Retai sulaukia svečių
88-erių Marija Danutė Ladigienė gyvena viena. Moteris neturi nei televizoriaus, nei radijo imtuvo, tačiau žino – Saulius Skvernelis eina šalies ministro pirmininko pareigas, o maisto produktų kainos Lietuvoje tokios didelės, kad dauguma tautiečių traukia apsipirkti į Lenkiją.
"Domiuosi politika, daug skaitau. Antai ten, prie spintos, visa krūvelė laikraščių, žurnalų ir reklaminių lankstinukų", – ilgametė "Raudonojo spalio" darbuotoja neslėpė apmaudo, kad prie ratukų prikausčiusi negalia jai neleidžia pasidžiaugti besikeičiančios gimtosios V.Putvinskio gatvės vaizdais ir kitais pokyčiais mieste, apie kuriuos nuolat skaito spaudoje.
Senolės mobilusis telefonas suskamba tik retsykiais. Dar rečiau prie 6-uoju numeriu žymėtų durų trypčioja svečiai. Kartą per savaitę pas Mariją Danutę užsuka socialinės paramos skyriaus darbuotojai. Moteris žino, kad tuomet ant stalo garuos karštas maistas. Pati išsivirti sriubos, daržovių troškinio ar košės garbaus amžiaus kaunietė nepajėgia.
"Taip ir leidžiu dienas viena. Dalis bičiulių išmirė, o tos, kurios gyvos, neužlipa į trečią aukštą. Nesulaukiu nei vaikų, nei anūkų. Žinau, kad ir per šventes nė vienas jų neužsuks, – išgirdusi durų skambutį senolė sukluso, o tarpduryje pamačiusi tris jaunas merginas iš džiaugsmo susiėmė už žilaplaukės galvos. – Šiandien man šventė! Kol nenusirengėte ir nenusiavėte batų, bėkite ko nors skanaus į parduotuvę. Aš vaišinu."
Dovana sugraudino senolę
Marija Danutė merginoms atkakliai bruko pinigus, tačiau šios mandagiai stūmė senolės ranką į šoną.
"Pirmiausia mes sutvarkysime jūsų namus, o tada, jei norėsite, kartu galėsime išgerti kavos ir pasikalbėti", – maišelį, prigrūstą valiklių ir popierinių rankšluosčių, nuo peties traukė savanorė Aušra.
Kartu su dar dviem bendraklasėmis Karolina ir Vilte "Saulės" gimnazijos vienuoliktokė pamokas tądien iškeitė į gerą darbą. Tiksliau – net du. Ryte aplankiusios Mariją Danutę, po pietų gimnazistės skubėjo į kitus namus, kuriuose jų laukė dar vienas artimųjų užmirštas senolis.
"Praktinio gerumo dienoje dalyvauju jau ne pirmus metus. Per juos būta įvairių patirčių. Vienuose namuose, kur gyveno Alzheimeriu serganti, tarp daiktų užsikuitusi vieniša močiutė, verkiau. Pusaklis, tačiau gyvenimo džiaugsmu trykštantis kitų namų gyventojas, atvirkščiai, suteikė daug gerų emocijų", – šešiolikmetė Aušra nedaugžodžiavo.
Vienuose namuose, kur gyveno Alzheimeriu serganti, tarp daiktų užsikuitusi vieniša močiutė, verkiau. Pusaklis, tačiau gyvenimo džiaugsmu trykštantis kitų namų gyventojas, atvirkščiai, suteikė daug gerų emocijų.
Griebė gumines pirštines ir kartu su draugėmis ėmė tvarkyti nediduką vienišės kambarį bei virtuvę. Nuvalė dulkes, išplovė grindis, surinko besimėtančius lūžusio vežimuko ratus, o stalą užklojo didele kalėdine staltiese. Senolė prasitarė kalėdaičių prie jo nelaužusi nuo tada, kai mirė vyras, tačiau vylėsi, kad šiemet įvyks stebuklas.
"Gal susirinks artimiausi ir brangiausi", – kad ir kaip besistengė, užplūdusių emocijų senolė nesutramdė. Jaunųjų talkininkių rankose išvydusi jai skirtas vilnones kojines, apsipylė ašaromis.
"Mano anūkas kriminalistas – gaudo visokio plauko nusikaltėlius, tyko pasalose. Ne kartą klausė, kada numegsiu kojines, bet pirštai jau atgrubo. Negaliu", – nosinaite akių kampučius sausino vienišė.
Prašo tik pakalbėti
Marija Danutė – viena iš kone pusšimčio vienišų, pamirštų, senų ar pasiligojusių miestiečių, į kurių duris pasiskirstę grupelėmis savaitės pradžioje beldėsi praktinio gerumo dienos savanoriai: moksleiviai, studentai ir aktyvūs parapijiečiai.
Nuo ryto jie aplankė 45 žmones namuose ir ligonius trijose įstaigose: Kauno miesto Slaugos ligoninėje, Šančių parapijos ir Šventos Klaros senelių namuose. Panašius reidus Praktinio gerumo dienos šaukliai vykdo dukart per metus – prieš šv.Kalėdas ir šv.Velykas.
Kokios praktinės pagalbos prašo senoliai? Išvalyti langus, suplauti indus, nupirkti maisto produktų ar pakabinti kalėdinius žaisliukus ant eglutės. Tiesa, labai dažnai jie nori tiesiog pasikalbėti. Trečius metus miesto vienišius lankanti Austėja prisiminė išvaizdžią moterį, kurios namai blizgėjo nepriekaištinga švara, o savanorius ji kvietė tik tam, kad galėtų pavaišinti savo kepiniais ir prie puodelio arbatos kartu prisiminti jaunystę.
"Į atmintį įsirėžė ir vienas senukas, kuris prasitarė blynų nevalgęs gal dešimt metų. Iškepiau. Buvo beprotiškai gera matyti jo spindinčias akis ir suvokti, kiek nedaug reikėjo iki laimės, – paklausta, ar visada ramiai beldžiasi į vienišių duris, savanorė Austėja tikino jaudulį jautusi tik pirmą kartą. Vėliau į kiekvieną naują pažintį žiūrėjo kaip į svarią gyvenimo pamoką.
"Apie gerumą reikia ne kalbėti – gerumą reikia daryti!" – bent prieš šventes padaryti kažką gero kitiems kvietė šešiolikmetė.
Nemažėja savanorių
Ši praktinio gerumo akcija – aštuonioliktoji, organizuota Kaune. Joje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno kolegijos, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro studentai, įvairių Kauno mokyklų ir gimnazijų moksleiviai, kitų nevyriausybinių organizacijų nariai ir savanoriai.
"Pastebime, kad vienais metais akcijoje dalyvavę jaunuoliai kitąmet prisijungia vėl, o kartu su savimi atsiveda draugus ir bendramokslius. Tokiu būdu akcijos dalyvių skaičius nuolat išlieka gausus", – savanorių pajėgomis džiaugėsi Pagalbos namuose tarnybos koordinatorė Jūratė Matikovienė.
Pastebime, kad vienais metais akcijoje dalyvavę jaunuoliai kitąmet prisijungia vėl, o kartu su savimi atsiveda draugus ir bendramokslius.
Anot idėjos sumanytojų, gruodžio 12-ąją vykusioje akcijoje dalyvavo 133 savanoriai. Norinčiųjų dalyti gerus darbus kasmet registruojama nuo 100 iki 200. Panašiai tiek – nuo 150 iki 200 žmonių, kuriems reikia slaugos ar sielovados pagalbos namuose, kasmet kreipiasi ir į tarnybos darbuotojus. Pagalba suteikiama daugiau nei pusei jų.
"Tarnybos darbuotojai ir savanoriai lanko žmones jų namuose. Slaugo, padeda susitvarkyti, apsirūpinti vaistais ir būtiniausiais maisto produktais, patekti pas daktarą, apsilankyti bažnyčioje ar pasikviesti kunigą į namus. Teikiant socialines paslaugas namuose intensyviai bendradarbiaujame su kitomis Kauno mieste veikiančiomis organizacijomis: Socialinių paslaugų centru, Kauno samariečių draugija, Maltos ordino Kauno skyriumi, Žaliakalnio seniūnija", – pagalbos svarbą užmirštiesiems ir komandinio darbo jėgą akcentavo J.Matikovienė.
