Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Daliaus Gedvilo, darbuotojai, gavę dideles vienkartines išmokas, neretai piktnaudžiauja ir prašo darbdavio suteikti atostogas tik todėl, kad gautų kur kas didesnius atostoginius nei įprastai.

Statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas sako, kad darbdaviai neretai patiria spaudimą, kad neišleidus atostogų darbuotojas išeis iš darbo ir tuomet jam teks  išmokėti daug didesnius atostoginius.

„Šiuo metu, kada einam į recesijos fazę, baldų, chemijos, statybos pramonė, ūkio šakos mažina užsakymų, darbų apimtis ir akivaizdu, mažindami sąnaudas, tam tikra prasme ir atlyginimus mažina pagal tai, kiek uždirba. Mažėjant atlyginimams, darbuotojai nepatenkinti, kad planuojamos atostogos gali būti mažai apmokamos ir jie šiandien nelabai laimingi“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė D. Gedvilas.

Matydami, kaip sutvarkytas atostoginių skaičiavimas Skandinavijos valstybėse, manome, kad reikėtų elgtis racionaliai ir priimti skandinavų pavyzdį ir įteisinti Lietuvoje.

„Matydami, kaip sutvarkytas atostoginių skaičiavimas Skandinavijos valstybėse, manome, kad reikėtų elgtis racionaliai ir priimti skandinavų pavyzdį ir įteisinti Lietuvoje, atostoginių skaičiavimui taikyti 12 mėnesių laikotarpį“, – pridūrė jis.

D. Gedvilo teigimu, jei žmogus organizacijoje dirba trumpiau, tuomet atostoginiai turėtų būti skaičiuojami pagal viso išdirbto laiko vidurkį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad kai kurių įmonių vadovų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Pasak jo, reikia įvertinti, ar toks pokytis neskatins darbuotojų kaupti atostogas.

„Vienas iš argumentų prieš buvo, kad kai skaičiuosi kad ir „nepalankiau“ darbuotojui, tai dar labiau skatins juos neiti atostogauti, nes tai pigios atostogos ir skatins kaupti tuos pinigus toliau“, – sakė jis.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė didelės vertės šiame pasiūlyme nematanti. Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė mano, kad dėl to dar reikia diskutuoti.

„Bet kitas dalykas, yra problemos įmonėse, šiandien žinau – tam tikri fabrikai siunčia darbuotojus atostogų, nes nebeturi darbo ir nesvarbu, kad darbuotojas nenori tų atostogų, gal suplanavęs kitu metu, bet jis išeina, rodo geranoriškumą įmonei. (...) Todėl suraskime vidurį, kad nebūtų taip, kad aš darau, nes man naudinga, kitąkart neduodu atostogų, nes man nenaudinga. Paieškokime sprendimo“, – posėdyje sakė ji.

Trišalės tarybos nariai dėl šio klausimo dar žada diskutuoti.

Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

„Iki 2012 ar 2013 metų turėjome tokį neblogą disputą visada, kai susitikdavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai, turėdavome ir verslo balsą. Tikėjausi, kad bus galimybių iš naujo surengti tokius susitikimus“, – BNS teigė V. Janulevičius.

„Premjerė žadėjo, kad ji pritars šitam reikalui, kad kartą per metus būtų galima (Baltijos šalių premjerams – BNS) kalbėtis būtent su verslu. Ir bandome padaryti tai galbūt gegužės mėnesį, kad būtų surengtas atskiras susitikimas“, – pridūrė jis.

Iki 2012 ar 2013 metų turėjome tokį neblogą disputą visada, kai susitikdavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai, turėdavome ir verslo balsą.

Pasak konfederacijos prezidento, tikėtasi, jog tokį susitikimą pavyks surengti vasario pradžioje, kai susitiks Baltijos šalių ministrai pirmininkai, tačiau jų darbotvarkė jau patvirtinta.

Pasak jo, su I. Šimonyte jis taip pat aptarė energijos kainas bei atsinaujinančios energetikos plėtrą bendradarbiaujant pramonei ir savivaldai.

V. Janulevičius teigė siūlęs I. Šimonytei sukurti „ministro be portfelio“ poziciją – jis būtų atsakingas už santykius tarp verslo ir valdžios institucijų. Vis dėlto, pasak jo, premjerė tokio pasiūlymo nepalaiko.  

„Labai daug keblumų turi verslai, ir vienai, ir kitai pusei reikia pildyti deklaracijas dėl susitikimų. Tuomet valdininkai tiesiog šalinasi verslo, nes bijo būti kuo nors apkaltinti. (...) Yra daug nereikalingų biurokratinių dalykų, todėl mano pasiūlymas buvo galbūt padaryti ministrą be portfelio ir per jį kontaktuoti“, – teigė V. Janulevičius.    

„Premjerė mano, kad šis (ministro be portfelio – BNS) variantas šiuo metu nelabai tinkamas ir geriau ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo sričių tiesiogiai su Vyriausybe bei atskirais ministrais“, – sakė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad tokia Minsko pozicija dar labiau paskatins nutraukti su ja dar likusius ekonominius ryšius. Tuo metu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigia, kad Minsko režimas kaip tik gali siekti išlaikyti užsienio bendroves, kad jų neperimtų Rusija.  

„Manau, kad jau laikas apie tai užsiminti. Jeigu kartais mūsų įmonių turtas nacionalizuojamas, tai, be abejo, atsiguls į ieškinį Europos Komisijoje, kai mes turėsime iš Baltarusijos ir Rusijos paprašyti iš tų lėšų, kurios šiandien užšaldytos, kompensuoti mūsų įmonėms, mūsų nariams, kaip ES nariams. Tai galima rašyti kaip atsaką į jų žinutę“, – pirmadienį BNS sakė V. Janulevičius.

Vien Lietuvoje dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijos įmonėms asmenims įšaldyta apie 34 mln. eurų bei 7 mln. JAV dolerių, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenys.

V. Janulevičiaus manymu, kalbos apie galimą užsienio įmonių turto nacionalizavimą yra grasinimai. Jo teigimu, iš lietuviškų įmonių savininkų konfederacija žinių apie tokius veiksmus neturi, tačiau vyksta nepagrįsti kai kurių įmonių mokestiniai patikrinimai.

„Aš manau, kad tai šiuo atveju yra tuščios kalbos, kurios yra skirtos pagąsdinti, pagrasinti. (...) Kol kas tai yra kalbos, iš mūsų įmonių, kurios dar turi turto Baltarusijoje, mes nieko negirdime, bet kad vyksta mokestiniai patikrinimai perdėti dėl nesurinktų mokesčių mūsų narių įmonėse keliose, tai yra faktas, nes viena įmonė yra sustabdžiusi visą veiklą. Kažkas tokio vyksta“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis taip pat sako neturintis informacijos apie nacionalizuojamas Lietuvos įmones Baltarusijoje, tačiau tokia Minsko pozicija tik dar labiau paskatins nutraukti su ja ekonominius ryšius, nors tai ir nėra lengva.

„Mes tokios informacijos neturime, bet, matyt, toks veiksmas nieko nestebintų, nes iš to režimo kažkokio prognozuojamumo neįmanoma tikėtis. Mūsų verslas tai jau seniai įvertino, kiekvieno verslo yra skirtingos aplinkybės: vieni pasitraukė, kiti traukiasi, treti galvoja, kaip tai padaryti, nes tai nelengvas procesas. Tai tik dar vienas nedraugiškas veiksmas po hibridinės atakos su migrantais, jis nestebina, tai būtų galutinis atsijungimas nuo tų ekonomikų, turiu omeny Rusijos ir Baltarusijos“, – BNS sakė A. Romanovskis. 

Tuo metu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas teigia, kad Minsko režimas gali siekti išlaikyti užsienio bendroves, kad jų neperimtų Rusija.  

„Tame kontekste yra privačios įmonės, tame tarpe ir užsienio įmonės ir jos yra daugeliu atvejų, kaip jie sako, rusų nužiūrėtos, tai dabar yra netgi šiokia tokia atvirkštinė tendencija, kad Baltarusija stengiasi jas išlaikyti, siūlo joms tam tikras geresnes sąlygas, pakantumo režimą, prie jų nesikabinėjama tik tam, kad būtų tam tikra atsvara Rusijai“, – BNS teigė S. Besagirskas.

Jis teigė besiremiantis į Lietuvą persikeliančių Baltarusijos verslininkų liudijimu.

„Pagal jų scenarijų, tai Baltarusija yra visiškai pavergiama Rusijos. Kadangi ten dominuoja valstybinės įmonės, tiekimo grandinėmis susijusios su Rusija, kuri tarsi subsidijuoja jas. Greičiausiai vieną dieną Rusija tas subsidijas nutrauks, palaikys chaosą kelis mėnesius, o tada (...) jos bus perduotos oligarchams ar kam kitam. Tokiu atveju Baltarusijos gyventojų nuomonė apie Rusiją bus labai gera, nes ji bus laikoma gelbėtoja iš chaoso. Tokia supaprastinta schema“, – sakė S. Besagirskas.

Liepą Baltarusijos valdžia paskelbė sąrašą šalyje veikiančių įmonių – tarp jų ir Lietuvos bendrovių – kurioms uždrausta parduoti savo turtą.

Su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ pirmadienį paskelbė, kad  Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino nacionalizuoti investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ Baltarusijoje turimas įmones ar jų akcijas, jeigu jas bus bandoma parduoti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pagal tarybos sutartą formulę MMA kitąmet turėtų siekti 871 eurą. Ji taip pat teigė nepritarianti, kad MMA didėtų du kartus per metus.

„Pagal formulę, kurią sutarėme Trišalėje taryboje, paskaičiavus pagal naujausiai žinomus duomenis – vidutinį darbo užmokestį ir procentą, kurį Lietuvos bankas mums pateikė, MMA kitąmet turėtų būti 871 euras“, – BNS sakė I. Ruginienė.

„Jei kalbame apie šitą skaičių, kurį įvardinome, nėra prielaidų per du kartus mokėti. Jau sausį šitas skaičius bus per mažas, palyginti su dabartinėmis tendencijomis. Dar jį skelti į dvi dalis – tikrai ne. Bet jei darbdaviai pasiūlytų didesnį skaičių, tada svarstytume“, – pridūrė ji.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigia, kad bendros pozicijos dėl konkretaus MMA dydžio darbdaviai kol kas neturi, tačiau visi sutinka, kad MMA turi augti.

„Bendros pozicijos neturime, nors jau derinomės. (...) Bet šiai dienai nėra atstovų, kurie pasakytų, kad nereikia didinti MMA. Mes, pramonininkų konfederacija, pritariame didinimui iki 800 eurų“, – BNS sakė R. Sartatavičius.

„Tie skaičiai įmanomi, įmonėms tai pakeliama. Puikiai suprantame visą situaciją ir sakome, kad neprieštaraujame MMA didinimui, bet tai turi būti paremta logiškais skaičiais, kad išlaikytume Lietuvos pramonę, verslą ir ekonomiką ant balno ir kad neįvyktų sudėtingų dalykų, kaip bankrotai“, – pridūrė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.

Dalis ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau kai kurie mano, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Dalis ekonomistų pabrėžia, jog MMA augimas kitąmet yra būtinas, siekiant padėti mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių perkamoji galia sumenko išaugus infliacijai. Kai kurie mato rizikų, kad neatsargus MMA didinimas gali dar labiau kaitinti infliaciją ir padidinti nedarbą bei poveikį verslui.

Šiemet MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.

Trišalė taryba dėl MMA tarsis antradienį. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

Pasak jo, svarstomos tokios priemonės, kaip įrenginių paleidimo koordinavimas tarp stambesnių elektros vartotojų, taip pat „nereikalingos“ elektros taupymas.

„Tarkime, dvi stambios gamyklos pasileidžia vienu metu, pavyzdžiui, nuo aštuonių valandų ryto. Įrengimų paleidimo metu yra naudojama triskart daugiau elektros nei kai įrengimai dirba nuosekliai, tai tas įjungimo momentas iššaukia kryčius ir jie žaloja visą tinklą ir visus kitus vartotojus. Mūsų noras yra su stambesnės elektros vartotojais–įmonėmis subalansuoti įrengimų paleidimą. Koordinavimas leis sumažinti kryčius ir neperkraus tinklų“, – apie galimus pokyčius portalui delfi.lt kalbėjo V. Janulevičius.

„Antras dalykas, visur, kur yra „nereikalinga“ elektra, mūsų noras yra bandyti ją taupyti. Čia kalbu apie koridorius, šviestuvus, bendrus įrengimus, apšvietimą. Gamyklų sustygavimas, tikiu, tikrai leistų sutaupyti 15 procentų nesukeliant nepatogumų patiems gamintojams. Bandysime taupyti koordinuotai“, – sakė LPK prezidentas.

Visur, kur yra „nereikalinga“ elektra, mūsų noras yra bandyti ją taupyti.

Pasak V. Janulevičiaus, taip pat svarstoma galimybė koreguoti daug elektros sunaudojančių įmonių darbo laiką – jos galėtų dirbti savaitgaliais, kai elektros kainos rinkoje yra mažesnės.

„Žinoma, dirbant tuo metu, tu turi žmogui mokėti dvigubai, bet kai kuriais atvejais pastaruoju metu mums labiau apsimoka žmones iškviesti dirbti savaitgaliais negu, kad dirbti normaliomis darbo dienomis, kai elektros kaina yra didesnė“, – aiškino V. Janulevičius. 

„Tiek, kiek mes ir asociacijos rašė raštų ir kreipėsi į atskiras ministerijas ir Viešųjų pirkimų tarnybą, tai atsakymas yra vienas paprastas, kad ministerijos turi susispausti, kažkurių projektų neįgyvendinti, o iš tų lėšų kompensuoti indeksavimą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto diskusijoje dėl kainų indeksavimo problemų viešųjų pirkimų sutartyse teigė D. Rimašauskaitė.

Ji sako, kad įstatymai leidžia peržiūrėti kainų indeksavimą, tačiau perkančiosios organizacijos atsisako tą daryti remdamosi tuo, kad neturi finansų.

Įmonės bus priverstos stabdyti projektus ir nutraukti sutartis dėl vienos paprastos priežasties – apyvartinių lėšų neturėjimo.

„Niekas neneigia, kad kainas reikia indeksuoti, bet problema, su kuria šiandien susiduriame, yra ta, jog nėra jokio politinio sprendimo tą padaryti. Yra tik atskiri atvejai, kai savivaldybės sutiko tas kainas indeksuoti, visa kita yra pakibę“, – tvirtino D. Rimašauskaitė.

LPK prezidento patarėja tvirtino, kad situacija yra tokia, kad asignavimų valdytojai turi priimti sprendimus dėl indeksavimo. Anot jos, kol kas sprendimų nebuvimas veda to link, kad sutartys bus nutrauktos.

„Dar praeis koks mėnuo, ir įmonės bus priverstos stabdyti projektus ir nutraukti sutartis dėl vienos paprastos priežasties – apyvartinių lėšų įmonės jau neturi. Esant tokiai situacijai ir netikrumui, avansu niekas joms medžiagų neduoda, vadinasi, jos turi mokėti 100 proc. už medžiagas, taip pat yra mokesčiai, atlyginimai darbininkams“, – sakė D. Rimašauskaitė.

A. Romanovskis: jeigu mes sutariame, kad čia politinis klausimas, galime jį spręsti politiškai

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tuo tarpu aiškina, kad visos institucijos daugmaž sutaria, kad indeksuoti kainas reikia, tačiau procesas nevyksta. Jis Ekonomikos komitetui siūlė priimti protokolinį sprendimą ir pavesti Vyriausybei sudaryti trišalį susitarimą dėl principų, kaip turėtų būti sprendžiama situacija dėl kainų indeksavimo.

„Jeigu mes galėtume pasidaryti ir pavesti, kad atsirastų trišalis susitarimas dėl principų, kaip tai turi būti vykdoma šioje srityje, tada ir perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau suprasti akcininko lūkesčius. Jeigu mes kalbame apie pagrindinius asignavimų valdytojus kelių sektoriuje, akcininkas yra Susisiekimo ministerija. Tai ji, kaip akcininkas, turi nurodyti lūkesčius savo įmonėms“, – sakė A. Romanovskis

A. Romanovskis / D. Labučio / ELTOS nuotr.

LVK prezidentas mano, kad atsiradus susitarimui, jis galėtų būti kaip bandomasis pavyzdys, kaip ne tik kelių, bet ir kiti sektoriai galėtų spręsti kainų indeksavimo problemą. Jeigu nebus tokio dokumento, politinės valios išraiškos, anot jo, tada procesas nevyks.

„Mano lūkestis, kad komitetas šiandien pavestų remiantis parlamentine kontrole Susisiekimo ministerijai pasiekti susitarimą su verslu ir kviesti tuo pačiu prisijungti savivaldą, kad toks dokumentas atsirastų“, – tvirtino A. Romanovskis.

Finansų ministerija: neatmetame indeksavimo, bet jis negali būti centralizuotas

Indeksavimo, kaip susidariusios situacijos sprendimo būdo, neatmeta ir Finansų ministerija. Finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškina, kad indeksavimas yra galimas, bet jis neturi būti centralizuotas. Pasak jo, perkančioji organizacija turi įvertinti to pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl indeksavimo bei dėl indeksuoto projekto finansavimo.

„Mūsų vertinimu, centralizuotas sprendimas yra neįmanomas. Statybininkų asociacijos buvo pateiktas prašymas numatyti rezervą, tai tiesiog norėjau priminti, kad kažkada statybos rangos darbams rezervas buvo numatytas, įteisintas. Tiesiog faktai parodė, kad buvo piktnaudžiaujama tuo rezervu. Pirkimų apimtis buvo numatoma vienokia, pasirašoma pirkimo sutartis, vėliau numatomi papildomi darbai ir panaudojamas tas rezervas“, – Seimo Ekonomikos komiteto diskusijoje teigė G. Norkūnas.

Jis aiškina, kad kiekvienas pabrangimas ir rangovo pareiškimas apie tai, kad jis susiduria su nepalankia situacija ir atitinkamai turėtų būti projekto vertė indeksuojama, turi būti patikrintas, įvertintas visų proceso dalyvių bei tuomet įvyktų kreipimasis dėl sprendimo.

„Jeigu mes pasakome, kad reikia 200 mln. eurų, tai taip pat nieko nesprendžia, nes vis tiek perkančioji organizacija privalo prisiimti atsakomybę, įvertinti situaciją, reikalavimo pagrįstumą ir tuomet priimti sprendimą dėl indeksavimo“, – tvirtino finansų viceministras.

VPT: indeksavimas yra galimas pagal teisės aktus

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas diskusijos metu pažymėjo, kad į kiekvieną situaciją, kurioje siekiama taikyti indeksavimą, reikia žiūrėti individualiai. Pasak jo, jeigu kažkokie sprendimai tinka 80 proc. pirkimų, tai gali netikti likusiems 20 proc.

„Indeksavimas yra galimas pagal teisės aktus. Reikia žiūrėti kiekvieną konkrečią sutartį ir čia labiau įžvelgiame laisvę ir pasirinkimo galimybę tiek pirkimo vykdytojams, tiek tiekėjams atrasti sprendimą“, – sakė A. Siniauskas.

A. Siniauskas / D. Labučio / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad statybos ir kelių tiesimo įmonės penktadienio vidurdienį pusdieniui buvo sustabdžiusios darbus valstybinės reikšmės ir visuomeninės paskirties objektų statybvietėse ir keliuose. Lietuvos statybininkų asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ inicijuota akcija „#stabdome statybą“ siekta atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų – perkančiųjų organizacijų – nenorą ir delsimą imtis veiksmų dėl drastiškai pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, kurie bendrovėms padėtų išvengti nuostolingos veiklos tęsiant darbus pradėtuose projektuose.

Statybos pusdieniui buvo stabdomos maždaug aštuoniasdešimtyje statybos objektų visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.

Teisėsauga informavo, kad M. Zalatorius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir dar keturiais asmenimis buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūrai.

LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus sulaikymas yra „didžiulė naujiena“, tačiau vieša informacija neleidžia imtis kokių nors veiksmų M. Zalatoriaus atžvilgiu.

„Tai yra didžiulė naujiena mums visiems. Apie tai sužinojome vykstant valdybos posėdžiui. 10 valandą visi susijungėme į posėdį, Zalatorius nedalyvavo, bet jis dar vakar įspėjo, kad dėl kažkokių priežasčių nedalyvaus“, – BNS sakė R. Dargis.

„Tačiau tai, kas pasakyta kol kas, neleidžia niekaip reaguoti dėl to, kad informacijos yra be galo mažai“, – pridūrė jis.

Jis teigė iš Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų neišgirdęs nė vieno konkretaus kaltinimo M. Zalatoriui.

„Ne kartą yra buvę, kad po tų garsių sulaikymų žmonės yra paleidžiami ir pasirodo, kad jokios nusikaltimo sudėties nebuvo jų veikloje“, – sakė pramonininkų vadovas.

„Neturint aiškios ir patvirtintos informacijos, imtis kažko prieš savo kolegą mažų mažiausiai būtų nepadoru“, – pridūrė jis.

R. Dargis taip pat pažymėjo, kad tiek jo, tiek M. Zalatoriaus kadencija baigiasi birželio 30 dieną, ir  dabar sunku pasakyti, ar LBA vadovas bus pasiūlytas toliau eiti LPK viceprezidento pareigas.

Netiki, kad bankai veiktų taip primityviai

LPK prezidento taip pat neįtikino pasisakymai dėl LBA veiklos, susijusios su praėjusiais metais padidintu bankų pelno mokesčiu. R. Dargis teigė negalintis patikėti, kad LBA veiktų taip primityviai ir už poveikį mokėtų pinigus.

„Jei tai susiję su bankų mokesčiu, tai niekaip negalėčiau patikėti, kad Lietuvoje veikianti bankų asociacija tokiu būdu bandytų išvengti to mokesčio ir už poveikį mokėtų pinigus. Ypač po to, kai bankai yra nukentėję nuo pinigų plovimų skandalų, kai bankų akcijos yra nukritusios per pusę“, – sakė R. Dargis.

Jis priminė, kad prieš mokesčių, įskaitant bankų pelno mokestį, didinimą pernai pasisakė kone visos asocijuotos verslo struktūros.

„Asociacijų veikla yra nukreipta diskutuoti su įstatymų priėmėjais, įstatymų sumanytojais – mes visi veikiame toje zonoje ir turbūt visos asociacijos pasisakė prieš mokesčių didinimą pernai“, – teigė jis.

„Normalu, kad mes visi veikėme prieš jį, čia nėra nieko nusikalstamo. Kurioje vietoje atsirado pinigai – negaliu nieko komentuoti, nes nežinau. Niekaip negaliu patikėti, kad bankų asociacija veiktų tokiu primityviu būdu“, – pridūrė R. Dargis.

Diskutuojant dėl didesnio banko apmokestinimo, iš pradžių buvo siūlyta apmokestinti Lietuvoje veikiančių bankų aktyvus, tačiau vėliau buvo sutarta dėl bankams labiau priimtino modelio – pelno mokesčio padidinimo.

Pats M. Zalatorius aktyviai pasisakė prieš bankų aktyvų mokestį ir teigė, kad jis paskatintų bankų atsitraukimą iš šalies, o dėl jo pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms.

M. Zalatorius ir V. Sutkus antradienį sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį teigė, kad kyla pagrįstų klausimų, jog žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui, dėl M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus veiksmų galėjo padidėti mokestinė našta gyventojams.

Vis dėlto nuo šių metų įsigaliojusių mokestinių pakeitimų kontekste siekiant, kad valstybės biudžeto praradimai būtų mažesni, būtų galima priimti sprendimą sumažinti PVM tarifą bent maisto produktams, teigia LPK.

„Juolab kad tokiu atveju didžiausią naudą pajustų mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurių beveik visą pirkinių krepšelį sudaro maisto produktai“, – teigiama LPK pranešime.

Pasak LPK, toks lengvatinio PVM įvedimas neturėtų būti siejamas su naujų mokesčių atsiradimu, kadangi neigiamą poveikį neutralizuos didesnis vietos produkcijos vartojimas, didindamas Lietuvoje mokesčius mokančių įmonių apyvartas. Vietos gamintojams šiuo metu sunkiai sekasi konkuruoti su įvežtine produkcija, ypač iš Lenkijos, kuriai taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas.

Taip pat, pasak LPK, atmestinas argumentas, kad tarifo sumažėjimas nesumažins kainų, o tuo pasinaudos verslininkai. Rinkoje konkurencija yra tokia didelė, kad kai kurios kainos nekinta dešimtmečiais.

Pranešime teigiama, kad pelningumo rodikliai maisto produktų gamybos sektoriuje nedidėja nuo 2009 m. Statistikos departamento duomenimis, maisto produktų gamybos įmonių metinis pelningumas 2009-2017 m. buvo vidutiniškai apie 3 proc. Tai yra maždaug dvigubai mažesnis pelningumas nei kitų apdirbamosios gamybos šakų įmonių demonstruojami rodikliai. Dar daugiau, pažiūrėjus detaliau, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo, konservavimo ir mėsos produktų gamybos šakoje įmonių pelningumas, išankstiniais 2017 m. duomenimis, buvo vos 0,2 proc., rašo LPK.

„Kai kurie valdžios atstovai ir kiti PVM tarifo lengvatų oponentai teigia, kad, sumažinus PVM tarifą, kainos nepasikeistų, kaip tai neva rodo istorija. Tačiau yra priešingai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2002 m. įsigaliojus sumažintam PVM, tam tikros mėsos kaina per pirmus metus sumažėjo maždaug ketvirtadaliu ir ateinančius metus laikėsi stabili“, – pažymi LPK.

LPK siūlo taikyti 5 proc. PVM tarifą šioms būtiniausių maisto produktų grupėms: pieno produktams, grūdų produktams – miltams, kruopoms, makaronams bei dribsniams, mėsai ir jos gaminiams.

Šiuo metu 24 Europos Sąjungos šalys taiko sumažintą PVM tarifą tam tikriems maisto produktams, o kelios iš jų – net 0 proc. Nors perdirbimo grandyje PVM mažinimas jokios įtakos neturi (kadangi derantis su prekybos tinklais kaina nustatoma be PVM, o eksportuojama produkcija PVM neapmokestinama), vartojimo grandyje PVM sumažinimas leistų sumažinti galutines produkcijos kainas, teigia LPK.

„Tai reiškia, kad vartotojai galėtų daugiau pirkti kitų mažiau būtinų prekių ar paslaugų, o prarastas pajamas į biudžetą atneštų didesnis vartojimas. Tokiu būdu būtų išeliminuotas ir neapskaitytas tam tikrų maisto produktų pardavimas turgavietėse. Kaip parodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktas tyrimas, turguje deklaruojama tik 1/3 mėsos pardavimų, kurie gali sudaryti apie 240 mln. eurų“, – rašoma LPK pranešime.

Pasak konfederacijos pranešimo, vien oficialios statistikos duomenimis, apie 28 proc. Lietuvoje suvartojamos paukštienos yra lenkiška. Žinant, kad Pietvakarių Lietuvos gyventojai apsiperka Lenkijoje bei nustatomi atvejai, kai prekiaujama ar perdirbama nelegaliai įvežta neapskaityta paukštiena, šie skaičiai yra žymiai didesni. Priartinus PVM tarifą prie kaimyninių šalių taikomo PVM tarifo maisto produktams, sumažėtų produktų kainos, vietos produkcija taptų konkurencingesnė, ir tai padėtų lietuviškai produkcijai konkuruoti su pigesniu importu, ypač iš Lenkijos, teigia LPK.

„Kitas akivaizdus pavyzdys – miltų importas. Statistikos departamento duomenimis, miltų importas viršija miltų eksportą apie 3 kartus. Sumažinus PVM tarifą ir sumažėjus produkcijos kainoms, vartotojai nebeturėtų priežasties važiuoti pirkti produktų kitur“, – rašo LPK.

Lenkijos statistikos biuro duomenimis, lietuviai Lenkijoje 2016 m. išleido 1,38 milijardo zlotų (330 mln. eurų). Siekdami neprarasti tokios apyvartos ir turėdami tam sudarytas sąlygas – mažesnį PVM tarifą – prekybos tinklai būtų suinteresuoti taikyti mažesnes galutines produkcijos kainas, teigia LPK. Toks rinkos išlaikymas, skatinant vartoti lietuvišką produkciją, esą būtų naudingas tiek gamybos, tiek perdirbimo grandyse.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Roberto Dargio, pagrindinis nerimas dabar yra neapibrėžtumas, kuris neleidžia ramiai planuoti ateities.

„Kai kuriuos sprendimus reikės priimti vienašališkai, greitai ir skubiai, todėl tikimės, kad mūsų institucijos čia parodys brandą ir supratimą, siekiant kuo mažesnių nuostolių“, – sako R. Dargis.

„Verslios Lietuvos“ analitikai skaičiuoja, kad po „Brexit“ be susitarimo, tarp JK ir ES įsigaliojus Pasaulio prekybos organizacijos nustatytiems muitams ir netarifinėms priemonėms, vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 procentų.

Šiuo metu numatyta, kad Britanija iš ES turėtų pasitraukti kovo pabaigoje.