Registrų centro atstovas Saulius Grudzinskas sako, jog aktyviai e. aukcionų paslauga naudojosi Lietuvos oro uostai, kurie už parduotą įvairų turtą gavo 2,5 karto daugiau pajamų nei tikėjosi.

„Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė Turto banko organizuotas aukcionas, kuriame buvo siūloma įsigyti Aukštadvaryje esantį garažą ir žemės sklypą – čia dalyviai atliko daugiau nei 200 kainos kėlimo žingsnių. Na, o prie neįprastų aukcionų laimikių šįkart būtų galima priskirti autokroso trasą, kurią aukcione pardavė Telšių rajono savivaldybė“, – pranešime teigė S. Grudzinskas. 

Brangiausiai parduotu objektu tapo buvusio karinio dalinio teritorija Vilniuje, Kalnėnuose – už žemės sklypą, buvusias kareivines ir kitus statinius sumokėta beveik 15 mln. eurų.

Tarp brangiausiai parduotų objektų buvo ir bendrabučio patalpos Vilniaus Genių gatvėje (2,4 mln. eurų), dėl bankroto likviduojamos bendrovės „Žemaitijos keliai“ turtas (2,15 mln. eurų), žemės sklypas Panevėžyje ir jame esanti automobilių  aikštelė (2 mln. eurų).

Per ketvirtį paskelbta daugiau nei 3 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, iš kurių įvyko 1,1 tūkst., panašus jų skaičius buvo ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį. 

Antstolių skelbtose varžytynėse per tris mėnesius parduota turto už 11,7 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,2 mln. eurų, nemokumo administratorių – už 5,2 mln. eurų, kitų institucijų – už 1,3 mln. eurų. Pirmąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko aukcionai –  juose parduota turto už 21,2 mln. eurų.

Elektroninę turto realizavimo paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo to laiko įvyko apie 31 tūkst. e. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovės Jolantos Kazlauskienės teigimu, vis didėjantis pateiktų finansinių ataskaitų kiekis stebimas kasmet.

„Išaugęs pateiktų finansinių ataskaitų skaičius, viena vertus, gali būti susijęs su nuolat augančiu juridinių asmenų skaičiumi, tačiau ne ką mažiau svarbu ir augantis jų sąmoningumas ir pareigingumas“, – pranešime teigė J. Kazlauskienė.

Registrų centro duomenimis, šiais metais prievolę pateikti finansinę ataskaitą turi apie 164 tūkst. juridinių asmenų.

Pernai 2022 metų finansines ataskaitas pateikė apie 117 tūkst. juridinių asmenų – 75 proc. visų šią prievolę turėjusių įmonių – daugiausia per visą istoriją.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

„Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio. Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, – pranešime teigė P. Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–kovą (25,7 tūkst.).

Vien kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst.), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei pernai (7,4 tūkst.), o vien kovo mėnesį – 2,5 tūkst. butų – 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst.), bet 25,5 proc. daugiau nei vasarį (2 tūkst.).

Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų – 18,5 proc. mažiau nei pernai, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau).

Šiais metais taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių namų pardavimų – 13 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą (2,3 tūkst.), o vien kovo mėnesį – beveik 800 – 17,5 proc. mažiau nei pernai kovą (960), bet 28,5 proc. daugiau nei vasarį (620).

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–kovą (12,2 tūkst., o vien kovą – 3,9 tūkst. – 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst.), tačiau 22,5 proc. daugiau nei vasarį (3,2 tūkst.).

Jo duomenimis, daugiausiai pervadinta rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvių.

Ignalinoje ši gatvė gavo disidento Antano Terlecko vardą, Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje – Šaltinio, Gargžduose – Turgaus, Raseinių rajone esančiame Viduklės miestelyje – Šlaito, Ariogaloje – Jovarų, Šiaulių rajone, Kuršėnuose – Aido,  Utenoje – Dvaro gatvės pavadinimus.

Trijose gyvenvietėse pakeisti rašytojo ir buvusio sovietinio deputato Liudo Giros vardu pavadinti gatvių pavadinimai.

Raseiniuose vietoj L. Giros atsirado poeto Marcelijaus Martinaičio gatvė, Kuršėnuose – Girios, o Utenoje – Senamiesčio gatvės.

Praėjusiais metais taip pat pervadinta Viduklės miestelyje buvusi Pionierių gatvė, ji tapo Šlaito gatve.

Dar pavadinimus pakeitė dvi gatvės Šiaulių rajone: Kuršėnuose buvusi poeto ir sovietų politinio veikėjo Teofilio Tilvyčio gatvė gavo Turgaus pavadinimą, Gruzdžiuose buvusi J. Gagarino gatvė tapo Dvaro gatve.

Gatvių pavadinimai keičiami praėjusių metų gegužę įsigaliojus vadinamajam Desovietizacijos įstatymui, draudžiančiam Lietuvoje propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Tikisi didesnio tempo

Vienos iš šio įstatymo iniciatorių, buvusios Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, įstatymo įgyvendinimo tempas dar nėra pakankamas, ji vylėsi, kad jis šiemet paspartės.

Diskusija, dabar kilusi dėl Salomėjos Nėries, rodo, kad to kalbėjimosi labai trūksta.

„Viliuosi, kad vis dėlto tam tikras greitis atsiras. Šiais metais minime partizaninio karo pradžią, man atrodo, būtų labai simboliška, jog minint šią sukaktį Lietuvoje nebeliktų okupantų ženklų, kad šiais metais mes tą darbą atliktume, kad turėtume tokio orumo ir supratimo, jog pagarbos ženklų yra verti žmonės, kurių dėka Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, kurių kūrybos dėka mes šiandien galime saugoti ir ginti Kovo 11-osios Lietuvą“, – BNS sakė parlamentarė.

Ji tvirtino pasigendanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbo aiškinant visuomenei, kodėl būtina atsisakyti vienų ar kitų pavadinimų.

„Matant viešąją erdvę, kokios kyla diskusijos, kalbėdama su savivaldybių merais, girdžiu ir matau vieno veiksmo trūkumą – kalbėjimąsi su visuomene ir pasakojimą, kodėl reikia nuimti tuos pavadinimus, kodėl juos reikia keisti, kodėl kolaborantų vardais pavadintos gatvės neturi išlikti kaip pagarbos ženklas mūsų viešosiose erdvėse“, – sakė P. Kuzmickienė.

Anot jos, bendruomenėms turėtų būti aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija, kodėl vieno ar kito sovietinio veikėjo pavardė nėra tinkama gatvės, aikštės ar skvero pavadinimui.

„Diskusija, dabar kilusi dėl Salomėjos Nėries, rodo, kad to kalbėjimosi labai trūksta“, – teigė politikė.

Vadinamoji desovietizacijos komisija vasario pabaigoje nusprendė, kad poetės S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos. Ji rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Vilniuje, Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Kauno rajone Rumšiškėse, Alytaus rajone Simne ir Joniškio rajone Žagarėje.

Šiam komisijos sprendimui pritarė ir LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Jis priėmė sprendimą, kad viešieji pavadinimai, kur minimas S. Nėries vardas, turi būti pakeisti. Tokiu sprendimu pasipiktino grupė mokslininkų, jie paragino komisiją iš naujo svarstyti klausimą užsakant objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.

RC duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad asmenų ar šeimų, turinčių bent po vieną būstą, skaičiaus augimas pastaruosius keletą metų auga vis lėčiau – prieš penkerius metus tokių asmenų per metus padaugėjo maždaug 4,5 tūkst., tačiau per praėjusius 2023 metus – jau mažiau nei tūkstančiu. Tuo tarpu asmenų ar šeimų, turinčių po du ar daugiau būstų kasmet padaugėja apie 10 tūkstančių.

„Žvelgiant į šią statistiką, galima teigti, kad teoriškai 9 iš 10 naujų būstų atiteko bent vieną butą ar namą jau turintiems asmens ir tik dešimtadaliu atveju – asmeniui ar šeimai, kuriai tai yra pirmasis būstas.(...)“, – kalbėjo RC duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, didėjantį vadinamųjų būsto „kolekcionierių“ skaičių liudija ir tai, kad kiekvienais metais mažėja asmenų ar šeimų, kurios turi tik po vieną būstą. Pastaruoju metu tokių asmenų kasmet sumažėja vidutiniškai 6 tūkstančiais, o vien tik praėjusiais metais – beveik 7,5 tūkstančio.

Skelbiama, kad šiuo metu tik vieną būstą Lietuvoje turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų. Palyginti, prieš penkerius metus tokių asmenų ar šeimų buvo 845 tūkstančiai.

RC skaičiavimais, šiuo metu po du butus turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų – 9 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių asmenų ar šeimų buvo 242 tūkstančiai, po tris butus turi 72,5 tūkst. šeimų ar asmenų, arba 24 proc. daugiau nei prieš 5 metus (58,4 tūkst.), po keturis butus – 19,4 tūkst., arba 44 proc. daugiau prieš 5 metus (13,5 tūkst.), po penkis ar daugiau butų – 6,2 tūkst., arba 68 proc. daugiau nei prieš 5 metus (3,7 tūkst.).

„Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų „kolekcionierių“ skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko palyginti didelis ir viršijo 8 tūkstančius. Toks augimas rodo, kad nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.(...) “, – sakė P. Rudzkis.

RC duomenimis, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas – 2023 metais buvo įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų (beveik 12 proc. mažiau nei 2022 metais) ir 10,7 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų (20 proc. mažiau).

Anot jo, bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius.

„Sausis nekilnojamojo turto sandorių rinkoje įprastai būna mažiausiai rezultatyvus iš visų mėnesių – NT įsigyti nusprendę asmenys, tikėtina, visus formalumus jau būna užbaigę praėjusiais metais, o naujų investicinių sprendimų metų pradžioje priimti dar nesiryžta. Vis dėlto, šių metų sausis atrodo itin kukliai – mažesni įregistruotų butų ir gyvenamųjų namų sandorių skaičiai buvo fiksuoti tik prieš 7–8 metus“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Sausį visoje šalyje įregistruota 1,8 tūkst. butų pardavimų – 12,3 proc. mažiau nei prieš metus ir 30,2 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Šių metų sausį parduotų butų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per daugiau kaip 8,5 metų – mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (1,5 tūkst.) buvo 2015 metų gegužę.

Vilniuje pirmąjį įregistruota beveik 600 butų pardavimų – 18,6 proc. mažiau nei pernai sausį, Kaune – apie 260 (0,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 140 (10,1 proc. mažiau).

Įregistruota beveik 600 individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 10,7 proc. mažiau nei prieš metus, mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (apie 560) buvo 2017 metų vasarį.

Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota 3,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15 proc. mažiau nei 2023 metų sausį, kai buvo įregistruota 3,7 tūkst. žemės sklypų sandorių.

Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko sako, jog dėl skolų pernai daugiausia buvo areštuojama nekilnojamojo turto – apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir statinių.

„Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų – iš viso buvo areštuota apie 12 tūkst. kelių transporto priemonių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsidūrė ir žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos, teisės į paveldimą turtą“, – pranešime sakė A. Vdovenko.

Anot jos, tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis – pastarasis parduotas, o karietos tebevežioja svečius.

Pernai išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų (2022 metais – 44,4 tūkst.). Šiuo metu registre yra apie 260 tūkst. galiojančių aktų.

Per visą Turto arešto aktų registro veiklą jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. aktų. Dažniausi duomenis apie areštuotą turtą teikia antstoliai, taip pat prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.

Be to, pastebima, kad steigiant naują juridinį asmenį ir toliau populiariausia teisine forma išlieka mažosios bendrijos.

„Paskutinį kartą toks didelis naujai registruotų juridinių asmenų skaičius fiksuotas 1997 metais, kuomet juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos“, – pranešime sakė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Anot jos, pastaruoju metu naujų įmonių ir organizacijų skaičius nuosekliai augo, per metus vidutiniškai būdavo įregistruojama apie 13 tūkst. Suaktyvėjimas pastebėtas per pandemiją.

Juridinių asmenų registro duomenimis, per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį daugiausiai naujų juridinių asmenų įregistruota 1991 metais – 41,1 tūkstančio. Tačiau iki šių dienų iš jų likę mažiau nei dešimtadalis – apie 4 tūkstančius.

Registrų centro analitikai pastebi, kad pastaruoju metu verslą pradėti nusprendusiems asmenims patraukliausia teisinė forma yra mažoji bendrija. Pernai iš visų naujų juridinių asmenų jų buvo 9,3 tūkst. arba 60 proc.

Šiuo metu Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 240 tūkst. juridinių asmenų. Iš jų daugiausiai – iš viso beveik 117 tūkst. – uždarosios akcinės bendrovės, o mažųjų bendrijų šiuo metu yra 2,5 karto mažiau – 47 tūkstančiai.

Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų.

Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties sklypų – 12 proc., pramonės, sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8–9 proc.

Pasak Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, žemės bei statinių vertės dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos labiau augo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse.

Tuo metu komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės.

Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje kuriasi pramonės ir logistikos centrai.

Iš viso Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų.

Lietuvos NT vidutinės rinkos vertės auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022-ųjų sausį – 135 mlrd. eurų, 2023-ųjų pradžioje – 166 mlrd. eurų. 

Anot jos, viešai prieinamuose programišių forumuose ketvirtadienį aptikti vartotojų vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai iš verslo įstaigų, kurios naudojasi „Aiva sistemos“ paslaugomis.

„Aiva sistema“ nedelsiant informuota apie šią kibernetinę ataką.

Su bendrovės vadovu Robertu Šertvyčiu BNS susiekti nepavyko. Įmonės Šiaulių padalinio vadovas Regimantas Vėgėlė BNS nurodė, kad „Aiva sistema“ veiklos nevykdo jau penkerius metus ir yra likviduojama.

„Negali būti, „Aiva sistema“ jau penkeri metai, kaip nevykdo jokios veiklos, Registrų centras ją likviduoja“, – sakė R. Vėgėlė.

Registrų centro duomenimis, „Aiva sistemos“ likvidavimas 2022 metų lapkritį inicijuotas dėl neteikiamų finansinių ataskaitų – paskutinį kartą šie dokumentai pateikti už 2016 metus.

„Baltimax“ inžinierius Lukas Apynis sako, kad buvę įmonės klientai turėtų atkreipti dėmesį į gaunamą informaciją, nes ja gali bandyti naudotis kibernetiniai nusikaltėliai.

„Jei esate naudojęsi šios įmonės paslaugomis, gali būti, kad ir jūsų duomenys buvo nutekinti, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į elektroniniu paštu ar telefonu gaunamą informaciją, nes artimiausiu metu gali būti padidėjusi rizika pakliūti į piktavalių rankas“, – bendrovės pranešime sakė L. Apynis.

Anot jo, programišiai į „Aiva sistema“ duomenų bazę galėjo įsilaužti ir informaciją gauti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.