Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams prekybos miestelis „Urmas“ tradiciškai prisipildo džiugaus šurmulio. Miestelis jau tris dešimtmečius tradiciškai tampa daugelio kauniečių ir miesto svečių traukos vieta – čia patogu įsigyti pačių įvairiausių dovanų, maisto produktų gausaus šventinio stalo patiekalams.

Tačiau per šventes svarbu skirti laiko šeimai, pailsėti, paskanauti šventinių valgių, pasidžiaugti artimųjų išrinktomis dovanomis. Todėl Kalėdų pirmąją ir antrąją dienomis bei pirmąją Naujųjų metų dieną „Urmas“ nedirbs.

Kadangi tiek Kūčios, tiek Naujųjų metų išvakarės šįmet yra sekmadieniai, prekybos miestelio parduotuvių darbo laikas bus kaip ir kiekvieną sekmadienį – iki 15 val.

„Urmo“ nuotr.

Nuo mielos dovanėlės iki gyvos eglutės

„Urmas ŠVENČIŲ!“ – su tokiu šūkiu prekybos miestelis pasitinka ateinančias šventes. Čia veikiančiame Centriniame Kauno turguje – didžiausiame turguje po vienu stogu Kaune ir Kauno regione – šventiniam stalui galima rinktis iš didžiulio tradicinių kaimiškų mėsos gaminių, šviežios mėsos, žuvies, vaisių, daržovių, duonos gaminių asortimento. Turgaus prekybininkai taip pat yra paruošę ir įvairiausių gurmaniškų kalėdinių dovanų.

Šventes švęskime visi kartu!

„Kitose „Urmo“ prekybos vietose rasite visko, ko gali prireikti dovanoms: nuo mielų smulkmenų iki solidžių pirkinių. Nuo drabužių šventei ir kasdienai, batų ar batelių iki šventinių, nuotaiką keliančių aksesuarų. O taip pat – kalėdinės atributikos, šventinių lempučių ir gyvų eglučių. Nepamirškime pasveikinti ir savo mažųjų šeimos narių šuniukų, katinėlių ar net žuvyčių. Šventes švęskime visi kartu!

Beje, šiais metais „Urmas“ papuošė daugiau nei vieną eglę, tad kviečiame visus pajusti kalėdinę nuotaiką ir pasigrožėti papuošimais šiuo magišku laikotarpiu“, – kviečia „Urmo“ atstovė, marketingo projektų vadovė Toma Barančiukė.

DARBO LAIKAS ŠVENTINIU LAIKOTARPIU

2023.12.24 (sekmadienis), KŪČIOS – DIRBAME įprastai, iki 15 val.

2023.12.25 (pirmadienis), KALĖDŲ 1-oji diena – NEDIRBAME (leidžiame laiką su artimaisiais).

2023.12.26 (antradienis), KALĖDŲ 2-oji diena – NEDIRBAME (leidžiame laiką su artimaisiais).

2023.12.31 (sekmadienis), NAUJŲJŲ METŲ IŠVAKARĖS – DIRBAME įprastai, iki 15 val.

2024.01.01 (pirmadienis) NAUJIIEJI METAI – NEDIRBAME (džiaugiamės atėjusiais 2024-aisiais).

„Sprendimas priimtas šiek tiek anksčiau nei tikėjomės, bet buvo labai lauktas. Vos jam įsigaliojus beveik visos parduotuvės atsidarė jau šiandien, ketvirtadienį. Jei viena kita parduotuvė ir nespėjo to padaryti, atsidarys artimiausiu metu – penktadienį arba savaitgalį. Bet iš esmės galima teigti, kad jau dirba visas prekybos miestelis“, - sakė „Urmo“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Kol kas neveikia tik Bagažinių turgus, nes Vyriausybė dar nedavė leidimo dirbti ne maisto prekių turgavietėms. Kitur galioja apribojimai dėl saugumo: maitinimo įstaigos gamina maistą tik išsinešimui, parduotuvėse ribojami pirkėjų srautai, pardavėjams ir lankytojams privaloma dėvėti kaukes, laikytis nustatytų atstumų. Visose prekybos salėse pirkėjams ir pardavėjams yra dezinfekcinio skysčio.

Sprendimas leisti dirbti visoms parduotuvėms buvo svarbus ne tik prekiautojams, bet ir pirkėjams. Pasak D. Lengvenienės, žmonėms dabar aktualiausia įsigyti sezoninių, jau prasidedančio šiltojo sezono prekių, kadangi dėl prekybos apribojimų ilgą laiką tai buvo gana sunku padaryti.

Kol kas neveikia tik Bagažinių turgus, nes Vyriausybė dar nedavė leidimo dirbti ne maisto prekių turgavietėms.

„Po to, kai praeitą savaitę buvo leista dirbti parduotuvėms, turinčioms tiesioginį išėjimą į lauką, daugiausia užklausų sulaukdavome dėl pavasarinių drabužių, paspirtukų, grilių, sodo–daržo prekių. Daug domėjosi ir dėl prekių vaikams, dėvėtų rūbų parduotuvių“, - žmonėms aktualiausią produkciją šiuo metu vardijo pašnekovė.

Tai, kad į darbo vietas prekybos miestelyje „Urmas“ jau sugrįžo beveik 6000 darbuotojų, svarbu ne tik pačiam prekybos miesteliui, bet ir visam Kaunui. Tai yra antroji vieta mieste po Kauno klinikų pagal dirbančių žmonių skaičių.

Smulkiajam verslui, kuris sudaro didžiąją „Urmo“ nuomininkų dalį, draudimą dirbti ilgiau kaip mėnesį išgyventi buvo tikrai sunku. Palaikydamas prekybininkus už tą kovo mėnesio dalį, kuomet galiojo karantinas, prekybos miestelis neėmė nuomos mokesčio.

Įvedus karantiną čia veikė tik kiek daugiau nei 10 proc. viso prekybinio ploto – Centrinis Kauno turgus, keletas maisto ir kitų parduotuvių, kurių veikla tuomet buvo leidžiama. Praeitą savaitę leidus prekybą parduotuvėms, turinčioms tiesioginį išėjimą į lauką, duris atvėrė dar 200

parduotuvių. Dabar, leidus dirbti visoms parduotuvėms, veiklą atnaujino arba artimiausiu metu atnaujins visos 2500 prekybos vietų.

„Prieš metus Bagažinių turgus persikėlė į naują didesnę ir patogesnę aikštelę. Ji lankytojams patiko, nes turgų patogiau rasti ir pasistatyti automobilį. Yra stogas, leidžiantis prekiauti bet kokiomis oro sąlygomis ištisus metus. Tačiau vien savaitgalių prekybai neužtenka, yra kam patogiau atvykti šiokiomis dienomis, o savaitgalius palikti kitoms veikloms, juolab, kad sąlygos prekybai yra visomis dienomis“, – sako prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

Augantis žmonių skaičius pastebimas jau kurį laiką, anksčiau čia atvykdavo 200-300 automobilių, dabar sulaukiama ir iki 500. Išaugęs žmonių skaičius čia ypač pastebimas nuo liepos mėnesio, kuomet remontui buvo uždarytas Vytauto Didžiojo tiltas. Bagažinių turgus sulaukia daugiau lankytojų, nes savo pobūdžiu panašų Aleksoto turgų didžiajai daliai kauniečių pasiekti tapo sunkiau.

„Turgaus aikštelėje įrengus prekybos konteinerius čia įsikūrė įvairūs prekybininkai, parduodantys antikvarinius daiktus, įvairią techniką, drabužius, asmeninius nenaudojamus daiktus. Prekybininkų ir pirkėjų pageidavimu, šių prekių nuo šiol bus galima įsigyti ir šiokiomis dienomis, ne tik savaitgaliais“, – pasakoja J. Plenta.

Antradieniais - penktadieniais vieta Bagažinių turguje kainuos 4 eurus, šeštadieniais ir sekmadieniais - 7 eurus.

Į turgų rekomenduojama atvykti apie 8 val. ryto, nors pirmieji prekiautojai čia paprastai pasirodo apie 6 val. Turgus šiokiomis dienomis vyks iki 17 valandos, savaitgaliais – iki 14-15 val.

Regis, jų laikas nesibaigia, tačiau prekybininkai ir stilistai sako, kad dabartiniu laikmečiu į jas veda ne tik gerokai žemesnės kainos. Tolygūs tampa ir dar du svarbūs dalykai.

Visų pirma, čia galima rasti originalių stilingų drabužių, taip pat – suteikti naują gyvenimą senam daiktui. Ši priežastis – svarbi, mat vis garsiau kalbama apie darnų vartojimą, apie milžiniškas pasaulyje besikaupiančias tekstilės atliekas.

Ieško originalių arba paprastų drabužių

Kostiumų dailininkė ir stilistė Roberta Kučinskaitė sako, kad į dėvėtų drabužių parduotuves yra užsukusi ne kartą.

Mados dizaino studijas baigusi stilistė dirba tiek su įvaizdžio formavimu, tiek fotosesijose ir reklamose, ji kuria drabužius pagal individualius užsakymus.

„Dažniausiai ten einu ieškodama paprastų, neutralių drabužių – džinsų, palaidinių. Žiemos laikotarpiu užsuku ieškodama paltų. Turiu didelę maniją geriems, kokybiškiems paltams.

Kartais norisi nusipirkti „trenktą“ drabužį vienam-dviem kartams, bet nesinori mokėti brangiai. Manau, kad dėvėtų drabužių parduotuvė puikiai tam tinka“, – sakė specialistė.

Gyvename daiktų pertekliuje

Kalbėdama apie šių parduotuvių klientus R. Kučinskaitė teigė, kad pirkėjams visų pirma jos patrauklios dėl drabužių kokybės ir žemos kainos.

„Šių parduotuvių klientas – tas, kuris nori eksperimentuoti neišleisdamas daug pinigų. Žinau keletą merginų, o ir pati taip darau, kurios prisiperka drabužių iš kokybiškų audinių, įdomių raštų ir po to juos persiuva, gamina visiškai naujus, neregėtus modelius.

Taip pat šių parduotuvių klientas, mano manymu, yra ir ekologiškas žmogus – renkasi ne naują daiktą, o seną prikelia naujam gyvenimui. Juk pasaulyje tiek visko prikurta ir prigaminta, o mes gyvename didžiuliame daiktų pertekliuje. Esu įsitikinusi, kad dalis žmonių nenori pirkti kažko naujo, o mieliau renkasi seną drabužį. Pati esu už tai, kad geriau senuosius daiktus prikelti naujam gyvenimui“, – kalbėjo stilistė.

Pasak R. Kučinskaitės, nenaujų drabužių parduotuvės patrauklios ir dėl ten esančio didelio pasirinkimo, įvairovės, gerų ir pripažintų prekinių ženklų.

Galima rasti žinomų prekių ženklų

Drabužių išparduotuvės „Flame“, esančios Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ vadovė Aušra Jakštienė sako, kad pirkėjai, rinkdamiesi nenaują daiktą, dažnai ieško žymesnės įmonės ar dizainerio vardo. Pasak jos, į dėvėtų drabužių parduotuvę užsuka tiek moterys, tiek vyrai, o pirkėjų amžiaus grupės taip pat labai skirtingos: nuo jaunos merginos iki senjoro.

„Pirkėjas tarp dėvėtų drabužių dažniausiai ieško kažko išskirtinio, ypatingo“, – kalbėjo A. Jakštienė, prekiaujanti tiek naujais, tiek padėvėtais drabužiais.

Turint laiko, teigė A. Jakštienė, gerų ir pasaulyje žinomų prekinių ženklų drabužių rasti tikrai galima. Rasti tokių drabužių didesnė tikimybė tada, kai jie į Lietuvą atkeliauja iš Italijos, Ispanijos, Vokietijos, tuo tarpu drabužiai, atvežti iš Anglijos – paprastesni, tačiau tuo pačiu – ir naujesni bei mažiau nudėvėti. Iš Anglijos atvežtų drabužių būna ir visiškai naujų, su etiketėmis“, – sakė pašnekovė.

Su drabužiais iš Didžiosios Britanijos taip yra todėl, kad britai per išpardavimus jų prisiperka vos po kelis svarus, o vėliau – nebenešioja.

Toji pridėtinė verti gali būti labai įvairi – nuo dalinio ar netgi visiško patalpų įrengimo iki konsultacijų pradedant verslą.

„Dar prieš keletą metų nuomotojai per daug nesuko galvos dėl klientų. Turiu patalpas ir laukiu – vis tiek kas nors paims anksčiau ar vėliau. Pagrindinis nuomotojo darbas būdavo stebėti, kad būtų laiku mokami pinigai už nuomą. O visa kita – paties nuomininko rūpestis“, - pasakoja Tomas Marčiukaitis, daugiau kaip dešimtmetį dirbantis NT srityje.

Dabar, pasak jo, stiprėjanti konkurencija daro savo. Lietuvos didmiesčiuose, ypač Kaune, dygsta daug naujų biurų pastatų, kartu su jais atsiranda ir daugiau prekybinio ploto. Be to, mažėjant gyventojų, prekybininkai gerai pagalvoja prieš atidarydami naują prekybos vietą. Nemažai jų jau išmoko daug pamokų ne kartą bankrutuodami, tad dabar naują verslą pradeda atsargiau ir atidžiai ieško kuo geresnių nuomos sąlygų.

„Vieni savininkai patalpas maksimaliai pritaiko tam tikrai veiklai, tarkim, restoranui. Nuomininkui belieka tik interjerą pabaigti įsirengti sudėliojant paskutinius akcentus pagal savo skonį. Kiti sutinka iš pradžių neimti pinigų, kol verslas įsivažiuos. Dar kiti siūlo įvairią pagalbą tvarkant dokumentus ir netgi konsultuoja verslo įsteigimo klausimais, jei įsikurti nori naujokai“, - teigė pašnekovas.

Prekybos miestelis „Urmas“ turi didžiausią prekybinį plotą Kauno regione, čia įsikūrusios daugiau kaip 2500 parduotuvių. „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad dabar daugelis nuomininkų skiria didelį dėmesį kokybei dėl to, kad ir pirkėjai, klientai nori kokybiško produkto. O kartu ir komfortiškos aplinkos.

„Palyginti neseniai Vakarinėje mūsų miestelio galerijoje įsikūrė ištisas butikų kvartalas, kuriems reikėjo gerai įrengtų patalpų, labai kokybiško apšvietimo ir kitų komfortiškų sąlygų. Dabar mūsų pikėjai labai pamėgo šias stilingas ir madingas drabužių bei aksesuarų parduotuvėles“, - sakė J. Plenta.

Kitas dalykas, kurį pabrėžė pašnekovas – nuomotojo lankstumas ir sugebėjimas atsižvelgti į nuomininko specifiką.

„Kartu su nuomininku ieškome geriausios vietos jo verslui. Iš savo patirties žinome, kur kokioms veikloms geriausiai sekasi, patariame, kaip pritraukti žmonių srautą pas save. Kadangi esame

didelis pirkėjų traukos centras, pas mus kuriasi ir daug naujų verslų. Tokiais atvejais padedame jiems susitvarkyti su steigimo rūpesčiais“, - apie darbą su nuomininkais pasakojo „Urmo“ atstovas.

Apie tai, kaip švenčia Velykas, paklausėme prekybos miestelyje „Urmas“ sutiktų kauniečių ir miesto svečių.

Milda: „Velykas pasitinkame džiugiai: šventės tam ir yra, kad būtų smagu. Visi susirenkame kartu, daužome kiaušinius, ridename, kuris toliausiai nurieda. Va tokie visokie žaidimai. Aišku, be šventinio stalo irgi neapsieiname. Tradiciškai ruošiame šaltieną, baltą mišrainę, kiaušiniai turi būti, žinoma. Visada kepam vištą, dar pyragas visuomet puošia stalą. Mėsą velykiniam stalui perku turguje, ten didesnis pasirinkimas. Kiaušinius dažome paprastai, su svogūnų lukštais ir žolelėmis.

Žinau, kad mūsų vaikas tikrai gaus dovaną iš senelių, seneliai bet kokia proga dovanoja. Ankščiau mes nedovanodavom, bet dabar vaikam per tokią šventę yra smagu dovanoti.

Ankščiau mano nuomone, švęsdami tokias šventes, žmonės praleisdavo daugiau laiko lauke nei prie stalo kaip dabar. Kita vertus, šiais laikais yra daugiau visokių naujovių, kaip galima papuošti namus, Velykų stalą. Mes ir patys galvojame kiekvienais metais, kaip čia įdomiau pasipuošti.“

Andžela: „Velykos pirmiausia asocijuojasi su gamtos pabudimu, krikščioniškai kalbant ‒ Kristaus prisikėlimu. Būnam kartu, džiaugiamės vieni kitais, o tai yra svarbiausia. Susirenka visa šeima, einame į bažnyčią, po to tradiciškai sėdame prie stalo.

Nemėgstam persivalgyti, daugiau vaikštom gamtoj, išeiname su visa šeima į miestą ar šiaip pasivaikščioti, jei oras būna geras.

Vaikams smagu gauti dovanų, todėl stengiamės padaryti nors ir papildomą, mažą šventę jiems.“

Monika ir Emilija: „Velykos – tai pavasaris, šiluma. Jaučiasi artumas, nes susirenka visa šeima, giminės, būtinai išeiname į gamtą. Tradicijos kaip ir pas daugumą: margučių mušimas, ridenimas.“

Emilija: „Be įprastinių Velykinių patiekalų, mama kepa labai skanius pyragėlius su pievagrybiais. Kiaušinius dažome įprastai, svogūnų lukštais ir panašaiai, bet šiais metais bandysiu dekupažo būdu. Niekada ankščiau taip nebandžiau, bus įdomu.“

Monika: „Pas mus šeimoje dažniausiai vaikams dovanoja šokoladinius kiaušinius,  šiaip apsikeičiame mažomis smulkmenėles, simboliškai, nieko prabangaus ar didelio.“

Aloyzas ir Violeta: „Galvojame, kad senosios tradicijos atsitraukia, ateina naujosios. Mes asmeniškai keičiame požiūrį ir daugiau ieškome dvasinio artumo, nei fizinės naudos. Vaikystėje būdavo svarbu pavalgyti skaniai, o dabar tai yra jau kasdieninis malonumas, todėl maisto kultas atkrenta. Pirmą Velykų dieną praleidžiame drauge, šeimos rate, atvažiuoja dukra, einame į bažnyčią.“

Rasa ir Dieteris: „Velykos, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su atėjusiu pavasariu, gamtos pabudimu ir artėjančia vasara. Gyvename Vokietijoje, trumpam grįžome į Lietuvą. Palyginus su Vokietija, čia Velykos žmonėms žymiai svarbesnės, didelis stalas vaišių, patiekalų. O pas mus viskas kur kas kukliau: pasipuošiame Velykinį medelį, sėdame prie vakarienės stalo, kartais dažome kiaušinius, bet tikrai ne visada. Didelių vaišių nedarome, jeigu kažką kepame, tai dažniausiai vištą ar kalakutą, šventėms mėsą perkame iš ūkininkų.

Vokietijoje žmonės dažniausiai perka jau nudažytus kiaušinius arba dažo įvairiais cheminiais dažais, o Lietuvoje daugiau dar laikosi senų tradicijų ir dažo natūraliai su žolelėmis.

Suaugusieji dovanų Velykų proga nedovanoja, šiaip giminių ar draugų vaikus pavaišiname šokoladu ar saldainiais.“

Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ vaizdo kamerų užfiksuota pardavėjos rankinės vagystė atskleidžia, kaip dirba vagys.

Dvi brandaus amžiaus, išvaizda neišsiskiriančios moterys įėjo į moteriškais rūbais prekiaujančią parduotuvėlę ir ėmėsi apžiūrinėti prekes. Viena jų nusiviliojo pardavėją už rūbų lentynos, akivaizdu, kad ten vyko intensyvus pokalbis.

Antroji tuo metu užlindo už prekystalio ir nugvelbė pardavėjos rankinę. Moteris ją kyštelėjo tarp kabančių suknelių ir apsimetė apžiūrinėjanti kitas prekes. Tada pirmoji atėjo prie pavogtos rankinės ir pasikrapščiusi joje toliau vaidino ieškanti pirkinių. Po kelių akimirkų vagilė paėmė vogtą rankinę į tą pačią ranką, kurioje laikė savo nešmenis ir paskubomis išsliūkino lauk.

Vos po akimirkos iš parduotuvės išėjo ir pardavėjos rankinę nugvelbusi moteris.

Galima tik spėti, kad pardavėja pasigedo savo daiktų gerokai vėliau.

Vaizdo įrašas yra spalvotas ir geros kokybės, todėl atpažinti nusikaltėles nebūtų sunku. Vis dėlto įtariamosios dar nerastos.

„Gruodžio 29 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo registruotas pranešimas dėl vagystės. Ikiteisminis tyrimas vykdomas Kauno miesto Dainavos policijos komisariate", – teigė Kauno policijos atstovė Odeta Tumelytė.

Pareigūnų duomenimis, nukentėjusiajai padaryta 300 eurų žala.

Tikėtina, kad vagilės veikia ne tik Kaune. Gali būti, kad moterys važinėja ir į kitus miestus, o galbūt net turi savo „vadybininką“, kuris jas vežioja vogti.

Uostamiesčio policijos pareigūnai tikina kol kas nesusidūrę su panašiu atveju, kai organizuota vagių grupė siaubė parduotuves ar kitas prekyvietes skirtingose miesto ar net apskrities vietovėse.

Tačiau suderintas poros nusikaltėlių darbas nėra jokia naujiena. Dažniausiai tai vadinama čigoniška vagyste, taip elgiasi daug profesionalių vagių.

„Kur kas daugiau asmenų vagia po vieną. Tai gali būti bet kas – nuo paauglių iki pensininkų. Didžiausią vagių dalį sudaro narkomanai. Jie nusitaiko į lengviausiai parduodamas prekes: parfumeriją, kavą, alkoholinius gėrimus, buitinę techniką. Vagia tai, ką žmonės dažniausiai perka ir ką lengviausia įpiršti tiesiog gatvėje sutiktam praeiviui. Jie realizuoja visa tai pigiau nei parduotuvės kaina nepažįstamiems asmenims“, – teigė Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Kęstutis Kubilius.

Policijos pareigūnai bei prokurorai mūsų šalyje kol kas nebuvo išsiaiškinę gaujos, kuri veždavo vagis į kitas Lietuvos vietoves vogti iš parduotuvių.

Tuo metu teismuose nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla, kurioje už prekybą žmonėmis teisiami asmenys, gabendavę asocialius bei pilnametystės nesulaukusius žmones į užsienio valstybes, kur šie būdavo priversti vagiliauti.

Tiesa, šie žmonės vogdavo ne asmeninius žmonių daiktus, o parduotuvių prekes, kurios vėliau Lietuvoje būdavo realizuojamos, dėvėtų rūbų parduotuvėse.

Vagystės Lietuvoje sudaro didžiausią nusikaltimų rūšį, jų išaiškinimo procentas – mažiausias.