Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, pasitikdamas Pasaulinę muzikos dieną, klaipėdiečiams ir miesto svečiams parengė gražią dovaną – šį sekmadienį skambėsiančią kompozitoriaus, Klaipėdos universiteto Menų akademijos profesoriaus Remigijaus Šileikos oratorijos „Tavo žodis – šviesa mano takui“ premjerą uostamiestyje.
Sakralinio pobūdžio kūrinys
Naujoji oratorija skirta skaitovui (evangelistui), solistams sopranui ir baritonui, mišriam chorui ir kameriniam orkestrui.
Sakralinio pobūdžio kūrinyje panaudoti tekstai iš Šventojo rašto, poetų Tomo Sternso Elioto, Antano A.Jonyno, Edmundo Kelmicko, Bronės Liniauskienės, Johano Volfgango Getės, Hario Martinsono, Jono Meko eilės, žodžiai iš lietuvių liaudies dainų, liturginis šlovinimo himno tekstas „Te Deum laudamus“ (lot. k.).
Oratorijos premjera nuskambėjo liepos 17-ąją Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje – kaip vienas iš XII tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio renginių. Antrąsyk ji bus atlikta uostamiestyje, Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Šiam tikslui vėl suburti solistai Joana Gedmintaitė (sopranas) ir Mindaugas Gylys (baritonas), skaitovas (evangelistas) – kunigas dr. Saulius Stumbra, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir orkestras. Diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas.
Apie naujausią savo kūrinį papasakojo autorius – kompozitorius prof. R.Šileika.
Kai perskaitė Bibliją
– Esate gimęs spalio 1-ąją, kuri visame pasaulyje minima kaip Muzikos diena. Ar nemanote, kad ši aplinkybė galėjo lemti jūsų kelio pasirinkimą?
– Tikra yra tai, kad gimdamas spalio 1-ąją atsinešiau savo vardą – katalikų maldaknygėje Remigijus įrašytas būtent šią dieną. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reikštų „irklininkas“. Taip ir iriuosi – nelabai greitai, nelabai toli, bet ir vietoje stengiuosi nestovėti. O dėl Muzikos dienos... Pasauline muzikos diena spalio 1-oji paskelbta 1975-aisiais, bet tuo metu man jau buvo 25 metai ir kelio rinktis nebereikėjo – kaip bemokėdamas, aš jau yriausi muzikos vaga.
– Kaip kilo mintis sukurti oratoriją?
– Kad tai bus oratorija, apsisprendžiau prieš porą metų, kai tapo aišku, kokios bus dalys, kiek jų. O galvoti apie stambų sakralinio pobūdžio kūrinį pradėjau dar maždaug 1990-aisiais, kai perskaičiau Bibliją.
– Galima sakyti, kad šiam kūriniui paskyrėte 25 metus?
– Visą šį laikotarpį kūriau kitus kūrinius, tačiau palengva kaupiau medžiagą – ištraukas iš psalmių, kitų Šventojo Rašto vietų, rinkau eiles, galinčias papildyti ir praturtinti meninį sumanymą. Mąsčiau apie dramaturgiją, kontrastus. Matyt, prireikė laiko subręsti ir kaip žmogui, ir kaip kūrėjui. Taip išsikristalizavo penkių dalių, valandos trukmės oratorija „Tavo žodis – šviesa mano takui“, kurią intensyviai kūriau pastaruosius dvejus metus.
Nori pasidalyti šiluma
– Prieš premjerą išleistoje programėlėje rašote: „Jei reikėtų vienu žodžiu išreikšti tą jausmą, kurį patyriau perskaitęs Šventojo Rašto knygas, tas žodis būtų: šiluma. Norėjau pasidalyti ja su jumis, mieli klausytojai. Iš daugybės Biblijoje minimų siužetų, vaizdų ir temų savo kūriniui pasirinkau tas, kurios atrodė labiausiai artimos, man svarbios, ir kurioms pavyko rasti papildančių lyrinių komentarų pasaulio poetinėje kūryboje“. Tad kokios temos jums buvo svarbiausios, kuriant oratoriją?
– Apie tai kalbėti galiu pristatydamas visas penkias oratorijos dalis.
Pirmoji dalis – „Viešpaties šlovinimas I“. „Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir pakabina žemę ant nieko“, – rašoma Biblijoje. Nuo seniausių laikų žmonės pagarbiai stebėjosi visatos Kūrėjo didinga išmone, tebesistebi ja ir šiandien. Pirmi keturi oratorijos numeriai skirti tai nuostabai perteikti.
Antroji dalis – „Eisena (Kelias)“. Gyvenimas – tai kelionė, kurioje mus lydi Ganytojas Jėzus. „Kas eina ten šalia tavęs nematomas greta su mantija rusva, rudais vienuolio rūbais?..“ Kai radau šį T.S.Elioto tekstą, supratau, kad šitai yra būtent tai, ko trūko, ir su užsidegimu pradėjau kūrinį – būtent nuo antrosios dalies. Meninio vaizdo plėtotei čia dar panaudojau A.A.Jonyno ir E.Kelmicko eilėraščius.
Trečioji dalis – „Kada mes būsime tenai? (Dievo karalystėje)“. Šioje dalyje – trys numeriai, panaudotos B.Liniauskienės („Šventa tyla“), J.V.Getės („Ar tu žinai tą šalį“) bei švedų poeto H.Martinsono („Ten kosmoso galybės viešpatauja“) eilės.
Ketvirtoji dalis – „Virvės mirties“. Į šią dalį įveda baritono solinė intermedija „Kai aš pas tėvelį augau“ (žodžiai iš lietuvių liaudies dainų), pereinanti į numerį „Dabar stoviu vienas, be vietos aš“ (žodžiai J.Meko). Dalį užbaigia soprano solo „Virvės mirties apipynė mane“ (žodžiai iš įvairių psalmių).
Penktoji, baigiamoji oratorijos dalis – „Viešpaties šlovinimas II“. Ši dalis į numerius neskaidoma, vientisa, joje panaudotas liturginis šlovinimo himno „Te Deum laudamus“ (lot. k. / „Tave, Dieve, garbinam“) tekstas.
Išsiskiria emocine įtaiga
– Jūsų idėją perteikia įspūdingas būrys oratorijos atlikėjų. Kuriems tenka didžiausias krūvis?
– Iš viso oratorijoje – 14 numerių, aštuoni iš jų skirti chorui. Bet ir solistai turi ką veikti. O dirigento vaidmuo čia – lemiamas.
Tiesa, turėčiau pasakyti, kad rašant šį kūrinį man svarbi buvo dar viena tema – tai Dievo meilė, žmonių tarpusavio meilė. Šiuo jausmu, raginimu mylėti vienas kitą persmelktos visos Šventojo Rašto knygos. Nors meilei skirtos dalies nėra, tikiuosi, kad muzikoje šis jausmas atsispindi ir klausytojai jį atpažins.
R.Šileikos oratorijos „Tavo žodis – šviesa mano takui“ premjera Klaipėdoje – rugsėjo 27 d. 16 val. Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6). Renginys – nemokamas. Spalio 11-ąją kūrinys skambės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Mažeikiuose ir įsilies į IX tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai – 2015“ programą.
Kompozitorius R.Šileika yra sukomponavęs daugiau nei 100 įvairių žanrų kūrinių, tačiau didžiausią jo kūrybos dalį sudaro muzika chorui bei vokaliniai opusai, anot žinovų, pasižymintys melodikos turtingumu, atskleidžiantys autoriaus gerą vokalo galimybių išmanymą bei dėmesį poetinio teksto niuansams. R.Šileikos muzika išsiskiria emocine įtaiga, vitališka energija, dramatizmu.
Vizitinė kortelė
Kompozitorius ir pedagogas R.Šileika gimė 1950 m. spalio 1 d. Šiauliuose.
1972 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ir įgijo muzikos mokytojo profesiją, 1981 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę, įgydamas kompozitoriaus ir muzikos teorinių disciplinų dėstytojo kvalifikaciją.
1972–1973 m. – Šiaulių 11-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, nuo 1981 m. – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (dabar – Menų akademija) dėstytojas, nuo 1995 m. – docentas, nuo 2005 m. ėjo profesoriaus pareigas, 2009 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Nuo 1985 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) narys, kelerius metus vadovavo LKS Klaipėdos skyriui, uostamiestyje surengė keturis tarptautinius naujos muzikos festivalius „Marių klavyrai“.
Sukūrė per 100 simfoninių, kamerinių instrumentinių, vokalinių instrumentinių kūrinių, vokalinių ciklų, muzikos teatrui. Tarp svarbesnių opusų – dvi simfonijos (1981, 1986), „Prisikėlimas“ mišriam chorui ir vargonams (1997), Requiem mišriam chorui, solistei sopranui ir mažam simfoniniam orkestrui (1988–1999), roko misterija „Grožvyda“ (2003), „Musica ricordanza“ smuikui, violončelei ir fortepijonui (1993), Trio fleitai, mušamiesiems ir fortepijonui (2004), Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui (2006).
Maždaug 30 kūrinių išspausdinta, 40 įrašyta į Lietuvos radijo fondus, 7 – į kompaktines plokšteles.
Kūriniai atlikti įvairiuose festivaliuose Lietuvoje, taip pat koncertuose, konkursuose bei festivaliuose Europos šalyse – Anglijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitur.
