Iš 12 mln. eurų daugiau kaip 8 mln. eurų galbūt buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Kaip pranešė teismas, kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams asmenims: keturiems Lietuvos piliečiams, tarp jų – Mindaugui Žalimui, gimusiam 1974 metais, jo sūnui Martynui Žalimui, gimusiam 1994 metais, Latvijos piliečiui Agniui Andersonui, taip pat juridiniam asmeniui – bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“. Jos naudai ir galėjo būti daromos nusikalstamos veikos. 

Antradienį pradėtoje byloje nagrinėjami kaltinimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, dokumento suklastojimo, jo panaudojimo arba realizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, įmonės neteisėtos veiklos.

Teisiamajame posėdyje teismas išsprendė proceso dalyvių prašymus, valstybinis kaltintojas pradėjo skaityti kaltinamąjį aktą. Artimiausiame teisiamajame posėdyje prokuroras tęs kaltinamojo akto skaitymą. Byloje paskelbta pertrauka.  

Kaip nurodoma byloje, vienas iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorius, Mažeikių gyventojas, M. Žalimas anksčiau teistas trylika kartų, tarp jų ir už finansinius nusikaltimus. Teisėsaugai šis asmuo žinomas nuo 1994 metų. Nusikalstamos veikos šioje byloje galėjo būti daromos 2014–2016 metais. Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota ne viena netikrų sandorių grandinė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.

Per tyrimą paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galbūt vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, jo   sūnus, kiti asmenys.

Organizuota grupė, kaip įtariama, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos valstybės biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys.

Atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis buvo atsikratoma taip ir nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus – į apskaitą įtraukiant neįvykusius tarpusavio sandorius, apgaulingai tvarkant juridinių asmenų apskaitas.

Pagrindinis organizatorius, kaip įtariama, naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis – neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, brangiojo metalo, kavos, kt. iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių  27 lietuviškų, latviškų, lenkiškų įmonių, vienos čekiškos ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.

Bylos duomenimis, latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, po to šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam.

Bylos duomenimis, 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė daugiau kaip 8 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį savo reikmėms galėjo užvaldyti pagrindinis kaltinamasis.

Kaip nurodoma byloje, bendrininkų grupė veikė organizuotai, kurios nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis – pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus. Organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles.

„Prašau komiteto narių pritarti (...) dėl poreikio užtikrinti, kad formuojant ateinančių metų biudžetą būtų numatytas papildomas (...) finansavimas dėl viešinimo kalbant apie asmenis, kurie praneša apie galimus nusikaltimus“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Mykolas Majauskas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad 2019 metais įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia nepakankamai, nes neskiriamas finansavimas jo sklaidai ir viešinimui.

„Pagrindinė problema, kodėl neveikia Pranešėjų apsaugos įstatymas, kaip jis turėtų veikti, kad mes neturime finansavimo jo sklaidai, kad galėtume viešinti apie tokį įstatymą, kad žmonės turėtų informaciją, kur galėtų kreiptis. Mums visiškai neskiriamas finansavimas Pranešėjų apsaugos įstatymo sklaidai“, – posėdyje teigė N. Grunskienė.

Pasak jos, finansavimas įstatymo viešinimui leistų gauti daugiau informacijos apie PVM grobstymą bei netinkamą atlyginimų mokėjimą. Anot generalinės prokurorės, įstatymo sklaidai pakaktų iki 100 tūkst. eurų.

„Mes turime pavyzdį – Latviją, kurie turi susikūrę filmukus ir išleidę brošiūrėles. (...) Mes manytume, kad iki 100 tūkstančių eurų mums tikrai užtektų, kad būtų galima sukurti filmukus, kuriuos būtų galima transliuoti viešose vietose“, – sakė N. Grunskienė.

Jos duomenimis, nuo 2019 metų, kai įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, gauti 274 pranešimai apie pažeidimus, priimti 149 sprendimai suteikiant asmenims pranešėjo statusą bei pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai. 

2021 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško PVM nemokėjimo, joms skirta 1,2 mln. eurų baudų, jos įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. Remiantis šia informacija valstybei buvo nustatyta beveik 37,9 mln. eurų, o privačioms įmonėms – 76 tūkst. eurų žala. 

Pernai Seimas sugriežtino baudas PVM grobstytojams iki 50-100 proc. nesumokėto mokesčio. Iki tol už PVM nemokėjimą galiojo 10-50 proc. nesumokėtos sumos dydžio baudos.

Kaltu dėl sukčiavimo pripažino ir kartu su juo veikusį bendrininką. Šiems vyrams skirtos laisvės atėmimo bausmės. Jie taip pat turės atlyginti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareikštą 50 tūkst. eurų ieškinį. Trečias asmuo nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir buhalterinių dokumentų paslėpimo. Jam skirta arešto bausmė.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Š. 2014–2015 metais organizavo dešimties Lietuvoje ir Latvijoje registruotų įmonių įsigijimą ir fiktyvų joms vadovaujančių asmenų paskyrimą. Į jį kreipdavosi asmenys iš visos Lietuvos, kai kuriems savo paslaugas pasiūlydavo ir jis pats. Jis buvo žinomas kaip asmuo, galintis padėti išvengti mokesčių, juos neteisėtai susigrąžinti, padėti suklastoti dokumentus ar paslėpti įmonę. Į jį buvo kreipiamasi tiek siekiant išvengti mokesčių, tiek siekiant neteisėtai susigrąžinti mokesčių permokas. Jis laikytas pagrindiniu tokių nusikalstamų veikų vykdytoju Šiaurės Lietuvos regione.

Vyras veiklos nevykdančių įmonių fiktyviems vadovams, veikdamas tiesiogiai arba per bendrininką T. M., nurodydavo pasirašinėti jiems pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus, įforminti realiai neįvykusias ūkines operacijas, įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose įteisinti iš anksto suplanuotus, bet realiai neįvykusius sandorius.

Iš viso šioje byloje buvo aštuoniolika įtariamųjų, tačiau penkiolika iš jų pripažino savo kaltę, sutiko geranoriškai atlyginti žalas, todėl jų atžvilgiu tyrimai buvo atskirti ir šie tyrimai baigti supaprastinto proceso tvarka.

Atskirtuose tyrimuose buvo atlyginta civilinių ieškinių dar už 64 000 eurų.

Teismas konstatavo, kad dėl A. Š. ir T. M. veiksmų, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvo išvengiama didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo ir išvengiama didelės vertės turtinės prievolės, taip apgaule įgyjant svetimą turtą.

Šiaulių apylinkės teismo paskelbtu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu dėl neteisėtos įmonės veiklos, sukčiavimo, pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo. Kaltinamajam skirta subendrinta keturių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

T. M. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką. Jam skirta subendrinta keturių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

I. J. pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – kaltinamajam skirta 40 parų arešto bausmė.

Šioje byloje Kauno apskrities VMI pareiškė du civilinius ieškinius. 42 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos Valstybei priteistas iš nuteistųjų T. M. ir A. Š. Kitą, 8 tūkst. eurų ieškinį, turės atlyginti visi trys asmenys.

Šis pirmos instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Šis tyrimas buvo pradėtas 2017 metais po FNTT pareigūnų įvykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurio centre atsidūrė Vilniuje registruota bendrovė bei jos direktorius ir galimai bendrininkavęs Latvijos pilietis. Buvo įtarta, kad bendrininkų grupė vengia mokėti PVM, organizuodami fiktyvių sandorių grandines.

Galimai nusikalstamą schemą tyrę pareigūnai įtarė, kad įmonės direktorius su bendrininku latviu, pasinaudodami lietuviška įmone, iš Latvijos ir Estijos įmonių galimai pirko rafinuotą rapsų aliejų, baltąjį cukrų, rafinuotą dezodoruotą saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų aliejų bei kakavą.

Iš surinktų duomenų pareigūnai sprendžia, kad bendrininkai, siekdami išvengti valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių, organizavo galimai fiktyvių sandorių grandines, į jas įtraukdami iš viso ne mažiau kaip 17 realiai veiklos nevykdančių ir Lietuvoje registruotų įmonių, kurių direktoriais buvo paskirti užsienio piliečiai iš Moldovos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Galimai imituodami tarpusavio prekybą, bendrininkavę asmenys siekė išvengti pardavimo PVM sumokėjimo ir neteisėtai įteisinti pirkimo–pardavimo sandorius, kuriems taikomas PVM, taip mokėjimo prievolę perkeldami veiklos nevykdžiusioms įmonėms.

Valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio.

Skaičiuojama, kad taip veikiant per 2015–2017 m. valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio.

Kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo pateikti bendrininkavusiems Lietuvos ir Latvijos piliečiams, taip pat ir lietuvio vadovautai įmonei. Pastaroji bei jos direktorius taip pat kaltinami ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės kaltinamojo juridinio asmens bei vienos realiai veiklos nevykdžiusios įmonės turtui – bankuose esančioms piniginėms lėšoms.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Už sukčiaujant išvengtą didelės vertės turtinę prievolę griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo joje pateikti šešiems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui.

Byloje figūruoja bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo, jo brolis ir kiti asmenys.

Spalį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė nustačiusi, kad Vilniuje registruotą bendrovę valdę broliai su keliais Lietuvos ir užsienio piliečiais veikė pagal iš anksto suplanuotą ir koordinuotą „neegzistuojančių pardavėjų“ (angl. missing traders) schemą, siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM bei išplauti nusikalstamoje veikoje naudojamas pinigines lėšas.

Europos prokuratūros deleguoto prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, tai bene didžiausia FNTT išsiųsta į teismą byla.

Jos duomenimis, bendrovės vardu iš Lenkijos akciziniuose sandėliuose veikusių kuro perdirbimo gamyklų pirkta tepalinė alyva, kaltinamieji šiuos įsigijimus įformindavo kaip Europos Sąjungos (ES) vidaus tiekimo sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM.

Kaltinime nurodyta, kad pagal PVM sąskaitose nurodytus suklastotus duomenis bendrovė tariamai pardavė daugiau nei 28 mln. litrų alyvos, už kurią gavo per 23 mln. eurų pajamų. Sąskaitose nurodyta, kad naftos produktai, pritaikius 0 proc. PVM, tariamai parduoti 17 Latvijos, trims Čekijos ir keturioms Estijos įmonėms.

Anot FNTT, šie sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o visa turima alyva be jokių sąskaitų ar apskaitos dokumentų ir be privalomo 21 proc. PVM, parduota mažiausiai septyniems Lenkijoje veikusiems bendrininkams, jų baudžiamasis procesas vyksta Lenkijoje.

Atliekant tyrimą išaiškinta, kad šie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, o už kurą atsiskaitydavo neapskaitytais grynaisiais pinigais, juos perduodami bendrininkams ar jiems talkinusiems asmenims. Suskaičiuota, kad organizuota grupė už nusikalstamu būdu parduotą kurą iš viso gavo 23 mln. eurų.

Siekiant legalizuoti šiuos pinigus, organizuota grupė per Latvijoje, Estijoje, Čekijoje įsteigtas fiktyvias įmones ir jų banko sąskaitas, suklastotų dokumentų ir imituotų tariamų finansinių operacijų pagrindu dalį jų, t. y. 13 mln. eurų legalizavo pervedus į Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitas, o kitą dalį – 10 mln. eurų legalizavo imitavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad siekdami nuslėpti tikrąjį pinigų šaltinį, kaltinamieji maskavo jų kilmę, neva pinigai gauti iš teisėtos veiklos, tam kaltinamieji atliko daugiau nei kelis tūkstančius ūkinių ir finansinių operacijų.

Pasak teisėsaugos, atliekant šį tyrimą išaiškintas daugiau nei penkiose ES šalyse veikusių mažiausiai 60 fiktyvių fizinių ir juridinių asmenų tinklas, sulaikymo operacijos metu rasti ir areštuoti daugiau nei 1 mln. eurų grynaisiais. Lygiagrečiai imtasi naujų efektyvių administracinių priemonių dėl tokių nusikalstamų veikų prevencijos šioje srityje.

Dėl padarytos žalos valstybei Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pareiškė 4,9 mln. eurų ieškinį.

Bendrovės „Viner“ vadovas A. Živialo BNS spalį tvirtino, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nes sandoriai vykdyti iš tikrųjų, o dėl PVM mokėjimo turėtų atsakyti įmonės, kurios prekes gavo.

Anot jo, įmonė minimais 2011–2013 metais užsiėmė „tepalinės alyvos“ importu į Lietuvą iš Lenkijos, ji laikyta sandėliuose Vilniuje, o vėliau parduota kitoms įmonėms ES šalyse.

„Pirkdavome pigiau, pardavinėdavome brangiau. Pirkdavome Lenkijoje. Važiuodavo pas mus į sandėlį, paskui iš mūsų sandėlio buvo pakrauta ir išvežta. Taip, buvo ten klausimų, kodėl neveždavome iškart į Čekiją. Bet jeigu mes iškart vežtumėme, čekai žinotų gamyklą, kur yra šita prekė. Dėl to mes veždavome pas mus, į Lietuvą“, – BNS tvirtino A. Živialo.

„Šiaulių apygardos teismui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kuri yra viena iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei buvo padaryta apie 13 mln. eurų žala nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė.

Jos teigimu, apie 8,4 mln. eurų šių pinigų galėjo būti gauti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), skaičiuojama, kad 2014–2016 metais sukčiaujant buvo išvengta sumokėti per 7 mln. eurų PVM ir beveik 4 mln. eurų pelno mokesčių, vien didmeninės prekybos naftos produktais apyvarta sudarė beveik 21 mln. eurų.

To laikotarpio kainomis buvo parduota beveik 30 mln. litrų dyzelino ir benzino – toks kiekis tilptų į 491 cisterną, o bendra galimai fiktyvių sandorių suma viršijo 41 mln. eurų. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 metų gruodį, baigtas – šių metų lapkričio pabaigoje, pagrindinis nusikalstamų schemų organizatorius – žinomas teisėsaugai.

Šeši kaltinamieji

Įtarimai tyrime buvo pareikšti 18-ai asmenų. Dėl septynių teismai priėmė baudžiamuosius įsakymus, su keturiais asmenimis susiję ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vienas įtariamasis mirė, o šešių įtariamųjų organizuotos grupės narių baudžiamoji byla perduota į teismą.

„Teismui perduoti šeši kaltinamieji, iš kurių penki yra fiziniai asmenys, vienas kaltinamasis – juridinis asmuo, kurio naudai buvo daromos nusikalstamos veikos. Pagrindinis jų organizatorius, idėjų generatorius buvo 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir šiuo metu dar trijose bylose teisiamas Mažeikių gyventojas“, – teigė prokurorė.

Jos teigimu, pagrindinis įtariamasis nusikalstamą veiką prekiaujant naftos produktais nusikalstamoje grupėje kartu su sūnumi ir kitais asmenimis pradėjo dar atlikdamas bausmę pataisos namuose.

Šių fiktyvių ir realiai ūkinės veiklos nevykdančių įmonių direktoriais buvo fiktyvūs, dažnai asocialūs asmenys, gyvenantys ne tik Lietuvoje.

Įtariama, kad organizuota grupė, bandydama išvengti PVM, dirbtinai kėlė savo apyvartą ir kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir nusipirktų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys, o atėjus laikui mokėti mokesčius, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis ketinta atsikratyti nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.

„Šių fiktyvių ir realiai ūkinės veiklos nevykdančių įmonių direktoriais buvo fiktyvūs, dažnai asocialūs asmenys, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, ir Lenkijoje“, – kalbėjo N. Raugienė.

Pasak FNTT, per tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais galbūt klastojo savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukdavo neįvykusius tarpusavio sandorius ir apgaulingai tvarkydami juridinių asmenų apskaitas.

Įtariama, kad pagrindinis organizatorius naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis ir neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 7 lietuviškų, 11 latviškų, 9 lenkiškų, vienos čekiškos įmonės ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.

Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, paskui šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam. Nustatyta, kad 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė 8,4 mln. eurų, iš kurių pagrindinis kaltinamasis užvaldė ir savo reikmėms naudojo per 6,7 mln. eurų.

Schemų organizatorius teisėsaugai žinomas nuo 1994 metų

FNTT teigia, kad pagrindinis įtariamas schemų organizatorius – dėl panašių finansinių nusikaltimų darymo teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų. Ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, jis buvo teistas už stambaus masto sukčiavimą PVM prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, pastaraisiais metais nusikalstamos veikos buvo daromos prekiaujant naftos produktais.

Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu.

Pasak FNTT, įkalinimo įstaiga pateikė teigiamą charakteristiką, joje nurodyta, kad asmuo ateityje tikriausiais nebedarys nusikaltimų, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas anksčiau laiko.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje kaltinamajam buvo pradėti ir į teismą perduoti dar trys ikiteisminiai tyrimai. Šiuose tyrimuose nustatyta per 258 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir 25 tūkst. eurų padaryta žala juridiniam asmeniui.

Per tyrimą laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įtariamųjų turtą (butus, namus, žemės sklypus, automobilius), kurio bendra vertė siekia 1,8 mln. eurų.

Schemų organizatorius dalį šio turto (vilkikus bei puspriekabes) pardavė, žinodamas, kad jiems yra skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir naujieji šio turto savininkai jų negalės priregistruoti savo vardu. Dėl šio fakto kaltinamajam pradėtas ir atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

Dalis parduoto turto yra surasta Lietuvoje ir Ukrainoje. Kai kurios transporto priemonės buvo parduotos ir išgabentos į Rusiją. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, jo suma siekia beveik 12 mln. eurų.

Už sukčiaujant pasisavintą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laivės atėmimu iki ketverių metų.

Už įsteigimą ar vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.

Gerai finansines sukčiavimo schemas išmanantis įmonės faktinis vadovas ir galimų nusikalstamų veikų organizatorius, greičiausiai siekdamas pasipelnyti valstybės sąskaita, įtariama, 2018–2019 metais sukūrė fiktyvių sandorių grandinę. Buvo suorganizuotas galimai fiktyvus 21 pirkimas, neva logistikos įmonė iš kitų trijų lietuviškų, tačiau veiklos nevykdančių įmonių perka du automobilius bei didžiulį kiekį avalynės, o vėliau juos perparduoda Europos Sąjungos šalių įmonėms, kurios taip pat jokios veiklos nevykdė, su 0 proc. PVM. Tiek automobilių, tiek didelio kiekio avalynės įsigijimo sandoriai, pareigūnai įtaria, buvo fiktyvūs, siekiant susigrąžinti kuo didesnį PVM. Galimai netikrose sąskaitose faktūrose šių sandorių vertė siekė beveik 800 tūkst. eurų.

Fiktyvus įmonės direktorius galimai tikrovės neatitinkančias sąskaitas patvirtino savo parašu ir jos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, taip pat, remiantis galimai suklastotais duomenimis, buvo pateiktos ir PVM deklaracijos. Tikėtina, kad taip buvo siekiama dirbtinai padidinti įmonės pajamas bei įtikinti mokesčių administratorių, priimantį sprendimus dėl PVM grąžinimo. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad buvo bandoma susigrąžinti PVM mokestį, kuris siekia beveik 161 tūkst. eurų.

Gerai teisėsaugai žinomas schemos organizatorius ir statytinis direktorius sulaukė kaltinimų dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą. Ikiteisminio tyrimo byloje Klaipėdos AVMI pareiškė civilinį ieškinį, kuris siekia beveik 161 tūkst. eurų.

Tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, jai surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šioms įmonėms per pirmą šių metų pusmetį skirtos baudos siekė 1,2 mln. eurų, jos dar įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM.

„Mokestinis patikrinimas yra griežčiausias veiksmas, kai jau mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja (su VMI – BNS) geranoriškai“, – teigė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

„Tai nereiškia, kad tik tiek (nesumokėto – BNS) PVM priskaičiuota po (VMI – BNS) kontrolės veiksmų. Tai reiškia, kad kalbama apie patikrinimus, kurie sudaro mažą dalį mūsų kontrolės veiksmų, nes, pavyzdžiui, po tyrimų baudos dar nerašomos, įmonė pasitaiso, sumoka PVM ir  delspinigius, todėl joms baudos neskiriamos“, – BNS teigė ji.

Pernai dėl PVM grobstymo patikrintos 289 įmonės, iš kurių 228-ioms skirta 1,8 mln. eurų baudų, jos įpareigotos sumokėti 9,06 mln. eurų PVM.

Kaip BNS informavo VMI 2019-2021 metais pagal nustatomų PVM pažeidimų dažnumą ir už tai skiriamų baudų dydį išsiskyrė trys – didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriai.

Seimas šią savaitę priėmė svarstyti dešimties įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo 2022 metų liepos baudas PVM grobstytojams didinti iki 50-100 proc. nesumokėto mokesčio. 

Dabar už PVM nemokėjimą galioja 10-50 proc. nesumokėtos sumos dydžio baudos.

Įtariama, kad į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 2,4 mln. eurų PVM. Kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla, neteisėta juridinio asmens veikla pareikšti N. S. ir juridiniam asmeniui - Estijoje registruotai įmonei „N“.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis N. S. Estijoje įregistravo kelias įmones, kurios vertėsi prekyba naudotais automobiliais Lietuvoje, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti apie Lietuvoje vykdomą veiklą, gautas pajamas ir mokėtinus mokesčius jis „pamiršo“.

Verslininkas kartu su dar keliais draugais įvairiuose Vokietijos, Italijos ir Belgijos naudotų automobilių aukcionuose pirkdavo naudotus geros kokybės automobilius, daugiausia „Volkswagen“ ir „Audi“ markių, ir atgabendavo juos į Lietuvą. Automobilius pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims Gariūnų turgavietėje bei kitose Vilniuje esančiose automobilių ekspozicijos aikštelėse. Trijulė per kelerius metus pardavė 899 automobilius už daugiau kaip 14 mln. Eur. Dėl nesumokėto PVM valstybei padaryta didelė žala - daugiau nei 2,4 mln. Eur. Civilinį ieškinį minėtai sumai šioje byloje pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT pareigūnai, tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Atliekant tyrimą buvo apklausta per 150 liudytojų, išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į užsienio šalis, gautos specialistų išvados, atlikti kiti procesiniai veiksmai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroro sprendimu buvo išskirti trys tyrimai. Dvi baudžiamosios bylos jau išnagrinėtos teismuose, kaltinamojo N. S. „pagalbininkai“ nubausti baudžiamaisiais įsakymais.

N. S. jau buvo teistas anksčiau PVM grobstymo byloje.

Belangė – iki 8 metų

Generalinė prokuratūra net keletą metų tęsė ikiteisminį tyrimą, kol teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pateikti raseiniškiui Giedriui Bakučiui, UAB "Inkolit" direktoriui, ir šios bendrovės vadybininkui vilniečiui Sam Ligeika. Siekdami išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį prekiaudami naudotomis autotransporto priemonėmis, klastojo jų įsigijimo dokumentus. Abiem vyrams kaltinimai pateikti ir dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų mokesčių administratoriui teikimo. Už tai gresianti maksimali laisvės atėmimo bausmė – iki 8 metų.

UAB "Inkolit", kurios vienintelis akcininkas buvo G.Bakutis, šiuo metu bankrutavusi ir išregistruota iš įmonių registro. Bendrovė nuo biudžeto nuslėpė apie 303 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Prieš gerą dešimtmetį įkurtos bendrovės "Inkolit" pagrindinio akcininko galimo sukčiavimo schema paprasta: buvo perkami prabangūs, vos kelerių metų senumo automobiliai "Porsche", "Bentley", "Mercedes Benz", "Audi", "Lexus" Vokietijoje; dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų kainuojančioms transporto priemonėms Vokietijos prekeiviai išrašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad transporto priemonėms taikomas įstatymo numatytas 0 proc. PVM tarifas. Parduodant tokius automobilius Lietuvoje, mokamas standartinis 21 procento tarifas. Tačiau suklastojus dokumentus, G.Bakutis su bendru pirkėjams Lietuvoje į biudžetą mokėdavo ne privalomą PVM nuo visos prabangaus automobilio kainos, o tik mažą jo dalį – 21 proc. nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo sumos.

Taikant tokią sukčiavimo schemą, per beveik šešerius metus Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduotas 51 prabangus automobilis. Daugiausia automobilių buvo parduota bankų dukterinėms lizingo bendrovėms. Didžiausias nesumokėtas PVM – 37 tūkst. eurų už Vokietijoje įsigytą daugiau kaip 180 tūkst. eurų kainavusį automobilį "Bentley Flying Spur".

Buvo žinomas milijonieriams

"Brangiausių – kainuojančių apie 600–800 tūkst. litų – automobilių pirkėjų sunkmetis neišgąsdino. Nė vienas jų, pernai užsisakęs išskirtinį automobilį, savo sprendimo neatšaukė", – prasidėjus krizei, viešai tuo metu teigė verslininkas G.Bakutis, kaip tik tokius automobilius parūpinantis savo klientams, o į klausimą, ar krizės metu verslininkams dera puikuotis prabangiais automobiliais, vyras nesvyruodamas atsakydavo: "Jeigu tu nieko neapgavai, neapvogei ir tavo įmonė neskęsta skolose, tai ko čia gėdytis?"

303 – tiek tūkst. eurų PVM bylos herojai, pasak valstybinių kaltintojų, nesumokėjo į valstybės biudžetą.

Bene didžiausią nuostabą tyrėjams sukėlė brangiausią automobilį "Bentley Flying Spur" vairavęs verslininkas. Apklausų metu jis prisipažino G.Bakutį pažįstantis apie 10 metų, susipažinęs per draugus ir pirkęs keletą automobilių. Paklaustas apie prabangų automobilį, verslininkas teigė "kartais juo naudojasi, kai reikalingas pakaitinis automobilis, taip pat svečiams vežioti". Teigė, jog automobiliu naudojasi žodiniu pagrindu, už panaudą nemoka.

Tyrimo metu išaiškėjo, jog verslininko prašymu 2014 m. vasaros viduryje "Inkolit" užsakinėjo šio automobilio gabenimo paslaugas: iš Vilniaus į Prancūziją ir iš Vokietijos Hamburgo miesto atgal į Vilnių. Nors automobilis buvo pirktas dar pavasarį, registruotas G.Bakučio vardu, tačiau vis dar buvo su vokiškais registracijos numeriais. Įtariama, kad šio prabangaus automobilio įsigijimo dokumentai apskritai nebuvo įtraukti į "Inkolit" apskaitą.

Verslininkas nemelavo, jog iš G.Bakučio bendrovės yra ne kartą pirkęs automobilių. Tyrėjai nustatė, kad G.Bakutis automobilį "Bentley Continental GT Speed" 2009 m. pavasarį už veik 150 tūkst. eurų pirko iš vienos Vokietijos įmonės, o verslininkui oficialiai pardavė maždaug 3 tūkst. eurų brangiau. Mokant PVM, bendrovė klastojo dokumentus ir mokestį sumokėjo ne nuo visos parduodamo automobilio kainos, o tik nuo maržos – maždaug 600 eurų.

Verslininko bendrovė iš "Inkolit" yra pirkusi už maždaug 79 tūkst. eurų automobilį "Mercedes Benz S 500", kuris Vokietijoje kainavo 70 tūkst. eurų. Panaudojant suklastotus dokumentus, PVM buvo mokamas ne nuo visos pardavimo sumos, o tik nuo maržos – maždaug 2 tūkst. eurų.

Nuo automobilių – prie metalo

Prekyba prabangiais automobiliais garsėjusiam G.Bakučiui pažintis su Temide nesibaigė vien tik dėl minėtų sukčiavimo atvejų bei mokesčių nemokėjimo. 2015 m. lapkritį Panevėžio miesto apylinkės teismas leido jį suimti 10 parų, buvo pateikti įtarimai sukčiavimu. Tada ikiteisminį tyrimą atliekanti STT skelbė, jog G.Bakutis su kitais valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis sugalvojo būdą praturtėti sąmoningai sumažindami parduodamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) turto kainą. Aukcionui jie parengė tokias sąlygas, kad laimėtų vienas iš anksto numatytas dalyvis. STT žiniomis, sąmokslininkų kompanija net trukdė galimiems konkurentams varžytis aukcione.

Praėjusiųjų metų pabaigoje šis ikiteisminis tyrimas dėl 2014-aisiais IAE rengto 1,5 mln. eurų vertės aukciono buvo baigtas ir byla perduota teismui. Įtarimai dėl piktnaudžiavimo pateikti šešiems asmenims, tarp jų – IAE vadovui Dariui Janulevičiui, buvusiam generaliniam direktoriui Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui. Dviem pastariesiems pateikti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo radioaktyviomis medžiagomis. "Norvestos" direktoriui Kęstučiui Norvaišui taip pat pateikti įtarimai piktnaudžiavimu. Įtarimų piktnaudžiavimu, veikiant organizuotoje grupėje, taip pat sulaukė Vokietijos įmonės "Sypra" įgaliotasis atstovas G.Bakutis bei Vokietijos pilietis P.Z.

Sudarytas kartelis

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir jį kontroliavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė teigė, jog IAE paskelbus 2 tūkst. tonų varinių vamzdelių, užterštų radioaktyviomis medžiagomis pardavimo aukcioną, Vokietijos "Sypra" ir bankrutavusi Raseinių rajono bendrovė "Norvesta" – sudarė kartelį. Už tai joms buvo paskirtos baudos. Nustatyta, kad šios bendrovės tik imitavo konkurenciją – bendrovių atstovai iš anksto susitarė, kad "Sypra" pateiks pradinį kainos pasiūlymą, o "Norvesta" savo siūlomos kainos nedidins ir leis aukcioną laimėti "Syprai". Be to, "Sypra" padėjo "Norvestai" įvykdyti vieną iš būtinų sąlygų – sudaryti sutartį su radioaktyvių atliekų perdirbimo įmone.

"Sypra" pasiūlė tik pradinę kainą – kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų, arba 781,9 euro už toną. Tuo metu švaraus vario tona rinkoje kainavo apie 3,8 tūkst. eurų. Taigi jei įmonės būtų realiai konkuravusios aukcione, metalo laužą IAE būtų galėjusi parduoti brangiau.