Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio naktį, apie 0 val. 30 min. Daukšių miestelyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bataliono eilinis, gimęs 2002 metais, trukdė įvykio vietoje dirbantiems policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo.

Karys buvo ne tarnybos metu, neuniformuotas.

Jam buvo nustatytas 1,58 promilės neblaivumas.   

Vyrui surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo bei alkoholinių gėrimų gėrimas arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose.

Tai daugiausia aukų šiemet nusinešęs gaisras Lietuvoje.

20.48 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad Alizavos seniūnijoje, Miliūnų kaime, dega medinis namas atvira liepsna, viduje gali būti žmonių.

Į įvykio vietą išsiųstos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos.

Iš pradžių buvo rasti du negyvi žmonės.

Vėliau Policijos departamentas pranešė, kad žuvo 81-erių ir 77 metų sutuoktiniai bei jų 53 metų sūnus.

Gaisro priežastis tiriama.

Šiemet per gaisrus Lietuvoje žuvo 24 žmonės, dar 34 apdegė ar apsinuodijo dūmais. Aukų ir sužeistųjų ugnyje šiemet yra daugiau nei pernai tuo pat metu.

Nuo metų pradžios šalyje kilo 1,4 tūkst. gaisrų.

Kaip skelbiama pranešime, Policijos departamentui perduodamos vykdyti visos šiuo metu šių įstaigų vykdomos funkcijos. Padaliniai toliau tęs ligšiolinę veiklą ir darbuotojų pareigybių aprašymai nesikeis, tačiau po sujungimo bus centralizuotos administravimo ir aptarnavimo funkcijos.

Departamento teigimu, šia pertvarka siekiama optimizuoti policijos sistemos įstaigų skaičių, efektyvinti policijos veiklą, stiprinti struktūrinių padalinių valdymą, jį centralizuoti, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, efektyviau vykdyti veiklos organizavimą ir kontrolę, sudaryti sąlygas užtikrinti strateginį policijos veiklos koordinavimą, atstovavimą, organizavimą ir kontrolę.

Po pertvarkos policijos sistemoje lieka 13 juridinių asmenų – Policijos departamentas, Kriminalinės policijos biuras, Policijos mokykla ir dešimt apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS informavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad veiklos funkcijos nesikeičia, įspėjimus apie pareigybių panaikinimą gavo tik šių įstaigų vadovai ir pavaduotojai, kitiems darbuotojams funkcijos nesikeičia ir jie automatiškai perkelti į Policijos departamentą ir tęs savo funkcijų vykdymą.

Turimais duomenimis, darbuotojų, gavusių atleidimo lapelius ir jais pasinaudojusių, yra tik penki.

„Kai kurios šių pareigų buvo laisvos, kitiems pasiūlytos lygiavertės pareigos Policijos departamente. Darbuotojų mažinti šiais pokyčiais tikslo nebuvo. Visi administravimo ir aptarnavimo funkcijas vykdę darbuotojai buvo perkelti į pareigas atitinkamas funkcijas vykdančius padalinius (Aptarnavimo, Informacinių technologijų ir pan.) Turimais duomenimis, darbuotojų, gavusių atleidimo lapelius ir jais pasinaudojusių, yra tik penki“, – rašoma R. Matonio atsakyme BNS.

Kriminalistinių tyrimų valdybos viršininkas Saulius Gagas perkeltas į lygiavertes pareigas, buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Algimantas Petronis laimėjo atranką į Policijos departamento Kelių policijos valdybos viršininko pareigas.

Policijos departamento Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado funkcijas laikinai (kol įvyks atranka į rinktinės vado pareigas) atlieka buvęs „Aro“ vadovas, dabar Policijos departamento patarėjas Viktoras Grabauskas. Jis rinktinei vadovavo 23 metus.

Tai jau antrasis policijos pertvarkos etapas.

Pirmasis policijos reformos etapas buvo užbaigtas 2021-ųjų spalį, kuomet visose Policijos įstaigose centralizuotos vykdomos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų ir kitos.

Trečiuoju etapu įvyktų visos Policijos sistemos sujungimas į vieną juridinį asmenį, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.

Po šių pokyčių veiklą vykdytų penki Policijos departamento struktūriniai padaliniai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai.

Šie pokyčiai anksčiau planuoti nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau tam kol kas nesulaukta politinio pritarimo – šiuo metu Seime vis dar nėra priimti galutiniai sprendimai dėl galimų pokyčių apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų veiklą organizuojant apygardų principu.

„Paprasčiausia būtų nieko nedaryti ir nematyti problemos. Bet žymiai sunkiau ieškoti sprendimų ir efektyvinti tarnybą. Esu įsitikinęs, kad tai tik sustiprintų tarnybą ir leistų jai veikti efektyviau“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Kaip skelbiama pranešime, VST integracija į policiją sustiprins pačią tarnybą, kurioje nesukomplektuota 35 proc. darbo vietų.

Anot departamento, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas naujas VST pajėgų valdymo modelis, kuriuo siūloma integruoti tarnybą į Lietuvos policijos sudėtį, taip pat policijos struktūriniai pokyčiai, pereinant prie penkių apygardų, yra būtini.

Pasak R. Požėlos, dabartinis teritorinis suskirstymas jau dabar trukdo efektyviai vykdyti policijos veiklą, pavyzdžiui, tiriant tokias nusikalstamas veikas kaip narkotinių medžiagų platinimas, nes tai „jau seniai peržengė ne tik rajonų ir apskričių, bet ir šalies ribas“.

„Būtinas platesnis matymas, o tai galima padaryti tik koncentravus policijos pajėgas būsimose apygardose, kas stipriai prisidėtų tiriant ne tik šiuos, bet ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Kad tai efektyvu įrodo ir pasiteisino jau trejus metus vyksiantis Telšių–Šiaulių policijos apygardos eksperimentas“, – teigė R. Požėla.

Anot jo, sklandantis mitas apie naikinamus policijos komisariatus apskrityse neatitinka tikrovės, nes komisariatai ne tik, kad nebus naikinami, bet bus steigiami ir nauji – Alytuje, Utenoje, Marijampolėje, Tauragėje.

Esu įsitikinęs, kad tai tik sustiprintų tarnybą ir leistų jai veikti efektyviau.

„Jie bus arčiau gyventojų, daugiau dėmesio pareigūnai galės skirti savo miesto gyventojų saugumo užtikrinimui, juose atsiras ir daugiau kiekybės ir kompetencijų, efektyviau tiriant nusikalstamas veikas“, – sakė policijos generalinis komisaras.

Anot policijos, VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų, iš kurių net šešias vykdo Lietuvos policija. Besidubliuojančios funkcijos skirtingose įstaigose reiškia valstybės finansinių išteklių neefektyvų naudojimą, didesnę administracinę naštą, teigiama pranešime.

Projektas dėl VST jungimo prie policijos Seimui bus pateiktas ketvirtadienį. Jeigu parlamentarai priims įstatymus,  VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Pertvarkos kritikai teigia, kad po reformos sumažės VST vaidmuo užtikrinant viešąjį saugumą šalyje.

„Vidaus reikalų ministerija mus laiko mus socialiniais partneriais, bet yra tik raštiniai, žodiniai pasisakymai, visos reformos yra daromos už nugaros. (...) Mes dar esame išgirdę, kad prijungus VST ji bus išskaidyta, VST konvojus bus perkeliamas į Kalėjimų tarnybą“, – ketvirtadienį susitikime su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime sakė profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.

Taip jis kalbėjo vidaus reikalų ministrei Agnė Bilotaitei Seimui teikiant įstatymų projektus, kuriais VST būtų prijungiama prie policijos. Tokiu būdu VST įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Profsąjungos atstovė Nomeda Kačiulienė teigė, kad minėta reforma „neatitinka nei visuomenės saugumo lūkesčių, nei mūsų tarnybos lūkesčių“.

„Yra sakoma, kad VST nepraras savo funkcijų, savo uždavinių, bet tai yra netiesa, nes VST atlieka užduotis ir funkcijas, remiantis VST įstatymu, vadinasi, mes prarandame savo tiesiogines funkcijas“, – sakė profsąjungos atstovė.

Yra sakoma, kad VST nepraras savo funkcijų, savo uždavinių, bet tai yra netiesa, nes VST atlieka užduotis ir funkcijas, remiantis VST įstatymu, vadinasi, mes prarandame savo tiesiogines funkcijas.

Pasak jos, daugiau nei pusė VST pareigūnų nepritaria pokyčiams. Profsąjunga raštu kreipėsi į Seimo narius, prašydama nepritarti reformai.

„Jei manoma, kad VST būtinas atsinaujinimas (...), tai tikslinga padaryti nenaikinant šios institucijos, o tobulinant jos veiklą ir valdymą, – rašoma laiške. – Šalies policija turi savo iššūkių. Labai panašių problemų turi ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Akivaizdu, kad neišsprendus šių institucijų problemų, dar viena vykdoma reforma tik komplikuos situaciją.“

Pasak K. Pauliuko, metų pradžioje VST dirbo 850 pareigūnų, o šiuo metu jų yra 822.

„Žmonės skuba išeiti iš sistemos. Tai prie ko mes prieisime? Ką mes turėsime? Ar mes nebenorime būti saugūs? (...) Visi pareigūnai šiandien yra išbalansuoti, jie jau nebemato savęs pačioje sistemoje“, – sakė K. Pauliukas.

Jis pabrėžė, kad jei reformai bus pritarta, profsąjunga kreipsis į teismą.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad galima būtų elgtis atvirkščiai: „Iš policijos paimti nepolicines funkcijas ir perduoti vykdyti VST“.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Pataisas parengusi VRM pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Šis biuras Policijos departamente pradėjo veikti rugsėjo 1 dieną.

Jis bus atsakingas už policijos kinologijos veiklos formavimą, nusikaltimų prevenciją, parengtį veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios ar karo padėties, mobilizacijos ir panašiais atvejais.

Biurui taip pat pavesta formuoti ir įgyvendinti viešosios tvarkos, kelių eismo priežiūros, administracinių nusižengimų teisenos, objektų apsaugos, reagavimo į įvykius, pajėgų valdymo, areštinių, konvojaus, darbo su pristatytais asmenimis, asmenų paieškos  įgyvendinimo strategiją, kt.

V. Grašys tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1994 metais, buvo paskirtas Policijos departamento Viešosios policijos valdybos inspektoriumi, nuo 2001 metų dirbo Viešosios policijos biure, 2005 metais tapo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininku, nuo 2016 metų vadovavo Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Kaip antradienį pranešė policija, projektas gyventojams buvo pristatytas birželio 27 dieną, jį atidengti planuojama šių metų spalio 2-ąją, per Angelų sargų dieną.

Viešų diskusijų sulaukęs tribriaunis 7,7 metrų aukščio granito obeliskas iškils Laisvės alėjos, atkarpoje tarp Vytauto prospekto ir Trakų gatvės. Jo viršūnę papuoš iš visų pusių matomas dvigubas Jogailaičių kryžius, postamente išryškės šviesūs policijos ženklo kontūrai. Ant paminklo plokštumų numatyta įkomponuoti Lietuvos policijos šūkį: „Ginti. Saugoti. Padėti.“

Projekto idėjos autoriai – pirmasis Lietuvos Policijos departamento generalinis komisaras-generolas Petras Liubertas bei VDA  Kauno dailės fakulteto dekanas, Kauno tarybos narys Jonas Audėjaitis. Įgyvendintojas – Lietuvos dailininkas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Projektą finansuos savivaldybė, jo įgyvendinimui lėšas planuoja rinkti ir Lietuvos policijos veteranų asociacija, Lietuvos policijos pareigūnai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 2009 metais gimęs jaunuolis penktadienį apie 18 val. į Marijampolės ligoninę pristatytas iš savo namų Kazlų Rūdoje.

Surinkta medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.