Tačiau visuomenę labiausiai dominantis dalykas – uždarbis, apie jį išsamiai kalbėjo socialinių tinklų žvaigždės.

„TikTok“ žvaigždė Goda Kujavskytė, slapyvardžiu Goda Problema, neslėpė, kad nors anksčiau stengėsi rodyti tik juokingos kasdienybės situacijas, dabar atskleidžia daugiau detalių iš savo gyvenimo.

„Negyvenu labai prabangiai. Gyvenu paprastą eilinės merginos gyvenimą. Už kelis vaizdo įrašus internete per mėnesį galiu pasidengti nuomą, susimokėti už maistą ir kitas pramogas bei pakeliauti. Galite pasiskaičiuoti patys. Bet nedarau kelių įrašų, darau jų daugiau”, – pasakojo G. Kujavskytė.

Kiek atviresnis buvo vaizdo įrašų ir turinio „YouTube“ kanale kūrėjas Deividas Bendžius. Vaikinas atskleidė, kiek tiksliai galima uždirbti šiame socialiniame tinkle, taip pat – kas lemia uždirbamų pinigų sumą.

„Galiu pasakyti. Pavyzdžiui, jeigu vaizdo įrašas „YouTube” platformoje surinko 100 tūkst. peržiūrų. Žinoma, priklauso dar, kokios trukmės tas video, koks įsitraukimas, kiek reklamų įdėta, bet pagrindinis reikalavimas – padaryti bent dešimties minučių video, kad galėtų įdėti dvi reklamas pats „YouTube”. Tai realiai už tuos 100 tūkst. gal 300 eurų ir sukapsėjo. Turiu kitą video, kuris surinkęs 140 tūkst. peržiūrų, bet už ji gavau tik 200 eurų. Tačiau tas peržiūras dar reikia surinkti, kas šiais laikais tikrai nebėra lengva”, – dalijosi D. Bendžius.

Lietuvoje nuomonės formuotojai, kurie savo turinį talpina „TikTok” platformoje, deja, bet už peržiūras dar negauna pajamų. Tačiau pasisekė tiems, kurie savo paskyras šioje platformoje susikūrė būdami užsienio šalyse, – tuomet, net ir būdami Lietuvoje, jie gauna pajamas už vaizdo įrašų peržiūras. Plačiau pasidalijo Leticija Anankaitė.

„Turiu paskyras visose platformose. Pradėjau irgi nuo „YouTube”, todėl puikiai žinau D. Bendžiaus gyvenimą. Tik kai pradėjau prieš maždaug šešerius metus, ta suma už tokį pat kiekį peržiūrų buvo ne 300 eurų, o 50 eurų. Trejus metus gyvenau Londone, todėl ten būdama ir kūriausi savo „TikTok” paskyrą, tačiau už 100 tūkst. peržiūrų ten gaunu vos vieną dolerį”, – šypsojosi L. Anankaitė.

Daugiau nuomonės formuotojų paslapčių jau šį trečiadienio vakarą, 20 valandą, laidoje „Šeškinės 20“ tik per LNK.

„Mano laikais pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą ir dar apie skyrybas buvo neįmanoma, tai būtų karjeros pabaiga“, – laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakos legendinė televizijos diktorė, TV1 kanalų sveikinimų koncerto autorė ir vedėja Laima Kybartienė. Ji televizijos eteryje dirba jau 38 metus, o jos populiarumas neišblėso.

L. Kybartienė neslepia, kad dabar laisvai galėtų būti influencere, mat gauna gausybę pasiūlymų reklamuoti kremus, šampūnus ir kitą kosmetiką. „Siūlo gana gerus pinigus, bet aš atsisakau, nes jaučiu atsakomybę. Kas, jei vienas kremas tiks man, o kitai sukels alergiją?“ Paklausta, ką daro, kad išsaugotų savo išvaizdą, Laima atvira: „Darau viską.“

Šių laikų socialinių tinklų žvaigždė Paulius Mikolaitis arba Paul de Miko išpopuliarėjo savo humoristiniais vaizdo įrašais ir tuo, kad aktyviai reiškia savo politines pažiūras bei kaip pats sako – kovoja su vadinamaisiais vatnikais. Per 130 tūkstančių sekėjų instagrame turintis tinklaraštininkas priduria, kad šiais laikais populiarūs žmonės ne tik pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, bet iš to ir uždirba.

Tiesa, Pauliui jo aktyvumas socialiniuose tinkluose kartą atsirūgo, kai dabar kalėjime sėdintis Antanas Kandrotas-Celofanas norėdamas kerštauti galimai pasiūlė 500 eurų tam, kuris sumuš Paul de Miko merginą. „Tada buvo nerimo, lydėdavau draugę į darbą ir iš darbo, sakiau jai vienai niekur nevaikščioti. Tiesa, policija ikiteisminio tyrimo taip ir nepradėjo“, – pasakos Paul de Miko.

Tinklaraštininkas iš kitų nuomonės formuotojų išsiskiria tuo, kad savo kūriniuose niekada nesikeikia ir niekada neleistų sau rodytis išgėręs ar rūkantis. „Jaučiu atsakomybę, nes mane seka ir daug jaunų žmonių“, – sako Paul De Miko.

200 tūkstančių sekėjų instagrame turintis žurnalistas ir keliautojas Orijus Gasanovas nemėgsta būti vadinamas influenceriu. „Tas žodis turi labai neigiamą reikšmę Lietuvoje. Gal dėl to, kad keletas merginų pasidemonstravo ir pasigyrė, kad labai daug uždirba, todėl publikai atrodo, kad influenceris tai kažkoks ekshibicionistas, kuriam iš dangaus byra pinigai“, – sako Orijus. Jis veda kelionių laidą, tačiau tikina, kad iš to neuždirba, o gal net dirba „į minusą“: „Viską išleidžiu kelionėms, iš manęs prastas verslininkas. Dirbu per 4–5 darbus, bet labai myliu tai, ką darau.“

Su tokiomis scenos žvaigždėmis kaip Jessica Shy ir naujuoju Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“ Silvester Belt dirbantis didžėjus Jonas Nainys sako, kad norint išpopuliarėti reikia puokštės savybių: kūrybiškumo, komunikacijos įgūdžių ir, žinoma, atkaklaus darbo ir drąsos. „Štai Jessica Shy man parašė žinutę instagrame dar 2018 metais. Ji sakė, kad mes esam jos paskutinė viltis ir jeigu jai nepavyks prasimušti, ji grįš į Londoną dirbti padavėjos darbo. Ji atsiuntė kelias savo dainas ir tai buvo kažkas tokio“, – pasakos Jonas Nainys.

Žiūrovai taip pat galės išvysti įspūdingo grupės „Mokinukės“ koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje užkulisius. Nuo grupės susikūrimo praėjo jau 20 metų, tačiau į koncertą susirinkusi publika mintinai žinojo visų savo dievaičių dainų žodžius. Irūna Puzaraitė-Čepononienė ir Simona Nainė, paklaustos, kaip joms pavyko išpopuliarėti ir likti žinomomis net tada, kai grupė nutraukė savo veiklą, sako: „Mes tiesiog labai norėjome. Svarbiausia darbas, darbas, darbas. Be to, reikia atrasti savo stipriąją savybę, savo aš ir nenorėti kopijuoti „Mokinukių“, Natalijos Bunkės ar kitų įžymybių.“

Visa laida apie populiarumą ir jo kainą – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“.

„Užpildymas neblogas, reikia pripažinti, kad populiariausi savaitgalį buvo popietiniai reisai“, – BNS pirmadienį sakė G. Neniškis.

„Pažiūrėjus į veidus – nelaimingų nėra nė vieno, džiaugiasi“, – sakė įstaigos vadovas.

Jo teigimu, per tris dienas nuo penktadienio vandens autobusais plaukė 340 keleivių, populiariausi buvo popietiniai reisai, tad norintiems išbandyti šią transporto priemonę rekomendavo rinktis rytinį laiką.

Keleiviai vandens autobusą, kuriame yra dešimt vietų, rinkosi kaip pramogą ir plaukė visą maršrutą, kuris trunka kiek daugiau nei valandą, nuo senamiesčio iki Tauralaukio. Keleiviai, autobuso laukę vidurinėse stotelėse, į juos dažniausiai tiesiog netilpo.

Užpildymas neblogas, reikia pripažinti, kad populiariausi savaitgalį buvo popietiniai reisai.

Anot G. Neniškio, dėl gedimų neįvyko keturi reisai.

„Vienas penktadienį, du šeštadienį ir vienas sekmadienį. Priežastys techninės – didesni, smulkesni techniniai gedimai. Daugumą jų gali patys vairuotojai pašalinti, tačiau kadangi priemonė nauja, vairuotojas nežinojo, ką daryti. Dabar elementarias smulkmenas žino, kaip išsispręsti. Autobusuose irgi smulkmenas tvarkosi vairuotojai, nekviečia priežiūros“, – sakė G. Neniškis.

Anot jo, savaitgalį dėl neįvykusių reisų buvo sulaukta ir nusivylusių keleivių skambučių. Kadangi ties vandens autobusų stotelėmis nėra švieslenčių, maršrutus vadovas pataria sekti įmonės internetinėje svetainėse arba mobilioje aplikacijoje.

Pasak G. Neniškio, stebint keleivių, norinčių išbandyti vandens autobusą, gausą, išsprendus technines problemas ketinama svarstyti pridėti keletą reisų. Šiuo metu vandens autobusas vykdo po aštuonis maršrutus abiem kryptimis.

„Tikrai kol kas labai daug žmonių, kurie atvažiavę iš kitur išbandyt, pamatyti, kaip miestas atrodo. Pagal bankines korteles matome, kas sistemos naudotojai, o kai nauja kortelė – suprantame, kad nevietinis“, – teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, mobiliojoje aplikacijoje plaukti vandens autobusais jau yra nupirkta apie 200 bilietų – daugiau nei talpinama per dieną. Dienos limitas – 160 žmonių.

G. Neniškis teigia  diskutavęs su vandens autobusų kūrėjais dėl greičio didinimo pora kilometrų per valandą. Tai taip pat leistų padidinti reisų skaičių.

„Mūsų planas buvo padaryti dešimt reisų per dieną, kol kas yra aštuoni, bet pirmiausia svarbu išspręsti techninius niuansus“, – sakė jis.

Vandens autobusai turėtų kursuoti maždaug iki spalio. Sezono pabaigą nulems orai.

Kelionė autobusu keleiviams kainuoja 3 eurus, turintiems klaipėdiečio kortelę – 2,4 euro, vaikams – 1,5 euro, o turintiems teisę į didesnę lengvatą – 60 centų.

Nuo 7 iki 13 metų vaikams bilietas parduodamas už pusę kainos. Nuo 14 metų vaikams galioja pilna bilieto kaina. Vyresniųjų klasių moksleiviai ir studentai čia, skirtingai nei miesto autobusuose, lengvatos neturi.

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą balandį palankiai vertino 54,5 proc. apklaustųjų, kai kovą šalies vadovas sulaukė 63,9 proc. palankių vertinimų. Nepalankiai prezidentą vertino 22,1 proc. respondentų (16,8 proc. kovą).

„Dešimt procentinių punktų kritimas – labai daug, prezidento institucijai taip būna retai. Čia vienintelis paaiškinimas – istorija su naryste TSKP, kad nenurodė, kad buvo įstojęs, daug jis ten aiškino, nesakyčiau, kad sėkmingai“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Balandžio pradžioje paaiškėjo, kad G. Nausėda 1988 metais buvo įstojęs į Komunistų partiją ir kandidatuodamas į prezidentus apie tai visuomenei nepranešė. Prezidentas narystę partijoje pavadino jaunystės klaida.

Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G. Nausėda apie tai nenurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje, tačiau pabrėžia nepadaręs pažeidimo, nes klausimas apie narystę partijose ar politinėse organizacijose buvo neprivalomas atsakyti. Visgi šalies vadovas sako galėjęs „morališkai tai padaryti“.

Nors ir kritusiu reitingu, prezidentas tarp palankiausiai vertinamų politikų išlaiko pirmą poziciją.

Dešimt procentinių punktų kritimas – labai daug, prezidento institucijai taip būna retai.

Trejetuke – V. Blinkevičiūtė, A. Anušauskas

Antroje vietoje politikų reitingų lentelėje įsitvirtino opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 47,1 proc. apklaustųjų (49 proc. kovą), nepalankiai – 22,9 proc. (23,2 proc. kovą). Trečioje vietoje yra krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas, kurį palankiai vertina 44,9 proc. (46,7 proc. kovą), o neigiamai – 28,7 proc. (23,8 proc. kovą).

Trečiai kadencijai perrinktą Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį balandį palankiai vertina 34,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 34,7 proc. (atitinkamai 34,4 proc. ir 35,8 proc. kovą). Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis sulaukė 34,5 proc. palankių vertinimų (33,8 proc. kovą), 38,6 proc. apklaustųjų jį vertino neigiamai (40,1 proc. kovą).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,4 proc. palankių vertinimų, o 43,8 proc. apklaustųjų jį įvertino neigiamai. Prieš mėnesį R. Karbauskis buvo sulaukęs 26,9 proc. palankių ir 47,2 proc. nepalankių vertinimų.

Opozicinės Darbo partijos vadovą Andrių Mazuronį palankiai vertino 29,5 proc. apklaustųjų (31,2 proc. kovą), o neigiamai – 25,9 procento (28,1 proc. kovą). Laikinąjį partijos „Laisvė ir Teisingumas“ pirmininką Artūrą Paulauską teigiamai 28,9 procento (29,3 proc. kovą) ir neigiamai 27,7 procento (29 proc. kovą).

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė.

V. Čmilytę-Nielsen palankiai vertina 28,7 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 44,1 proc. (atitinkamai 32,9 proc. ir 43,5 proc. kovą), o premjerę I. Šimonytę palankiai įvertino 27,9 proc. ir nepalankiai – 53,3 proc. apklaustųjų (atitinkamai 26,8 proc. ir 55,6 proc. kovą).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko balandžio 14–22 dienomis, gyvai ir telefonu apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį).

Už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų 10,2 proc. rinkėjų (11,7 proc. sausį).

Tuo metu už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vasarį būtų balsavę 6,6 proc. respondentų (sausį – 7,2 proc.). Po „valstiečių“ rikiuojasi Darbo partija, kuri sulauktų 6,4 proc. respondentų balsų, sausio mėnesį ją būtų palaikę 5,9 procento.

Pagal apklausos duomenis, už Liberalų sąjūdį vasarį balsuotų 4,9 proc. respondentų (5,3 proc. sausį).

28,5 proc. apklaustųjų atsakė, jog yra neapsisprendę arba iš viso nebalsuotų. Sausio mėnesį tokių buvo 25,9 procento.

Vertinant atskirus visuomenės veikėjus, palankiausiai visuomenė vertino buvusį šalies vadovą Valdą Adamkų (78 proc.), prezidentą Gitaną Nausėdą (69 proc.), krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (60 proc.), kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (59 proc.) ir socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (50 proc.).

Nepalankiausiai įvertinti konservatorių ir Laisvės partijos lyderiai Gabrielius Landsbergis ir Aušrinė Armonaitė – atitinkamai 78 ir 76 proc. respondentų juos vertino nepalankiai.

LRT užsakymu reprezentatyvią gyventojų apklausą rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko vasario 15–28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1003 Lietuvos gyventojai, tyrimo rezultatų paklaida – iki 3,1 procento.

Kiekvienas šalies ir pasaulio pilietis galėjo pasitikrinti abiejų Konstitucijų išmanymą.

Egzaminas vyko spalio 25-ąją, Konstitucijos dieną, nuotoliniu būdu, taip buvo sudaryta galimybė dalyvauti esantiems ir labai toli nuo Lietuvos.

Teisingumo ministerijos duomenimis, iš viso šį egzaminą laikė 25 823 asmenys.

Tarp jų buvo dalyviai iš Latvijos, Estijos, Indonezijos, Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos, Šveicarijos, Airijos, Austrijos ir kitų šalių.

Per šešiolika šio egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias jau pasitikrino apie 450 tūkst. žmonių – maždaug kas šeštas Lietuvos pilietis.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Konstitucijos egzaminas šiemet turėjo ypatingą prasmę, kadangi tądien buvo minima viena reikšmingiausių Lietuvai sukakčių – ilgiausiai galiojančios vienintelės referendumu priimtos dabartinės Lietuvos Konstitucijos trisdešimtmetis.

Visuotinis teisinių žinių patikrinimas tądien vyko nuo 8 iki 15 val. virtualioje erdvėje.

Užduotims atlikti buvo skirtos 45 minutės. Egzaminą sudarė 20 uždarų testo ir vienas atviras klausimas.

Egzamino rezultatai bus skelbiami, pirmadienį, spalio 31-ąją.

Geriausiai egzaminą išsprendę dalyviai sulauks išskirtinių dovanų: 50 eurų nominalo kolekcinių aukso monetų, skirtų Konstitucijos 100-mečiui, planšetinių kompiuterių, elektroninių knygų skaityklių, belaidžių ausinių, išmaniųjų laikrodžių.

Šiemet apdovanoti bus geriausiai Konstituciją išmanantis moksleivis (pagal klases), geriausiai Konstituciją išmanantis asmuo, vyriausias dalyvis, geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis, geriausiai Konstituciją išmanantis studijuojantis teisę ar teisinį išsilavinimą turintis asmuo bei aktyviausia mokykla.

Kasmet sudaromame reitinge toliau rikiuojasi televizijos laidų kūrėjas Haroldas Mackevičius, reperis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Į įtakingiausiųjų dešimtuką, anot ekspertų, taip pat patenka publicistas Andrius Užkalnis, atlikėjas Vidas Bareikis, dainininkės Monika Liu, Justė Arlauskaitė-Jazzu, žurnalistas Ramūnas Zilnys.

Tuo tarpu atskirai atliktoje visuomenės apklausoje įtakingiausiųjų dešimtuke taip pat atsidūrė A. Valinskas, M. Mikutavičius, A. Mamontovas, A. Užkalnis, J. Arlauskaitė-Jazzu, G. Liaudanskas-Svaras.

Be jų, dešimtuke taip pat yra televizijos laidų vedėja Beata Nicholson, dizaineris Juozas Statkevičius, dainininkas Egidijus Dragūnas bei rašytojas Giedrius Drukteinis.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

Visuomenės apklausą liepos 18–25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausę 1013 žmonių nuo 18 iki 75-erių metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka aštuntus metus iš eilės.

Paramos įtaka

Per 2021-uosius Lietuvoje įregistruoti iš viso 34 878 nauji lengvieji automobiliai – 19,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais.

Didelę dalį sudarė reeksportas, o jį atmetus, naujų automobilių rinka 2021 m. mūsų šalyje, palyginti su 2020 m., augo net 8 proc.

Bene didžiausia dinamika – tarp elektromobilių: jų pardavimai Lietuvoje ūgtelėjo net trigubai. Per praeitus metus Lietuvoje naujų tik elektra varomų automobilių buvo registruota net 1 320 (2020 m. – vos 453).

„Klientai vis aktyviau domisi elektromobiliais. Yra kelios priežastys: pirmiausia ir, matyt, viena svariausių – valstybės teikiama parama elektromobiliui įsigyti“, – sakė oficialaus „Nissan“, „Hyundai“ ir „Citroen“ atstovo Lietuvoje bendrovės „Fakto Auto“ rinkodaros vadovas Vaidotas Kviklys.

2021 m. elektromobilių pardavimai Lietuvoje ūgtelėjo net trigubai: naujų registruota 1 320 (2020 m. – vos 453).

Jo žodžius patvirtina ir elektromobilių registracijų skaičius skirtingais mėnesiais.

2021 m. vasarį valstybei sustabdžius paramą naujiems elektromobiliams, sumažėjo ir jų registracijų – tuo metu jų per mėnesį buvo galima skaičiuoti vienetais ar, geriausiu atveju, dešimtimis. Pardavimai vėl įgavo pagreitį paskelbus apie atnaujintą paramos teikimą nuo balandžio.

Vilnius – lyderis

V.Kviklys vardijo ir kitas vis augančio susidomėjimo elektromobiliais priežastis.

„Tiek privatūs žmonės, tiek įmonės vis drąsiau renkasi elektromobilius dėl besiplečiančios infrastruktūros ir didesnės informacijos apie gyvenimą su elektromobiliu. Anksčiau tai buvo labiau mistinis ateities dalykas, kurį rinkdavosi fanatikai ir technologijų mėgėjai, dabar žmonės vis drąsiau domisi ir atranda, kad šiuolaikiniai elektromobiliai gali visokeriopai išpildyti lūkesčius, keliamus kasdieniam šeimos automobiliui“, – kalbėjo „Fakto Auto“ atstovas.

Dėl patogios infrastruktūros elektromobilių populiarumas vis dar didžiausias didmiesčiuose, o Lietuvos sostinė kitus miestus lenkia net keliais kartais: 2021 m. lapkričio 1-ąją Vilniaus miesto savivaldybėje buvo registruoti 3 292 elektromobiliai, antroje vietoje likusioje Kauno miesto savivaldybėje tuo pat metu – 868 elektra varomi automobiliai.

„Nauji elektromobiliai – trečia jų populiarumo priežastis, nes gamintojai pristato vis modernesnius ir patrauklesnius. Antai 2021-aisiais į Lietuvą atvykęs ir apdovanojimų tiek čia, tiek svetur susirinkęs „Hyundai IONIQ 5“ – puikus to pavyzdys. Su valstybes parama mažiau nei 50 tūkst. eurų kainuojantis elektromobilis viena įkrova gali įveikti beveik 500 km. Vairuotojas gali rinktis: ar toliau pilti degalus ir mokėti visas išlaikymo išlaidas, ar sutaupyti ir šiek tiek pakeisti įpročius“, – teigė V.Kviklys.

2021 m. lapkričio pradžios duomenimis, populiariausių Lietuvoje registruotų M1 klasės elektromobilių rikiuotė buvo tokia: „Nissan“ – 28 proc., „Volkswagen“ – 15 proc., „Tesla“ – 14 proc., BMW – 9 proc., „Hyundai“ – 7 proc. Kitų gamintojų elektromobiliai sudarė likusius 27 proc.

Sedanas – jau praeitis?

Dažname automobilių salone jau seniai nebėra sedanų, nykstančia rūšimi jau galima vadinti ir hečbekus ar net universalus – dauguma pirkėjų dabar nori didesnio pravažumo miesto visureigių, dar žinomų kaip SUV.

Anot V.Kviklio, „Fakto Auto“ 2021 m. pardavimų duomenis atsispindi bendrosios tendencijos: žmonės vis labiau renkasi didesnio pravažumo miesto visureigius – šio segmento modeliai yra praktiški ir atitinka visus daugumos klientų poreikius, o vis modernesnės hibridinės sistemos leidžia turėti didesnį automobilį su itin mažomis sąnaudomis.

SUV tendenciją patvirtino „Nissan“ hečbeko „Micra“ pardavimai – jie sudarė mažiau nei procentą visų automobilių, o žvaigždėmis ir toliau liko „Juke“ bei „Qashqai“.

Kompaktinių visureigių segmento pradininko „Qashqai“ pardavimai pernai sudarė daugiau nei pusę visų šios markės automobilių pardavimų „Fakto Auto“ salone, o antroje vietoje liko kiek mažesnis „Juke“.

V.Kviklio teigimu, panašios tendencijos matomos ir kitų gamintojų pardavimų suvestinėse – kompaktinės klasės miesto visureigiai išlaiko geidžiamųjų statusą: „Hyundai“ gretose – „Tucson“ ir „Kona“, „Citroen“ antroje vietoje – hečbeko-SUV kėbulą turintis C4.

Hibridinę pavarą turintys automobiliai taip pat sparčiai iš rinkos stumia tik vidaus degimo varikliu varomus modelius, o tam didžiausią įtaką turi ir taršos mokesčio dydis, ir degalų sąnaudos.

Kadangi dėmesys krypsta į rinkimų nugalėtojus socialdemokratus (SPD), šiuo metu siekiančius sudaryti koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis, A. Merkel krikščionių demokratų (CDU) ir jų Bavarijos sąjungininkų Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) konservatorių aljanso populiarumas nukrito vos iki 19 procentų.

„Wahlen“ tyrimų grupės atlikta apklausa atitinka kitas naujausias apklausas, rodančias, jog CDU/CSU, dominavusios Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, populiarumas neregėtai sumenko iki mažiau nei 20 procentų.

Pagal „Wahlen“ apklausą SPD populiarumas siekia 28 proc., žaliųjų – 17 proc., verslą remiančių laisvųjų demokratų (FDP) – 13 procentų. Šios trys partijos penktadienį tęsė derybas dėl valdančiosios koalicijos. Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD) palaiko 11 proc., kraštutinių kairiųjų „Die Linke“ – 5 proc. apklaustųjų.

Per rinkimus rugsėjo 26 d., preliminariais duomenimis, CDU/CSU gavo 24,1 proc., SPD – 25,7 proc., žalieji – 14,8 proc., FDP – 11,5 proc. balsų. Už AfD balsavo 10,3 proc.,už „Die Linke“ – 4,9 proc. rinkėjų. Oficialių rezultatų laukiama penktadienį.

21 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigia, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė nuomonės formuotojo reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkuose, tuo tarpu 71 proc. respondentų sako, jog tokiu būdu prekės ar paslaugos įsigiję nėra. Palyginti su praėjusiais metais, teigusių, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė influencerių reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkluose, padaugėjo 6 proc., o tų, kurie teigia, kad influenceriai jų pirkimui įtakos nedaro, sumažėjo 3 proc.

Respondentų taip pat prašėme įvardinti, kuriuose socialiniuose tinkluose šie turi savo asmeninį profilį bei kuriais iš jų naudojasi dažniausiai. „Facebook“, „Youtube“ bei „Instagram“ – tai trys socialiniai tinklai, kuriuose nenaudojamų arba labai retai naudojamų lietuvių profilių yra palyginti nedaug. Pavyzdžiui, „Facebook“ socialiniame tinkle savo asmeninę paskyrą turintys teigia net 93 proc. (+9 proc.) respondentų, iš jų 77 proc. (-2 proc.) šį tinklą įvardija, kaip tą, kuriuo naudojasi dažniausiai. Tuo tarpu „Youtube“ ir „Instagram“ skaičiai gana panašūs: „Youtube“ tinkle savo asmeninę paskyrą teigia turintys 60 proc. (+8 proc.), „Instragram“ – 56 proc. (+12 proc.) respondentų, o juos įvardijusių kaip tuos socialinius tinklus, kuriuos naudoja dažniausiai, yra vidutiniškai apie 37 proc. (+10 proc.).

Be šių didžiųjų socialinių tinklų milžinių, ženklus augimas pastebimas ir dar viename socialiniame tinkle – „TikTok“. Šiame tinkle savo asmeninę paskyrą sako turintys 22 proc. Lietuvos interneto vartotojų, t. y. 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o šį socialinį tinklą kaip tą, kurį naudoja dažniausiai, įvardino 10 proc. respondentų arba 7 proc. daugiau nei 2019 m.

Jau trečius metus internetinės apklausos būdu buvo renkami populiariausi (top of mind) Lietuvos influenceriai. Šiais metais pirmąją vietą užima Karolina Meschino, kurią pirmu numeriu įvardino 34 proc. (+6 proc.) respondentų, antroje vietoje – Naglis Bierancas – 26 proc. (-10 proc.), trečioje – Agnė Jagelavičiūtė – 21 proc. (-7 proc.). Praėjusiais metais pirmąją vietą užėmė N. Bierancas.

„Gemius“ nuotr.

Taip pat respondentų buvo prašoma sužymėti, kokie konkretūs influenceriai jiems asocijuojasi su tam tikra prekių / paslaugų grupe. Kaip pvz. knygų, filmų ar muzikos prekes lietuviai jau du metus iš eilės labiausiai tapatina su Dovile Filmanavičiūte – 33 proc. (+15 proc.), kelionių tematikoje taip pat antrus metus iš eilės išskiriamas žurnalistas Orijus Gasanovas – 46 proc. (+16 proc.), o su drabužių bei aksesuarų tematika labiausiai siejama Karolina Meschino – 35 proc. (+21 proc.).

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant internetinį klausimyną – „gemiusAdHoc“. Tyrimas buvo rodomas sausio–kovo mėnesiais atsitiktine tvarka parinktiems Lietuvos interneto vartotojams, kurie lankėsi populiariausiose šalies interneto svetainėse. Tyrimo imtis – 3499. Tyrime dalyvavo 15–74 metų interneto vartotojai.

* Skliausteliuose pateikti procentai – pokytis lyginant su 2019 m. e-komercijos tyrimo duomenimis.