Per didžiuosius metų išpardavimus lietuvių internetinis prekių krepšelis užsipildydavo kone taip greitai kaip ir fizinėje parduotuvėje. Atsiranda netgi teigiančių, kad jau nuo Vėlinių kiekviena diena – lyg „juodasis penktadienis“.

„Realybė yra tokia, kad galima sakyti, kad iki pat Naujųjų metų matome didesnį ar mažesnį pirkimo aktyvumą“, – sakė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

Tad siekiant išlaikyti pirkėjų dėmesį, pasaulyje plinta vis daugiau šventinių nuolaidų. Viena iš tokių dienų yra lapkričio 11 d. „Juodojo penktadienio“ išpardavimai trunka savaitę ar bent jau savaitgalį. O tada dar užklumpa ir „kibernetinis pirmadienis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei anksčiau orientuodavomės į maždaug tris dienas, tai šiemet pastebėjome ilgesnį laikotarpį“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Akcijos veikia – prekės tiesiog šluojamos.

„Pačios nuolaidos turi dvigubą efektą. Jos yra gerai, nes leidžia skatinti apyvartą. Jos yra blogai, nes iki tos dienos apyvartos greičiausiai krenta“, – sakė M. Plančiūnas.

Tačiau prekybininkai nesulauks apyvartos kritimo dar bent kelias savaites. Net po „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ euforijos žmonių aktyvumas tiek perkant gyvai, tiek ir internetu neslūgsta.

„Ateina Kalėdinis periodas. Ateina kalėdiniai pasiūlymai, kurių laukia klientai“, – kalbėjo „Varlė.LT“ mažmeninės prekybos direktorius Igoris Tkačenko.

„Dar visą savaitgalį prekyba vyko gana aktyviai. O dabar prasideda kalėdinis maratonas“, – sakė „Pigu.LT“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Vienoje internetinėje parduotuvėje per „juodojo penktadienio“ išpardavimus parduota prekių už daugiau nei milijoną eurų. Prekyba neretėja.

„Išlieka tos pačios prekių grupės – televizoriai, nestambi buitinė technika, plaukų džiovintuvai, telefonai, laikrodžiai“, – sakė I. Tkačenko.

Tačiau lietuviai vis dažniau nori pirkti dabar, o mokėti vėliau.

„Infliacija turėjo įtakos, kad žmonės tiesiog negalėjo nusipirkti didesnio pirkinio tuo momentu, kai norėjo su turimais pinigais“, – sakė J. Rojaka.

Mokėjimų sistemų stebėtojai tikina, kad tokia praktika – visiškai normali.

„Jei žmogus nori kažką sau nusipirkti ir gali sau leisti, jis gali nesirinkti tradicinio apmokėjimo būdo, nes su atliekamais pinigais gali nusipirkti Kalėdoms kažką kitą“, – teigė M. Plančiūnas.

Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų.

Deja, kreditą išmokėti laiku pavyksta ne visiems. Ypač problemos su greitosiomis paskolomis išryškėja praėjus bent 3 mėn. po šventinių akcijų.

„Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų“, – sakė J. Rojaka.

Tiesa, internetinių parduotuvių atstovai tikina, kad pirkiniai internetinėse parduotuvėse – kiek racionalesni nei išlaidaujant fizinėse.

„Žmogus sėdi prie savo kompiuterio, peržiūri daug prekių. Kartais atideda sprendimą, kartais priima sprendimą. Bet nėra to spaudimo, koks būna fizinėse parduotuvėse. Dažnai žmonės atvažiavę į parduotuves nenori išeiti tuščiomis rankomis“, – sakė N. Mikalajūnas.

Nors didieji metų išpardavimai nuslinko, tačiau finansų specialistai primena, kad kalėdinio laikotarpio pirkimų dar bus. Tad ragina gyventojus planuoti savo išlaidas atsakingai. Artėjanti recesija gali ne vienam lietuviui apsunkinti bandymus išsimokėti lizingu pirktas dovanas.

Plačiau apie tai pasakojo „Citadele“ lėšų valdymo ir prekybos finansavimo vadovas Romas Čereška.

– Kaip elgiasi lietuviai? Ar traukia savo nuolaidų korteles, ar ieško raudonų lipdukų?

– Ir taip, ir taip. Mūsų naujausias tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra paveikūs reklamai ir nuolaidoms. 37 proc. lietuvių perka ten, kur yra reklamuojamos nuolaidos. Kita dalis perka per išpardavimus. Analizavome skirtumus tarp fizinių parduotuvių elektroninių. Dažnai žmonės perka iš elektroninių parduotuvių, nes tai sutaupo laiko. Kiti perka iš elektroninių parduotuvių, nes ten yra didesnis prekių asortimentas. Apie fizines parduotuves sako, kad jiems norisi pasikonsultuoti su fiziniu konsultantu. Daugelis mano, kad fizinėse parduotuvėse apsipirkti yra saugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kurie lietuviai mano, kad elektroninėse parduotuvėse galima sutikti sukčių.

– Yra tokia nuomonė. Tačiau tų sukčių ir apgavysčių šiais laikais yra labai mažai. Perkant elektroninėse parduotuvėse, yra naudojamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, tai reiškia, kad yra saugu. Atsiskaitant kortele, net jei jus apgautų, yra labai didelė galimybė, kad bankas gražins jums pinigus. Veikia naudotojo apsaugos programa.

– Ar esame reklamos aukos?

– Yra 26 proc. lietuvių, kurie teigia, kad reklama jų neveikia. Tai tik ketvirtis, visa kita dalis lietuvių yra paveikta reklamų ir nuolaidų.

– Kodėl lietuviai taip elgiasi?

– Iš principo, žmonės ieško, kur gali nusipirkti pigiau, už tuos pačius pinigus nusipirkti daugiau arba geriau. Šiuo metu dar prisidėjo ir infliacija, kilusios palūkanos.

Žmonės ieško, kur gali nusipirkti pigiau, už tuos pačius pinigus nusipirkti daugiau arba geriau.

– Ar nebūna, kad lietuviai perka ir tai, ko jiems nereikia?

– Būna. Mūsų apklausti asmenys tyrimo metu sakė, kad jie perka internetu, kad išvengtų impulsyvių pirkimų.

– Ar lietuviai renkasi momentines akcijas ar didžiuosius išpardavimus?

– Per sezoninius išpardavimus perka 11 proc. lietuvių, o per prekybų centrų paskelbtus išpardavimus – 5 proc. Atrodo, gal nedaug, bet imant visą imtį, šie skaičiai yra palyginus dideli.

– Kokios yra amžiaus grupių tendencijos?

– Nesiečiau su amžiaus grupe. Tai labiausiai susiję su informacijos prieinamumu. Jei prieini prie daug informacijos ir internete matai, kur kokios nuolaidos, turi visai kitą kiekį informacijos, nei žmogus, ją gaunantis tik iš lankstinuko.

Įsigijimai pateikiami to meto kainomis. Kariuomenės pirkiniai pateikiami, remiantis viešais šaltiniais.

HIMARS sistemos. Sutartis dėl aštuonių raketinių artilerijos sistemų dar nepasirašyta, tačiau numanoma sandorio vertė su „Lockheed Martin“ siekia 495 mln. dolerių (apie 493 mln. eurų). Kartu Lietuva perka įvairių HIMARS pritaikytų raketų, tarp jų – vadinamąsias ATACMS, jų šūvio nuotolis siekia 300 kilometrų.

Šarvuočiai. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo pasirašyta 2016 rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų. Maždaug pusė šių šarvuočių jau yra pasiekę Lietuvą, likusi dalis turėtų būti pristatyti kitų metų viduryje. Dėl įvairių trūkumų šių šarvuočių, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, pristatymas ne kartą vėlavo, o vasarą paaiškėjo, kad į šalį atgabenta karinė technika dėl trūkumų, susijusių su programine įranga, negali būti naudojama pagal paskirtį. Galiausiai brokas pašalintas. Be kita ko, Lietuva siekia įsigyti dar 120 tokių šarvuočių. Pėstininkų kovos mašinoms kovinį bokštelį gamino Izraelio įmonė, o patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.

Šarvuoti visureigiai. Dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių JLTV įsigijimo už 145 mln. eurų Lietuva sutartį pasirašė 2019 metų lapkritį, tačiau šiemet spalį ją atnaujino, padidindama iš „Oshkosh Defence“ perkamų mašinų skaičių iki 500. Tad galutinė sandorio vertė siekia apie 334 mln. eurų, iš jų apie 5 proc. lėšų bus skirta iš JAV paramos fondų. Į šią sumą įskaičiuoti visureigiai, ginkluotė, ryšio, stebėjimo įranga, personalo rengimas, įrankiai, dvejų metų atsarginių dalių paketas. Įsigyjami visureigiai yra su bokšteliais, apginkluoti 12,7 mm kulkosvaidžiais M2 QCB.

Sraigtasparniai I. 2020 metų lapkritį Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl keturių karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Sandorio vertė siekė 181 mln. eurų, šiam pirkimui JAV skyrė 26 mln. eurų paramą. Pirmieji sraigtasparniai Lietuvą turėtų pasiekti 2024 metų pabaigoje. Anot kariuomenės, naujieji sraigtasparniai sudarys sąlygas Lietuvos kariuomenei efektyviau vykdyti karinį rengimą, naudoti juos pėstininkams paramai iš oro teikti, greitai permesti nedidelius karinius vienetus, tai pat medicininei evakuacijai ir kitoms užduotims.

Prieštankinės sistemos. Praėjusių metų pabaigoje Lietuva su JAV sutarė už 86 mln. eurų įsigyti 230 papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“. Jas sudaro 230 raketų, 20 paleidiklių, kitos sistemos įrangos. Lietuvos kariuomenei šios atsargos bus perduodamos dalimis nuo 2024-ųjų iki 2028-ųjų. Iki sutarties papildymo JAV Lietuvai iki 2024 metų turėjo pristatyti 111 raketų, dešimt paleidiklių už 25 mln. eurų. Bendra atnaujinto sandorio vertė siekia 111 mln. eurų. Per dešimtmetį apie įvairius papildomus šios ginkluotės įsigijimus pranešta dar kelis kartus – sumos svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt milijonų.

Oro gynybos sistemos I. Priešlėktuvinės gynybos sistemos 2017 metų spalį įsigytos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“ už 110 mln. eurų. Raketos gali skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje. NASAMS – plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse, ji naudojama ir Baltųjų rūmų apsaugai. Šiuo metu Lietuva svarsto įsigyti daugiau šių sistemų.

Sunkvežimiai. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 metų pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2020-ųjų pabaigos pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“. Vėliau sutartis pratęsta, ir 2021 metais į šalį atgabenti dar 42 tokie sunkvežimiai. Bendra sandorio vertė – apie 80 mln. eurų. Naujieji sunkvežimiai skirti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgoms, siekiant atnaujinti sunkvežimių parką.

Haubicos. 2015-ųjų rugsėjį Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos ministerija dėl 18-os savaeigių haubicų „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“) įsigijimo. Pirmosios haubicos Lietuvos kariuomenę pasiekė 2018 metais, paskutiniosios – šių metų pavasarį. Įgyvendinant „PzH2000“ įsigijimo projektą, Artilerijos batalionas taip pat anksčiau gavo suremontuotus ir pritaikytus ugnies valdymo centrų funkcijai šarvuočius M577, modernizuotus remonto ir evakuacijos tankus BPz2, priešakinių stebėtojų ir oro atakos valdymo bei kitą karinę įrangą. Šio projekto projekto vertė – 58,3 mln. eurų.

Sraigtasparniai II. Sutartį dėl trijų sraigtasparnių AS 365 „Dauphin“ Lietuva pasirašė 2013 metų spalį. Įrangos kaina siekė 180 mln. litų (daugiau nei 52 mln. eurų), ji nusipirkta iš tuometinės Prancūzijos įmonės „Eurocopter“. Dalis sraigtasparnių įsigijimo išlaidų dengtos iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Jie naudojami paieškos ir gelbėjimo funkcijoms atlikti.

Oro gynybos sistemos II. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ pasirašyta 2014 metų rugsėjį. Įsigytos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 kilometro bei aukštyje nuo dešimt metrų iki 3,5 kilometro.

– Kaip sutaupyti namuose?

– Vienas pagrindinių dalykų, ką pasidarėme su vyru, – sandarumo testą namuose. Mums buvo pasakyta, kur skylės ir kurias galima užkamšyti, kad nebūtų eikvojama šiluma. Daug informacijos, kaip taupyti elektrą. Turime daug įpročių, apie kuriuos nepagalvojame, kiek kainuoja. Paliekame įrenginius elektros lizde. Galima atsisakyti džiovyklės.

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Peržiūrėti biudžetą, kur išleidžiate pinigus. Kiekvieną mėnesį, savaitę galite peržiūrėti savo banko išrašą, kur išleidžiate. Rinkti čekius. Svarbu pastebėti išlaidas, kurių neplanavote. Sekite finansus, kur kiek išleidžiate. Atkreipkite dėmesį į išleidimo santykį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip reikėtų planuoti?

– Labai paprasta taisyklė – 50–30–20. 50 proc. jūsų atlyginimo turėtų būti skiriama būtiniesiems dalykams – paskolos, mokesčiai, maistas. 30 proc. – nebūtinoji reikmė: drabužiai, kavinės, kino teatras. 20 proc. pajamų taupyti. Kiekvienas šeimos ūkis turi turėti bent šešiems mėnesiams santaupų, kad galėtų pragyventi. Kiekvienas papildomas, neplanuotas pajamas, priedus prie atlyginimų įvertinti, ar neverta taupyti jų.

Sekite akcijas, pirkite maisto prekių, kurios gali ilgai stovėti.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie neturi jokių santaupų? Nuo ko pradėti taupyti?

– Pradėkite nuo banko išrašo, tikrinkite, kur išleidžiate. Planuokite pirkinius. Apsipirkite per akcijas. Venkite spontaniškų pirkinių.

– Kaip jų išvengti?

– Aš asmeniškai neinu į parduotuves ir 100 kartų pagalvoju. Net jei ir nusipirkote spontaniškai, turite keturiolikos dienų grąžinimo laikotarpį, gerai pagalvokite, ar jums jo reikia. Patikrinkite savo skaitmenines prenumeratas. Daug žmonių yra pamiršę apie kai kurias prenumeratas, nesinaudoja jau paslaugomis. Planuokite savo meniu. Neišmeskite produktų. Manau, vartotojiškumas labai didelis, daug išmetame. Sekite akcijas, pirkite maisto prekių, kurios gali ilgai stovėti.

Draugių nuomonės išsiskyrė

Mugėje sutiktos dvi draugės – Ramutė ir Aldona vienbalsiai teigė, kad ne.

Pasak senjorės Ramutės, jų šeima labai nenusiminė ir neatsisakė kalėdinių tradicijų ir per karantiną. Nepasikeitė per tą laiką ir jų finansinės galimybės. Pavyzdžiui, šiemet planuojama išleisti dovanoms artimiausiems žmonėms, kurių – aštuoni, apie 800 eurų. Nors, pasiteiravus senjorės, kodėl ji atėjo ieškoti dovanų būtent į šią mugę, pašnekovė atsakė, kad dėl to, kad į ją – nemokamas įėjimas.

Senjorė teigė pirmiausiai ieškanti šventinių žvakių – ir dovanoms, ir kad namai būtų papuošti bei kvepėtų. „Gal dar ką nors įdomesnio rasime. Pavyzdžiui, kokį nors papuošalą. Marčiai ar anūkei“, – dalijosi savo planais pašnekovė, galiausiai atskleidusi, kad ketina nušauti du zuikius: ir pasižmonėti, ir pasirūpinti dovanomis.

Jos draugės planai buvo kuklesni. Ji teigė skirsianti dovanoms kur kas mažesnę sumą. Viena iš pagrindinių priežasčių – nebedirba sutuoktinis. O pasiteiravus, kodėl, neslėpė, kad yra per daug išrankus. Todėl teks pirkti dovanas iš jos vienos atlyginimo, gaunamo siuvykloje.

Lazda turi du galus

Prie stendo „Leonardo ūkio šalto spaudimo aliejai“ šiais prekiavęs vidaus reikalų sistemos pensininkas Vytautas, atskleidęs, kad 26-erius metus dirbo Kauno kelių policijoje, buvo priešingos nuomonės nei minėtos draugės.

„Pirkėjų papročiai labai pasikeitė. Žmonės pasidarė atsargesni dėl nežinios dėl ateities. Anksčiau jie labiau domėjosi naujovėmis. Dabar jau perka tik tai, ką žino. Ir labiau šis pasikeitimas būdingas vyresnio amžiaus moterims.Tačiau lazda turi ir kitą galą – žmonės labiau pradėjo rūpintis savo sveikata ir imuniteto stiprinimu“, – dalijosi savo pastebėjimais 25 rūšių rankų darbo aliejus – ir virtuvei, ir grožiui siūlęs Vytautas.

Jis teigė, kad tai – jo pusbrolio ūkio, įsikūrusio Marijampolės rajone, produkcija. Ir jis šiam, prekiaujančiam ja visoje Lietuvoje, tik padeda. O pasiteiravus pašnekovo, kaip sekasi prekiauti šeštadienį, jis atsakė, kad kol kas pradžia – pusė bėdos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viena iš Vytauto pirkėjų buvo pirkinių krepšiais, kuriems vos užteko dviejų rankų, nešina moteris, prisistačiusi vidaus ligų gydytoja, dirbančia ne Kaune. Ji teigė specialiai atvykusi dėl šios mugės į Kauną iš Kazlų Rūdos miškų. Ir radusi visko, ko ieškojo. Neišgąsdino jos ir kainos. Kaip nepakeitė ir pandemija, su kuria gyvename jau beveik dvejus metus, ir jos šeimos tradicijų švenčiant Kalėdas. Ir šiemet rinksis prie vaišėmis nukrauto stalo, bus ir Kalėdų senelis. Šiemet planuoja dovanoms ir vaišėms skirti 1 tūkst. eurų, nes jų – dvylika: seneliai, vaikai ir anūkai.

Karti tiesa

Kvepiančiomis pagalvėmis prekiaujanti jauna moteris, nenorėjusi pasakyti savo vardo ir teigusi, kad tik padeda savo draugei – šią produkciją gaminančios bendrovės „Debesų namai“ vadovei, taip pat turėjo įdomių pastebėjimų apie pirkėjų įpročius.

„Šias pagalves, kvepiančias įvairiomis gėlėmis ir medžiais, žinoma, labiau perka moterys. Nors jomis galima papuošti ne tik namus, bet ir automobilius. Vyrai, kaip visada, pirks paskutinę dieną bei minutę. Ir tada jau – nesvarbų, ką. Lietuvės moterys labiau linkusios pirmiau apsižiūrėti, o po to sugrįžti. Tačiau pandemija šiuos mūsų įpročius pakoregavo. Dar užpernai žmonės leido sau viską lengva ranka. Dabar labiau linkę susilaikyti. Manau, kad tai susiję su visuomenės išsisluoksniavimu – vieni turi visko labai daug, kiti neturi nieko. Nebeliko viduriniosios klasės, t. y. inteligentijos, kuri buvo mūsų tėvų laikais“, – buvo linkusi akcentuoti ši jauna moteris.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Pagaliau pajutau, kad ateina Kalėdos!“ – teigė su pilnu krepšiu "Žalgirio" areną palikusi kita jauna moteris, prisitačiusi Lina ir taip pat teigusi, kad atvyko specialiai į šią mugę iš Kėdainių. „Dirbdama nuotoliniu būdu iš namų, nelabai turiu, kada lakstyti po parduotuves ir ieškoti dovanų artimiesiems bei draugams. Todėl teko rinktis – ar medžioti akcijas, ar susikoncentruoti į kokybę. Pasirinkau pastarąją. Tiesa, išleidau pinigų truputį daugiau nei planavau, bet sutaupiau tiek brangaus laiko!“– džiaugėsi pašnekovė.

Ateis ir sekmadienį

Kaip ir žadėjo mugės organizatoriai, akis paganyti tikrai buvo kur. Pušų spyglių skanėstai, marinuoti putpelių kiaušiniai, aguonos ar ramunių žiedų formos puodų bei keptuvių dangčiai. Tai – tik maža dalis to, kas siūloma šioje mugėje.

Anot pušų spyglių skanėstais prekiaujančios Jolantos, tai – jų įmonės, įsikūrusios Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, siūloma naujiena. Tai – ne tik gardymynas su spanguolėmis, kedro riešutais, imbiero gabaliukias, cinamonu ar kardamonu, bet ir profilaktinė priemonė kvėpavimo takams. Ir žmonės ją jau įvertino, kaip ir prieš trejus metus pradėtus marinuoti putpelių kiaušinius. Perka, net nesiderėdami dėl kainos. O tiems, kurie perka daugiau, ji pati taiko nuolaidas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau senjoras Algirdas paliko mugę tuščiomis, bet nesubjurosios nuotaikos. „Gerai apsižiūrėjau, dabar – per naktį viską apmąstysiu ir rytoj vėl čia sugrįšiu, nes tikrai radau, ką nupirkti žmonai, bet dar iki galo neapsisprendžiau, kurią iš trijų galimų dovanų pasirinkti. Tai priklausys nuo to, kaip ji šiandien elgsis ir, ką pateiks vakarienei“, – dalijosi puikia nuotaika pašnekovas.

„Didžioji Kalėdinė Kauno mugė“ veiks ir sekmadienį.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visiems jos lankytojams, prieš patenkant į „Žalgirio“ areną, teko užpildyti anketą, kurioje reikėjo nurodyti savo vardą bei pavardę ir mobilųjį telefoną. Dėl viso pikto. Tačiau, anot vieno iš mugės organizatorių – Andriaus, nei po vieno panašaus renginio, organizuoto jų šiemet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai jiems nepaskambino ir šių duomenų neprašė.

Vis tik ne visus buities darbus būtina atlikti pačiam – pasitelkę tiek šeimos narių, tiek išmaniųjų įrenginių pagalbą, pasiruošite lengviau, o laisvą laiką galėsite skirti malonesniems užsiėmimas. „Senukų“ ekspertai žeria patarimų, kaip neužmiršti nei vieno namų kampo, o tvarkantis – sutaupyti laiko.

Likus trims savaitėms iki Kalėdų

Ruošiantis šventėms bei norint sukurti pakilią nuotaiką namuose, visų pirma reikėtų pagalvoti apie pagrindinio jų atributo, Kalėdų eglės, vietą namuose bei kalėdinius papuošimus. Tad sutvarkykite svetainę, išsiurbkite grindis, nuimkite rudens sezoną menančius simbolius bei iš spintų traukite šventines dekoracijas, žaisliukus, lemputes. Ruoškite namus gražiausioms metų šventėms.

Artėjant Kalėdoms, ūgteli išmaniųjų namų pagalbininkų pardavimai: aktyviau klientai domisi siurbliais robotais, atsinaujina tiek stambiąją, tiek smulkiąją buitinę techniką.

Taip pat jau reikėtų sudėlioti darbų sąrašą, ką dar norite atlikti iki Kalėdų – taip palengvinsite švenčių laukimą ir išvengsite streso, kad dienos bėga, o jūs dar ne viską spėjote.

Patarimas: įkvėpimas kuoptis ir puoštis gali pradingti pastebėjus, kad turite ne visas būtinas valymo ir tvarkymosi priemones. Tad artėjant šventėms, specialistai rekomenduoja peržiūrėti visų priemonių arsenalą ir jį papildyti trūkstamomis prekėmis.

Taupykite laiką: kalėdinės eglutės spygliukų šlavimas, grindų siurbimas ir plovimas užima ne vieną dešimtį minučių. Tačiau į pagalbą galima pasitelkti robotą siurblį, leisiantį atsikvėpti ir, jam dirbant, mėgautis maloniomis prieššventinėmis akimirkomis.

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų

Pats laikas pradėti planuoti šventinį meniu bei ruošti savo virtuvę grandioziniams kulinariniams iššūkiams. Išvalykite šaldytuvą, sutvarkykite spinteles, gražiai sudėliokite maisto atsargas, nuvalykite dulkes nuo lentynų ir kitų paviršių.

Taip pat jau galite peržiūrėkite spintelių turinį, susidarykite kalėdinių pirkinių sąrašą. Kuo anksčiau pradėsite dėliotis maisto gaminimo planus – tuo lengviau bus laukti švenčių. Peržiūrėkite ir turimą maisto gaminimo įrangą – gal verta ją atsinaujinti, o galbūt prireiks papildomų prietaisų ruošiant šventinio vakaro vaišes.

Pasirūpinkite namų šviestuvais – dažnai užmirštame, kad ir ant jų kaupiasi dulkės. Nepamirškite namų langų – išskalbkite užuolaidas, nuvalykite palanges, o stiklus kruopščiai iššveiskite, kad spindėtų švara ir gaiva.

Patarimas: kad visi šie tvarkymo darbai neapsunktų, galima juos atlikti per kelias dienas. Juk gaila visą dieną skirti tvarkymuisi, tačiau jei tai darysite kasdien po 10 minučių – sukursite rutiną bei taip stipriai nenuvargsite. Taip pat „Senukų“ specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu vienu metu tvarkyti vieną sritį ar vieną spintelę – taip greičiau pamatysite rezultatą ir įgausite daugiau motyvacijos.

Taupykite laiką: plaunant langus – pasitelkite langų plovimo robotą. Jis padės ne tik sutaupyti laiko, tačiau ir lengvai pasieks atokiausius stiklų kampučius. O užuolaidas greičiau išdžiovinsite pasinaudoję džiovyklės pagalba – taip kalėdinės harmonijos netrikdys kambariuose iškabinti džiūstantys skalbiniai.

Likus savaitei iki Kalėdų

Tai jau tinkamas metas sutvarkyti svečių kambarį: paruoškite patalynę ir rankšluosčius, sutvarkykite spintas, išsiurbkite. Jūsų tikslas – paskutinę dieną atlikti tik mažas paruošiamąsias smulkmenas, o ne vargti su didžiaisiais tvarkymosi darbais.

Taip pat jau galite atlikti rimtąją vonios kambario valymo procedūrą: iššveiskite dušo stiklą, sienų bei grindų plyteles bei jų tarpelius, sutvarkykite vonios spinteles, nuvalykite veidrodį, išskalbkite vonios kilimėlį.

Nepamirškite dėmesio skirti ir virtuvei: kruopščiai išvalykite orkaitę, įsitikinkite, kad turite pakankamai indų, stalo įrankių, stiklinių ir taurių. Viską išvalykite bei paruoškite naudojimui.

Patarimas: atminkite, kad ne visus namų tvarkymo darbus reikia atlikti vieniems – pasidalinkite šiomis užduotimis su kitais šeimos nariais. Juk kartu tvarkytis smagiau, o rezultatas pasiekiamas greičiau.

Taupykite laiką: rečiau naudojamus indus bei stalo įrankius verta iš naujo išplauti, kad magiško vakaro negadintų dėmelės ir neblizgantys paviršiai. Norėdami sutaupyti bent valandėlę savo brangaus laiko, geriau leiskite šį darbą nudirbti indaplovei.

Likus 24 valandoms iki Kalėdų

Tokiu metu namai jau turėtų būti tvarkingi ir blizgantys, todėl beliks atlikti tik paskutines smulkmenas: išsiurbti svetainę, nuvalyti dulkes, sudėlioti daiktus į savo vietas. Tuomet jau galima ruošti ir šventinį stalą.

Patarimas: paskutines dienas besisukdami pasiruošimo šventėms sūkuryje, kartais užsimirštame svarbiausią Kalėdų idėją – skirti laiko šeimai, artimiesiems, stabtelėti ir pasidžiaugti akimirkomis kartu. Todėl itin svarbu joms ruoštis iš anksto, nes šventinė nuotaika ir džiaugsmas bus didesni, jei jausitės pailsėję, pamiršę buitį bei kasdienybę.

Ruošiasi iš anksto

Prekybininkai pastebi, kad kasmet pasiruošimas metų pabaigos šventėms prasideda vis anksčiau. Likus dar keliems mėnesiams iki švenčių, klientai ne tik ieško kalėdinių dekoracijų bei dovanų, tačiau ir rūpinasi namų jaukumu, tvarka ir švara.

„Artėjant Kalėdoms, ūgteli išmaniųjų namų pagalbininkų pardavimai: aktyviau klientai domisi siurbliais robotais, atsinaujina tiek stambiąją, tiek smulkiąją buitinę techniką. Ši statistika tik patvirtina, kad Kalėdų šventes lietuviai nori sutikti jaukiuose ir gražiuose namuose, greičiau ir paprasčiau atlikti buities darbus“, – pardavimų tendencijas apžvelgia Elona Uckutė, „Kesko Senukai Lithuania“ rinkodaros direktorė.

Pasak jos, tiek fizinėse, tiek internetinėje parduotuvėse auga ir virtuvinės įrangos populiarumas. Artėjant šventėms, pirkėjai ne tik palepina save kavos aparatu, bet ir pagalvoja, kaip lengviau paruošti šventinių vaišių stalą – pasirūpina virtuviniais kombainais, smulkintuvais, gruzdintuvėmis.

„Augantys darbuotojų atlyginimai, pozityvūs lūkesčiai ir bendrai gerėjanti šeimos ūkių finansinė situacija leidžia gyventojams planuoti didesnės vertės pirkinius ir buities sąlygų gerinimą. Tai patvirtina ir „Swedbank“ duomenys − bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma per devynis šių metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 21 proc. ir sudarė 74 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.

Kaip rodo tyrimo duomenys, kas ketvirtas (25 proc.) šalies gyventojas yra linkęs pasinaudoti finansavimu didelės vertės pirkiniams įsigyti, penktadalis (21 proc.) lietuvių kreditavimą pasitelktų būsto remontui bei padengti su sveikata susijusias išlaidas, kone kas dešimtas – asmeninėms ir šeimos narių mokymosi reikmėms.

T. Pulikas pastebi, kad vis daugiau šalies gyventojų pasinaudoja į tvarumą orientuotu finansavimu ir skolinasi saulės elektrinėms ar namų energiniam naudingumui padidinti. Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ jau yra suteikęs tokio tipo paskolų už, atitinkamai, 1,2 mln. eurų ir 3,1 mln. eurų.

Dar vienas tikslas, kuriam palyginti dažnai skolintųsi šalies gyventojai, yra nenumatytos išlaidos, kurias būtina padengti neatidėliojant.

„Ketvirtadalis apklaustųjų vartojimo kreditu pasinaudotų ištikus nenumatytai situacijai ir staiga prireikus pinigų. Tiesa, tokiems nenumatytiems atvejams mes rekomenduojame turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris atitiktų 3–6 mėnesių atlyginimų dydžio sumą“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas.

Anot T. Puliko, turint tokią finansinę pagalvę mažiau rizikos kelia ir papildomi finansiniai įsipareigojimai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, šiuo metu šalies gyventojai be didesnio spaudimo savo biudžetui galėtų mokėti vidutiniškai apie 92 eurus siekiančią paskolos įmoką per mėnesį.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų remontui besiskolinantys gyventojai suteiktą paskolą planuoja išsimokėti per vidutiniškai 7 metus, automobilio paskolą – per maždaug 4,5 metų, o vartojimo reikmėms skirtą paskolą – per kiek daugiau negu 3 metus.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

„Per paskutinius porą metų mūsų klientai jau priprato prie pandeminės situacijos, todėl net ir pasiskiepiję yra linkę ir toliau saugoti save bei elgtis atsakingai. Taigi galime tikėtis ramių ir jaukių šv. Kalėdų – be didelės skubos, įtampos ir grūsčių. Pasiruošti žiemos šventėms galima iš anksto, nes jau dabar mūsų prekybos tinkle apstu šventinių pasiūlymų ir idėjų“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Per neseniai atliktą tyrimą kone kas antras asmuo atsakė, kad tebesitęsiant COVID-19 pandemijai keisis Kalėdų šventimo tradicijos. Dauguma iš jų teigė, kad dėl pandemijos šiemet Kalėdas švęs tik nedideliame savo šeimos rate. Pusė pokyčiams nusiteikusių žmonių nurodė, kad nesilankys šventiniuose renginiuose, koncertuose, mugėse. Dalis pažymėjo, kad vengs kontaktų, todėl nevyks aplankyti tėvų, giminaičių, nesusitiks su draugais. Gan populiarus per šventes išliks ir bendravimas nuotoliniu būdu.

Sudarė biudžetus vaišėms ir dovanoms

Svarstydami, kiek pinigų šiemet skirs kalėdiniam stalui, apie trečdalį apklaustųjų nurodė, kad išsivers su 51–100 eurų suma. Visi atsakymai leido apskaičiuoti, kad šeima švenčių stalui vidutiniškai ketina skirti maždaug 87 eurus. Net 7 iš 10 žmonių nurodė, kad vaišėms skirtas biudžetas bus toks pat, kaip ir pernai. 

Populiariausios dovanos bus valgomos: saldumynai, kava, sūris, gėrimai.

„Ruoštis didžiosioms metų šventėms pradėjome vos tik jos pasibaigė – nuo sausio. Kruopščiai analizavome ir vertinome populiariausius pirkėjų pasirinkimus ir prekes, kad bendradarbiaudami su tiekėjais ir šiemet galėtume pasiūlyti palankiausias kainas ir platų asortimentą. Jau dabar matydami mūsų pasiūlymus pirkėjai gali lengvai suskaičiuoti, kad Kalėdos šiemet neturėtų būti brangesnės“, – komentuoja E. Dapkienė. Vis dėlto ji pastebi, kad klientai yra pasirengę dosniai apdovanoti artimuosius. Tyrimo duomenimis, vidutinis Kalėdų senelio biudžetas šiemet sieks apie 107 eurus.

Populiariausios dovanos bus valgomos: saldumynai, kava, sūris, gėrimai. Antras pagal populiarumą pasirinkimas – kosmetika ir kūno priežiūros priemonės, o trečias – vaikiški žaislai. Du trečdaliai apklaustųjų nurodo, kad dovanoms skirs tokią pat sumą kaip ir prieš metus. 

Kalėdos be eglutės – ne Kalėdos

Didžiuosius namų tvarkymo, puošimo ir kitus pasirengimo šventėms darbus dauguma (63 proc.) respondentų planuoja gruodžio pradžioje ir viduryje. Tik kas penktas respondentas tikino, kad apsisuks iki Kalėdų likus kelioms dienoms arba net Kūčių dieną.

Du trečdaliai žmonių teigė, kad šventinę nuotaiką namuose kurs dekoracijomis, o trečdalis prisipažino, jog klausysis kalėdinės muzikos.

Puošti eglutę planuoja absoliuti dauguma – 86 proc. tyrimo dalyvių. „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė pastebi, kad atsakymuose dominuoja tvarus sprendimas – kas antruose namuose ketinama puošti dirbtinę eglę, kuri po švenčių grįžta į sandėliuką ar garažą ir taip tarnauja metų metais.

20 proc. apklaustųjų renkasi gyvą eglę arba vazone, tokia pat dalis – gyvą kirstą.

Šventinį stalą ruošia tradiciškai, bet su tvarumo idėjomis

Ne mažiau negu žybsinti eglutė žmonėms yra svarbi šv. Kūčių stalo tradicija. Beveik 4 iš 5 apklaustųjų pabrėžė, kad 12 ypatingos vakarienės patiekalų jiems yra svarbu arba labai svarbu, tad paprotys puoselėjamas dažnoje šeimoje.

Tačiau šiemet pastebėta, jog net ir ruošdami šventinį stalą gyventojai vis dažniau pagalvoja apie tvarumą – maždaug 3 iš 5 asmenų nurodė, kad norėtų, jog nesuvalgyto maisto nebūtų, nors tam specialiai nesiruošia. 30 proc. respondentų pareiškė dar tvirtesnę nuostatą – kad maisto pertekliaus nebūtų ir per Kalėdas viskas būtų suvalgyta.

Du trečdaliai tyrimo dalyvių atsakė, kad per Kalėdas nesuvalgytus produktus panaudoja kitiems patiekalams ruošti.

Lietuvos gyventojų pasiruošimo Kalėdoms tyrimas „Maximos“ užsakymu buvo atliktas šių metų spalio–lapkričio mėnesiais. Tyrimų bendrovė „NielsenIQ“ apklausė 1232 asmenis nuo 18 iki 64 metų.

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad gyventojams perkant daugiau ir ieškant pigiau, tuo nevengia pasinaudoti sukčiai, sukurdami netikras e. parduotuves, į kurias patiklius pirkėjus vilioja itin patraukliomis kainomis.

Nepaisant šiais metais įsigaliojusios griežtesnės mokėjimų kortelėmis internetu autorizavimo tvarkos, sukčiai vis tiek išlieka aktyvūs ir ieško būdų, kaip išvilioti pirkėjų pinigus. „Swedbank“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį ginčytinų operacijų kortelėmis skaičius viršijo 2,1 tūkst., o neautorizuotų operacijų kortelėmis buvo fiksuota apie 1,1 tūkst.

Kaip atpažinti netikrą e. parduotuvę

Kelias į fiktyvias e. parduotuves paprastai veda iš socialinių tinklų, kuriuose žmonės praleidžia vis daugiau savo laiko. Čia sukčių parduotuvės vilioja rėkiančiomis reklamomis su informacija apie milžiniškas žinomų prekės ženklų ir gamintojų nuolaidas. Dažnai dėmesį prikaustančią kainą lydi ir psichologinis spaudimas įsigyti prekę kuo greičiau, nes toks pasiūlymas galioja itin trumpą laiką arba prekių liko vos keli vienetai.

„Jei prabangaus prekės ženklo produktas siūlomas už neįtikėtinai mažą kainą, tai yra pirmas rimtas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę. Norint neapsigauti, taip pat būtinai patikite, ar nurodomas bendrovės adresas ir kontaktai, ar pirkėjams yra galimybė palikti atsiliepimus, ar aprašyta prekių grąžinimo tvarka.

Jei prabangaus prekės ženklo produktas siūlomas už neįtikėtinai mažą kainą, tai yra pirmas rimtas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę.

Be to, fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui ir jos nuolat migruoja, tad apie jas greičiausiai nepavyks rasti jokių istorinių įrašų internete, nebus ir pirkėjų atsiliepimų. Dėl to ir svetainės domenas arba adresas taip pat bus naudojamas trumpą laiką. Domeno naudojimo laiką galima patikrinti svetainėje whois.net, ir jei jis labai trumpas, tai dar vienas ženklas, kad užklydote į sukčių teritoriją“, – sako „Swedbank“ ekspertė.

Kaip per išpardavimus išlaikyti finansų kontrolę

J. Bagdanavičiūtės teigimu, tokių masinių išpardavimų kaip „Juodasis penktadienis“ metu finansus tenka saugoti ne tik nuo sukčių, bet ir nuo savęs. Norėdami pradžiuginti brangius žmones ir palepinti save, dažnas galime prarasti saiko jausmą ir atleisti finansinės kontrolės stabdžius.

Prieš leisdamiesi į pirkinių medžioklę, nustatykime sau aiškią ribą sumai, kurią galime išleisti be didesnio finansinio spaudimo ir žalos einamųjų išlaidų dengimui. Susirašykime pirkinius ir susidėliokime prioritetus, ko reikia mums ar mūsų artimiesiems. Matydami aiškų sąrašą, turėsime mažiau erdvės improvizacijoms, net jei rasime itin gerą pasiūlymą. Juk nuolaidomis pasinaudoti verta ne todėl, kad jos siūlomos daugeliui dalykų, o todėl, kad mums reikalingą daiktą galime įsigyti pigiau.

Dažnai nemokamas pristatymas nebūna nemokamas – norint jį gauti, tenka pasiekti iš anksto nustatytą bendrą pirkinių krepšelio sumą. Todėl kartais naudinga pasvarstyti, ar tikrai verta sumokėti už daiktus, kuriuos perkame vien tam, kad gautume nemokamą pristatymą.

Dažnai žmonės leidžia pinigus pagauti impulso, tarytum pirkinys galėtų juos išgelbėti nuo nerimo, nuobodulio ar nepavykusių darbo ar asmeninių reikalų. Jei jaučiamės kaip tik taip, nesistenkime apdovanoti savęs naujais daiktais, nes iš tiesų jų mums nereikia.

„Jei apsiperkate internetu, prekes virtualiame krepšelyje palikite bent parai, o sugrįžę įvertinkite, ar jos vis dar reikalingos. Fizinėje parduotuvėje taip pat skirkite sau pakankamai laiko apgalvoti pirkinio būtinybę. Paprastai laikas yra geras lakmuso popierėlis, parodantis, ar noras pirkti prekę buvo pagrįstas, ar greičiau spontaniškas.

Nepriklausomai nuo to, ar siekiame atnaujinti interjerą, ar garderobą, stenkimės, kad įsigytos prekės būtų universalių formų ir siluetų, pagamintos iš kokybiškų medžiagų. Brangesnis, tačiau kokybiškesnis daiktas ilgalaikėje perspektyvoje padės sutaupyti, nes nesusidėvės taip greitai, kaip prastesnis, nors ir pigesnis“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad net pusė lietuvių įsigydami reikalingus daiktus nevertina, ar jie buvo pagaminti aplinkai draugišku būdu, kiek juos pagaminusi įmonė skiria dėmesio aplinkosaugos ir socialinėmis iniciatyvoms.

Tvarumo tikslų siekiančios kompanijos jau ne vienerius metus artėjančią juodąją apsipirkimo bangą vertina skeptiškai ir, užuot vilioję nuolaidomis, skelbia „Žaliąjį penktadienį“. Prie šios tvarios iniciatyvos kasmet jungiasi vis daugiau prekybos centrų ir prekės ženklų. Vienas įdomesnių pavyzdžių šį rudenį galėtų būti švedų baldų gamintojo kampanija, žadanti supirkti jų nebenaudojamus baldus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

Panašiomis akcijomis vis labiau domisi ir vartotojai. Lietuvoje tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų.

Už tai ketvirtadienį, svarstydami Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 7, o susilaikė 21 parlamentaras.

15 tūkst. eurų sumą pasiūlė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo nario Broniaus Matelio teigimu, tokių sandorių metinė vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų.  

Audito komitete dirbantis konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad „lubų“ pakėlimas maždaug atitinka per pastaruosius metus buvusią infliaciją.

Seimas pritarė šiam variantui, todėl nebebuvo balsuojama dėl Ekonomikos komiteto siūlymo didinti  lubas iki 30 tūkst. eurų.

Audito komitetas siūlė palikti 10 tūkst. eurų ribą, bet Seimas tam nepritarė: už balsavo 19 parlamentarų, 27 buvo prieš, o 40 susilaikė.

Galutinį sprendimą Seimas priims balsuodamas už visą įstatymą.