„Smart-ID“ naudoja daugiau nei pusantro milijono Lietuvos gyventojų. „Smart-ID“ prižiūrinti bendrovė sako, kad ateityje tokie sutrikimai neturėtų pasikartoti. 

Plačiau komentavo „SK ID Solutions“ verslo vadovas Viktoras Kamarevcevas. 

– Kas nutiko, kodėl įvyko tie gedimai? 

– Pirmiausia, noriu atsiprašyti vartotojų, kurie patyrė nepatogumų. Įvyko vidinis gedimas pas mus, tas gedimas buvo toks, kad kai kurie vartotojai, tam tikrais laiko tarpais, negalėjo prisijungti iš pirmo karto, bet pati paslauga buvo veikianti. 

– Ar dažnai nutinka tokių gedimų? Ar tai sudėtingas gedimas žiūrint iš techninės pusės, ar lengva pataisyti? 

– Svarbiausia buvo rasti priežastį. Priežasties radimas kartais užtrunka. Praeitais metais paslaugos prieinamumas buvo 99,97 proc., sakyčiau, kad labai aukštas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kažkoks vidinis gedimas, ar puolimas iš išorės? Kaip yra su Estijos, Latvijos klientais? 

– Klientai buvo paveikti visose trijose šalyse. Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas. 

– Kas tuo metu nutinka, žmonės negali prisijungti?  

– Čia keli elementai. Pirmiausia, pati paslauga buvo veikianti, vartotojas negalėjo prisijungti iš pirmo karto, turėjo bandyti kelis kartus. Tuo pačiu, tai sukuria papildomą srautą ir paslaugų teikėjui, jeigu į banką bando prisijungti vartotojai irgi sukuria papildomo srauto ir kartais užkemša tuos kanalus. 

– Ar vartotojai gali būti ramūs, kad nenutekėjo jų duomenys? 

– Be abejo. 

– Ar dabar vartotojai gali būti ramūs, kad artimiausiu metu nebus tokių gedimų? Minėjote, kad jie būna gana reti. 

– Taip, mes visą laiką bandome siekti 100 proc. Gamtoje, deja, nėra 100 proc. Mūsų daugiametė patirtis rodo, kad turime rodiklį 99,9 proc. To visada siekiame. 

Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas.

– Ką daryti tokiose situacijose? Negalint prisijungti su „Smart-ID“, matant, kad kažkas neveikia, ką tada daryti? 

– Rekomendacija, pirmiausia palaukti ir pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Turime viešus prieinamus kanalus, kuriuose galima pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Matant, kad yra kažkoks sutrikimas, palaukti valandėlę, nes papildomas bandymas sukuria papildomą srautą į mūsų pusę. Kai bandome suprasti, kas vis tik yra sutrikę su automobiliu ir automobiliui duodame daugiau greičio, tai padaro mūsų darbą sudėtingesnį ir pakyla frustracija pas patį vartotoją.

– Kiek kartų galima bandyti prisijungti? 

– Sakyčiau, kad trys kartai yra tas sveikas skaičius, kai pabandžius neišeina, tada pasižiūrėti, ar tokia paslauga veikia. Aišku, jeigu tai yra kažkoks kritinis momentas, kad reikia būtinai atlikti pavedimą, tai, be abejo, bandyti. Tačiau jeigu tai gali palaukti, tegul palaukia. 

– Kaip šį kartą? Ar patys pastebėjote gedimą, ar klientai pradėjo skambinti, kad kažkas neveikia? 

– Be abejo, mes patys pirmi pastebime, kad yra sutrikimas ir iškart bandome aiškintis, kokio tai lygio, kiek paveiktų vartotojų ir ar esame su tuo susidūrę anksčiau. 

Paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas BNS informavo, kad sutrikimai prasidėjo 12.05 val., jie buvo pašalinti maždaug 12.35 val.

Kiek anksčiau jis sakė, kad fiksuoti sutrikimai buvo tokie patys, kaip ir pirmadienį, kai dalis vartotojų prie paslaugų negalėjo prisijungti iš pirmo karto.

„Smart-ID“ yra viena iš 7-ių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų Lietuvoje.

„Šį rytą kilo nesklandumų „Smart-ID“ naudotojams. Paslaugos veikimas visiškai atstatytas 11.56 val. Daliai naudotojų sunkumų kilo prisijungiant prie el. paslaugų pirmuoju bandymu“, – pranešime sakė paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Kiek anksčiau jis BNS komentavo, kad daliai vartotojų nepavyko prie programėlės prisijungti iš pirmo karto, tačiau pati paslauga veikė.

„Smart-ID“ yra viena iš 7-ių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų Lietuvoje.

„Egzistuoja daugybė būdų, kaip nedideli elgesio pakeitimai gali sumažinti kasdienes išlaidas maistui – dalį šių pirkėjai turbūt jau taiko, kitus galbūt yra primiršę, o apie kai kuriuos net negirdėję. Apsipirkimų metu sąžiningai taikydami daugumą šių patarimų, pirkėjai netrukus gali pastebėti reikšmingai sumažėjusias išlaidas“, – teigė „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.

Sekite akcijas parduotuvių programėlėse, leidiniuose, internetinėse svetainėse. Šios priemonės leidžia pirkėjams susipažinti su vykdomomis akcijomis, prekėms taikomomis nuolaidomis ir įsigyti gaminių palankesnėmis sąlygomis.

„Pastebime, kad „Lidl Plus“ programėlėje itin didelio populiarumo sulaukia kuponai, kuriais pasinaudoję pirkėjai prekę gali įsigyti už 1 centą. Programėlė suteikia pirkėjui individualų, sutaupyti leidžiantį pasiūlymą, pakviečia dalyvauti įvairiuose mini žaidimuose, pavyzdžiui, „Trink ir laimėk“. Kai programėlės naudotojo apsipirkimo suma per mėnesį pasiekia tam tikrą dydį, yra atrakinami specialūs nuolaidų kuponai – tai gali būti galimybė įsigyti tam tikrų prekių už 1 centą, o pasiekus galutinį apsipirkimo sumos tikslą – suteikiama nuolaida visam krepšeliui. Programėlė taip pat primena apie tokias prekybos tinklo vykdomas akcijas kaip „Superiniai“, „Superšeštadienis“ ar „XXL savaitė“; pateikiami partnerių pasiūlymai ir iki 30 proc. siekiančios nuolaidos įvairioms paslaugoms, bilietams, kelionėms“, – apie papildomą galimybę sutaupyti naudojantis programėle kalba „Lidl“ atstovė.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Jei gyvenate netoli kelių skirtingų tinklų parduotuvių, galite atlikti bandymą – palyginti prekių kainas tų parduotuvių programėlėse, interneto puslapiuose ar leidiniuose. Galbūt pastebėsite reikšmingą kainų skirtumą, kuris pasufleruos, kurį prekybos tinklą verta rinktis dažniau.

Atkreipkite dėmesį į privačių prekių ženklų produkciją. Norintiems sutaupyti, pravartu dažniau atkreipti dėmesį į privačių prekių ženklų produkciją, kuri įprastai būna pigesnė nei žinomų prekių ženklų gaminiai.

„Taip yra dėl to, kad privačių prekių ženklų gaminiams neskiriamos papildomos išlaidos rinkodarai. „Lidl“ daugumą prekių užsako itin dideliais kiekiais kartu su visa „Lidl“ grupe, o tai leidžia užtikrinti dar palankesnes kainas. Atidžiai sekame ir kontroliuojame gamybos procesus, naudojamas medžiagas ir taip užtikriname, kad mūsų privačių prekių ženklų produktai būtų kokybiški. Prekybos tinklas „Lidl“ skiria didelį dėmesį privačių prekių ženklų produkcijai – net 90 proc. asortimento sudaro būtent tokie produktai“, – pastebėjo K. Mažeikytė.

Susidarykite pirkinių sąrašą. Įprotis į parduotuvę vykti su pirkinių sąrašu sumažina tikimybę įsigyti produktų, kurių neprireiks ar be kurių būtumėte puikiai apsiėję.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Pirkinių sąrašą reikėtų sudaryti atlikus turimų maisto produktų namuose reviziją ir suplanavus savaitės maisto meniu – tada bus aiškiau, kiek ir kokių prekių tiksliai reikės. Toks sąrašas pagreitins ir palengvins apsipirkimą bei leis išvengti impulsyvių pirkinių“, – teigė K. Mažeikytė.

Pirkdami įvertinkite produkto kilogramo ar litro kainą. Anot K. Mažeikytės, taisyklė, kad perkant didesnę pakuotę galiausiai sutaupoma, beveik visada pasitvirtina.

„Produktai, esantys mažesnėse pakuotėse, kainuoja daugiau – tuo galite įsitikinti pažiūrėję į kilogramo ar litro kainą. Tai tinka tiek kalbant apie maisto produktus, tiek apie buitines prekes ar kitas priemones. Taip pat pirkdami mažesnes pakuotes, turėsite dažniau vykti į parduotuvę papildyti pasibaigusias atsargas – gaišite laiką, eikvosite automobilio degalus. Jeigu pastebite, kad pirkdami dideles pakuotes ne visada spėjate suvartoti maisto produktus ir kartais juos tenka išmesti, kad taip nenutiktų, dalį produktų stenkitės užšaldyti“, – patarė K. Mažeikytė.

Apsipirkinėkite rečiau, bet po daugiau. Apsipirkimas didesniais kiekiais įprastai lemia ir retesnį apsilankymą parduotuvėje, o tai reiškia, kad sutaupysite laiko bei išlaidų transportui, jei į parduotuvę vykstate automobiliu. Šį laiką galima skirti naujo recepto paieškai, kuris leistų sveikai ir įdomiai panaudoti anksčiau įsigytus produktus.

Nepraeikite pro nukainotas prekes. Tokių prekių lentynose dažnai atsiduria ir produktai, kurių galiojimas artėja prie pabaigos, tačiau jie puikiai tinkami vartoti, nepraradę maistinių ar skonio savybių. Jiems „Lidl“ tinkle standartiškai taikoma 30 proc. nuolaida. Pigesnių produktų įsigyti galima ir pasirinkus „Lidl“ parduotuvėse esančius „Geradarių maišelius“, kuriuose atsiduria netobulos išvaizdos, bet vartoti puikiai tinkami vaisiai ir daržovės.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Suplanuokite, kiek daugiausiai galite išleisti. Peržiūrėkite pastarųjų mėnesių čekius, išlaidas maistui ir kitiems pirkiniams bei kritiškai įvertinkite, kiek daugiausiai galite išleisti vieno apsipirkimo metu ir to laikykitės. Dedami prekes į krepšelį, kainas sumuokite mintyse ar naudodami skaičiuotuvą, kad neperžengtumėte suplanuotos sumos.

Stenkitės apsipirkinėti ne piko valandomis. Pastebima, kad pirkiniams išleidžiamą sumą gali žymiai išauginti nepatogios apsipirkimo sąlygos, pavyzdžiui, pirkėjų antplūdis parduotuvėje.

Stenkitės apsipirkinėti ne piko valandomis. Pastebima, kad pirkiniams išleidžiamą sumą gali žymiai išauginti nepatogios apsipirkimo sąlygos.

 

„Alkūnėmis stumdantis su kitais klientais mažiausiai norėsis lyginti produktų kainas – galvosite apie tai, kaip greičiau pasprukti namo. Kad taip nenutiktų, į parduotuvę stenkitės vykti tada, kai jos užimtumas mažesnis, pavyzdžiui, ryte arba vėliau vakare, jau po piko valandų. „Lidl“ parduotuvių užimtumą patogiai galima patikrinti ir „Lidl Plus“ programėlėje“, – pastebėjo K. Mažeikytė.

Dažniau stenkitės apsipirkinėti vienas. Pastebima, kad apsipirkinėjant be šeimos narių – sutuoktinio, vaikų – yra lengviau susikaupti ir tą padaryti greičiau. Apsipirkinėjimas vienam padės nesiblaškyti, išvengti impulsyvių pirkinių, o tai yra ypač aktualu apsiperkant su mažamečiais vaikais, kurių prašymams kartais sunku atsispirti, todėl stenkitės kartais apsipirkti ir be šeimos narių.

Sumažinkite krepšelyje esančių brangių produktų. Patikrinkite, kokie maisto produktai jūsų pirkinių krepšelyje yra brangiausi ir apgalvokite, ar negalite sumažinti jų kiekio bei paieškoti pigesnių ir gal net sveikesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, dažnai valgantiems mėsos patiekalus dietologai ragina tokį maistą rinktis 2 kartus per savaitę – organizmui tiek pakanka, kad būtų aprūpintas naudingomis medžiagomis.

„Mažiau vartoti mėsos, ypač raudonos, naudinga ne tik siekiant pagerinti sveikatą, bet ir palaikant aplinkosaugos iniciatyvas, mažinant ekologinį pėdsaką. Mėsos produktus gali puikiai atstoti baltymų turintys ankštiniai produktai“, – sakė „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė.

Rinkitės sezoninius vaisius ir daržoves. Tiek vasarą, tiek rudenį parduotuvėse gausu sezoninių vaisių ir daržovių, išaugintų pas vietos ūkininkus. Sprendimas rinktis sezonines prekes leis jums ne tik sutaupyti, bet ir valgyti šviežesnius, sveikesnius produktus ir elgtis tvariau.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Apsipirkinėkite nebūdami alkani. „Akys didesnės už pilvą“ – skelbia liaudies išmintis ir perspėja apie pavojų, kad būdami alkani galime pasielgti neracionaliai, pavyzdžiui, parduotuvėje maistui išleisti gerokai daugiau nei planavome ir įsigyti nebūtinų pirkinių.

„Alkanas žmogus būna nekantrus, irzlus, todėl didėja tikimybė, kad apsiperkant bus pasielgta neracionaliai – ne tik įsigytas užkandis greitam alkio numalšinimui, bet ir brangesnė prekė, nes neužteks kantrybės kainų palyginimui“, – sakė K. Mažeikytė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 16.49 val., į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 76 metų moteris.

Ji pranešė, kad prieš parą, antradienį, apie 17 val., Anykščių rajone, nepažįstama moteris per programėlę apgaulės būdu iš jos išviliojo 17 tūkst. 450 eurų.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaip rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais.

Niekaip galimų finansinių sukčių neidentifikuoja 1 proc. apklaustųjų, o 6 proc. visai nėra susidūrę su sukčiavimo atvejais.

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas siekiant išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos.

Be to, šiemet padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų, kai sukčiai gyventojams siūlo investuoti į patrauklią grąžą generuojančius investicinius produktus.

Kaip penktadienį teigė „Bolt“ ryšių su visuomene vadovas Mantas Čižas, išliekančioje „Bolt“ pavadintoje kategorijoje vairuotojai paslaugas galės teikti vairuodami „naujesnius, ekonomiškesnius ir švaresnius automobilius“. Atstovo teigimu, sistema pati identifikuos automobilio modelį pagal sudarytą sąrašą.

Savo ruožtu likusieji modeliai bus automatiškai priskiriami „Basic“ kategorijai. Jai bus priskiriami ir vairuotojai laisvai negalintys susikalbėti lietuvių arba anglų kalbomis.

„Žinome, kad geriausiems mūsų vairuotojams nereikia priminti svarbiausių kokybiškos pavėžėjimo paslaugos dedamųjų, tačiau griežtesnius standartus atnaujintoje „Bolt“ kategorijoje taikysime ir bendravimui bei elgesiui – reikalausime laisvai susikalbėti su keleiviais lietuvių arba anglų kalbomis. Paaiškėjus, kad to įgyvendinti nepavyksta, vairuotojas veiklą galės tęsti „Basic“ kategorijoje“, – BNS perduotame komentare sakė M. Čižas.

„Tai anaiptol nereiškia, kad minėtoje kategorijoje galės būti registruojamas bet koks automobilis – minimalūs reikalavimai pavežėjų automobiliams išlieka tokie patys. Tikimės, kad ilgainiui ir vartotojai įvertins skirtumą tarp šių kategorijų ir įvertins kokybę, tačiau kol kas naujoji tvarka bus testuojama ir nuodugniai vertinama“, –  sakė M. Čižas.

Pasak atstovo, kaip ir anksčiau, iš vairuotojų, kurie platformoje registruojasi su užsienyje išduotu vairuotojo pažymėjimu, bus prašoma bazinio anglų kalbos žinių sertifikato, o periodiškai kiekvienas vairuotojas privalės identifikuoti savo tapatybę pasidarydamas asmenukę.

„Bolt“ paslaugas teikia daugiau nei 20 Lietuvos miestų.

Antradienio naktį, apie 1 val., Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 40-mečio vyro banko sąskaitos apgaule išviliota 511 eurų.

Antradienį, apie 11.33 val., Vilniuje, paspaudus per „WhatsApp“ programėlę atsiųstą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 39 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliota 1 tūkst. eurų.

Policija dėl šių sukčiavimų pradėjo ikiteisminius tyrimus.

Centro teigimu, „TikTok“ naudojimas yra rizikos veiksnys, galintis turėti didelį neigiamą poveikį naudotojo skaitmeninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.

„NKSC rekomenduoja šios programinės įrangos nenaudoti, ir ypač tuose mobiliuosiuose įrenginiuose, kurie priklauso darbuotojams, iš kurių jie turi galimybę jungtis prie kritinės infrastruktūros ryšių ir informacinių sistemų“, – nurodoma BNS pateiktame NKSC komentare.

Analizės metu nustatyta, kad pagal „TikTok“ privatumo politiką programėlė registruojantis reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų.

„Pavyzdžiui, visus naudotojo nurodytus asmeninius duomenis, naudojimo metu įkeliamų vaizdo ir garso įrašų, tiesioginių transliacijų informaciją, naudojamo įrenginio tinklo, laiko ir kitų parametrų informaciją, įskaitant (jei suteiktas leidimas) kontaktinę informaciją, esančią telefono kontaktų sąraše arba socialinio tinklo „Facebook“ draugų sąraše“, – teigia NKSC.

Centras taip pat informuoja, kad aplikacija vykdo didelės apimties vykdomojo kodo atsisiuntimą.

„Pirminio paleidimo metu iš serverių buvo atsisiųsta 600 MB duomenų, taip pat ir diegiamoje aplikacijoje nebuvusio programinio kodo, todėl gali kilti rizika, kad jos funkcionalumas gali būti keičiamas nuotoliniu būdu“, – rašoma komentare.

NKSC atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ programėlės infrastruktūra ir jos priežiūros sistemos priklauso Kinijoje įsteigtai bendrovei, kurios privatumo politika leidžia sukauptus naudotojų duomenis perduoti Kinijos vyriausybės institucijoms pagal vyriausybės užklausą.

Ši programėlė jau yra uždrausta vyriausybės įrenginiuose Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, keliose Europos šalyse. Vakarų valstybės baiminasi, kad Kinijos pareigūnai gali turėti prieigą prie „TikTok“ naudotojų duomenų bei jais piktnaudžiauti.

„TikTok“ turi daugiau nei 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje.

Lietuvoje – itin pasiteisinęs sprendimas

„Perlas Go“ programėlę sukūrė ir vartotojams pristatė Lietuvoje penkiolikos metų veiklos patirtį turinti finansinių paslaugų įmonė „Perlas Finance“.

Pasak įmonės skaitmeninių produktų plėtros vadovės Eglės Šimkevičienės, naudodamiesi šia programėle klientai gali visas savo sąskaitas matyti vienoje vietoje ir apmokėti jas vienu pavedimu.

„Procesą dar pagreitina skenavimo funkcija – žmogui nereikia ranka suvedinėti duomenų, nes naudodamasis programėle jis gali tiesiog skenuoti sąskaitos brūkšninį kodą. Taip pat klientai savo sąskaitas gali grupuoti – pavyzdžiui, susikurti vieną krepšelį „namai“, kitą – „nuomojamas butas“, dar kitą – „sodas“, ir į kiekvieną sudėti su atitinkamu objektu susijusias sąskaitas. Programėle galima apmokėti ir kitų asmenų sąskaitas – tarkime, jei turite vyresnio amžiaus tėvus, galite sukurti atskirą krepšelį jiems ir padėti su jų sąskaitų priežiūra bei apmokėjimu“, – pasakojo E. Šimkevičienė.

Su „Perlas Go“ mokėjimo programėle atsiskaityti galima ne tik už pagrindines buities paslaugas –šildymą, dujas, sunaudotą vandenį, internetą ar šiukšlių išvežimą – bet ir už vaikų būrelius, sporto klubą, susimokėti „VMI“ bei „Sodros“ mokesčius. Taip pat – įsigyti žvejo bilietą ar netgi apdrausti transporto priemonę.

Pastaroji paslauga ypatinga tuo, jog programėlė pateikia iškart kelių įmonių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pasiūlymus.

„Pastaroji paslauga ypatinga tuo, jog programėlė pateikia iškart kelių įmonių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pasiūlymus, tad žmogus gali juos palyginti ir pasirinkti sau tinkamiausią. Sutartis sudaroma per kelias minutes – toje pačioje programėlėje atlikus apmokėjimą. Jokio laukimo, eilių, varginančių paieškų ir blaškymosi tarp skirtingų draudikų“, – privalumus vardijo E. Šimkevičienė.

Žengia į Lenkijos rinką

„Perlas Go“ produkto sėkmė mūsų šalyje „Perlas Finance“ paskatino susimąstyti ir apie žengimą į užsienį. Kaip teigia įmonės verslo plėtros vadovas Andrius Gicevičius, buvo analizuojamos kelios rinkos – ir galiausiai nuspręsta pasirinkti Lenkiją.

„Vertinome tų rinkų bankininkystės išsivystymo lygį, santykį tarp mokėjimų grynaisiais ir kitais būdais, konkurencinę įmokų surinkimo aplinką. Taigi, Lenkijos rinka labiausiai atitiko iškeltus kriterijus, o taip pat ši šalis yra patraukli savo geografine padėtimi bei kultūriniu tapatumu“, – sprendimą grindė A. Gicevičius.

Lenkijos gyventojams skirtas „Perlas Go“ programėlės analogas vadinsis „Easy bill“. Pasak A. Gicevičiaus, jis išlaikys ne tik jau išvardintas funkcijas, bet ir bus specialiai papildytas kaimyninei rinkai. Vienas jų – bus galima įsigyti išankstinio apmokėjimo už elektros energiją kodą – tą bus galima padaryti naudojantis „Easy bill“.

Kadangi žengiame į rinką, kurioje dar nesame žinomi – siūlysime išbandyti ir visiškai neįpareigojančią programėlės versiją be registracijos. Visi norintys, galės susipažinti su pagrindiniais funkcionalumais“, – vartotojams Lenkijoje skirtus papildomus privalumus detalizavo A. Gicevičius.

Kartu su mobiliąja programėle „Easy bill“ Lenkijoje pradės veikti ir to paties pavadinimo internetinė savitarnos svetainė.

„Jau esame įvertinę, jog įvairus prieinamumas žmonėms labai reikalingas. Tad iš karto siūlysime galimybę rinktis – „Easy bill“ naudoti telefone, kompiuteryje, o gal ir abiejuose įrenginiuose“, – aiškino A. Gicevičius.

Į Lenkijos rinką žengianti „Perlas Finance“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo 2008 m. Lietuvos bankas šiai įmonei yra išdavęs licencijas vykdyti mokėjimo įstaigos veiklą, elektroninių pinigų įstaigos veiklą, teikti mokėjimo iniciavimo paslaugą.

Išgirdus reportaže girdimą balsą, reikėtų suklusti – tai vienas iš požymių, kad žmogus gali turėti gerklų vėžį.

„Pacientai užkimsta ir tai nepraeina greitai. Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti“, – akcentavo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas Kipras Pribuišis.

Gerklų vėžys – vis dažniau pasireiškianti liga, tikėtinai atsirandanti dėl žalingų įpročių.

„Jos dažnis – maždaug 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse skaičius stipriai mažesnis, pas mus – dar sovietinis palikimas, tam tikri rūkymo ir gyvenimo įpročiai, dėl kurių Lietuvoje daugiau sergančiųjų šia liga“, – hipotezę iškėlė K. Pribuišis.

Specialistai pastebi, kad per COVID-19 pandemiją dažnas pacientas į šią ligą numodavo ranka arba nesuprasdavo, kad gali sirgti. Dabar tenka gydyti jau gerokai pažengusias ligos stadijas, čia ypač svarbi ankstyva diagnostika.

„Du trečdaliai pacientų ateina jau su pažengusia stadija – trečia ar ketvirta. Problema, kuri buvo labai lengvai sutvarkoma prieš kelis mėnesius, tampa labai sunkiai sutvarkoma“, – patirtimi dalijosi K. Pribuišis.

Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti.

Dažniausia išeitis – operacija.  Tenka išpjauti arba visas gerklas, arba kelias klostes, priklausomai nuo vėžio stadijos.

Kad gerklų vėžį pavyktų laiku diagnozuoti ir ligą būtų galima laiku išgydyti, KTU mokslininkai kartu su Klinikų komanda sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą programėlę, kuri ligą atpažįsta iš balso.

„Gali būti mūsų ausimi nepastebimų pokyčių, bet sistema labai jautri ir signalo analizatorius gali išskirti vieną ar kitą sutrikimų grupę“, – programos veikimo principą pristatė KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Programėlė žmogų perspės, kada laikas apsilankyti pas medikus.

„Programėlė įvertins, ar balsas normalus, ar galimai balse yra nedidelių arba didelių pakitimų. Tai indikatorius daugybei ligų. Vykdėme analogišką tyrimą su Parkinsono pacientais ir nustatėme, kad galima diagnozuoti ir jį“, – inovacijų galimybėmis džiaugėsi R. Maskeliūnas.

Medikai sako, kad vėžio nustatymo programėlė būtų naudinga ir jau operuotiems pacientams.

„Būna navikai atsinaujina. Tada programėlė įspėja, kad kalba ir balsas keičiasi, laikas pasirodyti gydytojui. Jeigu tai pastebima anksti, nėra problemų“, – apie naudą jau operuotiems pacientams kalbėjo K. Pribuišis.

Dažniausias paciento portretas – priešpensinis vyras.

„Tyrimas šiuo metu atliktas su suaugusiais asmenimis, t. y. su Klinikose gydomais ir tyrime sutikusiais dalyvauti pacientais, bet ateityje, tikimės, kad įsitrauks ir kiti skyriai, dirbantys su vaikais“, – apie ateities planus prakalbo mokslininkas.

Mokslininkai kuria inovacijas ne tik kaip diagnozuoti ligą, bet ir kaip visiškai atkurti žmogaus balsą.

„Būsimu mūsų darbu sieksime balsą atkurti programiškai“, – sakė KTU mokslininkas.

Mokslininkai sako, kad išmaniesiems telefonams skirtą nemokamą programėlę jau bus galima atsisiųsti po pusmečio.