Riaušininkai, pakurstyti tuometinio prezidento ir jo melagingų teiginių apie rinkėjų apgaudinėjimą, 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo JAV demokratijos tvirtovę, siekdami sustabdyti valdžios perdavimą Joe Bidenui.

Naujausiais duomenimis, kuriuos praėjusią savaitę paskelbė Teisingumo departamentas, per 38 mėnesius nuo to laiko kaltinimai pateikti maždaug 1 358 asmenims. Apie 500 jų buvo skirtos įkalinimo bausmės.

D. Trumpas komentarus paskelbė savo interneto svetainėje „Truth Social“, papildomai pažadėdamas, kad jei bus perrinktas, vienu pirmųjų savo veiksmų uždarys sieną su Meksika, tačiau nepateikdamas detalių.

Jis jau anksčiau yra pasisakęs apie savo hipotetinę pirmąją darbo dieną. Gruodį per televizijos transliuotą susitikimą su visuomene pažadėjo, kad nesielgs kaip diktatorius, išskyrus „pirmąją dieną“.

Tai taip pat nėra pirmas kartas, kai D. Trumpas savo įkalintus šalininkus pavadino „įkaitais“ arba pasiūlė juos išlaisvinti.

Sausį per rinkimų kampanijos mitingą Ajovoje jis prašė prezidento J. Bideno „paleisti J6 įkaitus“.

D. Trumpas beveik užtikrintai tapo respublikonų kandidatu į prezidentus, kai po triuškinančios jo pergalės pirminiuose rinkimuose iš varžybų pasitraukė paskutinė jo varžovė Nikki Haley.

Jis tvirtina, kad parama, kuria jis naudojasi tarp respublikonų rinkėjų, tik sustiprėjo, o ne nukentėjo dėl daugybės jo teisinių problemų.

Ši byla, kurioje remiamasi įstatymais, paprastai taikomais mafijos nusikaltėliams sučiupti, yra ketvirtoji šiais metais, nukreipta prieš 77 metų respublikoną, ir gali tapti lemiamu momentu – pirmuoju JAV istorijoje per televiziją transliuojamu buvusio prezidento teismo procesu.

JAV Džordžijos valstijoje prieš dvejus metus buvo pradėtas tyrimas dėl jo pastangų panaikinti 2020 metų pralaimėjimą Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Atlantos prokurorai apkaltino D. Trumpą 13 nusikalstamų veikų, o tai dar labiau padidina teisines grėsmes, su kuriomis jis susiduria keliose jurisdikcijose. Ši tyrimų audra kelia grėsmę jo siekiui siekti antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose.

Tyrimo metu kaltinimai pareikšti aštuoniolikai kaltinamųjų, įskaitant buvusį D. Trumpo asmeninį advokatą Rudy Giuliani (Rudį Džulianį), kuris po rinkimų darė spaudimą vietos įstatymų leidėjams dėl rezultatų, ir D. Trumpo Baltųjų rūmų personalo vadovą Marką Meadowsą (Marką Medousą).

Šis kaltinamasis aktas yra jau ketvirtas kartas, kai buvusiam JAV prezidentui šiais metais buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai. D. Trumpas bus teisiamas ir Niujorke, pietų Floridoje ir Vašingtone.

„Užuot laikęsi Džordžijos teisinio rinkimų ginčijimo proceso, kaltinamieji įsitraukė į nusikalstamą reketą, siekdami panaikinti prezidento rinkimų rezultatus Džordžijoje“, – žurnalistams sakė Fultono apygardos prokurorė Fani Willis (Fani Vilis).

F. Willis sakė, kad D. Trumpas ir kiti kaltinamieji iki rugpjūčio 25 dienos vidurdienio turi savanoriškai pasiduoti pareigūnams, ir pridūrė, kad norėtų, jog byla būtų pradėta nagrinėti per šešis mėnesius.

„Taigi raganų medžioklė tęsiasi!“ – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Man tai skamba kaip klastotė! Kodėl jie nepaskelbė kaltinimų prieš 2,5 metų? Nes jie norėjo tai padaryti per patį mano politinės kampanijos įkarštį. Raganų medžioklė!

„Man tai skamba kaip klastotė! Kodėl jie nepaskelbė kaltinimų prieš 2,5 metų? Nes jie norėjo tai padaryti per patį mano politinės kampanijos įkarštį. Raganų medžioklė!“ – sakė respublikonas.

Jo advokatų pareiškime nesutinkama su „numanomo ir per ankstyvo kaltinamojo akto nutekinimu dar prieš liudytojams duodant parodymus ar didiesiems prisiekusiesiems svarstant“, o tai, anot jų, buvo ydingas ir antikonstitucinis procesas.

Atsakydama į panašius D. Trumpo pusės kaltinimus, F. Willis sakė: „Šioje tarnyboje sprendimus priimu remdamasi faktais ir įstatymais. Įstatymas yra visiškai nešališkas.“

D. Trumpas, kuriam du kartus buvo paskelbta apkalta, buvo apkaltintas pažeidęs Džordžijos valstijos Reketo paveiktų ir korumpuotų organizacijų įstatymą (RICO), taip pat šešiais sąmokslo punktais dėl įtariamo bandymo klastoti dokumentus, apsimesti valstybės pareigūnu ir pateikti melagingus pareiškimus bei dokumentus.

Jis taip pat kaltinamas melagingais pareiškimais ir suklastotų dokumentų pateikimu, taip pat įkalbinėjimu valstybės tarnautojus sulaužyti priesaiką.

Menkai politikoje susigaudantis žmogus, skaitydamas straipsnius ir žiūrėdamas reportažus, galėjo pagalvoti, kad Jungtinėse Valstijose šiais metais vyko beprotiška gėrio ir blogio kova, nuo kurios baigties priklausė ne tik Ukrainos likimas, bet ir visų mūsų ateitis.

Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad nei Baltijos valstybių, nei Izraelio, nei Pietų Korėjos, nei Ukrainos, nei Japonijos žmonėms visiškai neturi rūpėti JAV rinkimų baigtis, mat, tiek respublikonai, tiek demokratai atstovauja ne Kremliaus balalaikininkų, o Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių interesams.

Praeityje gausu pavyzdžių, rodančių kad abi partijos vykdo daugmaž tą pačią užsienio ir vidaus politiką. Skiriasi tik jų retorika ir stilius, tačiau kryptis – ta pati.

O viskas prasidėjo Pakistane XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje. Tais laikais daugybė pasaulio naivuolių tikėjo marksistine pasaulio ateitimi ir tyra utopijos link visą žmoniją vedančia Sovietų Sąjungos bei Kinijos Liaudies Respublikos draugyste. Abi valstybės rėmė Korėjos pusiasalio bei Vietnamo komunistus, o ir pats storasis Kinijos pirmininkas Mao (1893–1976) dažnai nepagailėdavo kartesnio žodžio laisvosios rinkos ekonomikos bastionui – JAV.

"Pasaulio žmonės, vienykitės ir nugalėkite JAV agresorius su visais jų pastumdėliais! Pasaulio žmonės, būkite narsūs, išdrįskite kovoti, įveikite sunkumus ir pulkite banga po bangos. Tada visas pasaulis priklausys liaudžiai. Visokio plauko pabaisos bus sunaikintos", – skelbė kolūkietiškai rūstūs, mažojoje raudonojoje Mao citatų knygelėje įamžinti žodžiai.

O viskas prasidėjo Pakistane XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje. Tais laikais daugybė pasaulio naivuolių tikėjo marksistine pasaulio ateitimi.

Vėlesni įvykiai parodė, kad Mao nebuvo toks kvailas, jog tikėtų savo paties skelbiama demagogija bei priminė, kad politika yra žymiai sudėtingesnis žaidimas nei infantili "gerųjų ir blogųjų kova".

Antai musulmoniškas Pakistanas tais laikais kovojo su etniškai ir religiškai marga Indija (1947–1948, 1965, 1971 m. karai) bei palaikė diplomatinius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinijos Liaudies Respublika.

Indija flirtavo su Sovietų Sąjunga, tačiau jos priešų gretos neapsiribojo musulmonišku Pakistanu. Jose atsirado vietos ir Kinijos Liaudies Respublikai (1962).

1969 m. pasipiktinimo dėl JAV veiksmų Pietryčių Azijoje purtomą pasaulį apskriejo siaubinga visus "tarybinius kinus" bei kitus "homo sovieticus" rūšies atstovus šokiravusi žinia apie Kinijos Liaudies Respublikos ir SSRS pasienyje kilusius karinius susirėmimus.

"Andropovas turėjo dvi fobijas. Jis jau tada įžvelgė dvi realias grėsmes. Tai – islamiškasis fundamentalizmas ir Kinija. Jo požiūriu, tie du dalykai kėlė didžiausią pavojų", – Sovietų Sąjungos netekčiai apraudoti skirtame Andrejaus Nekrasovo seriale "Viso gero, draugai!" (Farewell, Comrades!, 2012) pasakojo buvęs KGB pareigūnas, milijonierius ir komunistas Aleksejus Kondaurovas (1949).

1972 m. vasarį JAV ir Vietnamo komunistų karo išvargintus naivuolius pribloškė dar viena šokiruojanti naujiena – Jungtinių Valstijų prezidentas Richardas Milhousas Nixonas (1913–1994) su oficialiu vizitu apsilankė Kinijos Liaudies Respublikoje.

"Septintajame dešimtmetyje kilo vadinamoji Kultūrinė revoliucija, kuri, kaip žinome, turėjo dramatiškų padarinių. Kinijos valdžios elgesys buvo pasibjaurėtinas ir amoralus. Valdžia sukėlė didelių kančių milijonams žmonių. Vis dėlto net ne tai buvo svarbiausia. Tuo metu, kai pasaulis stovėjo ant branduolinio karo slenksčio, žmogaus teisių pažeidimai kitose valstybėse nedarė beveik jokios įtakos Jungtinių Valstijų kuriamai užsienio politikai. Atvėrėme duris Kinijai, gindami nacionalinius interesus", – ekspertui Niallui Campbellui Fergusonui (1964) teigė R. M. Nixono administracijos nacionalinio saugumo patarėjas Heinzas Alfredas Kissingeris (1923).

Anot H. A. Kissingerio, vizituodami Pakistane JAV valdžios atstovai paprašė pakistaniečių lyderio, kad šis perduotų kinams žinią. Taip buvo užmegztas kontaktas. Iš pradžių kinų siunčiama žinutė būdavo perduodama Pakistano pasiuntiniui, kuris ją gabendavo į Islamabadą. Pakistano sostinėje pranešimas būdavo įteikiamas kitam pakistaniečiui. Šis jį gabendavo į Vašingtoną. Toks primityvus ir slaptas žinutės perdavimas užtrukdavo mažiausiai šešias dienas.

"Viešajame gyvenime sutikau vos kelis žmones, kurių charizma pripildydavo visą patalpą. Tokie žmonės – lyg talentingi aktoriai, jau nuo pirmųjų žodžių prikaustydavo žiūrovų dėmesį. Mao buvo vienas jų. Kai Mao atsistodavo, galėjai jausti, kaip jam iš vidaus sklinda jėga. Jis turėjo gana sarkastišką humoro jausmą, o jo žodžiuose visuomet buvo girdimi paslėpti grasinimai. Mao man pasakė: "Matote, profesoriau, su manimi bus lengva. Jeigu sutinku nusileisti, tai – tūkstančiui metų". Iš tiesų jis turėjo omenyje: "Būkite atsargūs. Jeigu mane supykdysite, labai pasigailėsite", – prisiminė H. A. Kissingeris.

1976 m. rugsėjo 9 d. Šaltojo karo (1945–1991) diplomatijos vilką sužavėjęs Kinijos Liaudies Respublikos mesijas mirė.

Storajam pirmininkui palikus šį pasaulį, Kinijos valdžios viršūnėse greitai prasidėjo kova dėl valdžios. Buvusi kino aktorė, ketvirtoji Mao žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo be galo nuožmi ir ambicinga. Ji veikiausiai svajojo žengti imperatorienių Wu Hou (624–705) ir Cixi (1835–1908) keliu bei valdyti Kiniją per trečiuosius asmenis, tačiau senos, daug mačiusios nomenklatūrinės lapės ją pergudravo.

1979 m. sausiui skaičiuojant paskutines dienas, naujasis Kinijos Liaudies Respublikos lyderis Dengas Xiaopingas (1904–1997) žengė atsakomąjį žingsnį ir su oficialiu vizitu apsilankė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Respublikonus pakeitęs demokratas Jamesas Earlas Carteris Jaunesnysis (1924) pasistengė, kad komunistinės Kinijos vadovo vizitas būtų kuo malonesnis.

Buvęs viceprezidentas įžengė į Delavero valstijos vyriausybės pastatą Vilmingone, kad prisidėtų prie rekordinio skaičiaus iš anksto arba paštu savo valią pareiškusių amerikiečių, kurių trečiadienį jau buvo 74 milijonai. Daugelis gyventojų nusprendė balsuoti iš anksto, kad išvengtų sausakimšų balsaviečių per visuotinius rinkimus lapkričio 3-iąją, šalyje siaučiant koronaviruso pandemijai.

Prieš balsavimą J. Bidenas išreiškė viltį, kad jis ir kiti besibalotiruojantys demokratai bus išrinkti ir kad tuomet jie galės „keisti padėtį“ ir „pagerinti“ gyvenimą paprastiems amerikiečiams.

Be to, įspėjimai buvo paskelbti dėl 150 mln. internete paviešintos melagingos informacijos atvejų, Prancūzijos savaitraščiui „Journal du Dimanche“ teigė buvęs Didžiosios Britanijos vicepremjeras.

„Facebook“ valdanti bendrovė stiprina pastangas, siekdama išvengti įvykių, panašių į padėtį, susiklosčiusią prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus, laimėtus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo). Tąsyk naudojantis socialiniu tinklu buvo mėginta iš Rusijos manipuliuoti rinkėjais.

Panašių problemų buvo ir prieš 2016 metų Didžiosios Britanijos referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

„35 tūkstančiai darbuotojų rūpinasi mūsų platformų saugumu ir prisideda prie rinkimų“, – pažymėjo „Facebook“ valdybos pirmininko pavaduotojas pasauliniams reikalams ir komunikacijai N. Cleggas.

„Užmezgėme partnerystę su 70 specializuotų žiniasklaidos priemonių, įskaitant penkias Prancūzijoje, dėl informacijos tikrinimo“, – pridūrė N. Cleggas.

Naujienų agentūra AFP yra viena iš šių partnerių.

N. Cleggas pridūrė, kad bendrovė taip pat pasitelkė dirbtinio intelekto technologijas, „leidusias ištrinti milijardus įrašų ir netikrų paskyrų dar prieš vartotojams pranešant apie jas“.

„Facebook“ taip pat septynerius metus saugo visus skelbimus ir informaciją, kas juos apmokėjo, „siekdama užtikrinti skaidrumą“.

2016 metais, dar būdamas ministro pirmininko pavaduotojas, N. Cleggas „Journal du Dimanche“ skundėsi, kad „Facebook“ nenustatė nė vieno užsienio tinklo, kuris kišosi į rinkimus Jungtinėse Valstijose, ir neužkirto kelio tokiai veiklai.

Trečiadienį prezidentas D. Trumpas papriekaištavo „Facebook“ ir „Twitter“ už tai, kad jos blokuoja nuorodas į „The New York Post“ paskelbtą straipsnį, kuriame neva atskleidžiamas dabartinio prezidento varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) korupcinė veikla Ukrainoje.

Dieną anksčiau „Facebook“ paskelbė neleisianti platinti skelbimų, raginančių žmones nesiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, pabrėždama „prevencinio elgesio sveikatai svarbą“.

„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.

Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.

Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.

Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.

Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.

Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.

J. Bidenas lapkričio 3 dieną vyksiančiuose rinkimuose susigrums su respublikonu prezidentu Donaldu Trumpu. Florida yra vadinamoji „svyruojanti valstija“ – jos vienareikšmiškai negalima priskirti jokiai partijai. Todėl per rinkimus Florida gali būti viena tų valstijų, kurios nulems balsavimo baigtį. Apklausos čia prognozuoja nuožmią kovą tarp J. Bideno ir D. Trumpo. D. Trumpas 2016-aisiais Floridoje nežymia persvara įveikė demokratę Hillary Clinton.

M. Bloombergas, anot JAV žiniasklaidos, nesėkmingai savo rinkimų kovai išleido beveik milijardą dolerių asmeninių lėšų.

„Esu daug labiau linkęs padaryti tai kažkuriuo metu po rinkimų. Ketinome surengti [susitikimą] rugsėjį – jie [G-7 lyderiai] norėtų tai padaryti“, – D. Trumpas sakė per beveik kasdien rengiamą spaudos konferenciją apie koronaviruso epidemijos JAV vystymąsi.

„Galėtume padaryti tai telekonferencijos būdu arba kaip [tiesioginį] susitikimą, bet dabar siūlau... Vakar sakiau savo žmonėms: „Tiesą sakant, kodėl mums to nepadarius kažkuriuo metu po rinkimų, kai reikalai bus truputį... reikia truputėlį laiko apie tai pagalvoti, nes tai yra labai svarbu“, – pridūrė prezidentas.

D. Trumpas per lapkričio 3-ąją vyksiančius prezidento rinkimus sieks būti perrinktas antrai kadencijai.

Didžiojo septyneto susitikimuose dalyvauja vienų turtingiausių valstybių lyderiai, aptariantys įvairius politikos ir ekonomikos reikalus.

D. Trumpas iš pradžių norėjo birželį surengti tiesioginį susitikimą Vašingtone, bet tokį pasiūlymą atmetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vėliau D. Trumpas atidėjo viršūnių susitikimą iki rugsėjo, tikėdamasis, kad nuo koronaviruso smarkiai nukentėjusiose Jungtinėse Valstijose epidemiologinė padėtis iki to laiko normalizuosis.

Birželį skelbdamas, jog renginys atidedamas, D. Trumpas sakė planuojantis jį išplėsti ir pakviesti kitų lyderių, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris buvo pašalintas iš šios grupės, kai Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Pirmadienį JAV prezidentas atrodė tebeplėtojantis šį sumanymą.

„Pakviesime tam tikrų žmonių, kurie nepriklauso G-7“, – jis sakė žurnalistams.

„Kai kurie žmonės jau priėmė [kvietimą], bet padarysime tai po rinkimų. Manau, bus geresnė, ramesnė atmosfera surengti G-7“, – aiškino D. Trumpas.

Liepos pradžioje JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) gynė D. Trumpo siūlymą pakviesti V. Putiną į šį aukščiausio lygio susitikimą. Jis žurnalistams sakė, kad prezidentas „sprendžia, ar nori, jog [V. Putinas] atvyktų į viršūnių susitikimą, ar ne“.

Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrai kadencijai, žadėjo Ameriką vėl padaryti didinga. Jo varžovas Joe Bidenas sako, kad D.Trumpo politiko "Pirmiausia – Amerika" yra veikiau politika "Amerika – viena". Birželį "Pew Research Center" atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. amerikiečių didžiuojasi JAV.

JAV prezidento rinkimai rudenį gali būti savotiškas déjà vu: juose susidurs ilgametę politinę patirtį turintis kandidatas J.Bidenas ir "labai stabiliu genijumi" save laikantis D.Trumpas, kurį vis dar galima vadinti politikos naujoku. Vis dėlto, jeigu 2016 m. rinkiminė kampanija neretai atrodė kaip visuomenę linksminantis žaidimas, 2020 m. ant kortos yra pastatyta daug: dar keturi metai chaoso JAV politikoje arba Demokratų partijos principais paremta JAV politika. Ar kuris nors iš šių variantų yra geresnis Baltijos šalims?

D.Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV.

D.Trumpas – (ne)stabilus genijus

D.Trumpo pergalė 2020 m. JAV prezidento rinkimuose būtų ne išimtis, o taisyklė JAV politinės sistemos istorijoje: po Šaltojo karo pabaigos visi JAV prezidentai buvo perrinkti antrai kadencijai. D.Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV, rodančios D.Trumpo pasisakymų pagrįstumą.

Jau po pirmųjų D.Trumpo prezidentavimo metų "Foreign Affairs" žurnalo daryta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė JAV analitikų mano, jog D.Trumpas drastiškai pakeitė JAV užsienio politiką. D.Trumpas pavadino NATO pasenusia ir grasino pasitraukti iš šios organizacijos, jeigu NATO narės nesusimokės sąskaitų, pakeitė JAV draugų ir priešų sampratą, pasitraukė iš daugiašalių formatų ir tarptautinių sutarčių, kurios buvo inicijuotos ankstesnių administracijų bei padėjo JAV išlaikyti įtaką pasaulyje. Dėl keleto dalykų D.Trumpas buvo teisus: JAV užsienio ir saugumo politika nėra filantropija, JAV sąjungininkai Europoje savo gynybai išleidžia per mažai ir pernelyg kliaujasi JAV kaip pagrindiniu savo saugumo garantu, nors dažnai nenori prisidėti prie klausimų, svarbių JAV, sprendimo.

D.Trumpo administracijos užsienio ir saugumo politika atrodo chaotiška, ji nėra panaši į gilios strateginės minties ar sąmoningai suformuluotos doktrinos rezultatą. JAV užsienio ir saugumo politika D.Trumpo prezidentavimo metu yra labiau panaši į laivą, prie kurio vairo pešasi ne vienas asmuo (JAV Kongresas, JAV sekretoriai ir D.Trumpo patarėjai), norintis laivą nukreipti reikiama linkme, nes pats kapitonas (t.y. JAV prezidentas) tinkamai to padaryti nesugeba.

Kol kas, nors ir nukrypdamas nuo kurso, laivas kryptį išlaikė: nepaisant įžeidimų JAV sąjungininkams Europoje D.Trumpo "Twitter" paskyroje ir susilpnėjusių transatlantinių ryšių, JAV įsipareigojimus NATO išlaikė, JAV santykiai su Rusija neatšilo, Ukrainai buvo pradėta tiekti kitokios kategorijos ginkluotė, NATO Rytų flangas nebuvo užmirštas. Bet jeigu tokia situacija tęsis dar ketverius metus, kur laivas (JAV) nudreifuos – neaišku.

Tad D.Trumpo perrinkimo atveju laukia arba chaotiškos D.Trumpo politikos tąsa arba dar sudėtingesnė situacija. Viena aišku – stabilumo ir aiškumo JAV užsienio ir saugumo politikoje tokiu atveju ir toliau tikėtis neverta. Nors tinkamai išnaudotas netikėtumo veiksnys saugumo srityje gali pasitarnauti kaip koziris, D.Trumpo prezidentavimas nėra tas atvejis.

J.Bidenas: JAV (iš)gelbėtojas?

40 metų senatoriaus patirtį, 12 metų patirtį JAV Senato Užsienio reikalų komitete turintis J.Bidenas kovoje dėl JAV prezidento posto save pozicionuoja kaip kovotoją už tradicinius JAV idealus ir vertybes, kuriomis JAV vadovavosi ilgus metus, ir JAV gelbėtoją nuo kitos D.Trumpo kadencijos. J.Bideno teigimu, jeigu D.Trumpas bus perrinktas, NATO nebeliks. J.Bideno skelbiama JAV užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė panaši į tiesioginę konfrontaciją su D.Trumpu: žadama atkurti ryšius su JAV sąjungininkais, kovoti su klimato kaita, skatinti demokratijos plėtrą, kovoti su autoritariniais režimais - kitaip tariant, grąžinti dalį JAV užsienio ir saugumo politikos elementų, kurių laikėsi ankstesnės JAV administracijos.

Viena vertus, J.Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau, ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia?

Lyginant su D.Trumpu, J.Bideno kandidatūra Baltijos šalims gali atrodyti patraukli dėl jo paramos NATO, JAV sąjungininkams ir partneriams, taip pat jo pabrėžiamos būtinybės tinkamai balansuoti Rusijos galią. JAV santykių su Rusija perkrovimas ateityje, ko gero – per artimiausią JAV prezidento kadenciją, tikrai turės įvykti, juolab kad 2021 m. baigiasi galioti paskutinė JAV ir Rusijos ginkluotės ribojimo sutartis. Tačiau tikėtina, kad jis vyks griežtesnėmis ir labiau realistiškomis sąlygomis nei kad anksčiau: Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, be to, vienas iš J.Bideno kampanijos akcentų yra kova su bloga įtaka, kurią skleidžia "kleptokratinis Rusijos režimas". Tad J.Bidenas, ko gero, laikytųsi Baracko Obamos nubrėžtų linijų Rusijai tol, kol ši negrąžins Krymo Ukrainai.

Viena vertus, J.Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau, ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia? Rinkiminės kampanijos metu J.Bidenas ne kartą pasisakė už spaudimo NATO narėms išleisti du procentus gynybai atsisakymą mainais į bendradarbiavimą, balansuojant Kinijos galią, situacijos valdymą Vidurio Rytuose ar reformuojant pasaulio ekonomiką. Lietuvai tam tikrų NATO aspektų padarymas mainų objektu nėra palankus – tai reikštų galimą europinių karinių pajėgumų mažėjimą, didesnę europinių NATO narių priklausomybę nuo JAV gynybos srityje ir kozirio, kurį Lietuva jau turi savo rankose (skiriami du procentai šalies gynybai) nuvertėjimą. Apskritai, J.Bideno rinkiminė užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė rodo prioritetą ne regioninei, o globaliai politikai, kurioje mažų valstybių galimybės dalyvauti yra ribotos.

J. Bidenas / Reuters nuotr.

J.Bidenas yra nerimą keliantis kandidatas į JAV prezidento postą ir dėl kitų aspektų. Rinkimų kampanijos metu jis pabrėžė, kad, jo nuomone, karinė jėga be kitų sąlygų naudotina tada, kai tikslas yra aiškus ir pasiekiamas. Vadovaujantis šia nuostata, kokia tikimybė, kad JAV imtųsi karinių veiksmų Rusijos agresijos Baltijos šalyse atveju? Kita vertus, kaip rodo J.Bideno komandos narių pareiškimai viešojoje erdvėje, D.Trumpo prezidentavimo metu Demokratų partijos atstovai pamatė, kad galima peržengti tam tikras raudonas JAV užsienio ir saugumo politikos linijas ir pasaulis dėl to nesugrius, pavyzdžiui, ginkluotės tiekimas Ukrainai, tad neatmestina galimybė, jog ir Demokratų partijos atstovai bus pasirengę žengti toliau nei kad iki šiol. Antra, saugumo politikos sprendimai nėra stiprioji J.Bideno pusė. J.Bidenas buvo prieš operaciją, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas, teigė, kad Talibanas nėra priešas, nepalaikė 1991 m. Persijos įlankos karo, bet balsavo už intervenciją į Iraką 2003 m. Buvusio JAV Gynybos sekretoriaus Roberto Gateso teigimu, J.Bidenas klydo dėl beveik kiekvieno saugumo politikos klausimo per pastaruosius 40 metų. Galiausiai, nuoseklumo užsienio ir saugumo politikoje trūksta ne tik D.Trumpui, bet ir J.Bidenui. Pavyzdžiui, būdamas JAV viceprezidentu, J.Bidenas pasisakė už žmogaus teisių gynimą ir demokratines vertybes, tačiau buvo skeptiškas dėl galimos intervencijos į Siriją po cheminio ginklo panaudojimo.

J.Bideno išrinkimo atveju JAV užsienio ir saugumo politika bet kokiu atveju turės būti kitokia nei iki šiol, siekiant pataisyti JAV įvaizdį. Tikėtinas dar vienas, panašus į ankstesnius, JAV užsienio ir saugumo politikos ciklas su didesniu dėmesiu daugiašaliams santykių formatams: George'o W.Busho prezidentavimo lemtą JAV įvaizdžio nukentėjimą lydėjo B.Obamos prezidentavimas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams formatams. Mažoms šalims tai nėra itin paranku, nes jos neturi pakankamai svertų ir reikalingų resursų savo interesams įgyvendinti. Skirtumas gali būti tik tas, kad JAV turės bandyti atitaisyti padarytą žalą ir sąjungininkams, tikėtina – kituose regionuose nei Europa.

Po JAV prezidento rinkimų 2020 m. Baltijos šalys bet kokiu atveju gaus katiną maiše, kuris nieko gero nežada: D.Trumpo politiniai sprendimai yra neprognozuojami, tačiau ir J.Bideno atveju aiškumo nėra daugiau. Vis dėlto, panašu, kad mažų valstybių pamokas Baltijos šalys jau išmoko: tikėtis geriausio, bet ruoštis viskam, nes savo pridėtinę vertę įrodinėti reikės vis tiek – nepriklausomai nuo to, kas bus kitas Baltųjų rūmų šeimininkas.