Įvyko Ramūno Cicėno režisuotos nuotykių komedijos „(Ne)tikras milijonierius“ premjera, kurią pats režisierius pristatė kaip „geriausią šiandien rodytą komedijos premjerą pasaulyje“.

Jau pradėdamas kurti spektaklį, režisierius R. Cicėnas žadėjo, kad premjera „nepaliks abejingų ir taps geru nuotykiu, kurį patirti norėsis ne vieną ir net ne du kartus“. Tuo galėjo įsitikinti premjeroje apsilankęs gausus meno ir pramogų pasaulio atstovų būrys.  „(Ne)tikro milijonieriaus“ nuotykius stebėjo Daiva Žeimytė, Gintarė Gurevičiūtė, Donalda Meiželytė, Gabrielė Martirosinaitė, Giedrius Leškevičius, Ironvytas, Jolanta Svirnelytė, Jurgis Kairys su žmona, Kristina Tarasevičiūtė, Milita Daikerytė, Mindaugas Meškauskas, Mindaugas Papinigis, Naglis Bierancas, Onutė Valiukevičiūtė, Saulius Kuzminskas, Simona Albanavičiūtė, Ugnė Galadauskaitė, Vaidas Blanka, Vaiva Mainelytė, Vytautas Mackonis, Irena Starošaitė, Brigita Dalgėdė, Agnė Levickaitė, Austėja Lukaitė, Džiugas Siauriusaitis, Evaldas Jaras, Larisa Kalpokaitė ir kt. 

Nuotykių ir intrigos kupina komedija – apie bedarbį Dominyką Pinjoną, saugantį milijonų vertą savo krikštatėvio butą. Nusprendęs apsimesti mokesčių vengiančiu milijonieriumi, herojus pateko į tikrą įvykių verpetą. Pagal garsaus prancūzų dramaturgo F. Veberio pjesę „Brangus lobis” sukurtas spektaklis „(Ne)tikras milijonierius“ ypatingas debiutų gausa. Ramūnas Cicėnas „Domino“ teatre debiutavo kaip režisierius, o teatro ir kino aktorius Rokas Petrauskas bei  „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų laureatės Elžbieta Latėnaitė bei Elzė Gudavičiūtė sukūrė savo pirmuosius vaidmenis šiame teatre.

Kalbėdamas apie spetaklio kūrimo procesą, R. Cicėnas džiaugėsi puikiu bendravimu su visa kūrybine grupe ir net teigė pavydintis pats sau. „Lengviausia tada, kai kartu su aktoriais, visa kūrybine komanda pradedi kvėpuoti vienu ritmu. Tas laikas neišmatuojamas ir neįkainojamas” – sakė režisierius. Komedijoje vaidina gausus būrys žiūrovams pažįstamų puikių „Domino” teatro aktorių: Eimutis Kvosčiauskas, Lina Rastokaitė, Andrius Žiurauskas, Algirdas Dainavičius, Mantas Vaitiekūnas, Aleksas Kazanavičius, Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Rimantas Bagdzevičius, Gabrielė Malinauskaitė ir kiti.

Gruodžio mėnesį nuotykių komedija „(Ne)tikras milijonierius“ džiugins Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Jonavos, Mažeikių, Pakruojo, Biržų, Jurbarko ir kitų miestų žiūrovus. O gruodžio 16 d. naująjį spektaklį bus galima pamatyti didžiojoje koncertų salės „Compensa“ scenoje.

Profesionalus komedijos teatras „Domino“, tęsdamas 2018 – 2019 m. „Nuotykių sezoną“, Lietuvos publikai pristato garsiausius pasaulyje komedijas ir šou pasirodymus. Išsami informacija apie „Domino“ teatro premjeras ir spektaklius: www.dominoteatras.lt ir teatro paskyroje „Facebook”.

Ši veiksmo, veidmainysčių ir tikrų žmogiškų jausmų kupina komedija ypatinga daugybe debiutų. Jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius Ramūnas Cicėnas šiame spektaklyje debiutuoja kaip režisierius, o teatro ir kino aktorius Rokas Petrauskas bei „Sidabrinės gervės” laureatės, aktorės Elžbieta Latėnaitė ir Elzė Gudavičiūtė sukurs savo pirmuosius vaidmenis „Domino“ teatre.

Puikias emocijas žiūrovams dovanos gausus būrys talentingiausių Lietuvos aktorių: Eimutis Kvosčiauskas, Lina Rastokaitė, Andrius Žurauskas, Algirdas Dainavičius, Mantas Vaitiekūnas, Aleksas Kazanavičius, Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Rimantas Bagzdevičius, Gabrielė Malinauskaitė.

Šioje nuotykių bei veiksmo kupinoje istorijoje pagrindinis veikėjas yra bedarbis Dominykas Pinjonas. Visą gyvenimą gyvenęs vargingai, jis svajojo tik apie vieną – būti turtingu, todėl sulaukęs krikštatėvio pasiūlymo pasaugoti karališkus jo namus, ilgai nesvarstydamas tokios galimybės nepraleidžia.

Prabangus interjeras, vertingi meno kūriniai, brangiausi baldai – taip paprasta ir gera būti turtingu...  Tačiau į duris pasibeldžia netikėti svečiai – mokesčių inspekcija! Ar Dominykui pavyks įgyvendinti genialų planą ir tapti (ne)tikru milijonieriumi? Ar, užuodę milijonus, šiam planui nesutrukdys pinigus ypatingai mylinti dizainerė, bankininkas, buvusi žmona ar karališkųjų namų šeimininkas?

Intriguojanti komedija „(Ne)tikras milijonierius” kuriama pagal garsaus prancūzų dramaturgo ir kino režisieriaus Francio Veberio (Francis Veber) pjesę „Brangus lobis“ (pranc. „Cher trésor“). Pagal šio autoriaus pjeses sukurtos komedijos „Kvailių vakarienė“, „Žaisliukas“ ir „Tėtušiai“ puikuojasi pasauliniame komedijų lobyne, yra puikiai vertinamos kritikų ir mylimos žiūrovų tiek Europoje, tiek Holivude.

Tai, anot premjeros kūrėjų, itin nuotaikingas vaidinimas su visiems puikiai pažįstamomis teatro, kino, TV žvaigždėmis – Rimante Valiukaite, Vitalija Mockevičiūte, Egle Mikulionyte ir Mariumi Repšiu.

“Subūrėme itin stiprią komandą, kuria tikrai galima didžiuotis. Jai nėra ko “prikišti”, - juokdamasis sakė “Trys super žvaigždės” režisierius.

R. Cicėnas, besiruošdamas spektaklio kelionei po Lietuvą, repeticijose ne tik priima kūrybinius sprendimus, bet ir yra pjesės ,,Trys nacionalinės draugės” autorius.

“Jau kurį laiką su kolegomis kalbėjome, kad teatro užkulisiuose netrūksta smagių istorijų. Ieškojome kūrinio, kuriuo tikėjomės jas atskleisti scenoje. Tačiau po kurio laiko buvo priimtas sprendimas publikai papasakoti būtent mūsų šalies aktorių patirtį, todėl mano parašytoje pjesėje gausu ne tik išgalvotų, bet realių istorijų, nutikusių ne kažkur, o arti visų mūsų”, - patikino pašnekovas.

Ruošiantis premjerai gerai žinomos aktorės sudalyvavo ir fotosesijoje. Pakako smulkmenos – spalvotų perukų, kad daugelis jų taptų tiesiog sunkiai atpažįstamomis.

“Perukų mano gyvenime buvo begalės! Galbūt todėl su neįprastu vaizdu veidrodyje man nebuvo sunku susidraugauti“, - patikino R. Valiukaitė.

Perukų mano gyvenime buvo begalės! Galbūt todėl su neįprastu vaizdu veidrodyje man nebuvo sunku susidraugauti.

Prieš kelis dešimtmečius, anot pašnekovės, aktorius scenoje būdavo itin sunku identifikuoti, nes jų išvaizda dėl teatro grimo tikrai tapdavo kitokia – keisdavosi ne tik plaukų spalva, bet veido bruožai ar nosių dydžiai.

„Dabar ne viename spektaklyje vaidiname tokie, kokie ištikrųjų esame. O kaip labiau patinka man? Matyti aktorių pasikeitusį. Taip lengviau save pamiršti, tapti tuo personažu, kurį įkūniji scenoje. Teatro grimas dabar retai kur naudojamas, bet, kadangi viskas sukasi tarsi ratu, šios mados vėl gali grįžti su trenksmu“, - kalbėjo R. Valiukaitė.

Aktorės E. Mikulionytės teigimu, teatre nugyvenama daug skirtingų gyvenimų ir patiriama tiek pat išvaizdos bei stiliaus pokyčių.

Ji prieš maždaug dešimtmetį išgyveno didžiausius asmeninius pokyčius ne scenoje, o realiame gyvenime. Tuomet, leisdama laiką su drauge, ji pasiguodė, kad sunku prižiūrėti ilgus plaukus. Po ilgokos diskusijos priimtas sprendimas – „ežiuko“ šukuosena didelių rūpesčių nekels.

„Nors tuomet, kai namuose pasidarėme kirpyklą ir man kirpo plaukus, buvo labai juokinga, tačiau su tokiu savo vaizdu taip ir nesusitaikiau. Teko kantriai laukti, kol plaukai užaugs“, - sakė Mikulionytė.

Aktorė Vitalija Mockevičiūtė jau gana ilgą laiką yra nebe briunetė, o blondinė.

„Niekas manęs tamsiaplaukės jau nebeprisimena. Tik nuotraukose save tokią pamatau. Ir tuometinis vaizdas man mielesnis“, - tvirtino pašnekovė.

Ji su šypsena pasakojo dabar esanti švelnesnių bruožų, geresnė.

„Ir tai susiję būtent su plaukų spalva!“, - sakė aktorė.

Jaunystėje ji plaukus buvo nusidažiusi mėlyno juodumo spalva. Tuomet su pokyčiais jai susitaikyti taip ir nepavyko, todėl po mėnesio, kai dažai ėmė blukti, taip pat nebeeksperimentavo, rašoma pranešime spaudai.

„Aktoriaus gyvenime nutinka visokių istorijų. Premjeroje bent dalį jų, pačių linksmiausių, susijusių su teatro užkulisiais, žiūrovams atskleisime“, - sakė “ kūrybinės komandos atstovai.

Premjeroje pasakojama apie tris aktores, kurios visą gyvenimą dalinasi viena grimerine, bei vaidina vienoje scenoje. Jos visada viena kitą palaiko, šventes švenčia kartu, bėdoje taip pat kartu, o aplinkiniai jas pavadina ,,trimis muškietininkėmis”.

Nuo studijų laikų jos paslapčiomis svajoja sukurti grupę ir nustebinti savo neeiliniu talentu visą Lietuvą, bet vis neatranda tinkamo momento pradėti tai įgyvendinti.

Tačiau šiandien ypatinga diena! Pasigirsta telefono skambutis, kuris praneša, kad tarp ,,trijų muškietininių” yra ta, kuri šiais metais taps geriausia kino aktore. Deja, tik viena! Atvažiuoja operatorius imti interviu. Scenoje netikėtai atsiranda muzikos instrumentai, o dar vienos iš jų vakare laukia svarbiausia gyvenimo premjera.

Intrigos, pavydas, tikros ašaros, dar nuoširdesnis juokas ir scenoje skambanti gyvai atliekama muzika. Ar šį ypatinga diena nesugriaus aktorių draugystės? 

VšĮ “Kitoks teatras” premjera kovo 9 d. debiutuos Telšiuose, kovo 22 d. aktoriai susitiks su Vilniaus, kovo 23 d. – Kauno, kovo 25 d. Marijampolės, o kovo 28 d. Kėdainių publika.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirtas projektas dešimtyje serijų ir toliau pasakos apie iškilias šaliai nusipelniusias istorines asmenybes. Trečiadienio vakarą sostinėje vyko filmų ciklo tęsinio premjera, kuri sudomino ir televizijos garsenybes.

Pernai pristatyta prodiuserių kompanijos „Singing fish“ prodiusuojamo ir LRT televizijos transliuojamo filmų ciklo pirmoji dalis susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. Antrojoje filmų ciklo dalyje bus pasakojama apie dešimt įtakingų XIX-XX a. asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Režisieriaus Alvydo Šlepiko ir Lauros Paukštės režisuojamuose filmuose žiūrovai bus supažindinami su istorijos vadovėliuose neaprašytais ir mažai žinomais faktais. Antrasis šalies prezidentas Aleksandras Stulginskis, rašytojas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas Vaižgantas, publicistė ir politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – tai tik dalis asmenybių, kurias LRT žiūrovai jau netrukus išvys televizijos ekranuose.

Šįvakar į filmo apie Aleksandrą Stulginskį peržiūrą ir antrojo sezono premjerą kulinarinėje studijoje „Čiop Čiop“ susirinko būrys žinomų žmonių. Jaukiame projekto pristatymo renginyje dalyvavo pirmagimio besilaukianti LRT televizijos ir radijo laidų vedėja Živilė Kropaitė su sužadėtiniu Liudu Basiuliu, filmų ciklo gamybos prodiuserė ir viena režisierių L. Paukštė, stilistė Viktorija Šaulytė su mylimuoju Juliumi Mocka.

Vakarėlyje taip pat apsilankė ne vienas žymus aktorius: Darius Petkevičius, Emilija ir Elžbieta Latėnaitės, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Cicėnas ir kiti.

Prieš filmo peržiūrą susirinkusius svečius sveikino ir apie projektą pasakojo prie jo kūrybos prisidėjęs istorikas Algimantas Kasparavičius bei jo prodiuserė ir režisierė L. Paukštė.

„Mane žavi tai, kad šie žmonės, apie kuriuos bus filmai, gyveno ne tik dėl Lietuvos žemės, bet ir dėl valstybės, o tą savo meilę šaliai realizavo konkrečiais darbais. Mane taip pat žavi jų vidinė elegancija, kad jie mokėjo gražiai rengtis ir gerai elgtis kompanijoje, jie tikri inteligentai. Jie buvo tokios asmenybės, kurie buvo pajėgūs sukurti Lietuvą, lygiuokitės į juos“, - kalbėjo A. Kasparavičius.

„Kartais galvojome, kad nespėsime, nežinojome, ar pasieksime tikslą, bet pasiekėme. Dėkoju visai kūrybinei komandai už sunkų darbą. Antrojo sezono serijos skirsis nuo pirmojo, nes dažnai nežinojome, nuo ko pradėti: užtruko rasti ekspertų, archyvuose kartais būdavo vos kelios nuotraukos, rasti naudingos informacijos buvo sudėtinga. Tačiau šiandien jums galime parodyti pirmąjį filmas apie Aleksandrą Stulginskį, kurį suvaidino Ramūnas Cicėnas. Jis neįtikėtinai į jį panašus“, - sakė L. Paukštė.

Dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmas apie Aleksandrą Stulginskį – jau šį sekmadienį, sausio 7 dieną, 21 val. per LRT televiziją.

Lietuvos kino teatruose emodžiai, be abejo, prabils lietuviškai ir kalbės žymių mūsų šalies aktorių balsais. „Emodži filmą“ garsino Ramūnas Cicėnas, Vytautas Rašimas, Rasa Samuolytė, Inga Norkutė, Arūnas Storpirštis, Dalia Michelevičiūtė, Ignas Gužauskas. O pats linksmiausias, taip visų mėgstamo naudoti Kakulio „vaidmuo“ atiteko Sigučiui Jačėnui.

„Aš ir pats bendraudamas telefonu naudoju emodžius. Dažniausiai – šypsenėles. Jos geriausiai atitinka mano gyvenimo moto pagal Merfį: „Šypsokis, rytoj bus dar blogiau“,“ – šypsosi aktorius S. Jačėnas.

Paklaustas, ką mano apie savo įgarsintą personažą Kakulį (angl. „poop“), vyras juokiasi, jog daug panašumų su juo neįžvelgia: „Daugiau panašumų įžvelgiu su Mike Pūkuotuku (angl. Winnie the Pooh), kurį garsinau prieš šešerius metus. Iki šiol Kakulio emodžio nenaudodavau, gal tik reaguodamas į kokią nemalonią situaciją panašiai kartais išsireikšdavau. Ir įgarsindamas jį, kaip ir bet kurį kitą personažą, stengiausi atlikti savo darbą kuo įtaigiau.“

Emodžius bendraudamas su bičiuliais naudoja ir kitas filmą garsinęs aktorius Ramūnas Cicėnas. Jo teigimu, ikonos puikiai pasitarnauja neįprastose situacijose.

„Kartais tiesiog vienu emodžiu galima užbaigti nemalonų bendravimą ir atvirkščiai. Dažniausiai naudoju šypsenėlę, tačiau viskas labai priklauso nuo žmogaus, su kuriuo bendrauju. Filme įgarsinau emodžį „meh“ arba lietuviškai vadinamą „ai“ ir kartais tikrai būna tokių dienų, kai mano nuotaiką galima apibūdinti būtent šiuo simboliu“, – sako R. Cicėnas. Jis prisipažįsta bent jau darbo reikalais esantis priklausomas nuo mobiliojo telefono, tačiau vis bandantis priklausomybę mažinti.

Naujasis nuotaikingas „Emodži filmas“ turėtų palikti įspūdį vis dar negalintiems pamiršti tokių animacijos šedevrų, kaip „Išvirkščias pasaulis“ ar „Ralfas griovėjas“. Animacinė komedija pasakos apie išmaniajame telefone įsikūrusį didžiulį Tekstopolio miestą, kuriame gyvena visi paveikslėliai, naudojami susirašinėjimo programėlėse – emodžiai. Jų gyvenimo tikslas – būti pasirinktiems telefono naudotojo. Visi emodžiai turi unikalią, vienintelę išraišką, kuria didžiuojasi ir laiko didžiąja gyvenimo prasme. Visi, išskyrus vieną – Džinas, kuris gimė be specialaus filtro ir gali demonstruoti ne vieną, o daugybę emocijų. Kamuojamas švelnios šizofrenijos ir nuolat jausdamasis nenormalus, Džinas su draugeliais Hai Faiv ir Hake iškeliauja į telefono gilumas ieškoti specialaus kodo, kuris jį pataisytų ir pagaliau suteiktų normalų, save gerbiančiam emodži priderantį gyvenimą.

Viena kitą keičiančių lietuviškų komedijų karuselėje trumpam šmėstelėjo nejuokingų anekdotų rinkinys "Gautas iškvietimas 3", o jam įkandin griausmingai atrieda "Zero 3", kurio populiarumui gerai dirvą patręšė Lietuvą ką tik sudrebinę politiniai skandalai. Po jų jau bet kokia politikos kritika neatrodys labai pikta, o bet kokia satyra bus nepakankamai kandi.

Kaip viskas prasidėjo

"Zero 3" populiarumui gerai dirvą patręšė Lietuvą ką tik sudrebinę politiniai skandalai. Po jų jau bet kokia politikos kritika neatrodys labai pikta.

Dabar mažai kas prisimena 2005-aisiais metais pradėtą "lietuvių kino gelbėjimo" kampaniją AXX. Tada žiūrovus į kino teatrus žiūrėti lietuviško kino viliojo žiniasklaidoje ilgai ir agresyviai skleista sensacinga bei pikantiška informacija. Net gandai, kad vienas festivalio AXX filmas – pornografinis...

Įdomiausia tai, kad AXX buvo ne vietos prodiuserių išmonė, o bendras europinis projektas. Pradžioje buvo tema ir vienodos startinės galimybės visiems filmų kūrėjams. Per du mėnesius sukurtas tuzinas trumpametražių filmų, kuriuos žadėjo vertinti ir nugalėtoją pripažinti tarptautinis žiuri komitetas. Komisija rinko penkis filmus, kurie pateko į antrąjį etapą. Šeštąjį favoritą buvo lemta išrinkti patiems žiūrovams. O nugalėtojui pažadėta parama sukurti pilnametražį filmą.

Visas renginys buvo pakrikštytas lietuvių komercinio kino festivaliu, o abiejų ciklų pavadinimai "Geismas ir grožis" bei "Gėris" skambėjo kaip pasityčiojimas iš šių sąvokų, nes žiūrint šiuos lietuvių komercinio (!) kino pavyzdėlius akys raibo nuo neestetiškai nufilmuotų vulgarių vaizdų, o ausys linko ne tik nuo trankios muzikos, bet ir riebių rusiškų keiksmažodžių. Kai kuriems režisieriams, matyt, atrodė, kad užtenka po kiekvieno žodžio sakyti "bl..." arba "na...", ir tu – jau lietuviškas Quentinas Tarantino!

Nuo AXX iki "Zero 3"

Režisierius Emilis Vėlyvis, pasivadinęs Wėlyviu, ypač pagarsėjo necenzūrine filmo kalba. Paskatintas pirmųjų pozityvių festivalio AXX rezultatų ir įkvėptas jaunosios auditorijos parodyto entuziazmo E.Vėlyvis sukūrė kriminalinę komediją "Zero" (2006 m.), pasakojusią tris skirtingas istorijas: apie jaunuolį, dezertyravusį iš privalomosios krašto apsaugos tarnybos, prasilošusį ritualinių paslaugų firmos savininką ir vairuotojus keliuose apiplėšinėjančius vagišius.

Antrame filme "Zero 2" (2009 m.) tarp juodojo humoro komedijos ir kriminalinio trilerio balansavo istorija apie dviejų banditų nuotykius, laviruojančius ties absurdo riba. Autoriai žadėjo tik suaugusiems skirtame filme gyvenimą parodyti be ceremonijų, be stabdžių ir be cenzūros. Ir savo pažadą išpildė. Todėl jau tada buvo aišku, kad tęsinys neišvengiamas. Tik jo laukti teko ilgai, kol režisierius pabaigs du tarptautinius projektus: su kviestiniais britų aktoriais nufilmuos kriminalinę komediją "Redirected. Už Lietuvą!" ir Maskvos metro požemiuose susidoros su vampyrų armija ("Nakties sergėtojai").

"Mes valdžia!"

Dabar startuojantį filmą "Zero 3" autoriai pavadino korupcine veiksmo komedija. Ir pažadėjo pailiustruoti, kaip iš tiesų funkcionuoja Lietuvos valstybė: "Lietuvos politika, žiniasklaida, verslas ir juos siejantys ryšiai, kurių net baisiausiame košmare nesapnavote. Aistros, pinigai ir korupcija – tai tik maža dalis nuodėmių, kurias atrasite filme."

Tiesą sakant, aistrų, korupcijos ir kitokių intrigų dabar pakanka ir Seime, žinios iš kurio jau gali konkuruoti su bet kokiais filmais. Todėl neįtikinamai meluojantis vienos frakcijos vadovas Seime ir Ramūno Rudoko filme vaidinamas banditas su isterišku šūkiu "Mes valdžia!" mūsų politikos kontekste jau gali būti suvokiami kaip dvi to paties medalio pusės.

"Zero 3" ***

Komedija. Lietuva, 2017. Rež. E. Vėlyvis. Vaidina Inga Jankauskaitė, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė, Gytis Ivanauskas, Mindaugas Papinigis, Kęstutis Jakštas, R. Rudokas.

veiksmas 2

humoras 2

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2

N-18

Spalio 16 d. Vilniuje, klube „Legendos“ debiutuosiantis kūrinys – situacijų komedija, todėl, pasak R. Cicėno, kaskart spektaklis bus vis kiek kitoks. „Per repeticijas netrūko geros nuotaikos, improvizacijų, netikėtumų. Akivaizdu, kad komanda savo personažus nuolat tobulins bei suteiks galimybę žiūrovams atrasti vis naujas jų spalvas“, – patikino pašnekovas.

„Amnezija už 400 000 €“ – naujausias R. Cicėno darbas ir vienas pirmųjų, kurį jis kūrė gavęs režisūros magistro diplomą. Aktorius neslepia – pastaroji veikla jam yra artimesnė, todėl didelė tikimybė ateityje afišose jo pavardę išvysti dažniau ties užrašu „režisierius” nei ties „aktorius”.

Vis giliau į režisūrinės veiklos vandenis panyrantis žinomas aktorius užsimena – jei seksis, vaidinantį jį scenoje bus galima išvysti vis rečiau. „Man svarbu atskirti šias dvi veiklas. Jei režisuosiu spektaklį, jame nevaidinsiu. Noriu susikoncentruoti į pagrindinę užduotį“, – sakė R. Cicėnas.

Ruošiantis premjerai „Amnezija už 400 000 €“ laikas, praleistas režisieriaus kėdėje, jam neapkarto. „Spektaklio komanda yra gerai pažįstama, todėl kurti kartu – malonumas“, – patikino R. Cicėnas.

Jo teigimu, „Amnezija už 400 000 €“ yra tas kūrinys, kuris publikai leidžia pailsėti, smagiai pasijuokti ir bent trumpam už teatro durų palikti tai, kas neramina. Spektaklyje vaidina visiems puikiai žinomi teatro, kino, TV filmų ir serialų žvaigždės, dauguma atpažįstami iš populiarių TV projektų – ,,Dviračio šou“, ,,Dar pažiūrėsim“, ,,Pagauk kampą“ ir kt.: Tadas Gryn, Leonardas Pobedonoscevas, Rimantė Valiukaitė, Zigmantas Baranauskas, Giedrius Savickas, Gabija Ryškuvienė-Jaraminaitė, Toma Vaškevičiūtė, Balys Latėnas, Ramūnas Šimukauskas.

„Kai studijavau Rimo Tumino kurse, kaip ir daugelis bendrakursių, tikėjau, jog scenoje kursiu gilius, daugiaplanius personažus. Tačiau tikrosios aktoriaus pamokos prasideda tik užvėrus akademijos duris. Tuomet supranti, kad iki trisdešimties reikia paragauti gerokai daugiau nei tai, apie ką iki tol žinojai“, – kalbėjo R. Cicėnas.

Tik paskutinėje mokyklos klasėje apie aktoriaus kelią susimąstęs kūrėjas pasakojo, jog pasirinkti jį pastūmėjo tiek draugų, tiek mokytojų pastebėjimai apie jo lankstų, linksmą bei energingą būdą. Tai, pasak pašnekovo atsiskleidžia ir jo režisuotuose spektakliuose. „Nė sekundės be juoko – toks buvo nerašytas spektaklio „Amnezija už 400 000 €“ šūkis!“, – patikino R. Cicėnas.

Spektaklio siužetas pasakoja, kaip vienas po kito pas daktarą ima lankytis vis keistesni pacientai, o tuomet pradeda dėtis neįtikėtinai keisti dalykai. Netrukus gydytojas rimtai puola į neviltį, baiminasi, ar tik pats nebus apsikrėtęs skleroze, o kaip komplikaciją gavęs dar ir haliucinacijas?! Rapolas gydytojui teigia turintis vieną žmoną, tačiau greit išaiškėja, kad jis turi dar vieną sutuoktinę ir abi jos pradeda atakuoti gydytoją, net ima reikalauti, kad vyrui patvirtintų diagnozę: „Ligonis neveiksnus“. Tačiau, kam to reikia? Ir dar abiem vienu metu! „Būna ir blogesnių. Aš kartoju sau tai šimtą kartų per dieną. Būna blogesnių. Būna blogesnių. Visos moterys sau turi tai kartoti. Būna blogesnių“, –- apie Rapolą gydytojui pasakos jo žmona.

Netikėtai Rapolas tiek privirs košės, kad pareikš: „O kuo kalėjimas blogiau už šitą pilką, kasdienišką, žeminantį gyvenimą, gyvenimą be rizikos, be kibirkšties, be aštrumo, be prieskonių, be pinigų?“ Pamažu gydytojo kabinete įtampos lygis padidės iki absoliutaus maksimumo, Rapolas nuolat neprisimins net savo vardo, išvedinės gydytoją iš kantrybės, o tada pradės atakuoti dar sunkesni atvejai, kol taps nebeaišku – išprotėjo visi ligoniai, o gal tik vienas daktaras? Netrukus įtampa peržengs padorumo ribas ir neapsikentęs medikas griebsis velnio lašų. Galiausiai išaiškėja, kur šuo pakastas: pacientų diagnozė – visai kita... Pabaiga bus netikėta, trenks kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Plačiau – www.kitoksteatras.lt.

Lietuvoje besitęsiant žiemai, komedijos „Gautas iškvietimas“ kūrybinė grupė išsiuntė policijos pareigūną Klaudijų Čiudą pravarde „Klaudas“ stažuotei į Indoneziją – pasidalinti policininko patirtimi. Uniformuotas lietuvis iškart patraukė indonezijiečių dėmesį, sulaukė gausybės klausimų, šypsenų ir prašymų parodyti ginklą.

„Pareigūnas yra visada pareigūnas, kur jis bebūtų. Ar tarnyboje, ar gamtoje su draugais, ar net darbo kelionėje Malaizijoje. Tai buvo vienas smagiausių nuotykių mano, kaip 7-ojo komisariato pareigūno darbe. Netikėjau, kad lietuviški pareigūno marškinėliai ir kepurė sulauks tiek dėmesio,“ – pasakojo Leonardas Pobedonoscevas.

Leonardo Pobedonoscevo kuriamas pareigūno personažas pareigas atliko nuoširdžiai. Singarajos turguje atliko kontrabandos paiešką, užverbavo informatorius, pademonstravo tarnybinį ginklą bei užmezgė naudingų kontaktų. Vėliau pareigūnas Klaudas išbandė naujus, šiltam orui labiau tinkančius uniformos derinius, o vienam smalsaujančiam vietiniui net leido pasimatuoti savo uniformą.

Žinoma, ne viskas klojosi sklandžiai. Pripratęs prie ramaus porininko vairavimo Klaudas sunkiai iškentė kolegų plukdomas tarnybiniu laivu.

Juodoji komedija „Gautas iškvietimas“ dokumentiniu stiliumi pasakoja vieno policijos komisariato istoriją. Etatų mažinimo įbauginti pareigūnai dirba uoliai kaip niekada, tačiau iškvietimai šį mėnesį kaip tyčia tokie, kad mažai nepasirodo. N-18 amžiaus cenzą gavusioje komedijoje ekipažus iškvietimuose lydi sprogimai, erotika, sraigtasparniai, skraidančios kulkos ir patys keisčiausi nusikaltėliai bei nuotykiai.

Veiksmo kupinoje komedijoje į policininkų vaidmenis įsijaučia Leonardas Pobedonoscevas, Ramūnas Cicėnas, Ineta Stasiulytė, Marius Repšys, Giedrė Giedraitytė, Vaidotas Grincevičius. Epizoduose pasirodo daugybė kino, muzikos ir pramogų pasaulio žvaigždžių – Marijonas Mikutavičius, Mantas Vaitiekūnas, Kirilas Glušajevas, Arūnas Sakalauskas, Rimantė Valiukaitė, Mantas Katleris, Algis Ramanauskas ir kiti.

Filmui scenarijų kūrė Tadas Vidmantas ir Jonas Navickas. Filmą „Gautas iškvietimas“ bus galima pamatyti visuose didžiausiuose šalies kino teatruose nuo 2016 metų kovo 4 dienos.

Vėsų ir lietumi alsuojantį ketvirtadienio vakarą Kauno žymieji vilnones kojines ir namų šilumą iškeitė į šventiškus apdarus ir popkornus. Išsipustęs laikinosios sostinės elitas rinkosi kino teatre ne be priežasties –  čia buvo pristatyta nacionalinė komedija „Patriotai“.

Speciali TV3 lietuviško kino teatro premjera vyko net penkiuose miestuose vienu metu: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune. Tiesa, Kaune specialus seansas surengtas kartu su kviestiniais svečiais.

„Forum cinemas“ kino teatre, esančiame Kauno „Akropolyje“, nusidriekusiu raudonu kilimu žingsniavo nuo žymiausių šalies aktorių iki politikos ir verslo atstovų. Premjeroje dalyvavo sveikuolė Joana Bartaškienė, legendiniai šokėjai ir nusipelnę treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, papuošalų dizainerė Elvyra Monginienė, dailiojo čiuožimo čempionė Rūta Gajauskaitė, virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas, dainininkė Neringa Šiaudikytė su sužadėtiniu Tomu Uroška, aktoriai Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir Andrius Žiurauskas.

Taip pat komedija susidomėjo stilistas Joringis Šatas, daininkas Mino, grupės „Belkanto“ dainininkai Donatas Augys ir Giedrius Venckūnas, TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas, verslininkai Gediminas Kvietkauskas ir Marius Amdur, dainininkas Martynas Kavaliauskas ir legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Įspūdingą renginį atidarė ir susirinkusius svečius sveikino filmo komunikacijos vadovė Vaida Skaisgirė. Maža to, ji padėkojo kauniečiams už tai, kad yra tikrieji lietuviško kino gerbėjai.

„Šiandien – ypatinga diena. TV3 lietuviško kino teatras ir kino kompanija „Singing fish“ nori jums pristatyti naujausią, jau trečią, savo kino filmą – komediją „Patriotai". Kai tik ėmėmės šio filmo kūrybos, komunikacijos, viešinimo planų ir kitų darbų, iškart nusprendėme, kad išankstinę premjerą surengsime ne tik Vilniaus, bet ir Kauno publikai. Kauniečiai – tikri lietuviško kino gerbėjai, ir tai ne mano išvedžiojimas, o faktas. Esame labai dėkingi jums už tai, nes jūsų dėmesys ir aktyvumas mums yra didžiausia paskata kurti“, – sakė V. Skaisgirė.

Taip pat svečius su išankstine premjera sveikino ir vakar savo penkiasdešimtąjį jubiliejų atšventęs komedijos „Patriotai“ režisierius Alvydas Šlepikas. Jis padėkojo visiems susirinkusiems ir palinkėjo smagiai praleisti laiką.

Nacionalinėje komedijoje „Patriotai“ pagrindinius vaidmenis atlieka komedijos žanro guru: Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Sakalauskas, Rimantė Valiukaitė, Marius Čižauskas, Emilija Latėnaitė, Miglė Polikevičiūtė, Olita Dautartaitė, Nerijus Gadliauskas ir kiti garsūs šalies aktoriai.

Pagal Mindaugo Nastaravičiaus scenarijų pastatytas filmas „Patriotai“ pasakoja apie garsiai savo patriotiškumą deklaruojančios šeimos pasiruošimą ypatingai šventei – sūnaus Karolio išlydėtuvėms į karius savanorius. Tačiau ruošiantis šventei ima aiškėti, kad tikrieji patriotai – visai ne tie, kurie garsiai kalba apie meilę tėvynei. Sūnaus išlydėtuves užgožia vertybiniai konfliktai, komiškos ir absurdiškos pastangos, norint įrodyti savo atsidavimą Lietuvai.

Komedijos „Patriotai“ premjera visuose šalies kino teatruose įvyks jau rytoj, penktadienį, sausio 29-ąją.

Netrukus Ramūnas Cicėnas jau ir oficialiai galės vadintis režisieriumi. Po dešimties metų pertraukos jis vėl studijuoja. Aktorius sako režisūrą magistrantūros studijoms pasirinkęs neatsitiktinai.

Sausio 30 d. Vilniaus kameriniame teatre (VKT) įvyks jo muzikinės komedijos „Angliškas detektyvas“ premjera. Spektaklyje, kuriame nestinga mįslių, humoro ir absurdo, vaidina VKT ir kviestiniai aktoriai. Dainų tekstus sukūrė Rimantė Valiukaitė, groja Deimantė Ponelytė.

– Detektyvas teatro scenoje nėra įprasta?

– Vieną spektaklį detektyvą anksčiau buvo pastatęs Gintaras Varnas. Bet detektyvo su dainomis Lietuvos teatruose dar nėra buvę.

– Šis žanras jums – artimas? Kokia spektaklio idėjos atsiradimo istorija?

– Kai dėsčiau Vilniaus kolegijoje, studentai rengė diplominį darbą pagal šią mano pjesę. Po to jie išsibėgiojo ir taip spektaklis nė karto nebebuvo parodytas. Jo idėja atgimė po Evaldo Jaro premjeros VKT „Karalius nuogas“.

VKT pasiūlė sukurti spektaklį. Prisiminiau šį. Tai darbas, už kurį negėda. Tačiau tai nebus mano buvusių studentų spektaklio atkartojimas ar kopijavimas. Naudoju tik jo „skeletą“.

Aktoriams leidau pasižiūrėti ankstesnį variantą, tačiau patariau nekopijuoti, daryti savaip. Aktoriai patys daug improvizuoja. Aš tik neduodu jiems nuklysti. O kai jau prisikvailios, padarysiu kaip reikia.

– Režisieriai mėgsta moralizuoti tautą, visuomenę. Čia bus pamokymų?

– Ne. Bus linksma. Tai bus daugiau pramoga, tačiau tikrai ne "balalaika". Kuriame labai atsakingai. Nebus taip, kad pašokom, padainavom, ir viskas. Vis tiek žiūrovams nebus labai lengva – jie turės sekti kartu su Šerloku ir Vatsonu (taip, bus ir šie personažai). „Angliškas detektyvas“ bus išdidi komedija.

– Kiekvienas darbas turi savo charakterį. Kuo šis skiriasi?

– Spektaklis priklauso nuo aktorių, kūrėjų. Kiekvieną kartą turi prisitaikyti prie kolektyvo.

– Iš jūsų išsakytos minties susidaro įspūdis, kad prisitaikote jūs. Nesate diktatoriškas?

– Aš visada maniau, kad aktorius spektaklyje yra pagrindinis, o režisierius tik padeda. Aktoriams visada suteikiu laisvės kuriant savo personažą. Būna visko dėl detalių, bet pats, kaip aktorius, labai mėgstu, kai man duodama daugiausia laisvės kiek įmanoma, nes vis dėlto vaidina ne režisierius, o aš.

Žinoma, vyksta abipusis bendradarbiavimas, tačiau nepripažįstu tokių atvejų, kai atneša kompaktą, parodo įrašą ir nurodo daryti būtent taip ir ne kitaip.

Neminėsiu pavardės, bet teko susidurti su režisieriumi, kurio paprašiau savo vaidmeniui dublerio, kadangi mačiau, kad visko nespėsiu, jau buvau pažadėjęs vaidinti ir kitur. O jis pasakė, kad dublerio nebus, nes jam aktorius nesvarbu. Taigi, viso gero. Nes jei tau aktorius nesvarbu, mes nesusikalbėsime.

Man aktorius – visada svarbu. Man labai svarbu jo žmogiškos savybės. Žinoma, talentas, profesijos išmanymas.

– Teatras Lietuvoje – ant pakylos. Režisierius čia ir šiandien – karalius?

– Nemanau. Prieš daug metų režisieriai buvo karaliai. Dabar ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos karalius. O iš jaunimo karalių dar nematyti. Tik plačiąja prasme režisierius yra karalius, nes jis už viską atsako, kaip ir sporte treneris – kai laimi komanda, laimi ir jis.

– Pakalbėkime ir apie personažą, kurį vaidinate E. Jaro spektaklyje. Kas yra šių dienų karalius?

– Mano galva, šių dienų karaliai yra visas Seimas. Visi, kurie turi bent šiek tiek valdžios. Bet tai nesusiję su spektakliu. Tai tik mano  asmeninis požiūris.

Režisierius, kurdamas spektaklį pagal J. Švarco pjesę, prašė panagrinėti, kaip kalba ir mąsto šių dienų pasaulio lyderiai, Aleksandras Lukašenka, tačiau prie nei vieno iš jų nepatarė prisirišti. E. Jaras neakcentuoja konkrečios geopolitinės vietos žemėlapyje. Spektaklyje „Karalius nuogas“ iškeliamos problemos būdingos visiems regionams ir režimams.

– „Angliškas detektyvas“ bus antras darbas su VKT. Kokie jūsų atradimai dirbant su šiuo teatru?

– Man patinka, kad teatras suteikė visišką laisvę – kokią pjesę norėjau, tokią ir galėjau pasirinkti. Be to, man kelia susižavėjmą, kad VKT kolektyvas – savarankiškas. Daug kur kitur teatruose režisieriui, aktoriams viskas turi būti atnešta, paduota. Jei reikia, tai pats nueik ir pasiimk.

– Kokių jums, kaip režisūros studentui, atsirado naujų užduočių, su kuriomis anksčiau neteko susidurti?

– Aktorystė ir režisūra – skirtingos profesijos vien jau tuo, kad vienas žiūri iš žiūrovo pusės, kitas – į žiūrovą. Anksčiau tarsi su šypsena vertindavau režisuojančius aktorius. Bet man atėjo toks metas, kai supratau, kad nebegaliu dirbti su režisieriais, kurie ne tik režisuoja, bet dar ir vaidina režisierius.

Režisrūra mane visada domino. Kai mokiausi aktorinio meistriškumo pas Rimą Tuminą, buvo pirmi mano, ir kaip režisieriaus, bandymai – aišku, nesėkmingi. Bet vėliau režisavau serialą, laidą „Dar pažiūrėsim“. Tada supratau, kad man trūksta žinių. Magistrantūros studijos buvo visiškai tikslingas pasirinkimas.

Šiuo metu kaip studentas gaunu daug ko nauja. Aišku, turi pats užsiimti savišvieta, bet tie mokslai dar labiau pastūmėja. Dėstytojai Viktoras Gerulaitis, Vaidotas Jauniškis nukreipia, tu praplėpi savo akiratį ir pradedi domėtis dalykais, kurių pats nebūtum atradęs.

– Tarsi neįprasta, kai aktorius ir režisierius kalba apie tai, kad teatro kritikas jam gali suteikti vertingų žinių. Juk tai tokių profesijų atstovai, kurie stovi skirtingose pusėse.

– Per visą tą darbo teatruose laiką užsiauginau storą odą. Labai ramiai reaguoju į kritiką, suvarymus, kai suvarinėja ir spektaklį, ir vaidmenį. Neimu to į galvą. Labai atsargiai priimu ir tokią kritiką, kai giria. Iki mano vidaus prasibrauti sunku.