„Ukraina turi įgyvendinti reformas gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis, nei turėjome mes, nes tuo pačiu turi gintis nuo karinės agresijos, o dalis teritorijos yra okupuota. Bet nepaisant vykstančio karo, Ukraina vykdo reformas daug sparčiau nei per visą laikotarpį iki Maidano“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė I. Šimonytė.

„Vyksta žemės reforma, reformos bankų sektoriuje, energetikoje, valdymo decentralizavimas, viešojo administravimo, skaitmeninės transformacijos pasiekimai yra tikrai įspūdingi. Matome didžiulį progresą, bet visada lieka sričių, kur reikia pastangų dar daugiau, ir visų pirma tai yra kova su korupcija ir teisinės sistemos reforma, taip pat valstybės įmonių valdymo skaidrumas“, – kalbėjo Lietuvos premjerė.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis per bendrą premjerų spaudos konferenciją teigė, kad kova su korupcija, šešėline ekonomika yra tarp šalies prioritetinių darbų.

„Šešėlinė ekonomika sudaro didelę dalį Ukrainoje ir galbūt sprendimas galėtų būtų įmonių valdymo reforma. Mes turime 35 tūkst. valstybės valdomų įmonių ir turime gerinti jų valdymą, skatinant tokių įmonių privatizavimą“, – sakė Ukrainos premjeras.

„Turime puikių pavyzdžių, kai privatizuotos mažos įmonės, mūsų lūkesčiai buvo viršyti, svarbiausia privatizacija ir valdymo gerinimas“, – kalbėjo D. Šmyhalis.

Seime ketvirtadienį vyksta Ukrainos reformų konferencijos antroji dalis. Dviejų dienų renginyje dalyvauja Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis, vyriausybių vadovai I. Šimonytė ir D. Šmyhalis, Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konferencijos dalyviai – Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO, kitų valstybių užsienio reikalų ministrai ir pareigūnai, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai.

Ukrainos reformų forumas yra vykęs Londone, Kopenhagoje ir Toronte.

Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutė Eglė Zubienė. Anot jos, žmonės nuolatos siekia pranašumo, nes taip gali stabilizuoti savo savivertę, veikiamą išorinių veiksnių.

– Yra daug psichologinių mokyklų ir krypčių. Nors jų pavadinimai skiriasi, atrodo, kad visos kalba apie tą patį – ryšį su aplinka, prasmės klausimus. Kuo išskirtinis Alfredo Adlerio mokymas?

– A. Adlerio psichologijos kryptis akcentuoja žmogaus elgesio tikslingumą. Tai reikšmingas skirtumas, giluminė psichologija. Nors A. Adleris gyveno XX a. pr., kas atrodo senų senovė, jo mokymas aktualus ir šiandien. Jo pasekėjai daug dirbo nagrinėdami auklėjimo klausimus, daug kalbėjo apie ugdymą, naujos kartos kūrimą.

– Jūs baigėte psichologijos studijas, taip pat kursus Individualiosios psichologijos institute, jame susipažindama su A. Adlerio psichologija. Ar tai reiškia, kad A. Adleris kurį laiką buvo primirštas ir universitetuose jo mokymo nedėstė?

– Vilniaus universitetą baigiau tarybiniais metais. To laiko mokslas buvo toks, kad reikėjo studijuoti užsienio psichologinių mokyklų kritiką. Mokėmės ne teoriją, bet kritiką. Žinoma, visi girdėjome apie Sigmundą Freudą, Carlą Gustavą Jungą, A. Adlerį. Bet viskas buvo pateikiama per kitokią prizmę.

Visgi universitete dėstė labai šviesūs dėstytojai, „tarp eilučių“ gavome nemažai žinių. Tačiau, kaip ir visuomet, universitetinio išsilavinimo psichologo darbui nepakanka. Reikia gilintis ir ieškoti srities, kur galėsi būti geras, padėsi žmonėms.

Atkūrus nepriklausomybę, pradėtos kurti įvairių pakraipų psichologinės draugijos ir mokyklos. A. Adleris buvo įdomus tuo, kad jis giluminis psichologas, bet jo teorija nesunkiai pritaikoma praktiškai. Taigi 1996 m. mes įkūrėme Lietuvos individualiosios psichologijos draugiją, o 2000 m. – institutą, kuriame buvo galima pradėti mokytis individualiosios psichologijos teorijos ir praktikos.

– Mokymai institute skirti tiek profesionalams, tiek kitų sričių atstovams, norintiems sužinoti apie save?

– Tuo institutas ir unikalus. Tai pirmoji viešoji įstaiga Lietuvoje, kur psichologijos žinių galėjo gauti ir neprofesionalai. Šiandien turime skirtingas mokymosi pakopas, o mokytis gali ir namų šeimininkės, ir verslininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.

– Skaitant apie A. Adlerį užburia tai, kad jis kalba apie kiekvieno žmogaus asmeninį gyvenimo stilių, turimą jau nuo penkerių metų amžiaus. Galima įtarti, kaip susiformuoja tas stilius, tačiau ar jis išlieka visą gyvenimą?

– Tai vienas bazinių A. Adlerio atradimų – kad kiekvienas turime savo gyvenimo stilių. Tai reiškia, kad kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas. Kitaip nei kitų teorijų atstovai, A. Adleris sako, kad mes patys save sukuriame.

Man patinka, kad šioje teorijoje žmonės nedėliojami į diagnostines kategorijas, nėra svarstoma, sveikas asmuo, ar nesveikas. Pagrindinis teiginys yra tai, kad mes nieko nedarome, nejaučiame, nesielgiame, kaip mums nėra naudinga.

Gyvenimo stilius formuojasi ankstyvaisiais metais. Iki septynerių metų amžiaus jis gali būti visiškai susiformavęs. Stilius yra tai, kaip matome save, aplinką, pasaulį, kitus žmones. Tai tarsi akiniai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį. A. Adleris taip pat sakė, kad tie akiniai yra melas, klaidingas matymas, nes viskas labai subjektyvu – taip, kaip matau aš pats.

– Tokiu atveju melas tarsi pasiteisina, nes jis susiformavęs kaip gyvenimo stilius?

– Tai melas, kuris pasako teisybę. Pavyzdžiui, žmogus piktnaudžiauja alkoholiu. Jis supranta, kad tai nesveika, blogai dėl to jaučiasi, bet jis niekada nesustos vartoti, jei nesupras, kad jam tai nėra naudinga.

Kažkas nutiko ankstyvame laikotarpyje arba vėliau, nes elgesys, kuris savaime yra žalingas, tam žmogui naudingas. Taip elgdamasis žmogus pasiekia kažkokius savo tikslus – priverčia šeimą ar kitus žmones juo rūpintis. Jei jis taip nesielgtų, nevartotų alkoholio, jaustųsi vienišas ar paliktas. Taigi toks elgesys jam naudingas, nes tokiu būdu asmuo jaučiasi reikšmingas.

– A. Adlerio mintyje, kad žmogus yra savo gyvenimo kūrėjas, galima įžvelgti ir paradoksą. Jei vaiko stilius susiformuoja iki septynerių metų ir tai lemia jo gyvenimą, žmogus nėra laisvas kūrėjas. Juk stiliaus susiformavimą lemia daug išorinių veiksnių – paveldimumas, įpročiai šeimoje, santykiai su aplinka ir t. t.

– Ir taip, ir ne. Mes nepasirenkame savo genetikos, nesirenkame tėvų. Tam tikrus dalykus suponuoja nelaisvas pasirinkimas. Tačiau vėliau žmogus yra laisvas rinktis, kaip jis reaguos į aplinką, kuri jam duota.

Visi žinome atvejų, kai vienoje šeimoje auga keletas vaikų, bet jų likimai visiškai skirtingi, nors sąlygos, tėvai, aplinka – vienodi. Tai rodo, kad kiekvienas iš tų vaikų laisvai pasirinko, kas jam tinka. Augdamas ir rinkdamasis kažkokius dalykus, žmogus susikūrė tai, kas jam leistų pasaulyje pasijusti pranašesniu. Nes varomoji jėga, stumianti mus per gyvenimą, yra pranašumo siekimas.

– Kaip A. Adleris paaiškina pranašumo siekimą?

– Idealu būtų, jei kiekvienas jaustume sau pakankamą pranašumą. Tai rodytų, kad su mūsų saviverte viskas tvarkoje. Tačiau tai siekiamybė, nes visą laiką vyksta judėjimas – savivertė nuolat veikiama išorinių faktorių ir tam tikrais momentais žmogus jaučiasi nuslopintas. Tuomet jis vėl ieško būdų, kaip pasijusti pranašesniu.

Pavyzdžiui, vairuojantis žmogus sustoja prie sankryžos, prieš jį stovinti mašina ruošiasi sukti, bet nerodo posūkio. Daugelis ima bambėti – kas per nenormalus žmogus, nerodo posūkio ir pan. Tokiu būdu stabilizuojama savivertė.

Kitas pavyzdys – vaikas, augantis jam nedraugiškoje aplinkoje. Tai gali būti labai kontroliuojantys tėvai, augimas socialinėje arba rasinėje mažumoje. Jei vaikas auga tam tikra prasme išskirtinėmis sąlygomis, normalus pranašumo siekimas jo atveju virsta hiperkompensacija. Jam reikės daryti daugiau, kad stabilizuotų pranašumo normą.

– Čia tiktų ir žodis „reikšmingumas“. Ar A. Adleris tikrai kalba apie pranašumą? Apie tai, kad reikia būti aukščiau kitų, kad jaustumeisi lygus?

– A. Adleris kalbėjo ir apie menkavertiškumo jausmą, taigi pranašumas – kaip menkavertiškumo antonimas. A. Adleris kalba apie nuolatinį žmogaus judėjimą iš minuso į pliusą. Mes visuomet esame judesyje, siekiame normalaus pranašumo, kuris stabilizuotų mūsų savivertę.

– Kaip manote, ar A. Adleris nuoširdžiai tikėjo, kad žmogus gali pakelti savo savivertę net tada, jei augdamas buvo nuvertintas?

– Nežinau, ką A. Adleris galvojo iš tiesų. Tačiau jo mintis, kad nevėlu save keisti, net jei lieka trys dienos iki mirties, labai daug pasako. Ši psichologijos šaka tikrai labai optimistinė, tikinti žmogaus kūrybiškumu. Manau, kad optimizmas ir kūrybiškumas yra geros sąlygos, leidžiančios žmogui kurti save visą gyvenimą. Iš savo ilgametės psichoterapinės praktikos tikrai žinau, kad viskas įmanoma.

„Turimi rezultatai leidžia teigti, jog daugiabučių atnaujinimo programa išgyvena istorinį laikotarpį – tokių renovacijos apimčių šalyje nebuvo per visą programos gyvavimo laikotarpį. Istorinis progresas tik patvirtina, jog einame teisingu keliu – gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių namų atnaujinimo programa“, – tvirtina Valius Serbenta, BETA direktorius.

Didžiąją dalį nuo 2013 m. atnaujintų daugiabučių sudaro pagal naująjį renovacijos modelį įgyvendinti projektai – iš daugiau kaip 1000 daugiabučių virš 700 įgyvendinti per savivaldybes.

Pasak V. Serbentos, tai, jog daugiau kaip 70 proc. įgyvendinamų renovacijos projektų vyksta per savivaldybes, akivaizdžiai patvirtina, jog ne vienerius metus strigusį daugiabučių atnaujinimo procesą išjudino naujasis renovacijos modelis.

Investicijos į daugiau kaip 1000 užbaigtų ir 700 artimiausiu metu planuojamų pabaigti daugiabučių atnaujinimą siekia 480 mln. eurų – o tai sudaro 18 proc. praėjusių metų Lietuvos statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 2,6 mlrd. eurų.

„Stipriai išaugusios renovacijos apimtys leidžia kalbėti ne tik apie ženkliai pagerėjusią nemažos dalies šalies gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir apie galimą renovacijos poveikį šalies ekonominiams procesams – statybų sektoriaus augimui, naujų darbo vietų kūrimui, galiausiai ir nekilnojamo turto rinkos pokyčiams“, – teigia BETA direktorius.

Skaičiuojama, jog šiandien renovacijos procese dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių – projektavimo, statinių techninę priežiūrą atliekančių įmonių, statybinių medžiagų gamintojų, statybinės technikos bei pastolių nuoma užsiimančių įmonių, rangovinių organizacijų. 

2015 metais buvo sudarytas beveik 40 tūkstančių „rizikingų įmonių“ sąrašas. Ten buvo įtrauktos įmonės pagal atrinktus kriterijus, iš kurių pagrindinis buvo įmonėse mokami mažesni nei minimali mėnesinė alga (MMA) atlyginimai. Visoms šioms įmonėms institucijų specialistai išsiuntė pranešimus, kuriuose informuojama, kad siekiant įsitikinti, jog darbo užmokestis mokamas skaidriai, jų gali būti paprašyti pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

Iš bendro sąrašo „Sodros“ įmokų administratoriai atrinko 3 717 įmonių, su kuriomis buvo dirbama nuodugniau: jų vadovams buvo išsiųsti klausimynai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar įmonės gali padidinti atlyginimus savo darbuotojams.

Galime stebėti teigiamas tendencijas

Anot vyriausiojo banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvos įmonių ir piliečių gyvenimas šešėlyje yra gerai žinoma ir įsisenėjusi problema. „Džiugu, kad pastaruoju metu galime stebėti teigiamas tendencijas. Deja, ne visada suvokiama, kad nelegalių prekių vartojimas, pajamų slėpimas ir mokesčių vengimas kenkia ne tik visuomenei ir valstybei, bet, galiausiai, atsisuka ir prieš tuos, kurie bandė gauti trumpalaikės naudos“, – pabrėžia ekspertas.

Ekonomisto nuomone, dažnai manoma, kad už priežiūrą ir reguliavimą atsakingos institucijos sukuria tik biurokratinę naštą ir trukdo įmonėms efektyviau dirbti. Tačiau, pasak N. Mačiulio, vis daugiau šių institucijų Lietuvoje siekia ne suvaržyti ir nubausti, o padėti ir nukreipti įmones teisinga linkme.

„Įsibėgėjantis oficialaus darbo užmokesčio ir užimtumo augimas rodo, kad vis daugiau įmonių renkasi skaidrią veiklą. Spartėjantis eksporto ir visos Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad daugelis įmonių gali būti konkurencingos ir mokėdamos mokesčius bei socialinio draudimo įmokas“, – mano N. Mačiulis.

Mažesnės pajamos – mažiau darbo stažo 

Kova su šešėliu aktuali ne tik valstybės mastu, bet ir tiesiogiai atsiliepia kiekvieno žmogaus gyvenimui. Sutikdami gauti mažesnes nei minimali mėnesinė alga pajamas, žmonės kartu už tokį darbą sutinka ir sukaupti mažiau stažo, kuris būtinas pensijai. Vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.

„Sodra“ primena, kad būtinasis darbo stažas, reikalingas norint gauti viso dydžio paskaičiuotą senatvės pensiją, yra 30 metų, o nesukaupus minimalaus – 15 metų – darbo stažo pensija išvis negali būti skiriama. Pažymėtina, kad pernai net ketvirtadalis iš beveik 17 tūkst. senatvės pensiją skirti paprašiusių žmonių neturėjo sukaupę būtinojo 30 metų darbo stažo.

Įmonės linkusios taisyti situaciją

„Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vadovas Laimonas Rudys pasakojo, kad vėliau, išnagrinėjus informaciją ir kilus abejonėms dėl įmonių pateiktų argumentų, kodėl negali būti padidinti atlyginimai, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kvietė įmonių vadovus į pokalbius, tikrindavo apskaitos dokumentus, darbo grafikus, pinigų srautus ir vertino, ar pateikti duomenys tikslūs, ar nebandoma suklaidinti specialistų.

„Tenka susidurti su įvairiomis įmonėmis. Vienos jų bando išsisukinėti, kitos nereaguoja, tačiau dažniau situacija pagerėja, darbdaviai padidina darbo užmokestį darbuotojams, sureguliuoja veiklą, atsakingiau valdo darbo laiko apskaitą, kitus procesus įmonėje“, – pastebi L. Rudys.

Darbą palengvina tai, kad tarpusavyje bendradarbiaudamos įstaigos aktyviai keičiasi informacija: „Sodra“ duomenis gali perduoti VMI specialistams, kurie išsamiai tikrina buhalterinę apskaitą, taip pat VDI specialistams, kurie prižiūri darbuotojų darbo sąlygų ir darbo laiko kontrolės bei kitus procesus.

Modelis „Įspėjau – pasirink“

VMI pasiteisinusį modelį „Įspėjau – pasirink“ taiko jau daugelį metų. Institucija, atlikusi išsamią analizę, pasirenka įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų yra mokamas minimalus ar mažesnis už nustatytą minimalų darbo užmokestis, t. y., tariamai tie darbuotojai dirba ne pilnu etatu. Įtarimų kelia ne pats faktas, kad dalis įmonės dirbančiųjų gauna mažiau už „minimumą“ - daugelyje įmonių yra darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną ir atlieka pagalbines funkcijas, tačiau, kai tokie darbuotojai sudaro, pvz., ketvirtį ar trečdalį dirbančiųjų, didėja rizika, jog gali būti neapskaitomas visas jų dirbamas darbo laikas ir dalis atlyginimo išmokama nelegaliai „vokeliais“.

Kadangi kontrolės procedūros yra vienas brangiausių mokesčių administravimo procesų, VMI taiko modelį „Įspėjau – pasirink“: įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo (o tai parodo „vokelių“ mokėjimo didelę riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia griežtų VMI kontrolės procedūrų. Dažniausiai, kaip parodė ilgametė patirtis, įmonių vadovams užtenka laiškų ir vizito į VMI – oficialiai apskaitomas atlyginimas tokiose įmonėse išauga nedelsiant.

„Nuo 2014 metų modelį „Įspėjau – pasirink“, sujungusios turimą informaciją, kompetenciją ir išteklius, padėdamos sąžiningai veikiančiam verslui konkuruoti su nesąžiningais rinkos žaidėjais tęsia VMI, SODRA ir VDI. Rezultatai rodo, kad rizikingose įmonėse oficialiai neapskaitomo darbo užmokesčio dalis sumažėjo akivaizdžiai“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad glaudus institucijų bendradarbiavimas, mažinant atlyginimų „vokeliuose“ dalį ateityje tik stiprės.

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

VDI, atlikdama nelegalaus (neteisėto) darbo bei darbo ir poilsio laiko režimo patikrinimus, pernai patikrino apie 6,7 tūkst. ūkio subjektų. Šių patikrinimų metu nustatyta kone pusantro tūkstančio nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, taip pat daugiau nei pusė tūkstančio asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimą.

„Jau kurį laiką stebima tendencija, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, – kad nelegalus darbas yra keičiamas įvairiomis kitomis nedeklaruoto darbo formomis: darbuotojai įdarbinami tariamai ne visai darbo dienai, tinkamai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomi viršvalandžiai ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.“

Tendencijos – pozityvios

Į bendrą sąrašą pateko apie 40 tūkst. įmonių, kuriose 2015 metų pradžioje dirbo beveik 300 tūkst. žmonių.

Daugiau nei 120 tūkst. tų įmonių darbuotojų tuo metu gavo mažesnį nei MMA darbo užmokestį.

Po metų, 2016 m. kovą, mažiau nei MMA gaunančių darbuotojų skaičius stebėtose įmonėse sumažėjo 20 tūkst. – iki 99,5 tūkst.

Statistiškai, atlyginimai šiose įmonėse ūgtelėjo apie 15-17 proc.

Per metus iš šešėlio pavyko „ištraukti“ iki 68 mln. Eur – tiek padidėjo atlyginimai stebėtose įmonėse.

Į biudžetą papildomai surinkta iki 27 mln. Eur mokesčių.

„Sodra“ nuodugnius stebėjimus ir platesnius veiksmus atliko daugiau nei 3,7 tūkst. įmonių.

Jose metų pradžioje dirbo apie 66 tūkst. darbuotojų, iš kurių 25 tūkst. gavo mažiau nei MMA.

Per metus tokių darbuotojų sumažėjo 6 tūkst. – iki 19 tūkst.

„Sodros“ papildomai stebėtose įmonėse atlyginimai išaugo 17 proc.

Vien po pirminio pranešimo atlyginimus pakėlė kiek daugiau nei 7 proc. įmonių (iš beveik 40 tūkst.), o tarp tų, kurioms buvo siunčiami klausimynai, į pokalbius kviečiami vadovai (tokių atrinkta apie 3,7 tūkst.) – beveik 18 proc.

Kas svarbiau – technologijos ar požiūris į jas? Noras jomis naudotis ar sugebėjimas kritiškai įvertinti, kurios iš jų naudingos? Kaip visuomenės pažangą lemia sugebėjimai naudotis naujais įrenginiais bei metodais? Ryžtas rizikuoti ir pasitikėjimas valdžios bei socialiniais institutais?

Tendencijos pasaulyje liudija, jog kritinis mąstymas ir efektyvūs individų ugdymo metodai bei modernios valdymo priemonės yra vis svarbesni valstybės pažangai bei visuomenės gerovei. Todėl viena iš sumaniosios specializacijos Lietuvoje prioritetinių grupių – įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

„Sumanios specializacijos misija yra proveržis ekonomikoje. Greičiausiai kiekvienam iš mūsų asociacija kyla su naujomis medžiagomis, logistika. Atlikus visuomenės apklausą, sritis, kuri užėmė pirmas pozicijas, kaip prioritetas, buvo socialiniai iššūkiai“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ sako KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė.

Išanalizavus daugybę istorijos pavyzdžių, nekelia abejonių, jog demokratiškos institucijos (angl. inclusive institutions) labiausiai stabilizuoja visuomenę ir skatina jos narius aktyviai dalyvauti šalies gyvenime, kurti jos gerovę, teigiama knygoje „Kodėl žlunga nacijos“.

Ekonomikai reikia žmonių kūrybinių galių?

Pasitikėjimo valdžia, teisėsauga, masinės informacijos priemonėmis erozija, piliečių visuomeninio aktyvumo mažėjimas – viena pavojingiausių šiuolaikinių tendencijų, pritaria istorikas Niallas Fergusonas knygoje „Didžioji degeneracija“. Tai tiesiogiai veikia ir ekonomiką. Lietuvos visuomenė jaučia šias problemas, todėl ir laukia sprendimų, kaip panaudoti socialinį potencialą, sutelkti žmonių kūrybos galias ekonomikos vystymuisi ir gyvenimo lygio kėlimui.

„Kalbant apie technologijas, jos, be abejo, yra pagrindas. Kaip ir ateities gamyba. Bet tarp žmogaus, kuris jas perka, ir technologijų visada yra tarpas. Kuris yra svarbus, paverčiant technologijas labiau suprantamas žmogui. Buvo galvojama kas yra ta pridėtinė vertė. Tai patvirtinta ir užsienio praktikoje, galvojant apie kūrybines industrijas. Iš visų kūrybinių industrijų išskyrėme audiovizualines medijas, kaip proveržio kryptį“, – pasakoja A. Pundzienė.

Paprastai kalbant, forma tampa ne mažiau svarbi už turinį daug kur, o ypač technologijų ir pramonės srityse. Viena vertus, galima pagaminti kokybišką automobilį arba išmanų telefoną. Tačiau patrauklus dizainas ir tinkamai išreklamuotas prekės ženklas leidžia tokį produktą parduoti žymiai brangiau. Ne visi telefonai „gimsta“ lygūs, kaip ir žmonės.

„Kalbėti apie socialines technologijas arba įtraukti į valstybės prioritetus socialinę sritį, socialinius mokslus ir menus yra precedento neturintis atvejis. Manau, kad tai labai gerai. Būtent tai leis pasistūmėti į priekį su tuo potencialu, kurį turim ir iki šiol neišnaudojame“, – sako A. Pundzienė.

Žmogus turės prisitaikyti prie robotų

Kodėl pasaulyje didėja turtinė nelygybė? Todėl, kad dėl technologijų revoliucijos sparčiai auga geriausių smegenų paklausa, o tradicinės darbo jėgos – mažėja. Vis daugiau įvairių specialistų funkcijų perima robotai arba dirbtinio intelekto sistemos, efektyviai atliekančios didžiųjų duomenų analizę.

Andrew McAfee iš MTI prognozuoja, kad dėl įvairių pramonės ir paslaugų sferų automatizavimo išnyks pusė dabar egzistuojančių darbų. Žurnalisto Thomaso Friedmano nuomone, šiuo metu darbai Vakarų pasaulio šalyse „juda“ trimis kryptimis – į viršų (reikalaujantys daugiau žinių ir kompetencijų), žemyn (išnyksta) ir skersai (išskaidomi į darbo fragmentus arba trumpalaikes darbo sutartis).

Darbingo amžiaus žmogaus ateitis – būtinybė susikurti pajamų generavimo kompetencijų rinkinį, kuris ir leis uždirbti. Vyriausybių vaidmuo – padėti nesugebantiems prisitaikyti prie naujų ekonomikos realijų ir suteikti galimybes kiekvienam šalies piliečiui investuoti į save ir mokymąsi visą gyvenimą. Štai kodėl auga efektyvių mokymų metodų reikšmė. Kūrybingos asmenybės tampa didžiausiu visuomenės turtu. Tačiau kaip jas parengti?

„Vienas iš prioritetų yra modernios ugdymosi technologijos. Labai ilgai diskutavome, ar įmanoma ką nors naujo išskirti ir įvardinti proveržio taškus ugdymosi technologijose. Pasirodo, kad taip. Ypač kalbant apie hibridines arba mišrias technologijas. Ir apie moderniąją didaktiką. Tai – vienas uždavinys, skirtas hibridinėms ugdymosi technologijoms ir tokioms technologijoms, kurias gali verslas kartu su mokslu kurti“, – teigia A. Pundzienė.

Nemažai įmonių jau šiandien investuoja į tokių technologijų tobulinimą. Pavyzdžiui, „Krizių tyrimo centras“ sėkmingai kuria ir eksportuoja hibridines ugdymosi technologijas. Šiuolaikinėse mokymo ir mokymosi technologijose pastebimos dvi tendencijos. Nuotolinio arba e. mokymo būdu informacija, t.y. žinios, gaunamos greitai ir gan nebrangiai, bet kur ir bet kada.

Hibridinė platforma – gyvybėms gelbėti

Simuliaciniai mokymai suteikia įgūdžius, tačiau jie kur kas brangesni. „Krizių tyrimo centro“ specialistai sukūrė hibridinio mokymo platformą. Ją sudaro integruoti mokymo medžiagos ir proceso valdymo, vaizdo duomenų valdymo ir adaptuojami simuliacijos modeliai, pritaikant karo ir kosmoso pramonėje naudojamas technologijas: algoritminį valdymą ir strateginių sprendimų priėmimą. Įgūdžiai įgyjami, panaudojant neuromokslų technologijomis pagrįstas metodikas: teigiamos sėkmingos patirties, vaizdinių formavimo ir pan.

Šiuo metu hibridinė platforma naudojama skubiosios medicinos įgūdžiams įgyti ir išmokti atgaivinti žmogų, įvairiais instrumentais ir prietaisais palaikyti žmogaus kvėpavimą įvykus klinikinei mirčiai ar sustojus kvėpavimui, įvertinti traumą patyrusio paciento būklę.

„Jie perkėlė ir integravo į šiuos mokymus karinės taktikos technologijas, krizių valdymo technologijas ir didaktiką. Kada tai atsiperka? Jeigu reikia gelbėti ligonius arba žemės drebėjimo aukas, mes galime apmokyti, kad žmonės teisingai reaguotų į tokias situacijas ir kad būtų kuo daugiau išgelbėtų gyvybių“, – sako A. Pundzienė.

2014 metais tūkstantį Kazachstano medikų lietuviai nuotoliniu būdu išmokė stabdyti akušerinį kraujavimą, suteikti pagalbas traumų atveju. Šiuo metu kuriamos įgūdžių formavimo programos sudėtingų staklių operatoriams bei suvirintojams. Dirbama ir su Amerikos universitetais, rengiant paciento kvėpavimo takų palaikymą invazinėmis priemonėmis.

Platforma žymiai atpigina procesą, suteikdama kursantams daugiau laiko praktikai. Tokie mokymai, skirti specifiniams įgūdžiams suformuoti, vidutiniškai trunka 16–24 valandas. Netgi nepasitraukiant iš darbo vietos. Jie pritaikomi tose srityse, kuriose vidurinės grandies darbuotojai turi greitai įgyti naujų įgūdžių.

Šias metodikas planuojama taikyti ir aukštojo arba profesinio mokslo srityse, bendrojo ugdymo procesuose.

„Hibridinės“ reiškia, kad individualizuotai parenkame įvairias mokymo priemones tam tikram tikslui pasiekti. Ir netgi tokiu būdu galima pritaikyti klasei, kur turime daug mokinių, gabesniems vieną programą, kitiems kitą programą, sėdint toje pačioje klasėje. Tačiau individualizuotai parenkant mokymosi metodus ir turinį“, – pasakoja A. Pundzienė.

Kartu su įmonėmis šias technologijas ir metodus kuria Kauno Technologijos, Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai. Tikimasi po metų kitų pamatyti pirmuosius rezultatus.

Kaip iš esmės pakeisti pedagogų mąstymą?

Antrasis moderniųjų ugdymosi technologijų prioriteto uždavinys – pagerinti švietimo sektoriaus prisitaikymą prie sparčiai kintančių ekonomikos sąlygų. Mokslininkai pripažįsta, jog tą pasiekti gan sunku. Tai reiškia iš esmės pakeisti pedagogų mąstymą, kad jie norėtų naudotis mokslininkų sukurtomis inovatyviomis ugdymo priemonėmis.

„Yra nemažai įmonių, kurios leidžia modernius vadovėlius, el. priemones, simuliacinius žaidimus. Ir pats kūrybinių industrijų sektorius aktyviai dirba su interaktyviais mokymosi žaidimais. Bet svarbiausia – pakeisti pedagogų gebėjimus. Įvertinant, kokių naujų įgūdžių gebėjimų reikia moksleiviams studentams ir netgi suaugusiems. Ir kita vertus, įsisavinti patirtinius mokymosi metodus, interaktyvius mokymosi metodus“, – „Mokslo ekspresui“ teigia A. Pundzienė.

Patirtiniai mokymosi metodai leidžia besimokančiam suprasti kokį nors reiškinį per savo patirtį ir pojūčius. Dabar, kai informacijos kiekis yra milžiniškas, ypač vaikams daug paprasčiau suprasti reiškinius, ne išgirdus apie juos ar perskaičius, bet patiems išbandžius. Pateiksime vieną pavyzdį iš KTU praktikos.

„KTU lankėsi moksleiviai ir atliko pratimą „Liežuvio žemėlapis“. Paaiškinti, kad liežuvis jaučia skirtingus skonius ir kokios yra zonos, teoriškai vaikui būtų sunku. Bet kai jie patys su tirpale pašlapintu pagaliuku priliečia vieną kitą liežuvio zoną, per savo patirtį greitai ir aiškiai įsisavina naują medžiagą, žinodami, kad čia buvo sūru, o ten buvo saldu. Tie patirtiniai metodai veikia per išbandymą, patyrimą“, – tikina KTU mokslo prorektorė.

Nors šis pavyzdys atrodo gana paprastas, tačiau tokių interaktyvių veiklų, metodų, eksponatų sukūrimas reikalauja daug išradingumo. Po to būtina idėjas išmėginti su tikslinėmis grupėmis. Štai kodėl tokie svarbūs yra Mokslo muziejai – interaktyvūs mokslo populiarinimo centrai, skirti įvairiausio amžiaus lankytojams.

Pasaulyje veikia apie 2500 mokslo centrų, kuriuos kasmet aplanko daugiau kaip 300 milijonų žmonių. Centrų misija – šviesti visuomenę formuojant lankytojo santykį su mokslu, gamta ir technika. Kurti naujus metodus, skatinančius mokinius domėtis mokslu ir kelti išsilavinimo lygį formalioje bei neformalioje aplinkoje. Verslo atstovai irgi sutinka, kad norint pakeisti visuomenės požiūrį, ugdyti kūrybingumą reikia pradėti kuo anksčiau.

Naudą privalo suvokti ir verslininkai

Antrasis prioritetas – proveržio inovacijos, ypač akcentuojant kūrybinių industrijų audiovizualinių medijų sritį. Tai – vienas reikšmingiausių uždavinių, nes Lietuvoje kol kas labai nedaug įmonių kuria savo prekinius ženklus.

„Net ir mano tyrimai – dinaminių gebėjimų tyrimų srity – atskleidžia, kad labai didelė pridėtinė vertė yra ekonomikai, jeigu sukurtos technologijos, paslaugos realizuojamos įmonės prekiniu ženklu ir su atitinkamu dizainu. Labai daug įmonių šiandien gamina pasauliniams prekybos tinklams, korporacijoms su jų prekiniais ženklais. Dėl to jų kaina, produkto ir paslaugos gerokai žemesnė“, – sako A. Pundzienė.

Na, o menų ir technologijų deriniai ne kartą suteikė naują kvėpavimą tradiciniams žanrams arba ekonomikos sektoriams. Tą gali paliudyti kino pramonė, kurioje perversmą XX a. pradžioje sukėlė garsas, vėliau žaliojo ekrano panaudojimas vaizdo efektams, o XXI amžiuje – erdvinis vaizdas. Technologinės naujovės neaplenkia ir muzikos sferos.

Vienas iš tokių labiausiai pritaikomų produktų, kurį sukūrė studentas – muzikinis instrumentas. Studento Mindaugo Badoko projekte naudojami kontaktiniai mikrofonai, prisilietimui jautrūs davikliai, akselerometras, giroskopas ir kitos dalys. Informacija perduodama imtuvui, kuriame esantis procesorius apdoroja gautus duomenis ir perduoda juos kompiuteryje vykdomai programai. Programa galutinę informaciją paverčia girdimais garsais.

„Kalbant apie ekonomikos proveržį ir apie tai, kad Lietuva nėra pakankamai inovatyvi šalis, lyginant pagal inovacijų barometrą, atkreipiamas dėmesys, kad trūksta įmonių, kurios intensyviai naudotų inovacijas“, – tikina A. Pundzienė.

Svarbu tai, jog steigiant kūrybiškas įmones, įmanoma pagerinti šalies inovatyvumo indeksą. Todėl būtina skatinti tokią veiklą, ypač pramoninio dizaino srityje.

Tarp gerų pavyzdžių – Užupio kūrybinis klasteris. Jo nariai kuria informacinių ir komunikacinių technologijų inovacijas, kompiuterinius žaidimus ir simuliatorius, dirba kibernetinio saugumo bei kūrybiškumo ugdymo srityse. Ne mažiau svarbus ir socialinių technologijų kūrimo skatinimas.

„Tai – trūkstama grandis tarp to, kad mokslininkas laboratorijoje kuria naujas žinias ir prototipus, ir įmonės tas naujas žinias paverčia produktais, paslaugomis ir inovacijomis. Per socialines technologijas mes kalbam apie verslo modelius, procesų tobulinimą. Visą tą vadybinį ir verslumo palaikymą, kuris reikalingas toms technologijoms pasiekti rinką“, – aiškina A. Pundzienė.

Naujas prancūzų mokslininkų sukurtas prietaisas, iš išvaizdos panašus į buitinį nėštumo nustatymo testą, leidžia gydytojams per 15 minučių nustatyti, ar pacientas nėra užsikrėtęs Ebolos virusu, antradienį pranešė prietaiso kūrėjai.

Sustiprinto saugumo laboratorijoje atlikti bandymai patvirtino, kad tokia viruso nustatymo technika yra tinkama, o nuo spalio pabaigos Ebolos viruso nustatymo rinkiniai jau bus naudojami klinikiniams tyrimams šalyse, kuriose siaučia ši liga, pranešė Prancūzijos atominės energetikos komisija (CEA).

Diagnostiniame prietaisas, kuris dar nėra registruotas, veikia taip: monokloniniai antikūnai reaguoja į virusą nedideliame mėginyje – paciento kraujo, plazmos arba šlapimo laše, nurodoma pranešime.

Europos farmacinė kompanija „Vedalab“, pasinaudodama išradimu, pradėjo gaminti nesunkiai naudojamą viruso nustatymo rinkinį „Ebola eZYSCREEN“.

Jame, visai kaip buitiniame nėštumo nustatymo teste, rezultatą galima pamatyti nedideliame langelyje, kuriame išryškėja nedidelė juostelė.

Rinkinį lengva naudoti, nes tam nereikia jokių papildomų prietaisų, skelbia CEA, atliekanti ir nebranduolinius mokslo tyrimus, kurių rezultatai gali būti taikomi ir karinėje bei saugumo srityse.

„Bet kam, kam pasireiškia šios ligos simptomai, liga gali būti diagnozuota per mažiau nei 15 minučių“, – nurodoma pranešime.

„Dabartiniai testai, kurie yra pagrįsti genetiniu viruso nustatymo metodu, yra labai tikslūs, bet jiems reikia specialios įrangos, jų rezultatai gaunami po 2 val.15 min. arba 2 val. 30 min. ir jie gali būti atliekami tik laboratorijoje“, – paaiškino CEA.

Vienas paralyžiuotas Bulgarijos pilietis dabar vėl gali vaikščioti po revoliucingo gydymo Lenkijoje, o prie jo prisidėjęs vienas Didžiosios Britanijos mokslininkas šį pasiekimą laiko „įspūdingesniu negu žmogaus pasivaikščiojimas Mėnulyje“.

Darekas Fidyka buvo paralyžiuotas žemiau krūtinės po to, kai buvo sužalotas peiliu per išpuolį 2010 metais. Dabar jis jau gali vaikščioti, remdamasis į vaikščiojamąjį rėmą, nes pažeistų nugaros smegenų veikla buvo atkurta, persodinus į jas neuroglijos ląstelių iš nosies, sakoma studijoje, antradienį paskelbtoje žurnale „Cell Transplantation“.

„Kai (nugaros smegenys) neveikia, nejauti beveik pusės savo kūno. Jautiesi bejėgis, pasimetęs“, – pacientas, kuris dabar gydosi Vroclave įsikūrusiame neuroreabilitacijos centre „Akron“ sakė Britanijos nacionalinio transliuotojo "BBC" laidai „Panorama“.

„Kai jos pradeda atsigauti, jautiesi, tarsi tavo gyvenimas būtų prasidėjęs iš naujo, tarsi būtum antrąkart gimęs. Jausmas neįtikėtinas, sunkiai nusakomas“, – pridūrė jis.

Per šią terapiją buvo paimta uoslės sistemai priklausančių specializuotų olfaktorinių gaubiamųjų ląstelių (OGL), kurios buvo panaudotos kaip nukreipiamosios ląstelės, leidusios laipsniškai regeneruoti gretimoms nervinėms skaiduloms nugaros smegenyse.

Vroclavo universiteto neurochirurgas konsultantas Pawelas Tabakowas (Pavelas Tabakovas) vadovavo chirurgų komandai, pašalinusiai vieną iš paciento uoslės svogūnėlių, užauginusiai OGL ląstelių pasėlį ir persodinusiai jį į nugaros smegenis.

Mokslininkų nuomone, tos ląstelės, įterptos į nugaros smegenis virš sužalojimo vietos ir žemiau jos, padėjo nervinėms ląstelėms iš naujo susijungti.

„Iš esmės nustatėme principą, kad nervinės skaidulos gali ataugti ir atkurti savo funkcijas, jeigu suteikiame joms tiltelį“, – aiškino Londono universiteto koledžo Neroregeneracijos katedros vadovas Geoffas Raismanas (Džefas Reismanas), vadovavęs britų tyrėjų grupei šiame bendrame projekte.

„Man tai įspūdingiau negu žmogaus pasivaikščiojimas Mėnulyje. Tikiu, jog tai momentas, kai paralyžius tampa išgydomu“, – pridūrė jis.

„Nuostabu matyti, kaip nugaros smegenų regeneracija, daugelį metų laikyta neįmanoma, tampa tikrove“, – sakė P.Tabakowas.

Dabar mokslininkai planuoja atlikti klinikinius bandymus su dešimčia kitų pacientų Britanijoje ir Lenkijoje.

Ringaudai – gyventojų skaičiumi viena labiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų. "Per pastaruosius 10 metų seniūnija iš gėlių ir sodinukų augintojų krašto tapo miegamuoju Kauno rajonu", – pastebėjo Ringaudų seniūnas Viktoras Petravičius.

Rytais kelionė užsitęsia

Automobiliu miesto centrą iš Ringaudų gyvenvietės paprastai galima pasiekti per 10 min., bet 8–9 val. ryto darbo dienomis kelionė gali užtrukti pusvalandį. Susidaro transporto spūstys: kartais stovinčių automobilių kolona išsirikiuoja nuo Ringaudų iki Akademijos šviesoforais reguliuojamų sankryžų.

"Šia Šakių kelio atkarpa į darbą mieste vyksta daugelis Ringaudų, Kačerginės, Zapyškio seniūnijų gyventojų. Spūsčių išvengtume, jei Karkiškių kaime būtų įrengta nuovaža į magistralę "Via Baltica", – apie svarstomą idėją dėl nuovažos užsiminė seniūnas.

Ringaudų plėtra buvo užprogramuota prieš penkerius metus patvirtintame Kauno rajono bendrajame plane. Vadovaujantis juo, Ringaudų seniūnijoje 5 tūkst. sklypų paskirtis pakeista iš žemės ūkio į gyvenamąją. Pavieniai gyvenamieji namai ir ištisi kvartalai ėmė dygti kaip grybai po lietaus.

"Buvo metų, kai gyventojų skaičius seniūnijoje išaugdavo 500. Dabar per metus sulaukiame vidutiniškai 300 naujų gyventojų", – skaičiavo V.Petravičius.

Namai draustinio pašonėje

Vien šalia Karvelio, arba Noreikiškių, dvaro besikuriančioje individualių namų gyvenvietėje "Kamšos namai" šiais metais turėtų išdygti 20 namų, juose turėtų įsikurti apie 60 naujakurių. Dar šiemet kvartale duris turėtų atverti privatus vaikų darželis. Gerai išplėtotos infrastruktūros gyvenvietė – savivaldybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

"Mums ir bendrovei "Kauno vandenys" talkinant, Kauno rajono savivaldybė parengė projektą, ir vandentiekio, kanalizacijos tinklams įrengti buvo gauta Europos Sąjungos parama. Iš šio projekto naudos gavo nemažai Noreikiškių gyventojų, nes jų valdas šie tinklai taip pat pasiekė", – pasakojo nekilnojamojo turto bendrovės "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius.

Gyvenvietę ketinama baigti statyti per dvejus metus. Tuomet 18 ha plote, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio pašonėje, stovės apie 200 nedidelių namų. 

Saulė tekėdavo daržuose

"Kamšos namai" – ne vienintelis gyvenamųjų namų kvartalas, besikuriantis šalia senojo Karvelio, arba Noreikiškių, dvaro. Tarpukariu didžiąją dalį nacionalizuoto dvaro žemės ir pastatus įsigijo ekonomistas, bankininkas, finansų ministras Petras Karvelis su žmona Veronika. Noreikiškių dvare gimė jų duktė Ugnė Karvelis, tapusi garsia visuomenės veikėja, vertėja.

Karvelio dvaras tarpukariu buvo vienas moderniausių, pavyzdingiausių ir pelningiausių ūkių Lietuvoje. Karkiškių kaime gyvenanti Janina Žemaitienė prisimena prieš keletą metų anapilin iškeliavusios ilgaamžės mamos Veronikos Žilinskienės pasakojimus apie tarnystę Karvelio dvare: "Mama buvo samdoma darbininkė: dirbo daržuose, sėjo, ravėjo, laistė, skynė agurkus. Vasarą į darbą išeidavo prie tamsos, sakydavo: "Mums vasarą daržuose saulė teka." Daržai buvo žemai, prie Marvos dvaro. Vidudienį nedirbdavo, antrą kartą į daržus eidavo popiete. Uždarbiu nesiskundė: sakė, kad Karvelis mokėjo gerai."

Moksleivių skaičius auga

Seniūnijos centras – Ringaudų gyvenvietė. Pagrindinėje gatvėje į akis krinta oranžinis pradinės mokyklos pastatas. Mokykla įsteigta sovietmečiu iškilusios parduotuvės ir kavinės patalpose. Ilgai mokiniai neturėjo kur sportuoti, nebuvo valgyklos, klasės nebuvo gerai pritaikytos mokymuisi. Prieš trejus metus, pastačius trečią aukštą, įrengus daugiau patalpų klasėms, choreografijos bei aktų sales, priestatą su valgykla ir modernia sporto sale, mokykla buvo renovuota. Įsteigtos darželio grupės, priestate įsikūrė sporto mokykla, biblioteka, kultūros centro darbuotojai.

"Po renovacijos pradėjo augti moksleivių skaičius. Įsteigtos darželio grupės yra perpildytos. Į jas šiemet galime priimti tik 9 mažylius – tiek vaikučių baigs darželio grupes. Eilėje į darželį laukia 246 vaikai, – rankomis skėsčiojo Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė. Ji apgailestavo, kad ne tik darželio grupės, bet ir mokykla nebesutalpina visų norinčiųjų: "Pirmokų formuojame du klasių komplektus. Yra nemažai norinčių pas mus mokytis vaikų iš kitų seniūnijų. Tam reikėtų formuoti trečią pirmos klasės komplektą. Deja, neturime daugiau patalpų – vaikų ne iš savo seniūnijos negalime priimti."

Filtruoja išleidžiamą orą

Ringaudų aikštėje, kur vyksta svarbiausi renginiai, įrengti treniruokliai. Prie jų dažnai sutiksi 78-erių metų ringaudiškę Vandą Undzėnienę. Dažniausiai energinga senolė mina dviračio pedalus. "Pasimankštinu ir geriau jaučiuosi", – šypsojosi moteris.

Greta Ringaudų gyvenvietės, Tabariškių kaime, yra įsikūrusi bendrovė "Danplastas", gaminanti vėjo jėgainių korpusų detales iš stiklo plastiko. 13 metų veikianti įmonė nuolatos sulaukdavo didelio vietos gyventojų dėmesio.

Dalis bendruomenės įtarė, kad gamybos procese išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis įmonė teršia orą. Daugiausia rūpesčio gyventojams kėlė stiprų kvapą skleidžiantis stirenas. "Nuolat sulaukdavome įvairių tikrintojų, daugiausia – iš aplinkosaugos institucijų. Vis dėlto paskutinį kartą nežymus stireno kiekio viršijimas stacionariuose taršos šaltiniuose buvo užfiksuotas 2010 m.", – tvirtino bendrovės kokybės valdymo ir kontrolės vadovas Algimantas Borisas.

Šių metų vasario mėnesį įmonėje sumontavus ir pradėjus eksploatuoti aktyvintosios anglies filtrus, gerokai mažiau stireno ir kitų cheminių medžiagų patenka į orą. Šis projektas atsiėjo beveik 360 tūkst. litų, 80 proc. projekto kainos subsidijavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

"Aktyvintosios anglies filtrai – tik dalis to, ką darome aplinkosaugos srityje. 40 proc. sumažinome gamybos apimtį, atsisakėme gaminių formavimo rankiniu būdu (naudojame tik vakuuminį gaminių formavimo būdą), gaminių padengimo dekoratyviniu-apsauginiu sluoksniu patalpa pertvarkyta į vakuuminio formavimo patalpą. Padarėme viską, ko reikalavo gyventojai. Tad norime juos nuraminti: įdiegėme filtrus, bet gamybos apimties nedidinsime. Visa plėtra vyksta kitoje įmonėje – Tauragės bendrovėje "Tauraplastas", – tikino "Danplasto" generalinis direktorius Vydas Vektaris.

Krašto receptas

Viename didesnių seniūnijos kaimų – Mitkūnuose – erdviame lauko užtvare laigo poniai. "Šie gražuoliai – vokiečių veislės "Classic", jų kūnai yra labai proporcingi, o kojos laibos. Turiu ir mažiausių pasaulyje arklių – mažųjų Šetlando ponių", – didžiuodamasis pasakojo arkliukų savininkas, Lietuvos mažųjų žirgų asociacijos prezidentas Jonas Gricius. Šiuos Falabela veislės arkliukus ir Šetlando ponius J.Gricius veisia. Tvarte šalia ponių užtvarų – ožkos. Apie 20 ožkų auginantis pusamžis vyras pats spaudžia jų pieno sūrį.
Prieš 30 metų J.Gricius savo ūkį pradėjo nuo vienos ožkos. Ją įsigijo tuomet metukų neturėjusiai dukrai susirgus stipria alergijos forma. "Mergytės kūnas buvo beveik ištisa žaizda – duktė buvo alergiška karvės pienui. Sužinojome, kad ožkos pienas nealergizuoja. Tą pieną taupėme mažylei: per dieną jo primelždavome dvi stiklines. Ožkos pienu išgydėme alergiją – dingo visos žaizdos", – prisiminė pašnekovas.

Pyplių kaime neseniai iškilo mediniai liaudiško stiliaus pastatai. Įžengus pro vieno jų duris, nosį ima kutenti malonus kvapas – duonkepėje krosnyje kepa naminė duona. "Duoną kepame pagal seną Ringaudų krašto receptą. Jį ne viena bobutė pakuždėjo: apibendrinau keletą receptų, sužinotų iš vyresnių šio krašto moterų. Koks tas receptas? Neišduosiu: kiekviena šeimininkė juk turi savo paslapčių", – juokėsi bendrovės "Pyplių ūkis" vykdomoji direktorė Vita Mačiulienė.

Čia kepama bemielė raugintos tešlos duona yra sertifikuota kaip Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. "Vaikams, dalyvaujantiems edukacinėse programose, leidžiame patiems iš tešlos suformuoti duonos kepaliukus, juos pašauti į krosnį. Tada tešlos būna pilna visur, – šypsojosi edukacines programas vedanti kepėja Dalia Rainienė. – Vaikams įdomu, nes namuose duoną kepa nedaugelis. Be to, ne tokioje aplinkoje ir ne tokioje krosnyje kaip pas mus. Kol kepa duona, vaikams visokių istorijų ir apie ją, ir apie Pyplius papasakoju."

Pakeliui į Varšuvą

Seniūnijos pakraštį kerta tarptautinis greitkelis "Via Baltica". Jo pašonėje, šalia kelio ženklo, skelbiančio, kad iki Varšuvos liko mažiau nei 400 kilometrų, yra įsikūrusi degalinė su restoranu ir moteliu. "Mums, mažoms, tinklams nepriklausančioms degalinėms, labai sunku konkuruoti su tinklais. Kitas dalykas, kad "Via Baltica" ruože nuo Kauno iki pasienio degalinių yra kaip prisėta. Tarkim, Vokietijoje degalinių neleidžiama statyti tankiau kaip kas 50 km, o pas mus to niekas nereglamentuoja", – apgailestavo bendrovės "Timėjas" vadovas Artūras Šimaitis.

Šalia degalinės – krovininių automobilių stovėjimo aikštelė. Ten kas naktį apsistoja apie 30 vilkikų. "Dažniausiai pas mus lankosi vilkikai iš Latvijos, Estijos. Iš egzotiškesnių šalių – pasitaiko ir su Izraelio, Turkijos numeriais. Su turkais darbuotojams susikalbėti sunkiausiai, nes jie kalba taip: penki žodžiai rusiškai, penki – angliškai, tiek pat – vokiškai", – šypsojosi įmonės vadovas.

Keliaujantieji autostopu čia nėra dažnas vaizdas, tačiau ir tokių pasitaiko. "Kartą tokiems keliauninkams leidome pievelėje prie restorano nakčiai pasistatyti palapinę", – prisiminė A.Šimaitis. Iš visų apsistojusių keliauninkų verslininkui labiausiai įsiminė du: aplink pasaulį lengvuoju automobiliu keliaujantis japonas ir švedas, dviračiu išsiruošęs aplankyti draugo Vengrijoje.

Komentaras

Valerijus Makūnas
Kauno rajono meras

Esu Ringaudų gyventojas, todėl gerai žinau apie šios seniūnijos problemas. Anksčiau tai buvo viena didžiausių rajono gyvenviečių, neturinčių vaikų darželio, kultūros centro, bibliotekos ir net didesnės parduotuvės. Manau, kad šiandien nemaža dalis skolos Ringaudams atiduota: čia teikiamos kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos paslaugos.

Deja, liko didžiulė problema – ikimokyklinis ugdymas. Keliose prie mokyklos veikiančiose darželio grupėse nesutelpa nė maža dalis norinčių į jį patekti vaikų. Stengsimės, kad situacija pasikeistų. Kiti svarbūs darbai: sutvarkyti kelius, plėsti viešojo transporto paslaugas

Ringauduose trūksta ir aplinkų sveikam laisvalaikiui. Jų padaugės atnaujinus Akademijos U.Karvelis gimnazijos stadioną. Ateityje ruošiamės išplėsti dviračių takų tinklą.

Ringauduose kyla nauji gyvenamieji kvartalai, tačiau paliekamos galimybės plėtotis verslui, nepažeidžiančiam gyventojų interesų.

Džiugu, kad daugėja socialiai atsakingo verslo: naujuose gyvenamuose kvartaluose įsteigtas ir ketinamas steigti privatus vaikų darželis, verslo įmonės investuoja į socialinių paslaugų, inžinerinių tinklų plėtrą. Manau, kad turime eiti keliu, puoselėjančiu gerus santykius, ugdančiu atsakomybę už bendruomenę.