Tai – be galo svarbus darbas, nes retkarčiais ruonių jaunikliai nuklysta į vietas, kurios jiems gali būti pavojingos. Todėl šioje britų saloje tenka kliautis savanoriais, ruonių sargybiniais, kurie nuolat stebi gyvūnus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai – nauja kolonija, kurią atidžiai stebime. Jie ilsisi ir vartosi, bet tai jų natūrali elgsena. Tokius vaizdus ir stebi savanoriai“, – sakė „Manx Wildlife Trust“ atstovė Lara Howes.

Pastaraisiais metais ruonių populiacija Meno saloje labai išaugo. Daugiau ruonių – daugiau darbo gamtosaugininkams. Tad ruonių auklės padeda jiems saugoti gyvūnus.

Jau rasti 84 savanoriai, bet skubiai reikia jų daugiau. Pavyzdžiui, ruonių stebėtojas David Craine'as šį darbą dirba ketverius metus ir jį dievina.

„Niekada negali nuspėti, ką darys ruoniai, kiekvieną kartą elgiasi kitaip. Galiu išsėdėti valandų valandas vien žiūrėdamas juos“, – pasakojo ruonių stebėtojas.

Dabartinės gyvenimo aktualijos kiek nustelbia anksčiau įprastą tokiu metu pasiruošimą vasaros sezonui, tačiau šiltajam metų laikui rengiamasi atsakingai, kaip ir kasmet.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigė, kad jau prasidėjo ir vyksta norinčiųjų šiemet paplūdimiuose dirbti gelbėtojais registracija.

Tiesa, kada vyks būsimųjų gelbėtojų atranka, neprognozuojama, mat dėl paskelbto karantino nedirba miesto baseinai.

"Dėl atrankos kol kas neaišku, tačiau vis tiek ką nors sugalvosime, taip pat dėl mokymų žiūrėsime pagal karantino situaciją", – teigė A.Siakki.

Registracija vykdoma elektroniniu paštu ir telefonu. Pasak pašnekovo, jau sulaukta norinčiųjų – užsiregistravo apie 20 žmonių. Tarp pageidaujančiųjų dirbti gelbėtojais – nemažai šio darbo jau ragavusių, senbuvių.

Numatoma, kad vis šylant orams ir artėjant vasarai pretendentų sąrašas ilgės.

"Nors dabar ir karantinas, vasara vis dėlto ateis. Reikia ruoštis iš anksto", – sakė A.Siakki.

Tikimasi, kad užklupusi sudėtinga situacija iki vasaros išsispręs ir šiltuoju metų laiku Klaipėdos paplūdimiuose, kaip ir kasmet, netrūks žmonių, kurių saugumu rūpinsis gelbėtojai.

Taip siekiama į savivaldybės teritorijų priežiūrą įtraukti smulkųjį verslą, gerinti darbų kokybę bei mažinti jų kainą.

Iki šiol savivaldybės administracija užsakinėjo bendrojo pobūdžio žaliųjų plotų tvarkymo paslaugas.

„Siekiama, kad kiekviena teritorija turėtų atskirą prižiūrėtoją, jis turės ją kompleksiškai prižiūrėti ir nuolat tvarkyti“, – teigiama pranešime spaudai.

Pirmąją tokio tipo sutartį dėl žaliųjų plotų priežiūros Šiaulių mieste savivaldybė sudarė su mažąja bendrija „Projektina“. Lieporių parką „Projektina“ prižiūrės už 1 tūkst. eurų per mėnesį.

Parko priežiūros konkurse dalyvavo septyni tiekėjai. Nesudėtingiems aplinkos priežiūros darbams pirmą kartą kviestos ne tik specializuotos bendrovės, bet ir mažos įmonės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys. Nereikalauta jokios specialios technikos ar kvalifikacijos.

Anot savivaldybės, jei toks žalių erdvių priežiūros modelis pasiteisins, panašūs konkursai bus skelbiami ir rekonstrukcijos laukiantiems centriniam bei Zubovų parkams, Talkšos ežero pakrantei.

Jau kilo abejonių, kad šis eksperimentas patirs fiasko, o būsimųjų studentų tėvai baiminasi, kad dėl to padaugės neblaivių studentų, triukšmo ir netvarkos.

Netrūksta konfliktų

Prieš kelias dienas LSU paskelbė, kad ieško įvairių kursų studentų, kurie norėtų dirbti bendrabučių prižiūrėtojais. Darbas siūlomas tik šio universiteto studentams. Skelbime rašoma, kad budėjimo grafikus bus galima derinti su studijomis. Taip pat nurodoma, kad ieškomi aštuoni studentai.

Ne paslaptis, kad universitetų bendrabučiuose neretai liejasi alkoholiniai gėrimai, kyla triukšmingų konfliktų ar net muštynių. Bendrabučiuose gyvena įvairių studentų: vieni – ramūs, nori mokytis, kiti – agresyvūs, tik ir ieško, kaip ką nors užkliudyti. LSU eksperimentas jau pasėjo abejonių, ar studentai patys sugebės suvaldyti bendramokslius, ypač vyresnius už save.

Nuo tėvų atitrūkę vaikai

Apie tai, kad bendrabučio prižiūrėtojo darbas nėra lengvas, patvirtina šiuo metu LSU bendrabutyje dirbanti moteris. Ji pasakojo, kad ne kartą yra tekę girdėti ne tik įžeidžiančių replikų, bet ir gerokai pasukti galvą, kaip kai kuriuos studentus nuraminti.

"Būna, kad juos sudrausmini, uždarai duris ir girdi įvairių epitetų bei posakių. Kiekvienas žmogus išgėręs elgiasi skirtingai – vienas agresyvus, kitas – eina miegoti. Kaip ir visur, yra gerų ir blogų studentų, tačiau yra ir grupių, kai nežinai, kaip jas suvaldyti", – sakė LSU studentų bendrabučio budėtoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Moteris pastebėjo, kad kai kurie studentai pajutę laisvę, nekontroliuojami tėvų, tarsi nutrūksta nuo grandinės. Su tokiais žmonėmis yra sunkiausia, nes jie nevengia ne tik svaigintis, bet ir drumsčia viešąją tvarką. Į bet kokią pastabą atkerta, kad yra pilnamečiai ir gali elgtis taip, kaip nori.

Kalbinta budėtoja neslėpė, kad ne kartą teko kviesti ir policijos pareigūnus, kad sutramdytų įsisiautėjusius studentus.

Išgirdusi apie LSU užmojus prižiūrėtojais įdarbinti studentus, moteris svarstė, kad bendrabučiai gali virsti nekontroliuojama zona.

"Yra labai pasikeitęs studento požiūris į kitą žmogų. Jie jau nejaučia jokios pagarbos vyresniam žmogui, ką jau kalbėti apie bendraamžius. Abejoju, kad studentai sugebės susitvarkyti", – pareiškė budėtoja.

Pasitiki studentais

Už LSU universiteto plėtrą atsakingas Mindaugas Balčiūnas tikino, kad universitetas studentams siūlo įvairių darbų. "Norime daugiau studentais pasitikėti ir leisti jiems universitete užsidirbti", – teigė M.Balčiūnas.

Jis minėjo, kad be darbo pasiūlymo bendrabutyje, ruošiamasi studentams pasiūlyti valyti įvairias patalpas, nes dabar dauguma jų dirba miesto kavinėse, valymo įstaigose.

Vis dėlto bendrabučio prižiūrėtojo darbo – gan specifinis. Negana to, paaiškėjo, kad studentams siūlomas minimalus darbo užmokestis, o tektų budėti paromis.

LSU atstovas, išgirdęs abejones, bandė įtikinti, kad budėjimo grafikas bus lankstus ir tai studijų kokybei neturės jokios įtakos.

Tuo suabejojo kiti akademinės bendruomenės nariai. "Budėtojo darbas tikrai specifinis. Ką jau kalbėti apie bendrabučiuose kylančius konfliktus, tiesiog turiu abejonių, manau, kad studentai ne tik nedrausmins savo bendraamžių, o tiesiog į viską pažiūrės formaliai. Kita problema – po budėjimo į paskaitas atėjęs jaunuolis, greičiausiai miegos, o ne studijuos", – sakė vienas dėstytojas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

LSU skelbime buvo nurodyta, kad universiteto bendrabučio prižiūrėtoju galės dirbti bet kurio kurso studentai. Tiesa, dabar jau aiškėja, kad ketinama įdarbinti perpus mažiau studentų – keturis. Pasirodo, net šio eksperimento sumanytojai turi tam tikrų abejonių.

"Mes neatiduodame visiškai šios funkcijos studentams. Iki galo dar neapsisprendėme, tačiau planuojame pirmiausia įdarbinti ne aštuonis, o keturis studentus", – patikslino M. Balčiūnas.

Antradienį apsilankiusi Šiaulių tardymo izoliatoriuje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasibaisėjo suimtųjų gyvenimo sąlygomis. Pataisos įstaigų pareigūnai gūžčioja pečiais – čia dirbantieji turi lygiai tokias pačias sąlygas kaip ir sulaikytieji, tik apie jas vis stengiamasi nutylėti.

Pareigūnų teigimu, šalies vadovės reakcija rodo, kad įkalintieji Lietuvoje turi daugiau teisių nei jų prižiūrėtojai.

„Rūpinamasi nuteistųjų arba laukiančiųjų teismo gyvenimo sąlygomis, pažeistu orumu. Tuo metu teisėsauga kaltinama jėgos demonstravimu ir noru palaužti žmogų. Kodėl niekas neklausia, kaip jaučiasi pataisos įstaigų prižiūrėtojai? Kodėl niekam nerūpi, ar jie yra palaužti? Juk kiekvieną dieną jie praleidžia tose pačiose žmogaus orumą pažeidžiančiose sąlygose“, – piktinasi Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (ITĮPS) vadovas Tomas Vaitkunskas.

Prižiūrėtojai darbe dažnai susiduria su kalinių pasipriešinimu, grasinimais, manipuliacija, net smurtu. Kad ir kaip būtų įkalinimo įstaigose, jie privalo palaikyti discipliną ir užtikrinti kalinių teises. Nesaugi darbo aplinka, kamerų perpildymas, izoliuota aplinka, menkas atlyginimas, korupcija, kontrabanda, prastas profesijos įvaizdis, padėkos už darbą nebuvimas (juk kaliniai padėkų nerašo) – pareigūnų kasdienybė.

„Prižiūrėtojai turi subalansuoti du prieštaringus dalykus: griežtą bausmę ir žmogiškumą. Toks dvilypis vaidmuo yra sunkus uždavinys, keliantis vidinius konfliktus. Kai darbinė aplinka labiau primena sandėlį, nei žmogaus poreikiams pritaikytą patalpą, sustiprinti žmogiškumo pusę tampa dar sunkiau“, – teigia „Streso mažinimo centro“ psichologijos konsultantė Giedrė Putelytė.

Dėl sudėtingų darbo sąlygų darbuotojų skaičius įkalinimo įstaigose vis mažėja. Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 įkalinimo įstaigų, kuriose laikoma  apie 9000 nuteistųjų ir dirba apie 2500 prižiūrėtojų. Bendras Lietuvos rodiklis yra 3,7 nuteistieji vienam prižiūrėtojui, tuo metu Europos Sąjungoje ar Skandinavijos šalyse vienam prižiūrėtojui įprastai tenka vienas nuteistasis.

Jau ne kartą bandyta atkreipti aukščiausių šalies vadovų dėmesį ir prašyta spręsti pareigūnų darbo sąlygų ir teisingo apmokėjimo problemas. Pavasarį vykęs pataisos įstaigų darbuotojų protestas prie Teisingumo ministerijos ir daugiau nei pusės dirbančiųjų pasirašyta peticija reikalų į priekį taip pat ženkliai nepastūmėjo. Tuo metu Vyriausybė atsisakė derėtis dėl ilgalaikių priemonių, kurios užtikrintų tinkamą finansavimą, infrastruktūros atnaujinimą ir bent minimalių Europos Sąjungos standartų siekimą.

ITĮPS teigimu, tam, kad sąlygos įkalinimo įstaigose pasikeistų, reikalingas aukščiausių valstybės vadovų dėmesys ir siekis ieškoti sprendimų. Profesinės sąjungos vadovas užtikrina, jog bus ir toliau siekiama pareigūnų darbo sąlygų gerinimo ir, prireikus, surengs protestą ne tik prie Teisingumo ministerijos, bet ir prie Prezidentūros.

Ketvirtadienį vykusi įkalinimo įstaigų protesto eisena, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 pareigūnų, siekta parodyti, jog šiuo metu nuteistieji turi daugiau privilegijų nei jų prižiūrėtojai.

Daugiau nei pusė visų pataisos įstaigų pareigūnų pasirašė peticiją, kurią įteikė Teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui. Joje reikalaujama nedelsiant imtis priemonių, užtikrinant saugias ir gyvybei nepavojingas darbo sąlygas ir teisingą apmokėjimą už darbą, didinant 1-10 kategorijų pareigūnų atlyginimus 10 proc. dar šiais metais.

Pareigūnai pasakoja, kad jų gyvybėms nuolat gresia pavojus, o tokie atvejai kaip, pavyzdžiui, Marijampolės pataisos namuose iki komos būklės sužalotas kolega, signalizuoja apie kritinę padėtį įstaigose.

„Visada kalbama apie nuteistųjų sąlygas - kvadratiniai metrai, maistas, patalynė, internetas, užimtumo garantijos - o apie juos prižiūrinčius pareigūnus nutylima", - pabrėžia Lietuvos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas.

Darbuotojai pasakoja, kad jų darbo užmokestis toli gražu nekompensuoja patiriamos įtampos, streso, fizinio ir emocinio nuovargio. Pavyzdžiui, Marijampolės arba Alytaus pataisos namuose, kur yra zoninis, ne kamerų režimas, 1,5 tūkst. nuteistųjų prižiūrėti paliekami vos 14-15 pareigūnų.

„Būtent dėl pavojingų sąlygų daugelis palieka tarnybą, o įstaigose lieka neužpildytos darbo vietos. Dėl darbuotojų trūkumo nuteistieji gali įsinešti ar nesunkiai gauti draudžiamų daiktų. Įsivaizduokite, per tvorą į pataisos namų kiemą metamas telefonas. Spėkite, kas laimi sprintą: prižiūrėtojas ar nuteistieji?" - sarkastiškai klausia T. Vaitkunskas, primindamas, kad būtent iš pataisos namų dažniausiai vykdomi telefoniniai sukčiavimai ir kiti panašūs nusikaltimai.

Vis dar dirbantieji pasakoja, kad 2014 m. visose vidaus reikalų įstaigose 5-10 proc. didėjant darbo užmokesčiui, atlygis pataisos įstaigose nedidėjo, o už priverstinius viršvalandžius pareigūnams kompensuojama ne priemokomis, o papildomomis poilsio dienomis.

„Sunkmečiu įkalinimo įstaigos prarado beveik šeštadalį - daugiau kaip 400 - darbuotojų. Tarnyboje šiuo metu liko 2500, tai kas laukia toliau? Manau, valdininkai ir politikai turės dvi išeitis: investuoti į jų saugumą arba į įkalintųjų apykojus, nes greitai teks paleisti kalinius į laisvę", - konstatuoja T. Vaitkunskas.

2014 metais visoms statutinėms įstaigoms buvo skirtas papildomas finansavimas, o 1-10 kategorijų statutiniams pareigūnams nuo 5 iki 10 proc. pakeltas darbo užmokestis. Pataisos įstaigoms taip pat buvo skirtas papildomas 10 mln. litų finansavimas, tačiau pareigūnų darbo užmokesčiui kelti nebuvo skirta nė lito.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 įkalinimo įstaigų, kuriose laikoma 9261 nuteistųjų. Bendras Lietuvos rodiklis yra 3,7 nuteistieji vienam prižiūrėtojui. Tuo tarpu Europos Sąjungoje ar Skandinavijos šalyse vienam prižiūrėtojui įprastai tenka vienas nuteistasis.