Leidinys „The New York Times“ pelnė premiją už platų ir informatyvų reportažų rengimą apie spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojų įvykdytą išpuolį Izraelio pietuose, taip pat už izraeliečių kariuomenės puolamojo atsako nušvietimą.

Tuo metu „Reuters“ gavo apdovanojimą už svarbiausių naujienų nuotraukas nušviečiant spalio 7-osios išpuolį ir Izraelio atsaką.

Specialia padėka buvo įvertinti žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai, nušviečiantys karą Gazos Ruože.

„Šis karas nusinešė ir poetų bei rašytojų gyvybes, – teigė komitetas. – Pulitzerio premijas skiriant žurnalistikos, meno ir literatūros kategorijose, mes pažymime neįkainojamų žmogiškosios patirties įrašų netektį.“

Premija taip pat įvertintas įkalintas Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza, turintis skiltį laikraštyje „The Washington Post“.

Pirmadienį pasirodžiusiame pranešime spaudai teigiama, kad Pulitzerio premija V. Karai-Murzai paskirta „už aistringas skiltis, kurias jis rašė asmeniškai rizikuodamas, iš kalėjimo kameros perspėdamas apie prieštaravimo pasekmes Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje ir reikalaudamas demokratinės šalies ateities“.

Jis Rusijoje atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę – ilgiausią iš visų įkalintų V. Putino kritikų – dėl kaltinimų išdavyste po to, kai savo kalboje Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų prieš Ukrainą.

Kolumbijos universitete įteikiamų apdovanojimų laureatai paskelbti tuo metu, kai Niujorke įsikūrusi prestižinė įstaiga susiduria su neigiama kai kurių visuomenės narių reakcija dėl tvarkymosi su palestiniečius Gazos Ruože remiančių protestuotojų demonstracijomis.

Policija protestus malšina ir vykdo studentų sulaikymus, Baltiesiems rūmams nurodžius atkurti tvarką. Praėjusią savaitę policija išvaikė Kolumbijos universiteto teritorijoje stovyklą įrengusius protestuotojus.

Du studentų laikraščio redaktoriai savaitgalį paskelbtame straipsnyje aprašė šio universiteto administracijos vykdomą, kaip jie teigė, reportažų rengimo slopinimą, įskaitant policijos grasinimus sulaikyti ir universiteto reikalavimus perduoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.

Kitais apdovanojimais buvo įvertinti JAV žurnalistų reportažai apie migrantų vaikų darbą, rasinę nelygybę teisinėje sistemoje ir smurtą naudojant ginklus.

Naujienų agentūros AFP fotografas Ademas Altanas pateko į karščiausių naujienų nuotraukų apdovanojimo finalą už kadrą, kurį užfiksavo po 2023-iųjų vasarį Turkiją sukrėtusio 7,8 balo žemės drebėjimo.

Nominuotoje nuotraukoje matyti, kaip tėvas laiko žuvusios dukters iš griuvėsių kyšančią ranką.

Autorė Jayne Anne Phillips (Džein En Filips) laimėjo grožinės literatūros apdovanojimą už romaną „Night Watch“ apie motiną ir dukrą JAV pilietinio karo metu ir po jo, o negrožinės literatūros apdovanojimas atiteko Nathano Thrallo (Neitano Trolo) knygai „A Day in the Life of Abed Salama: Anatomy of a Jerusalem Tragedy“.

Komitetas gyrė „puikiai aprašytą ir asmenišką gyvenimo Izraelio okupacijos sąlygomis Vakarų Krante vaizdą, papasakotą per palestiniečio tėvo, kurio penkiametis sūnus žūsta liepsnojančio mokyklinio autobuso avarijoje, izraeliečių ir palestiniečių gelbėtojų komandoms vėluojant dėl saugumo taisyklių, patirtį“.

Pulitzerio premija buvo įsteigta laikraščio leidėjo Josepho Pulitzerio (Džozefo Pulicerio) valia ir pirmą kartą įteikta 1917 metais.

Sanna Irshad Mattoo (Sana Iršad Matu) pirmadienį turėjo išskristi į Niujorką atsiimti Pulitzerio premijos, bet Naujojo Delio oro uosto pareigūnai jos neišleido.

S. I. Mattoo sakė, kad buvo sustabdyta be jokios priežasties ir kad jos bilietas buvo anuliuotas.

S. I. Mattoo pagal paskyrimą dirbo „Reuters“ ir drauge su kitais šios agentūros fotografais pelnė 2022-ųjų Pulitzerio premiją už apybraižos žanro fotografiją. Apdovanojimas skirtas už darbą apie COVID-19 krizę Indijoje.

Žurnalistė sakė keliavusi su dviem kolegomis, kuriems buvo leista išvykti. Pasak jos, imigracijos pareigūnas grąžino jos įlaipinimo kortelę, bet neatsakė į klausimus, dėl kokios priežasties taip padaryta. Vėliau S. I. Mattoo buvo nulydėta prie oro bendrovės langelio atsiimti savo bagažo.

S. I. Mattoo sakė nenumananti, kodėl jai nebuvo leista išvykti.

„Ar dėl mano darbo? Dėl kažko kito? Man turėtų pasakyti. Problema ta, kad aš nežinau, kokia problema“, – sakė ji.

Indijos pareigūnai šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Minimai žurnalistei tai jau antras toks kartas – liepą jai nebuvo leista išvykti į Paryžių, į knygos pristatymą ir fotografijos parodą. Tuomet ji buvo tarp 10 stipendijos „Serendipity Arles Grant 2020“ laimėtojų.

Po to incidento S. I. Mattoo taip pat kalbėjo, kad imigracijos pareigūnai nenurodė savo sprendimo priežasties, bet pasakė jai, kad ji negalės vykti į užsienį.

S. I. Mattoo nuo 2018 metų dirba laisvai samdoma fotožurnaliste ir fiksuoja gyvenimą Indijos kontroliuojamame Kašmyre, kur sukilėliai kovoja už regiono nepriklausomybę ar susijungimą su kaimyniniu Pakistanu.

Žurnalistai šiame neramiame regione seniai sulaukia grasinimų, o Indijos vyriausybė siekia griežtinti žiniasklaidos kontrolę. Žurnalistų padėtis pablogėjo Indijai 2019 metais atšaukus Kašmyro, kaip pusiau autonominio regiono, statusą. Pagal griežtus kovos su terorizmu įstatymus buvo areštuota ir tardoma dešimtys žiniasklaidos atstovų.

Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 metų prestižinių apdovanojimų laureatus, taryba Ukrainos žurnalistams skyrė „specialų apdovanojimą“.

„Pulitzerio premijos taryba džiaugiasi galėdama skirti Ukrainos žurnalistams specialų apdovanojimą už jų drąsą, ištvermę ir ryžtą rengti teisinga informacija paremtus reportažus per negailestingą Vladimiro Putino invaziją į jų šalį ir jo propagandos karą Rusijoje“, – sakė premijų administratorė Marjorie Miller (Mardžori Miler), paskelbdama apie apdovanojimą.

„Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą, darydami garbę Ukrainai ir viso pasaulio žurnalistams“, – pridūrė ji.

Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą.

Komitetas žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ) skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žurnalistai, tarp jų trys ukrainiečiai.

JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT) šiemet pelnė daugiausiai – tris – Pulitzerio naujienų kategorijų apdovanojimus.

Pulitzerio premija tarptautinių reportažų kategorijoje dienraščiui buvo skirta už tai, kad jis atskleidė, jog per JAV vadovaujamus antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją ir Afganistaną, žuvo daugybė civilių gyventojų.

NYT taip pat pelnė premiją už reportažą nacionalinio masto tema – už tyrimą apie policijos vykdomas patikras Jungtinių Valstijų keliuose, nekart pasibaigusias neginkluotų vairuotojų mirtimi nuo pareigūnų rankos.

NYT kritikė Salamishah Tillet (Salamiša Tilet) laimėjo kritikos kategorijoje – už straipsnius apie rasę mene ir kultūroje.

JAV dienraštis „The Washington Post“ pelnė Pulitzerio premiją „už tarnybą visuomenei“ – už „įtikinamai papasakotą ir vaizdžiai pateiktą pasakojimą“ apie JAV Kapitolijaus šturmą, kurį 2021 metų sausio 6 dieną surengė buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkai.

Penki fotoagentūros „Getty“ fotografai laimėjo naujienų fotografijos kategorijoje – už „išsamias ir nuosekliai prikaustančias nuotraukas“, kuriose užfiksuotas Kapitolijaus šturmas.

Jie pasidalijo prizą su dienraščio „Los Angeles Times“ fotožurnalistu Marcusu Yamu (Markusu Jamu), kuris buvo apdovanotas už praėjusią vasarą įamžintą JAV pasitraukimą iš Afganistano.

Keturi naujienų agentūros „Reuters“ fotografai, tarp jų indas Danishas Siddiqui (Danišas Sidikis), kuris pernai liepą žuvo nušviesdamas Afganistano saugumo pajėgų ir Talibano kovas, pelnė Pulitzerio apdovanojimą meninės fotografijos kategorijoje – už Indijos kovos su COVID-19 nušvietimą.

Šis įrašas pernai žaibiškai išplito internete ir išprovokavo protestus prieš rasinę neteisybę ir policijos brutalumą Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų šalių.

18-metė Darnella Frazier (Darnela Freizir) buvo pagerbta Niujorke veikiančiam Kolumbijos universitetui per virtualią ceremoniją skelbiant prestižinės Pulitzerio premijos – vieno aukščiausių apdovanojimų žurnalistikos srityje – 2021-ųjų laureatus.

D. Frazier sulaukė „ypatingojo paminėjimo“ „už drąsiai užfiksuotą George'o Floydo nužudymą – vaizdo įrašą, kuris paskatino protestus prieš policijos brutalumą visame pasaulyje, pabrėžusį itin svarbų piliečių vaidmenį žurnalistams ieškant tiesos ir teisingumo“.

Ši mergina taip pat buvo viena iš liudininkų, davusių parodymus buvusio Mineapolio policininko Dereko Chauvino (Dereko Šovino) teisme.

D. Frazier nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip D. Chauvinas 2020 metų gegužės 25 dieną daugiau nei devynias minutes keliu spaudė kaklą ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam 46 metų G. Floydui, šiam vis kartojant „negaliu kvėpuoti“, o praeiviams raginant paleisti vyrą, kol šis prarado sąmonę.

Balandį D. Chauvinas buvo nuteistas už nužudymą. Bausmė jam turi būti paskirta šį mėnesį.

Mineapolio „Star Tribune“ darbuotojai buvo apdovanoti Pulitzerio premija karščiausių naujienų kategorijoje už G. Floydo mirties ir po jos sekusių įvykių nušvietimą.

Leidinys „The New York Times“ buvo pagerbtas tarnavimo visuomenei premija už „drąsų, skvarbų ir plataus masto koronaviruso pandemijos nušvietimą“.

Tuo metu internetinis leidinys „BuzzFeed“ pelnė savo pirmąją Pulitzerio premiją; tarptautinių reportažų kategorijos premija jam atiteko už Kinijos pastatytų kalinių stovyklų masiniam musulmonų sulaikymui nušvietimą.

Edas Yongas (Edas Jongas) iš „The Atlantic“ gavo premiją už aiškinamuosius reportažus už „aiškių, detalių straipsnių“ seriją apie COVID-19 pandemiją.

Naujienų agentūra „Reuters“ buvo pagerbta toje pačioje kategorijoje už kvalifikuoto imuniteto teisinės doktrinos ir to, kaip ji naudojama apsaugoti policijos pareigūnus nuo baudžiamojo persekiojimo, išnagrinėjimą.

Naujienų agentūra AP apdovanota už karščiausių naujienų fotografiją, o jos fotografas Emilio Morenatti (Emilijus Morenatis) pagerbtas už fotografijų apybraižą.

Pulitzerio grožinės literatūros premija atiteko Louise Erdrich (Luis Erdrič) už kūrinį „The Night Watchman“, o negrožinės literatūros prizas skirtas Davidui Zucchino (Deividui Cukinui) už knygą „Wilmington's Lie: The Murderous Coup of 1898 and the Rise of White Supremacy“.

Apdovanojimas už biografiją atiteko Lesui Payne'ui (Lesui Peinui) ir Tamarai Payne (Tamarai Pein) už knygą „The Dead Are Arising: The Life of Malcolm X“.

Poezijos kategorijoje apdovanojimas skirtas Natalie Diaz (Natali Dias) už knygą „Postcolonial Love Poem“, dramos kategorijoje pagerbta Katori Hall (Katori Hol) už pjesę „The Hot Wing King“, o muzikos kategorijoje apdovanota Tania Leon (Tania Lion) už darbą „Stride“.

„The New York Times“ atiteko aiškinamojo reportažo premija už 18 mėnesių trukmės tyrimą apie prezidento finansus ir mokesčių vengimą.

„The Wall Street Journal“ apdovanotas už reportažą apie slaptus mokėjimus dviem moterims, tariamai turėjusioms romanus su D. Trumpu, siekiant jas nutildyti.

Laikraščiui „Sun Sentinel“ skirta Pulitzerio premija už tarnybą visuomenei. Ši premija laikoma pačia prestižiškiausia iš visų Pulitzerio premijų. „Sun Sentinel“ apdovanotas už reportažus apie 17 žmonių gyvybių pareikalavusias šaudynes Floridos Parklando miesto vidurinėje mokykloje 2018-ųjų vasarį. Laikraščio reportažuose buvo atskleistos vietos pareigūnų ir teisėsaugos klaidos prieš ir po šaudynių.

Laikraštis „Pittsburgh Post-Gazette“ apdovanotas „karštų naujienų“ kategorijoje už reportažus apie 2018-ųjų spalį surengtas šaudynes Pitsburgo Sinagogoje, pareikalavusias 11 žmonių gyvybių.

Naujienų agentūra „Associated Press“ gavo premiją už reportažus tarptautiniais klausimais – Jemeno karą.

Naujienų agentūra „Reuters“ pagerbta už reportažus apie žiaurumus, vykdytus prieš rohinjų musulmonus Mianmare. „Reuters“ taip pat atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje už migrantų, keliaujančių į JAV iš Centrinės Amerikos, nuotraukas.

Prestižinis žurnalistikos apdovanojimas atiteko Jodi Kantor (Džodi Kantor) ir Megan Twohey (Megan Tvohi) vadovaujamai „The New York Times“ komandai ir „The New Yorker“ bendradarbiui Ronanui Farrow (Ronanui Ferou), už reportažus, sugriovusius šio Holivudo magnato karjerą ir išprovokavusius kaltinimų laviną kitiems įtakingiems vyrams.

Po spalį pasirodžiusių „The New York Times“ ir „The New Yorker“ straipsnių daugiau kaip 100 moterų viešai apkaltino H. Weinsteiną nederamu elgesiu, pradedant lytiniu priekabiavimu ir baigiant žaginimu. Tai savo ruožtu išprovokavo judėjimą "#MeToo“, galiausiai apėmusį visą pasaulį.

H. Weinsteiną paliko žmona, o policija pradėjo kriminalinius tyrimus Londone, Los Andžele ir Niujorke. 66 metų prodiuseriui iškelta daugybė finansiškai žlugdančių civilinių ieškinių.

Pulitzerio premijų administratorė Dana Canedy (Deina Kanedi) sakė, kad jų darbas „demaskavo galingus ir turtingus lytinius grobuonis, įskaitant įtarimus vienam įtakingiausių Holivudo prodiuserių, pareikalaudami jų atsiskaityti už ilgai slopintus pareiškimus dėl prievartos, brutalumo ir aukų tildymo, tuo paskatindami moterų lytinio išnaudojimo sąskaitų suvedimą visame pasaulyje“.

„The Washington Post“ laimėjo tiriamosios žurnalistikos Pulitzerio premiją už reportažus, paveikusius 2017 metų Alabamos rinkimų į Senatą baigtį – atskleidusius respublikonų kandidato Roy Moore'o (Rojaus Muro) įtariamą ankstesnį lytinį priekabiavimą prie paauglių mergaičių.

Pernai gruodį įvykusius specialiuosius rinkimus laimėjo R. Moore'o varžovas Dougas Jonesas (Dagas Džounsas), kuris tapo pirmuoju per 25 metus Alabamai Senate atstovaujančiu demokratu, suduodamas žeminamą smūgį prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai.

„The New York Times“ ir „The Washington Post“ taip pat pasidalijo Pulitzerio premiją už reportažus nacionalinio masto tema, padėjusius geriau suprasti Rusijos kišimąsi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus ir jos ryšius su D. Trumpo rinkimų kampanija, jo pereigos komanda ir administracija, sakė D. Canedy.

Naujienų agentūra „Reuters“ laimėjo tarptautinių reportažų kategorijos premiją už pranešimus apie Filipinų prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) karą su narkotikais. „Reuters“ taip pat laimėjo fotografijų apybraižos kategorijoje, už reportažus apie rohinjų krizę.

„Laimėtojai patvirtina aukščiausią laisvos ir nepriklausomos spaudos tikslą net pačiais sunkiausiais laikais“, – sakė D. Canedy.

„Šie drąsūs, įkvepiantys ir atsidavę žurnalistai ir jų naujienų organizacijos tvirtai vykdo savo ketvirtosios valdžios rėmimo misiją. Tai mandatas, kuris pastaruoju metu, regis, buvo negailestingai puolamas, bet išlieka labai svarbus sveikai demokratijai“, – pridūrė ji.

E. Albee mirė savo namuose Montoko miestelyje Niujorko valstijoje po trumpai trukusios ligos, dienraštis „The New York Times“ citavo jo asmeninį padėjėją Jakobą Holderį (Džeikobą Holderį).

Vienu svarbiausių Amerikos dramaturgų laikomas E. Albee rašė stiprius jausmus perteikiančias, bet prieštaringai vertintas pjeses ir daug dėmesio skyrė nerimo, nusivylimo ir mirties temoms. Jis pasiekė draminį proveržį 1958-aisiais, kai būdamas 30-metis parašė pjesę „Zooparke“ (The Zoo Story). Ši dviejų veikėjų drama, vaizduojanti nepasitenkinimą ir klasių kovą, kitais metais buvo pirmąkart buvo pastatyta Berlyne, o 1960 metais pradėta rodyti nedideliuose Niujorko teatruose.

Dar po dvejų metų Brodvėjuje debiutavo „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ Pjesė, išsiskyrusi sukrečiančiais barnių dialogais ir vaizduojanti į svaigalus įjunkusią besivaidijančių sutuoktinių Džordžo ir Martos santykius, galiausiai tapo hitu.

Vėliau, 1966 metais, pjesė buvo ekranizuota kaip juodojo humoro komedija. Filmo režisierius buvo Mike'as Nicholsas (Maikas Nikolsas), o pagrindinius vaidmenis atliko Richardas Burtonas (Ričardas Bertonas) ir Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor). Pastaroji už šį vaidmenį pelnė geriausios aktorės „Oskarą“.

Už „Virdžiniją Vulf“ E. Albee pelnė virtinę apdovanojimų, įskaitant 1963-ųjų „Tony“, kai ši pjesė buvo pripažinta geriausia. Tais pačiais metais ją buvo pasiūlyta apdovanoti Pulitzerio premija, bet ją teikianti taryba šią rekomendaciją atmetė.

Per kelis tolesnius dešimtmečius E. Albee karjera patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių. Jo pjesės galiausiai laimėjo tris Pulitzerio premijas kaip geriausios dramos. Ši prestižinė premija dramaturgui pirmąkart buvo skirta 1967 metais už pjesę „Trapi pusiausvyra“ (A Delicate Balance). Jos ekranizacijoje 1973-aisiais vaidino Katharine Hepburn (Ketrin Hepbern) ir Paulas Scofieldas (Pilas Skofildas). E. Albee taip pat pelnė Pulitzerio premijas už „Jūros peizažą“ (Seascape) – 1975-aisiais ir „Tris aukštas moteris“ (Three Tall Women) – 1994-aisiais.

2005 metais jam buvo skirta specialus „Tony“ apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus.

Dramaturgas, kurio tikrasis vardas – Edwardas Harvey (Edvardas Harvis), gimė 1928 metų kovo 12 dieną, bet jo gimimo vieta tiksliai nežinoma: vieni šaltiniai nurodo Virdžinijos valstiją, o kiti – JAV sostinę Vašingtoną. Tuojau po gimimo E. Albee buvo atiduotas įvaikinti.

Jo įtėviais tapo Reedas Albee (Ridas Olbis) ir jo žmona Francis (Frensis), praturtėję iš vodevilių ir kino verslo. Kaip nurodo E. Albee draugija, savo įsūnį jie pervadino Edwardu Franklinu Albee III. E. Albee santykiai su įtėviais buvo įtempti. Jis buvo pašalintas iš kelių parengiamųjų mokyklų, taip pat iš Šv. Trejybės koledžo Konektikute.

XX a. 6-ame dešimtmetyje E. Albee persikėlė į Grinvič Vilidžo rajoną Niujorke, kur atsidūrė sau priimtinesnėje avangardinio meno aplinkoje. Ten jis ir parašė pjesę „Zooparke“.

Long Ailende esančiame Montoko miestelyje E. Albee nusipirko didelę baltą daržinę – „The Barn“ – ir 1967 metais įkūrė joje Edwardo F. Albee fondą. Šioje rezidencijoje jis suteikdavo prieglobstį rašytojams ir vaizduojamojo meno veikėjams.

Dramaturgas yra pelnęs virtinę apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinį medalį už pasiekimus mene, o 1966-aisiais – Kennedy (Kenedžio) centro apdovanojimą.

„Albee pjesės, jų įtampą, jų gebėjimas pagauti šiuolaikines temas ir eksperimentai su forma glumino tiek kritikus, tiek žiūrovus, bet tuo pačiu keitė Amerikos dramos paveikslą“, – sakoma Johno F.Kennedy (Džono Kenedžio) vaizduojamojo meno centro paskelbtoje dramaturgo biografijoje. „Jis buvo vienbalsiai giriamas kaip Arthuro Millerio (Arturo Milerio), Tennessee Williamso (Tenesio Viljamso) ir Eugene'o O'Neillo (Judžino O'Nilo) įpėdinis“, – sakoma pranešime.

Aktorė Mia Farrow (Mija Farou) buvo viena pirmųjų, savo „Twitter“ žinute pagerbusių Anapilin išėjusį legendinį dramaturgą. „Edwardas Albee buvo vienas iškiliausių mūsų laikų dramaturgų. Ilsėkis ramybėje, pone Albee“, – rašė ji.

JAV dienraštis „The New York Times“ pirmadienį laimėjo tris prestižinius Pulitzerio (Pulicerio) apdovanojimus, o Sent Luiso laikraštis gavo šią premiją karštųjų naujienų (breaking news) fotografijos kategorijoje už rasinių neramumų Misūrio valstijos Fergusono mieste nušvietimą.

Pietų Karolinos Čarsltono mieste leidžiamas dienraštis „The Post and Courier“ pelnė premiją „Už tarnavimą visuomenei“ - už virtinę tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie tai, kodėl Pietų Karolina yra tarp valstijų, kuriose žūva daugiausia moterų.

Dienraščiui „The New York Times“ apdovanojimas skirtas už tarptautinius reportažus apie mirtino Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, paskelbė Pulitzerio komitetas Kolumbijos universitete Niujorke.

„The New York Times“ žurnalistas Ericas Liptonas (Erikas Liptonas) už savo straipsnius apie lobistų įtaką pelnė premiją tiriamosios žurnalistikos kategorijoje.
Komitetas meninės fotografijos apdovanojimą skyrė laisvai samdomam fotografui Danieliui Berehulakui - „už jaudinantį, drąsų“ Ebolos epidemijos nušvietimą dienraštyje „The New York Times“.

Sent Luiso laikraščio „St. Louis Post-Dispatch“ fotografai pelnė premiją karštųjų naujienų kategorijoje už nuotraukas apie neramumus po pernai rugpjūtį Fergusone įvykusio incidento, kai policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį.

18-mečio Michaelo Browno (Maiklo Brauno) nužudymas visoje šalyje išprovokavo protestus, kurie tebevyksta, o JAV policija kaltinama, kad perdėtai naudoja jėgą ir neproporcingai taikosi į juodaodžius bei ispanakalbius jaunuolius.

Dienraštis „The Los Angeles Times“ laimėjo du apdovanojimus. Vienas jų skirtas už dokumentinę apybraižą apie sausrą Kalifornijoje, o kitas - kultūros kritikos kategorijoje - atiteko laikraščio skiltininkei Mary McNamarai (Meri Maknamarai). „The Los Angeles Times“ buvo tarp finalininkų dar dviejose kategorijose.

Du kiti Amerikos žiniasklaidos elitui priklausantys leidiniai - „The Wall Street Journal“ ir „The Washington Post“ - laimėjo po vieną apdovanojimą.

Pulitzerio premija pavadinta Amerikos laikraščių magnato Josepho Pulitzerio (Džozefo Pulicerio), mirusio 1911 metais, vardu. Pirmosios premijos buvo įteiktos 1917 metais.
Premijos literatūros, dramaturgijos ir muzikos srityje skiriamos tik JAV piliečiams; žurnalistikos srityje pretendentai gali būti bet kurios šalies piliečiai, bet jų kūriniai turi būti paskelbti Amerikos laikraščiuose.

Pulitzerio literatūros premija šįmet skirta rašytojui Anthony Doerriui (Entoniui Dojeriui) už romaną „Visa šviesa, kurios nematom“ (All the Light We Cannot See) apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių gyvenimo keliai susikerta per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijoje.

Premija biografijos kategorijoje atiteko Davidui Kertzeriui (Deividui Kerceriui) - už knygą „Popiežius ir Mussolini: Slapta Pijaus XI istorija ir fašizmo iškilimas Europoje“ (The Pope and Mussolini: The Secret History of Pius XI and the Rise of Fascism in Europe).

Laureatai buvo išrinkti iš daugiau kaip 1 200 tūkst. pretendentų, nurodė Pulitzerio premijų komitetas.

Nugalėtojams apdovanojimai bus įteikti per iškilmingus pietus Kolumbijos universitete gegužės 28 dieną

Legendinis buvęs „The Washington Post“ redaktorius Benas Bradlee (Benas Bradlis), kuris kuravo reportažus apie Votergeito skandalą, nuvertusį JAV prezidentą Richardą Nixoną (Ričardą Niksoną), antradienį mirė. Jam buvo 93-eji.

B.Bradlee, kuris mirė dėl natūralių priežasčių namuose Vašingtone, savo laikraštyje ir apskritai žiniasklaidoje palieka ilgalaikę žymę. Redaktorius, kuris buvo Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) draugas, vadinamas genijumi ir giriamas už „armijos drąsą“.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris pernai įteikė B.Bradlee Prezidento laisvės medalį, pareiškė užuojautą ir sakė, kad šiam spaudos žmogui „žurnalistika buvo daugiau nei profesija, tai buvo viešasis gėris, gyvybiškai svarbus mūsų demokratijai“.

1968-1991 metais, kai vadovavo laikraščiui, B.Bradlee įkvėpė reporterius, kad jie „papasakotų istorijas, kurias reikėjo papasakoti, istorijas, kurios padėjo mums truputį geriau suprasti mūsų ... pasaulį“, pridūrė prezidentas.

B.Bradlee žmona, buvusi „The Washington Post“ reporterė Sally Quinn (Sali Kvin) praėjusį mėnesį atskleidė, kad B.Bradlee buvo diagnozuota silpnaprotystė.

Donaldas E.Grahamas (Donaldas E.Grejemas), kuris buvo „The Washington Post“ leidėjas ir B.Bradlee bosas, sakė: „Benas Bradlee buvo geriausias savo laikų Amerikos laikraščių redaktorius ir padarė didžiausią poveikį savo laikraščiui, palyginti su bet kuriuo kitu šiuolaikiniu redaktoriumi“.

D.E.Grahamo motina Katharine Graham (Katarin Grejem) buvo „The Washington Post“ leidėja tuo metu, kai B.Bradlee jauniems reporteriams Bobui Woodwardui (Bobui Vudvardui) ir Carlui Bernsteinui (Karlui Bernsteinui) pavedė tirti įsilaužimą į Demokratų partijos štabą, įsikūrusiame Votergeito rajono biurų ir įstaigų komplekse.

Jų straipsniuose buvo atskleista didžiulė sekimo ir purvinų triukų schema, o tolesni reportažai nulėmė R.Nixono apkaltą ir atsistatydinimą 1974 metais, taip pat – dešimčių administracijos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

„Benas buvo tikras draugas ir genialus lyderis žurnalistikos (srityje)“, – sakoma bendrame C.Bernsteino ir B.Woodwardo pareiškime, kuris po pranešimų apie B.Bradlee mirtį pasirodė „The Washington Post“ interneto svetainėje.

„Vienas tvirtas jo principas buvo tiesos paieškos ir tų paieškų būtinybė. Jis turėjo armijos drąsą“, – sakoma pareiškime.

B.Bradlee dirbant redaktoriaus poste laikraštis už straipsnius apie Votergeito skandalą pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją, be to, suvaidino vaidmenį teisiškai pasiekiant, kad būtų paskelbti Pentagono dokumentai, atskleidę politinius manevrus prieš prasidedant Vietnamo karui.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) trečiadienį išrinktas žemųjų parlamento rūmų pirmininku.

Aktyvus Rusijos intervencijos į buvusias sovietų respublikas kritikas R.Sikorskis ketverius pastaruosius metus buvo vienas iškiliausių lenkų tarptautinėje arenoje.

R.Sikorskis, kuris yra vedęs Pulitzerio premijos laureatę Anne Applebaum (En Eplbaum), buvo laikomas Europos Sąjungos diplomatijos vadovo arba NATO generalinio sekretoriaus įpėdiniu, tačiau šių postų negavo.

Jis yra aukščiausio rango pareigūnas, palikęs Lenkijos vyriausybę, kai naujoji premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) šį mėnesį pradėjo jos pertvarkymą. R.Sikorskiui atitenka parlamento pirmininko postas, kuris liko tuščias E.Kopacz tapus premjere.

Parlamente vykusiame balsavime R.Sikorskio kandidatūrą palaikė 233 parlamento nariai, 143 balsavo prieš ir dar 62 balsavime nedalyvavo.

Pagal šalies konstituciją, parlamento pirmininkas yra antras pagal svarbą šalies vadovas po prezidento, nors faktiškai šis vaidmuo atitenka premjerui, kuris turi daugiausia galių.