Pasak ministerijos, Vyriausybė pritarė antrajam reformos etapui, pagal kurį nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojama prie Policijos departamento prijungti pavaldžias specializuotas policijos įstaigas: kelių policijos tarnybą, policijos kriminalistinių tyrimų centrą ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“.

Šiuo metu jos veikia kaip atskiri juridiniai vienetai.

„Šių pertvarkų tikslas – mažinti biurokratinį valdymą pačios policijos sistemos viduje, taupyti valstybės lėšas ir efektyvinti policijos veiklą“, – komentare BNS teigė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Nutarime taip pat nurodoma, kad pertvarka būtų optimizuojamas policijos įstaigų skaičius, efektyvinama veikla, stiprinamas struktūrinių padalinių valdymas, racionaliau naudojami materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

Projekto rengėjai teigia, kad antrojo etapo reorganizacijos įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, tačiau laikinų papildomų išlaidų gali atsirasti dėl išeitinių kompensacijų, darbuotojui nesutikus užimti naujai įsteigtos pareigybės, išmokėjimo.

Kaip nurodė VRM, pirmasis policijos reformos etapas buvo užbaigtas dar 2021-ųjų spalį, kuomet visose Policijos įstaigose centralizuotos vykdomos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų ir kitos.

Trečiuoju etapu įvyktų Policijos sistemos sujungimas į vieną juridinį asmenį, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.

Po šių pokyčių veiklą vykdytų penki Policijos departamento struktūriniai padaliniai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai.

Policijoje šiuo metu dirba 9,3 tūkst. darbuotojų, iš viso pokyčiai palies apie 7,5 tūkst. darbuotojų. 

Už sprendimą balsavo 30 tarybos narių, prieš – 13.

Anot savivaldybės, pareigybių ir seniūnijų skaičius išliks nepakitęs.

Numatoma steigti tris papildomas infrastruktūros, organizacijos vystymo ir viešosios tvarkos grupes, jos apjungs skyrius, atitinkančius grupių veiklos sritį bei prižiūrės jų veiklą.

Taip pat bus įkurti septyni nauji skyriai, iš jų kiekvienas sujungs po du jau esančius skyrius: Miesto aplinkos skyrius atsiras iš Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos bei Miestovaizdžio skyrių, Paslaugų skyrius – Klientų aptarnavimo ir Archyvo skyrių, Projektų valdymo skyrius – Investicinių projektų valdymo ir Viešosios ir privačios partnerystės skyrių.

Finansų skyrius skyrių sudarys Finansų ir ekonomikos bei Apskaitos skyriai, Socialinės gerovės skyrių – Socialinių paslaugų ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriai, Architektūros skyrių sudarys Statybos reglamentavimo ir Miesto planavimo bei architektūros skyriai, o Energetikos skyrių – Energetikos ir Būsto administravimo skyriai.

Pasak savivaldybės, keičiasi ir pavaldumo klausimas – tiesiogiai sostinės merui Valdui Benkunskui bus pavaldūs komunikacijos ir Tarybos veiklos administravimo skyriai, administracijos direktorius bei keturi vicemerai.

Meras pasiliko Viešųjų ryšių skyrių sau kuruoti ir administravimo skyrių tarybos darbo, ir tuo mero įsipareigojimai baigėsi Vilniaus miesto gyventojams?

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas vadovaus 16 skyrių. Vicemerai pasiskirstys likusius skyrius pagal savo veiklos kryptis: pirmasis rūpinsis jaunimo, ikimokyklinio ugdymo, sporto reikalais, antrasis – bendruoju ugdymu ir švietimu, trečiasis bus atsakingas už kultūrą, socialinius ir sveikatos klausimus, o ketvirtasis – už infrastruktūrą, miesto aplinką, architektūrą ir kitus statinius.

Opozicijos lyderis Artūras Zuokas sprendimą vadino keistu.

„Mane stebina šiuo atveju mero pasakymas ir taip pat ir teisės grupės vadovo paaiškinimas mums, kad pagrindinis mero darbas yra tik organizuoti pateikimą administracijos struktūros tarybai“, – tarybos posėdyje trečiadienį sakė „Laisvės ir teisingumo“ atstovas.

„Užmirštat, kad įstatymas sako, kad meras yra vykdomoji institucija. Vadinasi, meras padarė pateikimą, taryba pritarė administracijos struktūrai, meras pasiliko Viešųjų ryšių skyrių sau kuruoti ir administravimo skyrių tarybos darbo, ir tuo mero įsipareigojimai baigėsi Vilniaus miesto gyventojams?“ – klausė A. Zuokas.

Tuo metu buvęs sostinės meras, valdančiųjų Laisvės partijos atstovas Remigijus Šimašius kalbėjo manantis, kad numatomiems struktūros pokyčiams išdėstyti aiškūs argumentai.

„Pirma, tai yra įstatymo reikalavimai nauji, o antra, tai atskiri procesiniai dalykai, kur organizacija turi visą laiką tobulėti, reikia ir struktūrą tobulinti“, – teigė jis.

Įgyvendinus pokyčius, iš 67 struktūrinių padalinių liks 54: penkios grupės, 28 skyriai ir 21 seniūnija.

Kai kurie teigia, kad dažnesnio važinėjimo neišvengs ir bylų dalyviai. Kiti teisėjai džiaugiasi, kad darbo krūvis po pertvarkos taps vienodesnis.

Šią savaitę po klausymų reformai pritarė pagrindinis ją svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar įstatymų pataisos keliaus į Seimo svarstymo stadiją.

Teisingumo ministerija pertvarkos poreikį motyvuoja noru suvienodinti teismų krūvį, užtikrinti teisėjų specializaciją bei didesnį nešališkumą.

„Mano įsitikinimu, šitas pasiūlymas yra žingsnis, kuris duotų tobulą balansą: teisingumas nenutoltų per daug nuo žmogaus, tačiau teisėjai įgytų galimybę specializuotis, teismai taptų didesni ir tokiu būdu teisingumas būtų efektyvesnis ir greitesnis kiekvienam žmogui“, – komiteto posėdyje sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Mano įsitikinimu, šitas pasiūlymas yra žingsnis, kuris duotų tobulą balansą.

Teisėjų taryba teigia reformą ir jos tikslus palaikanti.

„Reformos šiandien teismų sistemoje yra būtinos bent pradėti spręsti problemas, kurias visi žino, visi mato teismų sistemoje, tačiau, deja, pasiūlymų, kaip jas spręsti šiandien kitokiu nei šitas projektas mes neturime“, – komiteto posėdyje sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Vis dėlto kai kurie teisėjai tvirtina, jog esamų problemų reforma nesprendžia ir vietoj to sukels kitus rūpesčius, kurie gali smarkiai išbalansuoti su iššūkiais susiduriančią sistemą.

Mažins kaštus, didins skaidrumą

Reforma siūloma vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus. Po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri liktų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.

Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.

Didelių diskusijų sulaukė ir siūlymas panaikinti Plungės apylinkės teismą, kurio rūmus norima išdalinti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reforma siekiama sudaryti galimybes visiems teisėjams turėti specializaciją, tai yra, nagrinėti tik baudžiamąsias arba civilines bylas. Šios galimybės dabar nėra itin mažuose rūmuose su, pavyzdžiui, trimis teisėjais.

Reforma taip pat siūloma rašytine tvarka nagrinėjamas bylas skirstyti tarp visų šalies teismų, siekiama dažniau rengti nuotolinius posėdžius.

Pasak S. Rudėnaitės, prašydami daugiau lėšų, teismai savo ruožtu privalo atsisakyti brangių pastatų ir, mažėjant gyventojų, nelaikyti patalpų tuštėjančiose vietovėse.

„Mes negalime būti atsakingi už regioninę politiką, už tai, kad kažkuriame Lietuvos regione nebeliko pakankamai gyventojų, neliko verslo. Mes negalime užtikrinti gyventojų užimtumo“, – kalbėjo ji.

Teismų stambinimas taip pat turėtų spręsti korupcijos rizikas.

„Kuo mažesnis teismas, mažesnėje teritorijoje, kuo mažiau teisėjų, tuo mes mažiau galime užtikrinti atsitiktinį bylų paskirstymą, skaidrumą ir tuo didesnė rizika, kad kažkas galbūt ne kyšiu, bet bandys daryti teisėjui įtaką“, – kalbėjo ji.

Važiuoti bylos dalyviui ar teisėjui?

Apylinkių teisėjai reformos autoriams turi praktinių klausimų. Pavyzdžiui, kur ir kaip vyks teismo posėdžiai, jeigu atsisakius dalies patalpų, iš teisėjų bus tikimasi, kad jie atvažiuos iki proceso dalyvių?

Seimui teikiamose pataisose siūloma, kad tais atvejais, jeigu įgyvendinus reformą byla būtų paskirta teisėjui, dirbančiam toli nuo jos dalyvio, šis galėtų atvykti nagrinėti bylos į arčiau esančius teismo rūmus ar kitą vietą.

Rengėjai teigia, kad nors teisėjo vykimas nagrinėti bylą į kitą vietą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tai bus daroma gana retai, prieš tai išnaudojus alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, teismo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu. Anot Vyriausybės, bendras teismų reformos rezultatas leis sutaupyti lėšas.

Šį siūlymą kritikuoja Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis: jo manymu, taip bandoma nuraminti visuomenę, jog, esą, teismas išliks arti, tačiau neįvertinama, kiek laiko sugaiš teisėjai kelyje ir kad tai gali tik apsunkinti teismų darbą, o ne jį palengvinti.

„Autoriai, mano požiūriu, dirbtinai sukūrė tą problemą ir dabar bando spręsti, kelia susierzinimą visuomenėje ir nepasakyčiau, kad teismų bendruomenėje tai ramiai sutinkama, kai akcentuojama, kad nebus problemų – teisėjas nuvyks“, – BNS sakė A. Purvainis.

„Turime suprasti, kad teisėjas turės mažiau laiko, nes visą tą laiką, kurį užtruks kelionėje, jis nebegalės nei posėdžiauti, nei rašyti sprendimo nei tiesiog skaityti bylos“, – įspėjo teismo pirmininkas.

Autoriai, mano požiūriu, dirbtinai sukūrė tą problemą ir dabar bando spręsti, kelia susierzinimą visuomenėje ir nepasakyčiau, kad teismų bendruomenėje tai ramiai sutinkama.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog bylas, numatytas nagrinėti rašytine tvarka, kartais nusprendžiama perkelti į žodinį procesą ir svarstė, kaip nutiktų tuomet jeigu, pagal reformos rengėjų siūlymą, tokia byla būtų dalijama tarp visų Lietuvos teismų ir atsidurtų kitame šalies gale nei jos dalyviai.

Siūlo išvažiuojamuosius posėdžius

Reformos autoriai taip pat siūlo, kad atsisakant teismo pastato galima būtų rengti išvažiuojamuosius posėdžius, pavyzdžiui, savivaldybės suteiktoje patalpoje.

Čia pateikiamas Elektrėnų pavyzdys, kur taip posėdžiauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjai. Teismas yra sudaręs sutartį su savivaldybe dėl patalpų, išnaudojamos nuotolinių posėdžių galimybės.

Kai kuriais atvejais apjungus rūmus bus išlaikoma infrastruktūra, todėl bus atvejų, kai tų pačių apylinkės teismo rūmų teisėjams reikės vykti nagrinėti bylas iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas. Tokia situacija susidarys ir Kauno apylinkės teisme, kur siūloma sujungti Kauno ir Kaišiadorių rūmų bei Jonavos ir Kėdainių rūmų veiklos teritorijas, tačiau išlaikyti visą infrastruktūrą.

A. Purvainis pabrėžia, jog teisėjai jau ir dabar sunkiai išsitenka savo rūmuose, todėl jeigu į juos imtų vykti kiti teisėjai, jiems pritrūktų patalpų. Jis taip pat svarstė, kad tais atvejais, kai posėdžiai, pavyzdžiui, neįvyks, tai bus didžiulis laiko gaišimas.

„Teisėjui reikėtų važinėti jeigu ne kasdien, tai keletą dienų per savaitę. Pažiūrėkime, kiek laiko išmetame į orą ir dar sumokame už tai“, – kalbėjo teismo vadovas.

A. Purvainio vertinimu, tokių kelionių perspektyva gali dar labiau sumažinti teisėjo profesijos patrauklumą.

Jo įsitikinimu, gyventojams galimybė greičiau išspręsti savo rūpesčius teisme yra svarbesnė nei kelionės nepatogumas, todėl turėtų galioti esama tvarka, kad gyventojai vyksta į posėdžius ten, kur šie yra paskirti, o patirtos išlaidos jiems kompensuojamos, nes tai, be kita ko, yra ir ženkliai pigiau nei pirkti teismams automobilius ir kompensuoti teisėjams.

Ukmergės rūmai pokyčių nenori

Priekaištų reformai turi ir kiti teismai. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė Seimo komitetui teigė, jog šiam teismui priklausančių Ukmergės rūmų teisėjai yra nepatenkinti siūlymu prijungti jų rūmus prie Utenos apylinkės teismo.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu iki centrinių rūmų Vilniuje kelionė automagistrale Ukmergės teisėjams trunka pusvalandį. Tuo tarpu kelionė iki Utenos būtų trumpesnė kilometras, tačiau ilgesnė laiko sąnaudomis.

Teismo pirmininkės teigimu, teismo bendruomenė tikėjosi, jog bus sujungti Ukmergės ir Širvintų rūmai, tarp kurių ir šiuo metu yra skirstomos bylos, taip sudarant galimybę teisėjams specializuotis. Juos skiria 20 kilometrų.

J. Bagnodienė taip pat atkreipė dėmesį, jog abejotinas ir krūvio lyginimo argumentas, nes iš didžiausią krūvį turinčio Vilniaus regiono apylinkės teismo paėmus mažiausią krūvį turinčius jo rūmus ir prijungus juos prie gerokai mažesnį krūvį turinčio Utenos apylinkės teismo situacija ne tik nebus išspręsta, bet ir dar pablogės.

„Šioje vietoje toks žingsnis prieštarautų reformos tikslams“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto situaciją komentuodama teisingumo viceministrė teigė, jog tai, kaip greitai galima pasiekti centrinius rūmus, yra aktualu „ne žmogui, o teisėjui“.

Plungės bendruomenė žiūri neigiamai

Po reformos kaip juridinio vieneto turėtų nelikti Plungės apylinkės teismo: jo rūmai bus padalinti kitiems teismams. Ir nors reformos rengėjai tvirtina, jog pasikeis tik statusas, o teismas ir toliau liks Plungėje, vietos teisėjai pabrėžia, kad gyventojams prailgės kelionės iki apygardos teismų, jeigu bus pakeistas jų pavaldumas.

Komiteto klausymuose Plungės apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė teigė, jog nėra aišku, kodėl jų teismą nuspręsta prijungti prie Telšių apylinkės teismo, kai šie teismai yra tolygūs tiek pagal krūvį, tiek pagal veiklos teritoriją.

„Galvotume, kad nesant aiškumo dėl tolimesnės teismų reformos, nesant aiškumo dėl viso teismų tinklo, ar nėra tas siūlymas likviduoti mūsų teismą (...) vis tik skubotas. Kodėl pasirinktas būtent mūsų teismas, prijungtiant jį prie Telšių ir Klaipėdos – mes tokių argumentų ir pasigedome“, – kalbėjo teisėja.

Šio teismo teisėjai atkreipė dėmesį, jog pas juos etatų neužpildymo problemos nėra ir svarstė, kad prijungus prie kito teismo, situacija gali suprastėti.

Konservatorius Jurgis Razma Teisės ir teisėtvarkos komitete pateikė siūlymą jungti Telšių teismą prie Plungės, tačiau jam nebuvo pritarta.

Pasak teisingumo viceministrės, pačioje Plungėje pasikeis tik pavadinimas: visą infrastruktūrą rengiamasi išlaikyti.

„Plungės rūmai lieka ir šiuo atveju teisingumo vykdymas (...) Plungės regionui nepasikeičia“, – sakė ji.

Kalbėdama apie kitus rūmus, J. Greičienė atkreipė dėmesį, jog Palangos rūmai „tiek teritoriškai, tiek natūraliai“ daugiau ryšio turi būtent su Klaipėda.

Įgis galimybę specializuotis

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė BNS teigė neturinti jokių nuogąstavimų dėl reformos, nes ši turėtų padėti išspręsti specializacijos problemas – taip pat ir prijungiamuose Plungės apylinkės teismo rūmuose.

„Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmuose dirbantys teisėjai įgis galimybę specializuotis, nes šiuo metu minėtuose rūmuose teisėjų specializacijų nėra“, – teigė ji.

Po reformos bus sudaryta viena visų šio teismo rūmų teismingumo teritorija. Tai reiškia, jog bylos bus skirstomos tarp visų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų, nepriklausomai nuo to, kuriuose rūmuose jie dirba. Pirmininkės vertinimu, tai padės tolygiau paskirstyti darbo krūvį.

„Taip pat bus ženkliai tolygiau paskirstytas visiems teisme dirbantiems teisėjams darbo krūvis bei bylų sudėtingumas. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono rūmų teisėjai ne vieną kartą yra išsakę nuomonę, kad jų nagrinėjamos civilinės bylos – ginčai dėl žemės sklypų ribų, tarp nekilnojamojo turto bendrasavininkių ir pan. – yra sudėtingesnės, nei, tarkim, bylos dėl neatsiskaitymo už komunalines paslaugas, kurių daugiau yra gaunama Klaipėdos miesto rūmuose“, – nurodė K. Serdiukienė.

Pasak jos, atstumas tarp šio teismo rūmų nėra didelis, be to, žmonės iš regionų ir taip dažnai vyksta dirbti į Klaipėdą, ten yra daugiau advokatų kontorų, todėl situacija nepablogės.

Kauno apylinkės teismo vadovas teigė, kad taip pat norėtų vienos teismingumo teritorijos ir stebėjosi, kad Kauno apylinkės teisme, skirtingai nei Klaipėdos, jų po reformos numatyta palikti dvi.

Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika BNS taip pat teigė, jog rengiant reformą „buvo atsižvelgta į daugybę svarbių aplinkybių“, todėl tikisi, kad teismų reforma bus naudinga teismo darbuotojams ir teisėjams.

Pasak jo, bus daugiau galimybių suvienodinti darbo krūvį, sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, o žmonės neturėtų patirti nepatogumų.

„Pagrindo nerimauti šioje stadijoje neturime, visi šiuo metu Marijampolės apylinkės teismui priklausantys rūmai išliks, vienintelis ryškesnis pokytis – kad Jurbarko rūmai bus priskirti Tauragės apylinkės teismui, – teigė teismo vadovas. – Manau, kad reforma savalaikė, o išryškėjusius trūkumus visada galima pašalinti.“

Dideli rūmai su mažai darbuotojų

Teismų atstovai pabrėžia, jog nutolę rūmai su mažu darbuotojų skaičiumi kelia didelių problemų ir, neretai, brangiai kainuoja.

Pavyzdžiui, Telšių apylinkės teismo pirmininkė Daiva Maneikienė komiteto klausymuose teigė, jog svarstomuose uždaryti teismo Akmenės rūmuose nėra kam dirbti.

„Šiandien situacija Akmenės rūmuose yra tokia, kad iš ten turinčių dirbti trijų teisėjų dirba viena teisėja, kuri planuoja liepą teikti prašymą ir prašyti būti perkelta į Šiaulių apylinkės teismą, – kalbėjo ji. – Artimiausiu metu situacija gali susidaryti tokia, kad neliks nė vieno teisėjo.“

Ne ką mažesnė problema šiame teisme yra ir teisėjo komanda: nors yra skelbiami konkursai, norinčių dirbti neatsiranda, o posėdžiuose sekretoriai ir teisėjo padėjėjai dirba nuotoliniu būdu.

Alytaus apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė jau anksčiau BNS yra sakiusi, jog šio teismo rūmus Prienuose ir Lazdijuose, kuriuos rengiamasi uždaryti, laikyti dėl kelių žmonių laikyti yra „neracionalu ir neprotinga“, o šiuo metu tai – „didelė našta ant visų mūsų ir valstybės pečių“.

Lazdijų teismas taip pat susiduria su personalo problema.

Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė Virginija Breskienė taip pat sako, jog sujungus šio teismo Biržų ir Pasvalio rūmus, bus atsisakoma „neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros“.

„Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Pasvalio iki Biržų nedidelis, yra susisiekimas tarpmiestiniu transportu, todėl norintiems kreiptis į teismą žmonėms didelių problemų neturėtų kilti, – BNS komentavo pirmininkė. – Teismas nėra gydymo ar skubios pagalbos įstaiga, kurios paslaugų reiktų skubiai ir nedelsiant.“

Pasak jos, šiuo metu dvi Pasvalyje dirbančios teisėjos važinėja dirbti iš Panevėžio, po reformos jų darbo vietą būtų Biržų rūmuose.

„Ne vienerius metus Pasvalio ir Kupiškio rūmuose pilnai neužpildomi teisėjų etatai, teisėjų padėjėjų konkursai dažnai neįvyksta dėl pretendentų stokos“, – minėjo V. Breskienė.

Ji vylėsi, kad reforma nebus vykdoma skubotai, ir teigė labiausiai norinti, jog pertvarka išspręstų ir „nekonkurencingą teismo darbuotojų atlyginimo klausimą“.

Balandį Teisingumo ministerija pasiūlė nuo 2024 metų sausio 1 dienos perpus sumažinti teismų rūmų: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

Reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.

Jungs ir rūmus, ir veiklos teritorijas

Pagal Vyriausybės parengtą projektą, siūloma sujungti Alytaus, Lazdijų ir Prienų teismų rūmų veiklos teritorijas, atsisakyti pastato Lazdijuose, apjungti Druskininkų ir Varėnos teismus.

Planuojama sujungti Kauno ir Kaišiadorių apylinkių teismų veiklos teritorijas, Jonavos ir Kėdainių teismų rūmus, sujungti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono teismus. Plungės apylinkės teismą norima išvis panaikinti jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

„Po reformos Klaipėdos apylinkės teismas sudarytų vieną teismingumo teritoriją ir veiktų be teismo rūmų, tačiau būtų išlaikyta minėtų esamų teismo rūmų infrastruktūra Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose“, – teigiama projekte.

Anot jo, būtų sujungti Marijampolės apylinkės teismo Šakių ir Vilkaviškio rūmai, Jurbarko teismo veiklos teritorija priskirta Tauragės apylinkės teismui. Taip pat siūloma sujungti Kupiškio ir Rokiškio rūmus, Biržų ir Pasvalio apylinkių teismus, „atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros“.

Šiaulių apylinkės teisme siūloma sujungti Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rūmus, paliekant veikti pastaruosius ir išlaikant infrastruktūrą Joniškyje bei atsisakant infrastruktūros Pakruojyje. Taip pat siūloma sujungti Kelmės ir Raseinių teismų rūmus.

Pagal projektą būtų sujungti Tauragės, Šilalės bei Jurbarko teismų rūmai, Mažeikių ir Akmenės teismų rūmai, atsisakant infrastruktūros Akmenėje, Ignalinos ir Švenčionių, Visagino ir Zarasų, Molėtų ir Ukmergės teismų rūmai.

Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų siūloma prijungti Širvintų teismo rūmus.

Teismų rūmų pertvarką Ministrų kabinetas planuoja svarstyti kitą savaitę. Tam reikės ir Seimo pritarimo.

„Išvaduokite mus iš šito pastato“

Alytaus apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė sako, jog žinią, kad uždaromi dveji šio teismo padaliniai Prienuose ir Lazdijuose darbuotojai sutinka ramiai ir tam teismas nesipriešina.

Ji teigia, kad dėl kelių žmonių laikyti šiuos pastatus yra „neracionalu ir neprotinga“, o šiuo metu tai – „didelė našta ant visų mūsų ir valstybės pečių“.

Teismo pirmininkė pateikia pavyzdį, jog Lazdijų teismo rūmus su dviem teisėjais praėjusiais metais išlaikyti kainavo 29,3 tūkst. eurų, tuo metu Alytaus teismo rūmus su 13 teisėjų – 34,2 tūkst. eurų.

Lazdijų teismas taip pat susiduria su personalo problema.

„Netrukus čia liks dirbti vienas teisėjas, kita teisėja pereina į kitą teismą. Sekretorės važinėja iš Alytaus, Simno, nėra taip, kad iš pačių Lazdijų, o kas dirbo iš jų, jau išeina į užtarnautą poilsį“, – BNS sakė I. Kliučinskienė.

Jos teigimu, uždarius šiuos rūmus, dalis darbuotojų pereis į Alytaus rūmus, kiti svarsto anksčiau išeiti į pensiją.

„Nuo 2018 metų sprendžiame Lazdijų teismo problemą, visi tą supranta, visi sakome: išvaduokit mus iš šito didelio pastato“, – teigė Alytaus apylinkės teismo vadovė.

Tokį darbuotojų prašymą Teisėjų tarybos vizito metu girdėjusi patvirtina ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

„Dabar akivaizdu, kad lieka vienas teisėjas, 2,3 tūkst. kvadratų gal šiek tiek daugoka. Mes patys save darome tos situacijos įkaitais“, – per Teisėjų tarybos posėdį balandį sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja.

Per posėdį kalbėta ir apie Pasvalio teismo pastatą, stovintį ant fiziniam asmeniui priklausančios žemės. Panevėžio apylinkės teismo duomenimis, nuo 2018 metų už žemės nuomą savininkui mokama po 4,5 tūkst. eurų. Šiame teisme dirba dvi teisėjos.

Tarybos pirmininkė: norime, kad būtų geriau

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad reforma siekiama, jog teismų sistemoje visi jaustųsi gerai, o nieko nekeičiant situacija netaps geresnė.

„Pripažinkime, gyvenimas keičiasi, ir mes užėmę status quo poziciją ir sakydami: mes nieko nedarysime, duokite mums pinigų, sumažinkite darbo krūvį, ir ko dar norėtume – naujų pastatų, – taip galvojant nieko nebus. (...) Užimti poziciją ir nieko nedaryti negali būti nei teismo, nei Teisėjų tarybos pozicija. Mūsų pozicija nėra blogiau mūsų žmonėms, mūsų pozicija – kad teismams, teisėjams būtų geriau“, – per Teisėjų tarybos posėdį yra sakiusi S. Rudėnaitė.

Ji teigė, kad reforma taip pat norima suvienodinti apylinkių teisėjų darbo krūvius.

„Apylinkių teisėjai, turėdami vienodą darbo stažą, visi uždirba tuos pačius pinigus. Ar jie tikrai vienodai dirba už tuos pačius pinigus? Ne, jie dirba nevienodai, ar tai yra teisinga teismų sistemoje? Aš manau, ne“, – teigė S. Rudėnaitė.

Kaip skelbė Teisingumo ministerija, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų.

Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.

Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą optimizavimo procesas vyko aukščiau minėtų teisėjų 2018 metais.

Tada vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai iš viso su 48 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas.

KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

„Daug turbūt yra diskusijų viešojoje erdvėje apie tai, ką pasakė KT. Tai KT tiesiog nepasisakydamas dėl kriterijų turinio tinkamumo-netinkamumo tiesiog pasakė, kad netinkamas teisės aktas, kuriame tie kriterijai yra nustatyti, – posėdyje sakė premjerė I. Šimonytė. – Tiesą sakant, tas netinkamumas yra egzistuojantis 20 pastarųjų metų, jeigu ne daugiau – labai seniai, tačiau kadangi tik dabar klausimas buvo iškeltas KT, tai KT tik dabar į jį ir atsakė.“

„Siūlymo šito esmė yra perkelti tuos kriterijus, kurie galioja dabar, iš nutarimo į įstatymą, jau ten pasiliekant Vyriausybei teisę tik kažką detalizuoti“, – pridūrė ji.

Kaip teikime Vyriausybei nurodė ministerija, įstatymų projektais siekiama įgyvendinti minėtą KT nutarimą, „taip pat siekiant užtikrinti svarbų visuomenės ir valstybės interesą – kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema“.

Siūlymo šito esmė yra perkelti tuos kriterijus, kurie galioja dabar, iš nutarimo į įstatymą, jau ten pasiliekant Vyriausybei teisę tik kažką detalizuoti.

Seimo prašoma projektus svarstyti skubos tvarka, kad sprendimai būtų priimti iki sesijos pabaigos ir pakeitimai įsigaliotų iki kitų mokslo metų.

Pasak ministerijos, įstatymo projekto efektyvumo stebėseną vykdys Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra, kuri nuo liepos atliks valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą.

Projekte numatoma, jog švietimo, mokslo ir sporto ministras kiekvienais metais nustatys savivaldybėms, kurioms skiriamos specialios tikslinės dotacijos, tikslą ir tikslo vertinimo kriterijus.

Nacionalinė švietimo agentūra vertins, kokia dalis klasių mokyklose neviršija numatyto maksimalaus dydžio ir ar sudaromos reikiamos sąlygos specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams.

„Remiantis atliktu įvertinimu mokykloms (specialiosioms klasėms) švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu bus skiriamos mokyklos ūkio lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Netrukus po KT išaiškinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skirtas lėšas. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet paragino ją stabdyti, kol Seime nebus patvirtinti kriterijai mokyklų tinklui.

ŠMSM laikosi pozicijos, kad „visi teiginiai, jog šiandien galiojančios  nuostatos yra „antikonstitucinės“ ir negali būti taikomos“, prasilenkia su KT nutarimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių ir kriterijus atitinkančių mokyklų, kurias pasirinko savivaldybės, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.

Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.

Ministerija planuoja, kad kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka skatins savivaldybes jungti ar uždaryti mokyklas, kuriose vaikų nepakanka. Kai kurie politikai kritikuoja tokią tvarką, sakydami, kad taip bus sudarytos nelygios galimybės vaikams, o mokyklų negalima uždaryti remiantis kiekybiniais kriterijais.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Opozicijos atstovai argumentavo, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos.

Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

„Viešosios įstaigos „Dainava“ ir viešosios įstaigos „Pušynas“ teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti užtikrinamos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl (...) siūloma viešąją įstaigą „Dainava“ ir viešąją įstaigą „Pušynas“ reorganizuoti prijungiant šias įstaigas prie Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų“, – nurodo ministerija.

Jos duomenimis, šiuo metu reabilitacijos paslaugas vidaus reikalų sistemos pareigūnams be šių dviejų įstaigų teikia dar ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras.

2019–2022 metais Medicinos centre suteiktos reabilitacijos paslaugos 3 216 pacientų, iš jų – 3 044 pareigūnams, viešojoje įstaigoje „Dainava“ – 13 996 pacientams, iš jų – 1 223 pareigūnams, viešojoje įstaigoje „Pušynas“ – 9 323 pacientams, iš jų – 1 378 pareigūnams.

Pasak ministerijos, Medicinos centre pokyčiai neplanuojami, nes jo vykdomos funkcijos priskirtinos prie būdingų Vidaus reikalų ministerijai, taip pat Medicinos centras teikia specifines pareigūnams skirtas paslaugas, už kurias nemokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir kurių kiti paslaugų teikėjai suteikti negalėtų.

Ministerija apie planus atsisakyti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų „Dainavos“ ir „Pušyno“, pranešė 2021 metų pabaigoje.

Tuomet daugiausia klausimų kelta dėl sprendimo likviduoti „Pušyną“, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog tai gali būti naudinga vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bendrapartietei. Ministrė šias sąsajas neigė.

Tarsi pilkoji zona

Milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, greičiausiai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių resursų melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas užimančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC). Centro vadovė Laimutė Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji ir pažįstami.

Turbūt klaidinga tikėtis, kad savivalės būta tik KMPMC, nors tai savaime nemeta šešėlio nė ant vienos konkrečios profesinio rengimo įstaigos.

P. Čepas/Justinos Lasauskaitės, kautech.lt nuotr.

Įžvelgia bandymą maskuoti

„Kauno diena“ sulaukė ne vieno skundo dėl Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) vadovo Pauliaus Čepo veiklos ir planų paaukštinti jo pareigas, prisidengiant vykdoma reforma.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planuojamą reformą P.Čepo vadovaujamas KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras nuo rugsėjo bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir bus paskirtas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

P.Čepas yra buvęs dabartinės ŠMSM viceministrės Agnės Kudarauskienės kolega, kai abu dirbo L.Anužienės vadovaujamame centre. A.Kudarauskienė buvo L.Anužienės padėjėja. Dabar ji yra profesinio rengimo veiklą kuruojanti viceministrė.

Abejoja reformos tikslais

Profesinio rengimo centrų reformų motyvai, priežastys ir numatyti tikslai kelia abejonių ir parlamentarams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai (parlamentarai kalba ne apie konkrečias mokyklas, bet apie reformos kokybę verčiančias abejoti tendencijas – red. past.).

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimas nederintas su įstaigų bendruomenėmis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti siekiama vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę, vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene.

„Deja, ši ministerijos reforma iš esmės nuleidžiama iš viršaus, profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams ir visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

Iškalbingas pavyzdys

Seimo narių įtarimus, kad reforma naudojama norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina P.Čepo pavyzdys.

Nors KTPMC naudojami viešieji finansai skaičiuojami milijonais, perkama brangi mokymo įrangą, ŠMSM šio profesinio rengimo centro išsamų patikrinimą yra atlikusi tik 2016 m. Kažkodėl pasikliaujama tik vidiniu auditu arba ribotais vadinamaisiais išorės kokybės vadybos sistemos auditais.

Pasak „Kauno dienos“ šaltinio, išorinis finansinis auditas pastaraisiais metais, kaip spėjama, neatliekamas todėl, kad P.Čepas ministerijoje turi patikimą užnugarį – L.Anužienės vadovaujamame centre užmegztus kolegiškus ryšius su dabartine švietimo viceministre A.Kudarauskiene.

ŠMSM kategoriškai neigia, kad kolegiška pažintis ir buvęs bendradarbiavimas kaip nors gali turėti įtakos P.Čepo karjerai.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių. P.Čepas nuo 2012 m. nebedirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre“, – tikino ŠMSM ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Ministrė Jurgita Šiugždinienė apie reformą ir skundus dėl Kaune veikiančios įstaigos kalbėti nepanoro.

Nors ŠMSM ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Prieštaringi paaiškinimai

„Kauno diena“ pastebėjo, kad ŠMSM, regis, visiškai pasitiki asmeniškais P.Čepo patikinimais, užuot pati įsitikinusi situacijos autentiškumu ir atlikusi išsamų įstaigos auditą.

Tai, pavyzdžiui, atskleidžia P.Čepo tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės.

Įstaigos reputacija besirūpinantis vadovas turėtų naudotis įstaigos logotipu pažymėtu automobiliu (tai numato ir tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės). Tačiau redakcijos šaltinio duomenimis, P.Čepas važinėja nepažymėtu tarnybiniu automobiliu ir gali būti, kad ne tik tarnybiniais tikslais.

„Kauno diena“ dar prieš mėnesį automobilį, kuriuo naudojasi P.Čepas, nufotografavo stovintį šalia įeigos į mokymo centrą. Automobilis buvo be logotipo.

Paklaustas, kodėl nesilaiko taisyklių, P.Čepas tuomet su ironija dėstė: „Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas: mačiau, nepažymėtas… viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote, ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte...Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija.“

Dar po kurio laiko jis aiškino, kad automobilis galbūt buvo plaunamas, todėl neturėjo logotipo, dar pridūrė, kad tuo automobiliu naudojosi ne jis vienas ir pan.

Logotipai atsirado

„Kauno dienoje“ pasirodžius publikacijai, kurios dalis buvo skirta ir tarnybiniais logotipais nežymėtam įstaigos vadovo automobiliui, logotipai (pritvirtinti magnetukais) ant durelių atsirado.

Pasikeitimai: ant tarnybinio automobilio, kurio naudojimo aplinkybes direktorius aiškino labai prieštaringai, po publikacijos „Kauno dienoje“ atsirado magnetais pritvirtinami lipdukai su įstaigos logotipu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tokios prieštaringos aplinkybės dėl tarnybinio transporto naudojimo ŠMSM visiškai nesukėlė įtarimų, nes ji pasikliovė ministerijoje gerų pažįstamų turinčio P.Čepo žodiniais paaiškinimais.

„Vadovas paneigė straipsnyje išsakytus faktus, kad automobilis be lipdukų eksploatuojamas ar direktorius jį vairuoja“, – sakoma P.Čepo patikinimais paremtame ŠMSM paaiškinime.

Abejonės dėl dirbtuvių

P.Čepo pateiktais paaiškinimais ŠMSM rėmėsi atsakydama ir į kai kuriuos kitus, abejonių dėl veiklos skaidrumo keliančius „Kauno dienos“ klausimus.

Prieš kurį laiką „Kauno diena“ sulaukė skundo dėl dabar KTPMC esą klestinčios netvarkos ir ne studijoms, o verslui naudojamų dirbtuvių, į kurias investuoti ES milijonai.

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pabrėžiama, kad dar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Išskirtinumas: įstaigoje veikia brangūs praktinio mokymo centrai – kas juose šeimininkauja, oficialiai vengiama kalbėti.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia veždavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Prarado darbingumą

Komentuodama aplinkybes dėl dirbtuvių naudojimo, ŠMSM vėl pasikliovė P.Čepu. ŠMSM atsakyme dėstoma: „Po publikacijos kreipėmės į Paulių Čepą, prašydami patvirtinti ar paneigti paskelbtus faktus. Gavome tokią informaciją: mokykla dirbtuvių nuomos sutarties neturi su jokia UAB.“

Tokio paties turinio atsakymus redakcijai pateikė ir P.Čepas.

Sutapimas ar ne, bet po „Kauno dienos“ publikacijos P.Čepui buvo paskirtas nedarbingumas. Todėl jis neatsakė į papildomai jam pateiktus klausimus apie įtarimų keliančius kai kuriuos kitus veiklos epizodus.

Direktorius buvo informavęs, kad atsakys po liepos 18 d., kai baigsis nedarbingumo terminas. Bet nedarbingumo pažymėjimas jaunam ir energingam vyrui buvo pratęstas, tad komentarų nesulaukėme.

Dar kartą į jį kreipėmės liepos 25 d. ir vėl išgirdome besikartojančią naujieną – nedarbingumo pažymėjimas pratęstas. „Dar luktelėkime savaitėlę, ko gero, ir tada atsiųsiu (komentarą)“, – pasiūlė KTPMC vadovas.

Įtakingi užtarėjai

„Kauno diena“ rašė, kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų. Tai patvirtino ir kai kurie ŠMSM darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Situacija: J.Šiugždinienės vadovaujama ministerijos inicijuota pertvarka Kaune kelia vis daugiau neaiškumų. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Kai 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, ši įstaiga pasidarė vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotojas Albinas Antanas Anužis, bet ir V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas.

Biurokratiniai atsakymai iš ministerijos

Komentuodama apie planus skirti P.Čepą laikinuoju kuriamo centro vadovu, ŠMSM paaiškino: „Kauno atvejis, kai paskiriamas laikinas naujo juridinio vieneto direktorius, niekuo nesiskiria nuo analogiškų laikinų vadovų paskyrimo jungiant kitas profesines mokyklas. Laikinai paskirti direktoriai pareigas eis du mėnesius, vėliau juos pakeis viešus konkursus laimėję asmenys. Konkursuose galės dalyvauti visi reikalavimus atitiksiantys asmenys.“

Papildomai pasiteiravus, kodėl P.Čepo vadovaujamoje įstaigoje ŠMSM neatlieka finansinio audito, gavome skurdaus turinio komentarą: „Mokykloje kasmet yra atliekamas finansinių ataskaitų auditas, kurių ataskaitos yra viešinamos mokyklos puslapyje, taip pat kasmet atliekami vidaus kokybės vadybos ir išorės kokybės vadybos sistemos auditai. Visų profesinio mokymo įstaigų išorinis vertinimas atliekamas kasmet, vadovaujantis išorinio vertinimo rodikliais ir ribinių reikšmių pasiekimo rezultatais.“

„Dėkoju visiems kolegoms, socialiniams partneriams, visuomenės informavimo priemonėms už ilgametį bendravimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant užkrečiamųjų ligų prevenciją, šviečiant ir kuriant sveikesnę visuomenę ir jos gerovę.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) buvo pagrindinė specializuota institucija Lietuvoje vykdžiusi gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis ir skiepijimų aprėpčių stebėseną, profilaktiką bei visuomenės informavimą.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Per trylika veiklos metų (2009-2022) ULAC medikai parengė 119 metodinių rekomendacijų specialistams, įgyvendino per 30 nacionalinių ir tarptautinių projektų bei užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo dalykų apmokė per 10 tūkst. įvairių sričių specialistų iš visos Lietuvos.

ULAC medikai aktyviai bendradarbiavo su ECDC, PSO bei kitomis JT ar EK agentūromis. Visoms joms ir dideliam būriui partnerių ir kolegų įvairiose pasaulio šalyse esame dėkingi už nuoseklią ir reikšmingą paramą, bendradarbiavimą, suteiktas tarptautines galimybes tobulinant specialistų profesines kompetencijas, kurios leido tvariai prisidėti prie pamatinių visuomenės gebėjimų saugoti savo sveikatą“, – rašė S. Čaplinskas.

Jo teigimu, 2021 m. gruodžio 16 d. LR Seimo sprendimu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras likviduojamas (reorganizuojamas).

„Toks sprendimas priimtas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A. Matului pasiūlius iš LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nomenklatūros (24 str.) išbraukti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“, – viešame laiške dėstė profesorius.

Apie reorganizaciją

Priminsime, kad jau anksčiau SAM pranešė, jog prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

„Vykdant pokyčius, pirmiausia, peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų“, – šių metų kovą informavo SAM.

Sujungus įstaigas tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, pasak SAM, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

„Pažymėtina, kad daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC. Šiuolaikinei visuomenės sveikatai kompetencijų sutelkimas vienoje institucijoje yra didelis privalumas. Dauguma Europos Sąjungos šalių, tarp kurių – Vokietija, Suomija, Švedija ir kitos, jau gerokai seniau atsisakė smulkių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir įsteigė visuomenės sveikatos institutus ar panašias nacionalinio lygmens institucijas“, – buvo rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Patarėjas gudrauja?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad nuo rugsėjo Kauno technikos profesinio mokymo centras (KTPMC), Vilkijos žemės ūkio mokykla bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

„Kauno dienos“ šaltiniai patvirtina, kad naujojo centro laikinuoju vadovu numatyta skirti dabartinį KTPMC direktorių Paulių Čepą.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus, nurodė kreiptis į savo patarėją Dainorą Luką.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas, iki įvyks viešas konkursas užimti vadovo pareigas, bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas užims laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – tikino D.Lukas.

Tačiau viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizavimo veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Pasigedo skaidrumo

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai  Eugenijus Jovaiša,  Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,  Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai.

Kritikuoja: V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad reformos autoriai pamiršo, jog švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Seimo narės prof. V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė apie demokratiją ir tarimąsi jau seniai negalvoja, taip pat pamiršo, kad švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė.

„Deja, ši ministerijos reforma ir vėl iš esmės nuleidžiama iš viršaus,  profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams bei visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Planuojama, kad profesinės mokyklos Lietuvoje bus reorganizuotos iki rugsėjo 1 d. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos, po pertvarkos veiklą tęs 44.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

„Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigoms stiprinti yra numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių ES priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. eurų numatyta profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. eurų. 2,6 mln. eurų numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos“, – teigė ministrės patarėjas D.Lukas.

Ryšiai su viceministre

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Dvi iš jungiamų įstaigų – KTPMC ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras – yra panašaus dydžio įstaigos. Tiesa, pastaroji vertinama kur kas palankiau, nes čia daug dėmesio skiriama ir neįgaliųjų studijoms. Tačiau su bendruomene net nebuvo jokių diskusijų, kas turėtų vadovauti jungtiniam centrui.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir laikinai vadovauti naujai įstaigai.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, tuo aktyviai rūpinosi ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė. Anksčiau ji yra dirbusi skandalingai pagarsėjusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre direktorės padėjėja. Keistas sutapimas, bet P.Čepas taip pat dirbo šiame centre.

Ministerijos atstovams tai atrodo nereikšminga smulkmena. „Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybę žmonių“, – tikino D.Lukas.

Nors jis ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų, patvirtino ir kai kurie ministerijos darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Karjera prie „darbiečių“

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Tai, kad būdama valdžioje, Darbo partija rodė ypatingą interesą profesinėms mokykloms, patvirtina ir skandalas, susijęs su A.Pitrėnienės pirmtako Dainiaus Pavalkio patarėju Andriumi Stankevičiumi. Būdamas įtakingu ministro patarėju, jis tuo pat metu „mokėsi pjaustyti mėsą“ Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre ir nevengė rūpintis šios įstaigos interesais, todėl net buvo pramintas mėsininku. Kilus skandalui, A.Stankevičius pasitraukė iš patarėjo pareigų.

Įtakingi užtarėjai?

Susidaro įspūdis, kad P.Čepo karjera anksčiau aktyviai rūpinosi Darbo partijos atstovai, o dabar jį savo globon paėmė konservatoriai. Čia svarbi ir dar viena linija – skandalingai pagarsėjęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, būtent iš pastarojo P.Čepas šoktelėjo į Mechanikos mokyklos direktorius, o čia susipažino su buvusiu policininku, tuomečiu Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotoju Albinu Antanu Anužiu. Pastarasis bičiuliavosi su Palangos buvusiu policijos komisaru ir politiniu veikėju Edmundu Krasausku. Jo žmona Genoveita tuo metu pas „darbietę“ A.Pitrėnienę dirbo viceministre.

Tad nenuostabu, kad 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, o ši įstaiga – vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik A.A.Anužis, bet V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas. Įdarbinti ir buvę Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotojai.

Įdomus sutapimas: pas Darbo partijos atstovę A.Pitrėnienę dirbusi viceministrė G.Krasauskienė – buvusi Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotoja, o į valdžią atėjus konservatoriams, ŠMSM viceministre įdarbinta A.Kudarauskienė, taip pat dirbusi tame pačiame centre, kuriam vadovavo skandalingai pagarsėjusi Laimutė Anužienė.

Priminsime, kad 2017 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog A.Pitrėnienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kai, baigusi eiti ministrės pareigas, per kelis mėnesius įsidarbino Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Palangos skyriuje, dėl kurio, būdama ministre, priėmė palankių sprendimų.

Kažkiek prisimena

Seime tris kadencijas dirbusio, Seimo pirmininku, vicepirmininku buvusio, Seimo švietimo ir mokslo komiteto veikloje dalyvavusio V.Gedvilo paklausėme: ar gali būti atsitiktinumas, kad net trys artimi jo partijos bičiuliai dabar darbuojasi Kauno technikos profesinio mokymo centre (KTPMC)?

„Aš jau nesu partijoje ir nieko bendra su jais neturiu. Kai manęs į Seimą nebeišrinko, jie kažkaip nuėjo savo keliais ir įsidarbino“, – sakė V.Gedvilas.

Paklaustas apie KTPMC vadovą P.Čepą, iš pradžių tikino jo nepažįstantis.

„Anksčiau gyvenau netoli to centro, gerai pažinojau buvusį jo direktorių. P.Čepą kažkiek prisimenu. Esu matęs jį gal vieną, gal du kartus“, – vis dėlto užsiminė V.Gedvilas.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad 2016 m., baigdamas paskutinę savo darbo Seime kadenciją, pasirūpino jam talkinusiais politiniais bendražygiais – įdarbino juos KTPMC, V.Gedvilas patikino, kad to nebuvo.

„Šitą versiją galite atmesti. Jokio pokalbio, jokio prašymo nebuvo, tikrai nekalbėjau dėl jų“, – tvirtino buvęs aukšto rango politikas.

Paprašęs patikslinti, kokia yra planuojamos publikacijos tema, ir išgirdęs, kad viena potemių – pasiaiškinti, ar, naudojantis pertvarkymais, vadovų galimai neieškoma ne pagal profesines kompetencijas, bet pagal artimas pažintis, V.Gedvilas svarstė: „Kad ir kokią paimtumėte mokyklą, tų giminių, pažįstamų, artimų draugų rasite – visur pilna, kad ir kur pažiūrėtumėte.“

Jis tikino, kad faktas, jog P.Čepo vadovaujamoje mokymo įstaigoje vykdavo Darbo partijos renginiai, įdarbinti jo patarėjai, esą nerodo tos mokyklos ir Darbo partijos bendradarbiavimo.

„Žinote, kai rinkimai vyksta, lankaisi, važinėji į mokyklas, ir ne tik į tą mokyklą. Pervažiuoji visą Kauną… Gal ir ten darėme kokį susitikimą ar suėjimą… O kas ten vyko po manęs, nežinau…“ – atsiribojo V.Gedvilas.

Šeimininkauja verslas?

Prieš keletą savaičių „Kauno diena“ sulaukė skundo apie dabar KTPMC esą klestinčią netvarką ir ne studijoms, o verslui naudojamas dirbtuves, į kurias investuoti ES milijonai.

Vien į Taikos prospekte įsikūrusį Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų sektorinį praktinio mokymo centrą investuota 16 mln. litų (apie 4,6 mln. eurų).

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Dabar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Veikla: Variklinių transporto priemonių remonto sektorinis praktinio mokymo centras vadinamas neoficialiu servisu.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia varydavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Skundo autoriai „Kauno dienai“ nurodė, kad KTPMC direktorius P.Čepas nepamiršta pasirūpinti ir savo gerove. Į darbą ir iš jo jis važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu.

Tai, kad P.Čepo tarnybinis automobilis nepaženklintas, užfiksavo ir „Kauno dienos“ fotografė.

Važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu

„Kauno diena“ pabandė telefonu pakalbinti Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) direktorių dr. P.Čepą.

– Kaip paaiškintumėte, kad jūsų tarnybinis automobilis nepažymėtas centro logotipu?

– Nei privalau aiškintis, nei ketinu aš to daryti… Jei čia matau… į vienus vartus… Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas – mačiau, nepažymėtas… Viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte... Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija...

Užfiksuota: į darbą ir iš jo KTPMC direktorius važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jei turite klausimų, tai aš mielai į juos atsakysiu, tik paprašysiu juos pateikti raštu, kad čia nebūtų interpretacijų, pareiškimas, kad turite skundų… Nei jūs teismas, nei kažkokia kitokia teisėsaugos institucija…

Kiti klausimai P.Čepui buvo išsiųsti raštu.

– Ar tai sutapimas, ar kažkokios kitos priežastys, kad aplink jus susibūrė artimų V.Gedvilo kolegų būrelis? Gal jūsų įstaigoje yra ir kitų partijų lyderių padėjėjų, pavaduotojų ar jums svarbūs tik Darbo partijos atstovai?

– Kauno TPMC darbuotojai dirba darbo sutartyse numatytomis sąlygomis. Darbuotojai nediferencijuojami lyties, religijos, priklausymo politinėms partijoms ar kitais pagrindais. Kauno TPMC nerenka ir nekaupia informacijos apie buvusio Seimo nario, Seimo pirmininko V.Gedvilo artimus bičiulius ar kolegas.

– Kaip teigia informacijos šaltiniai, jūsų vadovaujamoje įstaigoje ne kartą vyko Darbo partijos renginiai (ar juos apmokėdavo?). Iš kur toks dėmesys Darbo partijai ir jos poreikiams?

– Kauno TPMC nuolat vyksta planiniai edukaciniai, kultūriniai renginiai, pilietinės akcijos ir iniciatyvos. Partijų politiniai renginiai Kauno TPMC nevykdomi.

– Šaltinių tvirtinimu, Variklių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre aptarnaujami ir privatūs automobiliai. Kokiu pagrindu? Ar tai suderinta (kaip?) su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM)?

– Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Paslaugų teikimo Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų ir Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniuose praktinio mokymo centruose tvarkos aprašu, paslaugų teikimo tvarka suderinta su Lietuvos Respublikos ŠMSM.

– Numatyta, kad būtent jūs planuojamas skirti laikinuoju naujos įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vadovu. Šaltinių duomenimis, jūsų kandidatūros pasirinkimą lėmė ir tai, kad buvote dabartinės ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės kolega, kai abu dirbote Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

– Laikinąjį naujos įstaigos vadovą skiria Lietuvos Respublikos ŠMSM. Sprendimo dėl laikinojo vadovo paskyrimo Kauno TPMC nėra gavęs.

Ją šiose pareigose pakeitė Eglė Kudzmanienė, kuri prieš tai ėjo Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausiosios patarėjos pareigas.

Komunikacijos departamentas Vyriausybėje suformuotas lapkričio viduryje. Į jį sujungti anksčiau minėti Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius ir Lietuvos įvaizdžio grupė, taip pat Atviros Vyriausybės skyrius.

Šiuo metu departamentą sudaro trys skyriai: Strateginės komunikacijos, Ryšių su visuomene ir žiniasklaida ir Atviros Vyriausybės skyriai.

Rokiruotė pareigose

Naujajam Komunikacijos departamentui vadovauja Viktorija Urbonavičiūtė. Ji pastaruosius trejus metus dirbo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES atstove spaudai.

Strateginės komunikacijos skyriui šiuo metu vadovauja Marius Gurskas, anksčiau ėjęs Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo pareigas, o Atviros Vyriausybės skyriaus vadovės pareigas ir toliau eina Gitana Vaškelienė.

Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, R. Surovec buvo pasiūlytos kitos, žemesnio lygio, pareigos, tačiau ji nusprendė išeiti iš darbo.

„R. Surovec po labai intensyvių, kupinų iššūkių dvejų su puse metų iš Vyriausybės kanceliarijos išėjo savo iniciatyva, – nurodoma BNS pateiktame komentare.  – Tačiau tikrai galime patvirtinti, kad jai buvo pasiūlytos Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus patarėjos pareigos.“

Pati R. Surovec, kurios paskutinė darbo diena Vyriausybėje buvo antradienį, BNS atsisakė komentuoti savo pasitraukimą.

Ne vienintelis skyrių palikęs žmogus

Vyriausybės kanceliarijos teigimu, organizaciniai pokyčiai ir darbuotojų kaita yra natūralus procesas ir viešojo sektoriaus, ir verslo organizacijose.

Vykdant reorganizaciją, iš Ryšių su visuomene skyriaus lapkričio viduryje atleista patarėja Virginija Vervečkaitė.

Vyriausybės kanceliarija nurodo, kad tai – natūralus procesas, kai organizacijoje vyksta pokyčiai: peržiūrima skyrių struktūra, darbuotojų pareigos bei atsakomybės.

V. Vervečkaitė dirbti Vyriausybėje pradėjo po to, kai 2018-ųjų pradžioje pasitraukė iš „valstiečių“ frakcijos atstovės spaudai pareigų.

Ji BNS teigė, jog pranešimą apie pareigybės naikinimą gavo rugsėjo pabaigoje ir jį pasirašė, o lapkričio 15-ąją, likus dviem dienoms iki įsigaliojant naujai struktūrai, jai oficialiai pranešta apie atleidimą dėl besidubliuojančių funkcijų. V. Vervečkaitė teigė nesulaukusi pasiūlymo užimti kitų pareigų.

Tuo metu Vyriausybės kanceliarija nurodo, kad artimiausiu ketina skelbti darbuotojų atranką į Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrių – bus ieškoma turinio redaktoriaus, pranešimus žiniasklaidai rašančio žmogaus.