Kai kurie lankytojai parduotuvę apibūdina kaip pernelyg triukšmingą vietą – sako, kad šurmulys ir garsi muzika vargina. Tačiau apsipirkimai gali būti ir ramesni, mat, pasaulyje populiarėja „tylos valandos“.

„Tylios valandos“ tendencija pamažu ateina ir į Lietuvą. Pritemdytos šviesos, išjungta muzika ir neutralios spalvos – taip tylos laikas atrodo viename Vilniaus prekybos centre. Tiesa, ten yra ir dar vienas kambarėlis, skirtas vaikams su nematoma negalia.

„Parduotuvių tyla labai padeda tėvams, nes daugumai tėvų sunku išsivesti vaikus į šurmulingas erdves, kadangi gali ištikti panikos priepuoliai, o tada aplinkiniai smerkia“, – teigė specialioji pedagogė Rūta Barzdenienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turėjome atstovų mokymus, tikrai visiems buvo paaiškinta kodėl taip darome, ką darome, kam to reikia. Nuomininkai labai teigiamai ir pozityviai atliepė ir didžioji dauguma prisijungė“, – kalbėjo „Ozo“ rinkodaros vadovė Elzė Rudienė.

Sostinės prekybos centre „tylos laikas“ įvedamas kartą per savaitę. Pasak prekybininkų, pusantros valandos ramybė svarbi ne tik turintiems negalią, autistiškiems žmonėms, bet ir pavargusiems nuo įtemptos dienotvarkės. 

„Idėjos, kurios padeda ir prisideda prie žmonių gerovės, yra sveikintinos ir prasmingos, kadangi yra žmonių grupė, kuriai tai yra aktualu“, – naudą aiškino „Vilnius Outlet“ rinkodaros vadovas Edgaras Valickas.

Medikai primena, kad kasdienis triukšmas didina ir ligų riziką, o prekybos centrai sako, kad įgyvendinti „tylos valandas“ nesudėtinga.

„Tikrai visos techninės galimybės leidžia, tai padaryti“, – tvirtino E. Valickas.

Vis dėlto specialistai nerimauja, mat, vis dar pasitaiko atvejų, kai netinkamai viešose vietose besielgiantys negalią turintys vaikai sulaukia priekaištų, Tiems, kurie piktinasi, patariama:

„Pagalvoti apie tai, o jeigu tavo vaikui taip būtų, ką tu darytum, nes smerkti tikrai labai lengva, o padėti sunku“, – kalbėjo R. Barzdenienė. 

Tylos laiką Lietuvoje svarsto įvesti vis daugiau parduotuvių, o jau įvedusios neįprastai pasitikti pirkėjus žada dažniau. Greitu metu ramybės laikas gali būti įvestas ne tik parduotuvėse – apie tylos laiką svarstoma vaistinėse ir oro uostuose.

„Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė teigia, kad šiuo metu neturi planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti.

Likusius maisto produktus, kurių su nuolaidomis neįsigijo pirkėjai ir kuriuos vis dar saugu vartoti, prekybos tinklas atiduoda labdaros organizacijoms.

„Prekybai ir žmonėms nebetinkamus vartoti maisto produktus atiduodame ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja. Taip pat dalį produktų atiduodame perdirbti į biodujas“, – aiškina R. Gecevičiūtė.

„Lidl Lietuva“ prekių, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, nepardavinėja. Sprendimo prekiauti tokiomis prekėmis „Norfa“ irgi nėra priėmęs.

„Iki“ sako, kad svarsto, kaip galėtų atrodyti tokių produktų pardavimas ateityje, o „Aibė“ šiuo metu vykdo pasirengimo darbus prekybai pratęsto galiojimo prekėmis.

Per parą – per 100 vizitų

Panemunės miestelyje, esančiame Pagėgių savivaldybės administruojamoje teritorijoje, galima išvysti surikiuotų automobilių, kurių savininkai pėsčiomis traukia į Kaliningrado sritį.

Automobilių judėjimas Karalienės Luizės tiltu draudžiamas jau senokai, rusai skelbė, kad ruošiasi tilto remontui, bet jokie darbai taip ir nebuvo pradėti.

Vis dėlto judėjimas per valstybės sieną su Rusijos Federacija vyksta – per parą pėsčiomis sieną kerta vidutiniškai 106 pėstieji.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis paaiškino, kad lietuviai į Kaliningrado srityje esantį Sovetsko miestą eina dirbti.

Taip pat traukia pigių prekių.

80 tūkst. pėsčiųjų

„Iš viso per metus sieną čia kirto per 80 tūkst. pėsčiųjų. Į Lietuvą atvyko 40 745 piliečiai, iš Lietuvos išvyko 39 307“, – tikino G. Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, vidutiniškai per parą į Lietuvą atvyksta 106 piliečiai, iš Lietuvos išvyksta 92 pėstieji.

Labai panašu, kad judėjimas šiame pasienio kontrolės punkte vis tik nežymiai išaugo.

„Per šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą atvyko 6 539 pėstieji, išvyko iš Lietuvos 5 684. Pernai per tą patį laikotarpį į šalį atvyko 5 861, išvyko 5 051 pėsčiasis“, – skaičius vardijo G. Mišutis.

Aiškėja, kad lietuviai dažniau kerta sieną nei rusai.

Pernai šiame pasienio punkte sieną kirto 27 590 Rusijos Federacijos piliečių. O štai lietuvių, pernai kirtusių sieną, suskaičiuota net 39 257.

Per šių metų sausį ir vasarį sieną su NATO nare Panemunėje kirto 4 061 Rusijos pilietis.

Nuo metų pradžios į Kaliningrado sritį vyko 5 949 Lietuvos piliečiai.

Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys.

Biznis kelia klausimų

Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė stebėjosi, kad Panemunėje dažniau išgirsi rusų kalbą nei lietuvių.

„Dauguma kertančiųjų sieną turi Lietuvos pasus. Vyrai mašinas čia perka, gali registruoti lietuviškais numeriais. Sunku pasakyti, koks ten jų biznis. Anksčiau viską veždavo. Lietuvoje buvo pigesnės daržovės, pieno produktai, mėsa. Į turgų žmonės vežė ir taip užsidirbdavo“, – pasakojo seniūnė.

Prieš kurį laiką rusai važiuodavo į Lietuvą net raugintų kopūstų, kuriuos lietuviai mokėjo skaniau raugti.

„Kartais žmonės važiuoja lankyti kapų. Tačiau tai, kad judėjimas yra toks intensyvus, mane pačią nustebino. Klausėmės Pagėgių pasienio rinktinės veiklos pristatymo. Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys“, – neslėpė seniūnė.

Dalis kertančiųjų sieną į Lietuvą veža vaistus, papildus, kitus preparatus.

Irena Kentrienė. Pagėgių savivaldybės nuotr.

Reikalavo išmokų

Kaliningrado pusėje gyvena Lietuvos pilietybę turinčių žmonių, kurie anapus Nemuno kėlėsi gyventi dėl pigesnio nekilnojamojo turto.

„Bet yra ir tokių, kurie buvo atvykę į seniūniją ir reikalavo išmokų, nors gyvena Rusijos pusėje. Jie sugebėdavo Lietuvoje deklaruoti savo vaikus ir reikalaudavo pinigų. Bet mes savo pusėje tiesą žinome. Bendruomenė nedidelė, viską išsiaiškinome. Tačiau tokiame mieste kaip Klaipėda kažin ar būtų galimybė sutikrinti, kur koks mažametis gyvena. Patikėčiau, kad tokių atvejų gali būti. Jie naudojasi tais lietuviškais pasais“, – pastebėjo seniūnė.

Lietuvos socialinės tarnybos su rusų tarnybomis nebendradarbiauja.

„Tad kažin ar jie negauna dvigubų išmokų. O kas patikrins, kur jie ten gyvena ir kas jiems moka?“ – svarstė seniūnė.

Masalas: Lietuvos piliečius vilioja ir pigesnės dešros bei 200 gramų faršo pakuotės. Kokios tai kokybės produkcija, sunku pasakyti. Vaizdo įrašo stop kadras

Rusai: brango viskas

Kaliningrado srityje gyvenantys rusai skundžiasi, kad prekybos centruose per metus brango viskas – nuo įvairių maisto produktų iki buities prekių.

Daugiausia įtūžio liejama dėl pabrangusių kiaušinių, kurių kaina, lyginant su praėjusių metų kainomis, šoktelėjo 75 proc.

Socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ kanale kaliningradiečiai aiškina, kad kiaušinių pakuotė, prieš metus kainavusi 70 rublių, dabar kainuoja 150–159 rublius.

Pirmos kategorijos vištų kiaušinių pakuotę akcijų metu esą dar galima įsigyti už 114 rublių.

Brango visi pieno produktai. 0,9 l pieno kainuoja 67–80 rublių. Tačiau patys rusai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad vietinių ūkininkų pienas Kaliningrade yra brangesnis nei atvežtinis iš Rusijos Federacijos ir kainuoja 90 rublių už litrą.

Rusai viešai piktinosi, kad į Kaliningrado sritį maisto produktus gabenantys laivai neatplaukia, kai tik Baltijos jūroje kyla audra. O kažkodėl vietine produkcija prekiaujantys verslininkai nesugeba užtikrinti, kad būtų patenkinta paklausa.

Neįprasta: Kaliningrado srities parduotuvėse kiaušinių kaina nurodoma už vienetą, matyt, jie ten taip ir perkami. Vaizdo įrašo stop kadras

Kiaušinius perka po vieną

„Parduotuvėse nebėra lenkiškų obuolių. Lentynose – tik vietinė produkcija, Kaliningrade užauginti obuoliai“, – prieš savaitę paskelbtame vaizdo įraše įspūdžiais dalijosi viena kaliningradietė.

Jos kalbintas vienas pirkėjas pastebėjo, kad kainų šuolis smogė po rublio kurso žymaus smukimo.

Kita pirkėja dūsavo, kad taupo nepirkdama mėsos, stengiasi gaminti daržovių patiekalus, nes produktai per brangūs.

„Net Vladimiras Vladimirovičius (Putinas – A. A.) užsiminė savo kalboje apie kiaušinių kainas. Klausė, kodėl žmonės turi tiek daug mokėti? Bet žemės ūkio ministras nieko nepasakė. Na, taip, labai brangu“, – dūsavo gyventoja.

Prekybininkai net ėmė pardavinėti kiaušinius po vieną, ne pakuotėmis. Vienas kiaušinis Kaliningrado srityje kainuoja apie 14 rublių.

Pomidorų kilogramas prekybos centruose kainuoja nuo 159 iki 199 rublių. Duona – 50–63 rublius. Pats pigiausias batonas – nuo 24,5 iki 38 rublių.

Cukraus kilogramas kainuoja 73 rublius, sviesto pakelis – 172 rublius.

Keista: pieno pakuočių šaldytuve prašoma neliesti rankomis. Vaizdo įrašo stop kadras

Kaliningrado srityje, palyginti su 2023 m. sausiu, gerokai brango burokėliai. Šie šakniavaisiai brango net 56 proc. Tiek pat procentų brango kriaušės. Ženkliai kilo bulvių kaina, tačiau pigo česnakai.

400 gramų kiaulienos faršo parduotuvėse kainuoja apie 200 rublių.

Kilogramas vištienos sparnelių – 280 rublių.

Akcijų metu kiaulienos mentės kaina svyruoja apie 180 rublių.

Pernai Rusijoje minimali alga siekė 164 eurus (iki mokesčių), vidutinė pensija – 198 eurus.

Svetainė bankai.lt nurodė, kad kovo 12 dieną 1 rublis atitiko 0,0101 euro.

„Leidžiama parduoti produktus, kurių pasibaigęs terminas žymimas „geriausias iki“. Tai reiškia, kad tie produktai geriausi iki nurodytos gamintojo datos, bet dažnai dar labai geri ir jai pasibaigus“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.

Žinoma, mėsai, žuviai, daržovėms, vaisiams ir jų produkcijai išimtys negalios, nes ant jų pakuotės parašyta ne „geriausias iki“, o „tinka vartoti iki“. Be to, net ir tuos, ant kurių pakuotės užrašyta „geriausias iki“, o galiojimas jau pasibaigė, galės pirkti tik gyventojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neleidžiama produktų parduoti mažmeninės prekybos įmonėms, gamybos sektoriui ir kitiems juridiniams asmenims. Prekyba skirta tik galutiniam vartotojui“, – tvirtino Ona Keblienė.

Kai kuriose maisto prekių parduotuvėse pirkėjai jau dabar gali išvysti prekes, kurių galiojimas pasibaigė. Tiesa, tuos produktus, ant kurių užrašyta „geriausias iki“, bus galima pardavinėti ne ilgiau kaip 45 dienos po galiojimo pabaigos. Taip nutrata, siekiant mažinti maisto švaistymą ir kartu užtikrinti, kad dar liktų laiko pardavėjams atiduoti tokį maistą labdarai ir paramai.

„Tai yra susiję su maisto kainomis, nes, tikėtina, kad tokie produktai bus paženklinti ir nuolaida“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.

Kai kurie prekybos tinklai žada, kad pasibaigusio galiojimo produktams nuolaidų tikrai bus ir jos bus ženklios.

„Žmonės Lietuvoje gali įpirkti maistą ir tikrai ne visi nori stovėti ištiesta ranka prie Maisto banko bei prašyti paremti produktais. Kas gali, tai tikrai nori oriai įsigyti tų produktų“, – nurodė „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.

Tačiau kai kurie prekybininkai laikosi griežtos pozicijos. Jie nieko nekeis ir pasibaigusio galiojimo produktų nepardavinės.

„Nepardavinėti, o gaminti iš jų maistą savo darbuotojams ir atiduoti labdarai. Aišku, tai yra saugūs, tinkami vartoti produktai, bet manome, kad toks būdas iš tikrųjų padeda kovoti su maisto švaistymu“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Nepardavinėti, o gaminti iš jų maistą savo darbuotojams ir atiduoti labdarai.

Tiesa, tiems verslams, kurie tokius produktus ims pardavinėti po jų galiojimo datos, teks kiek pavargti ruošiantis.

„Pirminė pakuotė turi būti nepažeista, jos negalima perpilstyti. Turi atsirasti ryškiaspalvis ženklinimas, kad etiketėje aiškiai būtų nurodyta, kad „geriausias iki“ yra pasibaigęs. Ir, aišku, netgi atskira lentyna atsirasti parduotuvėse“, – sakė G. Lėlė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad Lietuvoje nuspręsta leisti prekiauti maisto produktais pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui „geriausias iki...“ nuo sausio 1 d. Tačiau būtinybės prekybos tinklams pardavinėti pasibaigusio galiojimo produktus nebus. 

– Ką parodė jūsų tyrimas?

– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.

– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.

– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.

– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?

– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?

– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.

– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?

– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.

Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?

– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.

– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.

Savivaldybė džiaugiasi tokiu Vilniaus gyventojų aktyvumu ir tikina siekianti užtikrinti, kad miestiečiams maistui rūšiuoti skirtus oranžinius maišelius bei kibirėlį atsiimti būtų patogu.

Įrašais apie prekybos centruose nusidriekusias laukiančiųjų eiles Vilniaus miesto gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas sako, kad savivaldybė džiaugiasi tokiu dideliu gyventojų susidomėjimu maisto atliekoms rūšiuoti skirtomis priemonėmis.

„Mūsų vertinimu, tai rodo didelį žmonių sąmoningumą ir suinteresuotumą rūpintis tvarumu bei gyvenamosios aplinkos ateitimi“, – teigia jis.

Savivaldybės duomenimis, iki šios dienos Vilniaus gyventojams jau išdalinti beveik 33 tūkst. maisto atliekų rūšiavimo priemonių komplektų – tai sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų savivaldybės teritorijoje esančių namų ūkių.

Savivaldybė: siekiame, kad priemones atsiimti būtų patogu

G. Grubinskas patikina, kad savivaldybė deda visas pastangas, kad gyventojams atsiimti maisto atliekoms rūšiuoti skirtą kibirėlį ir oranžinius maišelius būtų patogu.

„Nuo gruodžio 11 d., kai buvo pradėtas dalinimas, atsiimti kibirėlį ir maišelių ruloną buvo galima savivaldybėje, visose seniūnijose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o nuo Naujųjų metų taip pat organizuojamos mobiliosios komandos, kurios kasdien vyksta į didesnio gyventojų susibūrimo vietas, prie prekybos centrų. Mobiliosios komandos kiekvienoje vietoje dirba ne trumpiau nei 3 valandas. Grafikas sudaromas taip, kad per dviejų savaičių laikotarpį bent po kartą mobilioji komanda atvyktų į kiekvieną iš 21 Vilniaus savivaldybės seniūnijų teritorijų“, – informaciją pateikia jis.

G. Grubinskas taip pat akcentuoja, kad maisto atliekoms rūšiuoti skirti kibirėliai ir maišeliai bus dalinami nemokamai visus šiuos metus, o rūšiavimo priemones gali atsiimti kiekvienas Vilniaus gyventojas – nepriklausomai, ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą sostinėje, ar ne.

ELTA primena, kad naujoji tvarka atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo 2024 metų numatoma Lietuvos teisės aktuose, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigojo įgyvendinti ES direktyva.

Linkę lyginti kainas

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pasidalino „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis.

„Dauguma šalies gyventojų šiemet dovanoms planuoja išleisti panašiai kaip pernai arba net šiek tiek daugiau, tai nurodė 43 proc. apklaustųjų. 21 proc. respondentų dovanoms ketina išleisti mažiau nei pernai. 5 proc. planuoja išleisti ženkliai mažiau, o 3 proc. – ženkliai daugiau nei pernai. Didinti savo išlaidas kalėdinėms dovanoms mažiausiai yra linkę 45–64 metų asmenys, tai nurodė tik 2 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų“, – pažymėjo L. Skersytė.

Apklausos duomenimis, daugiausiai apklaustųjų, 17 proc., dovanoms ketina skirti 101–150 eurų.

16 proc. apklaustųjų teigė dovanoms išleisią 51–100 ir 151–200 eurų. 10 proc. respondentų išleis iki 50 eurų, 12 proc. – 201–300 eurų, 4 proc. – 301–400 eurų, 5 proc. – daugiau nei 400 eurų.

„Kalbant apie klaipėdiečius, daugiausiai, 21 proc., linkę dovanoms šiemet išleisti 151–200 eurų. Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad Klaipėdoje gyvena daugiausiai asmenų, neketinančių taupyti kalėdiniam stalui, tokių – 13 proc. Išskirtina tai, jog klaipėdiečiai gerokai labiau nei kitų miestų gyventojai yra linkę lyginti prekių kainas skirtingose parduotuvėse – taip daro 51 proc. apklaustųjų uostamiestyje“, – teigė L. Skersytė.

Perka ir arbatos, ir prietaisų

Pirkėjai kalėdinėms dovanoms renkasi įvairias prekes – nuo saldumynų, arbatos, kavos rinkinių iki namams, sodui skirtų prietaisų ar dovanų kortelių.

„Dovanoms pasirenkami ir įvairūs elektronikos ar buities prietaisai, vaikams, žinoma, žaislai. Jau ne pirmus metus tikru šventiniu „hitu“ tampa mūsų parduodami mediniai žaislai iš sertifikuotos medienos – lėlių nameliai, virtuvėlės, geležinkelių rinkiniai ir pan., jų pirkėjai ypač laukia. Ieškantys praktiškų dovanų taip pat renkasi ir „Lidl“ dovanų korteles, kurios yra puiki alternatyva, kadangi suteikia galimybę įsigyti būtent tai, kas labiausiai atitinka poreikius“, – sakė L. Skersytė.

Patogu: prekybos centruose vyksta mugės, kurių metu galima įsigyti įvairių rankų darbo kalėdinių dovanų. Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Nori tortų, burbulų ir mėsos

Prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse kalėdinė prekyba prasidėjo antrąją lapkričio savaitę. Pastebėta, kad pirkėjai prekes renkasi atidžiai, teikia pirmenybę kokybiškesniems produktams.

„Per piką (paskutinę savaitę iki Kalėdų) pardavimai išauga bemaž dvigubai, palyginti su įprastomis dienomis. Kalėdinės prekės kiekvienais metais išlieka panašios, tad prekybininkai kasmet stengiasi atrasti tos pačios rūšies prekių naujovių, lentynose išlieka tik ankstesniais metais didelės paklausos sulaukusios prekės. Šiemet „Norfoje“ asortimentas ne tik keisis, bet ir didės. Tikimės, kad ypač gerai bus parduodami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms, kitos puošmenos eglutėms, žaislai vaikams, taip pat dekoracijos, skirtos lauko, namų ir šventinio stalo papuošimui. Be to, saldumynai, tortai, pyragai ir kiti konditerijos gaminiai, šviežia mėsa“, – akcentavo prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Jis taip pat pridūrė, kad beveik kiekvienoje prekių kategorijoje galima rasti jau supakuotų į šventines dėžutes prekių, jas pirkėjai ypač mėgsta.

„Manome, kad šventiniai „Norfos“ pardavimai bus didesni nei pernai. Tikimės, kad labiausiai augs maisto produktų, skirtų šventiniam stalui, taip pat šventinių dekoracijų pardavimai“, – sakė D. Ryliškis.

Staigmenų – į vaistinę

Dalis pirkėjų praktiškų dovanų randa ir vaistinėse.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė teigė, kad pirkėjai atskleidžia, su kokiomis sveikatos problemomis susiduria jų artimieji ir tikisi vaistinėje rasią jiems tinkančių dovanų.

Gruodžio mėnesį prekybos centruose yra aktyvus darbymetis.

„Kiekvienais metais, artėjant didžiosioms metų šventėms, vaistinėse sulaukiame ne vien pacientų, ieškančių vaistų, skirtų peršalimo ir virusinių ligų simptomų malšinimui. Šiuo prieššventiniu laikotarpiu taip pat sulaukiame daugiau žmonių, ieškančių, ką padovanoti savo artimajam Kalėdų proga. Dažniausiai jie mums, vaistininkams, papasakoja, su kuo susiduria artimasis. Vieni dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, kiti intensyviai studijuoja, prastai miega ar skundžiasi nusilpusiais plaukais ir suprastėjusia odos būkle“, – kalbėjo J. Aleknienė.

Tad vaistininkai konsultuoja ir išrenka tinkamiausius vaistus, vitaminus ar maisto papildus, padėsiančius sustiprinti artimųjų sveikatą.

„Pavyzdžiui, dažnai sergantiesiems artimieji dovanoja maisto papildų imuniteto stiprinimui, studentams – maisto papildų nervų sistemai, senjorams – žuvų taukų, vitaminų širdies ir kraujagyslių sveikatai, besiskundžiantiems suprastėjusia plaukų ir odos būkle – maisto papildų grožiui, o makiažo mėgėjams – dekoratyvinės kosmetikos“, – vardijo vaistininkė.

Dominykas Mertinas. „Akropolis Group“ nuotr.

Sulaukia daugiausiai pirkėjų

„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas teigė, kad kalėdinių dovanų pirkimo tendencijos pernelyg nesikeičia.

„Šventiniu laikotarpiu daugiausiai nuperkama žaislų, kosmetikos ir parfumerijos, interjero prekių, knygų, buitinės technikos, elektronikos prietaisų, taip pat žiemos sezonui skirtų drabužių ir avalynės. Šios tendencijos nesikeičia. Taip pat kasmet nuperkama vis daugiau „Akropolio“ dovanų kortelių. Jos laikomos universalia, praktiška ir naudinga dovana, o gruodį galima vadinti dovanų kortelių mėnesiu – šiuo laikotarpiu paprastai parduodama apie pusę visų per metus nuperkamų kortelių“, – tikino D. Mertinas.

Be to, prekybos centruose vyksta kalėdinės mugės, kuriose galima įsigyti autentiškų dovanų.

„Gruodžio mėnesį prekybos centruose yra aktyvus darbymetis, sulaukiame daugiausiai lankytojų“, – pažymėjo pašnekovas.

Pažeidinėja taisykles

Gedminų gatvės gyventojai prisipažįsta, kad nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles veždami vaikus į Eduardo Balsio menų gimnaziją.

Žmonės priversti automobilius statyti greitėjimo juostoje, vedančioje iš prekybos centro teritorijos.

Tai draudžia taisyklės. Tačiau žmonės uždavė klausimą – kur jiems dėti mašinas, jei aplink nėra laisvos vietos?

„Prekybos centras papildomai įrengė ženklus, draudžiančius sustoti, bet gyventojai neturi kur sustoti. Jie pažeidinėja taisykles ir yra baudžiami“, – apie situaciją kalbėjo Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė.

Sutiktų mokėti

Buvo pasiūlyta panaikinti dalį greitėjimo juostos, pakeisti ženklinimą ir dalyje šios teritorijos leisti statyti mašinas.

„Reikėtų ištisinę juostą panaikinti. Atsirastų dešimt papildomų stovėjimo vietų“, – patikino V. Paukštė.

Eduardo Balsio menų gimnazijos vadovybė skundėsi, kad į gimnazijos teritoriją neįvažiuoja mokytojai, aptarnaujantis transportas, nes įvaža užkemšama stovinčiais automobiliais.

Iki pavasario pasiruošime darbams, kad galėtume praplatinti privažiuojamąjį kelią.

Patys gyventojai aiškino, kad vaikus dažnokai išleidžia prekybos centro teritorijoje, o šie iš jos kulniuoja iki gimnazijos kaip papuola, važiuojamąja gatvės dalimi.

Problemą spręsti siūloma susitarimu su prekybos centro savininkais.

Verslininkai yra įrengę mašinų aikštelę savo darbuotojams. Gyventojai pasiruošę mokėti prekybos centrui už mašinų stovėjimą.

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas akcentavo, kad savivaldybė prioritetiniu klausimu laiko vietų automobilių stovėjimui įrengimą.

„Iki pavasario pasiruošime darbams, kad galėtume praplatinti privažiuojamąjį kelią. Ten galima būtų įrengti stovėjimo vietas“, – patikino vicemeras.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės žemė – žmonėms

Panašia problema skundžiasi ir Taikos prospekto gyventojai, gyvenantys netoli „Grandus“ prekybos centro.

Aiškėja, kad iš dviejų pusių prekybos centrą supančios automobilių aikštelės tik iš dalies priklauso prekybos centrui.

Aikštelė, išsidėsčiusi išilgai Taikos prospekto, yra savivaldybės žemėje.

Gyventojai, išgirdę, kad prekybos centras ruošiasi įrengti vaizdo kameras ir taip kontroliuoti laiką, kuriam paliekami automobiliai, sunerimo: kur jiems teks dėti mašinas?

Savivaldybė svarsto leisti gyventojams naktimis statyti čia automobilius, o dieną riboti stovėjimą iki dviejų valandų.

Įrengs kameras

Prekybos centro „Grandus“ direktorius Rolandas Januška patikino, kad pirkėjų sąskaita gyventojai neturėtų spręsti savų problemų.

„Mes likome vieninteliai, kurie dar neapmokestinome stovėjimo. Visi aplink jau apmokestino aikšteles. Planuojame įrengti kameras ir riboti stovėjimą iki dviejų valandų. Kontrole užsiims įmonė „Unipark“. Gyventojai galėtų tartis ir už simbolinį mokestį galėtų laikyti mašinas, – paaiškino verslininkas.

Į tai vietos seniūnaitis Egidijus Vaitkevičius replikavo, kad net ir mokant šimtą eurų per mėnesį tokios aikštelės bus pilnos.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.  

Pirmines pataisas Seimui teikę penki Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlė griežtesnį variantą: maistą labdarai turėtų perduoti visi prekybininkai, kurių prekybos plotai yra didesnis nei 400 kv. metrų. Vyriausybės siūlymu šios nuostatos atsisakoma, nes tik dideliuose centruose prisikaupia daug maisto, kuris išmetamas. 

Dabar Seimo komitetai svarsto naują variantą, kaip stabdyti maisto švaistymą.

Jame numatyta, kad didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7–30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1–3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra. 

Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam.

 

 

Sutartyse būtų numatytos maisto perdavimo sąlygos ir išimtys – jo galėtų maisto neperduoti, jei jo kiekis būtų mažas ar kai neįmanoma užtikrinti maisto saugos reikalavimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Ingos Burlėgienės teigimu, šias sutartis sudarytų penkios įmonės, valdančios „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tinklus, kurie užima 77 proc. rinkos.

„Didžiausias atliekų kiekis ir susidaro šiose įmonėse“, – komisijoje trečiadienį teigė ji.  

2021 metais „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ parduotuvėse susidarė 21 tūkst. tonų maisto atliekų, kituose prekybos tinkluose – 53 tonos, o didmeninėje prekyboje – 4,7 tūkst. tonų.

Pasak I. Burlėgienės, Lietuvoje veikia maždaug 56 labdaros ir paramos organizacijos, bet logistinius pajėgumus iš parduotuvių susirinkti maistą turi tik dvi, viena jų – „Maisto bankas“.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius apgailestavo, kad atiduoti maistą labdarai nebus įpareigotos visos parduotuvės, mažieji tinklai, taip pat didmenininkai.

„Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam“, – teigė jis.

Seimas praėjusią savaitę leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama.

Pirmąją Kalėdų dieną ir pirmąją 2024 m. dieną nė viena didžiausio Lietuvoje tinklo „Maxima“ parduotuvė nedirbs. Tuo tarpu gruodžio 24 d. parduotuvės dirbs trumpiau – iki 19 val., gruodžio 26 d. – darbą pradės valanda vėliau, tad kai kurios „Maxima“ parduotuvės atsidarys nuo 9 val. ryto. Galiausiai, gruodžio 31 d., visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val.

Kaip informuoja „Norfa“, tinklo parduotuvės nedirbs gruodžio 25 d. ir sausio 1 d. Gruodžio 24 d. parduotuvės dirbs iki 18 val., gruodžio 26 d. dirbs nuo 10 val., o gruodžio 31 dieną dirbs iki 20 val.

Tuo metu „Lidl“ praneša, kad skirtingai nuo 2022 m., šiais metais gruodžio 31 d. tinklo parduotuvės dirbs trumpiau ir užsidarys 19 val. Taip pat parduotuvės nedirbs pirmąją Kalėdų dieną ir Naujųjų metų dieną. Be to, trumpiau „Lild“ parduotuvės dirbs ne tik Naujųjų metų išvakarėse, bet ir gruodžio 24 d., kai užsidarys 17 val. ir gruodžio 26 d., kai dirbs nuo 9 iki 20 val.

Skirtingai nuo kitų prekybos tinklų, sausio 1 d. visoje Lietuvoje veiks 36 budinčios „Rimi“ parduotuvės, visgi gruodžio 25 d. neveiks ir jos. Trumpiau tinklo parduotuvės dirbs gruodžio 24 d. – iki 19 val., gruodžio 26 d. – nuo 9 iki 20 val. ir gruodžio 31 d. – iki 19 val.

Pirmąją Kalėdų dieną ir pirmąją 2024 m. dieną nė viena didžiausio Lietuvoje tinklo „Maxima“ parduotuvė nedirbs.

 

2024 m. sausio 1 d. nuo 10 iki 20 val. Vilniuje ir Vilniaus rajone dirbs Šiaurės g. 37, Žirmūnų g. 64, Kedrų g. 4, Ateities g. 91, V. Pociūno g. 8, Rygos g. 8, Vydūno g. 4, Jeruzalės g. 4, Zarasų g. 5A, Pavilnionių g. 22, Architektų g. 19, Didžioji g. 28, Pilies g. 10, Gedimino pr. 10 ir Šiaurės g. 37 esančios parduotuvės.

Kaune ir Kauno rajone dirbs A. Juozapavičiaus pr. 11, Savanorių pr. 346, Baltijos g. 58, Varnių g. 41, Prancūzų g. 81, Varžupio g. 1 (Akademija) ir Vandžiogalos pl. 112 (Domeikava) „Rimi“ parduotuvės. Klaipėdoje ir Klaipėdos budėjimo režimu dirbs Taikos pr. 139, Taikos pr. 64, Liepojos g. 27, Nidos g. 1 (Dercekliai) ir Dangaus g. 34 (Slengiai) esančios „Rimi“ parduotuvės.

Po vieną budinčią parduotuvę dirbs Alytuje, kur veiks Naujojoje g. 7E-1 įsikūręs „Rimi“, Palangoje – Malūno g. 10, Mažeikiuose – Žemaitijos g. 38, Panevėžyje – Klaipėdos g. 82, Šiauliuose – Gegužių g. 30, Telšiuose – Plungės g. 4-1, Trakuose – Vytauto g. 90, Ukmergėje – Vytauto g. 60 ir Druskininkuose –Vilniaus al. 22.

„Iki“ irgi praneša, kaip dirbs Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu. Gruodžio 24, 26 ir 31 d. taip pat sausio 1 d. numatomi trumpesni darbo laikai ar apribotas veikiančių parduotuvių kiekis. Taip pat, pasak tinklo komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, nors didžioji dalis parduotuvių gruodžio 25 d. nedirbs, Vilniuje veiks 5 autonominės parduotuvės.

Kaip žiniasklaidai pranešė V. Budrienė, gruodžio 24 d. „Iki“ parduotuvės dirbs nuo 8 iki 19 val., gruodžio 26 d. jos veiks nuo 8 iki 22 val., o gruodžio 31 d. – nuo 8 val. iki 20 val.

Nors gruodžio 25 d. įprastos „Iki“ parduotuvės nedirbs, toliau veiks 5 autonominės bet kuriuo paros metu pasiekiamos savitarnos parduotuvėlės „Iki GO“. Jos įsikūrusios Vilniuje šiais adresais: Didžioji g. 6, Stanevičiaus g. 3, Upės g. 6, Savanorių pr. 187D, Kalvarijų g. 2.

Visgi V. Budrienė primena, kad norint patekti į autonominę parduotuvę ir joje apsipirkti, reikia turėti mobiliąją programėlę arba banko mokėjimo kortelę, o nuo 23 val. iki 7 val. ryto į jas patekti galima naudojantis programėle.

Tuo metu sausio 1 d. visuose Lietuvos miestuose nuo 10 iki 20 val. dirbs 27 „Iki“ parduotuvės, bei veiks „Iki“ e-parduotuvė, iš kurios prekes į namus tą pačią dieną pristatys „LastMile“ kurjeriai.

Pirmąją naujųjų metų dieną Vilniuje ir Vilniaus rajone veiks šios „Iki“ parduotuvės įsikūrusios: Žirmūnų g. 2, Mindaugo g. 25, Viršuliškių g. 40, Visalaukio g. 1, Šeškinės g. 32, Didlaukio g. 80A-101, Senasis Ukmergės kelias 8, Avižieniai. Kaune ir Kauno rajone dirbs P. Lukšio g. 60, Kovo 11-osios g. 22 ir Ringaudų Margirio g. 2A įsikūrusios parduotuvės. Tuo metu Klaipėdoje duris atvers Taikos pr. 28, Laukininkų g. 19-1 ir  Herkaus Manto g. 90 – 1 parduotuvės.

Po vieną budinčią parduotuvė sausio 1 d. veiks ir Palangoje, kur dirbs Taikos g. 68a „Iki“, Druskininkuose – Čiurlionio g. 107, Šiauliuose – Gardino g. 2 – 2, Panevėžyje – Ukmergės g. 18, Alytuje – Naujoji g. 2c, Tauragėje – Gedimino g. 21a, Marijampolėje – Vytauto g. 48a, Trakuose – Vytauto g. 60, Šilutėje – Dariaus ir Girėno g. 11, Ukmergėje – Vilniaus g. 62, Biržuose– Vytauto g. 27, Kėdainiuose – Rasos g. 1, Jonavoje – Basanavičiaus g. 6 ir Kaišiadoryse – Gedimino g. 116.