Vyriausybė pritarė, kad būtų naikinamas Privatizavimo fondas. Priežastis – itin sumažėjusios privatizavimo apimtys ir fondo pajamos. Privatizavimo fondo likutį ketinama pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Į jį pateks ir pusė ateityje gaunamų pajamų iš privatizavimo. Likusi privatizavimo pajamų dalis keliaus į kitas biudžeto finansuojamas programas.

Sprendimas naikinti fondą yra pagrįstas bent jau technokratiniu požiūriu, kad formuoti atskirą fondą, kurio pajamos – vos pora milijonų, – netikslinga. Tačiau labai tikėtina, kad sprendimas – ne vien technokratinis, jis atspindi ir pasirinktą strategiją valstybinio turto atžvilgiu. Privatizavimas nebėra prioritetas, greičiau priešingai – valstybinės nuosavybės plėtra yra prioritetas. O tai neramina.

Šiandien, laimei, nebereikia nuo nulio įrodinėti, kokia laisvei, progresui ir gerovei yra svarbi privati nuosavybė. Tik dėl to, kad Lietuvoje sparčiai vyko privatizavimas, taip greitai pavyko priartėti prie išsivysčiusių šalių, o pagal kai kuriuos gyvenimo kokybės rodiklius – ir pralenkti. Šiandien susiduriame ne su visišku privačios nuosavybės neigimu, bet su „trečiojo kelio“ paieškomis. Norima privačios nuosavybės privalumus pritaikyti valstybinės nuosavybės struktūrose ir taip nušauti du zuikius: ir užtikrinti „viešąjį interesą“, ir sukurti efektyviai veikiančias įmones.

Štai, pavyzdžiui, nepriklausomos valdybos valstybės ir savivaldybių akcinėse bendrovėse yra tokių pastangų pavyzdys. Tai, be abejo, yra geriau, nei totalus politinis valdymas, bet net ir prie didžiausių pastangų ir geriausių norų neužtikrina to rezultato, kurį duotų visiškai privati nuosavybė.

Praktinių įrodymų jau yra – Vilniaus šilumos tinklų nepriklausomi valdybos nariai atsistatydino, kiek anksčiau tai padarė ir nepriklausomi Lietuvos jūrų laivininkystės valdybos nariai. Priežastis – politikos diktatas, įvairios jo formos. Padorūs valdybų nariai atsistatydina, o kiek jų tęsia darbą, asimiliuodamiesi su valstybinio valdymo sistema?

Taip pat yra klaidinga teigti, kad jau išsemti privatizavimo rezervai, kad nebeliko, ką būtų galima perleisti į privačias rankas. Vidury nakties pažadinkite iš miego bet kokių ideologinių pažiūrų ekonomistą, ir jis jums išpyškins, kad švietimas, sveikatos priežiūra, komunalinis ūkis yra tipinės, visus požymius atitinkančios privačios gėrybės. Jos dabar yra sutelktos valstybės rankose ne todėl, kad kitaip neįmanoma ar kad taip efektyviau, ar moraliau, o tik dėl to, kad tam tikru momentu istorijoje valdžia dėl skirtingų priežasčių uzurpavo šias žmogui itin svarbias sritis.

Uzurpavo todėl, kad norėjo pažadėti žmonėms rojų žemėje, sukuri iliuziją ir taip pratęsti savo kadenciją. Privačių sistemų suvalstybinimai yra ne tik totalitarizmo, bet, deja, ir demokratijos palydovas, tiksliau – pašalinis jos padarinys, kurio, norint, galima išvengti.

Grįžtant prie vyriausybės sprendimo naikinti Privatizavimo fondą, labai svarbu užtikrinti, kad su fondu nebūtų palaidota ir pati tolimesnio privatizavimo idėja.

Uostamiesčio savivaldybei šiemet pavyko parduoti daugiau savo turto. Į privatizavimo fondą surinkta tris kartus daugiau pinigų nei praėjusiais metais.

Trečiąjį šių metų ketvirtį uostamiesčio savivaldybė pardavė tris objektus. Bendra jų vertė siekė 471,5 tūkst. litų. Brangiausiai buvo parduoti trys butai, esantys Puodžių gatvėje. Už juos gauta 206,2 tūkst. litų.

Už administracines patalpas Liepų gatvėje gauta 140,1 litų, pirminės sveikatos priežiūros centro pastatą, esantį Švyturio gatvėje – 125,2 tūkst. litų.

Po šių sandėrių į privatizavimo fondą buvo surinkta apie 2,650 mln. litų. Praėjusiais metais ši suma siekė apie 724 tūkst. litų.

„Šiemet buvo parduota daugiau turto. Didžiausios sumos buvo gautos už įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ akcijų paketą, kuris parduotas pirmąjį pusmetį, negyvenamas patalpas Turgaus gatvėje“, – tvirtino Klaipėdos
savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Klaipėdos savivaldybės skyriai yra pateikę paraiškas, kad būtų skirtos lėšos iš privatizavimo fondo. 3 tūkst. litų prašoma privatizuojamų objektų parengimui pardavimui – turto vertinimui, spaudiniams apmokėti. Paaiškėjo, kad šiemet tam reikia daugiau lėšų nei planuota.

632,4 tūkst. litų prašoma Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos pirmo etapo įgyvendinimui. Už šiuos pinigus iškelti ir atnaujinti elektros energijos įrenginiai, pagal pasirašytą sutartį su LESTO.

Dar 140 tūkst. litų prašoma Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos pastato Reikjaviko gatvėje elektros instaliacijos ir apšvietimo  remonto darbams. Savivaldybė šį projektą finansuoja dalinai. Likusi suma gaunama iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

Jei miesto taryba skirs lėšas projektams, privatizavimo fonde liks 271,9 tūkst. litų. Anksčiau įvairiems projektams buvo skirta apie 1,602 mln. litų.

Miesto taryba yra patvirtinusi, kur gali būti naudojamos šio fondo lėšos. Daugiausia jos skiriamos projektų, kurie numatyti miesto strateginiame plane, įgyvendinimui, privatizuojamų objektų paruošimui pardavimui.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos gynybos biudžetas yra „pakankamai didelis“, ir papildomai galima skirti tik „kelis milijonus litų“.

„Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis. Sutinku su tais, kurie sako, kad krašto apsaugos finansavimui skirtos lėšos turi būti panaudojamos efektyviai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Pasak jo, šiemet krašto apsaugos finansavimą galima padidinti tik Privatizavimo fondo lėšomis, kurių gali būti „keli milijonai litų“, o ryškesnis padidėjimas įmanomas ne anksčiau kaip kitąmet.

Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. litų. Tai sudaro apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO. Sąjungininkai ne kartą ragino Lietuvą geriau finansuoti krašto apsaugą.

Reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį paragino dar šiemet išlaidas gynybai padidinti bent 100 mln. litų.

Ukrainos kaimynė Rumunija prieš mėnesį paskelbė šiemet gynybai skirsianti papildomai 700 milijonų lėjų - daugiau kaip pusę milijardo litų.

Šiaulių valdžiai nutarus rengti užsakomuosius skrydžius iš Šiaulių į Turkiją, tam nuspręsta skirti 350 tūkst. litų.

Savivaldybė pranešė, kad miesto taryba pritarė skirti lėšų oro uostui.

Pasak pranešimo, 100 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo skirta infrastruktūros plėtrai - bus rekonstruota automobilių stovėjimo aikštelė bei įrengta rūkymo zona.

Dar 250 tūkst. litų iš savivaldybės gaunamų dividendų bei kitų metų biudžeto bus skirta kelionių viešinimui - ant lėktuvo bus Šiaulių miesto herbas bei užrašas „siauliai.lt“.

Kauno valdantieji suplanavo, kad už įvairius parduotus objektus į Privatizavimo fondą šiemet įkris apie 7,5 mln. litų. Tiesa, šie planai labai trapūs, labiau primenantys akių dūmimą.

Nesėkmingų bandymų dešimtmetis

Liūto dalį – 3,9 mln. litų – Privatizavimo fonde užsimota gauti pardavus Stoties turgaus akcijas. Tačiau tokie užmojai verčia abejoti, nes Stoties turgaus akcijas savivaldybė bando parduoti jau dešimtmetį. Deja, visi bandymai buvo nesėkmingi, todėl tikėtis stebuklo vargiai galima.

"Ta pati istorija kartojasi jau ne pirmi metai. Kokia prasmė į Privatizavimo fondo sąmatą traukti Stoties turgaus akcijas, kurių vis tiek niekas nenupirks? Tik apgaudinėjame patys save", – ironizavo Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius.

51 proc. Stoties turgaus akcijų savivaldybė per dešimt metų nesėkmingai bandė parduoti 11 kartų. Pradinė jų kaina buvo 8,8 mln. litų. Dabar nuspręsta kainą mažinti iki beveik 3,9 mln. litų, nors kalbama, kad Šiaulių g. nebaigtų statyti Stoties turgaus statinių kaina gali siekti apie 10 mln. litų.

Prieš kelerius metus trys verslininkų grupės už šį akcijų paketą siūlė daugiau nei 9 mln. litų, tačiau procedūra mirtinai įstrigo. Bene didžiausia problema, kad 51 proc. akcijų paketas jokių reikšmingų galių valdant įmonę nesuteikia, nes bendrovės įstatuose nurodyta, kad sprendimus valdyboje galima priimti tik tuo atveju, jei jiems pritaria du trečdaliai valdybos narių. Didesnę dalį akcijų turinti savivaldybė valdyboje turi tik du balsus iš penkių.

Vis tiek ieškos pirkėjų

"Koks kvailys turi būti verslininkas, kad pirktų didžiąją dalį akcijų ir neturėtų sprendimo galios? Kažkas, matyt, gavo atlygį už taip suformuotą situaciją, ir niekas nenori to keisti. Deja, dabar jau sunku ką nors atsekti ir įrodyti", – svarstė tarybos narys G.J.Furmanavičius.

Miesto vadovai yra užsiminę apie galimą sąmokslą – aukcionai esą boikotuojami siekiant sumažinti akcijų kainą, tačiau akivaizdu, kad ir savivaldybė neskubėjo spręsti šio klausimo.
Kad situacija dėl Stoties turgaus akcijų nepalanki savivaldybei, pripažįsta ir Privatizavimo komisijos pirmininkas Židrūnas Garšva. "Gal teisininkai paruoš sutartis, leidžiančias parduoti nebaigtas statybas, bet kol kas dar pabandysime akcijas atiduoti aukcionui. Kainą jau peržiūrėjome ir sumažinome", – veiksmų planą dėstė Ž.Garšva.

Įmones saugo saviems

Savivaldybė surašė ir krūvą darbų, kuriuos ketina nuveikti už pinigus, gautus už privatizuotus objektus.

Sporto mokyklos laukia naujų sporto įrengimų ir nedidelių remontų. To tikisi ir kitos švietimo ir ugdymo įstaigos. Iš Privatizavimo fondo pinigų suplanuota prižiūrėti mieste esančius tiltus, patvarkyti kai kuriuos šaligatvius, kuriems vis nerandama lėšų. Bene daugiausia – 1 mln. litų – pasižadama atriekti įvažoms į gyvenamuosius kvartalus ir švietimo įstaigas tvarkyti. Visi šie planai greičiausiai išgaruos kaip dūmas, jeigu Privatizavimo fonde nebus pinigų. Tačiau didesnės vertės parduodamų objektų nėra – dažniausiai siūlomi butai avariniuose namuose, nedidelės sandėliavimo ar kitos negyvenamos paskirties patalpos.

"Daugiametė tendencija rodo, kad privatizavimo fondo sąmata įvykdoma maždaug trečdaliu, ketvirtadaliu, todėl dauguma planuotų darbų taip ir lieka be finansavimo", – pastebėjo liberalas Rimantas Mikaitis.

Privatizavimo fondas yra tarsi gelbėjimosi šiaudas miesto biudžeto sudarytojams, kurie jau ne pirmus metus įsigudrino kai kurias biudžeto išlaidas perkelti į šio fondo kišenę. Tarybos narys įsitikinęs: jeigu ne ši galimybė ir skolintos lėšos, 2014 m. savivaldybės biudžetą vargiai būtų pasisekę subalansuoti.

R.Mikaičio nuomone, norint įgyvendinti Privatizavimo programą, reikia nuosekliai dirbti: peržiūrėti savivaldybei pavaldžias įmones, kurios neturi nieko bendro su savivaldybės funkcijomis, ir leisti privatizuoti, kol jos dar sėkmingai dirba rinkoje, o ne tada, kai jau kabo ant bankroto bedugnės.

"Privatizavimo fondo sąmatos niekada neįvykdysime, jeigu pardavinėsime tik sandėliukus ir rūsiukus. Nesvarstoma parduoti savivaldybei pavaldžių įmonių akcijų, nes, matyt, jų resursų reikia partijoms, o darbo vietų – partijų nariams. Taip ir sukasi užburtas ratas", – įžvelgė R.Mikaitis.

Trūksta dokumentų

Privatizavimo komisijai vadovaujantis Ž.Garšva neabejoja, kad privatizuoti tinkamų statinių ir akcijų Kaune netrūksta. Anot jo, savo eilės laukia "Komunalinis butų ūkis", kuris į privatizuojamų objektų sąrašą jau buvo įtrauktas, bet vėliau iš ten išbrauktas. Planuojama parduoti paveldo saugomas "Ąžuolyno meškučių cirko" patalpas. Tikimasi, kad susidomėjimo sulauks patrauklios patalpos E.Ožeškienės g. Pirkėjų taip pat laukiama dviejų apleistų darželių pastatams S.Žukausko ir Partizanų g.

Pasak Ž.Garšvos, kol kas tie objektai neįtraukti į Privatizavimo fondo sąmatą, kad ji nebūtų dirbtinai išpūsta. "Tų objektų yra, tik reikia dirbti", – pastebėjo Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Pasiteiravus, kas nedirba, kad procesai taip ilgai užtrunka, Ž.Garšva mestelėjo akmenį į urbanistų daržą. "Patrauklių objektų negalime atiduoti į aukcionus, nes nesuformuoti sklypai, nesutvarkyti žemės dokumentai, ir tai tęsiasi metai iš metų", – rėžė Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Kitokios nuomonės laikos partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnė Aušra Ručienė. "Atrodo, kad Kaune jau viskas išparduota ir apmokestinta, bet juk turi būti kažkas ir miestui? Nesistengiama pritraukti investicijų. Susidaro įspūdis, kad tik užsiimame prekyba ir ieškome, ką dar brangiau galima parduoti. Man tokia pozicija, kurią daug kas toleruoja, nepriimtina", – išdėstė A.Ručienė.

Kauno miesto taryba rytoj tvirtins šių metų biudžetą, todėl socialdemokratų frakcija šiandien sušaukė spaudos konferenciją, kurioje atskleidė, ko šįmet gali tikėtis kauniečiai. Jeigu politikai pritars, 2014 m. Kauno biudžetas turėtų būti 811 mln. litų.

Susirūpino ir dėl sporto salės grindų

„2014 m. Kauno miesto biudžetui iš esmės pritariame, tačiau sieksime, kad mūsų visi siūlymai taip pat būtų įtraukti į biudžetą“, – šiandien teigė socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas.

Vis dėlto jis iškart užsiminė, kad nėra patenkintas, jog biudžeto išlaidos nėra optimaliai subalansuotos, o tai netenkina daugumos kauniečių lūkesčių. 

„Šių metų biudžete tvarkyti įvažoms į gyvenamuosius kvartalus numatyta 1 mln. litų, net keturis kartus daugiau nei pernai. Tačiau mes reikalausim, kad ši suma būtų dar padidinta iki 1,2 mln. litų“, – aiškino V. Venslovas.

Socialdemokratus papiktino tai, jog buvo pamiršta į biudžetą įtraukti Raudondvario pl. rekonstrukcijos techninio projekto finansavimą.

„Tai viena blogiausių gatvių mieste, todėl tik mums pasiūlius buvo numatyta 200 tūkst. litų šio projekto parengimui“, – gyrėsi frakcijos seniūnas.

Dar vienas diskutuotinas klausimas – mokyklų šiluminių mazgų, sporto salių remontas. „Baisu ateiti į „Žiburio" vidurinę mokyklą, ten sporto salės grindys siūbuoja, lūžinėja“, – pavyzdį pateikė politikas.

Socialdemokratai priminė ir kitą opią problemą – vietos darželiuose laukiančius vaikus. „Sieksime visomis išgalėmis, kad į biudžetą būtų įtraukta 2 mln. litų, kurių dėka pustuštėse mokyklose būtų įrengtos patalpos darželinukams. Šių pinigų dėka nuo rugsėjo 1 d. 700 vaikų gautų ilgai lauktą vietą darželyje“, – pasakojo V. Veslovas.

Abejoja dėl kai kurių projektų

Diskutuojant dėl šių metų biudžeto daugiausia ginčų tarp socialdemokratų ir konservatorių kilo dėl lėšų skyrimo abejotiniems darbams, pavyzdžiui, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo remonto darbams.

„Niekaip nesusitariame su konservatoriais. Nelogiška 200 tūkst. litų skirti aerodromo istorinio medinio angaro atstatymo techniniam projektui parengti. Šis objektas gali palaukti, svarbiau sutvarkyti gatves, suremontuoti darželius“, – įsitikinęs Kauno vicemeras, socialdemokratas Vasilijus Popovas.

Mero pavaduotojas prisiminė ir kitą šiuo metu, anot socialdemokratų, visai nereikalingą finansuoti darbą – Santakos parko sutvarkymą, kuriam reikėtų 70 tūkst. litų.

„Užtektų apgenėti medžius, nušienauti, ir jau parkas gražiau atrodo“, – tikino vicemeras.

„Ar tikrai reikia važiuoti į Kanuose vykstančią parodą ir ten siųsti politikus, administracijos darbuotojus? – retoriškai klausė socialdemokratų frakcijos seniūnas V. Venslovas. – Miesto darželiams reikia 40 tūkst. litų, kad galėtų apsitverti teritorijas, nėra pinigų šilumos mazgų renovacijai, o mes švaistome lėšas kelionėms į (nekilnojamojo turto ir investicijų – red. past.) parodą“.

Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Židrūnas Garšva apgailestavo, kad politikai kasmet mano, jog privatizavimo fondas – lyg išsigelbėjimo ratas.

„Tai ne didžiulis beformis maišas, kuriame galima rasti pinigų, – sakė jis. – Tačiau sieksime, kad sparčiau būtų tvarkomi žemės klausimai, dėl kurių ir stringa pastatų pardavimas. Gal tai išjudins visus darbus“.

Valstybė į Privatizavimo fondą kitais metais planuoja gauti 17 mln. litų pajamų - 19 proc. mažiau nei šiemet, kai planuojama gauti 21 mln. litų.

Kartu su numatomu 2014-ųjų sausio 1 dienos fondo lėšų likučiu jo pajamos 2014 metais turėtų siekti 21,394 mln. litų - 1,3 proc. mažiau nei šiemet (21,669 mln. litų), rašoma Finansų ministerijos parengtame 2014 metų biudžeto projekte.

Privatizavimo fondo išlaidos kitąmet turėtų būti 16,434 mln. litų - 21,7 proc. mažiau (21 mln. litų).

Kitąmet Rezerviniam (stabilizavimo) fondui numatoma skirti 11,334 mln. litų - 19 proc. mažiau (14 mln. litų), Privatizavimo komisijos bei Valstybės turto fondo išlaidoms - 10,06 mln. litų.

Planuojama, kad 2015 metų sausio 1-ąją Privatizavimo fondo likutis bus 4,96 mln. litų.