Kaip teigiama Panevėžio apygardos teismo pranešime spaudai, baudžiamojoje byloje taip pat kaltais pripažinti ir R. Grigo sūnus Tautvydas Grigas, laikinai iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukti advokatai Milda Liatukaitė ir jos tėvas Bronislovas Liatukas.

Visiems kaltinamiesiems teismas korupcijos byloje skyrė pinigines baudas. Eksteisėjui R. Grigui skirta 40 tūkst. eurų bauda, kaltam dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pripažintam jo sūnui T. Grigui – 30 tūkst. eurų, advokatei M. Liatukaitei – 10 tūkst. eurų, advokatui B. Liatukui – 10 tūkst. eurų bauda.

Byloje buvo kaltinama dar viena advokatė, tačiau ji bylos nagrinėjimo metu mirė, todėl baudžiamasis procesas jai nutrauktas.

Kaip nurodoma teismo pranešime, M. Liatukaitei ir B. Liatukui atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė kaip bendrininkai.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad iš 2 tūkst. eurų kyšio sumos po 500 eurų pasidalino T. Grigas ir teismo proceso metu mirusi advokatė, o 1 tūkst. eurų buvo perduoti tuometiniam teisėjui R. Grigui. Todėl teismas nusprendė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, šie pinigai turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

Teismas nustatė, kad teisėjo R. Grigo papirkimą inicijavo Kaune dirbanti advokatė M. Liatukaitė kartu su savo tėvu, taip pat advokatu, B. Liatuku. Pastarasis, bylos duomenimis, pasinaudodamas pažintimis, žadėjo kyšį perduoti teisėjui R. Grigui. Nustatyta, advokatas B. Liatukas susitarė su kita Kauno advokate (ji teismo proceso metu mirė), kad ši kartu su teisėjo R. Grigo sūnumi, su kuriuo advokatės kontora turėjo bendradarbiavimo sutartį, perduos kyšį teisėjui. Nustatyta, kad kyšį teisėjas paėmė savo tuometinėje darbo vietoje – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. 

Bylos duomenimis, kyšis buvo duotas už tai, kad advokatės M. Liatukaitė ginamajam apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtų sutrumpintas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas nuo paskirtų 12 mėnesių iki 3 mėnesių, papildomai paskiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Ano teismo, kaltinamieji M. Liatukaitė ir B. Liatukas savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamieji R. Grigas ir T. Grigas kaltę neigė, tačiau pastarųjų paaiškinimai, kad pas juos rasti pinigai yra nesusiję su siekiu priimti advokatės M. Liatukaitės ginamajam palankų sprendimą administracinio nusižengimo byloje, prieštarauja byloje esantiems duomenims.

„Tai, kad M. Liatukaitė, B. Liatukas, T. Grigas ir R. Grigas padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų parodymai, M. Liatukaitės ir B. Liatuko paaiškinimai, kriminalinės žvalgybos metu atliktų veiksmų protokoluose, kratų, objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai“, – pažymėjo bylą nagrinėjęs teisėjas Donatas Jatužis.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas 2021 m. spalį, kaip pažeminęs teisėjo vardą.

Galingą Eurolygos savaitę užbaigę „Žalgirio“ krepšininkai 94:76 nepaliko vilčių Vitorijos „Baskonia“ ekipai.

Porą dienų anksčiau Kaune 81:96 krito ir Bolonijos „Virtus“ kariauna.

Šie du laimėjimai kauniečių nepakėlė turnyro lentelėje, bet vis tiek priartino prie 10-osios pozicijos reguliariajame čempionate.

Amerikietis Kevarriusas Hayesas pasiekė karjeros rezultatyvumo Eurolygoje rekordą, pataikęs beveik visus metimus ir surinkęs 17 taškų. Arnas Butkevičius ir Brady Manekas tinkamai pavadavo traumuotą Rolandą Šmitą, o žalgiriečiai beveik nepastebėjo „Baskonia“ gynybos pinklių.

13-oji pergalė Eurolygoje pakurstė žarijas jau, regis, gęstančiame įkrintamųjų varžybų lauže.

„Drauge su sirgaliais esame šio nusikaltimo bendrininkai“, – po pergalės prieš „Baskonia“ kvatojo Andrea Trinchieri.

„Kol yra bent menkiausių šansų, nesiruošiame kapituliuoti“, – treneriui antrino „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas.

Žalgiriečiams pritarė ir buvęs Kauno komandos vyriausiasis treneris Rimantas Grigas.

– Prieš nuostabiai susiklosčiusią savaitę kauniečiai nusileido įveikiamiems varžovams – Miuncheno „Bayern“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Dabar du įtikinami laimėjimai prieš gerokai aukščiau besirikiuojančias komandas. Kodėl „Žalgiris“ taip banguoja? – paklausėme R. Grigo.

– Bangavimų buvo ir vadovaujant Kaziui Maksvyčiui. Po prastesnių savaičių būdavo geresnė serija. Būtent toks nestabilumas žalgiriečiams neleido pakilti aukščiau turnyro lentelėje. Prieš pastaruosius laimėjimus Lietuvos rinktinės kandidatus galėjo kiek išmušti iš vėžių rinktinių pertrauka, kur buvo pralaimėjimas Estijos rinktinei. Ta pauzė jiems nepadėjo. Tačiau šią savaitę vėl atsirado ta ugnis, įsižiebusi, kai dar ir treneris moka juos nuteikti. Su „Baskonia“ tai matėme: gynyboje agresyvus kamuolio atakavimas, spaudimas. Baskai yra perimetro komanda, puolimą grindžianti tolimais metimais. Jei juos aktyviai atakuoji prie tritaškio linijos, jie išsimuša iš vėžių. Ne veltui iki ilgosios pertraukos svečiai pataikė gal tik kartą (per visą mačą tikslą pasiekė vos 4 tritaškiai iš 22 – aut. past.).

Gudruoliai: saviškius iš „Baskonia“ ekipos palaikę Estijos sirgaliai vilkėjo „Žalgirio“ marškinėlius. / „Instagram“ nuotr.

– Šią savaitę „Žalgirio“ vadžias aikštėje perėmė K. Hayesas, per du susitikimus rinkęs vidutiniškai po 23 naudingumo balus. Kaip paaiškinti vidurio puolėjo, dar neseniai kritikuoto už akivaizdžiai suprastėjusį žaidimą, renesansą?

– K. Hayesas dažnai gerai nesužaidžia, kai žiba Laurynas Birutis. Abu „Žalgirio“ vidurio puolėjai skirtingi pagal savo žaidimo charakteristiką, ir tai yra pranašumas. Pavyzdžiui, L. Birutis gerai kontroliuoja baudos aikštelę, o „Baskonia“ aktyvesnė toliau nuo krepšio. Laurynas negali keistis visais dengiamaisiais, o K. Hayesas yra vikresnis, gali spėti su mažesniu oponentu. Šios amerikiečio savybės praverčia komandai ginantis.

– „Baskonia“ puolėjas Tadas Sedekerskis Kaune žaidė naudingai, bet aikštę paliko vos su dviem taškeliais. Iš Lietuvos rinktinės kandidato, kurio paslaugų šią vasarą tikriausiai reikės ir kovoje dėl olimpinio kelialapio, norėtųsi daugiau...

– Tadas yra žalgiriečio A. Butkevičiaus atitikmuo Vitorijos komandoje. Jis niekada nebuvo taškų rinkėjas. Jis gali daryti ir tą darbą, ir būna rungtynių, kai iššauna, bet jo užduotys kitokios. Esu Tadą treniravęs jaunimo rinktinėse ir žinau, koks naudingas jis gali būti. Ne veltui „Baskonia“ jam pasiūlė ilgalaikę sutartį. Lietuvis daro daug juodo, nematomo darbo. Tie surinkti 12 naudingumo balų Kaune, nors pelnė vos du taškus, tai įrodo. Toks kokybiškas juodadarbis reikalingas kiekvienai Eurolygos komandai. Taškų medžiotojų „Baskonia“ gretose ir taip pakanka. Jei dar ir lietuvis norėtų turėti kuo geresnę rezultatyvumo statistiką, jiems nebeužtektų vieno kamuolio – visi norėtų mesti į krepšį. Tačiau kažkam reikia ir gintis, kovoti dėl kamuolio.

Turėdamas bent šiaudą kabintis į įkrintamąsias varžybas, eini kautis iš visų jėgų.

– Kokių įžvelgiate „Žalgirio“ žaidimo pokyčių, palyginti su sezono pirma dalimi, kai prie vairo stovėjo K. Maksvytis?

– Atsirado agresyvesnė gynyba. Kai kurie žaidėjai yra geriau panaudojami. Pavyzdžiui, B. Manekas, neseniai pratęsęs sutartį su kauniečiais. Kazio schemose jis buvo tik metikas, turėjęs labai ribotą vaidmenį. Jei amerikiečiui kurią dieną nekrisdavo, naudos iš jo nebebūdavo. A. Trinchieri jį panaudoja įvairiau. B. Manekas dažniau leidžiasi „ant ūselio“, kaip ir dera universaliam puolėjui, gali įveikti savo oponentą po krepšiu arba pritraukti prie savęs gynėjus ir atlikti perdavimą laisvam komandos draugui. Niekur nedingo ir jo snaiperio savybės.

– Lietuvos čempionams lieka trejos rungtynės, iš kurių dvejos – savo tvirtovėje. Ar galime laukti stebuklo?

– Su Milano „Emporio Armani“ ir Madrido „Real“ žaisime „Žalgirio“ arenoje, kur bus nuostabus palaikymas. Mūsų publika neprilygstama, skanduotės ir plojimai gali prikelti net didžiausią tinginį (šypsosi). Žalgiriečiai čia negali žaisti blogai. Jiems – psichologinis pakilimas, o varžovams atmosfera nemaloni. Jei mūsiškiai išlaikys agresyvumą ir kokybę, reguliariojo sezono atomazga bus įdomi. Vis dėlto užduotis nelengva. Vienintelis „Emporio Armani“ yra lygiavertis varžovas. Ypač sunku bus Monake. Paskutinis mačas su „Real“ taip pat sudėtingas, nors Madrido klubas jau užsitikrino pirmą vietą, bet tai nereiškia, kad žalgiriečiai negali ispanų įveikti. Todėl nuoširdžiai tikiu, kad kova dėl įkrintamųjų varžybų „Žalgiriui“ dar nebaigta.

Statistika

„Žalgiris“–„Baskonia“ 94:76 (25:17, 23:17, 23:23, 23:19).

Kaunas, „Žalgirio“ arena, 14 787 žiūrovai.

„Žalgiris“: K. Evansas 20 taškų (6/6 baudų metimų, 4 rezultatyvūs perdavimai), K. Hayesas 17 (8/10 dvitaškių, 7 atkovoti kamuoliai), E. Ulanovas 11 (7 atkovoti kamuoliai), A. Butkevičius 10 (5 atkovoti kamuoliai), L. Birutis 8 (6 atkovoti kamuoliai), L. Lekavičius ir B. Manekas (3 klaidos) po 7, E. Sumneris ir T. Dimša po 5, D. Giedraitis 4 (3 perimti kamuoliai), N. Montvila ir D. Lavrinovičius po 0.

„Baskonia“: C. Milleris-McIntyre’as 16 taškų (7 rezultatyvūs perdavimai, 6 klaidos), M. Howardas 14 (2/9 tritaškių), V. Marinkovičius ir Ch. Moneke (6 atkovoti kamuoliai) po 12, M. Costello 11 (0/4 tritaškių, 6 atkovoti kamuoliai), M. Kotsaras 7, T. Sedekerskis ir D. Diezas po 2, Ch. Chiozza, N. Rogkavopoulosas ir J. Theodore’as po 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 26/49 (53 proc.) ir 26/41 (63 proc.), tritaškių – 9/23 (39) ir 4/22 (18), baudų metimų – 15/16 (94) ir 12/18 (67). Atkovota kamuolių – 38 ir 31, perimta – 10 ir 3. Rezultatyvūs perdavimai – 17 ir 15. Klaidos – 10 ir 13.

„Naujas etapas, naujas iššūkis. Kai sužinojome savo varžovus grupėje, buvo džiaugsmingiau, nes du varžovai grupėje yra įveikiami. Su belgėmis, nors jos ir Europos čempionės, irgi galime kautis. Viskas mūsų rankose. Nuo mūsų atsidavimo, nuo mūsų kovingumo priklausys, ką pasieksime“, – apie prasidedantį atrankos varžybų ciklą kalbėjo moterų rinktinės vyr. treneris Rimantas Grigas.

Lietuvos rinktinės krepšininkės į treniruočių stovyklą rinksis nuo lapkričio 5 dienos, o kviečiamų žaidėjų sąrašą trenerių štabas skelbs kitą savaitę. Tiesa, jau dabar yra žinoma, kad moterų rinktinės sudėtyje bus žymių nuostolių.

Savaitės pradžioje Lietuvos moterų rinktinės vyr. trenerį pasiekė liūdnos žinios iš moterų Eurolygoje ir Europos taurės varžybose rungtyniaujančių krepšininkių. Į pirmojo lango rungtynes dėl sveikatos problemų neatvyks Justė Jocytė, Monika Grigalauskytė ir Kamilė Nacickaitė.

Kalbėdamas apie neatvyksiančias krepšininkes, R. Grigas pripažino, jog trijų aukščiausios klasės žaidėjų netektis yra didžiulis smūgis. „Kamilė yra viso puolimo sraigtelis, kuris visą komandą judina. Snaiperė, žaidžianti labai aukštam lygy, su geromis kovotojos savybėmis, kuri visą laiką kaunasi, visą laiką atiduoda save aikštelėje, – kalbėjo R. Grigas. – Monikos praradimas – tai žaidėja, kuri labai gerai skaito gynybą, viena iš geriausių Lietuvoje besiginančių žaidėjų. Jos, kaip gynybos ramsčio, labai trūks. Galvojau šių dviejų žaidėjų netektį kompensuos, Justė, kuri yra lyderė, gali susikurti progų ir sau, ir komandos draugėms. Tačiau paaiškėjo, kad nebus ir jos.“

Į pasiruošimo stovyklą pažadėjo atvykti Laura Svarytė-Miškinienė, paskutinį kartą moterų rinktinei atstovavusi 2020 m. Rinktinėje taip pat žais vasario mėnesį patirtą traumą jau išsigydžiusi Laura Juškaitė.

„Mūsų kelias bus sunkesnis, negu galvojome, bet dabar bus kitos žaidėjos, jaunos, perspektyvios, kurios veržiasi į aikštelę, kovoja, – optimizmo nepraranda Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris. – Tas kelias bus sunkesnis, bet mes savo tikslo turime siekti ir jo sieksim, ir mūsų tikslai nemažėja.“

Lietuvos ir Azerbaidžano rinktinių dvikova vyks lapkričio 9 d. Vilniaus „Jeep“ arenoje, rungtynių pradžia – 19:30 val., o įėjimas žiūrovams – nemokamas.

„Palaikymas yra labai svarbus. Palaikymas – tai antri sparnai, šeštas žaidėjas aikštelėje. Mūsų publika moka sirgti, moka užvesti komandas. Kai yra žiūrovai, tada tu negali blogai žaisti“, – sirgalius ateiti ir palaikyti moterų rinktinės kvietė Rimantas Grigas.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, buvo pateikta kaltinamosios nedalyvavimą pateisinanti medicininė pažyma.

Buvęs Kauno teisėjas R. Grigas kaltinamas dėl kyšio paėmimo, kiti keturi asmenys, kurie rūpinosi, kad kyšis būtų perduotas teisėjui, kaltinami dėl prekybos poveikiu ir papirkimo.

Kaip skelbia teismas, posėdžiai šioje byloje nevyksta jau daugiau kaip metus, byla nepradėta nagrinėti iš esmės dėl vienos iš kaltinamųjų ligos. Kadangi pirmadienį posėdyje nedalyvavo nei ši kaltinamoji, nei jos gynėjas, teismas negalėjo spręsti ir klausimo dėl bylos išskyrimo.

Pasak teismo, šios kaltinamosios nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su kitų trijų kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis. Todėl prieš priimdamas sprendimą, kaip turėtų nagrinėti šią bylą, teismas nusprendė paskirti minimai kaltinamajai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą, kuris dalyvautų suplanuotame posėdyje rudenį ir atstovautų savo ginamajai.

„Teisėjų kolegija taip pat nutarė kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gydoma kaltinamoji, kad išsiaiškintų gydymo planą ir numatomą trukmę. Gavęs reikalingus duomenis, teismas kitame posėdyje spręs, ar įmanoma bylą nagrinėti kaltinamajai nedalyvaujant“, – informavo teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Donatas Jatužis. 

Byla į Panevėžį atkeliavo Kauno apygardos teismo prašymu – šis teismas informavo, kad taip siekiama išvengti abejonių teismo nešališkumu. Tiek R. Grigas, tiek advokatu dirbęs kitas kaltinamasis Bronislavas Liatukas buvo ilgamečiai baudžiamąsias bylas nagrinėję Kauno apylinkės teismo teisėjai.

Įvertinta ir tai, kad jiems dirbant teisme, šiuos kaltinamuosius siejo „kolegiški ryšiai“ su apygardos teismo teisėjais, nemaža dalis jų yra drauge dirbę.

Bylos duomenimis, R. Grigo papirkimą inicijavo advokatė Matilda Liatukaitė ir jos tėvas, buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo teisėjas, paskui advokatu tapęs B. Liatukas.

Pasak teisėsaugos, advokatas susitarė su Kaune dirbančia advokate Valda Grigonyte, kad neteisėtą atlygį teisėjui perduos ji kartu su kontoros darbuotoju, teisėjo giminaičiu Tautvydu Grigu.

Prokuratūros duomenimis, teisėjas už draudimo vairuoti automobilį laikotarpio sutrumpinimą administracinėje byloje gavo tūkstančio eurų kyšį, antra tiek gavo tarpininkai.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas 2021 metų spalio 11 dieną, kaip pažeminęs teisėjo vardą.

Eksteisėjas bylinėjosi dėl atleidimo iš darbo, prašė panaikinti prezidento dekretą dėl jo atleidimo, bet pernai teismas ieškinį atmetė.

B. Liatukas, M. Liatukaitė ir V. Grigonytė yra laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašų.

Prokurorų duomenimis, buvęs teisėjas paėmė ne mažesnį nei 2 tūkst. eurų kyšį savo tuometinėje darbo vietoje – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Manoma, kad kyšis buvo duotas už tai, kad advokatės M. Liatukaitės ginamajam apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtų sutrumpintas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas nuo paskirtų 12 mėnesių iki 3 mėnesių, papildomai paskiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kitas teismo posėdis suplanuotas spalio 18 dieną.

Bylą dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje teismas gavo 2022 metų kovą, tačiau ji iki šiol taip ir nepradėta nagrinėti – neapklaustas nė vienas liudytojas, savo pozicijos neišsakė kaltinamieji.

„Pirmas posėdis buvo paskirtas dar pernai birželio 6 dieną, tačiau teismas taip ir nepradėjo jos nagrinėti, nes posėdžiai neįvykdavo arba dėl vienos iš kaltinamųjų ligos, arba dėl advokatų užimtumo kituose teismuose“, – rašoma teismo atstovės Jolitos Gudelienės atsakyme BNS.

Teismui buvo pateiktos medikų pažymos, patvirtinančios apie ligą.

Buvęs Kauno teisėjas R. Grigas kaltinamas kyšio paėmimu, kiti keturi teisininkai kaltinami prekyba poveikiu ir papirkimu, nes, bylos duomenimis, galimai rūpinosi, kad kyšis būtų perduotas teisėjui.

Pirmadienį planuojamas bylos posėdis, manoma, kad jis įvyks. Bylą nagrinės trijų teisėjų – iš Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės – kolegija.

Byla į Panevėžį atkeliavo Kauno apygardos teismo prašymu – šis teismas informavo, kad taip siekiama išvengti abejonių teismo nešališkumu. Tiek R. Grigas, tiek advokatu dirbęs kitas kaltinamasis Bronislavas Liatukas buvo ilgamečiai baudžiamąsias bylas nagrinėję Kauno apylinkės teismo teisėjai.

Įvertinta ir tai, kad jiems dirbant teisme, šiuos kaltinamuosius siejo „kolegiški ryšiai“ su apygardos teismo teisėjais, nemaža dalis jų yra drauge dirbę.

Bylos duomenimis, R. Grigo papirkimą inicijavo advokatė Matilda Liatukaitė ir jos tėvas, buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo teisėjas, paskui advokatu tapęs B. Liatukas.

Pasak teisėsaugos, advokatas susitarė su Kaune dirbančia advokate Valda Grigonyte, kad neteisėtą atlygį teisėjui perduos ji kartu su kontoros darbuotoju, teisėjo giminaičiu Tautvydu Grigu.

Prokuratūros duomenimis, teisėjas už draudimo vairuoti automobilį laikotarpio sutrumpinimą administracinėje byloje gavo tūkstančio eurų kyšį, antra tiek gavo tarpininkai.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas pernai spalio 11 dieną, kaip pažeminęs teisėjo vardą.

Eksteisėjas bylinėjosi dėl atleidimo iš darbo, prašė panaikinti prezidento dekretą dėl jo atleidimo, bet pernai teismas ieškinį atmetė.

B. Liatukas, M. Liatukaitė ir V. Grigonytė yra laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašų.

„Koks skirtumas, ar pralaimėsi 30, 40 taškų, ar dviem. Tai vis tiek yra pralaimėjimas“, – pareiškė Kazys Maksvytis.

„Žalgirio“ ekipos strategas liko nusivylęs auklėtinių pasirodymu antrajame „Betsafe-LKL“ finalo serijos mače Vilniuje. Kauniečiai, per pirmąsias rungtynes namuose nepalikę šansų varžovams 108:93, išvykoje nusileido triuškinamai 71:94.

Mūšis sostinėje vyko pagal šeimininkų scenarijų. Kauniečiai ne tik nė karto nepirmavo, bet ir vienu metu atsiliko nepadoriu skirtumu – 60:89.

„Buvo keista, kad taip anksti nuleidome rankas, buvome bloga komanda“, – gūžčiojo pečiais K. Maksvytis.

„Iš tiesų yra didelis skirtumas, kaip pralaimėti, – beviltiškai ar atkaklioje kovoje nusileisti keliais taškeliais“, – pabrėžė Rimantas Grigas. Buvęs „Žalgirio“ vyriausiasis treneris išsakė nuomonę dėl karščiausių LKL batalijų ir jų tolesnės eigos.

R. Grigas.  Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Kas lėmė tokį galingą atsakomąjį „Ryto“ smūgį? – paklausėme R. Grigo.

– Vilniečiai parodė charakterį. Jie labiau norėjo pergalės. Galbūt po lengvų pirmųjų rungtynių kai kurie žalgiriečiai pamanė, kad ir Vilniuje nebus problemų. Realybė parodė, kad žaisdamas ne 100 proc. „Ryto“ neįveiksi. Atvirkščiai, gali pralaimėti triuškinamai, kaip ir nutiko antrajame mače.

R. Grigas: G. Žibėnas puikiai supranta, kad finalo serija – ne vienos rungtynės, o ilgas maratonas.

 

– Kad vilniečiai laimėjo namuose, lyg ir neturėtų labai stebinti. Tačiau „Žalgiris“ turi kur kas geresnę žaidėjų sudėtį. Iš jūsų patirties, kaip nutinka, kad daug geresnė komanda beviltiškai pralaimi prastesnei?

– Jei esi geras, tai turi įrodinėti kiekvieną dieną. Silpnesniam nieko įrodinėti nereikia, jo neslegia tokia atsakomybė. Tačiau jeigu pralaimi taip, kaip žalgiriečiams nutiko Vilniuje, ko gero, nesi labai geresnis nei varžovai. Juo labiau kad ir reguliarųjį sezoną „Rytas“ laimėjo dvejas iš trijų tarpusavio akistatų.

– „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas po pirmosios akistatos pareiškė, kad psichologiškai jo komanda finalo serijos dar nepradėjo. Gal tai buvo stratego gudrybė siekiant supykdyti ar motyvuoti savo auklėtinius?

– Nesupratau trenerio minties. Įžvelgiau kažkokį sarkazmą. G. Žibėnas puikiai supranta, kad finalo serija – ne vienos rungtynės, o ilgas maratonas. Tai jis įrodė savo arenoje.

Lyderis: Vilniuje kauniečius bandė tempti I. Tayloras, bet jo vieno pastangų neužteko. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Vilniuje į „Jeep“ areną šeštadienį tilpo vos 2,5 tūkst. žiūrovų. Šiandien serija grįžta į Kauną, kur bus gal 10 tūkst. sirgalių. Kiek svarbus namų sienų faktorius?

– Tai svarbu tiek „Žalgiriui“, tiek „Rytui“. Kauniečiai pripratę prie didesnių erdvių, o vilniečiams palankiau kautis mažoje salėje, kur sirgaliai rėkauja, mosikuoja visai šalia aikštės. Panašiai, kaip kažkada būdavo Sporto halėje. Jos atmosfera būdavo labai nemaloni mūsų varžovams. Be to, Vilniaus „Siemens“ areną užpildydavo pusė „Žalgirio“ aistruolių iš įvairių miestų. Mažoje „Jeep“ salėje jie tiesiog netelpa, todėl tokia arena yra lojalesnė „Rytui“.

– Kokį prognozuotumėte trečiųjų rungtynių scenarijų?

– Manau, šiandien karaliaus „Žalgiris“. Po tokio pralaimėjimo jie kur kas rimčiau pradės rungtynes. Galbūt atsiras lyderis, koks pirmajame mače buvo Arnas Butkevičius. Jis puikiai tempė komandą ir puolant, ir ginantis. Galbūt jam galėtų aktyviau padėti Ignas Brazdeikis, kurio indėlio kol kas trūksta. Be to, žalgiriečiams labai svarbu pristabdyti rezultatyviausią „Ryto“ žaidėją Marcusą Fosterį (per du mačus pelnė 41 tašką – aut. past.). Jei tai pavyks, mūsiškiai susigrąžins iniciatyvą finale ir jiems liks tik vienas žingsnis iki aukso žiedų.

Statistika

„Rytas“–„Žalgiris“ 94:71 (24:19, 24:22, 27:15, 19:15). Vilnius, „Jeep“ arena, 2 512 žiūrovų. Serija – 1:1.

„Rytas“: M. Fosteris 22 taškai (8/16 metimų), J. Echenique 18 (8/11 dvitaškių), E. Kairys 11, G. Radzevičius 10 (6 atkovoti kamuoliai), J. Gorhamas 8, K. McCullumas ir L. Uleckas po 6, M. Normantas 5 (1/6 metimų), E. Fridrikssonas 4 (5 rez. perdavimai), T. Lekūnas ir G. Masiulis po 2 (B. Varadis nežaidė).

„Žalgiris“: I. Tayloras 20, T. Dimša 12, T. Cavanaugh 11 (6 atkovoti kamuoliai), L. Lekavičius 10 (1/5 tritaškių), K. Hayesas 6, L. Birutis 4, E. Ulanovas (1/5 metimų) ir K. Lukošiūnas po 3, R. Šmitas 2 (1/6 metimų), A. Butkevičius ir I. Brazdeikis taškų nepelnė (abu po –5 naudingumo balus) (D. Giedraitis nežaidė).

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 24/37 (65 proc.) ir 15/30 (50 proc.), tritaškių – 9/26 (35) ir 7/26 (27), baudų metimų – 19/26 (73) ir 20/25 (80). Atkovota kamuolių – 33 ir 35, perimta – 9 ir 5. Rezultatyvūs perdavimai – 21 ir 15. Klaidos – 11 ir 17.

Atranka – permaininga

Aštuoneri metai be Europos čempionato šaukte šaukia apie gilią Lietuvos moterų krepšinio krizę.

Tačiau juodasis periodas šią savaitę gali baigtis. Šiandien B grupės atrankos turnyre Vilniuje lietuvės priims Prancūzijos komandą, o sekmadienį Rygoje egzaminuos Ukrainos krepšininkes.

Jei mūsų rinktinė laimės abi dvikovas, ji tiesiausiu keliu žengs į Senojo žemyno pirmenybes. Viena pergalė taip pat palieka vilčių gauti vietą finaliniame turnyre.

Tokia palanki situacija B grupėje susiklostė lietuvėms laimėjus tris mačus iš keturių ir pavijus lyderes prancūzes. Mūsiškiams itin naudinga įtikinama (81:62) pergalė prieš Ukrainos ekipą. Ukrainietės kvalifikacinį turnyrą pradėjo sensacinga pergale 90:71 prieš prancūzes. Tačiau per pusantrų metų, kol tęsiasi atranka, daug kas pasikeitė ne tik Ukrainos komandoje, bet ir šios šalies gyvenime apskritai. Ukrainietės su dviem laimėjimais ir tiek pat nesėkmių nusmuko į trečią vietą.

Prancūzės daugiau klaidų nedarė ir, laimėjusios tris kartus iš eilės, užsiropštė į B grupės viršūnę.

Turi ir priešnuodžių

Kad Tokijo olimpiados prizininkės yra absoliučios favoritės neabejoja ir lietuvės, pirmajame rate 2021-ųjų rudenį išvykoje nusileidusios triuškinamai 56:83.

„Kad įveiktume prancūzes, turi sutapti visi faktoriai. Mes stengiamės, ruošiamės ir bandysime laimėti“, – teigė R. Grigas.

Pasak trenerio, prancūzių stiprybių yra tiek daug, kad sunku akcentuoti kažkurią vieną. Bene labiausiai į akis krinta varžovių agresyvi gynyba – jos nuolat seka perdavimų kryptį ir bando perimti kamuolius.

Mūsų rinktinė irgi turi savų ginklų. Pirmiausia, Stambulo „Galatasaray“ klubo atakuojančiąją gynėją Kamilę Nacickaitę, pirmajame mače Prancūzijoje surinkusią 20 taškų. Trenerio žodžiais, ši 33 metų veteranė drauge su viena geriausių vidurio puolėjų Europoje Gintare Petronyte gali pasukti rungtynių eigą savo naudai.

Pralaimėjimas Prancūzijoje net 27 taškų skirtumu verčia R. Grigą ieškoti ir naujų taktinių sprendimų. Juo labiau kad jo arsenale šį kartą jau bus talentingiausia jaunoji lietuvė Justė Jocytė, taip pat kur kas daugiau jėgų turės Santa Baltkojienė, tąsyk žaidusi iškart po ligos.

Pareiga: Lietuvos krepšininkių rinktinės trenerių štabas (iš kairės – V. Stanišauskas, S. Linkevičienė, R. Grigas) sutelks žaidėjas revanšui prieš prancūzes. / ltu.basketball nuotr.

Nesėkmė nenuskandins

Pasak vairininko, kai kurios rinktinės kandidatės vis dar gydosi traumas – Turkijos „Kayseri“ klubo vidurio puolėja Daugilė Šarauskaitė nežaidžia dėl piršto lūžio, kita Turkijoje rungtyniaujanti aukštaūgė Eglė Šventoraitė atvyko negaluodama.

Kita problema, kad į trumpą treniruočių stovyklą Vilniuje krepšininkės susirinko vėluodamos, todėl turės vos keturias treniruotes.

„Negalime didinti krūvio ir nuvaikyti žaidėjų, nes tai atsilieps per rungtynes. Turime viską labai harmoningai susidėlioti, kad jos būtų ir informuotos apie taktiką, ir kupinos energijos. Kiek jos atsimins, ką mes turime daryti, nežinau. Juk yra ir puolimo filosofija, ir gynybos. Bet merginos stengiasi“, – sakė R. Grigas.

Trenerio žodžiais, lietuvės nusiteikusios daryti viską, kad atsirevanšuotų prancūzėms. Tačiau net ir suklupusios jos turės šansų sekmadienį įveikti ukrainietes ir užimti antrą vietą.

Į ateinantį birželį Izraelyje ir Slovėnijoje vyksiantį Europos čempionato finalo turnyrą pateks visų dešimties atrankos grupių nugalėtojos ir keturios geriausios antras vietas užėmusios dalyvės.

Tačiau antros vietos sąlyga galios tik šešioms grupėms, kuriose yra po keturias komandas, o tai didina lietuvių šansus. Pastarąjį kartą Lietuvos krepšininkės Europos čempionate žaidė 2015-aisiais Vengrijoje, kur pasiekė ketvirtfinalį.

Rinktinė

Kamilė Nacickaitė (Stambulo „Galatasaray“, Turkija), Justė Jocytė (Liono ASVEL, Prancūzija), Giedrė Labuckienė (Žironos „Spar“, Ispanija), Eglė Šventoraitė (Ankaros „Botas SK“, Turkija), Gabija Meškonytė (Gernikos „Lointek“, Ispanija), Laura Juškaitė (Ragūzos „Virtus Eirene“, Italija), Monika Grigalauskytė (Mersino „Cukurova BK“, Turkija), Santa Baltkojienė (Holono „Elitzur“, Izraelis), Gintarė Petronytė, Gabrielė Šulskė, Gerda Raulušaitytė, Ugnė Sirtautaitė (visos - Vilniaus „Kibirkštis“), Audronė Zdanevičiūtė (Kauno „Aistės-LSMU“), Dalia Donskichytė (Klaipėdos „Neptūnas“), Laurita Jurčiūtė (Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas).

„Vis dar nesuprantu, kas įvyko. Toks vaizdas, kad per anksti patikėjome pergale“, – gūžčiojo pečiais Kazys Maksvytis.

Jo auklėtiniai pirmąją rungtynių dalį Graikijoje tiesiog dominavo aikštėje ir į ilgąją pertrauką išėjo užtikrintai pirmaudami 42:27. Tai, kas įvyko per kitus du kėlinius, tapo vienu prasčiausių pasirodymų „Žalgirio“ istorijoje. 23:62 – į tokią neįtikėtiną duobę antrojoje mačo dalyje įsmuko žalgiriečiai. 39 taškais pralaimėta rungtynių pusė – visų laikų Eurolygos antirekordo pakartojimas. Dar vienas pakartotas Eurolygos rekordas – minus 40 taškų švytuoklės viename mače: nuo plius 15 mūsiškių naudai iki minus 25.

Ypač tragiškai kauniečiams klostėsi trečiasis ketvirtis, kai per 10 min. jie į savo krepšį praleido net 37 taškus. Tiek Eurolygoje per kėlinį graikai buvo įmetę tik sykį prieš daugiau nei du dešimtmečius.

„Gerai pradėjome rungtynes. Viskas vyko pagal planą, puikiai veikė mūsų komandinė gynyba, stabdžiusį jų laukinį puolimą. O kas įvyko antroje pusėje… Nėra komentaro… Blogiausia, kad kažkas nustemba, kad taip gali būti… Daug kam bus gera pamoka“, – sunkiai žodžius rinko kauniečių kapitonas Edgaras Ulanovas.

Blykstelėjo: Atėnų ekipos legionierius P. Lee pasiekė net keturis savo karjeros Eurolygoje rekordus./ Scanpix nuotr. 

Svečiams itin sunkiai sekėsi stabdyti įsisiautusį „Panathinaikos“ mažylį Parisą Lee. 184 cm ūgio vijurkas susmeigė 5 tritaškius iš 6 ir pasiekė net keturis karjeros Eurolygoje rekordus. Akistata su „Žalgiriu“ 27 metų amerikiečiui tapo rezultatyviausia (24 taškai) ir naudingiausia (27 balai) karjeroje.

„Žalgirio“ gretose vienintelis dviženklio rezultatyvumo ribą peržengė Rolandas Šmitas (11 taškų).

– Žalgiriečiai per vieną mačą sužaidė tarsi dvi visiškai skirtingas rungtynes. Kodėl, dominavę du kėlinius, vėliau jie visiškai kapituliavo? – paklausėme Lietuvos moterų rinktinės stratego R. Grigo.

– Labai sunku paaiškinti, bet per krepšinio istoriją tokių rungtynių yra buvę nemažai. Žiūrint iš šalies, nutiko sunkiai suvokiamas scenarijus. Galbūt tą apsivertimą lėmė psichologiniai dalykai. Kauniečiai užtikrintai pirmavo ir gal kiek atsipalaidavo. Galiu daryti prielaidą, kad graikai, atvirkščiai – sulaukė skanduočių ir įžeidimų iš savo sirgalių – ir užsivedė. Į aikštę žengė visiškai kita komanda.

Susitikimas: „Žalgirio“ žaidėjas K. Hayesas šiltai pasisveikino su širdies drauge./ Scanpix nuotr. 

– Ką mūsų komanda galėjo pakeisti, matydama, kad šeimininkai ima tiesiog siautėti puolime?

– Kilus tokiai puolimo audrai neatsirado lyderių, kurie nuramintų komandą, surikiuotų gynybą, imtųsi iniciatyvos puolime. Tačiau sakyti lengva, o kai pats atsiduri tokiame sūkuryje… Vos pakeli galvą, o tave muša ir muša. Pataiko bet kokius metimus, iš sėkmės džentelmenų serijos. Natūralu, kad mūsiškiai sutriko. Tokiu atveju ir pats pradedi nebepataikyti iš gerų situacijų. Tiesiog lauki, kad viskas baigtųsi.

– Kiek žalgiriečiams atsiliepė dėl Isaiah Tayloro traumos atsivėrusios skylės įžaidėjo pozicijoje?

– Sumažėjusi rotacija turėjo didžiulės įtakos. Ypač tikrų įžaidėjų trūkumas, kurie turi diriguoti visam žaidimui. Iškrito Keenanas Evansas, dabar I. Tayloras, komanda turi prie to prisitaikyti. Tai nelengva. I. Tayloras Atėnuose būtų pravertęs. Jį sunku įsprausti į kampą, amerikietis vikrus, gali asistuoti komandos draugams, gali užbaigti pats. Po traumų į aikštę sugrįžo Dovydas Giedraitis, bet jam trūksta ir žaidybinės praktikos, ir žaidimo Eurolygoje patirties.

– Kitą savaitę „Žalgirio“ laukia du mačai su žemiau lentelėje esančiais priešininkais – Stambule su „Anadolu Efes“ ir namuose su Belgrado „Partizan“. Ar pavyks išsilaikyti pajėgiausiųjų aštuntuke?

– Kauniečiai žais prieš du elitinius Eurolygos trenerius. Erginas Atamanas savo komandą pernai atvedė iki pat čempionų titulo, o apie Željko Obradovičių nieko naujo nepasakysiu. Patyrę strategai, puikios komandos, bet „Žalgiris“ šiemet galingai žaidžia namuose, o neretai labai solidžiai atrodo ir išvykose. Manau, kad mūsiškiams reikia kuo greičiau pamiršti Atėnus ir pasiimti abi pergales. Jie tikrai pajėgūs tai padaryti ir sustiprini pozicijas kovoje dėl atkrintamųjų varžybų.

Statistika

„Panathinaikos“–„Žalgiris“ 89:65 (19:24, 8:18, 37:16, 25:7). Atėnai, OAKA arena, 3 170 žiūrovų.

„Panathinaikos“: P. Lee 24 taškai (5/6 tritaškių, 4 rezultatyvūs perdavimai), D. Baconas (1/5 tritaškių, 5 atkovoti kamuoliai) ir M. Ponitka (4/4 dvitaškių, 1/1 tritaškių, 2/2 baudų metimų) po 13, G. Papagiannis 12 (5 atkovoti kamuoliai), A. Gudaitis ir N. Woltersas po 7, D. Williamsas 5, G. Kalaitzakis ir M. Grigonis po 4, P. Kalaitzakis ir A. Samontourovas po 0.

„Žalgiris“: R. Šmitas 11 taškų (5 atkovoti kamuoliai, 4 klaidos), L. Birutis (3/3 dvitaškių, 3/3 baudų metimų) ir L. Lekavičius (4 klaidos) po 9, T. Dimša ir I. Brazdeikis (2/9 dvitaškių, 5 atkovoti kamuoliai) po 8, E. Ulanovas 7 (5 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai, 3 klaidos), K. Hayesas (7 atkovoti kamuoliai) ir A. Butkevičius (3 klaidos) po 4, K. Lukošiūnas 3, A. Polonara 2 (6 atkovoti kamuoliai), D. Giedraitis 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 19/32 (59 proc.) ir 18/39 (46 proc.), tritaškių – 10/19 (53) ir 6/21 (29), baudų metimų – 21/33 (64) ir 11/12 (92). Atkovota kamuolių – 26 ir 39, perimta – 10 ir 3. Rezultatyvūs perdavimai – 15 ir 10. Klaidos – 10 ir 19.

Rezultatai

Madrido „Real“–„Barcelona“ 91:86 (16:20, 16:19, 18:20, 23:14, 18:13). 10 305 žiūrovai. G. Deckas 23 taškai (7 atkovoti kamuoliai) / N. Mirotičius 17 taškų (5 klaidos).

„Monaco“–Milano „EA7 Emporio Armani“ 101:88 (29:22, 28:28, 23:24, 21:14). 4 421 žiūrovas. E. Okobo 19 taškų (7 rezultatyvūs perdavimai) / T. Luwawu-Cabarrot'as 19 taškų.

Vilerbano ASVEL–Stambulo „Fenerbahce“ 91:77 (25:12, 23:21, 23:22, 20:22). 5 560 žiūrovų. N. De Colo 26 taškai (5 rezultatyvūs perdavimai) / C. Edwardsas 22 taškai (6/10 tritaškių).

Berlyno ALBA–„Valencia“ 88:94 (25:24, 22:26, 21:17, 20:27). 7 278 žiūrovai. M. Lo 25 taškai (4/7 tritaškių) / J. Harperis 20 taškų (1/6 tritaškių, 4 rezultatyvūs perdavimai).

Laipteliu aukštyn

Trenerio Rimanto Grigo vadovaujama komanda svečiuose nugalėjo Suomijos rinktinę 65:56 ir B grupėje pakilo į antrą vietą.

„Sėkmę lėmė komandinis žaidimas. Be to, atlaikėme varžovių spaudimą, daug dėmesio skyrėme jų lyderėms“, – sakė naudingiausia Lietuvos ekipos žaidėja Kamilė Nacickaitė.

Mūsiškės įveikė suomes ir pernai lapkritį Kėdainiuose (69:59).

Į trečią poziciją smuktelėjo Ukrainos ekipa, 88:109 nusileidusi lyderėms prancūzėms.

Pabaigtuvės – kitąmet

Į kitąmet Izraelyje ir Slovėnijoje vyksiantį Europos čempionato finalo turnyrą pateks dešimties atrankos grupių nugalėtojos ir keturios geriausios antras vietas užėmusios rinktinės.

Tačiau antros vietos sąlyga galios tik grupėms, kuriose yra po keturias ekipas (A, B, C, D, G ir H). Be to, dalijant kelialapius į baigiamąjį varžybų etapą, nebus įskaitomi mačų su ketvirtas vietas užėmusiomis komandomis rezultatai.

Tad dvi lietuvių pergalės prieš autsaideres suomes bus nereikšmingos, skirtingai nei dvikovų su Prancūzijos ir Ukrainos ekipomis baigtys.

Kitąmet vasarį paaiškės, ar mūsiškės pateks tarp 16-os stipriausių Europos rinktinių.

Lietuvos krepšininkės yra pralaimėjusios prancūzėms (56:83) ir nugalėjusios ukrainietes (81:62). Su šiomis teks susitikti kitąmet vasarį, tuomet ir paaiškės, ar mūsiškės pateks tarp 16-os stipriausių Europos rinktinių.

Latvės jau švenčia

E, F, I ir J grupėse yra po tris komandas. Bilietą į Europos čempionato finalo turnyrą jau užsitikrino latvės (J grupė – 3 pergalės ir 0 pralaimėjimų).

Tai taip pat pavyko padaryti C grupės ketveriukės lyderėms ispanėms (4-0) ir H grupėje pirmaujančioms italėms (4-0).

Pastarąjį kartą Lietuvos krepšininkės Europos elito gretose buvo 2015-aisiais (Vengrijoje pateko į ketvirtfinalį, tačiau 66:68 nusileido baltarusėms, o mačus dėl 5–8 vietų pralaimėjo – turkėms 57:66 ir juodkalnietėms 77:89).

Statistika

Suomija–Lietuva 56:65 (9:20, 12:14, 18:14, 17:17). Helsinkis, „Urheahalli“ arena.

Suomija: A. Kuier 19 taškų (9 atkovoti kamuoliai), E. Aarnisalo 18, H. Sandvik ir A. Pounds po 4, E. Pekonen ir E. Koskimies po 3, E. Lemilla ir V. Pirttinen po 2, L. Lehtoranta 1, S. Pelander ir S. Viita po 0.

Lietuva: K. Nacickaitė 24 taškai (4/15 tritaškių, 10/10 baudų metimų), G. Labuckienė 16 (11 atkovotų kamuolių), J. Jocytė 9 (5 atkovoti kamuoliai), G. Petronytė 6 (6 atkovoti kamuoliai), M. Grigalauskytė 4 (6 atkovoti kamuoliai), G. Šulskė ir L. Juškaitė (0/5 dvitaškių, 0/2 tritaškių, 4 atkovoti kamuoliai) po 3, S. Baltkojienė, E. Šventoraitė ir G. Meškonytė po 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 11/42 (26 proc.) ir 12/27 (44  o.), tritaškių – 9/32 (28) ir 5/24 (21), baudų metimų – 7/12 (58) ir 26/30 (87). Atkovota kamuolių – 45 ir 42, perimta – 11 ir 7. Rezultatyvūs perdavimai – 16 ir 7. Klaidos – 10 ir 13.

B grupė

1. Prancūzija  3  1  +55

2. Lietuva  3  1  +11

3. Ukraina  2  2  -15

4. Suomija  0  4  -51

Pabaigtuvės – kitąmet

Lietuvos krepšininkės šiandien Vilniuje, „Jeep“ arenoje, išmėgins jėgas su Ukrainos komanda, o lapkričio 27 d. Helsinkyje – su Suomijos nacionaline ekipa.

Tai bus 2023 m. Europos čempionato atrankos B grupės rungtynės.

Pernai lapkritį mūsiškės 69:59 nugalėjo suomes ir 56:83 pralaimėjo prancūzėms.

Atrankos etapas baigsis kitąmet vasarį: 9 d. lietuvės savo aikštėje susitiks su Prancūzijos atstovėmis ir 12 d. svečiuose – su Ukrainos komanda.

Į Europos čempionato finalo turnyrą iškart pateks dešimties grupių nugalėtojos ir keturios geriausios antras vietas užėmusios ekipos.

Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) reitingų lentelėje prieš antrą atrankos turą Lietuvos rinktinė – tik 21-oje vietoje. Lyderės – ispanės, toliau rikiuojasi serbės ir italės. Ketvirtoje vietoje – latvės, penktoje – prancūzės, dvyliktoje – ukrainietės.

Įvardijo kozirius

B grupės lyderės Ukrainos krepšininkės pernai 90:71 įveikė prancūzes ir 77:71 palaužė suomes.

Mačui su ukrainietėmis suburta stipriausia mūsų sudėtis. Tai nuteikia pozityviai.

„Mūsų užduotis – neleisti ukrainietėms naudotis savo stipriausiais ginklais, jų Alina Jagupova – viena geriausių pasaulio ir Europos krepšininkių“, – teigė R. Grigas.

„Manau, kad šiam mačui suburta stipriausia mūsų sudėtis. Tai nuteikia pozityviai. Smagu, kad net penkios žaidėjos – iš Vilniaus „Kibirkšties“: gerai pažįstame viena kitą, be to, žaisime arenoje, kurioje treniruojamės“, – kalbėjo nacionalinės komandos kapitonė Gintarė Petronytė.

„Laiko pasiruošti varžyboms – labai nedaug. Man teks atlikti ir įžaidėjos pareigas, nors Prancūzijoje labiau žaidžiu puolėjos pozicijoje. Tad teks prisitaikyti. Kita vertus, tai įdomi patirtis“, – svarstė Vilerbano ASVEL klubui atstovaujanti Justė Jocytė.

Treniravosi Rygoje

Ukrainietės akistatai su lietuvėmis ruošėsi Rygoje. Jų gretose jau nebuvo Olgos Dubrovinos – 35-erių gynėja nusprendė baigti krepšininkės karjerą.

„Treneris Srdjanas Radulovičius ir bendražygės kalbino mane pasilikti, tačiau sveikatos ir kitų aplinkybių argumentai buvo stipresni. Mano brolis – fronte, aš šiuo metu gydausi Bulgarijoje ir rūpinuosi mūsų karo pabėgėliais, tad rūpesčių – per akis.

Žinau, kad lietuvės ruošiasi mačui taip, lyg tai būtų Europos čempionato finalas. Laukia sunkus išbandymas, o aš siūlyčiau mūsiškėms nesižvalgyti į rezultatą švieslentėje – tiesiog mėgautis krepšiniu, kaip tai darėme per dvikovą su prancūzėmis“, – pasidalijo mintimis O. Dubrovina.

Lietuva

Gynėjos, įžaidėjos: Gabrielė Šulskė ir Justina Miknaitė (abi – Vilniaus „Kibirkštis“), Justė Jocytė (Vilerbano ASVEL, Prancūzija), Kamilė Nacickaitė (Stambulo „Galatasaray“, Turkija), Santa Baltkojienė (Holono „Elitzur“, Izraelis), Laurita Jurčiūtė (Klaipėdos LCC).

Puolėjos: Gabija Meškonytė (Gernikos „Lointek“, Ispanija), Gerda Raulušaitytė ir Laura Juškaitė (abi – „Kibirkštis“), Giedrė Labuckienė (Žironos „Spar“, Ispanija), Laura Želnytė (Saragosos „Casademont“, Ispanija), Monika Grigalauskytė (Mersino „Cukurova“, Turkija).

Vidurio puolėjos: Gintarė Petronytė („Kibirkštis“), Eglė Šventoraitė (Ankaros „Botas“, Turkija).

Ukraina

Gynėjos, įžaidėjos: Darja Dubniuk („Bembibre“, Ispanija), Vita Horobec („Tigru Mures“, Rumunija), Viktorija Šmatova („Bazilia Potenza“, Italija), Viktorija Balaban (Klaipėdos „Neptūnas“).

Puolėjos: Alina Jagupova (Stambulo „Fenerbahce“, Turkija), Uljana Dacko („Neptūnas“), Hana Ruliova („Turan“, Kazachstanas), Miriam Uro-Nile („Castors Braine“, Belgija), Kristina Filevič („Frankivsk-Prykarpattia“, Ukraina), Tatjana Jurkevičius (Gdynės „Arka“, Lenkija), Olga Mazničenko („Orly“, Prancūzija).

Vidurio puolėja: Tatjana Havrilčik („Brno“, Čekija).