Joje buvęs politikas ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Išplėstinė teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbtoje nutaryje nurodė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) kaip žvalgybos institucijai taikomi instituciniai veiklos tikslai ir uždaviniai bei jos veikloje taikomi bendrieji ir specialieji principai lemia ir tam tikrus ypatumus sprendžiant dėl galimos atsakomybės už oficialiu dokumentu paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei ir jų paskleidimą.

„Bendrosios kompetencijos teismų kontrolė šioje srityje nagrinėjant asmenų ieškinius civilinio proceso tvarka dėl duomenų, nurodytų oficialiame žvalgybos institucijos dokumente, galimai žeminančių asmenų garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės paneigimo, vertintina kaip ribota“, – rašoma teismo pranešime.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuomet, kai duomenys, kuriuos prašoma paneigti, yra pateikti oficialiame žvalgybos institucijos dokumente, pirmiausia turi būti atliekamas vertinimas, ar asmens pažeistos teisės negali būti apgintos reiškiant ieškinį dėl valstybės civilinės atsakomybės Civilinio kodekso straipsnio pagrindu.

„Tokio pobūdžio pažeistų teisių gynimas negali užkirsti kelio žvalgybos institucijoms veikti pagal įstatymais joms suteiktą kompetenciją“, – paskelbė teismas.

Išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad teismai pagrįstai VSD pažymoje esančius duomenis apie ieškovą laikė žinia, tačiau nurodė, kad nėra galimybės pasisakyti dėl jų atitikties tikrovei, nes byloje buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, susijusios su įrodymų leistinumo ribojimais.

„Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvada, kad ši prezumpcija nepaneigta, taigi paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės, padaryta neįvertinus byloje susiklosčiusios specifinės situacijos ir yra nepakankamai motyvuota“, – sako kasacinis teismas.

Jo manymu, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turėtų įvertinti, ar sprendimui priimti pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti ar kita įslaptinta informacija, ši įslaptinta informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.

Taip pat, teismo nuomone, svarbu, kad sprendimas nebūtų grindžiamas šalims ar vienai iš jų nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, teismas turi atidžiai vertinti, ar nėra galimybės įslaptintą informaciją išslaptinti.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, nenustačius žinios atitikties tikrovei, nėra galimybės įvertinti ir tai, ar paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą ir koks jų paneigimo būdas yra galimas.

Be to, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas byloje – Seimas – neturi civilinio procesinio subjektiškumo, dėl to negali būti šalimi civiliniame procese.

Pasak teismo, nagrinėjant bylą atsakovo pakeitimo klausimas nebuvo išspręstas proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ginčas tęsiasi penkerius metus

Byloje ginčas kyla dėl NSGK 2018 metais pateiktos informacijos – VSD tuomet nurodė, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) atstovai 2009-aisiais svarstė R. Šukį, kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, kalbėta apie jam bandytą daryti poveikį, koncernui siekiant laimėti sveikatos įstaigų statybų pirkimus.

Seimo kanceliarija ir VSD apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą R. Šukį.

Šalies prašymu teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, kol savo verdikto nepaskelbs Aukščiausiasis Teismas.

Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė prašė atmesti R. Šukio ieškinį, nes, jos manymu, prieš tai bylą nagrinėjęs teismas pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

Pernai sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas teigė, kad savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

NSGK vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad komitetas atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teismas pernai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje visus kaltinamuosius išteisino, tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Koncernas „MG Baltic“ 2021 metų vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Šią bylą kasacine tvarka jau nagrinėjo šio teismo trijų teisėjų kolegija, ji savo verdikto dėl šalių ginčo trečiadienį nepaskelbė ir nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei šio teismo kolegijai.

„Byla nagrinėta kelis kartus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, gauti du kasaciniai skundai, kuriuose nurodytas ir kasacijos pagrindas – skirtinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, – BNS nurodė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Ginčas kyla dėl NSGK 2018 pateiktos informacijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) tuomet nurodė, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) atstovai 2009-aisiais svarstė R. Šukį, kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, kalbėta apie jam bandytą daryti poveikį, koncernui siekiant laimėti sveikatos įstaigų statybų pirkimus.

Seimo kanceliarija ir VSD apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą R. Šukį.

Šalies prašymu teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas, kol savo verdikto nepaskelbs Aukščiausiasis Teismas. Tai padaryta pernai birželį priėmus Seimo kanceliarijos kasacinį skundą.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad yra pagrindas šią dalį sustabdyti, nes tai bus kasacinio nagrinėjimo dalykas“, – BNS teigė teismo atstovė.

Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė prašo atmesti R. Šukio ieškinį, nes, jos manymu, prieš tai bylą nagrinėjęs teismas pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

Prieš metus, pernai sausį, Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas teigė, kad savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė prašo pakeisti teismo sprendimą – panaikinti jį ir ieškinį atmesti.

Jos manymu, dokumento įkėlimas į teisės aktų sistemą nėra informacijos paskleidimas, tai teisės aktu reglamentuota veikla ir tai negali būti prilyginama viešam informacijos paskleidimui. 

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad komitetas atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teismas pernai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje visus kaltinamuosius išteisino, tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Koncernas „MG Baltic“ 2021 metų vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

„Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį. Mes manome, kad teismas tiesiog pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui“, – BNS sakė Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

„Teismas, mano galva, šių dalykų nepagrįstai neįvertino“, – kalbėjo advokatė.

Sausio 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

2021 vasarį šis teismas galutinai nusprendė, kad VSD teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui taip pat neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.

Pasak advokatės L. Meškauskaitės, situacija R. Šukio ir E. Šato bylose yra skirtinga – E. Šato byloje atsakovu buvo valstybė, šioje byloje dvi valstybės institucijos – STT ir VSD, jos tuo pačiu metu apie tą patį pareigūną davė skirtingas išvadas.

„Be to, šiose byloje yra skirtingas informacijos paviešinimo būdas. E. Šato byloje informacija, dar jos neišslaptinus, buvo nutekinta spaudai, iki NSGK išvados priėmimo. R. Šukio byloje yra kita situacija – niekas tos informacijos nenutekino, informaciją nusprendė išslaptinti ir paviešinti visuomenei visą tyrimo medžiagą NSGK – tai yra visiškai kitas informacijos paviešinimo būdas“, – sakė L. Meškauskaitė.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio VSD advokatė.

„Prašome pakeisti teismo sprendimą – panaikinti jį ir ieškinį atmesti“, – BNS sakė VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

Ji taip pat mano, kad sprendimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pasirėmė E. Šato byla.

„Tos bylos, atrodo, visiškai vienodos. Teismas paskleidimo faktą traktavo visiškai vienodai – tiek nutekinimą, tiek įkėlimą į sistemą. Iš tikrųjų bylos skirtingos – skirtingi atsakovai, R. Šukio byloje atsakomybė taikoma institucijai, Seimui, ne valstybei. Bet svarbiausia – informacijos paskleidimo faktas. Mūsų galva, dokumento įkėlimas į teisės aktų sistemą nėra informacijos paskleidimas. Tai teisės aktu reglamentuota veikla ir tai negali būti prilyginama viešam informacijos paskleidimui“, – teigė K. Čeredničenkaitė. 

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme praeitą savaitę baigta nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla, teismas išėjo rašyti nuosprendį.

Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

„Tenka pasidžiaugti, džiugu, kad teismas, teisėjų kolegija pilnai patenkino mano ieškinį, ir pripažino, kad trečiojo asmens, Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodyti teiginiai ir duomenys apie mane, kuriuos paskelbė Seimas, būtent Seimo kanceliarija, neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą“, – BNS sakė R. Šukys.

Taip buvęs politikas reagavo į šią savaitę priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą įpareigoti Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD apie jį pateiktos informacijos, nes ši neatitinka tikrovės.

Seimo kanceliarija ir VSD kol kas dar nenusprendė, ar skųs teismo sprendimą.

„Seimo kanceliarija šio klausimo dar nesvarstė, apsispręs, kai išnagrinės teismo sprendimą“, – rašoma BNS atsiųstame Seimo kanceliarijos atstovės Justės Radzevičiūtės-Laugalienės atsakyme.

„Valstybės saugumo departamentas įvertins teismo argumentus bei motyvus ir tada priims sprendimą “, – BNS sakė VSD atstovė Aurelija Vernickaitė.

Teismas įpareigojo Seimą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, analogišku būdu, kaip buvo paskelbta informacija, paskelbti paneigimą.

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK)

Tenka pasidžiaugti, džiugu, kad teismas, teisėjų kolegija pilnai patenkino mano ieškinį.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Priimdama sprendimą dėl paneigimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija jį grindė trimis argumentais: Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios, o ne nuomonės paskleidimu, taip pat tuo, kad nei Seimas, nei VSD neįrodė, kad paskleidė tikrus faktus.

Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Pasak teismo, Seimas, įkeldamas VSD pažymą į elektroninę sistemą, paviešino informaciją apie ieškovą. Teismo kolegija taip pat įvertino informaciją teikiančio subjekto ypatybes, informacijos gavėją ir tikslą, jos pavadinimą – „Dėl informacijos teikimo“, paskelbimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad tai atitinka žinios, ne nuomonės kategoriją.

Teisėjai taip pat nustatė, kad paskelbti teiginiai žeidžia garbę ir orumą, nes juose R. Šukys pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdantis subjektas – bendrovės „MG Baltic“ ir jos atstovų veikiamas asmuo, kurio buvimas tam tikruose postuose gali būti palankus koncernui.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį.

„Teisėjų kolegija tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Teismas taip pat įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Trijų teisėjų kolegija savo sprendimą grindė trimis argumentais: Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios, o ne nuomonės paskleidimu, taip pat tuo, kad nei Seimas, nei VSD neįrodė, kad paskleidė tikrus faktus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Teisėjų kolegija tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

„Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad VSD pažymos įkėlimas į teisės aktų informacinę sistemą laikytinas informacijos paskleidimu, todėl ir šioje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir mano, kad Seimas, įkeldamas VSD pažymą į elektroninę sistemą, paviešino informaciją apie ieškovą“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Antras motyvas – teismo kolegija įvertino informaciją teikiančio subjekto ypatybes, informacijos gavėją ir tikslą, jos pavadinimą – „Dėl informacijos teikimo“, paskelbimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad tai atitinka žinios, ne nuomonės kategoriją.

„Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė teikti nuomonę“, – paskelbė teisėjai.

Jie taip pat nustatė, kad paskelbti teiginiai žeidžia garbę ir orumą, nes juose ieškovas pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdantis subjektas – bendrovės „MG Baltic“ ir jos atstovų veikiamas asmuo, kurio buvimas tam tikruose postuose gali būti palankus koncernui.

„Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Seimas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę, to nepateikė ir VSD“, – paskelbė teismas.

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

Seimas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną.

R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Atsakovas šioje byloje yra Seimas, jam atstovauja Seimo kanceliarija, Valstybės saugumo departamentas (VSD) turi trečiojo asmens statusą.

VSD teigia vykdę pavestas funkcijas

VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė teismo posėdyje teigė, jog departamentas, paviešindamas pažymą, kurioje minimas R. Šukys, vykdė jam pavestas funkcijas. Pasak jos, pažymoje esanti informacija buvo svarbi viešajam interesui.

„VSD vykdė ir vadovavosi Žvalgybos įstatymo nuostatomis, vykdė jam įstatymo pavestas funkcijas. Kad savo veiksmus atliko teisėtai, turim neginčijamą faktą – tai konstatavo administracinis procesas. (...) Iš esmės mes šiandien vertinam teisėtai atliktų veiksmų turinį“, – teismo posėdyje sakė VSD advokatė.

Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

2018 metų lapkritį liberalas Gintaras Steponavičius teiravosi buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Šukį, teigiama VSD medžiagoje.

Pasak advokatės, teiginys, dėl kurio kilo ginčas, yra pagrįstas kitų asmenų pokalbiais, o ieškovas yra paminėtas tik tiek, kiek jį minėjo šie asmenys.

„Valstybės saugumo departamentas jokios informacijos nesukūrė ir jis negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų kalbas“, – sakė K. Čeredničenkaitė.

Jos teigimu, šiai bylai yra svarbu, kad VSD teikė informaciją NSGK ne savo iniciatyva, o jų prašymu.  

R. Šukys nori paneigimo

R. Šukys šiuo metu eina Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigas. Jis sako buvęs vertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kai ėjo įvairias pareigas, tačiau ši neįžvelgdavo jokių kliūčių, jam buvo leidžiama dirbti su įslaptinta informacija.

„Aš manau, kad tik paneigimo paskelbimas yra adekvatus teisių apgynimas, kadangi pažyma paskelbta, ji prieinama bet kam, visuomenei, joje yra, mano manymu, tikrovės neatitinkantys, mano garbę ir orumą žeminantys teiginiai“, – BNS sakė R. Šukys.

„Atitinkamai ir paneigimas turėtų būti taip pat publikuojamas, skelbiamas tokiu pat būdu“, – teigė jis.

Teisininko išsilavinimą turintis R. Šukys dvi kadencijas buvo Seimo narys, taip pat dirbo Seimo kontrolieriumi.

Kanceliarija: visuomenė turi interesą žinoti politikų veiklą

Su R. Šukio ieškiniu nesutinka ir atsakovu byloje esančio Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, atstovė.

„Visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą apie politikus, jų viešą veiklą, o taip pat apie jų ryšius su verslo struktūromis bei pastarųjų įtaką politikams bei politiniams procesams, o taip pat apie tokio veikimo metodus“, – teismui sakė advokatė Liudvika Meškauskaitė.

„Ši visuomenės teisė žinoti vienareikšmiškai nagrinėjamoje byloje nusveria ieškovo ginamas teises“, – teigė ji.

L. Meškauskaitė sako, kad ginčo teiginiai Seimo informacinėje sistemoje paviešinti teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Advokatė priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, kad informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą apie galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas, išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti.

„Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ribojimas taip, kaip to pageidautų ieškovas, (...) akivaizdžiai pažeistų visuomenės teisę gauti itin svarbią su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją“, – mano advokatė.

Reikalavimus atmetė teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet balandį galutinai atmetė R. Šukio reikalavimus neteisėtais pripažinti VSD veiksmus renkant, tvarkant ir paskleidžiant apie jį surinktus duomenis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad VSD veiksmuose nėra prieštaravimo jokiam teisiniam reguliavimui, tad nėra ir vienos iš sąlygų atsirasti viešajai atsakomybei bei negalimas neturtinės žalos atlyginimas.

Seimo komitetui 2018 metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Anot teismo, R. Šukio skundas atmestinas, nes jis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų.

„Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“, – pažymima nutartyje.

Buvusio politiko skundą 2019 metų gruodį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, šį sprendimą R. Šukys apskundė.

Administraciniam teismui pateiktame skunde R. Šukys siekė neteisėtais pripažinti VSD veiksmus renkant ir 2018-ųjų pavasarį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikiant pažymą, kurioje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai.

R. Šukio teigimu, ši informacija yra „klaidinga, neobjektyvi, šališka“. Už jos paskleidimą buvęs politikas iš VSD reikalavo 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų padengimo.

Savo atsiliepime VSD su skundu nesutiko ir teigė, kad negalima neteisėtais veiksmais laikyti informacijos perdavimo Seimo komitetui, kuriam departamentas yra atskaitingas ir privalo teikti duomenis.

VSD taip pat nesutiko ir su teiginiu, kad informacija bei faktų ar įvykių vertinimas pažymoje neatitinka tikrovės bei tvirtino, kad ji yra paremta turima įslaptinta informacija.

LVAT vertinimu, R. Šukio pateiktas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, nes jo reikalavimai nebūtų sukėlę konkrečių teisinių pasekmių VSD, jų pagrindu nebūtų įmanoma įpareigoti departamentą atlikti konkrečių veiksmų.

„Pareiškėjas patikslintame skunde prašė pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant komitetui pažymą, t. y. pateikė reikalavimą, kuriuo konkretus poveikis materialiniams teisiniams santykiams, net ir priėmus palankų (hipotetiškai) pareiškėjui teismo sprendimą, neįvyks“, – rašoma teismo nutartyje.

„Tai iš principo tik motyvas, kuriuo galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas. Joks patvarkymas, teismui priėmus sprendimą, atsakovui nebus suformuluotas. Atsakovas neturės, ką įvykdyti“, – priduriama joje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad VSD veiksmuose renkant, tiriant ir teikiant informaciją NSGK, nėra prieštaravimo jokiam teisiniam reguliavimui, tad nėra ir vienos iš sąlygų atsirasti viešajai atsakomybei bei negalimas neturtinės žalos atlyginimas.

LVAT konstatavo ir tai, kad ginčijamos pažymos turinį paskleidė ne VSD, o NSGK.

„VSD iš pradžių teikė įslaptintą informaciją, kurios teikimas pripažintas teisėtu, kuri (ginčo informacija) Komiteto prašymu vėliau buvo išslaptinta bei teikta tolesnei procedūrai (kartu tapo prieinama ir plačiai visuomenei), kurioje VSD jau nebedalyvavo“, – teigiama nutartyje.

Vilniaus apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje R. Šukys teisiasi su VSD dėl garbės ir orumo įžeidimo. Šis teismas ieškinį jau buvo atmetęs, tačiau apeliacinius skundus svarstęs Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį šią nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

Byla apylinkės teismui nagrinėti grąžinama antrą kartą. 2019 balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.

Tuomet VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas pernai vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo, o birželį Vilniaus apylinkės teismas atmetė R. Šukio skundą ir byla vėl persikėlė į apygardos teismą.

Seimo komitetui 2018 metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Žvalgybos medžiagoje taip pat teigiama, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir liberalas Gintaras Steponavičius kalbėjosi apie R. Šukio tinkamumą būti ministru.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Pirmosios instancijos teismas birželio pradžioje atmetė R. Šukio ieškinį, buvęs politikas sprendimą tuomet apskundė.

„Teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 metų birželio 2 dienos sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui“, – BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Byla apylinkės teismui nagrinėti grąžinama jau antrąjį kartą. Pernai balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti. Tuomet VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo, o birželį Vilniaus apylinkės teismas atmetė R. Šukio skundą ir byla vėl persikėlė į apygardos teismą.

Šįkart teismas, grąžindamas bylą, kaip pagrindinį argumentą nurodė būtinybę įvertinti kiekvieną R. Šukio prašomą paneigti teiginį, ar tai yra žinia, ar nuomonė.

„(...) kiekvienas prašomas paneigti teiginys turi būti įvertintas, nustatyta, ar juo teikiama nuomonė, t. y. subjektyvus faktų vertinimas, ar teiginiu kas nors tvirtinama. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad tikrovės neatitinkančia žinia ieškovas įvardija eilę teiginių, todėl vieni jų gali būti priskiriami žiniai, kiti nuomonei. Teisėjų kolegija nedaro išvadų, ar kiti prašomi paneigti teiginiai yra nuomonė, ar žinia, nes neišnagrinėja bylos, priimant sprendimą. Įtraukus bylos dalyviu kitą atsakovą, byla turi būti nagrinėjama nuo pradžių, todėl ir šių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas kartu su kito atsakovo argumentais dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo“, – teigiama nutartyje.

Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškininį pareiškimą, pridedant 2018-ųjų balandžio 20-osios Seimo pranešimą spaudai.

„Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškininį pareiškimą, jo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ieškininio pareiškimo priėmimo klausimo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva“, – teigia Vilniaus apygardos teismas.

Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Teismo nutartyje pabrėžta, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

R. Šukys po šio sprendimo BNS sakė, kad teismo argumentai jo neįtikino, tačiau skundo motyvų plačiau nekomentavo. Jis neatmetė galimybės, jei teismų sprendimai netenkins, bylinėtis einant iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Rugsėjį dvi apygardos teismo teisėjos nusišalino nuo šios bylos, nes užpernai nagrinėjo bylą, kurioje ieškinį VSD dėl toje pačioje pažymoje paskleistų faktų buvo pareiškęs koncernas „MG Baltic“.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Buvęs politikas teismui ginčija žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teisėjos nuo bylos nusišalino, nes užpernai nagrinėjo bylą, kurioje ieškinį VSD dėl toje pačioje pažymoje paskleistų faktų buvo pareiškęs koncernas „MG Baltic“.

Koncerno ieškinio dėl žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjimo metu teisėjos jau pasisakė, kad pažymoje paskleista informacija negali būti laikoma žiniomis, svarstant tai civilinio kodekso straipsnio, nustatančio dalykinės reputacijos ar garbės ir orumo pažeidimo ribas, kontekste.

„Teisėjų vertinimu, abiem atvejais nagrinėtų klausimų (...) ryšys yra pernelyg artimas. Atsižvelgiant į tai bei į teismo nešališkumo kriterijus, tokia situacija objektyviai byloje asmenims gali sukelti abejonių dėl teisėjų šališkumo“, – sakė L. Nemeikaitė.

Pats R. Šukys BNS sakė nežinojęs, kodėl teisėjos nusišalino ir teigė tik gavęs teismo nutartį be jokios argumentacijos.

„Tada galbūt ir pagrįstas toks nusišalinimas, jei ten yra jau išsakyta jų pozicija ir ta pozicija gali sukelti abejonių dėl nešališkumo teismo, tuomet gal ir teisingas nusišalinimas“, – sakė buvęs politikas BNS perpasakojus teisėjų motyvus.

R. Šukys svarstė, ar buvo būtina tai daryti, tačiau sutiko, kad „sudėtingoje byloje su neeiline institucija“ geriau nesukelti jokių abejonių.

Šis ieškinys Vilniaus apygardos teismą pasiekė po to, kai buvęs ministras apeliacine tvarka apskundė birželio pradžioje priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas jo ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo tuomet atmetė.

Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Teismo nutartyje pabrėžta, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

R. Šukys po šio sprendimo sakė, kad teismo argumentai jo neįtikino, tačiau skundo motyvų plačiau nekomentavo. Jis teigė neatmetantis galimybės po apeliacinės instancijos, jei sprendimas jo netenkins, kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Buvęs politikas teismui ginčija žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, teisėjos nuo bylos nusišalino, nes užpernai nagrinėjo bylą, kurioje ieškinį VSD dėl toje pačioje pažymoje paskleistų faktų buvo pareiškęs koncernas „MG Baltic“.

Koncerno ieškinio dėl žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjimo metu teisėjos jau pasisakė, kad pažymoje paskleista informacija negali būti laikoma žiniomis, svarstant tai civilinio kodekso straipsnio, nustatančio dalykinės reputacijos ar garbės ir orumo pažeidimo ribas, kontekste.

„Teisėjų vertinimu, abiem atvejais nagrinėtų klausimų (...) ryšys yra pernelyg artimas. Atsižvelgiant į tai bei į teismo nešališkumo kriterijus, tokia situacija objektyviai byloje asmenims gali sukelti abejonių dėl teisėjų šališkumo“, – sakė L. Nemeikaitė.

Pats R. Šukys BNS sakė nežinojęs, kodėl teisėjos nusišalino ir teigė tik gavęs teismo nutartį be jokios argumentacijos.

„Tada galbūt ir pagrįstas toks nusišalinimas, jei ten yra jau išsakyta jų pozicija ir ta pozicija gali sukelti abejonių dėl nešališkumo teismo, tuomet gal ir teisingas nusišalinimas“, – sakė buvęs politikas BNS perpasakojus teisėjų motyvus.

Tada galbūt ir pagrįstas toks nusišalinimas, jei ten yra jau išsakyta jų pozicija ir ta pozicija gali sukelti abejonių dėl nešališkumo teismo.

R. Šukys svarstė, ar buvo būtina tai daryti, tačiau sutiko, kad „sudėtingoje byloje su neeiline institucija“ geriau nesukelti jokių abejonių.

Šis ieškinys Vilniaus apygardos teismą pasiekė po to, kai buvęs ministras apeliacine tvarka apskundė birželio pradžioje priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas jo ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo tuomet atmetė.

Minėtoje VSD pažymoje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai. Anot VSD, R. Šukys aptarinėtas kaip galimas kandidatas į Seimo pirmininkus, ministrus. VSD medžiagoje politikas minimas kaip Liberalų sąjūdžio narys, nors niekada tai partijai nepriklausė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį nusprendė, kad VSD nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ją pateikė išimtinai NSGK prašymu ir neatskleidė jos jokiems kitiems asmenims.

Teismo nutartyje pabrėžta, kad VSD visą informaciją rinko remdamasi Žvalgybos įstatymu, o pačioje pažymoje pateikta „apibendrinta informacija apie koncerno „MG Baltic“ bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti“.

Pasak teismo, tokia informacija negali būti patikrinama tiesos kriterijumi, nes ji savo prigimtimi labiau atitinka nuomonę ar prielaidą, ypač atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“.

R. Šukys po šio sprendimo sakė, kad teismo argumentai jo neįtikino, tačiau skundo motyvų plačiau nekomentavo. Jis teigė neatmetantis galimybės po apeliacinės instancijos, jei sprendimas jo netenkins, kreiptis ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.