Kaip pranešė Neringos savivaldybė, taip kviečiama prisidėti prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo darbų.

Miškasodis vyks greta Alksnynės gynybinio komplekso. Šiais metais numatoma pasodinti beveik 7,5 tūkst. paprastosios pušies sodmenų – tris kartus daugiau nei pernai kovą vykusios Šimtmečio giraitės sodinimo talkoje. Miško sodinimo (atkūrimo) darbai apims 3,1 hektaro Kuršių nerijos teritorijos.

Kaip teigia Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojai, tęsiant Kuršių nerijos miškus sodinusių vokiečių miškininkų papročius, miško kampuose bus pasodintos juodosios pušys.

Anot miškininkų, jos buvo sodinamos plotų kampuose kaip natūralūs ženklai – riboženkliai, jos ir šįkart žymės miškelio ribas ir plotą.

Talkos dalyvių prašoma pasirūpinti tinkama apranga, darbo pirštinėmis, tinkama avalyne, darbo įrankius žadama suteikti. Po miško sodinimo akcijos žadama vaišinti arbata, žvėrienos sriuba (šurpa).

Šventiniame miškasodyje dalyvaus ir Neringos meno kolektyvai.

Susitikimo vieta ir miškasodžio pradžia – greta priešlėktuvinės artilerijos baterija „Schweinsrücken“ (Švainriuken).

Į renginį galima atvykti autobusu iš Smiltynės, išvažiuojant 9.10 val., įspėjus vairuotoją apie renginį. Išlipus iš autobuso reikia sekti nuorodomis. Po miškasodžio, kiek po vidurdienio, bus galima grįžti maršrutiniu autobusu į Smiltynę. 

Veiksmo savaitgalis

Savaitgalį ir pirmadienį aplinkiniai Pušyno g. gyventojai ramybės neturėjo nė minutei.

„Šeštadienį nuo ryto jis atsivarė ekskavatorių. Pradėjo tikrąja to žodžio prasme rausti kelią. Įdomūs dalykai. Aplinkos apsauga mums aiškina, kad jis negali rauti šlaite likusių kelmų. Negali net ir su kastuvu jo atkasti ar kaip kitaip lyginti žemę. O jis atsivarė ekskavatorių. Viską išrausė. Išarė ir toje vietoje, kurioje anksčiau medžius išpjovė ir paklotę išdraskė. Tai, ką jis darė, viskas vyko net ne pagal jo turimą projektėlį, kuris yra sustabdytas. Pagal jį turėjo iš karto kilti į kalną, o jis su buldozeriu važiavo ir ardė tiesiai. Išrausė duobes. Duobė praktiškai jau liečiasi su „Giraitės vandenų“ trasomis“, – pasakojo gyventoja Asta Griniutė. Baiminamasi, kad dėl to žiemą neužšaltų vamzdžiai.

Miške siautėjęs vyras – dalies toliau esančios teritorijos savininkas. Jis turi parengtą projektą, kuriame numatytas keliuko per mišką aukštyn šlaitu iki jo sklypo įrengimas.

Skaitytojos nuotr.

Po protokolo toliau rausia

„Kai susiprato dėl vamzdžių, pats išsigando. Greituoju būdu su tuo ekskavatorium bandė užkasti viską, kol nesuvažiavo visos tarnybos. Esame viską nufilmavę. Žodžiu, pažeidimų – krūvos. Protokolai jam surašyti ir šeštadienį, ir sekmadienį. Sekmadienį vienų pareigūnų buvo ištrauktas iš ekskavatoriaus ir uždarytas į autobusiuką, nes suabejota jo sveikata. Aplinkos apsaugos pareigūnai jam sako, kad sustotų dirbti, sako „žodžiu įspėjame“, kad negali čia nieko daryti, nes yra krūva pažeidimų, bet jis vis tiek prie visų pareigūnų, inspektorių, gyventojų toliau rausia…“ – dėliojo A. Griniutė. Ji dėkojo pareigūnei Renatai, kuri sugebėjo vyrą išprašyti iš ekskavatoriaus. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kad įvertintų, ar jam viskas gerai su sveikata.

Kaip 1991 m žmonės stovėjo prieš tankus, tai 2023 m. gyventojai stovi prieš ekskavatorius.

„Vakare jis vėl grįžo. Vėl sėdo į ekskavatorių. Ir vėl toliau rausia. Mes vėl policijai, vėl atvažiuoja apsauga. Vėl surašo protokolą. Jis išvažiuoja, paskui grįžta. Tikriausiai saugoti savo technikos. Pirmadienį ryte vėl sėda į ekskavatorių ir toliau rausia. Kol vėl neatvažiuoja aplinkos apsauga ir policija. Kai pamatė sujudimą, dingo iš akiračio“, – vilties nepraranda gyventoja.

„Technika buvo išvežta. Kol kas rezultatas toks: aplinkos apsauga pasakė, kad trim mėnesiams yra sustabdyti visi jo darbai su mintimi, kad kažkas tikslins jo projektą. Pažeidimų – krūva. Kažkas nesueina“, – kalbėjo A. Griniutė.

Ekskavatorium prieš gyventojus

Šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį iki pietų visi, kaip vaizdingai apibūdino, gyveno miške. „Non stop. Šalom ten ir nesitraukėm. Lakstėm po mišką. Prifilmavę visko, kas vyko, prifotografavę. Ekskavatrium bandė mus nustumti. Nežinojome, ką daryti. Stovėjome prieš ekskavatorių. Kaip 1991 m žmonės stovėjo prieš tankus, tai 2023 m. gyventojai stovi prieš ekskavatorius“, – ryžtingai nusiteikusi karmėlaviškė.

Gyventojai įtaria, kad minėtas asmuo turi kažkokį užnugarį, kad kažkas jį vis paprotina. Gal tai išmintingi patarėjai, tampantys jį už virvučių savo naudai? Pastebima, kad jis elgiasi taip, lyg iš anksto žinotų, kada geriausiai ką daryti. Žino inspektorių darbo subtilybes, pavyzdžiui, kada keičiasi pamainos, kada didžiausia tikimybė mums prisišaukti tarnybų kokybiško dėmesio.

„Kai kvepia dideliais pinigais baudos – juokingos. Gal tie patys, kurie už jo stovi, ir sumoka tas baudas?“ – klausė gyventojai.

Ji užsiminė ir apie kitą medalio pusę. Be visuomenės intereso išsaugoti nepažeistą reakreacinei miško teritorijai priskiriamą šlaitą, galimybę naudotis ir grožėtis šiuo gamtos kampeliu visiems norintiems, be žalos gamtai dar yra ir sumenkusi kaimynystėje nekilnojamojo turto turinčių gyventojų būstų vertė, o taip pat grėsmė, kad vieną dieną šlaitas su likusiais medžiais tiesiog nučiuoš ant šių kelių daugiabučių.

„Dabar miške iš šlaito padarytas arimas. Gedimino kalnui kuo baigėsi, kai ant jo išpjovė medžius?“  – baiminosi gyventojai.

Mišką rausęs vyras jau baustas už pažeidimus. Jam surašytas ne vienas protokolas.

Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad situacija pareigūnams žinoma.

„Savaitgalį buvo gauti keturi pranešimai dėl vykstančių konfliktų, pirmadienį dar vienas. Pareigūnai atlieka aplinkybių patikslinimą“, – komentavo Kauno policijos atstovai.

Portalas kauno.diena.lt uždavė klausimus ir aplinkosaugininkų atstovams. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.

Nebežino, ko griebtis

„Karmėlavos parko teritorijoje kai kas viduryje miško turi sklypą – miško dalį. Prie sklypo nėra privažiavimo. Kerta pušis, taip įsirengs keliuką. Inspektoriai rašo protokolus, policija atvažiuoja ir išvažiuoja, miškas toliau niokojamas“, – situaciją piešė su redakcija susisiekęs karmėlaviškis.

„Neįtikima, kad taip galėtų būti“, – padėtį apibūdino vyras.

Savivale kaltinamas kaimynas – ne naujakurys. „Čia labai ilga istorija. Dešimt metų. Tame pušyne žmogus pradėjo tvarkytis namų valdą. Iš miško padaryta namų valda. Nežinau, kas visa tai patvirtino, bet kelio ir privažiavimo prie tos valdos nėra. Visiškai nėra. Ir nebuvo. Aplink – tik miškai“, – kalbėjo pašnekovas. Šios vasaros pabaigoje veiksmai suaktyvėjo.

Skaitytojų vaizdo įrašas

„Jis atvirai aiškino, kad išpjaus medžius. Kai jų neliks, galės daryti kelią. Tačiau šis kelias bus tiesiamas į kalną mišku. Ant ko tas kelias laikysis? Ten vien tik smėlis. Vyksta visiškas absurdas. Nesutvirtinus kelio kris, grius šlaitai. Dar daugiau medžių reikės pjauti. Šlaitai slys ant kaimynų“, – sakė karmėlaviškis.

Skaitytojų vaizdo įrašas

Kai su juo kalbėjome, vyras skaičiavo, kad, pastarąjį kartą jam ten lankantis, buvo išpjauta apie šešiolika medžių.

Jis yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis.

„Kas baisiausia… Aišku, mes, kaimynai, ten blaškomės, jam trukdome, kviečiame policiją… Tačiau jis tiesiai šviesiai yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis. Jos bet kada gali nugriūti – pavyzdžiui, per vėtrą. Tai chuliganizmas“, – piktinosi vyras.

Šie medžiai jau nebestovi.

Baudų nebijo

Audrą tarp karmėlaviškių sukėlusiam žmogui priklauso sklypas ant stataus šlaito. Šiuo metu ten didelė proskyna. Medžių nebelikę. Jam priklauso ir jau minėtas šlaitas, ir dar nemažai miško teritorijos. Jis darbuojasi savo nuosavoje teritorijoje, tačiau tai nesuteikia jam teisės daryti visko, ko tik nori.

„Giriasi, kad puikiai žino, ką daro, baudos juokingos, todėl pasidarys taip, kaip jam reikia“, – pasakojo karmėlaviškis.

Apsilankę Pušyno gatvėje, į kurią ir atsiremia parkas, kuriame dedasi skandalingi dalykai, radome medžių kelmų, nupjautų kamienų, išraustą šlaitą.

„Čia dar ne viskas. Sako, kad kirtavietę dar platins. Niekas nesupranta, kaip čia gali tilpti kelias. Be to, palipame aukštyn – pažiūrėkite, kaip statu, visur smėlis. Neatlaikys šlaitas“, – sakė sutikta gretimame daugiabutyje gyvenanti moteris.

Išnaikino: ten, kur dar neseniai augo didžiuliai medžiai, dabar – kelias ir proskyna. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Parkas yra visiems atviras. Po jį vietiniai eina pasivaikščioti. Tai  rekreacinė teritorija. Moteriai gaila, kad nebeliko kelių takų, galingos pušies, ant kurios buvo pakabintos vaikiškos sūpuoklės. Nebematyti ir didžiulio skruzdėlyno. Jis taip pat, atrodo, trukdė sklypo savininko planams.

Pakaks pirmos liūties?

Netrukus į pokalbį įsitraukė dar vienas kaimynas. Gyventojų telefonai pilni vaizdo įrašų, kaip pats savininkas rausia šlaitą, sėdėdamas prie išsinuomoto traktoriuko vairo. Visas įvažiavimo kelias driektųsi dar dukart tiek, kiek dabar nuniokota miško paklotės.

„Keista, kad tokie dalykai vyksta, – juk tai rekreacinis miškas. Tokiuose nieko negalima daryti“, – teigė Linas ir pridūrė, kad seniai buvo girdėjęs kalbų, jog savininkas čia nori nusitiesti kelią, bet tai atrodė labai neįtikima.

Padėtis: greta gyvenančiam Linui sunku patikėti, kad vyksta tokie dalykai, – medžio, prie kurio stovi, tikriausiai taip pat nebeliks. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Žmonės tarpusavyje diskutuoja ne tik apie pastaruosius įvykius, bet ir apie tai, kaip stebuklingai per dešimtmetį ant kalvos atsirado teritorija be medžių. Kaip tik tinkamas sklypas statyboms. Tilps pora daugiabučių. Tereikia pakeisti žemės paskirtį.

Tačiau gyventojai su tuo nesutinka. Gyventojai surinko 100 parašų ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę.

Net jei žemės paskirtis nebus pakeista, lieka nežinomybė dėl šlaito. Kaip jį sutvarkyti? Baiminamasi, kad pakaks pirmos liūties, ir jis ims slinkti, pradės griūti ir kai kurie išlikę medžiai.

Privalo sustoti

Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino gavęs ne vieną pranešimą dėl kertamų ar planuojamų kirsti medžių Karmėlavos parko teritorijoje. Pastarasis – rugpjūčio 28 d.

„Dėl vykdomų darbų minėtoje teritorijoje yra gauti penki pranešimai ir keturi skundai / kreipimaisi", – komentavo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai.

Valstybinė miškų tarnyba yra išdavusi leidimus kirsti privatų mišką šioje teritorijoje, kad būtų suformuota proskyna įvažiuoti į sklypą. Tačiau nurodytoje teritorijoje, kaip nurodo departamento atstovai, užfiksuoti ne tik teisėti veiksmai.

„Specialiąja sunkiąja technika buvo žalojama miško paklotė – tai nenumatyta nei Miškotvarkos projekte, nei išduotame minėtame leidime kirsti mišką“, – nurodė departamentas.

Šlaituose draudžiama kasinėti, rauti, nes, išpjovus medžius, gali atsirasti šlaito erozija.

„Kol kas sklypo savininkui duotas privalomasis nurodymas nedelsiant privačioje miško valdoje sustabdyti ir toliau nevykdyti kelmų rovimo, keliuko įrengimo ir kitų darbų, kurie nenumatyti nei vidinės miškotvarkos projekte, nei Valstybinės miškų tarnybos išduotame leidime kirsti mišką privataus miško savininkui, nei jokiame kitame dokumente“, – komentavo aplinkosaugininkai ir pridūrė, kad pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą 271 str. 4 d. ir 317 str. 1 d.

Už pirmojo pažeidimą gresia juokinga bauda: nuo 60 iki 140 eurų fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 eurų.

Departamento teigimu, minėtame sklype „leidžiama vykdyti veiklą, kuri numatyta patvirtintame vidinės miškotvarkos projekte, išduotame minėtame leidime kirsti mišką“. Departamentas patvirtino, kad sklypas priklauso privačiam asmeniui.

Išdraskyta: tokį šlaito niokojimą aplinkosaugininkai teritorijos savininkui liepė nutraukti, tačiau, pasak gyventojų, nedidelės baudos jo nestabdo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pradeda tyrimą

Generalinė prokuratūra paviešino, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kad galėtų nustatyti, ar tikrai nedaroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.

Taip sureaguota į viešus gyventojų nuogąstavimus, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.

Kaip pranešė savivaldybė, įkainiai numatyti už kiekvieną konkretų medį, augantį kurorto savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, jei jis būtų netinkamai nugenėtas, sunaikintas ar būtų prašoma leidimo jį nukirsti.

Anot pranešimo, kurortas siekia užkirsti kelią atvejams, kai pajūryje intensyviai plėtojant statybas, kai kuriems vystytojams ar privatiems statytojams jų sklype augantis medis yra mažiau svarbus nei būsimi kvadratiniai metrai, kuriuos galima papildomai „išspausti“, sunaikinus žaliąjį kaimyną.

Galutinė želdinio atkuriamoji vertė priklausys nuo to, kokiai grupei priskiriamas medis, pavyzdžiui, ar tai juodalksnis, ar beržas, pušis ar ąžuolas. Pavyzdžiui, 75 cm kamieno skersmens pušies nukirtimas atsieis 18 tūkst. eurų.

Pagal Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, saugotiniems priskiriami ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kiti vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis nei 12 centimetrų, išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus.

Anot savivaldybės, želdiniai yra saugotini nepriklausomai nuo to, kur jie auga – pajūrio gamtinio karkaso teritorijose, privačioje ar valstybinėje žemėje.

Palangos savivaldybė skelbia, kad anksčiau šioje srityje vadovautasi aplinkos ministro įsakymu patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos savivaldybių taryboms suteikta teisė pačioms nuspręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.

Palangos miesto taryba visus anksčiau ministro įsakymu patvirtintus įkainius padidino mažiausiai dešimt kartų. Pagal juos bus apskaičiuojama kompensacija, kurią asmuo turės sumokėti už, gavus leidimą, šalinamą savivaldybės saugotiną želdinį, taip pat nustatomas žalos dydis už neteisėtai, be leidimo pašalintą medį.

Povandeninės archeologijos pradininku Lietuvoje laikomas V. Žulkus šią savaitę atidarant parodą pristatė kelerius metus trukusį projektą, kurio metu 14 žmonių komanda atliko apie 200 nėrimų Baltijos jūroje. Maksimaliausias gylis, kurį pasiekė komanda, – 38 metrai. Po vandeniu projekto metu bendrai jie praleido 123 valandas.

Mokslininkų radiniai – nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų po vandeniu išlikusios pušys, – aptikti netikėtai, ieškant nuskendusio laivo.

Komanda projekto metu nustatė šešias vietas, kurios leidžia teigti, kad daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 kilometrų toliau į vakarus už dabartines. 

Šie radiniai svarbūs mokslui – liudija apie tai, kad kadaise tose vietose, kur dabar driekiasi jūra, buvo krantas, augo miškai, gyveno žmonės. Pastarųjų pėdsakų, anot V. Žulkaus, čia galėtų ir turėtų ieškoti šioje srityje besidomintys mokslininkai. Vėliau, pakitus kranto linijai, pakilus vandens lygiui, medžiai paniro po vandeniu, šis juos užkonservavo ir leido išsilaikyti padedant vėsiam Baltijos jūros vandeniui.

Vietoj laivo – kelmas

Naro Valerijaus Krisikaičio teigimu, projektui pradžią davė žvejo pasakojimas apie tam tikroje vietoje galbūt nuskendusį laivą. Ne vieną jų per 60 metų aptikęs V. Žulkus – vienas svarbiausių radinių buvo laivas „Prezidentas Smetona“ – nusprendė ir šįkart leistis į povandenines paieškas.

„Gavome koordinates iš žvejo, jis nurodė, kad ten laivas tikriausiai nuskendęs. Nėrėm, o ten – toks kelmas maždaug pusantro metro aukščio, daugiau kaip pusę metro storio“, – prisiminė V. Krisikaitis. – Pamačiau, kad plieninis trosas beveik rankos storio, visas žvejybinis tralas guli ant dugno. O kelmas toks stiprus, kad ir tralą nuplėšė. Didžiausias įspūdis buvo, kai pamačiau pirmą ir paskutinį kartą – debesis didžiulis menkių.“

Komandą dar labiau nustebino, kad aptikta medžių, kurie vandeny tvirtai įsišakniję.

„Kai traukė tralu, galvojome, kad netikime savo akim – su šaknim. Nuo tada prasidėjo ieškojimai. Antru nėrimu ar trečiu paėmėme mėginius, davėme datuoti laboratorijai ir gavome tuos tūkstančius metų. Tai buvo impulsas paieškoti, gal yra daugiau aplinkui“, – pridūrė V. Žulkus.

Anot jo, per projektą, trukusį nuo 2018 metų, iš Baltijos jūros dugno įvairiems tyrimams ištrauktas 21 mėginys – daugiausiai pušų, taip pat ąžuolo.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai padėjo nustatyti, kad šie medžiai savo DNR sudėtimi atitinka šiuo metu augančius Čepkelių raiste, Punios miške.

Nesugraužė moliuskas

Išlikti medienai ir durpių klodams, pasak mokslininko, padėjo tai, kad šaltuose Baltijos vandenyse negyvena moliuskas laivagraužys. Jis veisiasi šiltuose ir sūriuose vandenyse.

Tokių medžių, pasak mokslininko, dugne guli šimtai, jie mažai skiriasi, tačiau slypi klodai ateities mokslininkams – ištirti medžių sudėtį, atlikti kitus tyrimus.

„Toliau iš tos medžiagos, kurią turime, galėtų būti nuodugnesni tyrimai atlikti, cheminiai ir kiti, kurie galėtų pasakyti apie klimatą, augaliją. Kitas dalykas – daugiau plotų turėtų būti kažkur išlikusių, ir svarbiausia – įvairiausiais metodais fosfatus tyrinėjant, vizualiai žvalgant – ieškoti žmonių pėdsakų, kurie gyveno, šios dienos žvilgsniu, kažkur 30 metrų po vandeniu, buvo vieni pirmųjų“, – teigė mokslininkas.

Po vandeniu – darbas pjūklais

Šią tyrimo sritį, ieškoti pirmųjų žmonių pėdsakų, gyvenusių Baltijos pakrantėje, V. Žulkus sako jau paliekantis ateities kartoms.

78-erių mokslininkas skaičiuoja nardęs šešis dešimtmečius. To daryti nebeleidžia jo žmona, amžius daro savo, be to, baigėsi projektui skirtas finansavimas. Vienas išplaukimas į jūrą su laivu komandai atsieidavęs apie tūkstantį eurų. Pastarąjį kartą V. Žulkus sako nėręs prieš pora metų.

„Ten labai gerai, taip gera, taip ramu ant dugno“, – sakė jis.

Pasak V. Krisikaičio, nardymas yra viena pavojingiausių profesijų ir pomėgių. Dėl saugumo nardoma poromis. Nusileisti į Baltijos jūros dugną, kur apie 30 metrų gylis, trunka apie 20 minučių.

Nardymą trikdė ir oro sąlygos. Naras matomumą jūroje vadino „kaprizingu“, nes šis priklauso nuo vėjo krypties. Pučiant šiaurės vėjui skaidrus vanduo gali siekti iki 10–15 metrų, tačiau dažniausiai regėjimo laukas – vos du, trys metrai, o penki – dar geriau. 

Ten labai gerai, taip gera, taip ramu ant dugno.

Dugne komandai teko, kaip sako naras, labai primityvus techninis darbas – dirbti su pjūklu.

„Ilgai rinkome tuos pjūklus, kokie tinka, kokie netinka. Išbandėme daugybę pjūklų, visokiausių, galiausiai vis tiek pjovėme rankiniu pjūkliuku. Jau universitete pradėjo juoktis – ką jūs ten pjaunat, vis plaukiat, niekaip nupjaut negalit“, – prisiminė naras.

Anot jo, pjauti po vandeniu šitiek metų išbuvusią medieną buvo itin sunku. Galiausiai aptiktą kelmą bandyta iškelti, tačiau tai daryti padėjusi jachta sulankstė savo inkarą. Kelmas iškeltas KU burlaivio „Brabander“ pagalba. Pargabentą kelmą sunkiai įveikė ir mechaniniai pjūklai.

Smėlis slepia istoriją

Anot V. Krisikaičio, nardant įdomu buvo stebėti tai, kad Baltijos jūros smėlėtas dugnas visą laiką kinta.

„Jis visą laiką keičiasi, apie metrą. Mes ateiname į seną vietą, kur dirbome, kur kuoliukai sukalti, nes reikėjo kartografuoti kažkaip, o ten nieko nėra – tik šniūrų galiukai, apie metrą viskas nuskendę, ir taip nuolat. Mažai kas žino“, – teigė naras.

Pasak jo, pernai ketinimų pamatuoti, kaip juda smėlis turėjo estų mokslininkai. V. Krisikaitis teigė padėjęs sustatyti brangius jų prietaisus, tačiau įspėjęs – matavimai nepavyks. Galiausiai tyrėjai dingo.

Tai, kad reliktai išliko, V. Žulkus prilygina stebuklui. Be to, pasak mokslininko, smėlio judėjimas reiškia, jog reliktai gali atsiverti kitose Baltijos jūros dugno vietose.

„Šešios vietos atrodytų daug, bet palyginti su visu plotu, tai nėra daug. Krante buvo vandens kritimas, vėl pakilimas, vėl kritimas, krantai buvo ardomi. Tai, kad išliko šie reliktai, fragmentai – tai savotiškas stebuklas. Jūros dugnas, manėme, kad yra stabilus, bet paskui nardydami pastebėjome – jei pernai buvo kelmai, grįžę mes jų nerandame, nes buvo imamas smėlis Palangos paplūdimiams maitinti, didžiuliai kiekiai užnešė plotus, kur buvo durpių klodai ir medžiai“, – teigė V. Žulkus.

Anot jo, dėl judančio smėlio pajūryje po audrų aptinkami keisti radiniai, vienas tokių – mamuto dantis, atrastas Melnragėje.

Mokslininkas teigia, kad su Baltijos jūros krantais šio gyvūno susieti nepavyko, nes čia jie negyveno. Manoma, kad skeleto dalys atslinko kartu su ledynais. Tarp radinių – ir anuomet naudotas kirvis, liudijantis apie čia buvusią gyvenvietę.

„Kitas įdomus dalykas, kad visi medžiai šaknimis į Vakarus, viršūnės – į Rytus. Buvo versija, o gal buvo cunamis? Bet jei važiuoji į Kretingą, ten visi medžiai stovi taip pat, važiuoji į Liepoją – ten tie stulpai elektros, ryšių, irgi taip pakrypę, vadinasi, vyraujantis vėjas tada buvo toks pat, kaip dabar“, – pasakojo naras.

Ieškojo upių vagų

Dar viena sritis, kurią tyrinėjo mokslininkai nuo Juodkrantės iki Latvijos ribos, – galimų dabartinių upių vagos tuomet, kai vandens lygis buvo žemesnis už dabartinį.

Anot V. Žulkaus, tai svarbu ir reikšminga, nes žinoma, kad akmens amžiaus žmonės, kurie gyveno jūrų pakrantėse, ieškodavo vietų, kur įtekėdavo upės, formuodavosi lagūnos, sudarydamos sąlygas turėti maisto, gėlo vandens.

„Ieškojome, kur likusios žiotys, ar yra po vandeniu. Perspektyvios vietos. Deja, šitas darbas liko nebaigtas. Laukiame jaunimo – pirmyn“, – sakė archeologas.

Mokslui naujų duomenų galėtų atskleisti ir durpių klodų tyrimai, kurie suteiktų duomenų apie to meto klimatą, jo kaitą, taip pat žmonių gyvenimą čia, pakrantėse.

Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus yra paskelbęs prestižiniu laikomas Oksfordo universiteto kuruojamas mokslinis žurnalas. 

Bauginančiai pasviro

Klaipėdietis Vladimiras savaitgalį su šeima vaikštinėjo po Girulių mišką ir užklydo iki „Memel Nord“ bunkerio, kartais diletantiškai vadinamo juodąja tvirtove.

Vyras atviravo, kad buvo baugu pro tokius medžius eiti, vis atrodė, kad jie bet kurią akimirką gali nugriūti ir sužeisti žmones.

Stebinančiai atrodo ir miškas atokiau nuo jūros, kur akį džiugina augalotos pušys ir eglynai. Šiemet daugelyje šių vietų jaunos pušaitės nulaužytos lyg milžino pirštais.

Dažnas takas užvirtęs senų pušų šakomis, kurios taip pat neišlaikė gausaus sniego naštos.

Šiemet darbų bus daugiau

Klaipėdos miesto ribose esantys miškai yra Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio valdos.

Šio padalinio vadovas Tomas Zaleckis pasakojo, kad Girulių miškas priskirtas Palangos girininkijai, specialistai jau apžiūrinėja, žymi, kuriuos nulūžusius ar pavojingai pakrypusius medžius reikės pjauti.

Tai yra kasmetinis mūsų darbas.

„Tai yra kasmetinis mūsų darbas. Miško tvarkymą visada planuojame baigti iki kurortinio sezono pradžios. Ši žiema buvo išskirtinė dėl sniego gausos gruodžio mėnesį. Miškuose labai daug nulaužtų medžių, kai kurių nulūžo viršūnės ar stambesnės šakos. Tiesa, prie jūros snygis nebuvo toks gausus, kaip toliau į žemyną. Bet sunkaus sniego neišlaikė kai kurios jaunesnės pušelės. Šiuo metu pastebėta, kad nemažai medžių nudžiūvo ir dalis ir gyvų pasviro“, – pasakojo T. Zaleckis.

Samdo ir aukštalipius

Urėdijos darbuotojai ne tik patys apžiūri mišką, bet sulaukia nemažai ir žmonių pranešimų.

Šalinant nulaužtas, bet dar nenukritusias šakas, tenka nuomoti bokštelius ir prašyti, kad aukštalipiai darbuotųsi aukščiau.

Smiltynėje, prie kelio į Nidą, miškininkai dirbo kartu su kelininkais.

Nuo Palangos pusės miškininkai didžiumą miškų jau apžiūrėjo ir pradėjo darbus.

Kai visi būtini formalumai prieš miško valymą bus sutvarkyti, rangovai imsis darbo ir arčiau Klaipėdos.

Svarbu nudžiūvusius ir nulaužtus medžius pašalinti iki kol pradės skraidyti kinivarpos. Priklausomai nuo orų jos suaktyvėja gegužę ar anksčiau ir pirmiausia įsiveisia nusilpusiuose medžiuose suformuodamos ištisas kolonijas, kurios kelia pavojų ir sveikiems medžiams.

Tokiems darbams samdomi rangovai, aukštalipiai, komunalininkai, tariamasi su savivaldybėmis dėl technikos nuomos.

„Girulių miške bei pajūrio zonoje tenka naudoti mažesnių gabaritų techniką, kad galėtų važiuoti tarp medžių ir nežalotų miško“, – paaiškino T. Zaleckis.

Prieš 3 metus Šarkuvos g. 19 namo gyventojai aplink namą pasodino maždaug 25 pušeles. Žmonės puoselėjo, prižiūrėjo ir tikėjosi, kad ūgtelėjusios teiks malonumą akiai ištisus metus, o ypač niūriuoju metų laiku, kai lapuočiai numeta lapus.

Tačiau šis pavasaris kai kuriems augalams tapo paskutinis. Laiške portalui kauno.diena.lt žmonės guodėsi, kad pušelės maniakiškai naikinamos.

Ne iš karto visos, o pamažu naktimis per tris kartus praktiškai neliko didžiosios daugumos sodinukų. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kai kurias nukirstas pušis žmonės tikina radę paslėptas. Kitas – išrautas ir numestas žmonės parsinešė atgal prie daugiabučio, bet akivaizdu, kad net atsodintos jos ir toliau liks niokotojo taikiniu. 

Visus tris kartus apie vandalizmą gyventojai pranešė policijai. Gyventojai turi įtariamąjį. Jo pavardę pasirengę atskleisti policijai, bet kol kas, tikina, nesulaukę dėmesio.

Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis.

Kauno apskr. Vyriausios policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad situacija policijai žinoma. 

„Tyrimas nepradėtas, informacija, kuri pasiekė pareigūnus, perduota savininkui – t. y. Kauno miesto savivaldybei“, – informavo O.Vaitkevičienė.

Gyventojai viliasi, kad viešumas pristabdys pušelių niokotoją ir prieš spręsdamas pribaigti paskutinius likusius sodinuku piktavalis susimąstys.

Savo tapatybių gyventojai tikina nenorintys atskleisti. Esą gyvenant viename name, tai būtų dar didesnės priešpriešos priežastis. 

Tačiau atskleidė, kad dar prieš sodinant pušeles vienas gyventojas pareiškė, kad neleis sodinti, tačiau dauguma gyventojų pasisakė už daugiabučio kiemo puoselėjimą, todėl vieno prieštaraujančio žodžiai sodintojų nesustabdė. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Žmonės neabejoja, kad augalų naikinimas yra kerštas. Gyventojų pastangomis buvo atleistas valdytojas, jis ir prieštaravo pušelių sodinimui, tad neatmetama, kad galimai jis ir ėmėsi sankcijų aplinkos tvarkytojų atžvilgiu. 

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“, – tai populiari rašytojo Česlovo Milošo citata. Nesigilinantiems į potekstę, susimąstymui pakaktų ir paviršutiniškos įžvalgos.

Klaipėdiečių dėmesio Ąžuolyno giraitės rekonstrukcija sulaukdavo dažnai. Žmonės ne kartą dalijosi pastabomis dėl rangovų ir projektuotojų darbo.

Šį kartą vienas klaipėdietis kėlė klausimą, ar rangovai bus įpareigoti atsodinti medžius, nes, jo akimis, nudžiūvo didžioji dalis penkiose vietose augusių pušų.

„Iš 100 pušų neprigijo apie pusė. Medžiai tikrai bus atsodinti, tačiau kol kas aiškinamasi, kaip tai reikėtų padaryti. Buvo rengtas susitikimas su projektuotojais ir pačiais rangovais. Aiškinamės, kodėl medžiai neprigijo. Galbūt laikas buvo netinkamas, sąlygos sodinti netiko“, – situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė.

Rangovai užsakovus įtikinėjo, kad darbus atliko tinkamai. Patys projektuotojai esą taip pat kraipo galvas.

„Net ir su dendrologais tartasi. Jei paaiškėtų, kad galbūt reikia atsisakyti spygliuočių, bus sodinami lapuočiai. Net esame numatę, kokie tai galėtų būti medžiai. Sprendimas, kokius kelius rinktis, turėtų paaiškėti netrukus“, – sakė I.Kubilienė.

Lietingą šaltąjį sezoną daugelyje vietų telkšojo balos, puvo neseniai pasėta žolė.

„Situaciją savivaldybė žino ir seka. Lietaus nuotekų tinklai čia nebuvo numatyti. Bet, paaiškėjus problemoms, nutarta juos tiesti. Jie klojami nuo vaikų žaidimų aikštelės tvenkinio link. Kita dalis lietaus nuotekų tinklų tiesiama prekybos centro link“, – pasakojo I.Kubilienė.

Pasak savivaldybės atstovės, net ir pabaigus rangos darbus, gali paaiškėti naujų projekto trūkumų.

„Todėl dažniausiai nusimatome papildomų lėšų. Pabaigus tiesti lietaus nuotekų tinklus, bus svarstoma įrengti tualetą“, – sakė patarėja.

Projektas kainavo 2,59 mln. eurų, papildomų darbų vertė – 65 tūkst. eurų.

Vykdant Ąžuolyno giraitės projektą, buvo sutvarkyta 8,5 ha ploto teritorija, esanti tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių. Parke suformuotos zonos, skirtos tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, atnaujinti esami ir nutiesti nauji takai, sutvarkyta tvenkinio pakrantė.

Miško ruožą tarp jūros ir gyvenamosios zonos, pasirodo, valo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys.

Kertami tik sausi, kreivi medžiai. Jei žmonės gerai apžiūrėtų nukirstus medžius, įsitikintų, kad pašalinti tik tie, kurie nebuvo vertingi.

"Žingsniuojant nuo poilsio namų "Pušynas" jūros link, miško ruožas buvo apleistas. Ten veikia ir naujai pastatyta vaikų žaidimų aikštelė. Prieš kurį laiką žmonės piktinosi, kad miškas nevalomas ir neprižiūrimas, o dabar jis atrodo kaip parkas. Šiuo metu tvarkomas miškas ties Kastyčio gatve", – kalbėjo Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Pasak miškininkų, šioje vietoje pajūrio miškas nebuvo prižiūrimas daugybę metų.

"Kertami tik sausi, kreivi medžiai. Jei žmonės gerai apžiūrėtų nukirstus medžius, įsitikintų, kad pašalinti tik tie, kurie nebuvo vertingi. Po audrų šioje vietoje buvo daug šakų ir išvirtusių lapuočių", – teigė T. Zaleckis.

Šiuo metu miškininkų technika burzgia kairėje miško pusėje, žvelgiant nuo gelbėtojų stoties.

"Esame gavę laiškų, kuriuose žmonės klausė, kada sutvarkysime čia esančius brūzgynus. Todėl ir kertame. Bet dabar tikru parku virs ištisas ruožas. Išvalę ir išvežę sausuolius, mes gal net dešimt metų čia daugiau nieko neliesime. Tegul nepyksta gyventojai, ten tikrai bus gražu", – patikino Kretingos miškininkų vadas.

Skaitytojo nuotr.

Miškininkai akylai stebi pajūrio miškus, ar jų nepuola šalies miškuose siaučiantys kenkėjai.

"Iki mūsų ši banga dar neatėjo. O šiuo metu vykdome miškotvarkos projekto numatytus darbus – kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Bus iškirsti paliegę, nudžiūvę medžiai. Su Palangos savivaldybe visi darbai yra suderinti. Visuomenė buvo informuota. Mūsų tikslas – pašalinti sausus ir ligotus medžius, kad miško vaizdas šalia jūros būtų nepriekaištingas", – sakė T. Zaleckis.