Kad bokštą kūrė Bonannas, nustatė paleografijos ekspertė Giulia Ammannati iš elitinio Pizos universiteto, rašo Toskanos laikraštis „La Nazione“. Jai pavyko iššifruoti lotynišką užrašą ant akmens, rasto Bonanno Piziečio kapavietėje 1838 metais. Sunkiai įskaitomame įraše Bonannas skelbiasi esąs „nuostabaus kūrinio“ autorius. G. Ammannati tyrimo rezultatai pristatomi naujoje knygoje.

Ekspertės atradimas patvirtina renesanso architekto Giorgio Vasari, kuris įvardijo Bonanną Pizietį pirmuoju bokšto statytoju, teiginius. Pizos bokštui iškilti prireikė trijų statybos etapų ir 177 metų.

Bokšto statybas Bonannas Pizietis pradėjo 1173 metais. Tada jis pastatė pirmąjį aukštą, apjuostą 15 balto marmuro kolonų. Statant trečiąjį aukštą 1178-aisiais bokštas dėl nestabilaus pagrindo pasviro 5 cm, todėl statybos buvo nutrauktos.

Tik po 100 metų Giovannis Di Simonė atnaujino darbus ir pamėgino „ištiesinti“ bokštą. Tačiau lauko rezultato nebuvo, varpinė vis dar buvo pasvirusi, todėl darbai vėl nutraukti. Tommasas Pisanas tęsė varpinės statybas ir statinį užbaigė 1372 metais.

800 metų bokštas 1993-2001 metais, po fundamentu panaudojus tonas sveriančius svarsčius, buvo „patiesintas“ 44 cm. Kreivasis Pizos bokštas, priskiriamas pasaulio kultūros paveldui, tada 2001-ųjų gruodį po 11 metų vėl buvo atidarytas lankytojams.

Restauracijos darbus prižiūrinti Stebėsenos grupė, remdamasi 17 metų vykdytais statinio stebėjimais, savo pareiškime nurodė, kad „Pizos bokštas yra stabilus, o jo pasvirimas labai lėtai mažėja“.

Italijos žiniasklaida citavo Pizos universiteto inžinerijos profesorių Nunziante Squeglią (Nunciantę Skvelją), sakiusį, kad 57 metrų aukščio bokštas atsitiesė keturiais centimetrais.

Stebėsenos grupė perėmė šio miesto simboliu tapusio bokšto gelbėjimo darbus iš vieno tarptautinio komiteto, kurį 1993–2001 metais koordinavo Michele Jamiolkowski (Mikelė Jamiolkovskis) – Italijos pilietybę įgijęs lenkų kilmės inžinierius.

Bokštas 1990-ųjų sausį saugumo sumetimais buvo 11 metų uždarytas lankytojams, jo pasvirimui pasiekus 4,5 m nuo vertikalės. Nuo to laiko garsusis statinys buvo atitiesintas daugiau kaip 40 centimetrų.

Šis bokštas, viduramžiais buvęs stiprų laivyną turėjusios Pizos respublikos galybės simbolis, pradėjo svirti nuo pat jo statybų pradžios 1173 metais.

Toskanos miesto simbolis yra stabilus, o jo „sveikatos būklė“ patenkinama, teigiama ekspertų grupės, kuri 17 metų stebi monumento judėjimą, vertinime. Bokštas netgi yra stabilesnis, nei prognozavo geotechninės statybos inžinieriaus Michelės Jamiolkowskio vadovaujamas tarptautinis komitetas, rašo Toskanos dienraštis „Il Tirreno“. Šis 1993-2001 metais planavo ir koordinavo monumento konsolidavimo darbus.

800 metų senumo statinys, pasitelkiant milžiniškus svorius po fundamentu, 1993-2001 metais „patiesintas“ 44 cm. Per šią akciją jis buvo sustiprintas stipriais plieniniais lynais.

Kreivasis Pizos bokštas, kuris įtrauktas į pasaulio kultūros paveldo sąrašą, po to 2001 metų gruodį vėl buvo atidarytas lankytojams.

58,5 metro aukščio pastatas buvo pradėtas statyti 1173 metais ir ėmė svirti jau netrukus po pastatymo. Kai nuokrypis nuo vertikalės pasiekė 4,5 metro ir statiniui iškilo grėsmė sugriūti, jis 1990-aisiais buvo uždarytas.

Užkopęs į bokšto 4-ąjį aukštą 63 metų turistas pasijuto blogai ir mirė, nors gelbėtojai bandė jį gaivinti. Mirties priežastis kol kas neaiški.

„Yra tikimybė, kad veiksnys buvo kopimas laiptais, bet tai gali patvirtinti tik skrodimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pizos ugniagesių brigados atstovas.

Įstabus Toskanos paminklas, kuris pritraukia minias turistų, dėl incidento buvo trumpam uždarytas lankytojams, pranešė vietos žiniasklaida.