Jame taip pat numatyta ir atsakomybės už tam tikras nusikalstamas veikas švelninimas. Pavyzdžiui, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti siūloma numatyti ne tik areštą, baudą ar laisvės atėmimą, bet ir viešuosius darbus, laisvės apribojimą.

Kaip nurodo Teisingumo ministerija, įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, siekiama šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyti piniginės baudos bausmės, nes „tokia piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų ir yra per švelni“.

Už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą siūloma pakelti apatinę laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki ketverių metų, už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui – viršutinę ribą pakelti iki trejų metų, už riaušes – viršutinė ribą pakelti nuo šešerių iki septynerių metų.

Taip pat Vyriausybė pritarė siūlymui griežtinti bausmes už atlikus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Pavyzdžiui už genocidą – pakelti apatinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki dešimties metų.

Tokios nuostatos nedera tarpusavyje ir nėra teisingos, tad turime užtikrinti proporcingas bausmes už karo nusikaltimus Lietuvoje.

„Jo sankcija (šiuo metu) numato laisvės atėmimą nuo 5-erių iki 20-ies metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Genocidas pripažįstamas vienu iš pavojingiausių nusikaltimų visame BK, tačiau lyginant jo sankciją su kvalifikuotu nužudymu, už kurio įvykdymą numatytas laisvės atėmimas nuo 8-nerių iki 20-ies metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, galima daryti išvadą, kad pastarasis nusikaltimas pripažįstamas pavojingesniu“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Tokios nuostatos nedera tarpusavyje ir nėra teisingos, tad turime užtikrinti proporcingas bausmes už karo nusikaltimus Lietuvoje“, – teigia ji.

Už prekyba žmonėmis siūloma pakelti apatinę laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki trejų metų, už įtraukimą į prostituciją – viršutinę riba nuo trejų iki penkerių metų

Vis tik ministerija už kai kuriuos nusikaltimus siūlo ir švelnesnes bausmes. Pavyzdžiui, už neatsargų gyvybės atėmimą viršutinę laisvės atėmimo ribą siūloma mažinti nuo aštuonerių iki septynerių metų. Už neatsargų sveikatos sutrikdymą prie galimų bausmių siūloma numatyti laisvės apribojimą.

Švelnesnių baudų alternatyvos numatomas ir už dokumentų ir antspaudų klastojimą, netikros el. priemonės gaminimą ar klastojimą.

Kodekso pakeitimus Teisingumo ministerija teigia inicijuojanti remdamasi Baudžiamojo kodekso normų sistemine analize, bausmių vykdymo sistemos statistika bei baudžiamosios teisės mokslininkų įžvalgomis.

Tai – trečias teikiamas BK pakeitimų paketas. 2023-ųjų balandį Seimas pritarė pirmajam pataisų paketui, o rugsėjį ėmėsi svarstyti antrojo pasiūlymų.

Ministerija tvirtina pakeitimais siekianti proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo.

„Žmogus su garsiakalbiu kursavo pirmyn atgal, mes žinom, kad, kai žmogus nori būti lyderis, paima garsiakalbį ir lipa ant scenos“, – riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui trečiadienį sakė O. Dankinas.

O. Dankinas pasakojo, kad jis iš pradžių gavo žinutę apie neramumus migrantų stovykloje Rūdninkuose, tačiau kai atvyko, neramumai jau buvo pasibaigę, tada išvyko į Vilniaus dalinį – buvo gauta žinutė apie aliarmo paskelbimą.

„Pajudėjom prie Seimo, buvo pranešta, kad ten vyksta neramumai, buvo didelė minia žmonių, negalėjom pravažiuoti, mūsų transportas įvažiavo į Seimo vidinį kiemelį, gavom komandą apsirengti antiriaušinius komplektus ir su savo pajėgom išsirikiavom ant kelio. Žmonės buvo nepatenkinti, šūkavo“, – teismui pasakojo liudytojas.

Žmogus su garsiakalbiu kursavo pirmyn atgal, mes žinom, kad, kai žmogus nori būti lyderis, paima garsiakalbį ir lipa ant scenos.

Jis sakė pats jėgos nenaudojęs, nes jėgos naudojimui nebuvo duota komanda.

„Komanda išlaisvinti aikštę nuo mitinguotojų buvo tik naktį, gal 1-2 valandą. Tada mūsų pajėgos pradėjo judėti į priekį, sulaikėm vieną asmenį, pristatėm pareigūnams, paskui buvo komanda išvykti į dislokacijos vietą“, – prisiminė liudytojas.

Pasak O. Dankino, minia šūkavo „fašistai“,  „Seimą lauk“, mėtė į pareigūnus akmenis.

„Tikrai pataikė, ir man pataikė, ir į šalmą pataikė. Mums nebuvo komandos reaguoti – stovėjom užsidengę skydus, nebuvo komandos reaguoti į mėtymą. Jie šūkavo, rėkavo, būdavo, kad spardydavo pareigūnų skydus, pareigūnai reikalavo pasitraukti, jie buvo perspėjami, kad, jei nesiliaus, panaudosim specialiąsias priemones“, – sakė liudytojas.

Pasak jo, pagrindinių provokatorių buvo ne mažiau aštuonių – jie daugiau rėkdavo, kažką bandė pasakyti.

Mitingo dalyvė: maniau, kad atvykusios orkos šaudys guminėmis kulkomis

Teismas kaip liudytoją apklausė ir prie Seimo vykusio mitingo dalyvę Rūtą Jonauskaitę. Jai įtarimai nebuvo pareikšti, nes moteris nesmurtavo prieš pareigūnus, o dar sudrausmino pažįstamą Editą Bernotaitę, kad ji elgtųsi tinkamai. Tuo metu E. Bernotaitė dėl savo veiksmų sulaukė kaltinimų ir yra teisiama riaušių prie Seimo byloje.

„Vyko mitingas, vykau išsakyti nuomonę prieš priverstinius skiepus, su tėčiu ir jo žmona, dar pažįstama (E. Bernotaitė – ELTA), vykau į gražų renginį, bent jau mano akimis. Prie pačio Seimo daug žmonių buvo, viskas buvo taikiai, gražu, buvo daug šeimų, daug jaunų žmonių, prieš išvažiuojant visa mūsų bendruomenė palei Seimą ėjo,“ – teismui pasakojo liudytoja R. Jonauskaitė.

ELTA primena, kad 2021 metų rugpjūčio 10-ąją dieną prie Seimo vyko mitingas, vėliau jis perraugo į riaušes.

„Vakarinį įvykį atsimenu – daug policijos priešiškai nusiteikusios, su Edita Bernotaite važiavom. Kai jau buvom išvykę, Edita gavo žinutę, kad visi žmonės pasilikę, tada ir mes nusprendėm vėl važiuoti – jei kiti nesiskirsto, grįžtam atgal. Stovėjo žmonių kompanija, tęsėsi mitingas. Paskui prasidėjo kaip ir policijos provokacija mums. Pradėjo stumdyti žmones, ašarinės dujos, tada ir iš mūsų pusės stumdymasis. Policija bandė patraukti prie Seimo susirinkusius žmones, jie klaupėsi. Mes tiesiog stebėjom, nėjom, kas klaupėsi, kas stumdėsi tarpusavyje, policija stūmė žmones, o žmonės bandė tvirtai stovėti ir neužleisti pozicijų“, – teismui teigė mitinge dalyvausi moteris.

Pasak liudytojos, būdama prie Seimo, jos pažįstama Edita metė vieną akmenį, tačiau į nieką nepataikė.

Pasak R. Jonauskaitės, ji tada klausė Editos, kodėl ji taip pasielgė ir sudrausmino, kad taip elgtis negalima, kitų susirinkusiųjų ji nepažinojo, todėl jų neramino. Pažįstama Edita skundėsi, kad į ją lyg buvo papurkšta dujų.

Per ikiteisminį tyrimą R. Jonauskaitė pasakojo, kad kažkas iš dalyvavusių asmenų uždegė dūminę petardą ir padavė mano tėčiui.

Liudytoja taip pat pasakojo teismui, kad per apklausą policijoje iš jos trumpam buvo paimtas telefonas.

„Pareigūnai tikrino susirašinėjimą su Edita, kokioms grupėms feisbuke priklausau. Iš pradžių apžiūrėjo mano akivaizdoje, paskui išsinešė į kitą kabinetą. Viena išsinešė mano telefoną, o kita kalbėjo su manimi“, – apklausą policijoje prisiminė R. Jonauskaitė.

R. Jonauskaitė taip pat sakė prisimenanti policijos šūksnius: „Vėtra”.

„Tada atvyko orkos – policijos padalinys, kuris kovoja su riaušėmis. Maniau, kad šaudys guminėmis kulkomis, kažkas įspėjo, kad juodai apsirengę pareigūnai gali šaudyti guminėmis kulkomis“ – sakė liudytoja.

Moteris buvo su šortais, bijojo, kad jos kojos gali būti sužalotos, todėl bėgo.

„Iš pareigūnų girdėjau tik apie „Vėtrą“, – sakė R. Jonauskaitė.

„Vėtra“ yra riaušių malšinimo planas. Šis planas skirtas itin pavojingų reiškinių suvaldymui.

Šio plano pareigūnai nebuvo įvedę, tai yra pripažinęs tuometis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas. Jis teigė, kad policija situaciją prie Seimo kontroliavo, riaušės neplito, „nebuvo daromi nuolatiniai pažeidimai“, „nebuvo nuolatinio pareigūnų, asmenų žalojimo“, pareigūnai buvo sužaloti tik per aktyvią fazę.

Kaltinimai pareikšti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Per posėdį trečiadienį teisėja Zina Vilnienė paskelbė, kad už neatvykimą į vasario 27-28 dienos posėdžius kaltinamieji Erika Andriukaitienė, Aretas Voslys, Sigita Repšytė ir Dominykas Ščeglovas nubausti baudomis po 300 eurų.

Tuo metu Igoris Subarovas, Almantas Bimba ir Vadimas Jalago nubausti baudomis po 500 eurų.

Be pateisinamos priežasties neatvykstantys kaltinamieji teismo baudžiami nuolat, kiekvieną posėdį kolegija paskelbia, kokias baudas skiria į posėdžius neatvykusiems kaltinamiesiems.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Ateinantį antradienį, sausio 16 dieną, šaukimai atvykti į teismą yra išsiųsti Sergejui Jovaišai ir Vytautui Kernagiui, per posėdį trečiadienį pranešė teisėjai.

Kaip skelbta, S. Jovaišai protestuotojai neleido išvykti iš Seimo, aptaškė jo automobilį dažais. Agresyviai nusiteikę mitingo dalyviai į konservatorių sviedė Lietuvos vėliavą.

Politikas žiniasklaidai yra pasakojęs, kad kažkas iš susirinkusiųjų griebė už automobilio veidrodėlio, barškėjo ir mašinos šonai. Paskui policija praskynė kelią ir S. Jovaiša išvažiavo.

V. Kernagis yra pasakojęs, kad judėjo link išėjimo iš Seimo ir priėjus jį, apsauga pasakė, kad yra duotas įsakymas neišleisti žmonių iš parlamento.

Vėliau išėjus iš Seimo ir pabandžius judėti, jo mašina buvo apsupta susirinkusiųjų. Parlamentaras sakė, kad jam buvo baisu, nes mašina buvo trankoma ir daužoma, apibraižyta.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Dėl šio incidento vyriausybė dviem mėnesiams uždraudė žiūrovams lankytis varžybose.

Gruodžio 7 dieną per tinklinio varžybas tarp „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ komandų, vykusias prie Atėnų stadiono, 31-erių vyrui į koją pataikė signalinė raketa. Šios komandos priklauso to paties pavadinimo futbolo klubams.

Gydytojai, bandydami išgelbėti vyro gyvybę, amputavo jam koją, tačiau jį gydanti Atėnų ligoninė vėliau pranešė, kad jis nuo patirtų sužalojimų mirė.

Dėl šio incidento sulaikytas 18-metis.

Vyriausybė nurodė, kad visos Graikijos superlygos futbolo varžybos privalo būti žaidžiamos už uždarų durų bent iki vasario 12 dienos.

Graikijos pareigūnai, siekdami kovoti su sirgalių smurtu, taip pat planuoja visuose stadionuose įrengti didelės raiškos kameras ir elektronines įėjimo sistemas, kad būtų galima patikrinti sirgalių tapatybę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio 17 d., penktadienį, nutarė, kad į kitą teismo posėdį, kuris vyks trečiadienį, turės būti atvesdinti šie kaltinamieji byloje: Arnoldas Adomaitis, Almantas Bimba, Aurelijus Duoblys, Vadimas Jalago, Dovydas Kubričenka, Antonas Matiukovas, Vidas Mickevičius, Vygantas Petkus, Edmundas Strukovskij.

Teismo duomenimis, šie kaltinamieji neatvyko į praėjusią savaitę vykusį teismo posėdyje byloje. Dėl kokių priežasčių neatvyko, teismo jie neinformavo. Todėl, anot teismo, laikytina, kad kaltinamieji į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

Dėl to nutarta minėtus kaltinamuosius į kitą teismo posėdį atvesdinti.

Teismas riaušių prie Seimo byloje posėdžius ignoruojantiems kaltinamiesiems atvesdinimus yra skyręs ir anksčiau.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnas, nukentėjusysis S. Siurkov teisme trečiadienį pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su savo kolegomis vyko prie Seimo rūmų, Antano Tumėno gatvėje, malšinti neramumų. Kaip pasakojo pareigūnas, atvykus į įvykio vietą, pastebėta, kad žmonės stovėjo prie vartų į Seimo kiemą ir nesitraukė. 

„Žmonės pradėjo elgtis agresyviai, neleido prieiti. (...) Mane prispaudė prie Seimo rūmų sienos. Man bandant ištrūkti, buvo sužalotas mano žastas. Kai ištrūkau, su kolegomis sulaikėme asmenį. (...) Kažkas iš minios mėtė akmenis, butelius. Man į galvą pataikė plastikinis butelis su vandeniu“, – dėstė S. Siurkov.

Pareigūnas teigė, kad buteliui pataikius jam į galvą, jam „aptemo akyse“. Nukentėjusysis sakė tuomet nedėvėjęs nei šalmo, nei kepurės.

Kaip nurodė bylą nagrinėjanti teisėja, ikiteisminio tyrimo metu S. Siurkov metu atpažino kaltinamąjį byloje Karolį Cieminį. Jį policininkas su kolegomis buvo sulaikęs.

„Jis kojomis spardė pareigūno skydą“, – apie kaltinamojo veiksmus pasakojo S. Siurkov.

Liudytojas teigė matęs, kad žmonės prie Seimo mėtė akmenis į policijos automobilius, vienas akmuo, anot jo, pataikė kolegei pareigūnei į galvą.

Pareigūnas teigė byloje pateikęs civilinį ieškinį, jis nori prisiteisti 1,5 tūkst. eurų. Kaip dėstė S. Siurkov, jį prispaudus prie parlamento sienos ir nubrozdinus žastą, buvo apgadinta tatuiruotė, kurios korekcijai jis išleido 200 eurų.

Man buvo apgadinta tatuiruotė ant žasto ir man reikėjo ją perdarinėti.

„Man buvo apgadinta tatuiruotė ant žasto ir man reikėjo ją perdarinėti“, – aiškino S. Siurkov.

Likusią sumą – 1,3 tūkst. eurų – pareigūnas nori prisiteisti kaip patirtą neturtinę žalą.

S. Siurkov, atsakinėdamas į kaltinamųjų advokatų klausimus, teigė, kad po sužalojimų, malšinant riaušes, jis kelias dienas praleido gydymo įstaigoje, kur jam buvo suteiktos sveikatinimosi paslaugos. Pareigūnas teigė, jog pats į Policijos departamentą dėl galimybės gauti išmoką nesikreipė.

A. Kandrotui-Celofanui apribota teisė užduoti klausimus

Vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, pastebėjo, kad S. Siurkov minėjo, jog gydymo įstaigoje po sužalojimų jam atliekami masažai.

„Ar masažai buvo su laiminga pabaiga?“, – klausė A. Kandrotas-Celofanas.

Po šio klausimo teismo salėje nuaidėjo juokas. Teisėja Z. Vilnienė perspėjo kaltinamąjį neužduoti nukentėjusiajam nekorektiškų klausimų. A. Kandrotas-Celofanas teigė norėjęs paklausti, ar masažai padėjo pareigūnui.

Teisėja Z. Vilnienė bandė raminti kaltinamąjį, tačiau jis piktinosi teisėjos pastabomis. Galiausiai teisėja paskelbė, kad A. Kandrotas-Celofanas savo klausimus turės užduoti per teisėją.

„Iš Jūsų atimama teisė užduoti klausimus“, – pareiškė teisėja Z. Vilnienė.

Ar masažai buvo su laiminga pabaiga?

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

„Spalio 30 dieną 14 val. Maskvos laiku atnaujintas lėktuvų atvykimas ir išvykimas iš Machačkalos Uitašo oro uosto“, – sakoma Rusijos federalinės oro transporto agentūros pranešime.

„Aš dujų ar specialiųjų priemonių nenaudojau, gal pora metrų buvom paėję. Iš dešinės pusės pamačiau dūmus – smūgis, sprogimas“, – tos nakties įvykius per posėdį trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme prisiminė VST darbuotoja Paulina Gelčytė.

„Po sprogimo pajaučiau iš dešinės pusės, iš nugaros, skausmą dešinės kojos apačioje, toks, kaip nudegintų“, – pasakojo nukentėjusioji. Jos teigimu, kadangi tuo metu jautė įtampą, stresą, buvo susikaupęs adrenalinas, į gydytojus kreipėsi tik vėliau jau po tarnybos grįžusi į Kauną, pastebėjo patinimą. Buvo diagnozuotas šlaunies nubrozdinimas, ištinimas, mėlynė. Nuo traumos liko randas.

Nukentėjusiajai darbovietė išmokėjo kompensaciją, jos dydžio ji teismui tiksliai negalėjo įvardinti.

„Pajutau ištinimą. Nuo šalmo atsimušė 2-3 akmenys ir į liemenę – alaus skardinė“, – sakė nukentėjusioji. Per ikiteisminį tyrimą ji sakė, kad akmenų buvo apie dešimt.

Po sprogimo pajaučiau iš dešinės pusės, iš nugaros, skausmą dešinės kojos apačioje, toks, kaip nudegintų.

VST darbuotojos P. Gelčytės teigimu, rugpjūčio 10-osios vakarą, apie 18 valandą 30 minučių, ji gavo trumpąją žinutę į telefoną ir atvyko į Kauno dalinį apsiginkluoti, pasiruošti.

„Ir tada išvykau į Seimą, gal apie 22 valandą atvykome į Seimą, vidiniame kiemelyje apsirengėme antiriaušinius komplektus. Vėliau, apie 23 valandą ar  22.30 val. išsirikiavome prieš žmonių minią ir laukėme tolesnių nurodymų“, – pasakojo riaušių malšinime dalyvausi VST darbuotoja.

Pasak jos, apie 1.30 val. buvo duotas nurodymas, kad reikia išskaidyti minią, nes jie nesiskirstė.

Moteris sakė, kad iki tol iš viešosios erdvės pažinojo Andrejų Lobovą ir Antaną Kandrotą, minioje matė A. Lobovą, jis daug kalbėjo.

„A. Lobovas kurstė per garsiakalbį“, – per ikiteisminį tyrimą sakė nukentėjusioji, teisme patvirtinusi anksčiau pasakytus žodžius.

Ankstesniame teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs VST pareigūnas Marekas Mickevičius pasakojo, kad 2021 metų rugpjūtį per neramumus prie Seimo į viešąją tvarką užtikrinančius pareigūnus skriejo akmenų kruša, nors pareigūnai susirinkusiųjų niekaip neprovokavo.

25 pareigūnai, daugiausia VST darbuotojai, yra pripažinti nukentėjusiais per riaušes.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

87 kaltinamųjų riaušėmis prie parlamento bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdį trečiadienį kaip nukentėjusįjį apklausė Karolį Ščitą, tuomet dirbusį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju.

„Iš nugaros pajutau skausmą – man pagaliu buvo stipriai suduota į nugaros sritį, aš nemačiau, nes iš nugaros. Minia mus bandė sužaloti, mes pabėgome, kad išvengtumėme sužalojimų“, – per posėdį sakė nukentėjęs policininkas.

Pasak jo, įvykio dieną uniformuoti policininkai apie 19 valandą 30 minučių buvo prie Seimo.

„Mūsų atvykimo metu minia šūkavo, dalis minios buvo neprognozuojama, neklausė mūsų prašymų nutraukti neteisėtą mitingą, buvo atsiųstos didesnės pajėgos“, – pasakojo K. Ščitas.

Jis sakė kartu su kolegomis pastebęs, kad vienas asmuo skatino kitus mėtyti akmenis, pats mėtė, šūkavo, ragino gadinti turtą.

Iš nugaros pajutau skausmą – man pagaliu buvo stipriai suduota į nugaros sritį, aš nemačiau, nes iš nugaros. Minia mus bandė sužaloti, mes pabėgome, kad išvengtumėme sužalojimų.

„Jis išsiskyrė stipriai iš minios dalyvių, jis dengė savo veidą marškinėlių rankovėmis, jis vengė sulaikymo, nevykdė reikalavimų“, – sakė pareigūnas.

K. Ščitas pasakojo, kad bėgdamas šis asmuo nugriuvo ant žemės. Kai K. Ščitas bandė jį surakinti atrankiais, iš nugaros pajuto skausmą – jam buvo stipriai suduota pagaliu. Kas jam sudavė, policininkas nematė. Jis liudijo sulaukęs ir spyrio į nugarą, tačiau taip pat nematęs, kas tai padarė.

Vyro, kurį policininkai bandė sulaikyti, ir kuris nukrito, o slėpdamasis ant galvos vilkėjo marškinėlius, tapatybės nustatyti nebuvo galimybės.

K. Ščitas sakė dėl sužalojimų galėjęs toliau tęsti tarnybą.

Pasak jo, prieš vykstant į tarnybą prie Seimo, įvyko instruktažas, per jį buvo informuota, kad minia nevykdo reikalavimų. Tuo jis įsitikino nuvykęs į vietą – minia nepaisė raginimų skirstytis, darėsi agresyvesnė.

„Po nevykdymo reikalavimų susirinkusieji buvo atstumti nuo Seimo, nevykdė nurodymų, vis agresyviau šūkavo, rėkavo, mėtė akmenis į pareigūnus, kol galiausia buvo pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba, ji padėjo išvaikyti minią“, – sakė policininkas.

Ankstesniame teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs VST pareigūnas Marekas Mickevičius pasakojo, kad 2021 metų rugpjūtį per neramumus prie Seimo į viešąją tvarką užtikrinančius pareigūnus skriejo akmenų kruša, nors pareigūnai susirinkusiųjų niekaip neprovokavo.

25 pareigūnai, daugiausia VST darbuotojai, yra pripažinti nukentėjusiais per riaušes.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.