Tačiau norintys pasinaudoti šia laisve gyvūnai turėjo įveikti pavojingą radiacijos kiekį. Naujajame tyrime Prinstono universiteto (JAV) mokslininkų komanda sutelkė dėmesį į vietinės vilkų populiacijos tyrimus. Jie stengėsi suprasti, kaip keturkojams pavyko išgyventi tokiomis atšiauriomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Černobylio zonoje gyvenančių vilkų populiacija genetiškai skiriasi nuo kitų vilkų, gyvenančių už šio regiono ribų. Įdomu tai, kad apšvitintiems gyvūnams išsivystė apsauginės mutacijos, kurios padidina jų galimybę išgyventi vėžį.

Pasak evoliucijos biologės ir ekotoksikologės Karos Love (Kara Love), kuri Černobylio vilkus tyrinėja jau dešimt metų, visą tą laiką ji ir jos kolegos realiuoju laiku gaudavo duomenis apie tai, kur gyvūnai yra ir kokį radiacijos poveikį jie patiria.

2014 m. K. Love ir jos kolegos nuvyko į uždraustąją zoną ir paėmė vilkų kraujo mėginius, bandydami išsiaiškinti, kaip laukinių gyvūnų organizmai reaguoja į vėžį sukeliančią radiaciją. Kai kuriems gyvūnams taip pat buvo pritvirtintos radijo apykaklės. Jos padėjo rinkti informaciją apie vilkų buvimo vietą ir radiacijos poveikį.

Rezultatai rodo, kad Černobylio zonoje esantys gyvūnai per visą savo gyvenimą kasdien patiria tokį radiacijos poveikį, kuris daugiau nei šešis kartus viršija leistiną apšvitos ribą žmonėms.

Mokslininkai nustatė, kad vilkų imuninė sistema pakito, panašiai kaip ir žmonių, kuriems dėl vėžio buvo taikyta spindulinė terapija. Be to, genetinės analizės parodė, kad vilkų genomo dalys įgijo tam tikrą atsparumą vėžiui.

Tokie tyrimai sutampa su kitais stebėjimais apie pusiau laukinius šunis, gyvenančius Černobylio zonoje. Dar praėjusiais metais mokslininkai nustatė, kad šie gyvūnai genetiškai skiriasi nuo kitose pasaulio dalyse gyvenančių naminių gyvūnų.

K. Love ir jos kolegos mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti naudingi žmonėms. Tyrimo autoriai tikisi panaudoti šiuos duomenis. Tai gali padėti išsiaiškinti apsaugines organizmo mutacijas ir taip galėtų padėti išgyventi vėžiu sergantiems žmonėms. Deja, koronaviruso pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą sutrukdė mokslininkams grįžti į Černobylio uždraustąją zoną, todėl jie negali tęsti savo tyrimų.

Gyvena jie gana originaliai, nes milžiniškas poligonas buvo ištyrinėtas ir radiacija užkrėstos zonos buvo pažymėtos tik 2006-aisiais. Taigi visai neseniai čia visur ganėsi gyvuliai ir vietos gyventojai čia augino, ką norėjo.

Formaliai, iš 18 tūkst. kv. km, kurie buvo priskirti poligonui, pusė yra visiškai nepavojinga. Tačiau likusi pusė – užteršta. Dėl Kremliaus režimo slaptumo ir propagandos vietos gyventojai ilgai to nežinojo.

Iš visų sprogimų turbūt daugiausia taršos pridarė pati pirmoji rusų bomba 1949-aisiais. Nusprendę sprogdinti amerikietiškos bombos kopiją, rusai taip skubėjo, kad nekreipė dėmesio į oro sąlygas, ir visą radioaktyvų debesį nunešė ir aplinkui išbarstė vėjas. Vėliau buvo dar du panašūs antžeminiai bandymai, kai visos radioaktyvios medžiagos taip ir liko žemės paviršiuje ar vandenyje. Dėl to nukentėjo mažiausiai 200 tūkst. vietos gyventojų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų regionas yra unikalus mokslo ir praktikos požiūriu, nes yra kelios kartos tų, kurie buvo tiesiogiai apšvitinti, tų, kurie buvo apšvitinti ir gimė iš apšvitintų žmonių, ir tų, kurie patys nepatyrė radiacijos, bet gimė iš apšvitintų žmonių. Dabar tai yra ketvirtoji karta“, – pasakojo onkologijos centro direktorė Tatjana Belichina.

Originaliausia, kad nemaža dalis ypač apleisto Kurčatovo miesto apylinkių gyventojų dabar tiki, kad po tų 400 rusų sprogdinimų po žeme ir ore jie tapo savotiškais mutantais ir radiacija jiems rimčiau pakenkti negali.

„Kol kas viskas gerai. Gal radiacija mums naudinga?“ – pasvarstymais dalijosi turgaus administratorė ir Kurčatovo gyventoja Vera Serdiukova.

Čia netgi egzistuoja savotiškas mitas, kad tie, kurie išvažiuoja iš Semipalatinsko poligono apylinkių, negali išgyventi ten, kur oras ir žemė švarūs, ir todėl po kokių poros metų numiršta.

Kita vertus, po Sovietų Sąjungos žlugimo Semipalatinsko poligone ne tik su amerikiečių pagalba buvo surinktos ir saugiai palaidotos rusų paliktos radioaktyvios medžiagos, bet ir visą šį poligoną ištyrinėjo rusų mokslininkai. Pagal jų išvadas, visos čia gyvenančių žmonių kartos dėl likusios radiacijos patyrė nemažai DNR mutacijų ir tai pasireiškia apsigimimais ir gerokai dažnesnėmis onkologinėmis ligomis.

Iš Klaipėdos – paauklėjimai

Isterijos banga iš uostamiesčio jau nusirito iki sostinės – Radiacinės saugos centro vadovybę pakeltu tonu auklėjo ir viena Klaipėdoje visuomenininke prisistatanti veikėja, nors iš tiesų šiuo metu moteris yra teisiama už turto grobstymą.

„Nežinau, kas toje Klaipėdoje nutiko. Vakar sulaukiau skambučio, viena ponia kaltino, kad mes čia kalti, kažką slepiame. Gavome pylos, nors ir nebuvo už ką“, – stebėjosi Radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Radiacinės saugos centras sulaukė skundų dėl tų pačių fiktyvių siužetų apie neva katastrofines pasekmes galintį sukelti incidentą. Vaizdais intensyviai dalijasi Klaipėdos rusakalbiai.

Rusija atakavo dronais

Šeštadienio naktį Lvovo ir Chmelnyckio srityse iš tiesų griaudėjo sprogimai.

Rusijos Federacijos armijos ataka įvykdyta gegužės 13-ąją.

Ukrainos valstybinė nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad apie 4.15 val. Ukrainos vakaruose pasigirdo du sprogimai.

Oro pavojus regione buvo paskelbtas tik vėliau, 5.05 val.

Po to skirtingose srities vietose buvo girdėti dar keli sprogimai.

Chmelnyckio žurnalistai informavo apie aštuonis sprogimus, kuriuos girdėjo per dvi valandas mieste ir netoli jo.

Apie sprogimus pranešė ir Chmelnyckio miesto vadovas Oleksandras Symčyšynas.

Akcentai: nutylint faktą, kad Ukrainą bombarduoja Rusija, viešojoje erdvėje manipuliuojama NATO sąjungininkų suteiktų Ukrainai nuskurdintojo urano sviedinių grėsme. Stop kadras.

Miesto vadovas socialiniame tinkle jau išaušus patikslino, kokia žala padaryta po Rusijos kariuomenės atakos jo miestui.

„Teroristinio išpuolio rezultatas yra smūgis į vieną iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritorijoje esantį objektą, kilo ugnis. Dėl sprogstamųjų bangų Chmelnyckyje buvo apgadintos švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, administraciniai pastatai, pramoniniai pastatai, daugiaaukščiai ir individualūs gyvenamieji pastatai“, – rašė meras.

Vėliau Ukrainos kariuomenės atstovai patikslino, kad ši sritis buvo atakuota dronais „Shahed“.

Per ataką sužeista trys dešimtys gyventojų.

Žmonėms: neikite iš namų

Po naktinės rusų atakos Chmelnyckio gyventojai į mobiliuosius telefonus „Viber“ programėle gavo keistus pranešimus – neva fiksuotas nuodingų medžiagų nutekėjimas.

„Didelė tikimybė, kad nutekės amoniakas, uždenkite gaubtus šlapiais skudurais, uždarykite langus. Gaukite švaraus vandens“, – tokią žinutę telefonu gavo ir vienas Ukrainos žurnalistų.

Panikos skleidėjai ragino gyventojus neišeiti iš namų.

„Be raketų ir bepiločių orlaivių priešas su mumis kovoja ir informaciniais metodais. Šiuo metu tinkle plinta informacija apie galimą kenksmingų cheminių medžiagų nuotėkį mieste. Šie gandai yra neteisingi ir skirti skleisti paniką. Nuoširdžiai prašome nereaguoti į provokacijas ir laikytis informacinės higienos“, – gyventojus savaitgalį įspėjo Chmelnyckio miesto tarybos atstovai.

Siūlo vartoti hormonus

Patys ukrainiečiai dar šeštadienį susidėliojo atsakymus dėl keliamos panikos, o kai kurie uostamiesčio gyventojai šią savaitę socialiniuose tinkluose tąsė Kremliaus propagandos draiskalus.

Nors Ukrainoje ataka buvo žudikiškos Rusijos, kai kurie klaipėdiečiai vis tiek aktyviai dalijosi kanale „YouTube“ platinamu anoniminiu siužetu, kuriame Vakarų sąjungininkai kaltinami esą sukėlę kone pasaulinę katastrofą.

Aiškinama, kad Ukrainos valdžia slepia incidentą – NATO šalių Ukrainai perduoti sviediniai su nuskurdintuoju uranu buvo susprogdinti tų pačių Vakarų.

Siužete aiškinama, kad į dangų pakilo grybo formos debesis su urano dulkėmis.

„Anksčiau pasaulyje nėra sprogę tokio kiekio nuskurdintojo urano sviedinių. Jei Vakarai toliau tieks Ukrainai sviedinius su nuskurdintuoju uranu, tai prives prie radiacinės katastrofos“, – akcentuoja anoniminio siužeto autoriai.

Iš pirmo žvilgsnio visiškai aišku, jog tokia skleidžiama informacija yra absoliuti melagiena, skirta skleisti rusišką propagandą, kad Ukrainai neverta tiekti ginkluotės, tačiau nuostabą kelia tai, kad visu tuo vis dar tikima.

Tikima net ir Lietuvoje, kur oficiali ir tiksli informacija yra visiškai prieinama. Tačiau kai kurie gyventojai ir toliau kliaunasi Kremliaus propaganda besitaškančiais kanalais.

Faktas yra ir tai, kad kai kurie klaipėdiečiai net dalijosi patarimais, kaip apsisaugoti radiacinės katastrofos atveju.

Esą tokiu atveju labai gerai būtų vartoti antibiotikus, vitaminus, hormonus, kofermentus, mikroelementus, aminorūgštis, biostimuliatorius, preparatus su ženšeniu.

Klesti sąmokslo teorijos

„Kaip tik dėl šio įvykio Ukrainoje mus ir klupdė viena veikėja iš Klaipėdos. Kažkas suinteresuotas skleisti tokią informaciją. Jei tai būtų buvusi tiesa, visa informacija jau būtų paskelbta tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose interneto tinklalapiuose. Nieko panašaus nėra. Tai – melagiena“, – patikino Radiacinės saugos centrui laikinai vadovaujanti R. M. Stasiūnaitienė.

Visuomenininke prisistatančią ir feisbuke aktyviai besireiškiančią minėtą klaipėdietę teismas yra pripažinęs kalta dėl vienai privačiai bendrovei priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos.

Nustatyta, kad 2015 m., kai ši veikėja vadovavo tai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Teismas nustatė, kad valstybei buvo nesumokėta ir 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Radiacinės saugos centras dažnai sulaukia feisbuko paskalomis tikinčių gyventojų emocinių pliūpsnių. Isterija plinta ir dėl Astravo atominės elektrinės.

„Pamatę iš Baltarusijoje esančios atominės elektrinės aušinimo bokštų kylančius dūmus, gyventojai puola skambinti mums, kelia paniką“, – neslėpė R. M. Stasiūnaitienė.

Specialistai pabrėžė, kad eksploatuojant atominę elektrinę technologinio proceso metu šiltas vanduo yra atvėsinamas ir išgarinamas aušinimo bokštuose.

Iš jų ir kyla vandens garai, kuriuos Lietuvos gyventojai gali painioti su dūmais.

Šis įprastas technologinis procesas atominės elektrinės saugai ir gyventojams bei aplinkai pavojaus nekelia.

Kalio jodidas sukelia sprogimą?

Dar viena melagienų banga internete dalijamasi iki šiol – neva kalio jodidas organizme jungiasi su aliuminiu.

„Esą išgėrus kalio jodido, kuris apsaugotų skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, jis jungiasi su organizme esančiu aliuminiu. Dėl to žmogus esą sprogsta. Yra įvairių sąmokslo teorijų, ir mes jau pripratę“, – atsiduso R. M. Stasiūnaitienė.

Tai – melagiena.

Ji pasakojo, kad raminant įsijautusią į tiesos ieškotojos ir visuomenininkės vaidmenį veikėją iš Klaipėdos strigo tinklalapis su oficialiais radioaktyvaus fono duomenimis, o tai dar labiau įaudrino panikuojančią vaizduotę.

Ramunė Marija Stasiūnaitienė. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Peržvelgiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenis, nieko neįprasto neradau. Lietuvoje pakitimų nėra, nes ir atstumas didelis. Tačiau net ir apie menkiausius pokyčius Ukrainoje būtume jau gavę informaciją“, – rusiškos propagandos sukeltas audras ramino R. M. Stasiūnaitienė.

Dezinformacijos pliūpsnis

Radiacinės saugos centro specialistai atidžiai peržiūrėjo vaizdo siužetus, kuriais dalijasi klaipėdiečiai.

„Peržiūrėjome pateiktas nuorodas. Mums nekilo jokių abejonių dėl to, kas šiuos gąsdinančius branduolinio sprogimo „grybus“ sumontavo ir ko siekiama tokios informacijos teikimu“, – pastebėjo centro specialistai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta taip pat patvirtino, kad socialiniuose tinkluose platinama melagiena.

„Patvirtiname, kad skleidžiama informacija apie neva branduolinį ar cheminį sprogimą Chmelnyckio regione Ukrainoje – Rusijos aktyviai skleidžiama dezinformacija. Ukrainos strateginės komunikacijos centras savo apžvalgoje pateikė informaciją apie šią informacinę ataką. Šiuo metu Lietuvoje dezinformaciją skleidžiančiuose kanaluose išlaikomas dėmesys Rusijos karui prieš Ukrainą, karo kėlimu kaltinamos Vakarų demokratinės valstybės, o ne agresorė Rusija, keliami pseudoklausimai dėl paramos Ukrainai ir ukrainiečiams, gyvenantiems Lietuvoje, menkinami NATO pajėgumai, daugiau dėmesio iš dezinformaciją skleidžiančių asmenų sulaukia būsimas NATO VS Vilniuje“, – pažymėta atsakyme redakcijai.

Spinduliuotė nedidėjo

Radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS), kurią sudaro nuolat veikiančios 48 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo stotys.

44 jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) lygio matavimo aplinkos ore stotys ir 4 Neries bei Nemuno vandenyse matavimo stotys išdėstytos visoje Lietuvos teritorijoje.

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat stebi RADIS sistemos teikiamus matavimų duomenis apie jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje ir radionuklidų sudėtį, modeliuoja radioaktyviųjų medžiagų sklaidą, analizuoja stebėsenos ir prognozavimo rezultatus.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios ir iki šiol RADIS sistema nefiksavo Lietuvoje foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo. Jeigu tokių atvejų pasitaikytų, nedelsdami informuotume atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Kaimyninėse Europos valstybėse taip pat foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo fiksuota nebuvo“, – patvirtino R. M. Stasiūnaitienė

Kas yra nuskurdintasis uranas?

Radiacinės saugos centro specialistai teigia, kad uranas yra gamtoje natūraliai egzistuojantis elementas, kurio maži kiekiai aptinkami uolienose, dirvose ir vandenyse.

Profesionalai aiškina: gamtinį uraną sudaro apie 0.71% 235U, 99.28% 238U ir 0.0054% 234U izotopai.

Uranas vadinamas „nuskurdintuoju“ uranu tada, kai jame esančio 235U izotopo koncentracija sumažinama tiek, kad jis tampa nebetinkamas naudoti branduolinėse reakcijose.

Nuskurdintasis uranas faktiškai yra grynas 238U izotopas, todėl dažniausiai jam ir prilyginamas.

Ypač vertinamas didelis nuskurdintojo urano tankis, todėl jis dažniausiai naudojamas kaip apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicinoje, pramonėje, moksle ir kitose srityse, iš nuskurdintojo urano gaminami konteineriai radioaktyviosioms medžiagoms laikyti ar pervežti.

Nuskurdintasis uranas (238U) yra radioaktyvus, tačiau jo skilimo laikas labai ilgas – milijardai metų.

Tai reiškia, kad radioaktyvusis skilimas vyksta labai lėtai ir jo metu išspinduliuojama energija yra itin maža.

Atsakomybė už melą

Už panikos skleidimą visuomenėje numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojo kodekso 285 straipsnis numato, kad tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tokių ginklų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad iš didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės gali būti apšaudoma Ukrainos teritorija ir kad gali padidėti radiacijos pavojus.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškime nurodė, kad elektrinę užėmusios rusų pajėgos netoli vieno iš šešių branduolinių reaktorių dislokavo kelias salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“. Teigiama, kad jos dislokuotos „apsauginėse struktūrose“, pastatytose slapta, „pažeidžiant visas branduolinės ir radiacinės saugos sąlygas“.

Zaporižios jėgainę nuo pat karo pradžios kontroliuoja Rusija. Ji ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant elektrinę ir sukeliant radiacijos patekimo į aplinką pavojų.

Nors branduolinio išsilydymo pavojus yra labai sumažėjęs – dėl to, kad visi šeši reaktoriai buvo sustabdyti – ekspertai sako, kad pavojingas radiacijos išmetimas vis dar įmanomas. Reaktoriai buvo išjungti, nes dėl kovų nuolat būdavo atkertami išoriniai elektros energijos šaltiniai, reikalingi reaktorių aušinimo ir kitoms saugos sistemoms.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – elektrinėje dislokavo inspektorius ir bando įtikinti abi konflikto šalis susitarti dėl demilitarizuotos zonos aplink šį objektą. Agentūra kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti pranešimą apie „Grad“ dislokavimą.

Ukraina jau anksčiau yra kaltinusi rusus dėl sunkiosios ginkluotės elektrinėje. Anot Kremliaus, jam reikia išlaikyti elektrinės kontrolę, kad apsaugotų ją nuo ukrainiečių atakų.

„Tai atstumas – kuo toliau, tuo geriau, ir – laikas.  Tačiau aš atsisakau gyventi baimėje, nes tikimybė, kad gatvėje partrenks automobilis, gerokai didesnė už branduolinę katastrofą“, – sako docentas.

„Kauno dienos“ studijoje su L. Paukštaičiu kalbamės apie situaciją didžiausioje Europoje, Zaporižios atominėje elektrinėje, atominį baubą mūsų kaimynystėje – Astravą bei apie praleistą Lietuvos galimybę pasistatyti savo atominę elektrinę. L. Paukštaitis taip pat pasidalins mintimis apie atominio karo tikimybę ir galimas branduolinės katastrofos pasekmes.

Kaip teigiama paskelbtoje informacijoje, neteisėti Rusijos kariniai veiksmai Ukrainos atominių elektrinių objektų aikštelėse, ypač Zaporižios atominės elektrinės (AE), pasėjo baimę dėl galimo Europos radioaktyviojo užterštumo. Radiacinės saugos centro specialistai, atlikę branduolinių avarijų pasekmių prognozavimą, atkreipė dėmesį, kad didžiausia radiacinė grėsmė yra šalims, esančioms arčiausiai Zaporižios AE, t. y. Rusijai, Baltarusijai, Turkijai, Moldovai, Rumunijai. Tačiau Lietuvai, anot specialistų, reikšmingo radiologinio poveikio nebūtų.

Nors yra didelis pavojus, kad karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse gali iššaukti branduolines avarijas, tačiau Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje, nuo Lietuvos nutolusi daugiau kaip 900 km atstumu. Vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir buvusių branduolinių avarijų patirtimi, jeigu Zaporižios AE įvyktų branduolinė avarija, dėl didelio atstumo iki Lietuvos, mažai tikėtina, kad būtų reikšmingas radiologinis poveikis Lietuvos gyventojams ir reikėtų taikyti gyventojų apsaugomuosius veiksmus bei vartoti stabiliojo jodo preparatus.

Jeigu Zaporižios AE įvyktų branduolinė avarija, dėl didelio atstumo iki Lietuvos, mažai tikėtina, kad būtų reikšmingas radiologinis poveikis Lietuvos gyventojams.

Šiuos Radiacinės saugos centro specialistų atliktus prognozavimo rezultatus patvirtina ir viešoje erdvėje pateikiami ekspertų komentarai.

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat atlieka galimų Baltarusijos ir Ukrainos atominių elektrinių, įskaitant Zaporižios AE, branduolinių avarijų pasekmių Lietuvos gyventojams bei aplinkai prognozavimą ir bendradarbiauja su kitų šalių reguliuojančiomis institucijomis radioaktyviojo užterštumo sklaidos prognozavimo klausimais. Prognozuojant analizuojama radioaktyvaus debesies sklidimo kryptis ir greitis realiomis oro sąlygomis bei kokią gyventojų apšvitą gali lemti ant žemės paviršiaus nusėdusios radioaktyviosios medžiagos.

Radiacinės saugos centro inf.

Reali grėsmė Lietuvos gyventojams kiltų įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, nutolusioje nuo Lietuvos sienos 20 km atstumu.  

Radiacinės saugos centro specialistai nuolat stebi radiacinį foną Lietuvoje. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsdami informuosime atsakingas institucijas ir gyventojus.

Per Rusijos raketų smūgius Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeisti

Per Rusijos pajėgų raketų smūgius Zaporižios miestui pietryčių Ukrainoje ketvirtadienį vienas žmogus žuvo ir dar penki buvo sužeisti.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Ryte priešas raketomis smogė srities centrui. Okupanto taikiniu vėl tapo infrastruktūros objektai. Buvo sugriauti aplinkiniai gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žinoma apie vieną žuvusįjį. Amžinąjį jam atilsį, užuojauta artimiesiems bei draugams. Penki sužeisti. Informacija tikslinama“, – rašė O. Staruchas.

Kiek vėliau Ukrainos prezidento Volodymyto Zelenskio biuras pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižiai ir jos apylinkėms smogė devyniomis raketomis. Pasak biuro atstovų, po griuvėsiais esama žmonių, vyksta gelbėjimo operacija.

„Rusijos nežmonės paleido raketą į viešbutį centriniame parke. Ten daug sugriovimų, po griuvėsiais esama žmonių. Gelbėtojai ardo griuvėsius ir stengiasi išlaisvinti žmones“, – nurodė biuras.

„Be to, kaip jau tapo įprasta Rusijos teroristams, buvo smogta elektros pastotei. Zaporižios rajono pietūs liko be elektros energijos. Nukentėjo ir televizijos bokštas. Avarinės tarnybos dirba, kad kuo greičiau likviduotų padarinius“, – pridūrė biuras.

Ukraina dar praėjusią savaitę tikino, kad Rusija rengiasi galimam teroro aktui Zaporižios atominėje elektrinėje.

Rusija savo ruožtu teigia, kad provokacijai didžiausiame Europos branduoliniame komplekse ruošiasi pati Ukraina.

Tačiau kokia yra reali grėsmė dėl Zaporižios atominės elektrinės Lietuvai, papasakojo Radiacinės saugos centro vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

„Pagal Tarptautinės atominės agentūros skelbiamą informaciją, Zaporižios atominė elektrinė  yra viena iš saugiausių branduolinių jėgainių pasaulyje. Todėl manoma, kad ten įdiegta pakankamai saugos elementų, kad atlaikytų tiek lėktuvo kritimą, tiek visa kita. Tačiau ši situacija man nerimą kelia tiek pat, kaip ir bet kuriam Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiui. Juk panaudoti karo veiksmams ar žmonių gąsdinimui branduolinę jėgainę ir sakyti, kad ją susprogdinsi, kai mes turėjome tokias skaudžias pamokas, tiek Černobylio atominės elektrinės avariją, tiek ne taip seniai buvusią ir Fukušimos avariją (2011 metais), paprasčiausiai žmonėms sukelia baimę. Ir visą laiką, kol neturi kokios nors patirties, jautiesi geriau, bet kai įgyjam tam tikrą patirtį, tada natūraliai atsiranda baimė“, – dalijosi R. M. Stasiūnaitienė.

Jie bijo radiacijos, o Lietuvos žmonės tuo labiau jos bijo, nes yra gyvenimiškų patirčių.

Pasak ekspertės, pagrindiniai nejonizuojančios spinduliuotės apsisaugojimo būdai – atstumas, laikas ir slėpimasis. Ši branduolinė jėgainė nuo Lietuvos nutolusi maždaug 970 km atstumu. Pavyzdžiui, Černobylio atominė elektrinė yra nutolusi apie 420 km, tad daugiau nei dvigubai.

R. M. Stasiūnaitienė teigė, kad, turint galvoje atstumą, vėjo kryptį, oro masės susimaišymą ir tai, kad gali iškristi lietus, tuomet radioaktyviųjų medžiagų dalis nusėstų kažkur pakeliui, tačiau dalis jų tikrai gali pasiekti ir Lietuvą, bet ne tokiais kiekiais, kurie sukeltų pavojų žmonių sveikatai. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ekspertė prakalbo ir apie jodo tablečių vartojimą.

Jodo tablečių tikrai naudoti nereiktų, nereikėtų ir slėptis, evakuotis. Tų visų skubių apsaugomųjų veiksmų, kuriuos taikytume Baltarusijos atominėje elektrinėje, nes atstumas yra visai kitas, tai tikrai šiuo atveju nereikėtų naudoti.

„Jeigu mes kalbame, kad tai jau vis dėlto įvyktų, būtų vietinių maisto produktų – daržovių, bulvių ir geriamojo vandens tarša, bet tai žinoma būtų įvertinta pagal dozės galias ir pagal atitinkamų radioktyvumų galias. Tuomet žmonėms būtų rekomenduotą kažkurį laiką nenaudoti šio maisto“, – teigė ji.

Ekspertės nuomone, apie galimas pasekmes Lietuvai yra modeliuojama nuo pat karo pradžios.

„Turbūt prisimenate, kad ir pirmieji veiksmai buvo Ukrainos atominių jėgainių aikštelėse. Ir tai  gąsdino Lietuvos gyventojus, ypač dėl Černobylio atominės elektrinės“, – tikino ji.

R. M. Stasiūnaitienės nuomone, Zaporižios atominės elektrinės tikrai negalima lyginti su 1986 metų branduoline jėgaine, ten tikrai dabar yra tik radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos. O ir pats reaktorius yra uždengtas sarkofagu, kuris tikrai yra pakankamai saugus, tačiau net ir tuomet žmonėms vis tiek kėlė atitinkamas asociacijas ir baimė buvo labai didelė.

Pasak ekspertės, yra keli pagrindiniai elementai, vienas jų – teorinis programavimo sistemos. Jų yra ne viena, bet keletas. Ir, žinoma, Lietuva turi  ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo stotis.

R. M. Stasiūnaitienė pasakojo, kad  mes turime net 43 oro ir šešias vandens stotis, kurios tikrai yra modernios ir kasmet jos mūsų yra atnaujinamos. O specialistai jų rodmenis stebi ištisomis paromis, įskaitant ir išeigines. Todėl jeigu kas įvyktų Lietuvoje, ta informacija Lietuvos žmonėms būtų paskleista nedelsiant.

„Energoatom“ vadovas Petro Kotin kartu su įmonės specialistais aplankė vieną iš „Raudonojo miško“ atkarpų draudžiamojoje zonoje, kur Rusijos kariškiai kasė apkasus ir bandė statyti įtvirtinimus.

Kaip rašo „Energoatom“ kanale „Telegram“, radiacinio fono matavimai buvo atlikti vietoje.

„Šioje vietoje buvo užfiksuotas anomaliai aukštas radiacijos lygis“, – pranešė bendrovė.

Išorinės apšvitos (gama fono) rodiklis matavimo vietose buvo 3,2-4 μSv/h (mikrosivertai per valandą), o tai 10-15 kartų viršija normą.

Unian skelbia, kad į organizmą patekusi šios rūšies spinduliuotė turi dešimtis ir šimtus kartų stipresnį poveikį nei gama ir beta spinduliuotė.

„Visi užpuolikai, kurie beveik 30 dienų buvo ir kasinėjo „Raudonajame miške“, turėtų sirgti įvairaus sunkumo ligomis“, – rašė „Energoatom“.

Vladimiro Putino kariauna iš Černobylio atominės elektrinės spruko į Baltarusiją prieš savaitę. Užgrobę čia šeimininkavo maždaug mėnesį nuo pat invazijos pradžios. Ukrainos pakelti dronai įamžino, ką pridarė okupacinės pajėgos, – čia ištisas griuvėsių tinklas, rusų kariai net kasė apkasus Raudonajame miške, kuris labiausiai užterštas po 1986 m. sprogusio reaktoriaus. Kariai, įsirausę tarp radioaktyvių dulkių, netgi miegojo.

„Žmogui, bent kiek išmanančiam Černobylio istoriją, sunku patikėti, kad jie čia ne tik kasė apkasus, bet ir gyveno“, – sako šokiruota žurnalistė Natalija Nagorna.

Rusai patys išsikasė sau kapą. Spinduliuotės lygis čia toks aukštas, kad per parą gauna metinę apšvietos dozę, o jei kasa gruntą – gali netgi mirti.

„Nustebome, kad čia daug apkasų už 500 m. Kasė, kad įtvirtintų pozicijas“, – stebisi Ukrainos karys Vasyliok.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Baltarusijos ligoninėse dabar guli radiacijos paveiktų karių. Yra ir mirusių.

Ukrainiečiai įamžino, kaip atrodo Černobylis po okupantų. Vietos gyventojas Lionidas, Černobylio atominėje elektrinėje dirbęs daugiau nei tris dešimtmečius, šokiruotas karių žvėriškumo: „Sakyti, kad matėme rusų armiją, neapsiverčia liežuvis. Tai ne kariai, o vandalai, kurie plėšė viską, ką galėjo.“

Okupantai ėjo ginti rusų kalbos, kaip įsitikinęs V.Putinas, bet jo kariai rusiškai dorai netgi nemoka: „Juokingiausias momentais, kai okupantai bandė parašyti „Baltarusija“, bet padarė net tris klaidas. Rusų kalbą reikia saugoti nuo jų pačių.“

Žurnalistams pavyko per išgriautus tiltus, užminuotus miškus, metalo laužu virtusią priešo techniką prasibrauti į atskirties zoną. Pakelėje – šiukšlės, rusai paliko sausų davinių pakuočių, netgi uniformas.

Matytuose vaizduose – ir vienas iš rusų okupantų simbolių – pavogta skalbimo mašina. Vogė ir radiacijos paveiktą techniką.

„Iš Radiacinės technikos muziejaus buvo išgabenta deaktyvuota technika, norint padaryti kontrolės postus“, – teigia žurnalistė.

Černobylio ketvirtojo bloko reaktorius sprogo 1986 m. Tai didžiausia branduolinė katastrofa. Rusams dėjus į kojas, čia vėl plevėsuoja Ukrainos vėliava.

Šią žinią vaizdo įraše pranešė Ukrainos valstybinė draudžiamosios zonos valdymo agentūra.

Kaip teigiama, bepilotė skraidyklė vienoje iš Černobylio miško atkarpų užfiksavo visą griovių tinklą. 

„Jie ne tik pasidarė apkasus tiesiai ant radiacinės taršos, bet ir juose gyveno!“ – pabrėžė agentūros darbuotojas Jaroslavas Jemeljanenko.

Manoma, kad Rusijos kariai gavo didelę radiacijos dozę.

Primename, kad, Rusijos kariai, dislokuoti Černobylyje, dabar Baltarusijoje gydomi nuo radiacijos, skelbė „Daily Mail“. J. Jemeljanenko anksčiau teigė, kad „dar viena Rusijos karių partija“ buvo nuvežta gydytis į Baltarusijos radiacinės medicinos centrą Gomelyje.

Tai įvyko po to, kai atominės elektrinės darbuotojai pareiškė, kad Rusijos kariai, praėjusį mėnesį užėmę aikštelę prie Černobylio, neturėjo antiradiacinės apsaugos garantuojančios įrangos. Rusijos kariai važiavo be apsaugos priemonių per itin toksišką Černobylio atominės elektrinės zoną – „Raudonąjį mišką“, sukeldami radioaktyviųjų dulkių debesis, kurie galėjo sukelti vidinę radiaciją jų kūnuose.

Baltarusijos naujienų „Telegram“ kanalas „Belaruski Gajun“ taip pat pranešė, kad šią savaitę į Respublikinį Radiacinės medicinos ir žmogaus ekologijos mokslinį ir praktinį centrą Gomelyje atvyko mažiausiai septyni autobusai Rusijos karių. J. Jemeljanenko sakė, kad Kremliaus agresoriai susirgo, nes nesilaikė „elgesio taisyklių“.

„Jei vadai ar kariai pasižymėtų bent minimaliu intelektu, šių pasekmių būtų buvę galima išvengti“, – sakė jis pridurdamas, kad radiacinė apsauga yra „privaloma, nes radiacija yra fizikinė – ji veikia neatsižvelgiant į statusą“.