Per du šįmet ir pernai vykusius etapus atrinkta 130 projektų, kurie nuo rugsėjo 12-osios iki metų pabaigos bus pristatyti 30-yje Prancūzijos miestų.

„Besirengdami Sezonui stebėjome, kaip stiprėjo esamos partnerystės ir mezgėsi naujos. Tai sukuria didžiulį efektą, patyrėme, kad kultūra atidaro duris temoms ir sritims, kurios su kultūra nėra susijusios, bet aktualios ir prasmingos,“ – pranešime pirmadienį sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Anot Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarės Virginijos Vitkienės, Sezonas leis prancūzams išsamiau pažinti Lietuvos kultūrą, meną, istoriją, bei atvers dar platesnes galimybes ilgalaikei šalių partnerystei.

„Itin džiugu, kad programoje dominuoja šiuolaikinis menas, naujosios teatro formos, muzikos projektai, susitikimai su literatais ir mąstytojais, geopolitinių realijų diktuojami debatų ciklai, ekonomikos bei edukacijos renginiai ir, žinoma, gastronomijos projektai, leisiantys ne tik išvysti, išgirsti, bet ir paragauti Lietuvą“, – sakė V. Vitkienė.

Itin džiugu, kad programoje dominuoja šiuolaikinis menas, naujosios teatro formos, muzikos projektai, (...) edukacijos renginiai ir, žinoma, gastronomijos projektai, leisiantys ne tik išvysti, išgirsti, bet ir paragauti Lietuvą.

 

Rugsėjo 12–14 dienomis vyksiantis sezono atidarymo savaitgalis bus gausus renginių Paryžiuje. Pompidou meno ir kultūros centras, bendradarbiaujant su MO muziejumi, atidarys parodą, pristatančią Lietuvos meno kolekciją nuo 1960-ųjų iki šių dienų.

Atidarymo savaitgalį Pompidu meno centre taip pat bus minima Poezijos diena, kurioje skambės Jono Meko eilės ir bus pristatyti nauji jo poezijos vertimai į prancūzų kalbą, Paryžiaus viešosiose erdvėse koncertuos chorai iš Lietuvos, vyks naujo Linos Lapelytės kūrinio premjera.

Į naktinę programą „Gaite Lyrique“ kultūros centre kvies „Radio Vilnius“ su lietuvių elektroninės muzikos atlikėjų programa.

Septyniose Paryžiaus metro stotyse nuo rugsėjo 12-osios prasidės ir iki Lietuvos sezono pabaigos truks bendras Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, Paryžiaus metro, Lietuvos fotomenininkų sąjungos bei Kauno fotografijos galerijos projektas, kurio metu metro stotis puoš didelio formato Lietuvos fotomenininkų darbai.

Prieš prasidedant Sezonui, balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos ambasada Prancūzijoje organizuoja keliasdešimt diplomatijos, ekonomikos ir inovacijų skatinimo renginių, mokslo ir švietimo bendradarbiavimo projektų, pavadintų „Sezono Preliudo“ programa.

Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje.

Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio apskrities policija, balandžio 10 dieną, apie 11 val., Pramonės gatvėje 1967 metais gimęs vyras norėjo priregistruoti automobilį „Volkswagen Golf“, kuris ieškomas Prancūzijoje.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Paramedikams nepavyko išgelbėti jaunuolio – jis mirė ligoninėje netrukus po išpuolio antradienio vakarą. Teigiama, kad dieną iki mirtino išpuolio tarp kaltininko ir aukos kilo ginčas.

Incidentas įvyko Prancūzijoje didėjant susirūpinimui dėl smurtinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja paaugliai, skaičiaus.

Praėjusių metų lapkritį Romans-sur-Isère‘as pateko į Prancūzijos laikraščių antraštes, kai didelė grupė jaunuolių iš šio miesto užpuolė vakarėlio svečius kaimyniniame Krepolio mieste ir peiliu mirtinai subadė šešiolikmetį bei sužeidė dar kelis žmones. Pradėtas tyrimas 20 asmenų, įtariamų dalyvavus šiame išpuolyje, atžvilgiu.

Praėjusią savaitę viename Paryžiaus priemiestyje keturi 17–20 metų jaunuoliai mirtinai sumušė 15 metų moksleivį. Jie buvo suimti įtariant nužudymu.

Teigiama, kad jie sumušė moksleivį, ėjusį iš mokyklos namo, ir paliko jį be sąmonės. Jis mirė Paryžiaus klinikoje.

Šis mirtinas išpuolis sukėlė Prancūzijos politikų pasipiktinimą, kaip ir dar vienas nusikaltimas, įvykdytas vos dviem dienomis anksčiau Monpeljė mieste pietų Prancūzijoje, kai trys paaugliai šalia mokyklos vos ne iki mirties sumušė trylikametę mergaitę. Du įtariamus 14 ir 15 metų berniukus ir 14 metų mergaitę sulaikė policija.

„Karas Gazos Ruože ir jo sukeliamos katastrofiškos humanitarinės kančios turi baigtis dabar pat“, – straipsnyje, kurį publikavo laikraštis „The Washington Post“, pareiškė Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al-Sissi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jordanijos karalius Abdullah.

„Akcentuojame, kad reikia skubiai Gazos Ruože įtvirtinti ilgalaikes paliaubas“, – dėstė lyderiai. Jie argumentavo, kad „smurtas, teroras ir karas negali atnešti taikos į Artimuosius Rytus. Tai padarys dviejų valstybių sprendimas“.

Anot trijų lyderių, tai yra „vienintelis patikimas būdas užtikrinti taiką ir saugumą visiems, taip pat užtikrinti, kad nei palestiniečiams, nei izraeliečiams niekada netektų dar kartą išgyventi siaubo, kuris juos ištiko po spalio 7-osios išpuolio“.

Per atakas prieš Izraelį, kurioms vadovavo palestiniečių organizacijos „Hamas“ smogikai, žuvo maždaug 1,2 tūkst. žmonių. Remiantis Izraelio žiniasklaidos pranešimais, dar apie 250 žmonių buvo paimti įkaitais ir išvežti į Gazos Ruožą. Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą – per šią kampaniją, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių. Dėl kilusio karo nemaža Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o vietos gyventojai atsidūrė ant bado slenksčio.

Kovo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmą kartą nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius tarptautinės teisės požiūriu įpareigojančioje rezoliucijoje paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.

„Atsižvelgdami į netoleruotiną šio karo aukų skaičių, mes, Egipto, Prancūzijos ir Jordanijos lyderiai, raginame nedelsiant ir besąlygiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2728“, – pareiškė A. F. al-Sissi, E. Macronas ir karalius Abdullah.

Taip pat turi būti paleisti visi įkaitai, nurodė lyderiai ir pridūrė, kad palaiko dabartines tarpininkų Kataro, Egipto ir JAV pastangas sudaryti sąlygas paliaubų paskelbimui ir įkaitų iškeitimui į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečius kalinius.

„Šiuo metu mes nesuinteresuoti rengti diskusijų su rusų pareigūnais, nes išleisti pareiškimai ir santraukos apie jas yra melas“, – transliuotojams „France24“ ir RFI sakė Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pasmerkė Rusijos „keistą ir grėsmingą“ toną po abiejų šalių gynybos ministrų Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) ir Sergejaus Šoigu derybų telefonu.

Prancūzija sakė, kad S. Lecornu stengėsi perduoti Maskvai naudingos informacijos apie kovo 22 dieną įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą. Per tą išpuolį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

Prancūzijos gynybos ministerija pranešė jį sakius, kad Paryžius yra pasirengęs daugiau bendrauti dėl kovos su terorizmu.

Tačiau Rusija atsakė įspėjimu Prancūzijai ir pareiškė, jog tikisi, kad prancūzų slaptosios tarnybos nėra susijusios su išpuoliu, rodo Rusijos gynybos ministerijos paskelbta informacija.

Prieš tai, kai Prancūzija vėl galės kalbėtis su rusais, „galbūt privalome pirma sukurti pasitikėjimą“, sakė S. Sejourne. Kaip sąlygą jis taip pat paminėjo padėtį Ukrainoje.

E. Macronas vasario mėnesį papiktino Maskvą užsiminęs, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, į kurią Rusija įsiveržė prieš daugiau kaip dvejus metus.

S. Sejourne teigimu, „ilga tradicija bendradarbiauti su Rusija dėl terorizmo“ dabar yra sustabdyta.

Paryžius šį teiginį iš karto paneigė.

Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.

„Buvo pastebėtas pasirengimas dialogui dėl Ukrainos. Išeities taškai galėtų būti grindžiami Stambulo taikos iniciatyva“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie ministrų pokalbį telefonu.

S. Lecornu artimas šaltinis suskubo paneigti, kad buvo apie kažką panašaus kalbėta.

„Prancūzija nei pritarė, nei pasiūlė ką nors panašaus“ dėl karo, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.

Prancūzijos gynybos ministerija pripažino, kad gynybos ministrai kalbėjosi apie Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad S. Lecornu dar kartą patvirtino Prancūzijos paramą Kyjivui, kariaujančiam su Rusijos invazija.

Praėjusį mėnesį NATO narė Turkija pareiškė, kad yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, tačiau Kyjivas atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Maskva.

Ankara pirmą kartą taikos derybas surengė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Keitimasis informacija

Itin retos Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrų derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.

Abi šalys sakė, kad gynybos ministrai aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Ataką griežtai pasmerkė Vakarų šalys.

S. Lecornu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė, sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.

Prancūzijos ministras pakartojo, kad „Prancūzija griežtai smerkia ir solidarizuojasi su aukomis ir jų šeimomis“, ir pridūrė, kad „be išlygų smerkia agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad S. Šoigu išreiškė viltį, jog Prancūzija nėra susijusi su išpuoliu.

„Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos“, – cituojamas S. Šoigu.

Kremlius palaiko versiją, kad Vakarai ir Ukraina yra kažkaip susiję su išpuoliu Pamaskvėje, nors JAV ir Kyjivas šią idėją pasmerkė kaip absurdišką.

Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 144 žmonės, įvykdė, jo žodžiais, radikalūs islamistai, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasarį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą, S. Šoigu atskirai papriekaištavo Paryžiui, kad šis davė suprasti, jog į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų kariai.

„Dėl Eliziejaus rūmų pareiškimų apie Prancūzijos kontingento siuntimą į Ukrainą Sergejus Šoigu pažymėjo, kad jei jie būtų įgyvendinti praktiškai, tai sukeltų problemų pačiai Prancūzijai“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

„Rems Ukrainą kovoje už laisvę“

S. Lecornu priminė S. Šoigu, kad „Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, nurodė Prancūzijos ministerija.

Kovą E. Macronas pareiškė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms glaudžiau bendradarbiauti. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.

Prancūzija ne kartą buvo tapusi islamo ekstremistų taikiniu, o prancūzų pareigūnai paprašė užsienio sąjungininkų atsiųsti kelis tūkstančius saugumo pajėgų, kurios padėtų užtikrinti saugumą per artėjančias olimpines žaidynes.

2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

S. Lecornu ir S. Šoigu paskutinį kartą telefonu kalbėjosi 2022 metų spalį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) 2023 metų balandį surengė pokalbį telefonu, o prieš mėnesį S. Šoigu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).

S. Lavrovas reguliariai vyksta į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narių susitikimus, tačiau nėra duomenų, kad ten jis tiesiogiai kalbėtųsi su Vakarų šalių pareigūnais.

Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.

Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė.

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.

„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame.

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.

2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

Nuolatiniam ginklavimuisi reikalingos įpareigojančios ilgalaikės sutartys su aiškiais grafikais, „tam tikros ambicijos“, tvirti finansiniai įsipareigojimai ir Europos vyriausybių pirkimo garantijos. 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos gynybai esą galėtų būti „tik atspirties taškas“.

NATO 75-ųjų gyvavimo metinių proga vadinamojo Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrai toliau rašė: „JAV ilgą laiką prisiėmė didesnę naštą nei likusios mūsų Aljanso šalys. Tačiau kolektyvinė gynyba yra mūsų bendros pastangos“. Atsižvelgiant į tai, Europos gynyba turi būti stiprinama, ir tai prisidės prie transatlantinio saugumo. JAV rinkimų metais daugelis NATO šalių baiminasi, kad karinė supergalybė Donaldo Trumpo pergalės atveju gali nusigręžti nuo savo įsipareigojimų Aljansui.

Turėdami omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje, ministrai patvirtino, kad NATO ir toliau turi aiškiai akcentuoti: „Kad Europa galėtų gyventi taikoje, Rusijos imperializmas turi būti sustabdytas“. Pilkosios zonos ir nuolaidos V. Putinui esą būtų „naivu“, Kremliaus vadovas tai traktuotų tik kaip kvietimą agresyviai elgtis ir naudoti karinę jėgą.

NATO valstybių užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitikime Briuselyje aptars pasirengimą būsimam Aljanso viršūnių susitikimui. Ypač daug dėmesio bus skiriama klausimui, kaip dar labiau sustiprinti paramą Rusijos užpultai Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, diplomantų duomenimis, yra pateikęs keletą pasiūlymų. Jie, be kita ko, numato, kad ateityje NATO misija perimtų ginklų tiekimo ir Ukrainos karių mokymų veiklos koordinavimą.

„Tikimės, kad Kinija pasiųs labai aiškias žinutes Rusijai“, – užsienio reikalų ministras Stephane‘as Sejourne sakė spaudos konferencijoje Pekine kartu su savo kolega Wang Yi.

„Esame įsitikinę, kad nebus ilgalaikės taikos, jei nebus deramasi su ukrainiečiais, – sakė jis. – Nebus saugumo europiečiams, jei nebus taikos pagal tarptautinę teisę.“

Pastaraisiais metais Prancūzija ir Kinija siekė stiprinti ryšius, o vasario mėnesį per susitikimus Paryžiuje Wangas sakė prezidentui Emmanueliui Macronui, kad Pekinas vertina jo šalies „nepriklausomą“ poziciją.

O pirmadienį Pekine S. Sejourne pakartojo, kad „nėra pageidautina nutraukti ryšį su Kinija“. Tačiau, pasak jo, reikia „ekonominio perbalansavimo“, kad prekyba būtų „sveika ir tvari“.

S. Sejourne vizitas – jau antras Prancūzijos užsienio reikalų ministro vizitas į Kiniją per mažiau nei šešis mėnesius po jo pirmtakės Catherine Colonna kelionės lapkričio mėnesį.

Pernai balandį ten lankėsi ir E. Macronas, kurį viename pietų Kinijos universitete tarsi roko žvaigždę pasitiko šimtų spiegiančių studentų ir gerbėjų minia.

Tačiau jis sulaukė kaltinimų pataikavimu Pekinui ir sukėlė ginčus sakydamas, kad konflikto su Kinija dėl Taivano atveju Europa neturėtų būti JAV „sekėja“.

Po mažiausiai 143 gyvybes nusinešusio išpuolio Pamaskvės koncertų salėje saugumo pavojaus lygis Prancūzijoje padidintas iki aukščiausiojo.

Praėjusį penktadienį įvykdytas išpuolis yra daugiausiai aukų pareikalavęs „Islamo valstybės“ (IS) išpuolis Europos teritorijoje ir didžiausias Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius.

Ketvirtadienį prefektams – aukščiausio rango Paryžiaus paskirtiems vietos pareigūnams – išsiųstame pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) teigė, kad dėl labai didelės terorizmo grėsmės ir tebesitęsiančios tarptautinės įtampos, įskaitant karą Gazos Ruože ir išpuolį Pamaskvėje, minint Velykas reikia būti ypač budriems.

G. Darmaninas paprašė prefektų dislokuoti pareigūnus prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių, ypač per penktadienio ir šio savaitgalio pamaldas.

Vidaus reikalų ministras teigė, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas transporto priemonėms, pastatytoms šalia žmonių susibūrimo ar pamaldų vietų.

Nuo metų pradžios Prancūzijoje buvo užkirstas kelias dviem planuotiems išpuoliams.

Pasak nacionalinės kovos su terorizmu prokuratūros, vienas išpuolių buvo susijęs su vyro, atsidavusio džihado ideologijai, planu surengti „smurtinę akciją prieš katalikų religinį pastatą“.

Kovo pradžioje tas 62 metų vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, pranešė prokurorai.

Šiemet Katalikai ir protestantai Velykas mini kovo 31-ąją, o stačiatikiai – gegužės 5 dieną.