegalaus turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Šiais pakeitimais siekiama mažinti piratavimo lygį Lietuvoje, teisinį reguliavimą pritaikant skaitmeninei aplinkai“, – pristatydamas pataisas Seime antradienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisos nustatytų atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamu internete komerciniais tikslais ir leistų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai už kūrinių patalpinimą skaitmeninėje erdvėje taikyti administracinę atsakomybę.

„Šiuo metu susidariusi tokia problematika, kad internetas yra būtent ta vieta, kurios nepasiekia komercine prasme ir Administracinis kodeksas, ir Baudžiamasis kodeksas, siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešu internete“, – kalbėjo ministras.

Pataisoms po pateikimo pritarta bendru sutarimu, jas toliau nagrinės Seimo komitetai.

Pagal projektus, už neteisėtą kūrinio patalpinimą internete komerciniais tikslais siūloma bausti kaip ir už kitas šiuo metu kodeksuose įrašytas veikas dėl kūrinių neteisėto kopijavimo ir  t. t. – iki dvejų ar trejų metų nelaisvės, priklausomai nuo žalos dydžio.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas, paskelbimas ar pan. pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų, padarytas pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie dvylika kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia 5,9 karto.

2019 metais atliktas tyrimas rodė, kad vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų. 

„Pataisos turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Ministerija siūlo numatyti atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamą internete komerciniais tikslais, leisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai už kūrinių patalpinimą skaitmeninėje erdvėje taikyti administracinę atsakomybę.

Trečiadienį pritarus Ministrų kabinetui, toliau pataisos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pagal projektus, už neteisėtą kūrinio patalpinimą internete komerciniais tikslais siūloma bausti kaip ir už kitas šiuo metu kodeksuose įrašytas veikas dėl kūrinių neteisėto kopijavimo ir  t. t. – iki dvejų ar trejų metų nelaisvės, priklausomai nuo žalos dydžio.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas, paskelbimas ar pan. pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų, padarytas pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia  5,9 karto.

2019 metais atliktas tyrimas rodė, kad vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų.

Prancūzijos karinių jūrų pajėgų ir partnerių karinių laivynų valdomas Jūrų informacijos bendradarbiavimo ir informavimo centras (MICA) pranešė, kad pernai užregistruota 300 piratavimo ir apiplėšimo atvejų.

Tarptautinis jūrų biuras (IMB) spalio mėnesį ketvirčio ataskaitoje jau pranešė, kad tokių veiksmų skaičius buvo mažiausias nuo 1992 metų.

Gvinėjos įlankoje, esančioje prie vakarinės Afrikos pakrantės ir laikomoje karštu piratavimo tašku, 2022 metais buvo užpulti tik trys laivai, o 2019 metais – 26, teigė MICA.

Toje pačioje vietovėje pagrobimų skaičius pernai sumažėjo iki dviejų – ženklus pokytis, palyginus su 2019 metais, kai jų buvo net 146.

„Skaičius dar niekada nebuvo mažesnis“, – AFP sakė MICA vadas Ericas Jaslinas (Erikas Džaslinas).

Tačiau jis įspėjo: „Niekada negali žinoti, kas, kalbant apie piratavimą, gali nutikti rytoj. Patariame ir toliau elgtis atsargiai.“

Daugelis buvusių piratų ėmėsi kitos veiklos, pavyzdžiui, neteisėto naftos perdirbimo ar vogtos naftos gabenimo, sakė ataskaitoje cituojama Kopenhagos universiteto tyrėja Katja Lindskov Jacobsen (Katia Lindskov Jakobsen)

Ataskaitoje teigiama, kad apiplėšimų teritoriniuose vandenyse, kurie skiriasi nuo piratavimo atviroje jūroje, skaičius tebėra aukštas, o Malakos ir Singapūro sąsiauriuose jų netgi padaugėjo.

Prekyba narkotikais ir ginklais, kontrabanda ir ginkluoti konfliktai jūroje taip pat vis dar kelia pavojų laivybai, sakė E. Jaslinas.

MICA centras įsteigtas 2016 metais, kad nustatytų ir analizuotų situacijas bei incidentus, turinčius įtakos jūrų laivybai visame pasaulyje, ir įspėtų įgulas bei laivų savininkus apie gresiančius pavojus.

60 proc. 27-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse apklausoje dalyvavusių 15–24 metų amžiaus europiečių teigė pageidaujantys naudotis skaitmeniniu turiniu iš teisėtų šaltinių – ankstesnėje 2019 m. apklausoje tokį norą išreiškė 50 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių jaunuolių yra 56 proc.

Taip pat 60 proc. respondentų nurodė, kad praėjusiais metais jie nesinaudojo turiniu iš neteisėtų šaltinių (jo nežiūrėjo, neklausė, neskaitė, nežaidė), jo neatsisiuntė ir neperdavė srautu. 2019 m. tokių jaunuolių dalis siekė 51 proc., o 2016 m. – 40 proc., tad šie skaičiai rodo, kad tendencingai auga legalaus skaitmeninio turinio naudojimas.

Kaip praneša Kultūros ministerija, mūsų šalyje sąmoningai besirenkančių nelegalų skaitmeninį turinį sumažėjo nuo 45 proc. 2019 m. iki 19 proc. 2022-aisiais – tai didžiausias teigiamas šuolis tarp visų ES valstybių. Lietuva šioje srityje padarė didžiausią pažangą, nors jaunųjų europiečių internetinis piratavimas išlieka stabilus – penktadalis (21 proc.) jaunųjų vartotojų pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie sąmoningai pasinaudojo piratiniu turiniu.

Tyrimas taip pat parodė, kad 12 proc. ES respondentų atsitiktinai pasinaudojo piratiniu turiniu, o 7 proc. nėra tuo užtikrinti. Pagrindinės piratinio turinio rūšys buvo filmai (61 proc.), televizijos serialai (52 proc.) ir muzika (36 proc.).

Tyrimas dar kartą patvirtino, kad kaina ir prieinamumas tebėra pagrindiniai skaitmeninio piratavimo veiksniai, tačiau socialinės aplinkos įtaka tampa vis svarbesnė. Kibernetinės grėsmės ir sukčiavimas internete yra vienos pagrindinių atgrasomųjų priemonių rinktis piratinį skaitmeninį turinį.

Sąmoningas pasirinkimas

„Paklausus tyrimo dalyvių, ar, rinkdamiesi nelegalų šaltinį, tai darė suprasdami, 68 proc. tyrimo dalyvių atsakė teigiamai“, – sakė viena projekto vadovių Beatričė Ceizarienė.

Atliekant bandomąjį tyrimą buvo įvertinti beveik 400 respondentų duomenys. Juo siekta identifikuoti 14–29 metų Lietuvos jaunimo įpročius ir elgesį skaitmeninėje erdvėje ir jų požiūrį į intelektinės nuosavybės apsaugą, nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimą, piratavimą.

„Filmų ir serialų piratas – 15–19 metų moksleivis, gyvenantis mieste. Piratavimo įpročiai tokie: nelegalius filmus ir serialus jis atsisiųstų ir išsisaugotų kompiuteryje ir telefone“, – sakė B.Ceizarienė.

Muzikos piratas, pasak jos, tai 14–21 metų moksleivis ar studentas, dažniausiai vyras, kuris muzikos klausosi tiesiogiai ir atsisiųsdamas į įrenginius. Žaidimų piratai – 16–19 metų moksleiviai. Mokamo turinio piratai kiek vyresni – 21–26 metų studentai iš didmiesčių.

„Pagrindinė piratavimo priežastis – kaina. Turinį respondentai renkasi, nes nelegaliuose šaltiniuose jis yra nemokamas arba pigesnis“, – pasakojo B.Ceizarienė.

Nelegaliai įvairų turinį naudojanti pirataujanti moteris – 14–29 metų, kuri išsiskiria nelegaliu elektroninių knygų vartojimu.

Supranta legalumo svarbą

Tyrimo duomenys, anot juos pristačiusių atstovų, atskleidė ir tai, kad vartotojams svarbu, jog turinys būtų legalus.

„Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių išskyrė, kad svarbu klausytis muzikos legaliai, tai svarbu ir žaidžiant žaidimus, žiūrint vaizdo įrašus. Trečdaliui apklaustųjų nesvarbu, ar turinys legalus“, – sakė kita projekto kuratorė Elena Ruikytė.

„Jei norėtume lyginti pagal lytį, didesnei daliai vyrų nei moterų nesvarbu, ar filmai, serialai žiūrimi iš nelegalių šaltinių“, – sakė ji.

Muzika yra dažniausiai jaunimo pasirenkamas turinys internete. Aštuoni  iš dešimties respondentų per pastaruosius metus muzikos klausėsi legaliai, vaizdo įrašus pusė dalyvių taip pat stebėjo legaliai, naudojosi mokomuoju turiniu.

Kaip pagrindinį dalyką, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas.

Pasak E.Ruikytės, šis tyrimas buvo aktualus siekiant sužinoti ir bendrąją informaciją apie jaunimą ir jo pomėgius, susijusius su skaitmeniniu turiniu.

„Per pastaruosius dvylika mėnesių tyrimo dalyviai nors kartą per savaitę dažniausiai rinkosi klausytis muzikos, žiūrėti vaizdo įrašų, filmų ir serialų. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų rinkosi skaityti elektronines knygas arba elektroninius leidinius“, – sakė E.Ruikytė.

Atsižvelgiant į dažnumą, muzika pasirenkama 271 dieną per metus, mažiausiai renkamasi skaityti elektronines knygas – 24 dienas per metus. Kas trečias apklaustasis nurodė, kad žiūri serialus ar filmus ir naudojasi mokomuoju turiniu. Moterys labiau linkusios kasdien klausytis muzikos nei vyrai.

Pirktų, jei įpirktų

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (65,1 proc.) kaip pagrindinį dalyką, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas.

Pusė apklaustųjų sutinka, kad jų elgesį iš dalies pakeitė nauji, išpopuliarėję legalūs šaltiniai, transliuojantys konkretų turinį, todėl vis dažniau renkasi legalius šaltinius. Daugiau nei penki iš dešimties tyrimo dalyvių nurodė pakeitę savo elgesį ir atsisakę nelegalių turinio šaltinių.

Duomenų pristatyme dalyvavusi Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Inga Davidonienė teigė, kad šie rezultatai iškalbingi.

„Noriu pasakyti, kad užsikabinau už tų 49 procentų, kurie paminėjo, jog kai nėra legaliai prieinamo turinio, ieško internete. (...) Žvelgiant į tendencijas, einame prie prenumeratos modelio su „Netflix“ , „Spotify“. Saugiau, patogiau susimokėti nedidelę įmoką ir naudotis legaliai. Kažkokios platformos tikrai labai palengvintų gyvenimą visiems – ir vartotojams, ir kūrėjams“, – sakė I.Davidonienė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje pernai, palyginti su praėjusiais metais, vėl augo.

2020 m. pirmąjį pusmetį „Netflix“ vartotojų skaičius siekė 40 tūkst., antrąjį pusmetį vartotojų skaičius išaugo iki apytiksliai 51 tūkst. Pernai pirmąjį pusmetį vartotojų skaičius buvo 65 tūkst. vartotojų. Lyginant abiejų metų pirmojo pusmečio rezultatus, tai sudaro 62 proc.

2019 m. „Netflix“ paslaugomis naudojosi apie 20 tūkst. vartotojų, o 2018 – apie 7 tūkst.