Pigesnis pasiūlymas netiko
Nugriauti buvusius Profsąjungų rūmus kainuos beveik 1,85 mln. eurų. Nors Vyriausybė skyrė Vilniaus savivaldybei biudžeto dotaciją, už rūmų griovimą gali tekti susimokėti sostinės mokesčių mokėtojams, mat darbų pirkimo konkursas apskųstas teismui. Jeigu viešųjų pirkimų pažeidimai bus patvirtinti, biudžeto lėšų savivaldybė negaus.
Į miesto tarybos Antikorupcijos komisiją, prašydamas įvertinti administracijos ir savivaldybės įsteigtos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veiksmus, kreipėsi parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jam didelių įtarimų kelia pastarosios įmonės vykdytas buvusių Profsąjungų rūmų pastato griovimo darbų viešasis konkursas.
Vilniaus miesto savivaldybė rūmus perėmė šių metų pradžioje, o gegužės 13 d. pasirašė sutartį su Kultūros ministerija. Sutartimi savivaldybei suteikta valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija, skirta teritorijos, kurioje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, parengiamiesiems sutvarkymo darbams apmokėti. Šalys susitarė, kad dotacija turi būti panaudota ir iki šių metų gruodžio 1 d. savivaldybė turi pateikti ministerijai paraiškas gauti lėšas.
Tačiau griovimo darbų viešasis konkursas buvo paskelbtas tik liepos 31 dieną, ir ne savivaldybės, o UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“. Atlikti pirkimą ją raštu įgaliojo savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, beje, įrašydamas įgaliojime ir pradinę pirkimo sutarties vertę – 1 864 910,96 euro su PVM. Konkurso dokumentuose ši suma buvo įvardyta kaip maksimali, nurodyta, kad ją viršijantys pasiūlymai nebus svarstomi.
Atvirame supaprastintame konkurse pasiūlymus pateikė 3 pretendentai, kvalifikacijos vertinimo etapą pasiekė 2. Jų siūloma kaina skyrėsi apie 0,5 mln. eurų, tačiau pirkimo komisija pigesnį pasiūlymą pateikusius tiekėjus iš konkurso pašalino neva dėl neturimo leidimo vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje. Laimėtoju rugsėjo 11 d. paskelbtas likęs konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas kone iki dugno išsėmė maksimalią griovimo darbams numatomą sumą ir siekė per 1,842 mln. eurų.
Už borto likęs konkurentas kreipėsi į teismą, ieškinys priimtas, tačiau nebuvo nustatytos laikiniosios apsaugos priemonės ir spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, kurią sudarė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, o subtiekėju jungtinės veiklos partneriai pasitelkė UAB „Active Construction Management“.
Subtiekėjas bankrutuoja
Pastarosios bendrovės pavadinimas daug kam negirdėtas, bet paaiškėjus, kad taip nuo šių metų rugsėjo 23-iosios vadinasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratyje atsidūrusi statybų bendrovė „Irdaiva“, abejonių dėl griovimo darbų pirkimo skaidrumo tik daugėja. Negana to, pavadinimą pakeitusi įmonė praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo paprašė teismo iškelti jai bankroto bylą. Apie „Irdaivos“ stabdomus darbus įvairiuose per viešuosius konkursus laimėtuose projektuose visoje Lietuvoje žinoma jau kelis mėnesius, neveikia jos interneto tinklalapis, viešai nurodytas vadovo telefonas.
Profsąjungų rūmų griovimo sutartyje kainos dalis, numatyta subtiekėjui „Irdaiva“ buvo 423,5 tūkst. eurų už elektros tinklų ir kitų įrenginių perkėlimą, griovimo darbus ir vitražus, kurie turi būti perkelti, restauruoti ir perduoti Lietuvos dailės muziejui.
„Kas atliks darbus, jeigu samdoma bankrutuojanti bendrovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų? – stebisi R. Žemaitaitis. – Bet pirmiausia labai keista, kodėl savivaldybė pati neskelbė griovimo darbų konkurso, o pavedė tai atlikti „Vilniaus vystymo kompanijai.“ Gal čia reikėtų prisiminti ankstesnį šios bendrovės „bendradarbiavimą“ su „Irdaiva“, kai ši laimėdavo kone visus „Vilniaus vystymo kompanijos“ konkursus dėl darbų sostinės švietimo ir sveikatos įstaigose? O UAB „Statybų kodas“ priklauso tiems patiems akcininkams.“
Viešųjų pirkimų tarnyba dar prieš 5 metus buvo nustačiusi neteisėto „bendradarbiavimo“ atvejį, kai sostinės „Ąžuolo“ vaikų darželyje pirmiausia buvo atlikti darbai, o tik paskui formaliai paskelbtas viešojo pirkimo konkursas, kurį, žinoma, laimėjo „Irdaiva“. Pastaruoju metu šis pavadinimas buvo siejamas su sostinės Lazdynų baseino stringančiais darbais ir papildomų lėšų kaulijimais.
1,85 mln. eurų – maždaug tiek kainuos nugriauti buvusius Profsąjungų rūmus.
„Kitas dalykas – kaip galima pasirašyti griovimo sutartį 17 savaičių terminui, kai finansavimo sutartyje buvo nustatyta, kad pastatas turi būti nugriautas ir nuolaužos utilizuotos iki gruodžio 1 dienos? Juk akivaizdu, kad šis terminas pažeidžiamas, o tokiu atveju miestas visų valstybės lėšų negaus - teks mokėti iš savo biudžeto, - nuogąstauja R. Žemaitaitis. – Kur savivaldybės logika, jeigu sako, kad darželiams ir mokykloms trūksta pinigų, o rizikuoja negauti dotacijos ir dar 0,5 mln. eurų atiduoda tiesiog šiaip sau, pašalinus iš konkurso pigesnį pasiūlymą pateikusį tiekėją? Žinoma, jis kreipėsi į teismą, ir jeigu paaiškės pažeidimai, savivaldybei teks ir šiam žalą atlyginti, ir dotacijos iš Kultūros ministerijos apskritai negaus.“
Spalio 11 d. Kultūros ministerija iš tiesų priėmė sprendimą sumažinti Vilniaus savivaldybei skiriamą specialiąją dotaciją 596 tūkst. eurų. Kaip „Vilniaus dieną“ informavo ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, šiems metams lėšų dalis sumažinta įvertinus rizikas, kad suplanuoti griovimo darbai galimai nebus atlikti iki metų pabaigos.
„Tačiau 2019 m. sumažintą lėšų dalį planuojama skirti 2020-aisiais, kad būtų užbaigti visi griovimo darbai“, – tvirtino Kultūros ministerijos atstovė.
Įžvelgia gudrią schemą
R. Žemaitaitis teigė jau prieš kurį laiką atkreipęs dėmesį į sumanią schemą, kuria naudojasi viešuosius konkursus laimėjusios įmonės, mėgindamos kuo greičiau išsiurbti iš užsakovų pinigus, o jei pavyks, pareikalauti ir papildomų. Esą neretai būna, kai įmonės, laimėjusios konkursus, skuba teikti atliktų darbų aktus, kad užsakovas sumokėtų, bet iš esmės būna tik tvorą aplink statybvietę aptvėrusios.
„Tarkime, darbams skirtas milijonas eurų, įmonė apsitveria tvora už kokius 30 tūkst. eurų, o aktus pateikia už 200 tūkst. Niekas praktiškai netikrina, už kokius darbus pasirašyti pirmieji aktai ir ar jie galėjo kainuoti tokius didžiulius pinigus. O susizgrimba tada, kai prasideda pretenzijos ir papildomų lėšų reikalavimai, – dėstė R. Žemaitaitis. – Mano galva, tokių aferų pilna visoje Lietuvoje. Įmonės šiose procedūrose yra pakankamai įsigudrinusios, o valstybės institucijos nesiima priemonių, neanalizuoja galimų schemų, todėl ir neužkertamas kelias pelnytis iš valstybės užsakymų.“
Anot jo, čia neblogai prasisuko ir jau minėta „Irdaiva“, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kur turėjo nugriauti poilsio namus ir pastatyti naują pastatą. Nugriaut nugriovė, o paskui visą vasarą duobė prastovėjo, dabar – bankrotas. O pinigai išplaukė, savivaldybė turi ieškoti lėšų statyboms, skelbti naujus konkursus, nes bankroto metu vargiai ar pavyks ką atgauti.
„Analogijų matau ir Vilniuje, pirmiausia, su Lazdynų baseinu, nes objekto baigtumas ten yra koks 40 proc., o pinigų „įsisavinimas“ gal dvigubai didesnis. O dėl tų griovimo darbų apskritai kažkokia migla – argi dar nepasimokyta su baseinais, kad laimi vėl tų pačių „Irdaivos“ akcininkų, tik jau kita įmonė, pateikusi 0,5 mln. eurų brangesnį pasiūlymą? Laimėjusi pasitelkia kompaniją, kuri tais griovimo darbais užsiima, ir dar savam subrangovui pajamas užtikrina. Manau, savivaldybės auditoriams išaiškinti šituos miglotus sandorius gali kvapo neužtekti. O štai Finansų ministerija turėtų įvertinti pačios Vilniaus savivaldybės elgesį ir, svarstant klausimus dėl lėšų kitiems metams, siūlyti mažinti skiriamas sumas.“
Kvalifikacijos „kabliukai“
Buvusius Profsąjungų rūmus sulyginti su žeme už 0,5 mln. eurų pigesnę kainą pasiūliusio konsorciumo atstovas Giedrius Masalskas „Vilniaus dienai“ teigė, kad teismui teikė ieškinį dėl, jų nuomone, nepagrįsto jungtinės veiklos partnerių – UAB „Viadukas“ ir jo paties vadovaujamos UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ - pašalinimo iš konkurso.
Šiemet mus samdė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos – visi tie užsakovai turbūt yra pažeidėjai.
„Perkančiosios organizacijos „kabliukas“ buvo mūsų kvalifikacija, neva negalime dirbti kultūros paveldo teritorijose. Bet į teismą mes einame „apsiginklavę“ oficialiais Kultūros paveldo departamento ir Aplinkos ministerijos išaiškinimais, kad iš tiesų galime dirbti tokiame objekte, kaip buvę Profsąjungų rūmai, – tvirtino G.Masalskas. – Mūsų partnerio UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatas suteikia teisę dirbti kultūros paveldo statiniuose, o nuo 2017 m. pasikeitus įstatymui, pasikeitė į atestatus rašoma formuluotė: „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje“. Iki 2017 m. išduotuose kvalifikacijos atestatuose išlikusi senoji formuluotė, bet jie yra galiojantys ir jokie teisės aktai neįpareigojo įmonių atestuotis iš naujo. Šiemet mus samdė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos – visi tie užsakovai turbūt yra pažeidėjai, jeigu paskutinė pozicija, kurios laikosi Vilniaus vystymo kompanijos pirkimų komisija, būtų teisinga.“
Kvalifikacijos atestatus išduodančios valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų bazėje kiekvienas besidomintis gali rasti visų čia paminėtų statybos bendrovių dokumentus. Įdomiausia, kad jų visų atestatuose įrašyta ta pati frazė: „kultūros paveldo statiniai“, o skiriasi tik dokumentų išdavimo laikas. UAB „Viadukas“ atestatą gavo 2013 m. balandį, „Statybų kodas“ – tų pačių metų kovo pabaigoje, o „Irdaiva“ – 2015 m. gruodžio pabaigoje.
Pasak G.Masalsko, jo vadovaujama įmonė retai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, dažniau atlieka griovimo darbus privačioms įmonėms, pavyzdžiui, prekybos tinklams, statybų bendrovėms. Tačiau yra grupė įmonių, kurios įsimiklinusios dalyvauti vien valstybės ar savivaldybių pirkimuose, o tai iškreipia rinką.
„Manytume, kad įstatyme galėtų atsirasti nuostata, kad jeigu įmonė nori dalyvauti viešojo sektoriaus pirkimuose, atlikti valstybei darbą už kažkokią pinigų sumą, turėtų panašų darbą už panašią pinigų sumą būti atlikusi ir privačiam sektoriui. Tada, manau, į viešuosius pirkimus ateitų ir daugelis normalių statybininkų, ir kainos taptų normalesnės.“
Skaidrumu neabejoja
Savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ valdybos narys P. Poderskis „Vilniaus dienai“ teigė, kad šiuo metu nebeturi abejonių dėl skaidrumo perkant Profsąjungų rūmų griovimo darbus, nes situaciją aiškinosi dar tuomet, kai pralaimėjusioji pusė kreipėsi į teismą.
„Pirkimo procedūros buvo sustabdytos rugsėjo pradžioje, gavus UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pirmąją pretenziją, paskui jos buvo atnaujintos, o kai teismas atmetė ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjome pasirašyti sutartį su laimėtoju“, - dėstė P.Poderskis, atkreipęs dėmesį, kad pagal įstatymą komisija negalėjo patikrinti, kokia buvo pašalinto tiekėjo siūlyta tikroji darbų kaina, juolab kad Profsąjungų rūmų griovimo biudžetas buvo plačiai skelbiamas, netgi centų tikslumu.
Jis taip pat nemato pagrindo sieti dabartinę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su „Irdaiva“ ir jos akcininkais, kadangi savivaldybės bendrovės sudėtis, palyginti su laikotarpiu, kai vyko skandalai, labai pasikeitusi.
„Sunku suprasti, kaip gali būti metami kaltinimai „Vilniaus vystymo kompanijai“ dėl kažkokio neva „Irdaivos“ protegavimo, kai ta pati „Vilniaus vystymo kompanija“ iš esmės ir nužudė „Irdaivą“ su griežta Lazdynų baseino priežiūra, – mano P. Poderskis. – Ši bendrovė yra savivaldybės statybų projektų valdytoja, atsakinga už statybų portfelio projektų realizavimą, todėl ir buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbus pavesta pirkti būtent jai. Pinigai šiemet buvo sumažinti, siekiant išvengti rizikos, kad dėl ko nors užtrukus darbams, negalėsime jų panaudoti. Bet panašu, kad darbus vis tik suspėsime atlikti, rangovas „Vaidva“ dirba ypač greitai. O jeigu griovimas pavyks šiemet, apmokėjimai bus kitais metais, ir tiek.“
Jis nesiėmė spėlioti, kieno lėšomis – „Vilniaus vystymo kompanijos“ ar pačios savivaldybės biudžeto – turėtų būti apmokami griovimo darbai, jeigu būtų nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai ir iš savivaldybės būtų atimta valstybės dotacija: „Teismas dėl viešųjų pirkimų gali užtrukti iki 2 metų, kaip jis baigsis - spekuliuoti nesiimu, na, o pasekmės bus tokios, kokias teismas konstatuos.“
