Apsigalvoti verčia nepatogumai

Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų apsigalvoja ir galiausiai neįvykdo pirkimo, kurį planavo e. parduotuvėje. Pasak e. parduotuvių mokėjimų platformos „Neopay“ vadovo Vytauto Oleškevičiaus, pagrindinė to priežastis – nepatogus vartotojui kelias apsipirkimo pabaigoje. Pristatymo mokestis yra kita svari priežastis atsisakyti pirkinio.

„Mokesčiai kartais irgi būna gana dideli. Kai buvo pandemija, popandeminis laikotarpis vartotojai tapo šiek tiek išlepinti, nes tada vyravo nemokamas pristatymas. Dabar to nėra. Jei krepšelio vertė mažesnė, išeina nemaža suma – kartais pristatymo mokestis sudaro iki 10–15 proc. pirkinių kainos“, – skaičiuoja V. Oleškevičius.

E. parduotuvių klientus neretai atgraso ir ne visada patogios atsiskaitymo sąlygos. „Dažnai nėra tų priemonių, kuriomis norima atsiskaityti. Pavyzdžiui, nėra galimybės atsiskaityti kortele arba per „Apple Pay“ ar „Google Pay“ mokėjimo sistemas, o tai šiuo metu gana populiaru. Ypač auga „Apple Pay“, daugiau nei 30 proc.“, – pastebi e. atsiskaitymų žinovas.

Stabilizavosi: po pandemijos kai kurie e. verslai augo gerokai daugiau nei 30 proc., tačiau dabar, anot V. Oleškevičiaus, grįžtama prie sveiko, 10–15 proc., augimo. / V. Oleškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Neigiama patirtis

Nemaža dalis vartotojų nenori dalytis savo asmeniniais duomenimis, todėl prieš pirkinio apmokėjimą dažnai pasitaikantis privalomas įsiregistravimas, kai tenka nurodyti savo e. paštą ar sutikti su įvairiomis taisyklėmis, neretai irgi atbaido pirkėjus.

„Dalyviai mūsų inicijuotose apklausose labai tai akcentavo. Dalyvavus įvairiose konferencijose, pasikalbėjus su kitais e. verslų atstovais, susidarė įspūdis, kad pastaruosius dvejus metus vartotojai labai vengia bet kur ir bet kam patikėti savo duomenis. Nemaža dalis verslų stengiasi vykdyti pardavimą be klientų registracijos, bet tikrai yra nemaža dalis, kuri to nedaro, kad susirinktų vartotojų duomenis ir galėtų komunikuoti“, – sako V. Oleškevičius.

Šiandien e. verslai labai atsakingai analizuoja vartotojo patirtį, daug į tai investuoja. „Turime partnerių, e. parduotuvių kūrėjų, jie į tai tikrai atsižvelgia. Tai vienas iš konkurencinių pranašumų, kuriuo galima pritraukti naujų vartotojų ir juos išlaikyti – pradedant nuo didžiųjų ir baigiant mažesniaisiais verslais. Aišku, patys mažiausi į tokius dalykus neinvestuoja, bet suprantu, kodėl – jie turi ribotus biudžetus, turi susikurti e. parduotuvę, pradėti verslą. Tačiau kartais geriau pradiniame etape investuoti 1–2 tūkst. eurų ir taip išlaikyti vartotoją. Jis turės motyvą sugrįžti, nes neigiama patirtis apsiperkant padaro labai didelį efektą“, – tikina V. Oleškevičius.

„Praėjusių metų pabaigoje atlikome tyrimą ir tarp klausimų buvome įtraukę vartotojo patirties aspektą. Tikrai buvo dideli skaičiai, virš 50 proc. teigė, kad neigiama patirtis apsipirkimo metu nebegrąžins į tą pačią parduotuvę. Konkurencija tikrai didelė – identiškų prekių dažniausiai galima rasti ne vienoje parduotuvėje, todėl vartotojai gali lengvai migruoti ten, kur jiems patogiau apsipirkti“, – tęsia jis.

Buitinė chemija, farmacija

Tradicinis e. parduotuvių pirkinių krepšelis labai įvairus, viskas priklauso nuo segmento, į kurį orientuota prekyba. Anksčiau buitinės, pramoninės prekės e. erdvėje nebuvo labai populiarios, o šiandien jos perkamos panašiu mastu kaip ir fizinėse parduotuvėse. „Nišinės buitinės chemijos, farmacijos parduotuvės yra augantis segmentas. Drabužiai, avalynė laikosi jau tradicinėje trajektorijoje“, – sako V. Oleškevičius.

Matyti dar viena tendencija: e. parduotuvėse mažėja apsipirkimų srautas. Tai atspindi tą pačią tendenciją, kuri matoma ir fizinėse parduotuvėse. Mažėja ir paties pirkinių krepšelio vertė. Pasak V. Oleškevičiaus, anksčiau jo vidurkis siekė apie 50-60 eurų, dabar – apie 40 eurų.

„Tendencijos dėl vartojimo sumažėjimo e. parduotuvėse yra tokios pačios kaip ir fizinėse, gal tik šiek tiek vėluoja. Pirmąjį šių metų ketvirtį jau buvo matyti, kad vartojimas fizinėse parduotuvėse mažėja, o e. parduotuvėse mažėjimas, remiantis statistika, prasidėjo nuo balandžio“, – teigia V. Oleškevičius.

Iš reklamos perspektyvų

Keičiasi ne tik e. pirkinių krepšelio ypatumai, bet ir paties e. pirkėjo paveikslas. Iki pandemijos toks klientas buvo jaunesnis, vadinamosios Y kartos, gimusios per pastaruosius kelis praėjusio amžiaus dešimtmečius, atstovas arba po 2000-ųjų gimusios vadinamosios Z kartos žmogus, kuris daugiausia apsipirkdavo būtent e. parduotuvėse. Po pandemijos situacija pasikeitė ir vyresni žmonės, pavyzdžiui, demografinio sprogimo kartos (angl. baby boomers) atstovai, kurie gimė iki daugmaž 1960-ųjų, taip pat pradėjo apsipirkti e. parduotuvėse. Jie, kaip ir jaunesnioji karta, atrado, kad tai yra ir greitesnis, ir patogesnis būdas.

Dažnas 50 metų ir vyresnis asmuo turi perkamąją galią, tačiau, žiūrint iš reklamos perspektyvų, gali susidaryti įspūdis, kad šiam pirkėjui skiriamas per mažas dėmesys. „Visi susikoncentruoja į jaunesnį segmentą, kuris turi santykinai mažesnę perkamąją galią, o sulaukia didesnio dėmesio. Čia vėl grįžtame prie vartotojo kelio apsipirkimo metu patogumo reikšmės, nes daug kas turėtų būti orientuota į vyresnį vartotoją, o jam viskas turėtų būti ypač lengva, patogu ir greita. Reikšminga tokių pirkėjų dalis po pandemijos migravo į e. parduotuvę ir nebegrįžo į fizinę“, – teigia V. Oleškevičius.

Jaunesnioji karta taip pat išliko e. prekybos plotmėje, bet tapo reiklesnė. Jai svarbus ne tik patogumas, bet ir kad verslas būtų atsakingas. „Jaunesniajai kartai mažiau svarbios akcijos ir prekių ženklai. Nors daliai tai vis dar yra svarbu, bet nėra prisirišimo prie prekės ženklo, daug svarbiau, kad jis būtų socialiai atsakingas, kad gamybai naudotų žaliąją energiją ir t. t.“, – vardija ekspertas.

Naujoji migracija

Pagrindinis pasikeitęs vartotojo įpročių dėmuo yra naujas požiūris į laiką ir greitį. Iki pandemijos dažnai apsipirkimas būdavo pramoga, laisvalaikio praleidimo būdas. Lietuvoje ši tendencija buvo labai stipri, bet, pavyzdžiui, užsienyje, ypač JAV, jau prieš pandemiją buvo jaučiamas stiprus klientų srautų fizinėse parduotuvėse sumažėjimas, ypač didžiuosiuose prekybos centruose. Pirkėjai jau buvo atradę e. parduotuves.

Nemaža dalis verslų stengiasi vykdyti pardavimą be klientų registracijos, bet tikrai yra nemaža dalis, kuri to nedaro, kad susirinktų vartotojų duomenis ir galėtų komunikuoti.

„Fizinių parduotuvių – didelių prekybos centrų – pardavėjai prigalvodavo įvairiausių pramogų, kad vartotojas ateitų pasilinksminti, papramogauti, gautų teigiamos patirties. Dabar taip pat yra tokių pirkėjų, kurie ateina apsipirkti kelis kartus per metus, įsigyja, ko reikia, ir viskas tuo baigiasi“, – sako V. Oleškevičius.

Kad ir kaip būtų, jis beveik neturi abejonių, kad didelė per ir po pandemijos į e. parduotuves migravusi pirkėjų dalis ten ir pasiliks. „Buvo toks laikas, kai po pandemijos e. verslai augo po 30 proc., kai kurie – ir po du ar tris kartus. Galvota, kad tokia eksponentinė tendencija išsilaikys, bet to tikrai nebus. Taip ir atsitiko – grįžome, vadinkime, prie sveiko augimo. E. verslai auga, bet auga 10–15 proc. Tokia tendencija, manau, išliks. Žinoma, neaišku, kaip pasisuks ekonominiai klausimai, bet kryptis turėtų išlikti tokia“, – prognozuoja V. Oleškevičius.

Kaip suvilioti?

Anksčiau, prieš 3–5 metus, klientus į e. parduotuves buvo bandoma vilioti mažesne negu fizinėse parduotuvėse kaina.  Yra išlikusi anuomet susiformavusi nuostata, kad e. parduotuvėje yra pigiau nei fizinėje, tačiau V. Oleškevičius sako, kad dabar situacija yra pasikeitusi, kadangi žmonės lygina kainas. „Yra platformų, kuriose, įvedus atitinkamą prekę, gali palyginti, kiek ji kainuos kitose e. parduotuvėse“, – priduria jis.

„Dabar konkuruojama ne per kainą. Vienas sumažina kainą, kitas sumažina kainą ir įvyksta grandininė reakcija. Pagrindinis veiksnys yra prekė, jos vertė, verslai labai išsigrynina savo tikslinį vartotoją ir kryptingai išsiaiškina jo poreikius, pomėgius, todėl, atsižvelgę į visa tai, komunikuoja apie atitinkamas vertes, kad produktas išspręstų problemas, kurios svarbios tam segmentui“, – sako e. parduotuvių tendencijų stebėtojas.

Nors verslas investuoja nemažus pinigus, kad patenkintų kliento poreikius, tyrimai rodo, kad vidutiniškai 22 proc. prekių, kurios įsigytos e. parduotuvėse, vėliau yra grąžinamos. Žinoma, reikėtų nepamiršti tokių prekių kaip vaistai ar maistas, kurių grąžinti negalima, tad skaičiai išties iškalbingi. „Vartotojai taip pat turi baimių dėl prekės grąžinimo, ar jis bus greitas, patogus ir ar asmuo greitai atgaus pinigus. Parduotuvėse yra daug aprašymų apie pinigų grąžinimo politiką, kaip, kokiais atvejais jie yra grąžinami ir t. t.“, – sako V. Oleškevičius.

Nemažas grąžinimų procentas rodo, kad nemaža jų dalis atliekama kasdien, todėl e. verslams labai svarbu automatizuoti grąžinimų procesą. „Reikalingi automatiniai, greitesni sprendimai, nors reikia nepamiršti, kad taip pat būtina patikrinti grąžinamos prekės būklę“, – priduria V. Oleškevičius.

Dėl baimės užsikrėsti virusu smarkiai išaugo apsipirkimas internetu, o tai savo ruožtu lėmė, kad antraisiais pandemijos metais labai padaugėjo sukčiavimo pristatymu, teigiama Europolo metinėje ataskaitoje apie kibernetinius nusikaltimus.

„Nusikaltėliai siūlo prekes ir gauna apmokėjimą, bet jų nepristato, apgaudinėja internetines parduotuves, turinčias silpnas saugumo priemones, arba naudojasi pristatymo paslaugomis kaip sukčiavimo viliokle“, – rašoma Hagoje įsikūrusios agentūra pranešime.

Visų pirma taikomasi į mobiliuosius telefonus, nusikaltėlių gaujos apsimeta siuntimo tarnybomis, apgaulingai siūlo informaciją apie siuntinį, tačiau iš tikrųjų tikisi gauti aukos sąskaitos ir kredito kortelės duomenis. Jos taip pat siunčia tokias SMS žinutes į mobiliuosius telefonus.

Tamsusis internetas ir toliau yra pagrindinė neteisėtos veiklos rinka, nepaisant pastarojo meto pasaulinės policijos sėkmės naikinant nelegalias svetaines, pavyzdžiui, „DarkMarket“ sausio mėnesį.

Europolas teigė, kad kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin ir Monero, išlieka populiariausia atsiskaitymo už nelegalias prekes ir paslaugas tamsiajame internete forma.

Tamsiajame internete vis dažniau prekiaujama ir ginklais, taip pat ir per šifruotas pokalbių grupes, pranešė Europolas. Daugėja naujų ginklų, pavyzdžiui, pagamintų trimačiais spausdintuvais. Ispanijos policija praėjusių metų rugsėjį užgriuvo dirbtuves, kuriose buvo gaminami šie ginklai. Ten įstatymų pareigūnai konfiskavo iš tamsaus interneto atsisiųstų ginklų šablonus ir kelis 3D spausdintuvus, „vienas jų spausdino nedidelį šaunamąjį ginklą“, pranešė Europolas.

Šiauliuose esančios bendrovės direktorė policijai pranešė, kad nuo birželio 21-os iki liepos 1 dienos už perkamas prekes į pardavėjo nurodytas pervedė 21 735 eurus.

Tačiau prekių iš Kinijos negavo, pinigai grąžinti nebuvo, pranešė policija.

Pareiškimą policijai moteris parašė antradienį.

Pasak įmonės, palyginti su pernai metų sausiu, kiek daugiau nei 30 proc. išaugo ir į užsienį siunčiamų siuntų kiekiai. Populiariausiu siuntimo būdu išlieka paštomatai – sausį jais keliavo beveik pusę visų siuntų.

„Paprastai sausio mėnesį siuntų kiekiai stabilizuojasi ir sakome, kad šventinis laikotarpis baigėsi. Šių metų pradžia visai kitokia – intensyvumas lygiai toks pats kaip ir metų pabaigoje. Pasaulinės tendencijos jau kelerius metus iš eilės rodo, kad kasmet augant elektroninės prekybos sektoriui, kartu auga ir siuntų kiekis, laiškų, priešingai – mažėja“, – pranešime sako Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Paprastai sausio mėnesį siuntų kiekiai stabilizuojasi ir sakome, kad šventinis laikotarpis baigėsi. Šių metų pradžia visai kitokia – intensyvumas lygiai toks pats kaip ir metų pabaigoje.

Anot jo, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų gavėjams yra pristatomos laiku. Yra tam tikrų iššūkių, kaip, pavyzdžiui, susirgę darbuotojai, praeitą savaitę buvęs snygis, prastos eismo sąlygos, kartais pasitaiko žmogiškųjų klaidų, tačiau, jo teigimu, daugelis šių nesklandumų yra laikini ir greitai išsprendžiami.

Pasak Lietuvos pašto, didesni vėlavimai fiksuojami su užsienio siuntomis, ypač gaunamų iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ar siunčiamų į JAV, Kanadą, Izraelį, Kiprą, kurių judėjimą veikia pandemijos sukelti trikdžiai.

„Eurovaistinė internete“ valdančios įmonės „Azeta“ direktorė Justė Levčenkaitė sako, kad pastebima, jog klientai po karantino įprato nereceptinius vaistus dažniau pirkti internetu.

„Nereceptiniai vaistai po karantino, lyginant su praėjusia vasara, du kartus dažniau atsiduria pirkinių krepšelyje. Pastebime, kad klientai vertindami savo privatumą ir taupydami laiką, vis dažniau renkasi nereceptinius vaistus internete“, – sako J. Levčenkaitė.

Internete apsiperkantys klientai vertina farmacininko konsultacijas telefonu, kurių sulaukia visada įsigiję nereceptinių vaistų. „Klientai dažnai klausia apie vaistų vartojimo ypatumus, konsultuojasi apie galimus nepageidaujamus poveikius. Daug klientų teiraujasi, ar vaistai tinkami vartoti vaikams ir besilaukiančioms moterims. Tiesa, yra ir tų, kuriems jokių klausimų nekyla, nes jie tik papildo namų vaistinėlę ir perka tuos vaistus, apie kurių vartojimą jau žino“, – sako „Eurovaistinė internete“ farmacinės informacijos specialistė Greta Maksimavičiūtė.

Įtakos pasikeitusiems įpročiams galėjo turėti ir tai, kad „Eurovaistinė internete“ klientams siūlo greitus ir patogius pristatymo būdus, apsipirkdami internetu jie gali pasirinkti tos pačios dienos pristatymą Vilniuje arba kitą dieną visoje Lietuvoje, todėl vaistų netenka ilgai laukti.

Per karantiną greitesnį ir sklandesnį pristatymą paskatino Sveikatos apsaugos ministerijos priimtas sprendimas, kad įsigydami nereceptinius vaistus klientai gali atsisakyti konsultacijos telefonu, kuri įprastai suteikiama. Pasibaigus karantinui buvo sugrįžta prie įprastos tvarkos – klientas pirmiausiai turi sulaukti farmacininko konsultacijos telefonu, dėl to užsakymai ne visada gali būti įvykdomi taip pat greitai.

Internetu dažniausiai įsigyjami analgetikai, preparatai virškinimo problemoms spręsti ir vadinamieji „gėdos“ vaistai tokie kaip žvakutės hemorojui gydyti ar skubi kontracepcija. G. Maksimavičiūtė pastebi, kad šie vaistai išlieka dažniausiai įsigyjami nepaisant metų laikų, nes tai problemos, užklumpančios daugybę žmonių.

Vasarą dažniau nei įprastai ieškoma slopinančių niežulį ir priešgrybelinių vaistų. Dažniausiai įsigyjamiems vaistams daug įtakos turi tuo metu vyraujančios sezoninės problemos, pažymima „Eurovaistinės internete“ pranešime.

Internetu nereceptinius vaistus įsigyjantys klientai vertina platų asortimentą, galimybę pasirinkti tinkamiausius vaistus ir anonimiškumą, ypač įsigydami vadinamuosius „gėdos“ vaistus. „Eurovaistinėje internete“ galima įsigyti daugiau nei 500 skirtingų nereceptinių vaistų.

Daugiau planuoja ir lygina kainas

Prasidėjus karantinui Lietuvoje, 47 proc. šalies gyventojų teigė pirkę internetinėse parduotuvėse, o 31 proc. iš jų nurodė, kad elektronine prekyba naudojosi būtent dėl to, kad šalyje yra įvesti judėjimo apribojimai – skelbiama „Inspired UM“ ir KOG instituto atliktoje apklausoje apie vartotojų elgseną.

Saugus pirkimas neišėjus iš namų tapo gyvenimiškai svarbia paslauga. Elektronines parduotuves „1A.lt“ ir „Senukai.lt“ Baltijos šalyse valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“ vadovas Jurgis Rubaževičius pastebi, kad pasikeitęs gyvenimo ritmas paskatino lietuvius geriau planuoti pirkinius.

„Vartojimo tendencijos rodo, kad perkantys internetu vertina papildomas galimybes palyginti prekių techninius parametrus ir kainą, pirkimo metu ieško informacijos apie kitų vartotojų patirtį. Klientai aktyviai dalinasi nuorodomis į planuojamus pirkinius su šeimos nariais ar draugų ratu, tariasi ir drauge sprendžia, ar prekė šiuo metu reikalinga“, – pasakojo įmonės vadovas.

Vis daugiau lietuvių pastebi ir kitus elektroninės prekybos privalumus: laiko taupymą, apsipirkimą pačiam patogiu metu, platų asortimentą ar prekių pristatymą tiesiai į namus.

Pokyčiai pirkinių krepšelyje

Įvesti judėjimo ribojimai pakoregavo ir gyventojų dažniausiai įsigyjamų prekių krepšelius. Šiuo laikotarpiu populiariausių prekių sąrašas keitėsi.

„Užsidarius sporto klubams, sparčiai augo namuose sportuojančių žmonių bendruomenė. Internete gausu treniruočių vaizdo įrašų ar tiesioginių transliacijų, tad norint sportuoti namuose, tereikia pasirūpinti keliais būtinais sporto atributais. Klientai aktyviai rinkosi treniravimosi įrangą, svarelius, gimnastikos prekes“, –tendencijas įvardino įmonės vadovas.

Prasidėjęs nuotolinis darbas ir virtualios pamokos taip pat prisidėjo prie vartotojų pirkinių krepšelių pokyčių. Išaugę kompiuterinės technikos bei baldų pardavimai rodo, kad lietuviai pasirūpino patogiomis darbo vietomis bei mokymosi erdvėmis savo namuose.

Daugiau laiko praleisdami namuose, šalies gyventojai nori susikurti malonesnę atmosferą ar pabaigti nebaigtus remonto darbus. Tik prasidėjus karantinui šalyje lietuviai prisiruošė imtis ilgą laiką atidėliotų būsto tvarkymo, remonto ir net statybos darbų, augo statybinių ir apdailos prekių pardavimai.

Dar viena karantino tendencija – gyventojai nori saugiai mėgautis grynu oru. Tai rodo ir šiuo metu itin padidėjęs susidomėjimas namams ar sodui skirtais lauko baldais.

Pirkėjai sugrįžta dažniau

„Inspired UM“ ir KOG instituto atliktos apklausos duomenimis, karantino laikotarpiu apsipirkusieji internetu dažniausiai rinkosi elektronines parduotuves „Barbora.lt“, „Eurovaistinė.lt“ bei „Senukai.lt“.

J. Rubaževičius teigimu, karantino laikotarpiu papildomai įdarbinus daugiau nei 50 darbuotojų, nuolat keisti ir efektyvinti procesai bei kompiuterinės sistemos, kad klientai galėtų sulaukti savo pirkinių kaip galima greičiau.

„Per trumpą laiką itin išsiplėtęs pirkėjų ratas privertė operatyviai rasti naujų būdų, kaip, net ir esant suvaržymams, užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo kokybę. Esame dėkingi prie pokyčių prisitaikiusiems darbuotojams ir kartais kiek ilgiau nei įprasta prekių palaukusiems klientams“, – patirtimi dalinosi įmonės vadovas.

Judėjimo apribojimų nulemti pokyčiai, anot jo, paspartino prekybos sektoriaus evoliucionavimą ir parodė neišnaudotas galimybes optimizuoti tradicinius procesus, taip sukuriant geresnę apsipirkimo internetu patirtį. Tokį pirkimo būdą išbandę klientai įvertina privalumus, todėl drąsiau ir dažniau sugrįžta į jiems patikusias elektronines parduotuves.

Karantino metu „Senukų“ internetinėje parduotuvėje įsigytos prekės klientams bus nemokamai pristatomos į paštomatus, taip pat į namus, jei bendras užsakymo svoris neviršija 20 kg. Siekiant minimalaus kontakto su kurjeriu, šiuo laikotarpiu nebus galimybės už prekes atsiskaityti namuose.

„Mūsų prioritetinė užduotis – apsaugoti klientų ir darbuotojų sveikatą. Vykdydami Vyriausybės sprendimą, nuo pirmadienio esame laikinai apriboję prekybos centrų veiklą. Tačiau visiems klientams sudarome sąlygas saugiai įsigyti prekių internetu ir nemokamai gauti jas į namus. Tuo tarpu remontu užsiimantys meistrai būtinosiomis statybų medžiagomis ir toliau galės apsirūpinti didmeninės prekybos skyriuose „Proficentras“, – sako Elona Uckutė, „Kesko Senukai“ atstovė.

Šiuo metu elektroninėje parduotuvėje Senukai.lt siūloma daugiau kaip 200 tūkst. statybinių medžiagų, remonto bei buities prekių pozicijų.

Toliau veikiančiuose didmeninės prekybos skyriuose „Proficentras“ meistrai, naujakuriai, statybų profesionalai gali vienoje vietoje įsigyti statyboms ir remontui reikalingas medžiagas ir prekes. Čia imtasi papildomų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinamas klientų ir darbuotojų saugumas.

Šiuo metu „Kesko Senukai“ Baltijos šalyse ir Baltarusijoje valdo 159 parduotuvių, iš jų – 86 „Senukų“ ir „Statybų duonos“ parduotuves Lietuvoje.

19 metų „Kesko Senukų“ grupei vadovaujantis Artūras Rakauskas grupę valdo lygiomis dalimis su strateginiu partneriu – Suomijos korporacija „Kesko“.

Bankas pranešė, kad nuo balandžio atsiskaitant internetinėse prekybos vietose operaciją gali prireikti patvirtinti naudojant „Smart–ID“ programėlę, kodų generatorių ar mobilų parašą.

Privatiems klientams, kurie prie savo sąskaitos turi užsakę papildomą mokėjimo kortelę kito asmens vardu, gali reikėti patikslinti savo asmeninius duomenis ir sudaryti sutartį su „Luminor“ dėl interneto banko naudojimo. Tą patį gali tekti padaryti ir įmonių bei organizacijų vadovams.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Vilmorus“ duomenimis, prekybos centruose tabako gaminius pirko 59 proc. rūkalių, specializuotose parduotuvėse – 29 proc., internete – 12 proc., internetinėse parduotuvėse bei internetu iš užsienio – 11 proc.

Tyrimo duomenimis, prekybos centruose tabako gaminius pirko kiek vyresnės amžiaus grupės rūkaliai, rečiau jaunimas, ieškantis alternatyvių įsigijimo būdų.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad jaunimas informaciją apie elektronines cigaretes daugiausia gauna iš draugų (59 proc.), interneto (55 proc.) bei žiniasklaidos (23 proc.). Tuo tarpu reklamą, kaip informacijos šaltinį, tenurodė vos 16 proc.

Atsakydami į klausimą apie pasirinkimo ir pirkimo įpročius, respondentai, pasirinkę įsigijimą iš užsienio internetinių parduotuvių, nurodė perką todėl, kad tai yra pigiau ir nereikia mokėti akcizo (11 proc.).

„Tyrimo duomenys tik patvirtino, kad pagrindinis veiksnys, darantis įtaką jaunų žmonių pasirinkime, yra draugų rekomendacijos“, – sako tyrimą užsakiusios asociacijos „InWellsa“ prezidentas Andrejus Rudanovas.

Šis tyrimas, kuriame dalyvavo 502 didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio 15-30 metų amžiaus grupės gyventojai, buvo atliktas tiesioginio interviu būdu, lapkričio 22-25 dienomis.

Kaip teigiama pranešime, palyginti su pernai metais, šie skaičiai per „Juodąjį penktadienį“ išaugo daugiau nei 50 proc., o per „Kibernetinį pirmadienį“ – daugiau nei 62 proc.

Penktadienį, anot pranešimų, atlikta mokėjimų už beveik 3 mln. eurų – tai yra beveik perpus daugiau nei pernai metais. Pirmadienį išleista suma siekia beveik 2 mln. eurų, tai 62 proc. daugiau nei pernai.

Šiais metais penktadienį pervedimų kiekis siekia beveik 47 tūkst. vienetų ir tai yra beveik 54 proc. daugiau nei pernai metais. Pirmadienį atlikta daugiau nei 34 tūkst. mokėjimų, t. y. 13 tūkst. mažiau, palyginti su penktadieniu.

Tiek pernai, tiek šiemet vidutinė suma, išleidžiama vienam mokėjimui, per „Juodąjį penktadienį“ siekė 63 eurus. Per „Kibernetinį pirmadienį“ vidutiniškai vienu mokėjimu išleista 57 eurai, pernai vidutiniškai ši suma buvo 55 eurai.