Vilnius, rugpjūčio 31 d. (BNS). 

P. Urbšys BNS sakė, jog jis pašalintas dėl principingumo ir raginimų skyriaus vadovybei laikytis „partijos moralės standartų“, o kartu su taryboje buvę politikai taip pat paliko partiją ir grįžo prie senojo frakcijos pavadinimo „Kartu“. Frakcija toliau žada dirbti opozicijoje.

„Prieš tai buvo nuspręsta susidoroti su tais, kurie kišą nosį ten, kur nereikia, kurie bando partijos moralės standartus, kurie yra parašyti, skaityti paraidžiui. Tai buvo pamoka. Galiausiai iš 15 valdybos narių septyni paliko valdybą ir pačią partiją, kartu su jais iš susirinkimo išėjo 30 žmonių“, – sakė P. Urbšys.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Solveiga Dagė BNS patvirtino, kad su P. Urbšiu partiją paliko apie dešimt asmenų.

Anot P. Urbšio, jis su bendražygiais trečiadienį per tarybos posėdį paskelbė, jog nebelieka frakcijos „Vardan Lietuvos“ – joje be P. Urbšio buvo Rimantas Ridikas ir Ričardas Bakanauskas, taip pat paskelbę apie pasitraukimą iš partijos, ir nepartinė Viktorija Vidžiūnienė.

„Akcentas buvo, kad tai, kas vyksta skyriuje, su partijos vadovybės daugumos palaiminimu, nieko bendro neturi su deklaruojamomis partijos vertybėmis, orientuotomis į skaidrumą, moralumą, viešojo intereso viršenybę, o vietoje tarimosi kultūros – intrigos, žmonių kiršinimai, šmeižimas, manipuliavimas. Nenorėdami tapatintis su tokia politine dviveidyste, mes pasitraukėme iš partijos ir paskelbėme, kad frakcijos nebėra“, – tvirtino politikas.

Partijos skyriaus vadovė S. Dagė anksčiau trečiadienį BNS teigė, kad P. Urbšys pašalintas skyriaus daugumos balsais „dėl visapusiško darbo trukdymo skyriuje“, skyriaus skaldymo ir narių kiršinimo.

P. Urbšys Seime dirbo dvi kadencijas – nuo 2012 iki 2020 metų.

Jis į Panevėžio savivaldybės tarybą buvo išrinktas 2019-ųjų kovą, tuomet mandato atsisakė, tačiau 2020-aisiais per rinkimus nepatekęs į Seimą, paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos atkurti jo vietą porinkiminiame kandidatų į tarybą sąraše ir atsilaisvinus vietai vėl gavo tarybos nario įgaliojimus.

Į teismą verslininkas kreipėsi po šių metų sausį portale panskliautas.lt pasirodžiusio straipsnio apie tai, kad A. Bieliauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Kiek anksčiau pranešta, kad įtarimų dėl prekybos poveikių šiame tyrime sulaukė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

„Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai“, – apie įtarimus A. Bieliauskui minėtame straipsnyje pasisakė P. Urbšys.

Teismo vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės, todėl eksparlamentaras įpareigotas jį paneigti.

Jo kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, todėl visai nenuostabu, jog galėjo vykti tam tikri sandėriai.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

„2020 m. sausio 23 d. UAB „Panevėžio rytas“ valdomame naujienų portale panskliautas.lt, Povilo Urbšio valdomame ir administruojamame internetiniame portale http://www.urbsyspovilas.lt ir Povilo Urbšio paskyroje socialiniame tinkle Facebook, buvo publikuotas straipsnis „Nušalintojo mero byloje – dar vienas įtariamasis“, kuriame aš, Povilas Urbšys, pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie Alvydą Bieliauską. Informuoju, kad mano pasisakymas apie tai, kad A. Bieliausko kišenėje sėdi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai ir to pasekoje galėjo vykti tam tikri sandėriai, yra jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais neparemtas teiginys“, – tokio turinio paneigimą teismas nurodė P. Urbšiui paskleisti per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo.

A. Bieliauskas taip pat siekė, kad neatitinkančiu tikrovės būtų pripažintas ir dar vienas P. Urbšio teiginys apie tai, kad verslininkas galėjo demonstruoti išskirtinę įtaką merui ir pasinaudoti ja gaunant paramą krepšinio klubui, tačiau teismas dėl šio pasisakymo ieškinį atmetė.

P. Urbšys taip pat įpareigotas padengti daugiau kaip 1,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuo 2012-ųjų dvi kadencijas Seime praleidęs politikas šį rudenį dar kartą perrinktas nebuvo ir lapkričio gale pradėjo dirbti Panevėžio miesto taryboje, kurioje pakeitė atsistatydinusį Eriką Kosej.

Panevėžio apygardos prokuratūra sausio mėnesį pranešė, kad R. Račkauskui buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Teisėsauga įtaria, kad meras galėjo susitarti priimti 3 tūkst. eurų kyšį iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo, kad šiam klubui būtų skiriama savivaldybės ir jos įmonių parama.

Pats R. Račkauskas įtarimus neigė bei tvirtino, kad savivaldybė „Lietkabeliui“ skiria tokio paties dydžio paramą jau trejus metus.

Kiek vėliau STT pranešė ir apie A. Bieliauskui pateiktus įtarimus. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu buvo atskirtas nuo prieš dvejus metus pradėto tyrimo dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje.

Jis ketvirtadienį davė tarybos nario priesaiką ir dalyvavo tarybos posėdyje.

P. Urbšys Panevėžio miesto savivaldybės taryboje pakeitė atsistatydinusią Eriką Kosej.

Politikas į šios savivaldybės tarybą buvo išrinktas pernai kovą per savivaldos rinkimus su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kurkime jaukų miestą KARTU“, tačiau tuomet tarybos nario mandato atsisakė ir liko dirbti Seime.

Šių metų spalį P. Urbšys vėl kandidatavo į Seimą vienmandatėje Panevėžio vakarinėje apygardoje, bet išrinktas nebuvo.

Vyriausioji rinkimų komisija jo prašymu atkūrė P. Urbšio vietą porinkiminiame kandidatų sąraše ir atsilaisvinus vietai Panevėžio taryba suteikė jam įgaliojimus.

Seime P. Urbšys dirbo dvi kadencijas – nuo 2012 iki 2020 metų.

Antradienį tai numatančias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti parlamentaras Povilas Urbšys, kurias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu jis yra įregistravęs dar 2017 metų rugsėjį.

Siūloma, kad savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos būtų sudarytos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių.

Pagal siūlomą projektą, savivaldybės rinkimų apygardos  sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turi būti proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.

Savivaldybės suskirstymą į daugiamandates rinkimų apygardas rengtų savivaldybės meras ir, pritarus savivaldybės tarybai, teiktų tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai,  kuri priimtų galutinį sprendimą. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi. Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.

Savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų tvarkos keisti nesiūloma. Taip pat subjektų (partijos, rinkimų komitetai), kurie turi teisę kelti kandidatų sąrašus, keisti nesiūloma. 

Pagal siūlomą projektą, partijos, rinkimų komitetai kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas. Projektas numato, kad „kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių“.

Geriausiu atveju gyventojai pažįsta savivaldybės merą, mero pavaduotoją bei administracijos direktorių.

Balsavimo tvarkos daugiamandatėje savivaldybės rinkimų apygardoje nesiūloma keisti, išskyrus tai, kad atsižvelgiant į trumpesnį kandidatų sąrašą mažinamas pirmumo balsų skaičius ( nuo 5 ik 3).

Mandatai kandidatų sąrašams būtų paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą.

Tikimasi, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus padidės rinkėjų aktyvumas, sumažės atotrūkis tarp savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės gyventojų, stiprės pilietinė visuomenė. Projektą rengti paskatino tai, kad šiuo metu gyventojų galimybės teikti savo pasiūlymus ir pageidavimus bei reikšti nuomones jų išrinktiems atstovams bei tiesioginis gyventojų ir savivaldybės tarybos narių bendravimas yra formalizuotas.

„Savivaldybių tarybų nariai, išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėse (kuri sudaro vieną rinkimų apygardą), yra in corpore atskaitingi visiems savivaldybės gyventojams – visi atskaitingi visiems. Vertinant tai, kad savivaldybės Lietuvoje yra santykinai didelės (ypač savo teritorijomis), o didžioji dalis savivaldybių tarybų narių tampa savivaldybių centrų gyventojais, bendravimas tarp tarybos narių ir nutolusiose nuo savivaldybės centro gyvenvietėse gyvenančių gyventojų praktiškai nevyksta. Geriausiu atveju gyventojai pažįsta savivaldybės merą, mero pavaduotoją bei administracijos direktorių. Susitikimai ar bendravimas kitomis formomis tarp gyventojų ir savivaldybės tarybos narių labai vangūs“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad tokia situacija neigiamai veikia gyventojų požiūrį į savivaldybės valdžią bei savo galimybes dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. 

Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems  metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.

Viena savivaldybė sudaro vieną daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje daugiamandatėje apygardoje renkami šios savivaldybės tarybos nariai, išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras.

Parlamentarai raštu uždavė klausimus D. Jauniškiui, ar VSD vadovas turi teisę dalinti žodinius pavedimus rinkti informaciją, raštu ar žodžiu buvo suformuluotas minimas pavedimas, kokiu teisiniu pagrindu, kas konkrečiai jį davė, kaip surinkta informacija buvo panaudota, kam perduota, ar ji saugoma ir t. t.

Iš viso raštu Seimo nariai D. Jauniškiui suformulavo 22 klausimus. Pagal Seimo statutą, sesijos metu, kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Seimo skirti institucijų vadovai.

V. Bakas ir P. Urbšys taip pat sako norintys paneigti, jog klausimus kelia dėl politinio išskaičiavimo, todėl yra pasirengę nekelti savo kandidatūrų Seimo rinkimuose, jei Seime bus sudaryta komisija situacijai VSD tirti. Jie siekia, kad tyrimą atliktų ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o iš Seimo narių sudaryta komisija.

Dar viena parlamentarų keliama sąlyga – kad tarp komisijos narių nebūtų Seimo narių, kurie „asmeniškai išreiškė išankstines neigiamas nuostatas pranešėjo ir pateiktos informacijos atžvilgiu“.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką, jog VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V. Ušacką.

Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. V. Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.

VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, griežtai laikėsi įstatymų. Žvalgybos tarnyba tvirtina, kad galėjo tikrinti informaciją, vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus.

V. Bakas perdavė medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.

Komitetas yra išklausęs informaciją apie Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą patikrinimą dėl pareigūno pateiktos informacijos. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas tuomet žurnalistams sakė, kad pareigūnai gautą medžiagą tikrino dešimt mėnesių ir nusikalstamų veikų požymių nebuvo nustatyta.

NSGK taip pat šią savaitę lankėsi išvažiuojamajame posėdyje VSD bei paprašė pateikti visą medžiagą apie tikrintus kandidatus į prezidentus, taip pat išklausė apie galimai neteisėtai rinktą informaciją pranešusį pareigūną.

Jis įregistravo tokį pasiūlymą svarstomoms Seimo Statuto pataisoms.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įteisinta, kad „komitetų ir komisijų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius. Komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.“

Seimas nesibaimina viešumo, nes linkęs pritarti siūlymui viešai transliuoti Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžius bei jų įrašus skelbti internete, primena ELTA.

Už tokias Seimo „valstiečių“ parengtas Statuto pataisas lapkričio 12 d. po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 20 parlamentarų. Gruodžio 10 d. šis klausimas turėtų vėl sugrįžti į plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Vadovaujantis Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis, šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais – 5,5 tūkst., 2018 metais – 7,4 tūkst., o 2019 metais – jau 6,8 tūkstančio.

Šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

„Panevėžys tampa Račkausko korupcinės baudžiamosios bylos įkaitu, nes, net jei jis ir eis mero pareigas, jam teks minti teismų slenksčius ir kalbėti apie savo politizuotą bylą. Aš neįsivaizduoju, kaip į tokį miestą gali ateiti tarptautinės vakarietiškos investicijos“, - Eltai sakė P. Urbšys.

Tuo metu R. M. Račkauskas sako, kad tokios Seimo nario kalbos yra tiesiog įrodymas, jog P. Urbšys negali susitaikyti su tuo, kad rinkimus, nepaisant deklaruotos konservatorių paramos, pralaimėjo.

„Žmonės įvertino ne rinkimines intrigas ar gausiai žarstomus rinkimus pažadus, bet konkrečius darbus“, - atsakydamas į P. Urbšio kritiką, sakė Panevėžyje rinkimus laimėjęs politikas. R. M. Račkausko teigimu, tai, kad jam teks mintį teismų slenkstį, miesto valdymui nepakenks.

„Čia labiau Urbšio norai ir jo rinkiminė retorika. Jis visą rinkiminį periodą pylė paskalas ant mūsų. Nemanau, kad tai trukdys dirbti, turime tokių precedentų, kai žmonės visą kadenciją išdirba. Tad tiesiog manau, kad taip kalbėdamas žmogus vis dar nenori baigti rinkimų“, - apibendrino R. M. Račkauskas.

Politikas atkreipė dėmesį, kad panevėžiečiams balsuojant lauktos įtakos neturėjo ir tai, kad P. Urbšiui paramą deklaravo konservatorė Rasa Juknevičienė. Jo teigimu, visuomenė į šį politinį manevrą sureagavo priešingai.

„Buvo tiesiog šauta sau į koją. Iš Urbšio pusės - tai jam reikėjo aritmetikos, bet kokia kaina bandė perlaužti tą situaciją. Tačiau situacija parodė, kad parama jo įtakos nesustiprino. Didelei daliai žmonių tokios manipuliacijos tiesiog nepriimtinos. Apskritai vienadienės draugystės dėl valdžios nebūna ilgalaikės ir pridaro daugiau žalos“, - sakė R. M. Račkauskas.

Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Panevėžio miesto mero rinkimus laimėjo teisėsaugos akiratyje atsidūręs komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ lyderis R. M. Račkauskas.

Po pirmojo rinkimų turo kiek netikėtai P. Urbšiui paramą pareiškė konservatorė Rasa Juknevičienė. Seimo narė teigė, kad paramą iki tol kritikuotam P. Urbšiui deklaruojanti, nes paskui pastarojo oponentą R. M. Račkauską velkasi korupcijos šleifas. R. M. Račkauskui teismas jau tris kartus pratęsė nušalinimą nuo mero pareigų.

R. M. Račkausko rinkimų komitetas Panevėžio miesto taryboje iškovojo 8 mandatus, konservatoriai - 5, P. Urbšio komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU“ - 4 mandatus. 3 mandatus gavo „valstiečiai“, po 2 mandatus - liberalai, socialdemokratai ir Žaliųjų partija.

Į Marijampolės tarybą patekęs parlamentaras Kęstutis Mažeika dar svarsto, kurias pareigas pasirinkti. Jis nebuvo išrinktas šio miesto meru.

Pagal įstatymus, užstatas už rinkimus grąžinamas tada, kai į tarybą išrinktas politikas atsisakė pareigų, nesuderinamų su šiuo postu. Seimo nario ir savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos.

Tokia nuostata galiojo visada, tačiau 2019-ųjų savivaldos rinkimai yra pirmieji, kai šis užstatas buvo toks didelis.

Pataisos dėl dešimties vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstato priimtos pernai lapkritį. Iki tol užstatas siekė dvi vidutines algas.

P. Urbšys pardavė žemę

9267 eurų užstato neatgausiantis P. Urbšys teigė dėl to nesijaudinantis ir niekada neplanavęs eiti tik tarybos nario pareigų.

„Taip, asmeniškai turėsiu materialinių nuostolių, bet pinigai man niekada nebuvo svarbesni nei vertybės, kurių bandau gyvenime laikytis“, – BNS pirmadienį sakė parlamentaras.

„Mano tikslas buvo, kad jeigu dalyvauji mero rinkimuose, tai turi padaryti maksimaliai, kad į tarybą būtų išrinkta ir tavo komanda“, – pridūrė jis.

„Jeigu sąraše nebūtų mano pavardės, manau, kad iš to sąrašo išrinkta būtų mažiau“, – kalbėjo P. Urbšys.

Jo komitetas prieš dvi savaites laimėjo keturis mandatus 27-ių vietų taryboje. Seimo narys buvo pirmasis sąraše.

Rinkimų užstatą P. Urbšys teigė sumokėjęs iš pinigų, kuriuos gavo pardavęs senelio žemę.

„Niekada pinigų nėra atliekamų, santaupų tikrai neturiu, bet tas žemės sandoris leido atsirasti sumai, kurios dalį panaudojau rinkimų kampanijai“, – tvirtino parlamentaras.

P. Urbšys per antrąjį Panevėžio mero rinkimų turą nusileido dabartiniam miesto vadovui Ryčiui Račkauskui.

K. Mažeikai užstatą sumokėjo partija

Nesėkmingai į Marijampolės merus kandidatavęs Seimo narys, „valstietis“ K. Mažeika sako, kad pirmadienį su partija tarsis, ar jam likti parlamentaru, ar eiti dirbti į savivaldybės tarybą. Jis buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo Marijampolėje lyderis.

K. Mažeika BNS teigė, kad daugiau nei 9 tūkst. eurų siekiantį jo užstatą sumokėjo partija.

„Neturiu aš tokių pinigų“, – tvirtino politikas.

Jis sakė, kad atsisakytų tarybos nario pareigų, jeigu Marijampolėje septynis mandatus iškovoję „valstiečiai“ liktų opozicijoje.

Tačiau partijos atstovai artimiausiu metu žada susitikti su rinkimus čia laimėjusiais socialdemokratais tartis dėl galimybės dirbti valdančiojoje daugumoje.

„Manau, jeigu kalbėtume apie miesto perspektyvą, tai mes, „valstiečiai“, dar dvejus metus būsime ir Vyriausybėje, ir Seime, tai manau, kad jiems būtų logiškiau turėti paramą iš Vyriausybės“, – kalbėjo K. Mažeika.

Jis po antrojo rinkimų turo Marijampolėje pralaimėjo socialdemokratui Povilui Isodai.

Merų postus iškovojo du Seimo nariai – liberalas Vitalijus Gailius vadovaus Joniškio rajonui, o „valstietis“ Bronius Markauskas – Klaipėdos rajonui. Liberalas Ričardas Juška antrajame ture Jurbarko rajone pralaimėjo save išsikėlusiam Skirmantui Mockevičiui, tačiau į vietos savivaldybės tarybą jis nekandidatavo.