Jūreiviai, įvardijami kaip trys apie 40 metų vyrai, turintys buriavimo patirties, kovo 31 d. išvyko iš Poluvato, koralinio atolo Ramiajame vandenyne. Tačiau jų valtis buvo apgadinta ir vyrai įstrigo Pikeloto atole.

Beveik po savaitės, balandžio 6 d., JAV jungtinis gelbėjimo centras sulaukė skambučio iš jūreivių giminaičio, pranešančio, kad šie dar negrįžo.

Kitą dieną JAV karinio jūrų laivyno orlaivis, skridęs iš oro pajėgų bazės Japonijoje, pastebėjo jūreivius ir numetė jiems gelbėjimosi paketus.

„Liudydami, kad jie nori būti rasti, jūreiviai paplūdimyje sukonstravo žodį „HELP“ naudodami palmių lapus, tai buvo esminis jų atradimo veiksnys“, – sakė JAV pakrančių apsaugos tarnybos leitenantė Chelsea Garcia.

Balandžio 8 d. JAV pakrančių apsaugos lėktuvas vyrams numetė radijo imtuvą. Jie per radiją pranešė, kad yra „geros sveikatos“ ir „turėjo prieigą prie maisto bei vandens“. Jūreiviai išgyveno valgydami kokosus.

Kitą dieną pakrančių apsaugos laivas jūreivius saugiai pargabeno.

Po pusmečio, rugsėjį arba spalį, į nuotykį besileisiantis Aurimas Mockus ruošiasi kelionei. Svarbiausia čia – jo valtis. Nors ekrane gali atrodyti nedidelė, iš tiesų ji yra daugiau nei devynių metrų ilgio. Palyginimui, tai triskart tiek, kiek nuo grindų iki krepšinio lanko.

A. Mockaus kelionės valtis pritaikyta keturiems žmonėms. Miegoti irkluotojas galės specialiai tam skirtoje valties dalyje, o per Ramųjį vandenyną irsis lengvučiais, vos 1,7 kg sveriančiais irklais.

Panašią kelionę patyręs A Valujavičius kolegai siuntė linkėjimą ir patarimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Palinkėčiau mėgautis kelione. Čia svarbiausia. Dažnai žmonės nesimėgauja, kai irkluoja per vandenyną, įsisuka į tą rutiną ir nori greičiau užbaigt kelionę. Bet reikia iš tiesų pasimėgauti, nes tai – unikali galimybė gyvenime pabūti su savimi tokį ilgą laiko tarpą. Daugiau tokių galimybių gyvenime turbūt ir nebus“, – sakė keliautojas

Paklaustas, ar į 12 tūkstančių kilometrų kelionę leisis dėl to, kad nori pabūti vienas, A. Mockus atsakė nuoširdžiai.

„Pasakysiu atvirai – man kai ką dar reikia pajusti. Dėl to, kad mėgstu iššūkius“, – sakė keliautojas.

Į nuotykį jis leisis neturėdamas patirties irklavime.

„Kas liečia irklavimą, sąžiningai sakau – patirties neturiu“, – atviravo A. Mockus.

Rudenį prasidėsiančios kelionės maršrutas – iš San Diego Kalifornijos valstijoje iki Brisbano Australijoje, iš viso apie 12 tūkstančių kilometrų ir aštuoni mėnesiai.

Aurimo Mockaus drąsa, geriausias Klaipėdos sportininkas ir kiek Lietuvos olimpiečių Paryžiuje liks sausi – naujausioje LNK.lt laidoje „Su sportu Adomas Grinius“.

Demokratinis Taivanas pastaraisiais metais patiria didesnį karinį ir politinį spaudimą iš Pekino, kuris salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad Kinijos kariuomenė beveik kasdien skraidina karo lėktuvus, o pastaraisiais metais aplink Taivano vandenis vykdė plataus masto karines pratybas.

Ketvirtadienį ministerija nurodė, kad Kinijos smogiamoji grupė su „Shandong“ lėktuvnešiu šiandien kirto Baši sąsiaurį ir įplaukė į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį“.

Taivano kariuomenė „stebi situaciją ir pavedė atitinkamoms pajėgoms reaguoti“.

Anksčiau tą pačią dieną ministerija pranešė, kad nuo 6 iki 12 val. vietos (nuo 1 val. iki 7 val. Lietuvos) laiku pastebėjo 15 Kinijos karo lėktuvų, kirtusių Taivaną ir žemyninę Kiniją skiriančio sąsiaurio vidurio liniją.

Taivano gynybos ministras anksčiau šį mėnesį sakė, kad Kinija intensyvina „karinį bauginimą“ saloje, į teritorijas aplink salą pasiųsdama daugiau karo lėktuvų.

Rugsėjį aplink salą buvo pastebėti 103 Kinijos karo lėktuvai ir devyni karinio jūrų laivyno laivai, pranešė pareigūnai Taibėjuje ir pavadino šį skaičių „pastaruoju metu labai dideliu“.

„Atlantą antrą kartą įveikinėti tikrai nėra prasmės. Ramusis yra didesnis iššūkis šiek tiek, bet reikia kažkam iš lietuvių tai padaryti“, – apie dar vieną planuojamą grandiozinę kelionę pasakojo pats keliautojas A. Mockus.

A. Mockus – aktyvus keliautojas, įveikęs tūkstančius kilometrų pėsčiomis įvairiose pasaulio šalyse, kai kur eidavęs ir su savo augintiniai.

„Įvairių kelionių būdų esu išbandęs – tiek pėsčiomis, tiek motociklu, transportu – bet niekada neteko vandeniu, tai, manau, kad jeigu išbandysiu vandeniu, toliau beliks oru“, – šmaikštavo keliautojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo agresoriaus pradėto karo Ukrainoje pradžios Aurimas aktyviai įsitraukė į paramos ir pagalbos teikimą šios šalies žmonėms. Pasak keliautojo, Ramųjį vandenyną jis ketina įveikti norėdamas pagerbti visas karo Ukrainoje aukas.

„Norisi parodyti šiai šaliai, kad jie nėra vieni, kad, va, yra kažkoks išprotėjęs lietuvis, kuris nori padaryti kažką tokio dėl jų“, – sakė Aurimas.

Maža to, valtis, su kuria jis planuoja įveikti Ramųjį vandenyną, per kelias savaites bus atgabenta būtent iš Ukrainos. „Pati gaminta Ukrainoje, vieno iš šeimos narių, kurio tėvas du kartus yra tapęs Guinnesso rekordininku, kaip vyriausias įveikęs Atlantą ir Indijos vandenyną. Tad tikrai žmonės su patirtimi, 20 metų gyvena, galima sakyti, vandens iššūkiais“, – apie savo me šiaip pasirinktą transporto priemonę pasakojo A. Mockus.

Ramusis yra didesnis iššūkis šiek tiek, bet reikia kažkam iš lietuvių tai padaryti.

Pasak jo, kelionė per Ramųjį vandenyną sudarytų apie 12 tūkst. km. Jos metu būtų keliaujama iš JAV į Australiją. Tai gerokai ilgesnis atstumas, nei įveikė A. Valujavičius, kuris nuplaukė apie 8 tūkst. km.

„Turbūt apie aštuonis mėnesius gali užtrukti. Labai daug kas priklausys nuo to, kaip pasiseks su orais. Ramusis vandenynas, pasikartosiu, nėra toks ramus, daug yra nenuspėjamų vietų“, – savo planus dėstė keliautojas.

Nors planuojama, kad valtis į Lietuvą bus atgabenta jau artimiausiomis savaitėmis, startuoti Aurimas tikisi kitų metų rugsėjį.

„Kadangi vienas Aurimas (Valujavičius – A. A.) jau spėjo pažaboti Atlantą, manau, kad kam kitam, jei tik ne panašiai nenormaliam Aurimui lieka perimti estafetę ir pabandyti atlikti kitą žygį – perplaukti Ramųjį vandenyną nuo Amerikos iki Australijos“, – savo tikslą pristatė A. Mockus.

Startas planuojamas 2024 m. rugsėjį. A. Mockus kelionę pradės iš Kalifornijos.

„Šį kartą nusprendžiau, kad noriu patirti tai, ką savo laiku patyrė pasaulio kontinentų kolonizuotojai – pirmieji jūrininkai. Plaukimas nebus beprasmis, tam esu iškėlęs tikslą ir pagrindinė mano intencija – plaukti už visas Ukrainos karo aukas“, – tikino A. Mockus.

Pagrindinė mano intencija – plaukti už visas Ukrainos karo aukas.

Vyras pasakojo, kad teko lankytis karo siaubiamoje Ukrainoje, vežti ten lietuvių suaukotą paramą ir matyti šį prakeiksmą iš vidaus.

„Teko stebėti sugriautus namus, žmonių likimus, artimųjų netekties skausmą ir kiekvieną kartą jausti tą beviltišką neteisybę, kai, rodos, tu esi čia, bet net ir tiesdamas pagalbos ranką kenčiantiesiems, tu negali sustabdyti tos įsiviešpatavusios beprotybės, kurią svetimoje šalyje sėja Rusija“, – kalbėjo klaipėdietis.

Valtis, kuria lietuvis leisis į žygį, gaminama Ukrainoje.

„Matyt, toks likimas. Valtis į Lietuvą parkeliauti turėtų po kelių savaičių. Toliau bus biudžeto rinkimas ir valties ruošimas kelionei. Tam laiko skiriu iki 2024-ųjų sausio. O po to startuosiu. Šešis ar net aštuonis mėnesius galėsite ramiai ilsėtis be manęs“, – juokavo vyras.

Perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC) skelbė, kad Vanuatu gali kilti iki vieno metro aukščio bangos, bet galiausiai prie šio salyno Lenakelio uostamiesčio užfiksuotos mažiau nei pusės metro bangos.

Mažesnės bangos užregistruotos kitose Vanuatu pakrantėse ir Naujojoje Kaledonijoje, kur cunamio pavojus jau atšauktas.

Havajuose įsikūręs PTWC skelbė, kad prie Fidžio, Kiribačio, Papua Naujosios Gvinėjos, Guamo ir kitų Ramiojo vandenyno salų gali susidaryti iki 0,3 m bangos.

JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad žemės drebėjimo židinys buvo netoli Ištikimybės salų, 37 km gylyje.

Epicentras yra į pietvakarius nuo Fidžio, į šiaurę nuo Naujosios Zelandijos ir į rytus nuo Australijos, kur Koralų jūra susisiekia su Ramiuoju vandenynu.

Naujosios Kaledonijos pareigūnai dėl cunamio pavojaus buvo nurodę evakuoti žmones iš pakrančių, buvo įjungtos įspėjamos sirenos.

Žemės drebėjimai yra dažni vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – didelio seisminio ir vulkaninio aktyvumo lanke aplink Ramųjį vandenyną.

Anksčiau šį mėnesį Japonijos centriniame regione įvykus galingam žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus, o dar dešimtys buvo sužeisti.

Balandžio mėnesį prie rytinės Filipinų pakrantės įvykus 6,2 balo žemės drebėjimui buvo paskelbtas cunamio pavojus, evakuoti vienos atokios salos pakrančių gyventojai, bet pranešimų apie padarytą žalą nebuvo.

Intensyvėjant branduolinį ginklą turinčio Pchenjano grasinimams, JAV ir Pietų Korėja stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendras pratybas.

Šiaurės Korėja, kuri pastaraisiais mėnesiais įvykdė visą virtinę draudžiamų ginklų bandymų, teigia, kad jos branduolinių ginklų ir raketų programos skirtos savigynai, ir piktinasi JAV ir Pietų Korėjos karinėmis pratybomis, kurias vadina invazijos repeticijomis.

„Jei būtų toks karinis atsakas kaip perėmimas, [nukreiptas] prieš mūsų strateginių ginklų bandymus, tai bus laikoma aiškiu karo KLDR (Šiaurės Korėjai) paskelbimu“, – sakoma Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) įtakingos sesers Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pareiškime.

Reiškiame didelį apgailestavimą dėl neatsakingo ir neraminančio JAV ir Pietų Korėjos jėgos demonstravimo.

„Ramusis vandenynas nepriklauso JAV ar Japonijos dominijai“, – pareiškė Kim Yo Jong.

Šiaurės Korėja „visuomet pasirengusi bet kuriuo metu imtis atitinkamų, greitų ir triuškinamų veiksmų“, priduriama oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) išplatintame pareiškime.

Šį mėnesį JAV ir Pietų Korėjos kariškiai surengs didžiausias per penkerius metus bendras karines pratybas. Šią savaitę sąjungininkės surengė oro pajėgų pratybas dalyvaujant amerikiečių sunkiajam bombonešiui B-52, galinčiam nešti branduolinį ginklą.

Atskirame antradienio pranešime Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas tyčia kurstant įtampą.

„Neseniai įvykusios bendros oro pajėgų pratybos... aiškiai rodo, kad JAV schema panaudoti prieš DPRK branduolinius ginklus yra plėtojama realaus karo lygiu“, – sakoma KCNA paskelbtame pareiškime.

„Reiškiame didelį apgailestavimą dėl neatsakingo ir neraminančio JAV ir Pietų Korėjos jėgos demonstravimo“, – sakoma jame.

Konkurentas Panamos kanalui

Kadangi Lietuva – ne jūrų valstybė, o tik valstybė prie jūros, jos startuolių projektai nieko bendro neturi su jūrine industrija. Nors įsigilinus į jūrinę sritį joje galima padaryti daug atradimų, nes jūros ir vandenynai žemėje yra net mažiau ištirti nei kosmosas.

Įdomių idėjų iš jūrinės srities galima išgirsti iš kitų šalių startuolių. Amerikiečių nulinės gravitacijos transportavimo startuolis iš Floridos, vadinamas "Zergatran" (Zero Gravity Transportation), kuriame yra nemažai mokslininkų iš Harvardo ir kitų JAV mokslo įstaigų, sugalvojo unikalią vadinamųjų žaliųjų vartų idėją. Siūloma sukurti automatinę nebrangiai veikiančią sistemą, kuri perkeltų konteinerius iš Atlanto į Ramųjį vandenyną ir atvirkščiai. Iš esmės tai būtų konkurentas dabartiniam Panamos laivybos kanalui.

Krovinius tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų gabentų nulinės emisijos transporto mazgas.

"Zergatran" žalieji vartai visiškai pakeistų Atlanto ir Ramiojo vandenynų laivybos sistemą, nes laivams nebereikėtų plaukioti iš vieno vandenyno į kitą. Nebeliktų ir tokių terminų kaip "Panamax" ar "Post Panamax" laivas, nes Panamos kanalas neberibotų pasaulio laivų statybos dydžių.

Naudotų magnetines pagalves

"Zergatran" pasiūlė įrengti 80 mylių (apie 130 km) ilgio tunelį tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, kuris vadinamas PILA (Puerto Internacional Las Americas).

Abipus tunelių būtų konteinerių visiškai automatizuoti pakrovimo ir iškrovimo terminalai. Konteineriai iš atplaukusio laivo būtų kraunami ant pavienių geležinkelio platformų.

Tokios technologijos jau egzistuoja kai kuriuose uostuose, kai konteineriai iškraunami ant automatinių vežimėlių, kurie juos pristato į sandėliavimo vietas.

Pagal "Zergatran" siūlymą, konteineriai platformose nuolatiniu srautu judėtų ne į sandėliavimo vietas, o į tunelį, kuris jungtų Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Konteinerių pervežimas vyktų naudojant magnetines pagalves. Jomis platforma su konteineriu 80 km tunelį tarp dviejų vandenynų įveiktų per 20–30 min.

Pervežti per tunelį konteineriai vėl būtų kraunami į laivus ir plukdomi toliau.

Visos startuolio siūlomos technologijos jau yra žinomos ir naudojamos. Traukiniai ant magnetinių pagalvių sėkmingai važinėja Japonijoje, diegiami Kinijoje. Automatinės konteinerių krovos technologijos veikia daugelyje didžiųjų pasaulio uostų.

Vieta: numatoma, kad tunelis galėtų būti tiesiamas Kolumbijoje, šalia sienos su Panama. / Zergratran.com nuotr.

Transporto modernizavimo pavyzdys

"Zergatran" vertinimu, įrengti logistikos ir laivybos pramonės revoliuciją Atlanto ir Ramiajame vandenynuose padarysiančius žaliuosius vartus kainuotų apie 15 mlrd. JAV dolerių.

Idėją pasiūliusio startuolio komanda pati ieško galimų projekto investuotojų. Ji išleido 15 mln. akcijų, kurių vertė – po 5 JAV dolerius. Taip pradėtas pirmasis finansavimo etapas, kur siekiama surinkti 75 mln. JAV dolerių. Dalis jų būtų skirta PILA tunelio, kelių ir perkrovimo terminalų techniniams dokumentams, galimybių studijai parengti.

Kada būtų statomas ir ar bus statomas pats tunelis, perkrovimo terminalai, priklausys nuo galimų šio projekto investuotojų intereso.

Manoma, kad pradėjus statybas tunelį su infrastruktūra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų galima įrengti per šešerius metus. Su Panamos kanalu konkuruosiantis tunelis būtų tiesiamas per Kolumbijos teritoriją netoli sienos su Panama.

Realybė: dabar dideli konteineriniai laivai plaukia dar 1914 m. pastatytu 82 km ilgio Panamos kanalu. / Container-mag.com nuotr.

Mokslininkų komanda pristato projektą kaip pirmąjį pagal naujas technologijas galintį veikti ekologišką laivybos koridorių su nuline emisija, tai yra dirbantį be jokios taršos. Teigiama, kad toks naujos kartos laivybos projektas būtų pavyzdys, kaip galima modernizuoti pasaulinę transporto infrastruktūrą ir spręsti jūros prekybos kliūčių problemas.

Po praeitą savaitę Fidžyje įvykusio viršūnių susitikimo paskelbtame pareiškime Ramiojo vandenyno regiono lyderiai paragino Hagoje įsikūrusį TTT pasiųsti aiškią žinią, kad valstybės privalo „apsaugoti dabarties ir būsimų kartų teises nuo klimato kaitos neigiamų padarinių“.

Valstybės, kurių daugelis salų nedaug iškilusios virš jūros lygio ir jau dabar yra smarkiai veikiamos klimato kaitos padarinių, viliasi, kad šiuo žingsniu būtų padidinta daug ŠESD išmetančių šalių teisinė atsakomybė ir būtų paskatinta imtis veiksmų.

Lyderiai taip pat paskelbė, kad jų regione susidarė klimato ekstremalioji padėtis, kelianti „egzistencinę“ grėsmę.

Kad šis planas būtų svarstomas TTT, jį balsų daugumą dar turėtų patvirtinti rugsėjį vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos dalyvės.

Ši iniciatyva prasidėjo 2019 metais vienoje Pietų Ramiojo vandenyno universiteto auditorijoje. Tąsyk apie 27 teisės studentai laišku kreipėsi į Ramiojo vandenyno regiono lyderius, prašydami paremti kampaniją, ir Vanuatu į šį kvietimą atsiliepė.

Vienas iš kampanijos sumanytojų buvo Fidžyje studijuojantis 26 metų Vishalas Prasadas (Višalas Prasadas).

Jis per praeitą savaitę Suvoje vykusį viršūnių susitikimą sakė naujienų agentūrai AFP, kad net iš neįpareigojanti Tarptautinio Teisingumo Teismo „patariamoji nuomonė“ sukeltų „toli siekiančių padarinių“.

V. Prasadas išreiškė viltį, kad teismui pradėjus svarstyti šį pareiškimą tai taptų perspėjimu teršėjams.

Ramiojo vandenyno regione klimato kaitos „egzistencinė grėsmė, jos tikrovė“ yra „gana bauginama“, sakė studentas.

Australija – dėmesio centre

Šiame regione kylantis jūros lygis ir smarkėjančios audros jau dabar kelia didelių rūpesčių.

„Jau dabar kasdien matome padarinius. Matome besiformuojančius ciklonus. Matome, kaip perkeliamos bendruomenės“, – kalbėjo V. Prasadas.

Tuvalu užsienio reikalų ministras Simonas Kofe'is (Saimondas Kofis) sakė AFP norįs, kad Vanuatu kampanija sulauktų paramos, nes ji „atitinka mūsų pastangas apsaugoti savo žmones, veikiamus klimato kaitos“.

Mažesnės salos taip pat tikisi, kad Ramiojo vandenyno salų forumo narės Australija ir Naujoji Zelandija nuveiks daugiau.

Australija yra viena didžiausių pasaulyje anglių ir dujų eksportuotojų.

„Aiškiai ir nuosekliai pasisakiau mums prašant ambicingesnių įsipareigojimų klimatui“, – po ketvirtadienį pasibaigusio susitikimo sakė Fidžio ministras pirmininkas Frankas Bainimarama (Frenkas Bainimarama).

„Mums reikia nutraukti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant anglis. To prašome Australijos, Naujosios Zelandijos“ ir kitų daug ŠESD išmetančių šalių, pridūrė jis.

Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ sveikino Australijos palaikymą siūlymui, kad TTT spręstų dėl įsipareigojimų stabdyti klimato kaitą.

„Tačiau šis palaikymas negali būti vertinamas izoliuotai“, – sakė „Greenpeace“ Australijos padalinio aktyvistė Steph Hodgins-May (Stef Hodžins-Mei).

„Australija privalo būti ne vien remti ėjimą klimato teisingumo link per kampaniją dėl TTT patariamosios išvados, bet ir siekti ambicingesnių klimato veiksmų, įsipareigodama nepradėti jokių naujų anglių ir dujų projektų.“

Prognozuojama, kad taifūnas antradienį ryte pasieks Japonijos pakrantę, atnešdamas smarkias liūtis ir vėją. Tikėtinas didelis bangavimas. 

Sinoptikai neatmeta, kad stichinė nelaimė gali paliesti ir Tokiją, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės. 

Tokijo žaidynių organizatoriai savo ruožtu pareiškė, kad kol kas planuoja rengti visas antradienį numatytas varžybas. Šiuo metu atidėtos tik irklavimo ir šaudymo iš lanko varžybos. 

Tuo metu Japonijos meteorologijos tarnyba įspėjo, kad dėl prognozuojamų liūčių gali įvykti nuošliaužų ir kilti potvynių.  

Šiuo metu „Nepartak“ slenka virš Ramiojo vandenyno maždaug 35 km per val. greičiu, artėdamas prie Japonijos.