„Ar džiugina, kad Kalėdų nuotaika mieste pradedama kurti dar net neatėjus gruodžiui?“, – „Kauno diena“ pasiteiravo senamiestyje sutiktų praeivių.

Ieva: „Miestas yra miestas. Miestui reikia ruoštis daug laiko, reikia atrodyti gražiai, nes į Kauną atvažiuoja nemažai turistų. Ir aš pati, pavyzdžiui, norėčiau nuvažiuoti į Rygą ir pasižiūrėti, kaip ruošiasi Kalėdoms Latvijos sostinė. Tačiau šeimos rate Kalėdoms ruošiamės tradiciškai – be išankstinio šurmulio, savų žmonių rate. Kalėdas sutinkame laikydamiesi senųjų vertybių, kurias perėmėme iš tėvelių ir senelių. Eglutę puošiame Kūčių vakarą.“

Ieva svarstė, jog miestui reikia atrodyti gražiai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Aliona (vilnietė): „Toks išankstinis pasiruošimas man yra priimtinas, nes atsiranda pakankamai daug laiko apžiūrėti visas eglutes įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Namuose man malonesnės ir įdomesnės tradiciškos Kalėdos.“

Alionai (dešinėje) išankstinis pasiruošimas yra priimtinas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Leonas: „Man toks išankstinis pasiruošimas atrodo normaliai, nes augau Amerikoje. Lietuvoje gyvenu keturis metus.“

Deimantė: „Tik pasibaigė Helovynas ir prasideda pasiruošimas Kalėdoms. Per anksti. Man nepatinka. Šeimoje Kalėdoms pradedame ruoštis per Kūčias, kurios sutampa su mano gimtadieniu. Į Rotušės aikštę šiandien atėjome ne pasižiūrėti, kokie čia vyksta pasiruošimai. Tiesiog ėjome pro šalį kitais reikalais“.

Artūras: „Panašiai prieš 20 metų atrodė keistai ir net absurdiškai, kai lapkričio mėnesį parduotuvėse jau būdavo pilna kalėdinių prekių. Ilgainiui prie to pripratau. Dabar jau atrodo, kad taip ir turi būti. Manau, tai turi tam tikra prasmę: praskaidrina niūrų laikotarpį. Beveik visi pasidarėme besočiai vartotojai, tik duokit mums blizgučių, pramogų, pamaloninkite mus. Taip jau yra, nors nemanau, kad tai gerai.“

Amerikoje daug metų gyvenusiam Leonui lapkričio mėnesį prasidedantis prieškalėdinis šurmulys atrodo savaime suprantamas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darius: „Labai gerai, kad taip anksti pradedame. Spalvos, šviesos, gera nuotaika tikrai dar niekam nepakenkė! Ypač tuo džiaugiasi vaikai“.

Danutė: „Kuo daugiau džiaugsmo, tuo geriau. Ypač dabar, kai pasaulyje tiek visokių nelaimių. Be to, per Kalėdas reikia dalintis džiaugsmu, gerumu ir dovanomis su kitais. Nemanau, kad Kalėdoms ruošiamės per anksti“.

Regina: „Šviesos, papuošimai yra gražu, bet aš nesižaviu tuo paviršutinišku džiugesiu, kurio labai daug prieškalėdiniu laikotarpiu. Juk prieš Kalėdas tradiciškai yra Advento laikotarpis, kurio metu reikia būti santūriems, susikaupusiems. Dabar viskas atvirkščiai. Užmirštama, kad Kalėdos yra prasminga šventė. Dabar jos esmę nustelbia triukšmas, noras pramogauti.“

Deimantei (kairėje) nepatinka šventės skubinimas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie pasirengimą šventėms „Kauno dienai“ papasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė:

„Šiemet kalėdinė dvasia bus jaučiama visame mieste. Kauniečius kalėdinės švieselės džiugins Santakos, Santarvės, Kalniečių, Dainavos ir Draugystės parkuose, Muzikinio teatro sodelyje bei prie miesto savivaldybės.

Miestui reikia ruoštis daug laiko, reikia atrodyti gražiai, nes į Kauną atvažiuoja nemažai turistų.

Žiemos švenčių nuotaikomis alsuos ir Steigiamojo Seimo bei Vienybės aikštės. Dekoracijos papuoš M. K. Čiurlionio, Panemunės, P. Vileišio, Varnių, S. Daukanto, Kauno hidroelektrinės tiltus, taip pat netoli Napoleono kalno esantį Jiesios tiltelį, Utenos gatvės viaduką, Parodos kalną.

Kalėdinio jaukumo netrūks Vytauto, A. Juozapavičiaus, Baltų, Karaliaus Mindaugo, Taikos, Savanorių prospektuose, A. Smetonos alėjoje, L. Sapiegos, S. Daukanto, Tunelio, Vaidoto gatvėse bei Raudondvario plente. Tamsiuoju paros metu jaukiai nušvis ir pėsčiųjų mėgstamas pasivaikščiojimų maršrutas, besidriekiantis Vilniaus gatve, Laisvės alėja.

Kalėdinė mugė liks Rotušės aikštėje. Tradiciškai atvykusiųjų lauks Kalėdų Senelio rezidencija ir mažiesiems skirta edukacijų erdvė. Kupoluose lankytojai galės įsigyti karštos arbatos ar vaikų mėgstamų saldumynų.

Kauno Kalėdų eglė oficialiai bus įžiebta lapkričio 25 d. 19.30 val.“ 

Požeminis tunelis įrengtas ties tvarkomu Vingio gatvės pasažu.

Anksčiau buvo kilusios diskusijos, ar reikėtų uždaryti dalį šio tunelio ir ties nusileidimu geriau įrengti prekybininkams vietas.

„Buvo planas uždaryti antžeminę perėją ir nukreipti pėsčiųjų srautus į požeminę perėją. Tačiau kol tokia jos būklė, negalime uždaryti antžeminės perėjos“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Buvo atlikta šio požeminio statinio ekspertizė, o jos rezultatai nenudžiugino specialistų.

Paaiškėjo, kad perėja yra avarinės būklės.

„Planavome požeminę perėją remontuoti, todėl buvo atlikta ekspertizė. Tačiau paaiškėjo, kad perėja yra avarinės būklės. Tai reiškia, kad ją reikia tvarkyti iš esmės“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Kadangi ši perėja yra ypatingas statinys, teks rengti projektą.

„Požeminis statinys, o viršuje vyksta eismas – važiuoja automobiliai. Todėl reiks rengti projektą. Paskelbėme projektui konkursą. Kapitaliniai darbai numatyti kitais metais“, – patikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Kol vyks projektavimo darbai, miestą prižiūrinčios tarnybos apžiūrės perėją.

„Duoti nurodymai, kad perėja būtų sutvarkyta. Kosmetiniai patinkavimai bus, tačiau faktas, kad tai situacijos neišgelbės. Ypač po žiemos tinkas ten, kur drėgna, ima byrėti. Kol kas laukiame rimtesnių darbų. Vadinasi, turime leisti naudotis pėstiesiems ir antžemine perėja, kol dar nesutvarkėme požeminės. Yra čia reikalų“, – tikino I. Kubilienė.

Gyventojai dar žiemą skundėsi, kad apsnigus jo nebuvo matyti.

„Visi stulpeliai padaryti be jokių atšvaitų. Žiemą ten jų visai nebuvo matyti, o dar kai buvo prisnigę, nesupratome, ten sniego krūva ar stulpelis. Šioje vietoje žmonių srautas – nemažas, tad mažiau pastabus gali ir pargriūti“, – teigė klaipėdietė ir klausė, gal būtų geriau tą stulpelį apskritai pašalinti arba bent uždėti įspėjamąjį ženklą?

Pasak bendrovės „Eismija“ direktoriaus Andriaus Kadagio, informacija apie šį stulpelį jau perduota atsakingiems asmenims.

„Klaipėdoje mes prižiūrime kelio ženklus, bet dėl šio nebuvome iš savivaldybės gavę informacijos. Kiek žinome, čia pagal naują projektą buvo įrengti dekoratyviniai stulpeliai. Dar aiškinamės, jį atstatyti turi rangovas ar mes. Informaciją perdavėme, nes staiga bet ko negalime daryti. Dažniausiai užduotis gauname iš savivaldybės, kuri nurodo, arba patys netvarką pastebime“, – pažadėjo A. Kadagis.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus informavo, kad į problemą sureaguota ir ji netrukus bus išspręsta.

„Rangovui pavedėme vieną stulpelį demontuoti, nes pasviręs, ir ieškoti naujo stulpelio, o kitą bandysime atitiesinti“, – pažymėjo pašnekovas.

Taip ketvirtadienį atsitiko 41-erių vyrui ir 29-erių moteriai. Debreceno gatvės parke prieš 8 val. ryto jie pamatė priešais ateinantį jauną vyrą. Jis rankoje laikė peilį ir nė nemanė jo slėpti.

Maža to, kai vyras ir moteris priartėjo, nepažįstamasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, o galiausiai išrėžė, kad šių žmonių nepraleis toliau eiti.

Situacija atrodė grėsminga, apie peiliu ginkluotą vyrą žmonės iškart pranešė policija ir detaliai jį apibūdino.

Be to, jie pastebėjo, kur grasintojas eina ir šią informaciją pranešė policininkams.

Tikra sėkmė, kad policijos ekipažas tuo metu buvo netoli ir įtariamąjį sulaikė netoli nuo įvykio vietos.

Paaiškėjo, kad 27-erių vyras buvo neblaivus. Alkoholio matuokliu jam nustatytas 0,77 prom. girtumas.

Kai pareigūnai jį sulaikė, vyras tebeturėjo išpuolį patyrusių žmonių apibūdintą peilį. Tiesa, įtariamasis bandė tikinti, kad peilis – ne jo, bet tai jau neturi reikšmės.

Vyras buvo uždarytas į areštinę, jo veiksmai vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes jokių konkrečių reikalavimų grasindamas peiliu jis neišreiškė.

Pats įtariamasis bandė teisintis, kad kaltas alkoholis, jis esą sumaišė protą.

Policijos pareigūnai gali tik spėlioti, kokia tokio neadekvataus poelgio priežastis. Pastebėta, kad per pilnatį ženkliai padaugėja sunkiai paaiškinamų nusikaltimų.

„Praeiviai labai socialiai atsakingi, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir bandė patys padėti. Šaunuoliai“, – pagarbos praeiviams bei medikams nestokojo portalo kauno.diena.lt skaitytojas, pasakodamas apie šį įvykį, nutikusį A. Mapu g., ties 13 namu.

„Vienas paskui kitą atvyko dvi greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Medikai dirbo labai profesionaliai“, – komentavo viską savo akimis matęs kaunietis.

Suteikus skubią pagalbą vietoje sunegalavęs vyras, anot įvykių liudininko, atsigavo ir savo kojomis nuėjo iki greitosios automobilio. Jis nedelsiant išvežtas į ligoninę. 

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja portalui kauno.diena.lt kol kas tegalėjo pasakyti, kad į įvykio vietą buvo išsiųsti du greitosios medicinos pagalbos ekipažai.

Šeštadienį po pietų Taikos prospekto ir Kauno gatvių sankryžoje, į šviesoforą atrėmę kažkokį plakatą, du tvarkingi jaunuoliai lietuviškai kalbino praeivius, prašydami paaukoti pinigų vaikų globos namams "Rytas".

Vaikinai bent kiek susidomėjusiems tiesė į priekį rankas, kuriose laikė po kartoninę dėžutę, į kurias geradariai turėjo įdėti pinigų.

Žmonės tuos vaikinus apeidavo ratu, vengė kontakto ir nesiryžo aukoti.

Kilo klausimas, kodėl šitie jaunuoliai ten elgetauja ir ar tai apskritai yra legalu?

Globos namų "Rytas" direktorė Regina Milašienė patvirtino, jog apie šią iniciatyvą žino.

Patikino, kad yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su mokinių mokomąja bendrove "Kitaip". Esą tokiu būdu moksleiviai mokomi ekonomikos pagrindų.

"Kokia jie veikla užsiima, reikėtų skambinti į mokyklą ir ten teirautis. O mes turime su jais bendradarbiavimo sutartį. Yra vykdomas kažkoks projektas mokykloje. Jie turi išduotą leidimą, kad gali užsiimti tokia veikla. Pagal sutartį mūsų vaikai prisideda, pagamina rankdarbius, o tie kiti moksleiviai pardavinėja. Ir už tai dalį pajamų jie skiria mūsų vaikų namams. Jie nieko nepardavinėjo? Jie prašė tik pinigų globos namams paremti?" – stebėjosi R.Milašienė.

Pasak direktorės, mokinių mokomoji bendrovė "Kitaip" į globos namų "Rytas" sąskaitą nuo praeitų metų rugsėjo pervedė 40 eurų.

Ši mokinių mokomoji bendrovė yra įsteigta Klaipėdos "Aitvaro" gimnazijoje. Tai patvirtino mokyklos vadovė Irina Fiodorova.

Direktorė irgi tikino, kad moksleiviai per keramikos pamokas gamina darbelius, juos parduoda ir taip remia vaikų namus.

O prašinėti pinigų iš praeivių, nieko jiems nesiūlant, esą šios mokinių mokomosios bendrovės nuostatuose nėra numatyta.

Tačiau sunku pasakyti, ar tie vaikinai išties buvo iš tos konkrečios mokyklos, ar kažkokie apsišaukėliai.

"Toks projektas mūsų mokykloje tikrai yra, tačiau rinkti pinigus iš praeivių mokiniai negalėtų jokiu atveju", – tvirtino I.Fiodorova ir pažadėjo atlikti vidinį tyrimą.

Policijos departamentas pranešė, kad apie 13,50 val. gautas pranešimas, kad Ignalinoje, Geležinkelio gatvėje, vyras daiktu panašiu į ginklą grasina praeiviams.

Įvykio vietoje sulaikytas 1953 metais gimęs vyras turėjęs nelegaliai laikomą 8 mm kalibro dujinį pistoletą „RECK“ ir 6 vnt. šovinių.

Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija užfiksavo ir daugiau su šaunamaisiais ginklais susijusių įvykių. Tos pačios dienos rytą Kaune, Eivenių gatvėje, buvo rastas polietileninis maišelis, kuriame buvo dujinis revolveris „ME 38 Compact-G“.

Pirmadienio vakarą, 22.45 val. Taikos prospekte Klaipėdoje sulaikytas 1957 metais gimęs vyras, pas kurį rastas ir paimtas neteisėtai laikomas dujinis ginklas „Ekol P29“ ir dėtuvė su 4-iais šoviniais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Elzbieta Daugelienė, senjorė (80)

"Nėra, trūksta laiko, jis lekia labai greitai. Kol išeinu diena, grįžtu jau beveik naktis. Man sunku, todėl einu lėtai, lėtai, laikas lekia greitai, greitai. Pragyventi sunku, laiko trūksta. Nors kadaise, jaunystėje, atrodė, kad jo labai daug.

Vyras mirė, dukra išprotėjo, artimųjų neliko, likau viena, Mane apgavo, buto netekau, išsinuomavau bendrabutį, dabar gyvenu palėpėje.

Būtų nuostabu, kad jauni žmonės suprastų ir kažką norėtų pakeisti valdžioje, kad viršūnėse suprastų mus, paprastus žmones, kad skirtų to laiko visiems žmonėms.

Jonas Lukas Dabravolskis, informatikos ir jos taikymo mokslų VDU studentas (21)

Tai – daiktas, kurį naudoja žmonės. Kiekvienas turi tam tikrą laiko limitą savo gyvenime, todėl turime jį išnaudoti kuo produktyviau.

Laikas bėga taip greitai, kad nespėju padaryti visų darbų. Laikas lekia akimirksniu. Ir nelieka jo laisvalaikiui, kitiems dalykams, savirealizacijai tobulėjimui. Ką daryt, kai laiko būtų? Kažką keisti, turėti dienotvarkę ir prioritetus.

Šiuo metu labai trūksta laiko sau – mokslams, laisvalaikiui, hobiui – grojimui akordeonu, mano mėgiamai liaudiškai, balkanų muzikai.

Gražina Bartuševičiūtė, kirpėja (22)

Laikas – ribotas. Dabartiniame amžiuje, kasdienybėje jo mums labai trūksta. Turime visi savo prioritetus, bet 24 valandų per parą labai mažai – daugiausiai laiko atima darbas ir labai jo trūksta laisvalaikiui, sportui.

Nors tai, žinoma, priklauso nuo požiūrio. Bet kuo labai išnaudosi laiką jaunystėje, tuo daugiau jo liks senatvėje.

Laiko stoką pajutau, kai tapau savarankiška, pradėjau dirbti, kai niekas nepasirūpina manimi, o tik tu pats. Tada pajutau, kai laikas tirpsta greitai. Todėl būtinai turi dabar rūpintis ateitimi, kad turėtum laiko senatvėje.

Rimantas Plūkas, senjoras (77)

Laikas yra viskas. Ir einamieji darbai, ir planai.

Priklauso nuo kiekvieno žmogaus amžiaus. Bet, kai esi pensininkas – jau kitoks laikas. Suvoki, kaip jis greitai pralėkė. Bet nuo jo nepabėgsi.

Studentavimo laikais nesupratau ir neįvertinau laiko. Bet, kai pradėjau  dirbti inžinieriumi, pajutau, kaip jis lekia – 20-30 metų darbe praskriejo ir kaip viena diena.

Vladas Vaitkevičius, poetas (69)

Amžinybė. jei tiki anapusiniu gyvenimu, O jei laikas yra amžinybė, jo nėra. Laikas neturi ribų, erdvės, vietos, nes viskas keičiasi, kinta. Gimstame iš dulkės virstame dulke. Viskas kartojasi amžinuoju ratu. Kitaip gyventi būtų beprasmiška.

Diana Jonaitytė, advokato padėjėja (31)

Labai svarbus ir reikšmingas. Jį vertinu ne darbo ar laisvalaikio prasme. Laiką vertinu per santykį su žmonėmis ir jis man asocijuojasi su netektimi, su žmonėmis – tik tuomet įvertinau jo svarbą ir suvokiau, kiek mažai mes turim laiko.

Laikas ypač svarbus man tapo, kai prieš pusmetį mama susirgo vėžiu. Skaičiavau kiekvieną dieną, vėliau minutę, sekundę. Ir kai jos netekau, laikas man tapo bereikšmiu.

Jį eikvoju, "tempiu", egzistuoju. Iki tol, kol man kelyje atsiras reikšmingi žmonės ir laikas vėl turės vertę.

Penktadienį prieš pietus J.Janonio gatvėje 25 name, antrajame aukšte atsidarę langą ant palangės užsilipę du maži vaikai linksminosi bendraudami su lauke juos kalbinančias paaugliais.

Iškišę į lauką galvas linksmai kikeno ir kažką paaugliams mėtė apie šešerių berniukas ir ne daugiau ketverių mergaitė. Vaikai trypčiojo ant palangės ir žvilgčiojo laukan per atlapotą langą. Neatsargus judesys galėjo lemti nelaimę.

Pro šalį važiavęs seniūnaitis Ruslanas Shneiderat pamatė šį vaizdą ir suskubo raginti vaikus uždaryti langą.

"Aš supratau, kad sesutė ir broliukas namuose buvo palikti vieni. Paaugliai jų kažko prašė, gal centų, o gal saldumynų, nes mažieji per langą jiems kažką mėtė. Kai pradėjau fotografuoti vaikus, paaugliai mane užsipuolė. Jie viliojo mažuosius išlįsti per langą, nepaisant to koneveikė mane. Surinkau pagalbos numerį, operatorė man pažadėjo, kad praneš apie įvykį policijai“, – pasakojo R. Shneiderat.

Klaipėdos policininkams penktadienis – kupina įvykių diena, mieste vyko mokymai bei pareigūnų šventė, tad po pusvalandžio pareigūnai dar nebuvo atvykę į įvykio vietą. Tiesa, namuose vieni likę vaikai išsigando juos sudrausminusio dėdės ir langą uždarė.

R. Shneiderat stebėjosi, kad nė vienas judria gatve ėjusių žmonių nesuskubo pranešti apie pavojų vaikams. Kiekvienas pėdino savo keliu, nekreipdami dėmesio į triukšmingą paauglių kompaniją ir pusnuogius vaikus prie atverto lango.

Algirdas Dudėnas (70 metų)

Kai esi sveikas, nesipyksti su artimaisiais, draugais, gyveni draugiškai, užtenka pinigų maistui, būtiniausiems dalykams. Labai laimingas jaučiausi, kai susipažinau su Leonija prieš 42 metus. Jos draugė pakvietė į kompaniją pasibūti gamtoje. Laimingas jaučiausi, kai prieš 40 metų gimė dukra Jovita. Laimingas jaučiuosi ir dabar.

Karolina Šarkaitė, laisvai samdoma darbuotoja (25 metai)

Laimė, kai geras oras. Laimė – gamta, miškas, pušynas. Laimingiausia jaučiuosi vasarą kaime pas tėvus Dzūkijos rajone.

Justas Stankevičius, inžinierius (31 metai)

Laimingas jaučiuosi, kai galiu gauti tai, ko noriu. Nebūtinai tai materialūs dalykai. Laimė – tai šeima, finansinė laisvė, pajamos, kurios leidžia įgyvendinti norus. Tai ir šalis, kurioje gyveni – Lietuvoje jaučiuosi laimingas. Laimė – ne trumpos akimirkos, kai laimi, pavyzdžiui, loterijoje. Tai būsena. Labai laimingas jaučiausi per savo vestuves, kai prieš trejus metus Jonavos Žeimių bažnyčioje tuokiausi su Vida. Dar kitokią laimės euforiją jutau, kai mums gimė dukra – tai buvo ne tik asmeninė, bet ir šeiminė, bendra laimė. Laimė, kai dabar laukiame šeimos pagausėjimo.

Danguolė Grėblikienė, buvusi architektė (83 metai)

Kai viskas gerai klostosi šeimoje, darbe, kai myli, esi mylimas. Laimingiausia jaučiausi, kai dirbau architekte ir man gerai sekėsi. Laiminga jaučiausi, kai baigdavau ir priduodavau darbo projektus – namus, pastatus. Vienas jų – Vilkaviškio kultūros namai. Laiminga jaučiausi, kai gimė abi dukros, anūkai – turiu keturis ir kai gimė ilgai laukta proanūkė.

Sikstas Ridzevičius, leidėjas (40 metų)

Tai tam tikri gyvenimo etapai, kai patiriu džiaugsmą. Kai pradžiugina artimieji, aplinkiniai, tam tikri veiklos rezultatai, kai kažkokiais pasiekimais pradžiugina lietuviai, kai aplink susiburia daug pozityvių ir laimę patiriančių žmonių. Laimingas jaučiausi vakar, kai vaikščiojau geologiniu Žiegždrių taku. Puiki kompanija, graži gamta. Stiprią laimės būseną išgyvenau, kai gimė vaikai, ypač prieš 20 metų, kai gimė sūnus Rokas. Laimingas jaučiuosi, kai laimi mylima futbolo komanda, kai Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione. Rūpesčiai – mūsų gyvenimo dalis, kurie niekada nesibaigia. Jei sugebu atsipalaiduoti nuo rūpesčių, pažvelgti į juos žaismingai, taip pat jaučiuosi laimingas.

Simona Merkevičiūtė, administratorė (25 metai)

Tai daug laisvo laiko sau, galėjimas įgyvendinti tai, ko noriu. Tiesa, labai laiminga jaučiausi senokai. Bet būna laimingų dienų, kai jas praleidžiu su žmonėmis, kuriuos noriu matyti. Laiminga jaučiuosi ir išėjusi pasivaikščioti su draugais Laisvės alėja.

Raimondas Žemaitis, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinys (16 metų)

Turėti žmogų greta ir kalbėtis su juo įvairiomis temomis. Laimė, kai sveiki visi šeimos nariai, artimieji, kai esu patenkintas, turiu tai, ko noriu. Laimė – būsena, kai padarau tai, ką buvau užsibrėžęs. Pilnos laimės kelnės buvo, kai gavau kompiuterį, nes ateitį sieju ir su programavimu. Visa šeima buvome laimingi, kai tėtis gavo svarbias pareigas. Labai laimingas buvau, kai rudenį pirkau klarnetą – instrumentą, apie kurį ilgai svajojau ir ilgai taupiau pinigus. Laimingas jaučiausi, kai neseniai bažnyčioje Raudondvaryje pavyko gerai pagroti.

Agota Zdanavičiūtė, muzikantė iš Vilniaus (26 metai)

Laimė, kai aplanko netikėtas jausmas. Tai abstraktus dalykas, priklausantis nuo būsenos. Kai daug bendravimo, keitimosi įspūdžiais, energija. Kartais laiminga jaučiuosi, kai baigiasi kelionė ir atsisveikini su žmonėmis, supranti, kaip buvo gera. Laiminga jaučiuosi, kai labai noriu, skubu į tualetą ir pasiekiu tikslą. Laiminga jaučiuosi, kai pasiekiu, įgyvendinu užsibrėžtą tikslą. Laiminga jaučiuosi ir dabar, kai grįžau į Lietuvą po koncertų Vengrijoje, Lenkijoje.