„Aukščiausiasis Teismas rytoj skelbia paskutinę ramadano dieną, o trečiadienį – pirmąją Id al Fitro dieną“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra.

Id al Fitro šventės data nustatoma pagal musulmonų Mėnulio kalendorių, atsižvelgiant į jaunaties laiką.

Saudo Arabijos žiniasklaida pranešė, kad pirmadienį jaunatis dar nebuvo matoma.

Tradiciškai daugelis musulmoniškų šalių laikosi Saudo Arabijos religinių institucijų nustatytų datų, tačiau pastaraisiais metais daugelis šalių ėmė naudoti savo astronominius skaičiavimus.

Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras taip pat paskelbė, kad trečiadienį prasidės Id al Fitras, paprastai švenčiamas šeimos rate.

Ramadanas, kai tikintieji dienos metu privalo pasninkauti, yra vienas iš penkių islamo stulpų.

Tikintieji nuo aušros iki sutemų nevalgo ir negeria, o vakare tradiciškai susirenka su šeimomis ir draugais pavakarieniauti.

Per ramadaną taip pat daug dėmesio skiriama maldai, tikintieji gausiai renkasi mečetėse, ypač vakarais.

Aukščiausiasis Teismas rytoj skelbia paskutinę ramadano dieną, o trečiadienį – pirmąją Id al Fitro dieną.

Saudo Arabijoje, kurioje yra Mekos didžioji mečetė ir Pranašo mečetė Medinoje, pasninkas plačiai paplitęs.

Saudo Arabijos musulmonai Id al Fitrą greičiausiai švęs keturias dienas.

Visame musulmonų pasaulyje šventąjį ramadano mėnesį šiemet temdė karas Gazos Ruože, kur „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 tūkst. 360 žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų.

Karą išprovokavęs beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.

Tarpininkams nepavyko pasiekti paliaubų prieš kovo 10-ąją prasidėjusį šventąjį musulmonų ramadano mėnesį.

Kaire atnaujintos derybos dėl ugnies nutraukimo, tačiau apie jokį proveržį dar nepaskelbta.

Islamo reikalų tarybos „Waqf“ teigimu, maldoje ant Šventyklos kalno Jeruzalės senamiestyje dalyvavo apie 80 tūkst. tikinčiųjų. Pasak liudininkų, ji baigėsi be ypatingų incidentų.

Šventyklos kalnas Jeruzalėje su Uolos katedra ir Al Aksos mečete yra trečia švenčiausia islamo vieta. Tačiau ji šventa ir žydams, nes čia anksčiau stovėjo dvi žydų šventyklos.

Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT prasidėjus ramadanui įvedė ribojimus tikintiesiems iš Vakarų Kranto. Maldose gali dalyvauti tik vyresni nei 55 metų amžiaus vyrai, vyresnės nei 50-ies moterys ir jaunesni nei 10 metų berniukai, turintys galiojantį leidimą keliauti.

Palestiniečių žiniasklaida, remdamasi liudininkais, pranešė, kad prie Izraelio karinių postų Vakarų Krante buvo sulaikyti pavieniai asmenys. Keli leidimo keliauti neturintys tikintieji maldą sukalbėjo vietoje.

Žlugus viltims dėl paliaubų Gazos kare per ramadaną, tvyro nerimas dėl tolesnės smurto eskalacijos ir Vakarų Krante bei arabiškoje Jeruzalės rytinėje dalyje. „Hamas“ paragino per ramadaną priešintis Izraeliui.

Izraelio užsienio žvalgyba „Mossad“ paskelbė vertinimą, kad „Hamas“ siekia per pasninko mėnesį regione „sukelti gaisrą“.

JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pirmadienio vakarą paskelbtame pareiškime nurodė, kad smūgiai buvo suduoti po to, kai hučiai paleido dvi raketas į Singapūrui priklausantį, su Liberijos vėliava plaukiojantį prekybinį laivą „Pinocchio“.

„Raketos laivo nepasiekė, apie sužeistuosius ar padarytą žalą nepranešama“, – teigė CENTCOM.

Po kelių valandų vadavietė pridūrė, kad JAV pajėgos „surengė šešis savigynos smūgius, sunaikindamos bepilotį povandeninį laivą ir 18 prieštankinių raketų hučių kontroliuojamose Jemeno teritorijose“.

Ankstyvą antradienio rytą paskelbtame pareiškime hučiai prisiėmė atsakomybę už „Pinocchio“ ataką, tvirtindami, kad raketų smūgis „buvo tikslus“.

Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra UKMTO anksčiau buvo pranešusi, kad vienas regione esantis laivas „pranešė apie sprogimo garsą“ netoli jo į pietvakarius nuo Jemeno Salifo uosto ir kad JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos atlieka tyrimą.

Hučių pareiškime toliau sakoma, kad „karinės operacijos bus stiprinamos... per ramadano mėnesį“.

Atakos bus vykdomos „remiant engiamą Palestinos tautą“ ir Gazos Ruožo gyventojus, teigė hučių karinis atstovas Yahya Saree.

Nuo lapkričio mėnesio Irano remiami hučiai, kontroliuojantys Jemeno sostinę Saną, atakuoja laivus Raudonojoje jūroje, taip išreikšdami solidarumą su palestiniečiais per Izraelio karą prieš „Hamas“ ekstremistus Gazos Ruože.

Dėl šių atakų išaugo svarbiausiu prekybos maršrutu plaukiojančių laivų draudimo išlaidos, todėl daugelis laivybos įmonių nusprendė rinktis ilgesnį kelią aplink pietinę Afrikos pakrantę.

Nuo sausio mėnesio, atsakydamos į išpuolius JAV ir JK ne kartą smogė hučių taikiniams Jemene, tačiau šie veiksmai sukilėlių neatbaidė.

„Aiškiai sakau, kad atsakomybė už tai, kad nepavyko pasiekti susitarimo, tenka okupantui [Izraeliui] (...) Tačiau sakau, kad esame pasirengę tęsti derybas“, –  per televiziją transliuotame kreipimesi sakė I. Haniyeh, musulmonų tautoms paskelbus pasninko mėnesio pradžią.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotei surengus kruviną ataką prieš Izraelį, šis pradėjo didelį puolimą Gazos Ruože, kurio didelė dalis buvo sulyginta su žeme.

Per „Hamas“ išpuolį oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių. „Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra laikomi apie 130, o 99 tebėra gyvi.

Izraelio atsakomosios operacijos „Hamas“ kontroliuojamoje Gazos Ruožo dalyje nusinešė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausia moterų ir vaikų, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Kelias savaites vykstančiose derybose, kuriose dalyvauja JAV, Kataro ir Egipto tarpininkai, siekiama šešių savaičių paliaubų ir daugelio izraeliečių įkaitų, kuriuos vis dar laiko „Hamas“, paleidimo mainais į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečių kalinius. Visgi kol kas šios pastangos nedavė jokių rezultatų.

Plačiai skelbtas tikslas buvo susitarti sustabdyti kovas iki ramadano pradžios. Musulmonų pasninko mėnuo turėtų prasidėti kovo 11 dieną, priklausomai nuo Mėnulio judėjimo.

Abi pusės kaltino viena kitą, kad iki šiol nepavyko pasiekti paliaubų susitarimo, nes Izraelis pareikalavo pateikti visą tebesančių gyvų įkaitų sąrašą, o „Hamas“ paragino Izraelį išvesti visus savo karius iš Gazos Ruožo.

Izraelio vyriausybė apkaltino „Hamas“, kad šis „įtvirtina savo pozicijas kaip tas, kas nesuinteresuotas susitarimu ir siekia įkaitinti regioną ramadano metu“.

Tikimasi, kad netrukus iš Viduržemio jūros saloje esančio Kipro išplauks Ispanijos labdaros laivas, gabenantis pagalbą maistu, kad padėtų palengvinti Gazos Ruožo, kur jau šeštą mėnesį vyksta karas, pakrantės gyventojų kančias.

Nevyriausybinė grupė „Open Arms“ sakė, kad jos laivas gabens 200 tonų maisto, kurį jos partnerė JAV labdaros organizacija „World Central Kitchen“ iškraus Gazos Ruožo pakrantėje.

Kadangi kai kuriose apgulto Gazos Ruožo dalyse gresia badas, JAV, Jordanijos ir kitų šalių lėktuvai taip pat išskraidino pagalbą maistu, tačiau Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad jos mastai toli gražu neatitinka 2,4 mln. žmonių poreikių.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotei surengus kruviną ataką prieš Izraelį, šis pradėjo didelį puolimą Gazos Ruože, kurio didelė dalis buvo sulyginta su žeme.

Per „Hamas“ išpuolį oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių. „Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra laikomi apie 130, o 99 tebėra gyvi.

Izraelio atsakomosios operacijos „Hamas“ kontroliuojamoje Gazos Ruožo dalyje nusinešė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausia moterų ir vaikų, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Kelias savaites vykstančiose derybose, kuriose dalyvauja JAV, Kataro ir Egipto tarpininkai, siekiama šešių savaičių paliaubų ir daugelio izraeliečių įkaitų, kuriuos vis dar laiko „Hamas“, paleidimo mainais į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečių kalinius. Visgi kol kas šios pastangos nedavė jokių rezultatų.

Plačiai skelbtas tikslas buvo susitarti sustabdyti kovas iki ramadano pradžios. Musulmonų pasninko mėnuo turėtų prasidėti kovo 11 dieną, priklausomai nuo Mėnulio judėjimo.

Abi pusės kaltino viena kitą, kad iki šiol nepavyko pasiekti paliaubų susitarimo, nes Izraelis pareikalavo pateikti visą tebesančių gyvų įkaitų sąrašą, o „Hamas“ paragino Izraelį išvesti visus savo karius iš Gazos Ruožo.

Izraelio vyriausybė apkaltino „Hamas“, kad šis „įtvirtina savo pozicijas kaip tas, kas nesuinteresuotas susitarimu ir siekia įkaitinti regioną ramadano metu“.

Stovykloje turime sergančių vaikų, kuriems reikia cukraus ir baltymų, mūsų vaikams svaigsta galva.

„Labiau kenkia Izraeliui, nei jam padeda“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pakartojo, kad Izraelis turi „teisę toliau persekioti „Hamas“, tačiau jo pastabos taip pat atskleidė, kad senka jo kantrybė dėl Izraelio dešiniojo sparno ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus).

Padidėjus civilių aukų skaičiui, J. Bidenas transliuotojui MSNBC sakė, kad B. Netanyahu „turi skirti daugiau dėmesio gyvybėms nekaltų žmonių, kurie žūsta dėl vykdomų veiksmų“.

Šiuo metu B. Netanyahu požiūris į karą „labiau kenkia Izraeliui, nei jam padeda“, sakė J. Bidenas.

Tokie JAV lyderio komentarai nuskambėjo protestuotojams vėl išėjus į Tel Avivo gatves. Prie gausėjančių antivyriausybinių mitingų prisijungė ir kai kurie įkaitais tebelaikomų žmonių artimieji.

J. Bidenas taip pat leido suprasti, kad norėtų tiesiogiai kreiptis į Izraelio žmones kreipdamasis į Knesetą, tačiau neatskleidė jokių tolesnių planų ar detalių.

Tuo metu Gazos Ruože perkeltieji palestiniečiai rikiavosi į eilę prie sunkvežimio, atvežusio geriamojo vandens, kurio labai trūksta. Jie pylėsi vandenį į savo atsineštus kanistrus ir plastikines talpyklas.

„Dabar įprastomis dienomis vos galime gauti vandens, o kaip bus per artėjantį ramadaną?“ – klausė viena moteris, Nesreen Abu Yussef (Nesrin Abu Jusef).

„Stovykloje turime sergančių vaikų, kuriems reikia cukraus ir baltymų, mūsų vaikams svaigsta galva, – sakė ji. – Prisiekiu, per pastaruosius penkis mėnesius nematėme nė kiaušinio ar kiek mėsos.“

„Norime sustabdyti karą“

Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari (Danielis Hagaris) sakė, kad Izraelis ruošiasi „visiems įmanomiems veiksmų scenarijams“ ramadano metu.

„Prieš pat ramadaną „Hamas“ užkerta kelią susitarimui ir veikia priešingai tam, ką iškėlė tarpininkai“, – sakė jis.

Anksčiau kariuomenė numetė lapelių su nuotraukomis, kuriose pavaizduoti „Hamas“ lyderiai, besimėgaujantys gausiais pietumis, ir palestiniečiai su apytuštėmis lėkštėmis.

Vienas Gazos gyventojas, Attallah al Satelis (Atala Satelis), naujienų agentūrai AFP sakė: „Koks šio lapelio tikslas? Mes norime sprendimo, norime sustabdyti karą. Esame tik išsekę piliečiai.“

Katare įsikūręs „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) paragino skubiai paskirstyti pagalbą ir visiškai atidaryti sienos perėjimo punktus, „kad būtų nutraukta mūsų žmonių apgultis“.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovė Mirjana Spoljaric dar kartą paragino nutraukti ugnį ir abi puses laikytis tarptautinės teisės bei saugoti civilius gyventojus.

„Tai riba tarp žmogiškumo ir barbariškumo“, – sakė ji ir pridūrė, kad situacija blogėja „kas valandą“ kare, kuris „nutraukė bet kokį bendro žmogiškumo jausmą“.

J. Bidenas pridūrė, kad tik nuo „Hamas“ priklauso, ar priimti pasiūlymą dėl šešių savaičių paliaubų, ir įspėjo Izraelį, kad Izraelis neturi jokių pasiteisinimų neįleisti į Gazos Ruožą daugiau pagalbos siuntų.

„Jei susiklostys tokios aplinkybės, kad viskas užsitęs iki ramadano, Izraelyje ir Jeruzalėje gali tapti labai, labai pavojinga“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Praėjusią savaitę JAV paragino Izraelį leisti musulmonams ramadano metu melstis Al Aksos mečetės komplekse Jeruzalėje po to, kai vienas Izraelio ministras pasiūlė uždrausti palestiniečiams vykti į okupuotą Vakarų Krantą.

Ramadanas prasidės kovo 10 arba 11 dieną, priklausomai nuo Mėnulio kalendoriaus.

Praėjusią savaitę nurodęs JAV pradėti skraidinti humanitarinę pagalbą į apgultą teritoriją, kurioje gyvena 2,4 mln. žmonių, J. Bidenas taip pat sakė, kad spaudžia Izraelį įsileisti daugiau siuntų.

„Aš labai sunkiai su jais dirbu, – teigė jis. – Turime pristatyti daugiau pagalbos į Gazą. Nėra jokių pasiteisinimų, jokių.“

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, per kovotojų ir Izraelio karą palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 30 631 žmogus.

Per „Hamas“ išpuolį Izraelyje spalio 7-ąją žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais duomenimis.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 27, kaip manoma, buvo nužudyti.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį puolimą Gazos Ruože.

„Artėja ramadanas ir izraeliečiai susitarė, kad ramadano metu jie taip pat nevykdys jokios veiklos, kad duotų mums laiko išlaisvinti visus įkaitus“, – sakė J. Bidenas interviu laidų vedėjui Sethui Meyersui (Setui Mejersui) JAV televizijos tinkle NBC.

Palestiniečių teritorijoje siaučiant humanitarinei krizei, Egipto, Kataro, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių atstovai tarpininkauja Izraeliui ir islamistų grupuotei „Hamas“, siekdami pristabdyti kovas ir paleisti Gazos Ruože laikomus Izraelio įkaitus.

Anksčiau pirmadienį J. Bidenas pareiškė, kad tikisi, jog paliaubos Gazos Ruože galėtų prasidėti artėjantį pirmadienį.

81 metų prezidentas pateikė daugiau informacijos apie tai, kaip galėtų atrodyti susitarimas, kalbėdamas šiuo klausimu per interviu S. Meyersui.

„Kelias į priekį yra, nors ir su sunkumais“, – sakė jis S. Meyersui, paklaustas, kaip užbaigti konfliktą.

Tarpininkai tikėjosi sudaryti susitarimą iki musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pradžios maždaug po dviejų savaičių.

J. Bidenas anksčiau yra kalbėjęs apie šešių savaičių paliaubas.

„Laikinos paliaubos“

JAV prezidentas teigė, kad toks susitarimas „suteiks mums laiko pradėti judėti ta kryptimi, kuria daugelis arabų šalių yra pasirengusios judėti“ normalizuojant santykius su Izraeliu.

„Manau, kad jei pasieksime laikinas paliaubas, galėsime judėti link to, kad pakeistume dinamiką“, – sakė jis.

J. Bidenas iki šiol tvirtai palaikė Izraelį, nepaisydamas per izraeliečių puolimą Gazos Ruože smarkiai išaugusio aukų skaičiaus. Izraelio karo veiksmus Gazos Ruože išprovokavo palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ beprecedenčiai spalio 7 dienos išpuoliai žydų valstybės teritorijoje.

Tačiau JAV prezidentas vis labiau spaudė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) stengtis išvengti civilių aukų, ypač per Izraelio planuojamą puolimą Rafoje Gazos Ruožo pietuose.

Kelias į priekį yra, nors ir su sunkumais.

J. Bidenas pridūrė, kad Izraelis įsipareigojo evakuoti dideles Rafos dalis prieš sunaikindamas likusią „Hamas“ dalį.

Tačiau apskritai J. Bidenas perspėjo, kad „vienintelis būdas Izraeliui galiausiai išlikti“ – tai pasiekti susitarimą dėl „taikos ir saugumo izraeliečiams ir palestiniečiams“.

Didėjant įtampai su B. Netanyahu, J. Bidenas sakė S. Meyersui, kad jei Izraelis toliau tęs su „neįtikėtinai konservatyvia vyriausybe [...], jie praras paramą visame pasaulyje“.

J. Bideno komentarai pasirodė po to, kai jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sekmadienį pareiškė, kad kelių šalių atstovai savaitgalį susitiko Paryžiuje ir susitarė dėl pagrindinių laikinų paliaubų kontūrų. Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ atstovai susitikime nedalyvavo.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais skaičiais.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 tūkst. 782 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Incidentas įvyko likus kelioms dienoms iki musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pabaigos. Per šiemetinį Ramadaną Izraelyje, aneksuotoje Rytų Jeruzalėje ir okupuotame Vakarų Krante buvo daug kruvinų išpuolių ir susirėmimų.

Izraelio policija pranešė apie įtariamą teroristinę ataką neramiame Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone ir nurodė, kad buvo pašauti du automobilininkai. Nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, sakė medikai.

„Policijos ir pasienio policijos pareigūnai... ieško iš įvykio vietos pabėgusio įtariamojo“, – sakoma policijos pranešime.

Izraelio saugumo pajėgos uždarė rajono gatves. Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip pareigūnai įeina į vieną palestiniečių namą, taip pat paieškoje dalyvaujančius droną, sraigtasparnį ir policijos šunis.

Policijos ir pasienio policijos pareigūnai... ieško iš įvykio vietos pabėgusio įtariamojo.

Policija paskelbė netoli išpuolio vietos suradusi kaltininko ginklą – vieną iš palestiniečių Vakarų Krante gaminamų automatų „Carlo“.

„Hadassah“ ligoninė Jeruzalėje pranešė, kad buvo atvežtas 48 metų vidutinio sunkumo būklės žmogus su šautine žaizda, o medicinos centras „Shaare Zedek“ paskelbė gydantis šeštą dešimtį metų einantį vyrą, kurio būklė taip pat vidutinio sunkumo.

Šeich Džara yra tapusi palestiniečių priešinimosi Izraelio kontrolei aneksuotoje Rytų Jeruzalėje simboliu.

Antradienio išpuolis prie Simono Teisiojo – judėjų Antrosios šventyklos laikų vyriausiojo dvasininko – kapo įvykdytas kitą dieną po to, kai peiliu ginkluota palestinietė sužeidė izraelietį prie Guš Eciono sankryžos Vakarų Kranto pietuose. Užpuolikė buvo pašauta ir vidutinio sunkumo būklės nuvežta į ligoninę.

Izraelio ir palestiniečių konfliktas šiemet jau pareikalavo mažiausiai 96 palestiniečių, 19 izraeliečių, vieno ukrainiečio ir vieno italo gyvybių, rodo AFP kaupiami oficialūs duomenys.

Tarp žuvusių palestiniečių yra kovotojų ir civilių, įskaitant nepilnamečius, o dauguma žuvusių izraeliečių yra civiliai, tarp jų yra nepilnamečių ir trys arabų mažumos nariai.

Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį vakare nusprendė, kad islamiškojo kalendoriaus šabano mėnesis, kuris būna prieš Ramadaną, baigsis trečiadienį. Tai reiškia, kad Ramadanas prasidės kitą dieną, pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Anksčiau antradienį valdžia paragino gyventojus dairytis Mėnulio pjautuvo, kurio pasirodymas žymi Ramadano pradžią, tačiau jo nesimatė, skelbė valstybinė žiniasklaida.

Kitos šalys, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai sunitai, įskaitant Egiptą ir Katarą, taip pat paskelbė, kad Ramadanas prasidės ketvirtadienį. Tokį patį sprendimą priėmė pareigūnai palestiniečių teritorijose.

Tuo metu Jordanijos, Alžyro ir Maroko pareigūnai sakė, kad trečiadienį bus nuspręsta dėl to, ar Ramadanas prasidės ketvirtadienį, ar penktadienį.

Ramadanas, kai tikintieji dienos metu privalo pasninkauti, yra vienas iš penkių islamo stulpų. Tikintieji nuo aušros iki sutemų nevalgo ir negeria, o vakare tradiciškai susirenka su šeimomis ir draugais nutraukti pasninko.

Saudo Arabijoje pasninko griežtai laikomasi, restoranai iki saulėlydžio būna uždaryti.

Per Ramadaną taip pat daug dėmesio skiriama maldai, tikintieji gausiai renkasi mečetėse, ypač vakarais.

Ramadano pradžios data apskaičiuojama pagal Mėnulio kalendorių ir realius Mėnulio stebėjimus. 

41 metų vyras taps pirmuoju arabų astronautu, praleidusiu šešis mėnesius kosmose, kai kitą mėnesį „SpaceX Falcon 9“ raketa pakils į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Planuojama, kad S. al Neyadi, NASA astronautai Stephenas Bowenas (Stivenas Bouenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas) bei rusas Andrejus Fediajevas vasario 26 dieną skris į TKS kaip „SpaceX Dragon Crew-6“ įgulos nariai.

Spaudos konferencijoje trečiadienį paklaustas, kaip jis laikysis šventojo Ramadano mėnesio, kai musulmonai paprastai pasninkauja nuo aušros iki saulėlydžio, S. Neyadi atsakė, kad jo situacijai taikoma išimtis.

„Aš atitinku... keliautojo apibrėžimą, todėl mes iš tikrųjų galime nesilaikyti pasninko, – sakė S. Neyadi. – Tai nėra privaloma.“

„Tiesą sakant, pasninkas nėra privalomas, jei... blogai jaučiatės“, – sakė jis.

„Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bet kas gali kelti pavojų misijai arba galbūt kelti pavojų įgulos nariams, mums iš tikrųjų leidžiama valgyti pakankamai maisto“, – pridūrė jis.

S. al Neyadi bus antrasis naftos turtingų JAE pilietis, keliaujantis į kosmosą.

2019 metų rugsėjį Hazzaa al Mansoori (Haza Mansuris) TKS praleido aštuonias dienas.

Johnsono (Džonsono) kosminiame centre NASA astronautų ir Rusijos kosmonautų trečiadienį taip pat buvo klausiama, ar kokia nors politinė įtampa Žemėje, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, persikėlė į kosmosą.

„Su kosmonautais dirbu ir juos mokau jau daugiau nei 20 metų, ir tai visada buvo nuostabu, – sakė NASA atstovas S. Bowenas, trijų „Space Shuttle“ misijų veteranas.

„Kai išskrendate į kosmosą, lieka tik viena įgula, viena transporto priemonė, ir visi turime tą patį tikslą“, – pridūrė jis.

A. Fediajevas atkreipė dėmesį į, jo žodžiais, labai ilgą Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo kosmoso srityje istoriją.

„Žmonių gyvenimas kosmose Tarptautinėje kosminėje stotyje iš tiesų yra labai geras pavyzdys, kaip žmonės turėtų gyventi Žemėje“, – sakė rusų kosmonautas.

Penkių dienų laikotarpis

NASA pareigūnai tikisi, jog keturi „SpaceX Dragon Crew-6“ įgulos nariai per penkias dienas apsikeis vietomis su „Dragon Crew-5“ nariais, kurie TKS yra nuo spalio mėnesio.

Šiuo metu TKS vis dar yra trys astronautai, kurių grįžimo transporto priemonė – įgulos kapsulė „Sojuz“ – gruodžio mėnesį buvo pažeista mikrometeoroido smūgio.

Vasario 20 dieną Rusija planuoja į TKS nusiųsti tuščią erdvėlaivį ir pargabenti namo trijulę – rusų kosmonautus Dmitrijų Peteliną ir Sergejų Prokopjevą bei NASA astronautą Franką Rubio (Franką Rubiją).

Jų įgulos kapsulėje „Sojuz MS-22“ po meteoroido smūgio atsirado aušinimo skysčio nuotėkis.

Rugsėjį iš Rusijos valdomo Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakilusi MS-22 į TKS nuskraidino D. Peteliną, S. Prokopjevą ir F. Rubio.

Buvo planuota, kad jie grįš namo tuo pačiu erdvėlaiviu kovo mėnesį, tačiau dabar jų misija TKS bus pratęsta dar keliais mėnesiais.

Rusija senstančias, bet patikimas kapsules „Sojuz“ astronautams gabenti į kosmosą naudoja nuo 7-o dešimtmečio.

Nepaisant tvyrančios įtampos, kosmosas tebėra viena iš paskutinių likusių Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sričių.

TKS buvo pradėta eksploatuoti 1998-aisiais, kai po Šaltojo karo metu vykusių kosmoso lenktynių JAV ir Rusija ėmė glaudžiau bendradarbiauti.