Šio vakaro TV3 laida „Prieš srovę“ kvies pasiaiškinti, kodėl atrodo, kad tėvas, kaimynai ir neabejingi miesto gyventojai mato pavojų ir didžiulę neteisybę, o už tai atsakingos Lietuvos tarnybos – ne?

Lietuvio ir jo žmonos Olgos, kurios vardas laidoje pakeistas, meilės istorija prasidėjo taip, kaip ir daugelis kitų – romantiškai. Tada Algirdui nekilo įtarimų, kad kada nors ateis skyrybos, o po jų – neįtikėtini grasinimai ir netgi rizika visiems laikams netekti galimybės stebėti, kaip auga bendras jų vaikas.

Su Olga Algirdas susipažino internetu, kai gerai uždirbantis vyras dar gyveno Londone, o būsima mylimoji – Irkutske. Vyro manymu, moteris savoje šalyje buvo įklimpusi į didžiules skolas, todėl puoselėjo svajonę pabėgti į Europos Sąjungą. Galbūt dėl to Olga tikino vyrą, kad jį pamilo jau pirmojo pokalbio metu.

Algirdas savo mylimajai visuomet stengėsi būti geras vyras, o apakintas meilės, netgi atleido po nosimi užmegztą romaną. Galiausiai jis apmokėjo ir brangų žmonos gydymą, kad tik ji galėtų pastoti. Vyras taip svajojo išlaikyti Olgą šalia savęs, kad vėliau netgi kentė jos simpatijas agresorės šalies vadovui. Algirdo nestabdė net tai, kad tuo pat metu jis pats gelbėjo žmones iš Ukrainos.

Galiausiai vyras suprato, kad prieš viską užsimerkti nebegali – tuomet jo santuoka subyrėjo. Suprasdamas, kad vaiko negalima atskirti nuo mamos, Algirdas sutiko, kad dukra gyventų su Olga. Teismas tąkart tėvui jokių apribojimų matytis su vaiku neskyrė, tačiau, laikui bėgant, Algirdas savo dukrą matė vis mažiau ir mažiau. Vyrui ėmė atrodyti, kad buvusi žmona tyčia vaiką slepia, galbūt nujausdama Valstybės saugumo departamento dėmesį.

Siekdamas, kad teismas nustatytų grafiką, kada jis galėtų matytis su vaiku, Algirdas kreipėsi į advokatę. O netrukus po to sužinojo, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nustatė ir pateikė išvadą, kad buvusi Algirdo žmona Olga savo veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybei, tad turi būti deportuota.

VSD išvadoje rašoma, kad šis žmogus pasižymi prokremliškomis pažiūromis ir jas aktyviai reiškia, laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių ir palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra Rusijos karinėse pajėgose.

„VSD išvadoje rašoma, kad šis žmogus pasižymi prokremliškomis pažiūromis ir jas aktyviai reiškia, laikosi įsitikinimo, kad rusai yra skriaudžiami nacių ir palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra Rusijos karinėse pajėgose“, – laidoje vardins Algirdo advokatė.

Tačiau ir čia dar ne viskas. Olgą Jonavoje pažįstantys žmonės ėmė kalbėti išgirdę jos grasinimus. Neva, jeigu jai nebus leista vaiko išsivežti kartu į Rusiją, moteris grasina pavojumi tiek savo, tiek ir vaiko gyvybėms.

Šį antradienio vakarą laidos komanda nuspręs išsiaiškinti, kaip šią informaciją vertina Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Žiūrovai išvys, kaip vietoje to, kad paaiškintų viską tėvui, tarnyba netrukus iškvies policiją – tiek tėvui, tiek ir žurnalistams.

Kur šiandien yra Algirdo vaikas? Kodėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba draudžia tėvui pasimatyti su dukra ir netiki jo buvusios žmonos grasinimais? 

Laida „Prieš srovę“ – antradieniais, 19.30 val. per TV3.

Šį vakarą, 19.30 val.,  TV3 laidos „Prieš srovę“ žiūrovai išgirs šokiruojančią istoriją. Patekusi į avariją, jauna medikė Ilona į pagalbą pasikvietė savo mamą. Tačiau tai, kas nutiko tuomet, kai į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, šiandien abiem moterims kelia ne tik pyktį, bet ir baimę. Abi moterys atskleidžia bijančios Lietuvos policijos. Ir jei ne praeivio filmuoti kadrai, vargu, ar šiandien pavyktų patikėti, jog tiek Ilona, tiek jos mama pasakoja tiesą. 

Viduryje baltos dienos praeivio užfiksuoti vaizdai iš tiesų kelia ne vieną klausimą. O pamatęs šią filmuotą medžiagą, susimąstys net garsus teisininkas, teisėsaugos ekspertas Valdemaras Bužinskas.

Apie visą įvykių grandinę pasakojimą žiūrovai išgirs iš pirmųjų lūpų – 35 metų medikės Ilonos ir jos mamos Reginos.

Kaip laidoje atskleis moterys, ši istorija įvyko Kaune, Pramonės prospekte, kai netikėtai įvyko avarija. Jos metu niekas nesusižeidė – tik susidūrė ir buvo šiek tiek apgadinti trys automobiliai.

Mačiau, kaip mano mamos veidas ėmė mėlynuoti. Kaip medikė supratau, kad tai – širdies sutrikimo požymis. Maldavau pareigūno atsipeikėti.

Ilonos skambučio sulaukusi Regina tąkart atvažiavo į avarijos vietą dukros palaikyti. O atvykusi išgirdo, kaip kitų dviejų automobilių vairuotojai jos dukrą – trečiojo automobilio vairuotoją – puola. Neva, būtent ji dėl avarijos kalčiausia.

Reginą kaltinimai nustebino, o kadangi iki tol nė vienas vairuotojas nebuvo iškvietęs policijos, numerį 112 ji surinko pati. Tačiau šiandien tą akimirką, kai į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, Regina prisimena kaip tokią neteisybę, kokios nebūtų sapnavusi net baisiausiame košmare. Moteris sėdėjo dukters automobilyje, kai staiga prie jo pripuolęs vienas pareigūnas atidarė mašinos dureles ir ėmė vilkti moterį lauk. O netrukus surakino ir antrankiais.

„Mačiau, kaip mano mamos veidas ėmė mėlynuoti. Kaip medikė supratau, kad tai – širdies sutrikimo požymis. Maldavau pareigūno atsipeikėti“, – pro ašaras pasakos Ilona.

Tačiau pareigūnas liovėsi tik tada, kai, pasak Ilonos, ji ėmė kviesti greitąją, kuriai pasakė, kad pareigūnas smurtauja, ir jos mamai yra reikalinga skubi pagalba. O kodėl pareigūnas taip pasielgė, Ilona nesupranta iki šiol.

To nesupranta ir nukentėjusi Regina. „Jaučiu emocinį sukrėtimą. Atrodo, kad pabuvau kažkokiame siaubo trileryje… O dabar netgi bijau miegoti. Juk, ką aš žinau – gal jis ateis? Jis turi ginklą! Jei jis taip neadekvačiai su manimi pasielgė, jis bet kada gali ir vėl pasielgti taip pat. Jis žino mano adresą, vardą ir pavardę – jis žino viską. Pasitikėjimo tikrai nėra“, – apie policijos pareigūno protrūkį kalbės Ilonos mama Regina.

Šiuo metu situaciją tiria Imuniteto valdybos pareigūnai, tačiau atsakymų, kodėl prieš niekaip su įvykiu nesusietą moterį buvo panaudotas smurtas, norisi jau dabar. Kodėl pareigūnas galėjo imtis specialių priemonių prieš beginklę vyresnio amžiaus moterį?

Ne ką mažesnę nuostabą šis įvykis ir jo eiga kelia ir teisėsaugos ekspertui, žinomam advokatui V. Bužinskui. Susipažinęs su šiuo žurnalistiniu tyrimu, pastarasis akcentuos viešumo svarbą. Teisininkui įspūdį padarys ne tik praeivio filmuota įvykio medžiaga, kurioje matyti žiaurus policininko elgesys su pusamže moterimi. Patyręs teisininkas nemažiau stebėsis ir policijos atstovės atsakymais į žurnalistų užduodamus klausimus.

Šiandien Arvydas mėgaujasi gyvenimu – jam pavyko pergudrauti net tokią žiaurią ligą kaip vėžys. O penktosios vedybos su dabartine žmona Jolanta atnešė visa tai, ko ankstesnėse santuokose nebuvo.

Tačiau tas laikas, kai Arvydas įsimylėjo Jolantą, tuo pat metu vyrui buvo ir pats sunkiausias. Įkalbėtas šeimos gydytojo, iliuzionistas profilaktiškai pasitikrino sveikatą, o tada išgirdo tai, kuo iš pradžių nenorėjo tikėti – juk jokių sveikatos sutrikimų nejautė! Tad prireikė antrojo, papildomo tyrimo, kuris galutinai patvirtino – A. Stonys serga prostatos vėžiu. „Treji metai iki mūsų su Jolanta vestuvių buvo išbandymas – ne tik meilės jausmų, bet tai buvo ir atkaklios kovos su vėžiu metas. Ar būčiau laimėjęs šią kovą be Jolantos? Tikėtina, kad būčiau palūžęs“, – šiandien neslepia Arvydas.

Jo žmona Jolanta laidoje tikins, kad jie su Arvydu – tarsi dvi skirtingos to paties obuolio puselės, kurias į vieną sujungė likimas. Arvydas antrins – jei Jolantą būtų sutikęs anksčiau, tikėtina, pirmų keturių santuokų nebūtų buvę, ir dabar nereikėtų teisintis, dėl ko jis vedė net penkis kartus.

Tą momentą, kada tu sužinai diagnozę, atrodo, kad viskas yra baigta.

Tai išgirdusi, Mia sureaguos mįslingai – tarsi juokais, tarsi rimtai prabils apie trečiąsias savo vedybas. Žinoma moteris netgi ir Arvydui patars dėl santuokų skaičiaus nesijaudinti: „Baikit, aš jau ir trečią kartą planuoju tekėti, tai čia tie penki kartai. Linkėčiau sau, kad tas trečias kartas būtų paskutinis“, – paslaptingai besišypsodama sakys ji.

Šį vakarą A. Stonys atviraus ir apie su įsimylėjimu ateinančius pavojus bei pirmąjį pasimatymą su penktąją žmona Jolanta. Taip pat jis atvirai atskleis priežastį, kodėl pirmiausiai su Jolanta nusprendė pagyventi trejus metus, o tik tuomet atšoko vestuves.

Visgi, šiandien žiūrovai išgirs ne tik apie meilę. Eidama į susitikimą su žinomu iliuzionistu, Mia tikrai nesitikėjo, kad juos su Arvydu sieja nemažai bendro, bei kad jautrus žinomo vyro pasakojimas apie jį užklupusią onkologinę ligą ir pačiai moteriai sukels stiprius jausmus.

Viešai iki šiol Mia apie tai nekalbėjo, tačiau prieš  kelis mėnesius vėžio diagnozė palietė ir jos šeimą. „Pasirodo, kad ne tokia aš ir tvirta“, – braukdama ašaras ir dalindamasi išgyvenimais apie brangų šeimos narį, sakys Mia.

Padrąsinta visa tai įveikusio Arvydo, Mia pridės: „Tą momentą, kada tu sužinai diagnozę, atrodo, kad viskas yra baigta. Tada tu pereini per visą tą mėsmalę ir supranti, kad baigta, vis dėlto, ne viskas. Įsivaizduoju, kad viskas galėjo baigtis daug blogiau, negu dabar. O dabar viskas tikrai yra pakankamai gerai. Bet visada kalbu su atsarga“.

Laida „Prieš srovę“ – antradieniais, 19.30 val. per TV3.

Jurijų į svečius pakvietusi Nijolė nesitikės, kad pamatęs jos svajonių namus, jis šitaip stebėsis. Tačiau pačios Nijolės gyvenimas, pažymėtas pačių įvairiausių įvykių, nė kiek nepanašus į svajonę. Ir kitaip, nei galvojo Nijolę „X faktoriaus“ scenoje išvydę žiūrovai, ne visi jie švelnūs ir gražūs.

Stebėdamas Nijolę, J. Smoriginas žavėsis reginiu, kokio mūsų visuomenėje dažnai tikrai nepamatysi – būdama vyresnio amžiaus, Nijolė nevengia dėvėti trumpų suknelių ar sijonų ne tik scenoje, bet ir kasdien. „Jei man gražu, niekas manęs neperkalbės“, – juoksis laidoje Nijolė ir pasakos, kad šis jos atkaklumas – ne iš linksmo gyvenimo.

„Išsiugdžiau save tada, kai mokiausi internete. Buvau sau ir mama, ir tėtis – turėjau susitvarkyti savo gyvenimą pati, nes tėtis buvo miręs, o mama mane atidavė į internatą. Auklė man dar tada pasakė, kad esu drąsi ir pernelyg savimi pasitikinti. Aš galvojau, kad turiu taip elgtis – juk niekas kitas už mane nepastovės. Visada, jei man blogai, stoviu kaip tvora. Man sakydavo, kad esu per daug išdidi, bet tai ne išdidumas – pasitikiu savimi ir žinau, ką darau“, – sakys J. Smoriginui Nijolė.

Ne ką mažiau žinomą vyrą priblokš skoningos, ir, akivaizdu, ne pigiai kainavusių namų erdvės. „Čia galima rengti pokylius!“ – netgi įsisvajos jis, bet Nijolė gebės atitraukti Jurijaus mintis nuo šokių ir įkalbinti jį uždainuoti.

„Aš pamirštu žodžius! Aš negaliu dainuoti!“ – spyriosis Jurijus, bet 60-metei, nepabūgusiai užlipti ant didžiosios ir ne vieną žvaigždę sukūrusios „X faktoriaus“ scenos, visai nebaisūs tokie atsikalbinėjimai. Jurijui neliks, kur trauktis – teks prisiminti, kaip skamba jo paties balsas.

Pasakodama apie savo namus, kaip jiems taupė pinigus ir kaip juos statė kartu su vyru, Nijolė nė kiek nesibaimins Jurijaus klausimo apie pinigus. Laidoje moteris paaiškins, kad niekas nieko už „ačiū“ jai nedavė. Po tėvo mirties moteris augo skurdžiame internate, o su mama pasimatydavo tik retsykiais, kai mama tam rasdavo laiko. „Bet aš nieko nekaltinu, niekam nepriekaištauju. Nes tik per tokį gyvenimą vaikystėje gavau neįkainojamą pamoką – jei kas nors gali sukurti tau laimę, tai tik pati“, – sakys ji.

Nijolės namas tikrai įmantrus – čia įdiegtos modernios vėdinimo ir šildymo sistemos, o namų interjerui Nijolė samdė dizainerę. „Panašu į beprotybę?“ – sakys Nijolė ir J. Smoriginui atskleis, kaip kartu su vyru, su kuriuo santuoka trunka net 40 metų, jiems pavyko viso to pasiekti.

„Kitam nereikia nieko, o man visą laiką visko reikia. Nesu goduolė – tiesiog įdomu gyventi, kai vis kažką planuoji, kuri. O kai žmogui nieko nereikia, jis tik klausosi, kas kur suskaudo. Man irgi suskausta, bet aš nekreipiu į tai dėmesio. Jokių vaistų negeriu. Esu optimistė – svarbu, kad nebadaujame ir galiu džiaugtis tuo, ką turiu“, – užtikrintai sakys ji.

Kodėl Nijolė iš tiesų ėjo į „X faktorių“? Kodėl nepasirinko dainininkės profesijos nuo pat pradžių? Kokia yra jos namų Telšiuose paslaptis? Galiausiai, kaip skamba uždainavusio J. Smorigino balsas?

Atsakymai į visus klausimus – jau šiandien, 19.30 val., laidoje „Prieš srovę“ per TV3.

Noras dalytis

Susitikime su skaitytojais autorė pasidalijo mintimis apie žmogaus situaciją ir poziciją šiuolaikiniame postmoderniame pasaulyje, kuriame humanizmo vertybes ir pasaulėžiūrą veikia posthumanistinis požiūris, gyvenimas tampa komplikuotas ir painus dėl nuolatinio skubėjimo, darbų gausos, žmogaus psichiką veikiančio susvetimėjimo, emocinės įtampos, socialinės atskirties, ypač išryškėjusios pandemijos metu.

Anot J.Sučylaitės, knygos gimimą lėmė ne tik racionalios priežastys, bet ir vidinės – noras pasidalyti poetinės terapijos ir biblioterapijos patirtimi ir žiniomis su plačiąja visuomene. Autorė sako norėjusi informuoti auditoriją apie dažnėjančias nepageidaujamas būsenas (depresines, nihilistines, vienišumo ir kt.) ir atgręžti žvilgsnį į dvasinį pasaulį, į save, netiesiogiai paskatinant susimąstyti ir iš naujo atrasti gyvenimo ir būties prasmę. Žmogus turi kurti vidinį vientisumą, rasti laiko savivokai.

Autorė neignoruoja praeities ir jos neišmeta į istorijos šiukšlyną. Iš naujo išgyvenus traumas ir sunkumus, ištyrinėjus jų atsiradimo priežastis ir padarinius, atsiranda laisvės pojūtis. Laisvės nuo praeities negatyvumo. Atsidūrus dabarties ribinėje situacijoje, prisiminimai gali padėti įgauti stiprumo ir tvirtybės – jei išbuvai tada, išbūsi ir dabar, nes tavo ego stiprus ir pajėgus rasti kelią iš tamsos į šviesą.

Taikydama poetinę terapiją psichoterapeutė parenka tinkamus eilėraščius, iš jų paimdama žodį-raktą klientų vidui atverti, užslėptoms, neretai pasąmonėje slypinčioms nuoskaudoms atskleisti, jiems prakalbinti.

Leidėjų nuotr.

Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, kartu ir kito. Žmogus yra socialinė būtybė, jo prigimtyje slypi poreikis bendrauti, būti išgirstam, pripažintam ir suprastam. Patyrimo ir žinių dalyboms būtinas atvirumas bei nuoširdumas – tikrumas, natūralumas, bendravimas nusimetus kaukes, kuriomis prisidengiama, po jomis slepiamasi, kurios patogios ir sukuria saugumo iliuziją.

Dalijimasis savo patirtimi, savo nuodėmių, skaudulių, nerimo ir visokių kitokių būties rūpesčių išpažinimas dialogo ar polilogo metu – abipusis, tad psichoterapeutui ar kitam terapijos dalyviui kyla pavojus prisiimti kalbančiojo naštą ar jos dalį, todėl labai svarbu paskui skirti laiko sau vidinei harmonijai atkurti.

Gydanti kūryba

J.Sučylaitė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti poetinės terapijos metodą psichikos sutrikimų patiriantiems žmonėms. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją "Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui", 2012 m. išleido monografiją "Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla) ir metodinę knygą su bendraautore L.Švediene "Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla).

2004 m. J.Sučylaitė buvo įvertinta Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už poetinės terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje (įteikta JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos konferencijoje). 2017 m. Birštone įkūrė Lietuvos biblioterapijos asociaciją, tapo jos prezidente. Šios asociacijos taryboje yra ir Birštono bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, o bibliotekos internetiniame biblioterapijos skyriuje įdėta programėlė "Medicininė biblioterapija".

Klaipėdos universiteto leidyklos išleista knyga "Prieš srovę" parašyta eseistiniu stiliumi, tačiau joje nėra paviršutiniško kalbėjimo, pseudomoksliškumo. Monografija parengta remiantis teorinėmis ir praktinėmis mokslinėmis žiniomis. Teiginiai argumentuojami ir iliustruojami Lietuvos bei užsienio rašytojų kūriniais, literatūrologų įžvalgomis, publikacijomis žiniasklaidoje, garsių filosofų, antropologų, psichoterapeutų ir kitų sričių mokslininkų darbais, J.Sučylaitės praktika, praktikos tyrimų rezultatų analize, klientų pasisakymais, pastebėjimais apie poezijos ir kūrybinio rašymo įtaką būsenų kaitai.

Medžiaga išdėstyta dalykiškai ir konstruktyviai. Atskiruose skyriuose analizuojama globalaus pasaulio žmogaus etinio rūpesčio problema, jausmų, dvasinės pagavos ir kalbos sąsajos, išmanioji aplinka – technologijų įtaka komunikacijoje, savivokoje, aptariamas lėtojo skaitymo bei refleksijos efektyvumas, tapatybės paieškų keliai ir klystkeliai, susvetimėjimo padariniai, profesinio perdegimo sindromas, psichosomatinės ligos.

Impulsas ieškoti ir pažinti

Kiekvienas knygos skyrius apibendrinamas, pateikiamos išvados. Tačiau skaitytojas čia neras recepto, kaip susikurti gyvenimo prasmę, kaip tapti laimingam ir džiaugtis būtimi. Nėra meditacijų rekomendacijų, pamokymų ir pagrūmojimo, įprastinių ugdomojo vadovavimo seminarų tiesų, populiariai sugrupuotų ir sunumeruotų, nekvestionuojamų taisyklių. Skaitytojas yra gerbiamas, tikima jo vidinėmis galiomis. Suvokėjui savaime iškyla daugybė klausimų ir temų pamąstymui, pažadinamas smalsumas išsamiau pasidomėti tiek poetinės terapijos metodu, tiek pasigilinti į save ir savo sociokultūrinę aplinką, ryšius su kitu.

Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, tuo pačiu ir kito.

J.Sučylaitė žmonių tarpusavio santykius tyrinėja egzistencialisto Martino Buberio dialogo aš-tu koncepcijos kontekste, remiasi Carlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės ir archetipų teorija, Alfredo Adlerio teorijomis, Abrahamo Haroldo Maslovo piramide ir daugybės kitų pripažintų mokslininkų teorijomis, kurie analizuoja išorinio ir vidinio pasaulio koreliaciją, egzistenciją ir transcendenciją, psichologiją, apskritai – šiuolaikinį pasaulį ir žmogų jame, kaip neatskiriamą gamtos dalį, gamtos, kurią žmogus siekia padaryti pavaldžią ir nuo kurios besąlygiškai priklausomas.

J.Sučylaitės knyga "Prieš srovę" skleidžia šviesą. "Tampame tuo, ką kuriame, o tamsa dažnai mus paliečia, ir nieko kito kartais nelieka, kaip šviesti pačiam iš savęs. Tamsa ateina iš politinių traumų, iš pažeisto žmogiško orumo, mirtinos ligos, iš teroro, sadizmo, diktato, ką man galvoti, jausti, iš neaprėpiamo kosmoso. Šviesa visada kalba meilės vardu", – sako ji.

Monografiją perskaitęs suvoki, kad jau nebūsi toks, koks buvai prieš paimdamas ją į rankas, nes užtekstinis slėpinys pažadino kažkokias vidines tiesas, kurioms įsisąmoninti reikia stabtelėjimo. Skirkime laiko sau – referuoja psichoterapeutė J.Sučylaitė, neleiskime užgesti vidinei šviesai.

„Kaip žmonės patenką į jūsų laidą?“, – klausė laidos viešnios Justinas Jankevičius

„Visaip patenka žmonės į laidą „Prieš srovę“. Būna, kad patys paskambina, būna, kad patys paskundžia, būna, kad mes ilgai ieškome ir randame. O yra vienas adresas Gedimino prospekto gale, kur nieko ieškot nereikia, reikia tik atvažiuot“, – šmaikštavo A. Kudabienė.

Audrė pasakojo, kad laidos „Prieš srovę“ redakcija kasdien sulaukia apie dešimt skambučių su įvairiais prašymais ir istorijomis. „Būna, kad žmonės  nepasikuklina paskambint ir trečią valandą nakties, pavyzdžiui, dėl to, kad „vaikų teisės“ atėmė vaikus. Bet, dažniausiai, kai ryte mes patys paskambiname, jau viskas būna gerai“, – sakė Audrė.

Laida  ne kartą demaskavo įvairius apgavikus ir šarlatanus. Audrė „Gero vakaro šou“ studijoje papasakojo ne vieną tokį nutikimą, pavyzdžiui, apie garbaus amžiaus senjorę, kuri padėjo atskleisti telefoninius sukčius: „Man paskambino anūkas, kad pateko į nelaimę. Bet aš neturiu anūko, dėl to skambinu jums“, – pasakė moteris, paskambinusi Audrei.

Kitas nutikimas – apie pagyvenusį vyrą, nepagailėjusį įspūdingos sumos būrėjai, kad ši padėtų susigrąžinti jauną žmoną... Audrė galėtų pasakoti ir pasakoti tokias istorijas. 

Ką Audrė atsakys į kitus Mindaugo ir Justino provokuojančius klausimus? Kiek ir kas jai daugiausia siūlė, kad laida neišvystų dienos šviesos? Ar galėtų dirbti būrėja? Ar Mindaugas gražus vyras? Kokios užduotys ir išbandymai jos laukė „Gero vakaro šou“ studijoje – žiūrėkite šiandien, 19.30 val. per TV3.

Mia publicistikos laidos darbą papildys ne tik savomis idėjomis, bet ir tiesioginiu dalyvavimu.

„Jau seniai svajojau išbandyti savo jėgas televizijoje. Laidą „Prieš srovę“ pasirinkau neatsitiktinai – tai, mano nuomone, viena iš profesionaliausių šio žanro laidų Lietuvoje. Jie visuomet išklauso visas nuomones, gerbia ir myli žmones. Galutinai apsispręsti man nebuvo sunku susitikus su šios laidos šeimininke Audre Kudabiene. Man buvo suteikta daug laisvės, kuriant šioje laidoje savąją rubriką. Viena kitą, supratome iš pusės žodžio ir susitarėme dėl visko  per 10 minučių“, – komentavo Mia.

Pasak ilgametės laidos kūrėjos ir vedėjos Audrės Kudabienės, tai, kad TV laida gyvuoja jau net dvidešimt metų, rodo, jog jos eskaluojamos temos yra aktualios visuomenei, problematika artima. „Vis tik negalime užmigti ant laurų, nuolat galvojame, kaip galėtume sudominti žiūrovą, koks turinys jiems būtų aktualus, todėl pravartu karts nuo karto atsinaujinti ir įsileisti naujus žmones, naujas idėjas, naują požiūrį. Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas su Mia praturtins mūsų laidą ir ji taps dar patrauklesnė žiūrovams“, – sakė Audrė Kudabienė.

Mią laidoje „Prieš srovę“ išvysite jau ateinantį antradienį (sausio 29 d.):

P. Gražulis atsakingai ruošėsi šiam žingsniui – nupirko dukrytei žaislą, skrupulingai rinko gėlių puokštę Birutei. „Noriu atsiprašyti, susitaikyti dėl vaiko interesų, kad jis galėtų oriai augti“, – savo sprendimą komentavo vyras. „Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio. Įvyko taip, kaip įvyko, dabar ji yra mano vaiko motina“, – pridūrė jis.

P. Gražulis yra gerai žinomas politikas, žmonės jį atpažįsta, tačiau savo ketinimų vyras nei slėpė, nei gėdijosi. Nors Palangoje buvo dar gausu poilsiautojų, politikas, nešinas didžiule gėlių puokšte ir dovanų maišeliu mielai bendravo su jį užkalbinusiais praeiviais.

Kokia bus Birutės reakcija, kai išvys buvusį mylimąjį? Ar ją sugraudins gėlės ir dovanos mažylei? Kaip apibūdins užplūdusius jausmus? Ko jau ko, bet tokio žingsnio iš Seimo nario jauna moteris nesitikėjo. Jau netrukus prieš laidos kamerą moteris duos vieną nuoširdžiausių interviu. Ji neslėpdama papasakos, ką pajuto išvydusi Petrą, o žiūrovai sužinos, ar moteris jam atleis.

Kita ne mažiau jaudinanti istorija apie vaikus nutiko Utenoje. Čia gyveno mama su mažamete dukryte. Netikėtai vieną dieną moterį ištiko rimtos ligos priepuolis ir ji buvo išvežta į ligoninę. Mergytę globoti nedvejodama apsiėmė močiutė. „Myliu anūkėlę kaip savo dukrą“, – sakė Lima Dačkevičienė.

Deja, įstatymų pinklės ir skirtingų tarnybų skirtingos tų įstatymų interpretacijos lėmė tai, jog mergytė buvo atiduota globoti visiškai svetimiems žmonėms.

Ar pavyks viltį praradusiai močiutei išsiaiškinti su valdininkais ir atgauti mylimą anūkėlę?

Atsakymus sužinosite šį vakarą laidoje „Prieš srovę“ 19.30 val. per TV3.

Į laidos „Prieš Srovę“ redakciją kreipėsi kaunietė Dalia, kurios vyras Nerijus ir tapo dramatiškų įvykių dalyviu bei liudininku.

„Vaikų teisių tarnyba žino, kaip ši moteris geria ir kaip vaikų neprižiūri. Kur jų akys, ką valdininkai galvoja, kai vaikas maldauja – „mamyte, nemušk, mamyte, baik, baik“, – apmaudo dėl aplaidaus atsakingų tarnybų darbo neslėpė Dalia.

Lemtingąjį vakarą, nuvykęs pas savo buvusią sugyventinę Dalios vyras Nerijus ją rado neblaivią. Moteris paprašė 10 eurų mainais į galimybę išsivežti sūnų. Tačiau, pasak Nerijaus, negavusi pinigų, ji puolė mušti buvusį sugyventinį. „Ji trenkė man su džiovykle, po to su gėlių vazonu per kojas. Daužėsi it kokia beprotė. Bet baisiausia tai, kad šalia stovėjo vaikas ir viską matė, maldavo mamos nustoti“, – bekalbant Nerijaus akyse pasirodė ašaros.

Baisiausia tai, kad šalia stovėjo vaikas ir viską matė, maldavo mamos nustoti.

Vyras iškvietė policiją. Tačiau į areštinę buvo uždaryta ne smurtavusi moteris, o Nerijus, mat prieš pareigūnams įžengiant į namus vos ant kojų bepastovinti moteris spėjo trenkti galvą į sieną ir pasiskundė buvusi sumušta.

Tačiau kodėl tą naktį Kauno policijos pareigūnai nepasivargino patikrinti moters blaivumo, nors su ja tuo metu buvo net trys mažamečiai vaikai? O kitą dieną Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai konstatavo, kad buvusi Nerijaus sugyventinė, iš kurios anksčiau jau kelis kartus dėl girtavimo buvo atimti vaikai, esą šiuo metu nebevartoja alkoholio...

„Aš ją esu mačiusi visokią. Mačiau, kaip ją vėlai vakare tįsia jos dešimtmetis sūnus, nes ji pati nebeįstengė paeiti. Ji buvo visiškai girta ir purvina. Kitą kartą mačiau, kaip ji mažiausiai vos kelių mėnesių dukrai keičia sauskelnes, tačiau vaikas krenta žemyn galva nuo sofos“, – prisimena Dalia.

Ar Kauno miesto Vaiko teisių skyrius pripažins, kad tokia situacija, kai vaikai paliekami girtaujančios motinos namuose, yra jų darbo brokas, kuris vieną dieną gali baigtis kraupia nelaime ir kokią versiją pateiks pati buvusi Nerijaus sugyventinė? Laida „Prieš srovę“ – šiandien 20 val. per TV3.