Praėjusiais metais pasaulinė temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, o JT Meteorologijos ir klimato agentūra teigia, kad sparčiausiai ji kilo Azijoje.

Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, Azijoje karščio bangos darosi vis intensyvesnės, o tirpstantys ledynai kelia grėsmę apsirūpinimo vandeniu saugumui regione ateityje.

Organizacija nurodė, kad Azijoje temperatūra kyla greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Praėjusiais metais temperatūra Azijoje buvo beveik dviem laipsniais Celsijaus didesnė už 1961–1990 metų vidurkį.

„Ataskaitos išvados verčia sunerimti“, – išplatintame pranešime nurodė organizacijos vadovė Celeste Saulo (Selestė Saolo).

„Daugelyje regiono šalių 2023 metai buvo karščiausi per visą istoriją, o be to buvo daugybė ekstremalių sąlygų – nuo sausrų ir karščio bangų iki potvynių ir audrų“, – tęsė ji.

„Klimato kaita padidino tokių įvykių dažnumą ir sunkumą, o tai labai paveikė visuomenę, ekonomiką ir, svarbiausia, žmonių gyvenimus ir aplinką, kurioje gyvename“, – pridūrė C. Saulo.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindiniai klimato kaitos rodikliai, tokie kaip paviršiaus temperatūra, ledynų nykimas ir jūros lygio kilimas, vis spartėja, o tai turi rimtų pasekmių Azijos regiono visuomenei, ekonomikai ir ekosistemoms.

„2023 metais Azija išliko labiausiai nuo oro, klimato ir su vandeniu susijusių nelaimių nukentėjusiu regionu pasaulyje“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacija.

Besitraukiantys ledynai

2023 metais vidutinė metinė priežeminė temperatūra virš Azijos buvo antra didžiausia kada nors užfiksuota: 0,91 laipsnio Celsijaus didesnė už 1991–2020 metų vidurkį ir 1,87 C aukštesnė už 1961–1990 metų vidutinę temperatūrą.

Ataskaitoje nurodoma, kad ypač aukšta vidutinė temperatūra buvo užfiksuota nuo vakarų Sibiro iki Vidurinės Azijos ir nuo rytinės Kinijos iki Japonijos, o praėjusi vasara Japonijoje buvo karščiausia nuo tada, kai buvo pradėti registruoti tokie duomenys.

Kritulių kiekis Himalajuose ir Hindukušo kalnų masyve Pakistano ir Afganistano teritorijoje buvo mažesnis už normą.

Tuo metu pietvakarių Kinija patyrė sausrą, nes kone kiekvieną praėjusių metų mėnesį kritulių skaičius būdavo mažesnis nei įprastai.

Azijos aukštikalnių regione yra didžiausias ledo kiekis už poliarinių regionų ribų.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį dauguma šių ledynų sparčiai traukiasi, o, Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, praėjusiais metais 20 iš 22 regione stebimų ledynų toliau mažėjo.

Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais jūros paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje buvo aukščiausia per visą istoriją.

„Esminė būtinybė“

Praėjusiais metais Azijoje užregistruotos 79 su vandeniu susijusių meteorologinių pavojų sukeltos nelaimės. Potvyniai ir audros sudaro 80 proc. visų šių nelaimių, per kurias žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir nukentėjo 9 mln. žmonių.

„2023 metais potvyniai buvo pagrindinė pranešimų apie įvykius priežastis, dėl kurių žuvo daug žmonių“, – nurodė organizacija ir pridūrė, kad Azijos pažeidžiamumas šioms nelaimėms išlieka didelis.

Praėjusį rugsėjį Honkonge per vieną valandą iškrito 158,1 milimetro kritulių – daugiausiai nuo tada, kai 1884-aisiais buvo pradėti registruoti duomenys.

Visos nacionalinės meteorologijos tarnybos Azijoje pareigūnams, dirbantiems nelaimių rizikos mažinimo srityje, privalo geriau pritaikyti informaciją, teigė Pasaulio meteorologijos organizacija.

„Būtina, kad mūsų veiksmai ir strategijos atspindėtų šių laikų skubą“, – sakė C. Saulo.

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas ir prisitaikymas prie besikeičiančio klimato yra ne tik galimybė, bet ir esminė būtinybė“, – pridūrė ji.

Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, ir dėl to, prisidėjus smarkioms liūtims, išsiliejo kelios didelės Rusiją ir Kazachstaną kertančios upės.

Orenburgo mieste – viename iš labiausiai nukentėjusių Rusijos rajonų – Uralo upė išsiveržė iš krantų, apsėmė gatves ir gyvenamuosius rajonus, o šeštadienį vandens lygis toliau kilo.

Šeštadienio popietę upės lygis pasiekė beveik 12 metrų ir daugiau kaip 2,5 metro viršijo kritiniu laikomą lygį.

Uralo upė teka per Orenburgo centrą.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip potvynio vanduo apsėmė krantinės promenadą ir namus, pastatytus netoli upės.

Pasak valdžios institucijų, iš Orenburgo ir aplinkinio regiono buvo evakuota beveik 14 tūkst. žmonių.

Evakuacijos operacijoje dalyvaujantis Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas Eldaras Rachmetovas sakė: „Nuo šio ryto padaugėjo užlietų namų ir evakuojama vis daugiau rajonų.“

Vietos gyventojai guminėmis valtimis bando iš užlietų namų ištraukti naminius gyvūnus ir daiktus, o kai kurie rajonai liko be elektros.

Tarp gyventojų, kurie šeštadienį buvo evakuoti policijos sunkvežimiu, buvo ir 64 metų Valerijus, vietos gamyklos darbininkas.

„Svarbiausia, kad mano namai nebūtų apiplėšti. Dėl to aš ir nerimauju. Išskyrus tai, viskas yra gerai! Mes išgyvensime“, – sakė jis.

„Klastingas vanduo“

Į rytus esančios Kurgano srities valdžia taip pat ragina žmones evakuotis, nes laukiama potvynio.

Jei laiku neišvyksite, gali būti, kad nespėsite išsėdėti palėpėje ar ant stogo.

Srities gubernatorius Vadimas Šumkovas gyventojus, kurie gali nukentėti, paragino išvykti dabar, nes prognozuojama, kad Tobolo upės lygis dėl tirpstančio ledo smarkiai pakils.

„Vanduo klastingas, o kai jo tiek daug, jis neprognozuojamai kyla“, – perspėjo gyventojus V. Šumkovas „Telegram“ žinutėje, ragindamas išvykti su vertingais daiktais ir naminiais gyvūnais.

„Jei laiku neišvyksite, gali būti, kad nespėsite išsėdėti palėpėje ar ant stogo“, – pridūrė jis.

Kazachstane, kuris turi maždaug 7,5 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, potvynis užliejo šiaurinio Petropavlovsko miesto, kuriame gyvena apie 220 tūkst. gyventojų, pakraščius, todėl kai kurie rajonai liko be elektros ir vandentiekio vandens.

Pasak Nepaprastųjų situacijų ministerijos, šioje didžiulėje Centrinės Azijos šalyje, kurioje užlieta beveik 5 tūkst. namų, buvo evakuota daugiau kaip 103 tūkst. žmonių, tarp jų daug vaikų.

Su dažnesniais ekstremaliais orų reiškiniais, tokiais kaip potvyniai, yra siejama klimato kaita.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė susitikimą dėl potvynių, tačiau nukentėjusiuose regionuose nesilankė.

Rusijos pietuose ir vakaruose – Urale ir Sibire, taip pat Kazachstane iš krantų išsiliejusių upių vanduo apsėmė miestus ir miestelius, evakuotis buvo priversti tūkstančiai gyventojų.

Kunigai Kurgano regione sulipo į nedidelį lėktuvą „AN-2“, su savimi nešdamiesi Dievo motinos ikoną, kad, jų pačių žodžiais tariant, surengtų „procesiją ore“, melsdami, jog vanduo galingoje Tobolo upėje nebekiltų.

Šis jų skrydis įvyko belaukiant, kada potvyniai šiame regione pasieks savo piką – prognozuojama, kad tai turėtų įvykti antroje balandžio pusėje.

Lėktuvėliui skrendant virš ištisas pievas užliejusios upės, kunigai skaitė maldas.

Kurgano stačiatikių bažnyčios eparchija pranešė, kad dvasininkai dalyvavo avarinių tarnybų surengtame stebėjimo skrydyje.

Rusijos žemėse egzistuoja tradicija melstis už žmones, surengiant pėsčiųjų arba važiuotųjų procesijas.

„Skrydžio metu dvasininkai skaitė maldą Dievo motinai ir meldėsi, kad stichinę nelaimę pavyktų įveikti“, – teigiama ketvirtadienį vakare paskelbtame jos pranešime.

Vietos stačiatikių bažnyčios vadovas metropolitas Danilas pasakė, kad tikintieji jo prašė apskristi potvynio zoną, kalbant maldas.

„Rusijos žemėse egzistuoja tradicija melstis už žmones, surengiant pėsčiųjų arba važiuotųjų procesijas“, – bažnyčios pranešime cituojami jo žodžiai.

Šventiko teigimu, ikonos nuo seno gelbėdavo Rusiją sunkiais laikais ir dabar padės jai įveikti didžiausius potvynius, kokie yra kilę per ne vieną dešimtį metų.

Jis nurodė šalia Tobolo upės esančioms bažnyčioms melstis, kad vanduo nuslūgtų.

Vandens lygiui kylant, Rusija evakavo tūkstančius žmonių, tačiau pranešė, kad potvynio apsemtų gyvenamųjų namų yra dar daugiau.

Kazachstanas pranešė evakavęs daugiau nei 96 tūkst. gyventojų.

Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, be to, prapliupo smarkios liūtys, dėl to Rusijoje ir Kazachstane ištvino didelės upės.

Pasak Tiumenės srities valdžios institucijų, Išimo upės Vakarų Sibire vanduo pakilo iki pavojingo lygio. Pareigūnai spėja, kad Išimo ir Tobolo upių vanduo aukščiausią lygį pasieks tik balandžio 23–25 dienomis.

Pasak Orenburgo valdžios, Uralo upė mieste jau pakilo 11,29 metro ir dviem metrais viršija kritinį lygį. Kai kur mieste iš rudo vandens kyšo tik namų stogai.

Regiono pareigūnas Sergejus Balykinas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad penktadienį arba šeštadienį potvynis Orenburge bus didžiausias. Valdžia pranešė, kad evakuota daugiau nei 10 700 žmonių iš daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, užtvindyta maždaug 11 700 namų.

Keli kaimai buvo evakuoti ir toliau į rytus esančiuose Kurgano ir Tomsko regionuose.

Manoma, kad Rusijoje ir Kazachstane namus paliko apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau valdžios institucijos sakė, kad Orske, smarkiai nukentėjusiame pratrūkus užtvankai, sąlygos pagerėjo. Pareigūnai pranešė, kad vandens lygis krenta.

Pranešta, kad kai kurių miestų gyventojai, supykę, kad valdžia per krizę nieko nedaro, surengė demonstracijas, itin retas Rusijoje valdant dabartiniam režimui.

Gelbėtojai valtimis plaukė užtvindytomis Pokrovkos gatvėmis ir beldė į namų langus, norėdami įsitikinti, ar gyventojams pavyko išsigelbėti.

„Nieko panašaus nemačiau per 57 metus“, – apie potvynius pasakojo Pokrovkos gyventoja Raouchan Aoubakirova (Raušan Aubakirova).

Dėl sparčiai tirpstančio sniego ir ledo upių lygis Šiaurės Kazachstane ir kaimyninėje Rusijoje pakilo į neregėtą lygį ir kelia grėsmę dideliems miestams ir gyvenvietėms.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai Kazachstano šiauriniuose ir vakariniuose regionuose pradėjo kilti vanduo, iš namų buvo evakuota apie 100 tūkst. žmonių. Trečdalis jų yra vaikai.

Pasak Kazachstano nepaprastųjų situacijų ministro, ištisi kaimai liko be elektros, šimtai kilometrų kelių užblokuoti, sugriuvo tiltų, užlieta daugiau kaip 4 tūkst. namų visoje šalyje.

Kariai ir gelbėtojai dalyvauja gelbėjimo ir valymo operacijose, įskaitant vandens išpumpavimą ir barikadų įrengimą.

Nieko panašaus nemačiau per 57 metus.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) šeštadienį apibūdino stichinę nelaimę kaip „bene didžiausią per daugelį metų“.

Remiantis institucijų prognozėmis, potvyniai 200 tūkst. gyventojų turintį šiaurinį Petropavlo miestą turėtų pasiekti iki šio savaitgalio, o piką pasiekti tik balandžio 22–23 dienomis.

Ruošiantis kovoti su stichijos padariniais visoje šalyje buvo sutelkta apie 25 tūkst. žmonių.

Be gelbėtojų, pasitelkiama kariuomenė, nacionalinė gvardija ir slaptosios tarnybos, o humanitarinėse operacijose dalyvaus savanoriai.

„Turime būti pasirengę blogiausiam scenarijui“, – perspėjo Kazachstano vicepremjeras Romanas Sklyaras (Romanas Skliaras), apsilankęs regione.

Išsiliejusios upės Pietų Urale ir Vakarų Sibire užtvindė ištisus kaimus ir miestus. Labiausiai paveiktas Orenburgo regionas.

„Padėtis yra labai įtempta, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Vandens lygis toliau kyla. Į naujus regionus patenka didelis vandens (kiekis).“

Atstovas nurodė, kad prezidentas Vladimiras Putinas neketina apsilankyti potvynių zonoje, iš kurios buvo evakuoti tūkstančiai žmonių.

„Šiuo metu tokių (planų) nėra“, – tvirtino D. Peskovas.

Jis teigė, kad Rusijos vadovas „gauna informaciją ir koordinuoja visų institucijų darbą“.

Rusija ir kaimyninis Kazachstanas su šiais potvyniais grumiasi jau kelias dienas.

Trečiadienį Orenburgo regione Uralo upė pradėjo tvindyti pagrindinį miestą Orenburgą, kuriame gyvena apie 550 tūkst. žmonių.

Ši upė prieš tai jau buvo beveik visiškai užtvindžiusi Orsko miestą.

Dešimtyje Kazachstano regionų, taip pat Rusijos Vakarų Sibiro ir Orenburgo regionuose, upės tvinsta jau kelias dienas, užlieti ištisi miestai ir kaimai. Tiek Maskva, tiek Astana paskelbė nepaprastąją padėtį.

„Nuo potvynių pradžios išgelbėta ir evakuota daugiau nei 86 tūkst. žmonių“, – antradienį pranešė Kazachstano vyriausybė. Jos teigimu, penkiuose didžiulės Vidurinės Azijos šalies regionuose užlieti 3 365 gyvenamieji pastatai. Vyriausybė pranešė teikianti nukentėjusiems regionams humanitarinę pagalbą. Prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas pavadino potvynius viena baisiausių per 80 metų stichinių nelaimių.

Kaimynės Rusijos pagalbos tarnybos antradienį pranešė, kad užtvindyta 10 550 gyvenamųjų pastatų, daugiausia Orenburgo srityje, ten evakuota daugiau nei 6 500 žmonių. Uralo upė beveik visiškai užliejo Orsko miestą ir dabar artėja prie pavojingo lygio pagrindiniame Orenburgo mieste. Per pastarąją parą 550 tūkst. gyventojų turinčiame Orenburge upės vanduo pakilo 25 centimetrais, antradienį pranešė pareigūnai.

Kaimai po vandeniu

Orenburgo meras Sergejus Salminas antradienį pranešė, kad padėtis aštuoniuose kaimuose netoli Orenburgo yra „kritiška“.

Nuo potvynių pradžios išgelbėta ir evakuota daugiau nei 86 tūkst. žmonių.

Upės tvinsta ir Vakarų Sibiro Kurgano bei Tiumenės regionuose. Kurgano, netoli Kazachstano esančio miesto, pareigūnai antradienį pranešė, kad dėl išsiliejusios Tobolo upės buvo evakuoti 689 žmonės. Maždaug 300 tūkst. gyventojų turinčio Kurgano mero biuras pranešė, kad potvyniai gali pasiekti vietos oro uostą.

Viename Kurgano srities kaime, Zverinogolovske, vos per dvi valandas Tobolo upės vanduo pakilo 74 centimetrais, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas antradienį išvyko į Orenburgo sritį. Ministerija pranešė, kad jis lankysis Kurgano ir Tiumenės regionuose. Ji paskelbė vaizdo įrašą, kaip A. Kurenkovas sraigtasparniu skrenda virš užtvindytų zonų, iki horizonto matyti didžiuliai vandens plotai ir apsemti kaimai.

„Potvynių prognozė sparčiai blogėja, vandens ateina daug daugiau ir greičiau“, – sakoma Kurgano srities gubernatoriaus Vadimo Šumkovo žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“.

Kaimyninė Tiumenės sritis pirmadienį taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį.

Rusija anksčiau pranešė, kad Uralo, Volgos srities ir Vakarų Sibiro regione užtvindyta daugiau kaip 10 tūkst. gyvenamųjų namų, o gelbėjimo tarnybos evakuoja miestus, nukentėjusius nuo patvinusių upių.

Sekmadienį Rusija paskelbė federalinę nepaprastąją padėtį Orenburgo regione, kur Uralo upė užtvindė didžiąją dalį Orsko miesto, o dabar pasiekė pavojingą lygį pagrindiniame Orenburgo mieste.

Didžioji dalis Orsko miesto buvo užlieta po to, kai liūtys pralaužė netoliese esančią užtvanką.

„Sibiro, Pavolgio (Volgos sritis) ir centrinių federalinių regionų teritorijose prognozuojamas oro temperatūros kilimas, smarkiai tirpsta sniegas, tvinsta upės, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. – Užlieta daugiau nei 10,4 tūkst. gyvenamųjų namų“.

Sekmadienį Rusija paskelbė nepaprastąją padėtį Orenburgo regione, ten Uralo upė užtvindė didžiąją dalį Orsko miesto ir dabar artėja prie pavojingo lygio pagrindiniame Orenburgo mieste. Rusija jau evakavo tūkstančius žmonių, daugiausia Orenburgo srityje prie Kazachstano. Didelė Orsko miesto dalis buvo užtvindyta, kai dėl liūčių pratrūko netoliese esanti užtvanka.

Orenburgo srities valdžia pranešė, kad Orske Uralo upė „nuslūgo devyniais centimetrais“, tačiau vandens lygis Orenburgo mieste, kuriame gyvena apie 550 tūkst. gyventojų, artėja prie pavojingo, „per dieną vanduo pakilo 16 cm iki 872 cm“. Rusijos žiniasklaida citavo merą Sergejų Salminą, sakiusį, kad potvynis greičiausiai bus „neturintis precedento“, ir perspėjusį, kad gali tekti imtis priverstinės evakuacijos.

Pasak Rusijos orų stebėtojos „Rosgidromet“, potvynis bus didžiausias trečiadienį, nukentės keli miesto rajonai. Valdžia taip pat perspėjo apie „neišvengiamą“ vandens lygio kilimą Sibiro Tiumenės ir Kurgano regionuose, ten ištvins didelė Tobolo upė.

Pagalbos tarnybos Kurgane, netoli Kazachstano sienos esančiame mieste, turinčiame maždaug 300 tūkst. gyventojų, pranešė, kad pradėjo „prevencinę evakuaciją“ ir perkėlė 571 žmogų. Kremlius nurodė Kurgano ir Tiumenės valdžiai būti budriai dėl „gamtos anomalijų“.

Centrinėje Rumunijoje vietomis pridrėbė net iki 30 cm sniego. Žiemiškos naštos neatlaikę medžiai lūžo, virto ant kelių. Viename kelyje gelbėtojai pašalino per 40 medžių.

„Visą naktį kelininkams teko darbuotis. Šalino medžius, kad jie nekeltų pavojaus eismui“, – pasakojo moteris.

Dešimtys sunkvežimių, pakliuvusių į sniego užverstus kelius, liko įstrigę.

Sunkvežimio, prikrauto greitai gendančių prekių, skirtų vienam prekybos centrui, vairuotojas vis dar laukė pagalbos, kad ištrauktų nuslydusį nuo kelio.

„Ketvirtą ryto pusnys buvo gal net 50 centimetrų. Slidu. Uždėjau grandines ant ratų ir vis tiek slysta. Štai užstrigau“, – kalbėjo sunkvežimio vairuotojas.

Kiti vairuotojai irgi buvo priversti laukti valandų valandas, mat daug mašinų jau be žieminių padangų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siaubingas kelias! Vienas įstrigo apačioje, kitas viršuje“, – sakė vyras.

„Negalime pajudėti dėl sniego, čia jau nuo penktos“, – kalbėjo kitas vyras.

„Vis snigo ir sniegas labai greitai padengė kelius, todėl sunkvežimiams sunku išlaviruoti posūkiuose“, – pasakojo moteris.

„Virš 50 mašinų dirba. Išbarstėme dešimtis tonų druskos. Patariame vairuotojams keliauti tik tuo atveju, jei tikrai būtina, nes sniego nemažai“, – kalbėjo kelininkas.

Rumunų meteorologai įspėja, kad pavojus ne tik keliuose. Dalis upių gali išsilieti iš krantų, kyla potvynių grėsmė.