Simboliška, kad pirmi 6 ralyje startavę automobiliai neišskleidė nei garso. Tai – pirmą kartą „Press ralyje“ atsiradusios elektromobilių įskaitos dalyviai, kurioje startavo net 3 „Nissan LEAF“. Garbė pirmajam pravažiuoti pro starto arką atiteko „Auto Bild Lietuva“ redaktoriaus Vitoldo Miliaus ir Arno Paliukėno ekipažui.

Netrukus po šešių elektromobilių dvi dienas truksiančiame ralyje startavo patyrę „Press ralio“ dalyviai – „Saulės radijo“ atstovai iš Šiaulių Antanas Akučka ir Akvilė Akučkaitė. Po šio ekipažo ralyje startavo dar vieni patyrę dalyviai – Renaldas Gabartas ir Vincas Gerdžiūnas. Jie į trasą išvairavo naujausią „Audi“ sportinį modelį – RS3.

Po „Audi“ į trasą pajudėjo daugkartiniai „Press ralio“ nugalėtojai – TV laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas Dainius Leonavičius ir Adomas Šablevičius. Ilgus metus buvę ištikimi „Toyota GT86“ automobiliui, šiemet jie bando apie 80 AG galingesnę ir priekiniai ratais varomą techniką – „Hyundai i30 N“.

I. Gelūno nuotr.

Įdomu, kad ralyje bus po du „i30 N“ bei RS3 modelius. Antrąjį sportišką „Hyundai“ vairuos žurnalistai iš Lenkijos – Jacekas Jureckis ir Marekas Wicheris. Tuo tarpu antrąjį „Audi RS3“ vairuos profesionalus lenktynininkas Vytautas Švedas, o stenogramą jam skaitys LRT laidų vedėja Eglė Daugelaitė.

Entuziastai jau trina rankomis – bus labai įdomu palyginti, ką gali toks galingas automobilis vairuotojo profesionalo ir mėgėjo rankose. Tiesa, V. Švedas nėra žurnalistas, tad pretenduoja tik į specialios VIP klasės nugalėtojo titulą, tačiau jie su R. Gabartu varžysis tose pačiose trasose.

Iš viso „Press ralyje“ startavo per 60 ekipažų, tarp kurių – ir istorinių automobilių ralio „Lietuva 2018“ dalyviai. Pirmąją dieną sportininkai aplankys „Bačiūnų“ kartodromą, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromą (čia vyks net keturi „Continental“ etapai), Viekšnių, Vainodės autodromus, o dienos pabaigoje aplankys Palangos oro uostą. Tuo metu, kai nevyksta jokie skrydžiai, oro uoste vyks itin greiti „Nissan“ etapai. Penktadienį ralis finišuos prie Palangos esančiame „Atostogų parke“, o šeštadienį dalyviai pratęs varžybas įvairiose Žemaitijoje esančiose trasose.

Kuo ši klasė taip žavi jos dalyvius? „Mitsubishi“ ambasadorius iš Panevėžio, 15min žurnalistas Tomas Markelevičius yra sakęs, kad su kitais 1,6 l variklį turinčiais automobiliais varžysis tol, kol visų nenugalės. Analogišką taktiką taiko ir „Toyota“ gerbėjas, TV laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas Egidijus Babelis, artėjančiame ralyje vairuosiantis jau trečią šio gamintojo automobilį – iš „Kauno autoklubo“ vadovo Aleksandro Dainio pasiskolino „Corolla AE86“. Anksčiau jis varžėsi naujesne „Corolla“ bei savo kasdieniniu „Yaris TS“, kurį šiemet pats paskolino kitam dalyviui Laurynui Matoniui.

Tiek „15min“ komandą atstovaujantis T. Markelevičius, tiek „Dream Toyota Team“ narys E. Babelis pasižymi pastovumu ne tik renkantis klasę ar automobilius, bet ir šturmanus. Panevėžietis daugelį metų važiuoja su Tadu Martinaičiu, o vilnietis – su tuo pačiu A. Dainiu.

Kadangi jie važiuoja labai panašiai, ir klausimus konkurentams uždavėme vienodus.

„Press rally“: Esate amžinas 1600 klasės dalyvis. Kodėl neišbandote savęs kitoje klasėje? 

Egidijus Babelis: Taip jau nutiko, kad „Press raliui“ skirtas automobilis turėjo ne didesnį nei 1,6 litro variklį. Toyotos, su kuriomis lenktyniavau, keitėsi, bet variklio tūris nedidėjo. Galiausiai ir pats pradėjau ieškoti greitų automobilių, kurie atitiktų 1600 klasės standartus. 

Man ši klasė atrodo pati sportiškiausia ir konkurencingiausia. Čia būna naujų automobilių, visi važiuoja senais mažais, tačiau greitais ir sportui ruoštais kibirėliais, kurių vairuotojai netausoja ir išspaudžia viską, ką gali. Šios, silpniausios klasės lyderiai visada patenka į geriausiųjų dešimtuką bendroje įskaitoje. Be to, čia turiu ilgametį varžovą, su kuriuo labai smagu varžytis trasoje, tai Tomas Markelevičius. Su juo turime žodinį susitarimą, kad nepereisime į kitą klasę, kol neišlipsime iš šios smėlio dėžės, t.y., kol nelaimėsime 1600 klasėje. Abu esam lipę ant podiumo, bet nei vienam nepavyko užkopti ant aukščiausiojo laiptelio. 

Tomas Markelevičius: Kažkada pasakiau, kad į kitą klasę nepereisiu tol, kol nenugalėsiu šioje. Taip ir važiuoju jau devintus metus. Antros ir trečios vietos taurių jau turiu sočiai, tad metas kolekciją papildyti pačia svarbiausia taure ir palikti 1600 klasę.

PR: Nepaisant to, kad klasėje konkurentų daugiau, dažniausiai kalbėdami apie konkurentus lygiuojatės vienas į kitą, kodėl? 

E. B.: Todėl, kad jau kelis metus iš eilės mūsų tempas būna labai panašus, skaičiuojame ne sekundes, bet sekundės dalis. Ir tokia artima kova mane labiausiai žavi. Ji verčia stiebtis tiek mane, tiek Tomą. Žinodamas, kokį stiprų varžovą turiu, stengiuosi važiuoti dar greičiau, dar tiksliau, ribas pastumti dar toliau. Labai neįdomu lenktyniauti tada, kai tu esi arba lėtesnis, arba greitesnis už kitus, nes neturi su kuo kovoti, važiuoji savo tempu. O aš dabar turiu į ką lygiuotis, turiu ką aplenkti ir laukiu tos kovos. 

T. M.: Pastaraisiais metais šio ralio lygis gerokai išaugęs, kalbant apie ekipažų pasiruošimą. Dauguma kažkur lenktyniauja, tobulina įgūdžius ir techniką. Dėl to tampa įdomu lenktyniauti, nes trasoje visada yra konkurencija, o rezultatų lentelėje skirtumai labai maži.

PR: „Press ralio“ dalyvius žavi renginio atmosfera. Koks linksmiausias nuotykis, kurį prisimenate iš varžybų? 

E. B.: Visas „Press ralis“ yra labai didelis ir linksmas nuotykis, sunku kažką išskirti. 

Nors prisimenu, kaip pernai stabdžius keitėme. Standartiniai mano automobilio stabdžiai neatlaikė staigių ir ilgų stabdymų Kačerginės „Nemuno žiede“ ir sudegė tik įpusėjus pirmai „Press ralio“ dienai (T. Markelevičiaus „Colt“ stabdžiai taip pat ten degė atvira liepsna). Likusius greičio ruožus važiavome be trinkelių, krito tempas, tačiau karma padėjo: šturmanas Aleksandras Dainys, Kauno autoklubo vadovas, organizuodamas mini ralio etapą padėjo vienam klaipėdiečiui jame dalyvauti. Turėjome tik šį vienintelį kontaktą pajūryje ir Aleksas paprašė jo pagalbos – gal automobilistas pažįsta ką nors, kas galėtų pakeisti „Yaris“ stabdžius vėlų penktadienio vakarą. Pasirodo, jis pats tuo užsiima. Baigę pirmąją dieną išvažiavome be stabdžių į Klaipėdą, pasiekėme kažkokį garažų masyvą ir ten jau buvo išrikiuoti nauji stabdžių diskai ir trinkelės. Tik įvažiavau į garažą ir vienas vaikinas viską sutvarkė taip greitai, kaip „Formulės 1“  mechanikai. Kitą dieną į kovą stojome puikiai pasiruošę ir pasitaisėme savo rezultatą.

T. M.: Nuotykių per devynerius metus buvo labai daug ir įvairių, bet turbūt įsimintiniausias buvo epizodas, kai paklydome Rygos Senamiestyje ir vos nepavėlavome į starto ceremoniją. Pasinervinti teko tiek man, tiek šturmanui Tadui. Važiuodami ratu aplink aikštę, kurioje pamatėme ralio automobilius, ieškojome kelio ten patekti. Matydami, kad vėluosime, į aikštę įlindome per siaurą pėsčiųjų tako tarpą tarp metalinių kuoliukų. „Colt“ vos ne vos tilpo ir į startą spėjome.

PR: Ką pasakytumėte tiems, kurie „Press ralyje“ specialiai renkasi mažiausiai dalyvių turinčias klases ir vengia didesnės konkurencijos?

E. B.: Man atrodo, kad yra atvirkščiai: dalyvių automobiliai yra suskirstomi pagal klases, kad būtų suvienodintos jėgos. Juk mes, vairuojantys mažus, lengvus, apie 100 AG turinčius automobiliukus negalime greičiu prilygti sunkiasvoriams turbininiams ralio modeliams su 300 AG. O dauguma dalyvių važiuoja su tais automobiliais, kokius turi, arba su tokiais, kokius pavyksta išsinuomoti. Greitai važiuojančių yra visose klasėse. Taip jau istorija susiklostė, kad mes su Tomu vis tam pačiam darže kovojam. 

Yra klasių, kur susirenka mažiau dalyvių, arba tie dalyviai važiuoja į varžybas kartą per metus, būtų galima labai lengvai pasigriebti ten taurę, bet mane lenktynės žavi dėl konkurencijos, įtampos, savo galimybių pastūmimo tolyn, tai kol kas noriu likti ten, kur turiu su kuo galynėtis.

T. M.: Konkurencija skatina tobulėti. Važiavimas klasėje, kur mažai varžovų, nesuteikia tiek malonumo ir atima prasmę iš varžybų. Sunkiai iškovota taurė yra vertingesnė už tą, kuri tiesiog atiteko, nes buvo mažai konkurentų.

PR: Jei ne 1600, į kokią klasę norėtumėte dar patekti ralyje? Kodėl? 

E. B.: Į bet kokią, kur būtų lygiaverčių varžovų ir kur dėl pergalės tektų paprakaituoti. 

T. M.: Kažkada buvo kilusi mintis dalyvauti dyzelinių automobilių klasėje, bet ten startuoja vos keli dalyviai. Tad kol kas lieku automobilių su varikliais iki 1,6 l klasėje, o jeigu čia laimėtume, kitąmet konstruotume ką nors 2000 klasei.

Slėgis – skirtingas kiekvienam ratui

Didelę įtaką galutiniam rezultatui turi netgi tokia iš pirmo žvilgsnio nesvarbi detalė kaip padangų slėgis. Gatvėje važiuojantiems automobiliams rekomenduojama slėgį patikrinti bent kas porą savaičių, tuo tarpu sportiniams – prieš kiekvienas lenktynes ir po jų.

„Jei skirtingų gamintojų to paties segmento kasdieniam naudojimui sukurtos padangos savo savybėmis iš tiesų gana artimos, tai kalbant apie profesionalų automobilių sportą, prasideda tokios sudėtingos dėlionės, kad perprasti visas subtilybes prireikia ne vienerių metų. Koks bus mašinos sukibimas su kelio paviršium – esminė gero rezultato prielaida – priklauso nuo daugybės dalykų, pradedant ratų išvirtimu bei suvedimu (tai lemia temperatūrą padangose) ir baigiant skirtingu slėgiu kiekvienoje padangoje.

Optimaliu laikomas maždaug 2 atmosferų slėgis, tačiau kai didžiules perkrovas gaunančios padangos vidinių konstrukcijų temperatūra gerokai viršija 100 laipsnių, o slėgis radikaliai keičiasi – papildomas 10 laipsnių karščio slėgį padidina 0,07 baro. Priklausomai nuo trasos konfigūracijos, visuose ratuose skirtingai. Todėl prieš startą patyrę inžinieriai visuose keturiuose ratuose nustato skirtingą slėgį: viename gali būti 1,25, kitame – 1,40, trečiame – 1,60, dar kitame – 1,50 atmosferos ar panašiai“, – vardija vienos profesionaliausių mūsų šalyje lenktynių komandų „Juta Racing“ vadovas Audrius Gelžinis.

Slėgis parenkamas atsižvelgiant į konkrečią trasą. Pavyzdžiui, Kačerginės „Nemuno žiede“ yra daugiau posūkių į kairę pusę, tad didesnę apkrovą gauna dešinės pusės ratai – tuo pačiu jie labiau įkaista. Rygos „Bikernieki“ trasoje – priešingai, daugiau dešiniųjų posūkių, tad labiau įkaista kairės pusės ratai ir juose slėgis prieš pradedant važiuoti nustatomas mažesnis.

Rinktis pagal ratlankių diametrą – klaida

Sportiniams automobiliams padangas kuriantys inžinieriai dirba tarsi vardinius kostiumus kuriantys aukštosios mados dizaineriai – skirtingose lenktynių serijose galioja nevienodi techniniai reikalavimai bolidams, todėl būtina įvertinti viską, pradedant ašių apkrova, kėbulo išmatavimais ir baigiant variklio charakteristikomis.

Kadangi gamintojai turi savų technologinių paslapčių, tą patį automobilį apavus skirtingų gamintojams padangomis, pasiruošimo startui algoritmas gali būti visiškai kitokie. Šiuos dalykus ignoruojant ir mašinos apavą renkantis tik pagal rato diametrą – rezultatas visuomet skiriasi drastiškai.

„Teoriškai lenktynėms skirtos padangos yra pačios geriausios, nes užtikrina maksimalų sukibimą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jos tiks ir kasdienėms kelionėms. Sportinės padangos skirtos itin specifinių davinių sprendimui. Tarkim – sprinto tipo lenktynėse jos privalo „dirbti“ viso labo pusvalandį ir įveikti vos keliasdešimt kilometrų. Vėliau jų savybės pradeda gana sparčiai prastėti. Tuo metu „civilėms“ reikmėms kurtos padangos net nuvažiavusios 50 tūkst. kilometrų dar gali būti tinkamos naudoti. Taip yra todėl, kad padangos karkasas, gumos mišinys ir protektoriaus raštas skiriasi drastiškai. Neatsitiktinai ant sportinio inventoriaus dedami perspėjantys užrašai „for competition user“, o įprastų DOT kodų nebūna“, – perspėja A. Gelžinis.

Kas geriausiai tiktų „Press ralio“ lenktynėms? „Juta Racing“ vadovas teigia, kad tokio formato renginys apriboja galimybes idealiai paruošti padangas kiekvienai rungčiai, todėl pirmenybę reiktų teikti ne sportinėms padangoms.

Todėl „Semi slick“ tipo gumos ne visada bus geriausias pasirinkimas, kasdieniams automobiliams skirtos „premium“ padangos kaip, pavyzdžiui, „Continental Premium Contact 6“ tokio tipo varžyboms tiktų labiau. Svarbiausia, kad konkretūs padangų modeliai būtų su aukštu greičio indeksu, turėtų tvirtesnius protektoriaus blokelius išorėje dalyje ir griovelius, pajėgiančius efektyviai priešintis akvaplanavimui.

Pagaliau aplenkė

Galingiausių „Press ralio“ automobilių įskaitoje (turinčių variklius su didesniu nei 2,0 l darbiniu tūriu) šiemet į priekį iššokęs Ramūnas aplenkė ir visus kolegas, kurie varžėsi kitose klasėse, tad gali būti karūnuojamas neoficialios absoliučios įskaitos nugalėtoju. Visas ralio trasas jis kartu su Agne Vičkačkaite-Lauciuviene ir „Opel Astra OPC“ įveikė per 35 min. 23,1 sek. Nedaug nuo jo ekipažo atsiliko Antano Akučkos ir Akvilės Akuškaitės pora („Toyota GT86“), kuriai ralio trasoms įveikti prireikė 35 min. 39,2 sek. Trečioje vietoje šįkart liko Renaldas Gabartas su šturmanu Vincu Gerdžiūnu („SEAT Leon Cupra“). Jie trasose užtruko 35 min. 51,6 sek.

R. Fetingis pasakoja, kad drauge su A. Vičkačkaite–Lauciuviene važiuoja žurnalistų ralyje bent jau penkerius metus. Drauge važiuoti, juokiasi jis pasakodamas, nusprendė tada, kai Ramūnui pergalė iš po nosies buvo nunešta po to, kai dėl tuomet jam kelio knygą skaičiusios žmonos Lauros kaltės nuvažiavo ne ten.

Buvo ir dar vieni metai, kai, sako pašnekovas, jis jautęs, kad ralį gali laimėti, tačiau Panevėžyje, sename oro uoste nubraižytoje trasoje, prakirto automobilio ratą.

„Po pirmosios trasos pajutau, kad šitas ralis mano – noriu ir galiu važiuoti. Visos trasos buvo greitos, tačiau vairuotojiškos, daug kur reikėjo rizikuoti, daug kur reikėjo drąsos. Tai buvo mūsų ralis“, – po pergalės kalbėjo R. Fetingis.

Kad gali laimėti, kalba žurnalistas, jis supratęs važiuodamas Šiaulių darbo rinkos mokymo centro etapo trasoje.

„Supratau, kad reikia nedaryti klaidų, važiuoti savo ritmų, – tikina Ramūnas. – Pagaliau! Nes man labai nesisekė ankstesniais metais.“

Itin atkakli kova vyko I įskaitoje, kur varžosi iki 1,6 l variklius turintys automobiliai. Paskutiniame greičio ruože Egidijus Babelis ir Tomas Markelevičius dėl antrosios vietos kovojo iš paskutiniųjų, o vienoje vietoje, prieš kurią daugelis ekipažų pristabdydavo, jie akceleratoriaus neatleido ir privertė automobilius visais keturiais ratais pakilti į orą.

Komandinėje įskaitoje pirmąją vietą pelnė „Nissan Pressformance“ komanda. Antroje vietoje liko „Opel Racing Team“, trečioje – „Dream Toyota Team“, ketvirtoje – „Kia the Power to Surprise“.

Ir stabdžiai, ir duslintuvas

Ne taip aštriai, tačiau ne ką mažiau azartiškai varžėsi istorinių automobilių ralio, virtusio žurnalistų ralio dalimi, automobilininkai. Pirmąją vietą čia pelnė Vidmantas Kažukauskas ir Rasa Kažukauskaitė, vairavę „Mercedes–Benz 240“. Antroje vietoje liko Artūro ir Vėjūno Toleikių ekipažas su „Volvo 242 L“, trečioje – Vaidas ir Vidmantas Jurkos.

Visgi bene daugiausiai nuotykių istorinių automobilių ralyje patyrė Vytauto ir Tomo Mašanauskų ekipažas su „Jaguar MK2“.

Pirmiausia, pasakoja Vytautas, užkaito stabdžiai ir išbėgo iš guolio tepalas, tad nemažą dalį atstumo jam teko nuvažiuoti beveik be stabdžių. Tuomet senutis „Jaguar“ pametė duslintuvo vamzdį.

„Pasikėlėm automobilį, pririšom išmetimo vamzdį su tempimo virve, tačiau ši išsilydė nuo karščio ir vėl krito ant žemės vamzdis. Jau pagalvojau, kad man ralis baigėsi, bet iš paskos važiavo remonto komanda, pažadėjo sutvarkyti – ir sutvarkė. Net teisėjai luktelėjo trasoje“, – aplinkinių geranoriškumu neatsistebi V. Mašanauskas.

Neatsisuko fortūna ir antrąją ralio dieną, mat įveikęs pirmuosius kilometrus „Jaguar MK2“ vairuotojas nebeužvedė automobilio ir suprato, kad generatorius nustojo veikti.

„Gerai, kad aš atsargus ir bagažinėje vežiojuosi nedidelį akumuliatorių, jis padėjo atvažiuoti iki ralio štabo „Atostogų parko“ poilsiavietėje“, – sako V. Mašanauskas.

Grįžti iš ralio jis nusprendė sava eiga: įsikrovęs abu turimus akumuliatorius sakė manąs, kad nuvažiuoti iki Kazlų Rūdos turėtų pavykti. Nepaisant visų nesklandumų, panašių ralių pašnekovas atsisakyti nežada.

„Tokie susitikimai yra gyvenimo druska, nauja patirtis ir pažintys“, – sako jis.

Įskaita turistams

Nusprendusiems važiuoti ramesniu tempu teko turistinė žurnalistų ralio įskaita. Čia pirmąją vietą nuskynė Paulius Sviklas ir Mindaugas Dūda, antroje vietoje liko svečias iš Indijos, žurnalo „Auto Today“ vyriausiasis redaktorius Yogendra Pratapas, važiavęs kartu su žurnalistu Vitoldu Miliumi. Trečioje vietoje liko Jachenis Kazanovičius ir Jurijus Jankovskis iš Baltarusijos.

„Tokia įskaita – keli dalykai viename. Ir gražios vietos, ir užduotys, kurios leidžia atsirasti azartui. Be to, man buvo smagu, kad galėjau pademonstruoti šią Lietuvos dalį svečiams iš tolimosios Indijos“, – kalba V. Milius.

Anot jo, įdomu ir tai, kad į ralį grįžusioje turistinėje įskaitoje atsirado vairuotojams skirtų užduočių. Pavyzdžiui, teko automobiliu įveikti slalomo trasą, tačiau vairuoti šturmanui rankoje laikant vandens stiklinę ir vandens iš jos išpilti kuo mažiau.

„Ši klasė pirmiausia skirta žmonėms, kurie nenori ar negali važiuoti lenktyniniu režimu. Jeigu sportinėje klasėje šiek tiek „pasidrožia“ automobiliai, istoriniame ralyje negali dalyvauti, nes neturi tokio automobilio, tai šioje klasėje gali važiuoti net ir su pačiu paprasčiausiu automobiliu bei pasiėmęs visą šeimyną“, – aiškina pašnekovas.

„Press ralio 2017“ klasių nugalėtojų „Top 3“:

I klasė (iki 1,6 l)

1. Andrius Kilda ir Laura Kildienė („Honda CRX“)

2. Egidijus Babelis ir Aleksandras Dainys („Toyota Yaris“)

3. Tomas Markelevičius ir Tadas Martinaitis („Mitsubishi Colt“)

II klasė (iki 2,0 l)

1. Antanas Akučka ir Dovilė Akučkaitė („Scion FR-S“)

2. Dainius Leonavičius ir Adomas Šablevičius („Toyota GT86“)

3. Agnė Zacharevičienė ir Deividas Jocius („KIA Rio“)

III klasė (virš 2,0 l)

1. Ramūnas Fetingis ir Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė („Opel Astra OPC“)

2. Renaldas Gabartas ir Vincas Gerdžiūnas („SEAT Leon Cupra“)

3. Paulius Valiukevičius ir Marijus Kėbla (BMW 330i)

IV klasė (dyzeliniai automobiliai)

1. Arūnas Volungevičius ir Darius Saulevičius („Škoda Fabia“)

2. Ilona Steponėnė ir Gabija Paukštytė (BMW 330d)

3. Artūras Pakėnas ir Eidvilė Pakėnaitė („Hyundai i30“)

Komandinė įskaita

1. „Nissan Pressformance“

2. „Dream Toyota Team“

3. „Opel Racing Team“

VIP įskaita

1. Evaldas Tylas ir Karolis Tuinyla

2. Vytis Pauliukonis ir Audronis Gulbinas

3. Kęstutis Taškūnas ir Andrejus Savčenko

Turistinė įskaita

1. Paulius Sviklas ir Mindaugas Dūda

2. Yogendra Pratapas ir Vitoldas Milius

3. Jachenis Kazanovičius ir Jurijus Jankovskis

Istorinių automobilių ralio „Lietuva 2017“ „Top 3“

1. Vidmantas Kažukauskas ir Rasa Kažukauskienė („Mercedes-Benz 240“)

2. Artūras Toleikis ir Vėjūnas Toleikis („Volvo 242 L“)

3. Vaidas Jurka ir Vidmantas Jurka („Porsche 944“)

Išlydėjo ir smalsuoliai

„Press ralio“ dalyvius į startą išlydėjo penktadienio rytą vykusio renginio pasižiūrėti atvykę kauniečiai, galėję pasižiūrėti į kelias dešimtis išskirtinių automobilių, paklausyti orkestro bei pabendrauti su žurnalistais.

Patys pirmieji į „Press ralio“ trasas pajudėjo „Toyota GT86“ vairuojantys Dainius Leonavičius ir Adomas Šablevičius. Daugkartiniai ralio nugalėtojai yra vieni rimčiausių pretendentų lipti ant podiumo ir šiemet.

Netrukus po jų pasirodė Renaldo Gabarto ir Vinco Gerdžiūno ekipažas su „SEAT Leon Cupra“. 280 AG išvystantis automobilis – vienas galingiausių visame ralyje. Treti starto arką kirto Ramūnas Fetingis su Agne Vičkačkaite-Lauciuviene ir „Opel Corsa OPC“, o po jų – dešimtys kitų dalyvių.

Taktika ir norai skirtingi

Dar prieš startą gavę kelio knygas, šturmanai ir vairuotojai puolė studijuoti trasas. Vienas pirmųjų išbandymų jų laukia „Nemuno žiedo“ trasoje, kur teks važiuoti priešinga eismui kryptimi. Tą daryti yra tekę vos vienam kitam „Press ralio“ dalyviui.

Tačiau kelio knygų studijavimu užsiėmė ne visi. Štai italas Federico Baglini, „Press ralyje“ dalyvaujantis pirmą kartą, neslėpė nesitikintis išskirtinio pasirodymo.

„Aš čia esu tam, kad gerai praleisčiau laiką. Nesitikiu gerai pasirodyti, nes neturiu lenktynininko patirties, o ir automobilis mano nėra panašus į sportinį („Volkswagen Golf“ universalas). Nors esu gana karšto būdo, tikiuosi trasoje „neperkaisti“, – juokavo F. Baglini, besiruošiantis startui kartu su žmona Dalia Smagurauskaite.

R. Gabartas, pirmą kartą startuosiantis su „SEAT Leon Cupra“, su šios markės importuotojais konsultavosi, kaip geriau elgtis trasoje – mat automobilio stabilumo kontrolės visiškai išjungti neįmanoma, galima tik pasirinkti kelis skirtingus jos veikimo režimus.

Patirtimi „Press ralyje“ dalijosi ir trys identiškus „Nissan Micra“ automobilius vairuosiantys ekipažai. Šie automobiliai per plauką nepateko į „Eko“ klasę: kadangi jie apauti 17 colių skersmens ratlankiais, CO2 emisija yra 103 g/km. Mažesniais ratais apautų „Micra“ modelių CO2 emisija yra mažesnė nei 100 g/km, o tai – „Press ralio“ „Eko“ klasės riba. Tad dabar visos „Micros“ varžysis bene konkurencingiausioje, automobilių su darbiniais tūriais iki 1,6 l, klasėje.

Istoriją būtina rodyti

Kartu su pusšimčiu „Press ralio“ sportinės įskaitos dalyvių į trasą pajudėjo ir žiūrovus itin masinę istoriniai automobiliai – pirmą kartą kartu su žurnalistų varžybomis bus surengtas ralis „Lietuva 2017“, kuriame varžosi 30 metų sulaukusios transporto priemonės. Jų rungtys – kitokios, labiau susijusios su technikos pažinimu ir orientavimusi Lietuvos apylinkėse, o ne varžymusi dėl pozicijų. Šiame istorinių automobilių ralyje – daugiau nei dvidešimt automobilių, tarp kurių keli sportiški „Datsun“ modeliai ar greičiausias septintojo dešimtmečio sedanas visame pasaulyje „Jaguar MK2“.

Prie „Jaguar“ vairo sėsiantis Vytautas Mašanauskas neslėpė, kad toks automobilis – retenybė, o jo techniniai duomenys nepadarytų gėdos ir šiandieninėms transporto priemonėms. Juk šio prabangaus britiško automobilio variklis, turintis du skirstymo velenus ir DOHC technologiją, išvysto daugiau nei 200 AG.

„Prieš pusę amžiaus šis „Jaguar“ buvo kažkas neįtikėtino, jis ir šiandien aplenktų daugelį automobilių. Tačiau ralyje nelenktyniausiu – tikiuosi pabendrauti su bendraminčiais, sutikti senus pažįstamus, matytus kituose renginiuose. Dalyvavimas tokiuose renginiuose yra domėjimosi klasikiniais automobiliais forma – aš visada stengiuosi į juos išvažiuoti ir parodyti istorinę techniką kitiems žmonėms“, – kalbėjo V. Mašanauskas, savo namuose Kazlų Rūdoje turintis ne vieną istorinį automobilį.

Kauniečiai starto metu turėjo progą išvysti ne vieną išskirtinės technikos eksponatą, o tokią pačią progą vėliau turės ir panemunės bei pajūrio gyventojai. Istorinių automobilių ralyje yra ir tokių modelių kaip klasikinis „Toyota Land Cruiser“, „Datsun 280Z“, „Volvo P1800“, „Porsche 944“, „Toyota Cressida“, „Mercedes-Benz V123“ ir kt.

„Mano automobilis pagamintas 1980-aisiais, tačiau šis modelis pradėtas gaminti 1951-ais metais. Tai – pirmosios kartos „Land Cruiser 40“, kurį „Toyota“ gamino tris dešimtmečius. Jis turi originalų 3,4 l dyzelinį variklį, 4 pavarų dėžę ir klasikinę „neužmušamą“ visų varančių ratų pavarą. Tai visureigis – legenda“, - savo vairuojamu automobiliu džiaugėsi jo savininkas, vadovaujantis „Toyota“ pardavimo salonui, Edmundas Povilauskas.

Susuks pusę tūkstančio kilometrų

Keletą metų „emigravęs“ ir vykęs keliose Baltijos šalyse, šiemet „Press ralis“ grįžo prie šaknų ir yra organizuojamas tik Lietuvoje. Pasak ralį organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidento Valdo Valiukevičiaus, norisi nuostabią Lietuvos gamtą, išskirtines jos vietas ir miestus parodyti ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, kurių šiemet itin daug.

Tai – gausiausias „Press ralis“. Dar niekada neturėjome svečių iš Italijos, Indijos ar Islandijos, o bendras dalyvių kiekis – daugiau nei 70 – taip pat yra rekordinis.

Šiemet prie „Press ralio“ starto linijos stojo „Auto Today“ žurnalistas iš Indijos Yogendra Pratapas, Awb.by portalo redaktorius baltarusis Aleksas Kvasčinskis, italas F. Baglini, jungtinis vengro ir islando ekipažas, keli latviai, estai ir suomiai.

„Tai – gausiausias „Press ralis“. Dar niekada neturėjome svečių iš Italijos, Indijos ar Islandijos, o bendras dalyvių kiekis – daugiau nei 70 – taip pat yra rekordinis“, – džiaugėsi V. Valiukevičius.

Birželio 2 ir 3 dienomis vyksiančio „Press ralio“ metu žurnalistai susuks apie pusę tūkstančio kilometrų ir nukeliaus iš Kauno į pajūrį, kur finišuos Palangos Vytauto gatvėje.

Detali „Press ralio“ programa:

Birželio 2 d.

10.00 val. Startas Kauno rotušės aikštėje

10.25 val. „ARV-Auto“ slalomas Rokuose

11.10 val. „Autoeksperto“ varžybos „Nemuno žiede“

12.40 val. „Nissan“ slalomas Smalininkuose

15.55 val. „15min“ slalomas Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome

18.30 val. finišas „Atostogų parke“

Birželio 3 d.

10.00 val. slalomas „Atostogų parke“

10.32 val. „Continental“ slalomas Kretingos rotušės aikštėje

10.55 val. „Nissan“ slalomas Kretingos motobolo aikštėje

11.45 val. „Continental“ slalomas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro autodrome

14.30 val. Finišas Palangoje, Vytauto gatvėje.

Tituluotas ralio pilotas šįkart, kaip jau tapo tradicija „Žurnalistų raliuose“, persės į šturmano poziciją.

„Šis ralis visada pasižymi ypatinga aura. Aplink daug laimingų žmonių, o būtent jie ir sukuria viso renginio atmosferą. Labai įdomu matyti dalyvių azartą ir visas kitas emocijas. Tuo pačiu tai yra galimybė betarpiškai pabendrauti su žiniasklaidos atstovais, pasidalinti savo sukaupta lenktynių patirtimi. Dėl to čia kasmet norisi sugrįžti“, – dėkodamas ralio organizatoriams už kvietimą, sakė V. Švedas.

Ekipažas vairuos gana moterišką ir stilingą „Audi Q2“ automobilį. Jau po pirmųjų bandymų V. Matačiūnaitė įsitikino, jog tai ne tik vikrus miesto krosoveris, bet ir pakankamai veržlus bei dinamiškas automobilis tiek slalomo trasoje, tiek ir greituminiuose ruožuose.

Prieš startą Vilija ir Vytautas surengė pažintines treniruotes. Tai padėjo ekipažo nariams perprasti startui pasirinktą „Audi“ markės automobilį, o tuo pačiu ir patobulinti lenktynėms reikiamus įgūdžius. Juodu įsitikino turintys šį tą bendro – potraukį adrenalinui ir automobiliams.

„Jau per pirmuosius bandymus įsitikinau, kad Vilija noriai ir greitai mokosi bei progresuoja, todėl nereikia kartoti tų pačių pastabų ar patarimų kelis kartus iš eilės. Kiekvienoje situacijoje ji puikiai supranta, kas ir kaip vyksta. Tai suteikia užtikrintumo ir optimizmo prieš lenktynes. Tikiu, kad finiše jos veidą puoš plati šypsena, o iš ralio pavyks pasisemti daug naudingos patirties, kuri pravers ir kasdieniame vairavime“, – prognozavo naujai susibūrusio ekipažo šturmanas V. Švedas.

Vilijai tai bus debiutas lenktynių trasoje, o Vytautas žurnalistų gretose varžysis jau šeštą kartą. Iki šiol visuose žurnalistų raliuose jis sėkmingai pasiekė finišą. To paties lenktynininkas tikisi ir šįkart bei prognozuoja, jog su kiekvienu greičio ruožu jų ekipažas taps vis greitesnis.

„Jei atvirai, iki susitikimo su Vytautu buvo visiškai ramu, o po pirmųjų treniruočių apėmė stiprus atsakomybės jausmas ir pajutau nedidelį jauduliuką. Jis labai ramus ir kantrus mokytojas, bet gal aš kiek lėtesnė mokinė. Važiuoti viename ekipaže su tokiu lenktynininku – tai kažkas tokio. Galbūt mano šturmanas didelių lūkesčių ir nepuoselėja, bet aš pati nenoriu pridaryti gėdos. Sieksiu, kad po ralio jis liktų patenkintas mūsų pasirodymu ir pasakytų, jog pravažiavome visai šauniai“, – apie savo tikslus pirmajam startui kalbėjo V. Matačiūnaitė.

Dainininkė juokauja, kad sėkmės atveju neatmeta galimybės už profesionalią pagalbą bei patarimus Vytautui atsidėkoti dainavimo pamokomis.

Penktadienį Kauno Rotušės aikštėje startuosiantis „Press ralis 2017“ dviejų dienų varžybos šeštadienį pasieks Kretingą ir finišuos Palangoje.

Šių metų ralyje bus kaip niekada daug varžybų, kuriose imituojamos žiemos sąlygos.

Laukia slidžios trasos

Per daugiau nei du dešimtmečius lenktyniaujantys žurnalistai skirtingais maršrutais išmaišė visą Lietuvą, lenktyniavo ir Latvijoje bei Estijoje. Šių metų vasarą žurnalistai pradės lenktyniaudami nuo Kauno rotušės iki Palangos. Iš viso sportinėje įskaitoje važiuojantys ekipažai įveiks daugiau nei 500 km ilgio atstumą, iš kurių beveik 80 km sudarys įskaitiniai greičio ruožai.

Pajėgiausi sportininkai „Press raliui“ ruošiasi iš anksto: treniruojasi slalomo, žiedinių lenktynių trasose. Bet niekada negali pasiruošti iki galo, mat, kaip sako „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ prezidentas ir renginio organizatorius Valdas Valiukevičius, „vienodų „Press ralių“ dar nebuvo“.

Šio, jau 22-ojo ralio išskirtinė savybė – daug slidžių dangų autodromų, kuriuose sportininkai turės persiorientuoti nuo „vasarinio“ vairavimo režimo į „žieminį“.

„Labai smagu, kad Lietuvoje gausėja uždarų trasų, kurios turi ir slidžius paviršius. Mes išbandysime net kelias jų. Pirmoji – visiškai nauja ir vienintelė privati „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos trasa su slidžiomis dangomis Kaune, ją išbandysime pirmieji. Lankysimės pačioje ilgiausioje ir greičiausioje Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodromo trasoje, taip pat mus priims ir Klaipėda. Visose šiose vietose įrengtos ir slidžių dangų aikštelės“, - greičio ruožų paslaptis dar likus daugiau nei mėnesiui iki lenktynių išdavė organizatorius.

Vairuotojams reikės kantrybės

„Važiavimas ant slidžios dangos kelia vairuotojų sąmoningumą, rodo, kad reikiamoje vietoje turi būti reikiamas greitis. Kad ir koks geras vairuotojas bebūtum, fizikos jėgos yra stipresnės“, - „Press ralio“ dalyviams priminė „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos vadovas Valdas Šlepikas.

Įgūdžiai važiuojant ant slidžios dangos ypatingai reikalingi žiemą, tačiau jų nepamiršti pravartu ir šiltuoju sezonu – važiuojant per stiprią liūtį, automobilis gali netikėtai pradėti „plaukti“ (akvaplanuoti). Tuomet, pasak V. Šlepiko, slidžių dangų aikštelėse ištreniruoti įgūdžiai gali išgelbėti ne tik automobilį, bet ir sveikatą.

Bet tai – kasdieninio saugaus eismo tema. Sportiniame važiavime svarbus ne tik automobilio suvaldymas, bet ir trasos įveikimas kiek įmanoma greičiau.

„Greičio ruožai ant slidžių dangų pareikalaus iš vairuotojų itin greito prisitaikymo prie kelio sąlygų. Juk visi jau bus pratę važiuoti vasaros sąlygomis, pratę prie vasaros greičių, sukibimo su keliu, o čia – žiemos sąlygos.

Slidžių dangų trasose labiausiai reikia kantrybės. Juk varžybose vairuotojai stengiasi važiuoti kuo greičiau, o važiuojant slidžia danga labai sunku paskaičiuoti greitį, kuris nebūtų per didelis. Klaidos ten kainuoja labai daug. Geriausiai tokiose trasose pasirodys tie, kurie sugebės rasti ribą tarp greičio ir racionalaus važiavimo“, - patirtimi dalijosi daugkartinis „Press ralių“ nugalėtojas Dainius Leonavičius.

„Svarbus ypatumas – ralio metu nuolat skirsis dangos, sukibimas. Nuo slidžios dangos mašinos lėks sausu asfaltu, po to šlapiu asfaltu, o nuo jo  vėl ant slidžių dangų. Taigi, rezultatas labai priklausys nuo ekipažų sugebėjimo pasirinkti padangas. Kai kurie žurnalistai sakė, kad raliui bandys gauti naujausias „Continental Premium Contact 6“ – daugelyje iki šiol vykusių nepriklausomų testų jos nepaliko vilčių konkurentams“, - sakė V. Valiukevičius.

Jis teigė, kad kita didelė intriga „Press ralyje“ – kaip seksis jungtinei visų trijų Baltijos šalių žurnalistų komandai, kurios ekipažai startuos trimis identiškais „Nissan Micra“ automobiliais. Įdomi detalė ta, kad žurnalistai neturės progos iš anksto susipažinti su automobiliais ir į juos sės tik ralio išvakarėse.

Istorinei technikai – orientacinės užduotys

Tiems, kurie nepasitiki savo jėgomis lenktynių trasose, nenori gręžti automobilių variklių iki sūkių padebesių ir gadinti padangų organizatoriai gražina turistinę įskaitą, kurios dalyviai aplankys gražiausias Lietuvos vietas keliaudami iš Kauno į Palangą. Tačiau azarto čia netrūks – ekipažams reikės neatsipalaiduoti ir nenuleisti akių nuo kelio knygos bei sukti galvą ieškant išskirtinių Lietuvos objektų.

Kartu su turistais „Press Ralio“ metu pirmą kartą vakarų Lietuvą maišys ir istoriniai automobiliai, pagaminti ne vėliau kaip 1986 metais. Organizatorius V. Valiukevičius tikina, kad žmonėms tikrai bus į ką pažiūrėti - ralyje planuoja važiuoti kelios dešimtys istorinių automobilių, tarp kurių – net keli sportiški „Datsun“ modeliai.

Kodėl? Pirmą kartą žurnalistų ralio istorijoje kartu su „Press raliu“ bus surengtas ir Istorinių automobilių ralis.

Iki šiol prie šio ralio starto linijos dažniausiai matydavome naujus, apynaujus, sportinius ar bent poros dešimčių metų amžių siekiančius automobilius, tačiau 2017 metų birželio 2-3 dienomis žurnalistų ralio maršrutu riedės ir senesnius laikus menanti istorinė technika, kurios entuziastų Lietuvoje vis daugėja.

„Suorganizuoti istorinių automobilių ralį minčių buvo jau seniai, nes matau tą spragą Lietuvoje. Šalyje atsiranda vis daugiau senovinės technikos, vis daugiau didelių vaikų įsigyja tokius žaislus, apie kuriuos svajojo jaunystėje. Todėl tokių automobilių savininkams norisi padaryti gražią ir įdomią šventę. Šias mano mintis itin palaikė Romas Tamulevičius, turintis klasikinių automobilių dirbtuves Prienuose ir mylintis klasikinius „Datsun“ automobilius. Jis pažadėjo, kad Istorinių automobilių ralyje dalyvaus 5-8 šios markės automobiliai, atvyksiantys ir iš kitų šalių.

Taigi, mūsų ralyje pirmiausiai atsirado „Datsun“ markė, o vėliau ralio parneriu tapo „Nissan“. Tai toks lemtingas atsitiktinumas, nes „Datsun“ prekinis ženklas priklauso „Nissan“. Pastarieji vyraus „Press ralyje“, o susirinkę „Datsun“ savininkai surengs galbūt net atskiras mono taurės varžybas“, - apie būsimą renginį pasakojo Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas ir ralio direktorius Valdas Valiukevičius.

Tad pirmą kartą „Press ralyje“ su žurnalistais varžysis ir istorinių automobilių vairuotojai, todėl ralio organizatoriai laukia istorinės technikos gerbėjų ir savininkų su originaliais automobiliais, kurių modeliai yra ne jaunesni kaip 1986 metų gamybos.

Istorinio ralio dalyviai varžysis tikslaus pravažiavimo rungtyse, orientavimosi varžybose bei turės atlikti specialias užduotis. Visas Istorinių automobilių ralis vyks ant asfaltinės kelio dangos.

Jau pirmąją „Press ralio“ dieną, penktadienį, istorinės technikos ekipažams reikės įveikti 250 km atstumą. Viso per dvi dienas bus nuvažiuota apie 400 km distancija, kurioje ralio dalyviai turės progą susipažinti su įvairiais istoriniais Lietuvos objektais bei turės patys atlikti įvairias užduotis.

Visas ralio maršrutas drieksis nuo Kauno iki jau vasaros ritmu pradėsiančios gyventi Palangos. Startas – birželio 2 dieną, 10 valandą, Kauno rotušės aikštėje, finišas – birželio 3 dieną, 14 valandą Vytauto gatvėje, Palangoje.

Apie „Press ralį“

Pirmą kartą surengtas 1996-aisiais, „Press ralis“ kasmet sulaukia kelių dešimčių žurnalistų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Suomijos ir kitų. Žurnalistai dvi dienas varžosi arba sportinėse (Sporto įskaitoje), arba orientacinėse (Turizmo įskaitoje) varžybose. Žurnalistų ralis šiemet vyks birželio 2-3 dienomis Lietuvoje – startas bus pasklebtas Kaune, o finišas – Palangoje.

Bendroje žurnalistų įskaitoje pergalę išplėšė ukrainietis Sergejus Kravecas su šturmanu Stasu Pelenskiy, pilotavę „Mitsubishi Lancer Evo X“, nuo pirmosios vietos pakylos nustūmęs daugkartinį ralio nugalėtoją Dainių Leonavičių.

Antrąją vietą užėmė Martino Dzeničio ir Kristapo Berzins ekipažas, ralyje dalyvavęs su „Ford Fiesta R2“.

Trečias bendroje žurnalistų įskaitoje liko Ramūno Fetingio ir Agnės Lauciuvienės tandemas su „Opel Corsa OPC“.

Su tokia programa XXI-asis Lietuvos žurnalistų autoklubo organizuojamas, analogų pasaulyje neturintis, „Press Rally 2016“ pasitiko 43 lenktynių maratono dalyvių ekipažus.

Pirmąją dieną ralio dalyviams iš viso teks įveikti 437 kilometrus, beveik 28 iš jų - greičio ruožuose „15min.lt“, vyksiančio Panevėžio autodrome, „Autoplius“ - Rygoje įsikūrusioje kartingų trasoje „333“, pagrindinio renginio rėmėjo „Continental“ vardo greičio ruože Bikerniekų automobilių ir motociklų sporto bazėje, šiemet švenčiančioje 50-ies metų įkūrimo sukaktį bei „Thule“, kuris vyks Siguldos lenktynių trasoje Estijoje.

Ekipažams, tarp kurių - ir Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos bei Suomijos atstovai, be rekordiškai ilgos trasos, paruošta dar viena naujovė - atstumus tarp kontrolės punktų ralio dalyviams padės įveikti ne kelio knygos, bet navigacinės sistemos.

Orientacinių rungčių ir laiko kontrolės punktų vietos bus nurodytos žemėlapiais bei GPS koordinatėmis, o pravažiavimas tarp punktų - neribojamas. Kiekvienas ekipažas taip pat privalo turėti fotografuojantį įrenginį, kurio prireiks atliekant orientacines užduotis, o visos dalyvių nuotraukos dalyvaus 15min.lt organizuojamame įspūdingiausios lenktynių akimirkos konkurse.

Daugartinis Press ralio nugalėtojas, dar nė vienų varžybų nepraleidęs Dainius Leonavičius su šturmanu Adomu Šablevičiumi tradiciškai dalyvauja sėdėdamas už „Toyota 86GT“ vairo. Automobilis, po variklio gaubtu slepiantis kiek daugiau nei 200 arklių kaimenę, pasižymi puikiu valdymu ir manevringumu. Vis dėlto, šių metų ralio trasos pasižymi greičiu, tad galingiausią žurnalistų įskaitoje automobilį vairuojantis Sergejus Kravecas su „Mitsubishi Lancer Evo X“ yra vienas iš pretendentų pasiekti nugalėtojų pakylą.

Renaldo Gabarto ir Vinco Gerdžiūno ekipažas šiemet vėl grįžo prie sėkmę nešančio 5 serijos „Volkswagen Golf Gti“, į jį išmainęs pernai metais vairuotą „Renault Clio“. Šių metų ralyje galima išvysti ir tokių automobilių kaip naujasis hibridinis „Toyota Prius“, vairuojamas ekologinės klasės automobilių įskaitos dalyvių iš Estijos Veli Valentinas Rajasaaras ir Margusas Vartonas arba OPC ekipiruotę turinčius, „išaštrintus“ „Opel Adam“ ir „Corsa“, vairuojamus „Opel-Autopilotas Team“ atstovių Lauros Fetingienės su šturmane Dovile Gedgaudaite bei Ramūno Fetingio ir Agnės Lauciuvienės ekipažo. „Kia“ komandoje šiais metais važiuoja Agnės Zacharevičienės ir Deivido Jociaus tandemas su modeliu „Ceed“.

Organizatorių teigimu, šiemetinis „Press ralis“ gali būti vadinamas žurnalistiniu „Dakaru“ - rekordiškai ilgos ir sudėtingomis trasomis pasižyminčios lenktynės bus ne tik įdomios, bet ir gali tapti iššūkiu net patyrusiems šio ralio vilkams.