Už tokias „valstiečio“ Aurelijaus Verygos teikiamas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.

Nuo kitų metų įsigaliosiančiuose anksčiau priimtuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad 1,2 proc. GPM mokesčio dalį gali gauti nevyriausybinės organizacijos, kurių tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.

Pasiūlymą pateikęs A. Veryga teigė, kad esant tokiai teisės akto nuostatai, didžioji dalis religinių bendruomenių ir bendrijų netenka galimybės būti paramos gavėjais, nes daugelis jų nevykdo kitos veiklos, išskyrus religinę.

„Siūlytume šią klaidą ištaisyti, nes (...) visgi buvo padaryta klaida išbraukiant iš šio įstatymo religines bendruomenes kaip galimas šitų lėšų gavėjas. Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Veryga.

Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą.

Anot jo, daug yra kalbama apie Bažnyčios, religinių bendruomenių ir joms priklausančių asmenų vaidmenį platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, atkuriant nepriklausomybę.

„Dabar toks paradoksas, kad nugyvenę tris nepriklausomybės dešimtmečius, staiga nusprendėme, kad iš šių bendruomenių reikėtų atimti pinigus ir galimybę piliečiams patiems laisvai nuspręsti, ką jie galėtų ar negalėtų remti“, – teigia A. Veryga.

Liberalas Andrius Bagdonas posėdžio metu teigė, kad nuo kitų metų įsigaliosiančiose pataisose „atkuriamas teisingumas“, kai paramą galima skirti tik nevyriausybiniam sektoriui, kuris nėra finansuojamas iš biudžeto.

„Religinėms bendruomenėms niekas netrukdo įsteigti nevyriausybinę organizaciją šalia parapijos ir tokią paramą gauti“, – teigė jis.

A. Bagdonas pažymėjo, kad iki tol buvęs reglamentavimas numatė, jog religinės bendruomenės neteikė savo finansinių ataskaitų.

„Ar jos būtų pasiruošusios, kaip ir visi kiti, tokias ataskaitas teikti viešai?“ – klausė liberalas.

A. Veryga teigė negalintis atsakyti už religines bendruomenes, tačiau mano, kad „jos neturi ko slėpti“.

„Žinau, kad tikrai yra tokių bendruomenių, kurios labai skaidžiai teikia ataskaitas, iš esmės už kiekvieną eurą atsiskaito savo nariams ir tai viešai pristato. Tai yra papildomas motyvas žmonėms aukoti“, – teigė „valstietis“.

Už projektą pasisakęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad anksčiau iš įstatymo išbraukę religines bendruomenes, parlamentarai „padarė tam tikrą klaidą“.

„Bažnyčia šiuo metu gyvena iš žmonių aukų, todėl tikrai nėra logikos, kad uždraustume tikintiesiems tą procentą nuo savo pajamų mokesčio pervesti tai religinei bendruomenei, kuriai žmogus priklauso. Tuo labiau, kad parama religinėms organizacijoms skiriama net iš valstybės biudžeto. Tai tikrai parodo, kad yra remtinos struktūros ir tos rėmimo formos turi būti numatytos“, – sakė konservatorius.

Po pateikimo pritarus projektui, ji svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, pataisoms taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantinopolio patriarchato egzarchatui numatė po vienodai – 77,6 tūkst. eurų.

Parama bendruomenėms yra skiriama pagal tikinčiųjų skaičių.

Paskutinio 2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių, tačiau Finansų ministerija teigia, kad šis skaičius neatspindi realios padėties, nes ortodoksų bendruomenė reikšmingai išaugo nuo 2022 metų.

„Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje, kuri vienija dalį dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių beveik 84 tūkst. Ukrainos piliečių, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje“, – BNS antradienį pateiktame komentare nurodė ministerija.

„Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas – dominuojantis Ukrainoje“, – teigė ji.

Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas – dominuojantis Ukrainoje.

 

Anot ministerijos, nesant jokių paneigiančių objektyvių duomenų, manytina, kad dėl Rusijos invazijos į Lietuvą pasitraukę Ukrainos piliečiai savo tikėjimą yra linkę išpažinti karą smerkiančio Konstantinopolio patriarchato, o ne Maskvos patriarchato bendruomenėse.

„Be to, 2022-2023 metais į Lietuvą taip pat atvyko per 23 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių reikšminga dalis išpažįsta ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą“, – teigiama komentare.

Lėšos tradicinėms religinėms bendruomenės finansų ministro įsakymu skiriamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet joms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – beveik 1,69 mln. eurų.

Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.

Kadangi skiriamas finansavimas religinėms bendruomenėms nesikeitė, stačiatikiams iš viso paskirta paramos dalis, lyginant su pernai, beveik dvigubai išaugo kitų bendruomenių sąskaita.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija išsamiai sprendimo dėl paramos paskirstymo nekomentavo.

„Esame dėkingi Lietuvos valstybei, kuri kasmet skiria mums finansinę paramą. Kalbant apie paramą kitoms religinėms organizacijoms, manome, kad tai yra atitinkamų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų vidaus reikalas“, – komentare BNS nurodė arkivyskupijos kanceliarija.

Įsakymas patvirtintas praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai, gavusi Teisingumo ministerijos leidimą, Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė įsiregistravo kaip Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje.

Valstybės pripažinimas po Rusijos invazijos į Ukrainą susikūrusiai naujai bažnytinei struktūrai ir suteikė galimybes gauti valstybės finansinę paramą.

Komitetas antradienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui neapmokestinti tik šių bendruomenių NT, naudojamą nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai. 

Už tai balsavo šeši komiteto nariai iš valdančiųjų, prieš – trys iš opozicijos, o susilaikė vienas. Galutinį žodį tars Seimas, antradienį balsuodamas dėl naujojo NT mokesčio modelio. 

Šiuo metu mokesčio lengvata taikoma visam tradicinių religinių bendruomenių turtui, o netradicinių – naudojamam tik nekomercinei veiklai.  

Komitetas taip pat nepakeitė ankstesnės savo pozicijos dėl vėjo jėgainių NT apmokestinimo – jis dar kartą pritarė pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui šių jėgainių vystytojams taikyti visose savivaldybėse vienodą lengvatinį NT mokestį – 0,5 proc. iki 2031 metų pabaigos. 

Už tai balsavo keturi komiteto nariai iš opozicijos, prieš buvo penki valdantieji, o susilaikė du. 

„Darbietis“ Vytautas Gabšys siūlė leisti savivaldai pačiai nuspręsti dėl šio mokesčio dydžio vėjo jėgainėms, o jo siūlomos „žirklės“ – 0,05–4 proc.

„Tai racionalus ir pagrįstas lėšų šaltinis savivaldybėms (...) Stiebai apmokestinami NT mokesčiu, o nenuimamos turbinos – ne“, – pristatydamas savo pataisas komitete sakė V. Gabšys. 

Po svarstymų komitetuose Seimui BFK teikia išvadą nuo 2025 metų nustatyti 0,05–4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Jeigu Seimas antradienį po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

„Paprastai svarstant vienokius ar kitokius pasiūlymus keisti įstatymus, priimta konsultuotis su grupėmis žmonių ar susivienijimų, kuriuos liečia siūlomi pakeitimai. Šįkart kalbama apie įvairių konfesijų religines bendruomenes. Bet iki šiol dialogo su mumis nebuvo“, – interviu laikraščiui „Stačiatikių Lietuva“ sakė metropolitas Inokentijus.

„Be abejo, minėta parlamento iniciatyva kelia tam tikrą nerimą, nes ne taip seniai, prasidėjus karui Ukrainoje, būtent mūsų Bažnyčia buvo nepelnytai puolama ir kaltinama. Dėkui Dievui, dabar situacija tapo ramesnė“, – pridūrė jis.

Taip dvasininkas kalbėjo Seime parlamentarų grupei registravus pataisas, kurios leistų teismo sprendimu išregistruoti ar likviduoti religinę bendruomenę ar bendriją, jei tai būtina dėl saugumo, viešosios tvarkos ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

„Kita vertus, gyvename demokratiškoje šalyje, kur gerbiami įstatymai ir žmogaus teisės, kur veikia nepriklausomi teismai. Todėl tikime, kad nugalės Dievo tiesa ir įstatymo teisingumas“, – kalbėjo Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos vadovas.

„Mes – stačiatikybę išpažįstantys žmonės, mūsų Bažnyčios nariai – esame atsidavę Lietuvos valstybei, ištikimi jai, mes vykdome jos įstatymus, gerbiame tautos tradicijas“, – pridūrė jis.

Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija pernai kritikos sulaukė po to, kai metropolitas Inokentijus pernai iš kunigystės pašalino kelis kunigus.

Vėliau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I juos sugrąžino atgal į luomą.

Dvasininkai buvo apkaltinti kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau po šių įvykių pradėta kurti ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Ši suma truputį didesnė nei šios bendruomenės gavo pernai, tuomet paskirstyta 1,597 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos – 1,55 mln. eurų – skirta Lietuvos vyskupų konferencijai. Krikščionių katalikų bendruomenei priklauso didžioji dalis šalies gyventojų.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 81,3 tūkst. eurų.

Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai paskirti 15,1 tūkst. eurų, dar 1,4 tūkst. eurų – Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei.

Evangelikams liuteronams numatyta 14,7 tūkst. eurų, evangelikams reformatams – 7 tūkst. eurų, graikų apeigų katalikams – 3,6 tūkst. eurų.

Penkioms žydų religinėms bendrijoms ir bendruomenės paskirstyta 3,7 tūkst. eurų, keturioms musulmonų sunitų – 4,6 tūkst. eurų, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 3, 2 tūkst. eurų.

Lėšos, skirtos tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms, skirstomos į devynias dalis, pagal devynių tradicinių Lietuvos tikybų tikinčiųjų skaičių. Taip pat atsižvelgiama į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus.

Tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje finansinės paramos sulaukia kasmet.

Tokia Vyriausybės išvada dėl Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų bus teikiama Seimui.

Parlamentarai siūlo, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Šiuo metu įstatymas nenumato joms jokių lengvatų, todėl norima taip sumažinti jų išlaidas už elektrą ir dujas.

Energetikos ministerijos teigimu, siūlomi pakeitimai yra platūs, jų taikymas neapibrėžtas, taip pat neaišku, kokias religinių bendruomenių ir bendrijų reikmes siūloma tenkinti.

Vyriausybė jau moka subsidijas įmonėms ir kitiems nebuitiniams vartotojams: nuo spalio iki gruodžio pabaigos kompensuojama pusė kainos, viršijančios 24 centus už kWh, o nuo sausio iki kovo pabaigos ši riba sieks 28 centus.

Be to, valstybė nebuitiniams vartotojams kompensuos papildomą dedamąją prie elektros persiuntimo paslaugos kainos.

Ministerija taip pat nurodo, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su fiziniais asmenimis – buitiniais dujų vartotojais, kurie perka jas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms. 

Klausimas dar bus derinamas, BNS sakė Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus patarėja Žydrė Lyčienė.

Parlamentarai siūlo nustatyti, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo bendruomenių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie patys elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Šiuo metu Elektros energetikos įstatymas nenumato Lietuvoje joms jokių lengvatinių tarifų.

Energetikos ministerija siūlo nepritarti Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymo projektų pakeitimui. Anot jos, siūlomos nuostatos numato plačią ir neapibrėžtą jos taikymo apimtį, projekte neatskleista, kokias religinių bendruomenių ir bendrijų reikmes siūloma tenkinti.

Be to, tai pažeistų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, jeigu šios organizacijos už ūkinę veiklą gaus kompensacijas ir tai nebus suderinta su Europos Komisija.

Anot ministerijos, šių organizacijų prilyginimas buitiniams vartotojams savaime nereikš mažesnių elektros kainų ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi vėliau jiems teks pasirinkti rinkos siūlomas kainas. Be to, jos gali įgyti juridinio asmens statusą, dėl to negali būti tapatinamos su buitiniais dujų vartotojais – gyventojais, kurie perka dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

Tokią įstatymo pataisą siūlantys Regionų frakcijos nariai Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič teigia, kad norima religinėms bendruomenėms sumažinti išaugusias sąskaitas už elektrą ir dujas – maldos namai yra erdvūs, todėl suvartoja daug šilumos, elektros.

Anot jų, dalis bažnyčių ar religinės paskirties objektų yra renovuoti, o nustojus šildyti patalpas ar sumažinus vidaus temperatūrą žemiau kritinės ribos, kils drėgmė ir išleisti renovacijai pinigai nueis veltui.

Tačiau Seimo Teisės departamentas sako, kad religinės bendruomenės nėra ir negali būti sulygintos ir tapatinamos su buitiniais vartotojais – gyventojais, kuriems taikomos tam tikros garantinio dujų tiekimo sąlygos.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys konservatorius Paulius Saudargas neatmeta, kad bažnyčios atsiskaitant už šildymą galėtų būti prilygintos buitiniams vartotojams. 

„Galbūt. Teoriškai galimas variantas. Aiškiai nekomercinė veikla religinių bendruomenių“, – BNS teigė parlamentaras.

„Reikia klausti teisininkų, ar tai telpa į teisinės logikos rėmus. Iš praktinės logikos, man atrodo, telpa į tuos rėmus“, – pridūrė jis. 

Tačiau P. Saudargas taip pat pabrėžė, kad padarius išimtį vienai grupei, atsiras ir kitų, kurios sieks tokių lengvatų.

„Gali kokios nors nevyriausybinės organizacijos kelti tokį klausimą. Čia fizinių ir juridinių asmenų statusas persipina“, – pabrėžė parlamentaras.  

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas pataisas vertina atsargiai: „Toks keitimas turėtų būti negriaunantis sisteminio požiūrio“.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įžvelgia argumentų ir prieš, ir už pataisas.  

„Jie nevartoja tų dujų kažkokiam produktui gaminti, todėl logiška, kad būtų priskiriami prie buitinių vartotojų, bet tada reikėtų pasižiūrėti ir kitus, tarkime, asociacijas, jos irgi nieko negamina. Būčiau linkęs neskubėti atmesti, o pasigilinti, kur yra problema“, – BNS teigė V. Gapšys.

Tačiau jis siūlo visų pirma įvertinti, ar religinės bendruomenės negauna kitokios paramos apmokėti sąskaitas.  

Seimo teisininkai, be kita ko, pažymi, kad dabar Lietuvoje tik tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę naudotis tam tikromis lengvatomis ir išimtimis.

„Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos tokių garantijų neturi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamu įstatymu turėtų būti suteikiama lengvata visoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms“, – sako departamentas.

Jis taip pat įspėja, kad pataisas priėmus, būtinas saugiklis, neleisiantis religinėms bendruomenėms parduoti ar perduoti dujų savo nariams individualiam vartojimui.

Energetikos ministerija sako, kad reikia įvertinti teisinius bei ekonominius pasiūlymo aspektus.

„Keičiamo įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos (ES) teise, todėl, jeigu bus Vyriausybės pavedimas Energetikos ministerijai išnagrinėti pateiktą pasiūlymą ir išsakyti nuomonę, bus vertinama, ar pasiūlymas neprieštarauja Gamtinių dujų įstatymui ir ES direktyvai, kadangi tai susiję su namų ūkio vartotojo sąvoka ir teisiniu reguliavimu, susijusiu su namų ūkio vartotojų teisėmis“, – nurodoma atsakyme BNS.

Jeigu Seimas pataisas priimtų, buitiniais vartotojais taptų religinės bendruomenės ir bendrijos, kurios pirks gamtines dujas savo parapijų bendruomenių narių ar parapijų žinioje esančių religinės paskirties objektų reikmėms.

Atskiru finansų ministrės Gintarės Skaistės sprendimu dar per 203 tūkst. eurų skirta Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčiai restauruoti.

Didžiausia dalis lėšų – 1,281 mln. eurų – bus pervesta Lietuvos vyskupų konferencijai. 

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 67,6 tūkst. eurų, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai – 12,7 tūkst., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai – 6400, sentikių religinei bendruomenei – 14,1 tūkst., judėjų religinei bendruomenei – 3,6 tūkst. eurų, musulmonų sunitų religinei bendruomenei – 4,2 tūkst. eurų ir karaimų religinei bendruomenei 3,2 tūkst. eurų.

Anot ministerijos pranešimo, skirti lėšų Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui, kuris rūpinasi Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios restauravimu, nutarta, atsižvelgiant į Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą sukeltą gyventojų emigraciją ir simbolinę šių maldos namų reikšmę tikintiesiems.

Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje pamaldos laikomos ukrainiečių kalba.

Netoli Aušros Vartų esančios bažnyčios statybą fundavo Konstantinas Ostrogiškis 1514 metais po pergalės Oršos mūšyje. 1821 metais ji buvo uždaryta ir įkurta stačiatikių seminarija, sovietmečiu ji neveikė, po to perduota Graikų apeigų katalikų bendruomenei. 1994 metais atiteko šv. Juozapato bazilijonų ordinui Lietuvoje. 

Atskiru finansų ministrės Gintarės Skaistės sprendimu dar per 203 tūkst. eurų skirta Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčiai restauruoti.

Didžiausia dalis lėšų – 1,281 mln. eurų – bus pervesta Lietuvos vyskupų konferencijai. 

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 67,6 tūkst. eurų, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai – 12,7 tūkst., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai – 6400, sentikių religinei bendruomenei – 14,1 tūkst., judėjų religinei bendruomenei – 3,6 tūkst. eurų, musulmonų sunitų religinei bendruomenei – 4,2 tūkst. eurų ir karaimų religinei bendruomenei 3,2 tūkst. eurų.

Anot ministerijos pranešimo, skirti lėšų Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui, kuris rūpinasi Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios restauravimu, nutarta, atsižvelgiant į Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą sukeltą gyventojų emigraciją ir simbolinę šių maldos namų reikšmę tikintiesiems.

Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje pamaldos laikomos ukrainiečių kalba.

Netoli Aušros Vartų esančios bažnyčios statybą fundavo Konstantinas Ostrogiškis 1514 metais po pergalės Oršos mūšyje. 1821 metais ji buvo uždaryta ir įkurta stačiatikių seminarija, sovietmečiu ji neveikė, po to perduota Graikų apeigų katalikų bendruomenei. 1994 metais atiteko šv. Juozapato bazilijonų ordinui Lietuvoje.