VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti, kad beveik 44,9 tūkst. eurų buvo paslėptas finansavimas iš neteisėto šaltinio. Dėl šio atvejo į komisiją kreipėsi pats lėšas pervedęs asmuo – šachmatininkas ir verslininkas Jonas Viesulas, per teismus siekęs susigrąžinti minėtas lėšas iš partijos kolegų.

VRK pažymoje taip pat teigiama, jog Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir valdybos narys Arvydas Akstinavičius rūpinosi, kad Jonas Viesulas pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus.

VRK nariams siūloma pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą ir taikyti administracinę atsakomybę.

Ketvirtadienį šį klausimą nagrinėjusi komisija galutinį sprendimą atidėjo, partijos atstovams paprašius laiko susipažinti su medžiaga. Prie jo bus grįžta kitą savaitę – gruodžio 15 dieną.

VRK duomenimis, Krikščionių sąjunga 2020 metų Seimo rinkimuose surinko 0,75 proc. rinkėjų balsų, vienmandatėse nebuvo išrinktas nė vienas jų narys.

Skolino „gerai žinomiems asmenims“

Šių metų birželį VRK gavo J. Viesulo kreipimąsi, kuriame jis nurodė dalyvavęs 2020 metų Seimo rinkimuose, o šios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, pasak verslininko, prašė jo paskolinti pinigų partijos kandidatams Seimo rinkimuose.

„Rimantas Jonas Dagys savo partijos narius, dalyvausiančius Vienmandatėse apygardose įvardijo kaip visuomenėje labai gerai žinomus asmenis ir kad jie be vargo surinks 3 procentus rinkėjų balsų, todėl paprašė paskolinti jiems pinigų užstatui dalyvauti Seimo rinkimuose“, – J. Viesulo argumentai cituojami VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymoje.

Jis pats teigė praktiškai nepažinojęs partijos narių, tačiau pasitikėjo partijos pirmininku ir į jam pateiktas kandidatų asmenines sąskaitas pervedė po 1360 eurų, skirtų sumokėti užstatui.

Iš viso J. Viesulas teigia R. J. Dagio prašymu paskolinęs 50,3 tūkst. eurų, iš kurių apie 4,1 tūkst. eurų pervedė į partijos sąskaitą kaip nario mokestį.

Posėdyje verslininkas sakė ėmęs paskolą iš savo įmonės „šitiems ponams padėti“.

Iš 33 žmonių, kuriems jis pervedė pinigus, po rinkimų lėšas grąžino tik keturi, o dar 13 kategoriškai atsisakė tai daryti. J. Viesulas dėl to kreipėsi į teismą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos jo ieškinį atmetė.

Tuomet jis kreipėsi į VRK, prašydamas „paaiškinti ir atsakyti ar mano paskolinti ir pervesti pinigai įvardintiems aukščiau asmenims buvo deklaruoti ir apskaityti Krikščionių sąjungos rinkimų kampanijos finansiniuose dokumentuose“. Posėdyje jis sakė bylas pralaimėjęs, nes lėšas gavę Krikščionių sąjungos nariai jas laikė partijos parama.

Partijai tokios sumos skirti negalėtų

Kaip VRK posėdyje sakė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, pervestos kandidatams lėšos sudaro 54,8 proc. J. Viesulo deklaruotų metinių pajamų, be to, viršija 2020 metais leistą nario mokesčių dydį.

Taigi, teisėtu būdu Krikščionių sąjunga tokios sumos iš jo nebūtų galėjusi gauti.

„Partija ir negalėjo teisėtu būdu tokios sumos gauti iš J. Viesulo. Jie, puikiai tą suprasdami, kad partijos finansavimo šaltiniai yra tikrinami, o kaip teisme nurodė Arvydas Akstinacičius, kandidatų niekas neklausia, iš kur jie gavo lėšų, nėra jiems pareigos nurodyti finansavimo šaltinio, tai ir buvo pervesta kandidatams į sąskaitas, o ne į partiją, – posėdyje aiškino L. Petronienė. – Nes partija, gavusi tokią sumą, turėtų iš karto grąžinti arba, jeigu pavėluoja grąžinti, pervesti į valstybės biudžetą, ir nebūtų galėję sumokėti rinkimų užstato“.

Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą.

„Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą“, – pabrėžė ji.

Pažymoje remiamasi civilinės bylos medžiaga, kurioje apklausti pinigų iš J. Viesulo gavę Krikščionių sąjungos kandidatai. Jie teisme tvirtino, kad pasakius, jog neturi pinigų užstatui, iš partijos vadovų išgirdo, esą tuo pasirūpins rėmėjas.

Jie teigė, kad su jais buvo tartasi, jog lėšas grąžins tuo atveju, jeigu atgaus užstatą iš VRK, o dėl paskolos nesitarė. Pinigus J. Viesulas pervedė nurodęs, jog tai – „sąskaitos papildymas“.

Kai kurie liudytojai pažymoje cituojamuose dokumentuose teigė buvę šokiruoti, kai sulaukė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo.

R. J. Dagys: partija nesikišo

R. J. Dagys teigė, jog nei jis, nei partija civilinėje byloje, kurioje nagrinėti skolos klausimai, nefigūravo.

Jis taip pat pastebėjo, jog įstatymai nedraudžia asmenims skolinti ar kitaip finansiškai padėti vienas kitam, todėl Krikščionių sąjunga nesikišo ir nenagrinėjo „atskirų partijos bičiulių galimų pagalbos iniciatyvų“.

Jis neigė, kad būtų kalbėjęsis su J. Viesulu ir prašęs jo pervesti pinigų. Pinigai pervesti, anot R. J. Dagio, paties verslininko iniciatyva.

„Tai yra jo asmeninė iniciatyva, visi santykiai, kurie ten buvo nagrinėti tarpusavyje“, – VRK posėdyje tvirtino jis.

Pasak partijos pirmininko, Krikščionių sąjunga buvo priėmusi sprendimą, kad rinkimų užstatas už sąrašą ir du kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bus apmokėtas iš jos lėšų, o likusieji kandidatai užstatais turėjo pasirūpinti asmeniškai.

„Iš tikrųjų pradžioje mes tikėjome geresnės finansinės padėties partijoje ir todėl buvo kalbama su kai kuriais kandidatais, kad mes stengsime užstato lėšas dengti iš partijos, deja, taip neįvyko“, – aiškino pirmininkas.

R. J. Dagio teigimu, užstato partija negalėtų naudoti savo veiklai finansuoti, todėl abejotina vadino išvadą, jog ši situacija galėtų būti laikoma partijos finansavimu.

Su juo varžęsis Romualdas Liutkus paskutinę minutę kandidatūrą atsiėmė.

R. Dagys partijos pirmininku išrinktas ketveriems metams, BNS informavo partijos vicepirmininkas Remigijus Jucevičius.

Krikščionių sąjunga įkurta 2020 metų kovą.

Šiuo metu partijai priklauso per 2,5 tūkst. narių.

Per per parlamento rinkimus Krikščionių sąjunga nesurinko 1 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

„Šeimos stiprinimo įstatyme aiškiai išdėstytas požiūris į šeimą, tačiau, deja, jis paskutiniu metu valdančiųjų neįgyvendinamas, o vykdomos priešingos nuostatos, negu įstatymas reikalauja. Siūlau įstatymą papildyti konkrečiomis priemonėmis, kuriomis būtų stiprinama tradicinė šeima. Partnerystės įstatymo projektas, apie kurį diskutuojama Seime, visiškai kertasi su Šeimos stiprinimo įstatymu. Jeigu būtų priimtas Partnerystės įstatymas, Šeimos stiprinimo įstatymą reikėtų panaikinti“, – Eltai sakė R. J. Dagys.

Dviejų kartu gyvenančių vyrų ar moterų turtiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, bet tai nieko bendro neturi su šeima.

Buvęs parlamentaras primena, kad jau prieš aštuonerius metus siūlė sureguliuoti bendrai gyvenančių žmonių ūkinius reikalus, ir tai galėtų būti padaryta, jo nuomone, per Civilinio kodekso pakeitimus.

„Dviejų kartu gyvenančių vyrų ar moterų turtiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, bet tai nieko bendro neturi su šeima. Taip pat, pavyzdžiui, keturios vienuolės gyvena kartu, tvarko bendrą ūkį, tai jų turtiniai santykiai galėtų būti sureguliuoti, jos galėtų gauti informaciją apie sveikatą“, – sako Krikščionių sąjungos lyderis.

Rimantas Jonas Dagys. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Jis apgailestauja, kad šiandien nestinga tendencijų ardyti šeimos pagrindus. „Šeimos tradiciją norima pakeisti įvairiomis, dažniausiai net sunkiai apibrėžiamomis lytinių, emocinių, pseudokultūrinių bendrijų formomis. Visomis prieinamomis švietimo, informavimo, socialinių tinklų ir propagandos priemonėmis griaunami tradicinio bendruomeniškumo pagrindai, žmonės supriešinami, jiems primetinėjamos įvairios socialinės fobijos. Sąmoningai ignoruojamas prieš kelis metus priimtas Šeimos stiprinimo pagrindų įstatymas“, – sakoma Krikščionių sąjungos memorandume „Dėl Lietuvos Respublikos Šeimos politikos raidos“.

Krikščionių sąjunga siūlo visą žmonių tarpusavio santykius reglamentuojančių teisės aktų kompleksą kurti Šeimos stiprinimo įstatyme ir Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų pagrindu, „neišradinėjant pakaitinių jos formų ir kitokių šeimą silpninančių socialinių konstruktų, pasitelkiant gausią kultūrinės ir socialinės įvairovės patirtį, suvokiant kiekvieno visuomenės nario svarbą mūsų šalies gyvenime ir visų piliečių interesus“.

„Perfrazuodami popiežiaus Pranciškaus mintį teigiame, kad stiprioje šeimoje randama vieta visiems – tarp jų ir netradicinių pažiūrų žmonėms. Sveikiname Lietuvos Respublikos prezidentą, aiškiai išsakiusį savo pasiryžimą ginti Konstitucijos nuostatas ir Konstitucijos apibrėžtyje rasti būdus reglamentuoti visų žmonių santykius taip, kad visi jaustųsi gerbiami šalies piliečiai. Praktiškai tai reikštų dabar veikiančio Šeimos stiprinimo įstatymo papildymą visuomenės poreikius atitinkančiomis pataisomis“, – sakoma R. J. Dagio vadovaujamos Krikščionių sąjungos memorandume.

Ši partija kviečia bendram darbui burtis politikus, Prezidento instituciją, tikėjimo bendrijas, nevyriausybines organizacijas, nes „valstybė bus tvirta tuomet, kai visi jos žmonės ras savo laimę bendrame valstybę kuriančiame darbe“.

Tai sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime, kurį pasirašė jos pirmininkas, buvęs Seimo narys  Rimantas Jonas Dagys.

„Stambulo Konvencija (pasirašyta 2011 m.) dėl daugelio priežasčių negali būti teisinė bazė kovai su smurtu dėl daugelio priežasčių. Jos ratifikavimas, o ypač jos įgyvendinimas, būtų itin žalingas teisiniu, politiniu socialiniu ir moraliniu požiūriu. (...) Konvencija įpareigoja naikinti visas tradicijas ir papročius, kurie grindžiami stereotipiniais lyčių vaidmenimis į lyčių skirtingumo ir papildomumo principą, įtvirtintą ir Lietuvos įstatymuose, bei naikinti su tuo susijusias kultūrines normas, tradicijas, papročius, nes klaidinančiai laiko tai smurto šaltiniu, o tai prieštarauja sveikam protui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsniui: „Piliečiai, .... turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime.

Jame pažymima, kad konvencija sujaukia ir egzistuojančią teisinę sistemą, įsakmiai reikalaudama įvesti šalies konstitucinei sandarai prieštaraujančias nuostatas bei diskriminaciją atskirų visuomenės grupių atžvilgiu, pavyzdžiui, konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties“ (gender) sąvoką, numato draudimą diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“.

Konvencija įpareigoja naikinti visas tradicijas ir papročius, kurie grindžiami stereotipiniais lyčių vaidmenimis į lyčių skirtingumo ir papildomumo principą, įtvirtintą ir Lietuvos įstatymuose.

„Tai reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje aplinkoje, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip daugumai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine (biologine) lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“, šia ideologija suinteresuotų asmenų ar grupių“, – mano Krikščionių sąjunga.

Ji savo pareiškime pažymi, kad Lietuvos visuomenė vyrus ir moteris laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui, praturtina kultūrą ir visuomenę, įgaliną kurti gerovę.

„Šalių, ratifikavusių ir neratifikavusių Stambulo Konvenciją patirtis rodo, kad tai nesumažina smurto protrūkių, o tik sukelia nereikalingas įtampas ir priešpriešas tarp visuomenės grupių, griauna švietimo, lytinio bei tautinio – patriotinio auklėjimo pagrindus, tautinės kultūros paveldą, sukelia painiavą teisinėje sistemoje, visose gyvenimo srityse, kuriose yra svarbi prigimtinė lyties samprata. Tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, jog „stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų“ naikinimas gali nors kiek padėti kovoje su smurtu. Lietuvos teisinė sistema remiasi visų asmenų lygybės principu. Mūsų šalies įstatymai moterims nustato tokias pat teises kaip ir vyrams, draudžia diskriminaciją bei numato kovai su smurtu prieš abiejų lyčių asmenis reikalingas nuostatas“, – tvirtina Krikščionių sąjunga.

Ypatingą susirūpinimą šiai partijai kelia konvencijoje numatytas reikalavimas medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas.

„Ši prievolė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“, – įsitikinęs Krikščionių sąjungos lyderis R. J. Dagys.

Krikščionių sąjunga mano, kad Stambulo konvencijos siūlomos priemonės yra „akivaizdus siekis suardyti visuomenę ir jos socialinę sistemą, paversti ją sankaupa žmonių, kurie būtų pasimetę savo tapatybėje, įgyvendinti viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, pajungiant švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones“.

Krikščionių sąjunga sako griežtai smerkianti smurto šeimose apraiškas, tiek prieš moteris, tiek prieš vaikus.

„Dabartinė pandemijos  situacija ir jos sukeltos pasekmės verčia ieškoti naujų prevencijos formų netobuloje Lietuvos teisinėje bazėje. Stiprinant šeimos instituciją, palaikant krikščioniškos dvasios tradicijas, keliant gyvenimo kokybę, auklėjant žmones savitarpio pagarbos dvasia galima sumažinti smurtą“, – sakoma partijos pareiškime.

Krikščionių sąjunga mano, kad moralioji visuomenės patirtis, lyčių ir kartų harmonija yra pagrindas smurto prevencijai.

„Reikalaujame suteikti LGGRTC galimybę savarankiškai ir netrukdomai vykdyti šiai institucijai iškeltą tikslą: „atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą,“ – sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime, kurį pasirašo jos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Jo nuomone, vykdomas organizuotas puolimas prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą ir jo vadovybę.

„Paskutiniu metu pastebime, kaip nežinia kam tarnaujantys asmenys pradėjo organizuotą puolimą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą ir jo vadovybę. Jų tikslas vienas – pašalinti iš šios svarbios istorinę atmintį saugančios ir ją tiriančios institucijos visus nuoširdžius ir tiesą mylinčius istorikus ir juos pakeisti klusniais nedraugiškoms Lietuvai jėgoms dirbančiais specialistais“, – sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime.

Jame pažymima, kad yra ypač svarbu, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbtų atsidavę Lietuvai žmones.

Priekaištaujama, kad centrui vadovauja ne istorikai. O kiek prieš tai dirbusių centro vadovų buvo istorijos specialistų?

„Priekaištaujama, kad centrui vadovauja ne istorikai. O kiek prieš tai dirbusių centro vadovų buvo istorijos specialistų? Kartais visa širdimi atsidavęs tyrinėjimams žmogus daugiau pasiekia nei biurokratinis ir siauro profilio istorikas. Juk ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atrado chemijos profesorius, ne istorikas, bet aistringas tyrinėtojas Liudas Mažylis. Ir į jį istorikų bendruomenė žvelgė su pašaipa... Lietuvoje netrūksta nuoširdžių, tiesą ir tėvynę mylinčių istorikų, kurie supranta istorijos, kaip tautos atmintį saugančio sargo, pašaukimą ir tik dėl jų kantraus ir pasiaukojančio darbo tautoje neblėsta patriotizmo ir tėvynės meilės apraiškos“, – pažymima partijos pareiškime.

ELTA primena, kad centro darbuotojai kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės. Kreipimesi teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme.

Pažymima, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“. Darbuotojai taip pat reiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas, ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams.

Po kilusių diskusijų dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo valdybai bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri turėtų detaliai išsiaiškinti priežastis, kodėl kai kurie centro istorikai naują LGGRTC vadovybę kaltina siekiant politizuoti tyrimus.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas pernai birželio pabaigoje.

Krikščionių partija pirmą kartą dalyvavo Seimo rinkimuose. Pats R. J. Dagys Seime dirba šeštą kadenciją.

„Aš kūriau organizaciją, kad žmonės galėtų išreikšti savo krikščioniškas vertybes ir man postas nebuvo niekada esminis šiuo klausimu (...) Svarbu, kad organizacijoje toliau bręstų idėjos ir ji atstovautų krikščioniškoms idėjoms. Tikrai nesilaikysiu jokio posto“, – pirmadienio naktį BNS tvirtino politikas.

„Čia klausimas yra atviras, partija yra susiformavusi, ji spręs“, – pridūrė jis.

R. J. Dagys teigė turėjęs „begalę variantų“ likti Seime, tačiau nenorėjęs „daryti kompromisų su sąžine“.

Susikūrėme prieš pat rinkimus, kovo mėnesį, ir visą laikotarpį, kada buvo galima dirbti, buvo koronaviruso situacija.

Partijos pasirodymą rinkimuose jis sakė vertinantis kaip gerą pradžią ateities veiklai ir teigė, kad kitokio rezultato negalėjo tikėtis ir dėl koronaviruso pandemijos.

„Susikūrėme prieš pat rinkimus, kovo mėnesį, ir visą laikotarpį, kada buvo galima dirbti, buvo koronaviruso situacija“, – tvirtino partijos pirmininkas.

„Kai kūrėme partiją su tuo jau reikėjo susitaikyti, suprantant, kad naujas darinys yra didžiulė rizika. Kūrėme partiją ne dėl to, kad užsitikrintume šviesią ateitį“, – tvirtino R. J. Dagys.

Suskaičiavus balsus 1773 apylinkėse iš 1989, Krikščionių sąjunga surinko 0,77 proc. rinkėjų palaikymą.

Vienmandatėje Šilainių apygardoje kandidatavęs R. J. Dagys, pirminiais duomenimis,  šeštas su 6 proc. rinkėjų balsų.

R. J. Dagys parlamente dirba šešias kadencijas, nuo 1992 metų, jis į parlamentą  nebuvo išrinktas 2000–2004 metais.

Partija ketina kelti kandidatus beveik visose apygardose, o sąraše – daugiau kaip 100 pavardžių.

Su Krikščionių sąjunga į rinkimus eina trys dabartinio Seimo nariai: šios politinės jėgos lyderiai – R. J. Dagys ir Egidijus Vareikis, dirbantys Mišrioje Seimo narių grupėje, bei „valstiečių“ frakcijai priklausantis Algimantas Kirkutis.

R. J. Dagys varžysis Šilainių rinkiminėje apygardoje Kaune, E. Vareikis – Kauno Aleksoto-Sniegė BalčiūnaitėVilijampolės apygardoje, o A. Kirkutis – Klaipėdos Marių rinkimų apygardoje.

Su Krikščionių sąjungos sąrašu rinkimuose dalyvauja ir Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos partijos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys, jis varžysis Kaune, Centro-Žaliakalnio apygardoje.

Krikščionių sąjunga kaip politinė partija su daugiau nei 2 tūkst. steigėjų įregistruota kovo pradžioje.

R. J. Dagys pernai vasarą po nesutarimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybe pasitraukė iš šios partijos ir frakcijos, jis yra teigęs, kad jau nuo praėjusio vasario pradėta svarstyti, „kaip susigrąžinti krikščioniškas vertybes į politinį gyvenimą“.

R. Dagys 1989-1999 metais buvo Socialdemokratų partijos narys, vėliau – kelerius metus nuo šios partijos atskilusios „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 iki 2019 metų buvo TS-LKD nariu.

Parlamentaras E. Vareikis anksčiau irgi yra buvęs opozicinių konservatorių narys, vėliau prisijungė prie valdančiųjų „valstiečių“ Seime. Šių metų vasario pradžioje jis paskelbė, kad pasitraukė iš „valstiečių“ frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę.

Pasak jo, prieš oficialią partijos registraciją Teisingumo ministerija patvirtino naujos politinės jėgos įstatus, programą ir steigėjų sąrašą.

Krikščionių sąjungai vadovauja Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, pirmininko pirmasis pavaduotojas yra parlamentaras Egidijus Vareikis; pavaduotojai: prof. Gintautas Vaitoška; Valdas Kilpys; Dalia Tarailienė; Remigijus Jucevičius.

Partijos valdybos nario A. Akstinavičiaus teigimu, šiuo metu pagrindinis uždavinys – įsteigti partijos skyrius, kurių planuojama turėti visoje Lietuvoje apie 50.

Jo duomenimis, Krikščionių sąjungos gretose šiuo metu yra 2 tūkstančiai 173 nariai.

Krikščionių sąjungos steigiamasis suvažiavimas įvyko šių metų vasario 8 d., primena ELTA.

Pasak partijos lyderio R. J. Dagio, naująją partiją vienija krikščioniškos vertybės, o svarbiausia jų – tradicinė šeima.

Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų.

Kiek kartų rinkėjai patikėjo pramogose ar dramose besispecializuojančių personų vieniems rinkimams suburtomis žmonių grupėmis, tiek kartų jomis ir nusivylė. Bet vėl pasimaudavo ant naujų pranašų ar politinių chameleonų vilionių.

Tokių vora jau rikiuojasi ir prieš šių metų rinkimus. Štai Rimantas Jonas Dagys, prieš porą savaičių įsteigęs Krikščionių sąjungą, dešimt metų buvo Socialdemokratų partijos narys, ir ne koks eilinis – net vicepirmininkas, paskui pirmininkavo "Socialdemokratijai 2000", o netrukus jau buvo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų nariu, tapo net vicepirmininku. Bet ir su šia partija keliai pernai išsiskyrė, nes, pasak R.J.Dagio, ji neturi aiškios ideologijos. O, suprask, ilgametis socialdemokratų ideologijos propaguotojas – tai jau tikras krikdemų ideologijos grynuolis.

Kiek kartų rinkėjai patikėjo pramogose ar dramose besispecializuojančių personų vieniems rinkimams suburtomis žmonių grupėmis, tiek kartų jomis ir nusivylė.

Beje, R.J.Dagys partiją tarėsi steigti drauge su buvusiu Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu Arvydu Juozaičiu ir "Pro Patria" aktyvistu Vytautu Sinica, bet galiausiai visi sutvers po atskirą. A.Juozaitis ieškojo sąsajų ir su buvusiais "Tvarkos ir teisingumo" nariais, nors, atrodytų, kas gali būti bendra tarp Sąjūdžio pirmeivių ir "Tvarkos ir teisingumo", kurių steigėjas Rolandas Paksas buvo keistai susisiejęs su Rusijos piliečiais, ideologijos. Galiausiai A.Juozaitis su Pensininkų partija įsteigė Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai.

O štai Pagėgių "Tvarka ir teisingumas" masiškai virsta liberalais, pareiškę, kad grįžta prie šaknų, mat daugelis yra buvę liberaldemokratais. Politinės selekcijos stebuklai: šaknys vienokios – viršūnėlės kitokios.

Beje, prieš porą savaičių pasirodė pikantiškas darbo pasiūlymas: steigiama dar viena nauja partija "Laisvė ir teisingumas" ieško pirmininko-vadybininko. Bent nesidangsto, kad jiems dar kažką reiškia politinės pažiūros.

Pasak politologės, naujosios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys nėra tokia autoritetinga bei žinoma asmenybė, galinti pritraukti savo pusėn lojalų TS–LKD rinkėją.

„Pasakyti, kad labai reikėtų nerimauti konservatoriams, kurių rinkėjas vienas iš lojaliausių, būtų drąsu. Aš nedrįsčiau to teigti. Galima kalbėti apie žmonių skaičių, kuris pasirinks šitą naujadarą, bet nemanau, kad jis bus reikšmingas (...) Klausimas yra ir paties R. J. Dagio vaidmuo. Jis nėra tas politikas, kuris būtų išskirtinai žibėjęs politinėje arenoje. Išvardinti partijos ir frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi“, – Eltai sakė politologė.

R. Urbonaitė klausia, ar apskritai atsiras didelis skaičius žmonių, kuriems imponuotų ir pačios partijos vertybės. Politologė nemananti, kad Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis.

Partiją sukurti yra viena, o ją išgryninti, išvystyti, palaikyti matomumo ir aktyvumo lygmenyje – visai kas kita.

„R. J. Dagys, norėdamas turėti savo nišą ir norėdamas tapti svaresniu politikos veikėju, nusprendė kurti politinę jėgą. Agituodamas už tikrąjį konservatizmą, kaip pats jis sako, o ne už liberalią dabartinę konservatorių partiją, imasi iniciatyvos. Žinoma, didžiausia intriga čia, ar Lietuvoje yra niša šiai krikščioniškai politinei srovei su tradicinėmis vertybėmis, tradiciniu šeimos vaidmeniu ir panašiai. Didelis klausimas, ar tikrai daug žmonių tai atlieps. (...) Lietuviai pagal moralinio liberalizmo ir konservatizmo pjūvį yra labiau konservatoriški, bet ar jie nemato alternatyvų dabartiniame partijų sąraše ir ar jiems reikia dar vieno naujadaro... Tai yra klausimas“, – sakė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad ir kiti partijos nariai nėra gerai žinomi.

„Išvardinti partijos frontiniai žmonės taip pat nėra atpažįstami veidai. Bus sunku įvertinti, ar jie tikrai bus konkurencingi. Koks skirtumas, ką partija deklaruos, jei joje nebus žmonių. Juk partija yra žmonės, o šioje partijoje jie dar vis faktorius X ir nežinia, ar jis iš viso suveiks. Klausimas, ar šie žmonės turės tikrų politinių ambicijų, savybių rinkinį, kurio reikia, norint konkuruoti politinėje arenoje. Man čia kyla abejonių“, – teigė ji.

Pasak politologės, TS–LKD partijai per daug nerimauti dėl didėjančios konkurencijos nereikėtų.

„Nežinoma, kaip partija toliau gyvuos. Partiją sukurti yra viena, o ją išgryninti, išvystyti, palaikyti matomumo ir aktyvumo lygmenyje – visai kas kita. Klausimas, ar yra pakankamas skaičius žmonių, kurie bus aktyvūs ir kurie partijoje dirbs ir nebus tik nariais sąraše. Klausimas, ar yra tas aktyvus partijos branduolys, kuris galėtų reikiamai veikti. Jeigu ne, konservatoriams labai čia nerimauti dėl jų nereikėtų. Tuo labiau, kad R. J. Dagys niekad nebuvo vertinamas kaip pirmojo ryškumo politinė žvaigždė“, – sakė ji.

ELTA primena, kad šeštadienį įvyko „Krikščionių sąjungos“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos pirmininku tapo R. J. Dagys. Partiją įteigė 2210 žmonių, tarp kurių yra dar vienas Seimo narys, buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Egidijus Vareikis bei Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas.