Roboto kūrėjai Jokūbas Vasiliauskas ir Jonas Zaleckas, nepaisydami rizikos iškristi iš tolesnės kovos Europos čempionate, atsisakė varžytis poroje su rusais. Nepaisant to, gimnazistai pateko į finalą ir užėmė pirmąją vietą aljanse su kitomis dviem komandomis.

„Perspėjome ir organizatorius, ir pačią rusų komandą. Prieš turnyrą buvo išsiųstas raštas, prašyta, kad Lietuvos komandų neporuotų su rusais. Ir vis tiek suporavo. Niekas niekaip nereagavo. Iš mūsų pusės tai buvo tylus protestas prieš tai, kas vyksta“, – pasakojo „LitBot“ komandos mentorė Edita Zarembienė.

Gimnazistų suskurtas robotas. Kauno m. savivaldybės nuotr. 

Simboliška, jog žinia iš Italijos apie vertybėmis grįstą mūsų šalies atstovų poelgį Lietuvą pasiekė Kovo 11-ąją, minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Principinis moksleivių ir juos lydėjusių mokytojų sprendimas neliko nepastebėtas.

Jau po savaitės į posėdį susirinkusi Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisija vienbalsiai pritarė siūlymui apdovanoti Kauno jėzuitų gimnaziją ir jos auklėtinius. Įstaigai perduota Kauno miesto simbolio „Tauro“ statulėlė už jaunimo pilietiškumo ugdymą. Robotikos komandos nariai pagerbti Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniais medaliais už drąsų, atsakingą, kilnų ir pilietiškai brandų poelgį.

„Gyvename Kaune – idėjų ir patriotiškumo mieste. Todėl tikriausiai nereikia stebėtis, kad kauniečių gimnazistų sprendimas šįkart buvo būtent toks. Tuo pačiu turime padėkoti ir mokyklai, kuri ugdo šiuos jaunus žmones.

Pamindami savo triūsą, jūs apsaugojote pilietiškas vertybes. Tai gali būti prilyginta žygdarbiui. 

Tikiu, kad ruošiantis šioms varžyboms ir nuvykus jose dalyvauti, buvo įdėta daug darbo. Visgi, pamindami savo triūsą, jūs apsaugojote pilietiškas vertybes. Tai gali būti prilyginta žygdarbiui. Darbas ir tikėjimas tuo, ką darai, yra labai svarbu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisijos pirmininkas Benjaminas Želvys.

Dešimtokas J. Zaleckas ir vienuoliktokas J. Vasiliauskas Italijoje vykusiame Europos čempionate dalyvavo savo pačių sukonstruotu ir programuotu daugiau kaip 6 tūkst. eurų vertės robotu. Jau kitą mėnesį jaunieji robotikos inžinieriai ruošiasi kelionei į JAV. Pernai Hjustone vykusiame pasaulio čempionate Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda iškovojo sidabrą.

Jonas Zaleckas ir Jokūbas Vasiliauskas. Kauno miesto savivaldybės nuotr. 

„Sezonui pradėjome ruoštis praėjusių metų rudenį. Kasmet yra numatoma konkreti užduotis, misija, kurią turi atlikti dalyvių sukonstruotas robotas. Šiemet reikėjo rinkti šešiakampes figūrėles, vadinamas pikseliais. Robotas turi jas pakelti ir padėti į reikiamas vietas. Visas detales pirkome patys, kūrėme brėžinius, pjaustėme. Siekėme, kad valdyti robotą būtų kuo paprasčiau, – apie pasiruošimą čempionatui kalbėjo moksleiviai, ateityje planuojantys studijuoti inžinerijos mokslus. – Robotika susideda iš matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų sričių. Visa tai labai praturtina žinių bagažą.“

Jau bemaž dešimtmetį robotikos tradicijas Kauno jėzuitų gimnazijoje puoselėjantis ir auklėtinius į šiuos užsiėmimus įtraukiantis technologijų mokytojas Albertas Juškauskas šyptelėjo, kad „LitBot“ komandos nariai kartais klasėje prie savo projektų užsibūna iki pat vėlumos: „Yra buvę, kai jie prašė administracijos nejungti signalizacijos, nes jie vakarais norėjo dar ilgiau padirbėti prie robotų. Vaikinai tikrai skiria labai daug laiko ir šita veikla užsiima iš visos širdies.“

Kauno jėzuitų gimnazija savo komandų pasiekimais robotikoje garsėja nebe pirmus metus. Praeityje kauniečiai ne kartą tapę absoliučiais nugalėtojais ir savo trofėjų kolekcijoje saugo Lietuvos bei pasaulio čempionų titulus.

„Moksleiviai čempionate išreiškė palaikymą Ukrainai ir ryžtingai atstovavo tvirtai Vilniaus, visos Lietuvos pozicijai. Puikiai žinome, kad negali būti jokių draugysčių su agresoriumi, jokių nuolaidų – tiek politikoje, tiek robotikos varžybose. Džiaugiuosi augančia drąsių lietuvių karta, kuriai šis laisvės ir žmogiškumo principas yra aukščiau asmeninių pasiekimų“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Moksleivių robotikos komanda „Lituanica X“, kurios vienas iš narių yra ukrainietis, Europos robotikos čempionate Italijoje boikotavo Rusijos komandą ir atsisakė būti viename aljanse.

Nors boikotas reiškė tik vieną įskaitytą pralaimėjimą robotų varžybų lauke, teisėjų sprendimu, automatiškai panaikino galimybę startuoti Pasaulio robotikos čempionate Hiustone, JAV. Kaip pranešė savivaldybė, šiai komandai skirta 1 tūkst. eurų dydžio stipendija už žmogiškumą ir drąsą atstovauti Vilniaus vertybėms.

Čempionate taip pat dalyvavusioms komandoms „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“, kurių čempionato burtai nesuvedė į aljansą su Rusijos komanda, skirtos 1 tūkst. eurų dydžio stipendijos už Vilniaus miesto vardo garsinimą.

Komanda „Lituanica PlumBlum“ geriausiai pasirodė robotų varžybų lauke, o komanda „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ teisėjų pripažinta verčiausia vykti varžytis į JAV. Pasaulio robotikos čempionatas vyks Hiustone balandžio 17–20 d.

Moksleivių robotai varžėsi tarpusavyje, kuris greičiau pačiups kaladėles. Laikas – vos dvi su puse minutės.

„Mes turime nuvežti šešiakampes kaladėles nuo vieno taško iki kito, tuomet žaidimo pabaigoje robotai turi išleist lėktuvėlį. Pagal tai skaičiuojami skirtingi taškai“, – pasakojo moksleivis Povilas.

Robotams pasitelktas ir dirbtinis intelektas. Viskas sukonstruota ir suprogramuota pačių moksleivių, kurie jau dešimtokai. Neslepia, kad žinios atėjo ir iš interneto platybių. 

„Mano užduotis buvo visą robotą programuoti. Komandoje esame dviese, tai mano draugas konstruoja, o aš programuoju. Paskaičiavau, kad nuo lapkričio mėnesio, kada gavome roboto detales, praleidau gal 500 valandų“ – dalijosi moksleivis Jokūbas.

„Tai buvo mano pirmas kartas programuojant robotą, todėl reikėjo labai daug informacijos pačiai surasti ir daug perrašyti iš naujo, nes viskas vis keičiasi. Tiesiog turėjau rasti geriausią būdą“, – sakė moksleivė Nida.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Varžybose ne viskas pagal planą. Galbūt jaudulys, nes veiksmą stebi premjerė I. Šimonytė. Premjerę robotų šou įtraukė.

„Labai norėčiau irgi konstruoti robotus“, – tikino I. Šimonytė.

Vyriausybėje robotai – ne šiaip sau. Moksleivių pasiekimai stulbina. Viena lietuvaičių komanda iškovojo bilietą į Hjustoną, į ten vyksiantį Pasaulio čempionatą. Kitos pasakoja apie didelį amerikiečių dėmesį.

„Dalis mūsų važiuos varžytis į JAV. Dabar kuriam pusės metro robotą, tai mūsų tikslas – kurti metrinius, dvimetrinius robotus“, – šnekėjo „Lituanica X“ šeimų bendruomenės vadovas Algirdas Augustaitis.

„Labai daug žmonių susisiekė su mumis, pavyzdžiui, Teksaso komandos. Sakė, kad norėtų labiau bendradarbiauti. Per kompiuterį, online susitikimus, padaryti ir sužinoti apie pačią mūsų komandą“, – pasakojo moksleivė Nida.

Dvi Lietuvos komandos robotikos varžybose Italijoje pademonstravo išskirtinę drąsą. Atsisakė vienoje grupėje varžytis su rusais. Dėl to buvo diskvalifikuotos ir palaidojo viltį vykti į Ameriką. 

„Mes neturėjome tokio varianto, kuris ir sektų mūsų vertybes, ir tuo pačiu suteiktų mums šansą dalyvauti Hjustone. Mes tiesiog turėjom pasirinkti vieną mažiau blogą kelią“, – sakė moksleivis Matas.

Apgalvojom, kiek daug darbo mes įdėjome, bet taip pat, kiek daug kenčia Ukraina šiuo metu.

„Apgalvojom, kiek daug darbo mes įdėjome, bet taip pat, kiek daug kenčia Ukraina šiuo metu. Vis tiek galime dalyvauti ne tik šiais metais, tai čia tikrai dar nėra robotikos kelio pabaiga“, – atviravo moksleivis Jokūbas.

Moksleiviai negavo apdovanojimų, tačiau laimėjo lietuvių širdis, tad dalis politikų siūlo jiems atsidėkoti ne žodžiais, o premijomis.

„Vilniaus miestas turi parodyti dėmesį. Ir tas dėmesys turi atsiremti ir į finansinius dalykus, todėl siūlome skirti pinigines premijas. Kiek tai galėtų būti, tai reiktų žiūrėti pagal miesto biudžetą, akivaizdu, kad neturėtume kalbėti apie kelis šimtus eurų“, – tvirtino Vilniaus tarybos narys Povilas Pinelis.

„Vien roboto paruošimas varžyboms bus bent 1 tūkst. eurų, gal net keli. Dar kelionės, nes viską finansuojame iš šeimų ir rėmėjų lėšų“, – teigė A. Augustaitis.

Net jeigu valstybė ir neskatintų – jaunuoliai vis tiek savo ateitį sieja su robotais.

„Ateityje planuoju studijuoti inžineriją, tai tikrai arti to. Galima labai daug įgūdžių visokių išmokti, problemų sprendimo būdų“, – dalijosi moksleivis Jokūbas.

Planuose robotai ne tik žemėje.

„Kosmose robotai ir visokie tokie, labiau žiūrime į tą pusę, kad padėtume žmonijai žengti dar vieną žingsnį į priekį“, – sakė moksleivė Nida.

Atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda nepabūgo net ir žinodami, kad taip rizikuoja savo vieta Europos čempionate.

„PARODŽIUSI DRĄSĄ LITBOT KOMANDA APGYNĖ LIETUVOS GARBĘ. Įtampos kupinose FIRST Tech Challenge varžybose Italijoje KJG Robotikos komanda pademonstravo išskirtinę drąsą – galimybę dalyvauti pasaulio čempionate paaukojo atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda! Galiausiai, patekę į finalą, jie užėmė 1-ą vietą aljanse su kitomis 2 komandomis. KJG didžiuojasi jumis, mielieji Jonai, Jokūbai, mokytojai Albertas Juškauskas ir Edita Zarembienė! Esate didžiausia dovana ir laimėjimas Lietuvai!“ – teigiama Kauno Jėzuitų gimnazijos įraše feisbuke.

Varžybose Italijoje atsisakė žaisti kartu su rusais Kauno Jėzuitų gimnazijos komanda ir vilniečiai „Lituanica X“. Abi komandos vėliau vis tiek prasibrovė į finalą.

Lietuvos moksleivių robotikos rinktinės „Lituanica X“ vadovas Algirdas Augustaitis patikslino, kad „Lituanica – Vilnius Lyceum robotics“ buvo atrinkta skirsti į Pasaulio čempionatą JAV.

„Lituanica PlumBum“ ir Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „LitBot“ kartu su komanda-partnere iš Rumunijos nugalėjo robotų kovose, o „Lituanica X“ su partneriais užėmė antrą vietą.

Gimnazistų principingumu feisbuke gėrėjosi ir žinomi žmonės, ir valdžios atstovai.

Dirbo be atokvėpio

„Tikiu savo mokiniais“, – likus maždaug mėnesiui iki didžiosios kelionės į JAV, ilgametę robotikos būrelio vadovo patirtį turintis mokytojas Albertas Juškauskas stipriai gniaužė kumščius už „LITBOT100“ komandą.

Suprato, kad vien tik sėkmės nepakaks, todėl kartu su moksleiviais dirbo be atokvėpio net savaitgaliais. Iki čempionų aukso kauniečiams šiek tiek pritrūko – Hjustone varžęsi su 30 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio ir puikiai pasirodę tarp 108 „First Lego League“, „Challlenge“ kategorijos komandų Viltė Vitkauskaitė, Jonas Zaleckas, Dovydas Urmelis, Jokūbas Vasiliauskas, Mykolas Platūkis, Aurėja Urniežaitė ir Mantas Arnašius užėmė antrą vietą ir pasipuošė robotikos čempionato sidabru.

Sužavėjo komisiją

Ne pirmus metus organizuojamo pasaulinio lygio festivalio „First Lego League“ tikslas – supažindinti moksleivius su realaus pasaulio inžinerijos iššūkiais. Šiame konkurse jaunieji kūrėjai kviečiami konstruoti, tyrinėti ir pristatyti projektus su autonominiais „Lego“ robotais, atliekančiais konkrečias užduotis.

Neįkainojama patirtis, kai tarptautinėje arenoje susitinka vaikai iš viso pasaulio ir stebėdami vieni kitų pasirodymus mokosi vieni iš kitų.

Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „LITBOT100“ Hjustone pristatė ir komisiją sužavėjo savo samanų saulės baterijomis, galinčiomis generuoti elektrą ir padėti Afrikoje gyvenantiems žmonėms. Visose kategorijose surinkę aukštus balus kauniečiai sulaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Moksleiviams teko atsakyti į žurnalistų klausimus, kaip pavyko taip puikiai sukonstruoti ir užprogramuoti robotą.

„Hjustone susirinko labai stiprios komandos, tad konkurencija tikrai buvo didelė, bet „LITBOT100“ pavyko sklandžiai pristatyti savo projektą, kurį puikiai įvertino teisėjai“, – A. Juškauskas džiaugėsi mokiniais, kurių dėka Lietuvos vardas nuskambėjo visame pasaulyje. Savo pasiekimu džiaugėsi ir patys gimnazistai. Jie tikino, kad čempionatas pranoko visus lūkesčius, o tai, ką per kelias dienas patyrė anapus Atlanto, jiems išliks visam gyvenimui. „Neįkainojama patirtis, kai tarptautinėje arenoje susitinka vaikai iš viso pasaulio ir stebėdami vieni kitų pasirodymus mokosi vieni iš kitų“, – kalbėjo vicečempionai.

Įvertinti ne kartą

Moksleiviai, robotikos mokytojas ir visa gimnazijos bendruomenė džiaugėsi, kad visą laiką šalia jų buvo daug gerų žmonių. Už rūpestį ir globą JAV, Kauno jėzuitų gimnazijos komanda dėkojo Hjustono lietuvių bendruomenės nariams, Vilniaus robotikos komandai „Lituanica X“ – už palydą ir brolišką palaikymą, o UAB „Alfa Klasė“, UAB „Festo“, UAB „Kautra Cargo“, UAB „Danvita“ – už tai, kad kelionė įvyko.

Tai ne pirmas Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos asų laimėjimas. Jie ne sykį tapo Lietuvos ir pasaulio čempionais. Kovo mėnesį „LITBOT100“ varžėsi su 20 stipriausių komandų nacionalinėse Lietuvos „First Lego League“ robotikos varžybose ir laimėjo pirmą vietą. Kita gimnazijos robotikos komanda „Golden Fishes“ nacionalinėje atrankoje užėmė antrą vietą. Moksleiviai sulaukė gerų vertinimų už išradingumą ir kūrybiškumą. Šios komandos nariai šių metų gegužės pabaigoje kviečiami atstovauti Lietuvai ir gimnazijai Atvirajame „First Lego League“ čempionate Marakeše, Maroke.

Mažos detalės galia

Viltės Vitkauskaitės, Jono Zalecko, Dovydo Urmelio, Jokūbo Vasiliausko, Mykolo Platūkio, Aurėjos Urniežaitės, Manto Arnašiaus ir dar bent keliolikos Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivių kišenėse, ko gero, slepiasi ne viena lego detalė. Jų turi ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas.

„Klaidinga nuomonė, kad tai yra tiesiog žaislinė detalė. Garsūs inžinieriai iš jų kuria neįtikėtinus dalykus. Tarkime, iš lego detalių surinktas natūralaus dydžio „Bugatti“ važiuoja 20 km/val. greičiu“, – kalbėjo A. Juškauskas, nuo 2013-ųjų Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviams padedantis pažinti mokslo ir technikos sritį, apimančią robotų, robotizuotų sistemų kūrimą ir jų naudojimą.

Mažos detalės galia nė kiek neabejojau. Antai, vilnietis Rokas Miškinis iš lego konstruoja pastatus, o visai neseniai ikonišką Jurgio ir Aleksandros Iljanų namą Kaune jis pasišovė paversti oficialia lego dėlione. Teisininkas iš JAV jau kurį laiką kuria įspūdingas žmonių figūras, o pramogų parkas „Legoland“ iš beveik 60 tūkst. detalių surinko įspūdingą Vindzoro pilį. Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivių darbai savo apimtimi gerokai mažesni, tačiau jų žinutė – galinga.

Savo kurtais robotais jaunuoliai kalba apie ekologiją, planetos tausojimą, atsinaujinančiosios energijos šaltinius ir kitus aktualius dalykus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Laimėjo bilietą į JAV

Vos prieš kelias savaites trys Kauno Jėzuitų gimnazijos komandos „LITBOT100“, „Golden fishes“ ir LUNAR varžėsi Robotikos akademijos organizuotose nacionalinėse Lietuvos „First Lego Lague“ robotikos varžybose, vykusiose Energetikos ir technikos muziejuje.

Jų metu moksleiviai pristatė savo projektus, orientuotus į tvarios energetikos infrastruktūros plėtrą, ieškojo galimų energetikos problemų sprendimų, plėtojo planetai draugiškos žmonių civilizacijos ateities vizijas, dirbo su skirtingo sudėtingumo įranga, prabilo įvairiomis programavimo kalbomis. Vieni dalyviai demonstravo mokyklose pritaikomą, elektros energiją gaminančią platformą, kiti – unikalų durų varstą ar samanų saulės baterijas, kurios turėtų generuoti elektrą ir padėti Afrikoje gyvenantiems žmonėms.

Vertintojai stebėjo komandų kūrybiškumą ir išradingumą, pristatant inovatyvius projektus, komandines vertybes ir, žinoma, konstrukcijas. Robotų varžybose nepralenkiami buvo Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Susumavus taškus, jie pasidalijo pirmąsias tris prizines vietas, užnugaryje palikę 20 stipriausių komandų iš visos Lietuvos. Komanda „LITBOT 100“, kurią sudarė Viltė, Jonas, Dovydas, Jokūbas, Mykolas, Aurėja ir Mantas, ne tik tapo absoliučia varžybų nugalėtoja, bet ir iškovojo teisę vykti į Hiustoną, kur balandžio 19–22 d. pasaulinėse robotikos varžybose atstovaus Lietuvai. Kasmetis renginys įspūdingas ne tik robotais, bet ir savo masiškumu. Įprastai čia atvyksta keliasdešimt tūkstančių moksleivių, mokytojų, savanorių, rėmėjų ir žiniasklaidos atstovų iš viso pasaulio.

Prireiks ir sėkmės

Įspūdinga gimnazistų pergalė – sėkmė? Anaiptol. Moksleivius link tikslo vedė nuolatinis žinių alkis ir nuoseklus darbas. Tuo metu, kai kiti bendraamžiai pramogavo su draugais, Viltė, Jonas, Dovydas, Jokūbas, Mykolas, Aurėja ir Mantas sėdėjo prie projekto.

„Aš visą laiką tikėjau savo mokiniais. Jūs tai jautėte?“ – A. Juškauskas atsigręžė į komandą nugalėtoją, po pamokų užgulusią užduočių stalą.

Tiesa, kitame etape Hiustone, kuriam šiuo metu įtemptai ruošiasi gimnazistai, vien tik tikėjimo nepakaks. Čia prireiks dar daugiau kūrybiškumo, susitelkimo, žinių ir sėkmės. Fortūnai nusigręžus, robotas, kuris prieš varžybas ant užduočių stalo judėjo manevringai, gali imti ir sustoti. Tai reikštų tik viena – apmaudžią pabaigą. Ne į vienas varžybas komandas lydėjęs mokytojas Albertas prisiminė bent kelias istorijas, kai mokiniams koją kišo ne laiku ir ne vietoje išsinėręs laidas ar keli neapskaičiuoti milimetrai ant užduočių stalo.

Vertina net smulkmenas

Kasmetėse varžybose Teksaso valstijoje jaunieji robotikos asai iš viso pasaulio atsidurs po komisijos didinamuoju stiklu. Moksleiviai turės paruošti inovacijos projektą, vadinasi, sugalvoti problemą, surasti jos sprendimo būdą ir įrodyti komisijai, kad jie yra pranašesni už kitus. Vien žodžių nepakaks – teks pasitelkti ir vaizdines priemones: plakatus, lankstinukus, ženkliukus ir kitą medžiagą. Savaime suprantama, reikės sukurti roboto programą ir pačią konstrukciją.

„Robotas turi veikti ir atlikti tam tikrą užduotį. Nebus programos – robotas nevažiuos. Nebus konstrukcijos – kam reikalinga programa“, – galutinio balo sudedamąsias vardijo Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas A. Juškauskas.

Aš visą laiką tikėjau savo mokiniais. Ar jūs tai jautėte?

Komisija vertina kiekvienos grupės komandines vertybes – darbų pasiskirstymą, bendravimą, gebėjimą reaguoti į kritines situacijas ir jas įveikti. Varžybose, į kurias jau kitą mėnesį vyks gimnazistai, ne mažiau nei užduotis, kurią per numatytą laiką reikia įvykdyti prie užduočių stalo, svarbūs ir kiti dalykai. Tarkime, juodraščio lapai, kuriuos smalsiai varto komisijos nariai. Jiems įdomu matyti, kaip vyko pasiruošimas, komandas atvedęs iki galutinio tikslo.

„Mes visi sutariame puikiai, todėl pykčių nebūna. Diskutuojame daug, nes tik taip randame geriausius sprendimus“, – paklausta, ar juodraščio lapai tokie pat tvarkingi, kokie iš šalies atrodo komandos narių santykiai, atsakė gimnazistė Aurėja.

Veikla: Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai iš detalių kuria ypatingus robotus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tiki savo sėkme

Pergalės skonis kauniečiams nesvetimas – Jėzuitų gimnazijos moksleiviai ant aukščiausiųjų pakylų pasauliniu lygmeniu yra kopę jau ir anksčiau.

Savo mokiniais mokytojas Albertas neabejoja ir šįsyk, tačiau supranta, kad į Hiustoną atvyks stipriausi, todėl kartu su komanda „LITBOT 100“ dirba daugiau nei įprastai. Valandų, praleistų mokykloje po pamokų, nebeskaičiuoja ir moksleiviai, nes šiandien gyvena tomis pačiomis nuotaikomis. Ar pavyks, paaiškės baigiantis balandžiui, tačiau moksleiviai ir jų mokytojas viliasi geriausio scenarijaus.

„Robotika apima viską. Tai ir matematikos, fizikos, biologijos, lietuvių ir anglų kalbų žinios. Ne tik. Tarkime, norint parengti komandos vizualizaciją, ženkliukus, lankstinukus, reikia dailės, –  tačiau svarbiausia, anot robotikos mokytojo, – kūrybiškumas. – Jei esi kūrybiškas, bet kada rasi išeitį.“

„Auve Tech“ automobiliai aprūpinti septyniais skenavimo įrenginiais „LiDAR“ ir dešimtimi vaizdo kamerų, kurios užtikrina saugų šios transporto priemonės judėjimą be vadinamųjų aklųjų zonų.

„Tai, kad Estijos konstruktoriai sėkmingai konkuruoja su mūsų šalies gamintojais ir pateisina itin reiklių pirkėjų lūkesčius, liudija aukščiausio lygio „Auve Tech“ kvalifikaciją“, – pabrėžė Matsumura Yukihiko, Japonijos ambasadorius Estijoje.

„Auve Tech“ pradėjo veiklą 2017-aisiais, bendradarbiaudama su Talino technikos universitetu. „MiCA“ – antrasis autonominio automobilio modelis, o pirmos kartos gaminiai, varomi vandeniliu arba elektros energija, jau dirba dvylikoje pasaulio šalių.

„MiCA“ – tartum laiko mašina, kuri gali padėti atsidurti naujausių technologijų pasaulyje.

Į pirmuosius „Auve Tech“ automobilius buvo montuojamas 25 kW akumuliatorių blokas, užtikrinantis bent 8 valandų darbo režimą, didžiausias greitis galėjo būti 25 km/val.

Naujos kartos „MiCA“ potencialas – didesnis.

„MiCA“ – tartum laiko mašina, kuri gali padėti atsidurti naujausių technologijų pasaulyje“, – sakė „Auve Tech“ generalinis direktorius Johannesas Mossovas.

2019-aisiais Estijos technologijų parko „Tehnopol“ inžinieriai pristatė autonominį robotą „Lumebot“, kuris žiemą miestų gatvėse valo sniegą, rudenį surenka lapus ir gali atlikti kitus komunalinės priežiūros darbus.

Robotas sveria 500 kg, be pertraukos dirbdamas 2 valandas, sutvarko 5 000 kv. m plotą, arba 12 km šaligatvių.

Galimybės: „Lumebot“ gali atlikti mieste įvairius komunalinės priežiūros darbus. / „Lumebot“ nuotr.

Tačiau ir šio proceso jau kurį laiką neaplenkia dirbtinis intelektas (DI). Be automatinio klaidų taisymo ar pagalbos formuluojant pasikartojančius tekstus, DI padeda automatizuoti didesnę dalį rašymo ir teoriškai jį palengvinti. Tačiau būtent čia iškyla nemažai techninių, teisinių, etinių, moralinių ir filosofinių klausimų.

Vis dažniau pasigirsta diskusijų, ar galima dirbtinį intelektą laikyti sugeneruoto teksto autoriumi, kam priklauso toks tekstas ir galiausiai kaipgi reikėtų vertinti dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą kaip literatūrą ir jo naudą rašytojui.

DI grįstos priemonės

Akivaizdu, kad rašymas nėra greitas ar labai lengvas procesas, ypač besimokantiesiems rašymo paslapčių. Dažnas moksleivis, studentas, mokslininkas, žurnalistas ar bet koks kitas rašytojas įdeda begalę pastangų ir laiko, siekdami sukurti tikslą tenkinantį, tinkamą, kokybišką, įtraukiantį ir vertingą tekstą.

Tad rašymo procesui pagreitinti, kartu siekdami ir kitų verčių, inovacijų, kūrėjai skiria vis daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, verslui skirta programinė įranga, tokia kaip projektų valdymo platformos, laiškų rašymo ir komunikavimo su klientais, procesą palengvina iki minimumo, t. y. paprastai integruoja galimybę kurti laiškų šablonus, kurie tik minimaliai pritaikomi arba apskritai nekeičiami prieš išsiunčiant.

Naujienų banginiai, tokie kaip BBC ar CNN, labai neslėpdami, vis dažniau pripažįsta, kad naujienoms generuoti pasitelkia dirbtinį intelektą. Vadinasi, jūsų skaitomas straipsnis naujienų portale nebūtinai yra parašytas žmogaus. Jei taip sugeneruotą naujieną pakomentuojate naujienų portale, nebūtinai įsitraukiate į diskusiją su žmogumi.

Pokalbių robotai, tekstą generuojantys pagal sudėtingus algoritmus priklausomai nuo tam tikrų indikatorių pokalbio dalyvių tekste, jau ne vienus metus taip pat nenaujiena. Šią inovaciją įvairiais tikslais pasitelkia ne tik verslo įmonės, bet ir viešos įstaigos, ir organizacijos.

Taigi kuriama vis daugiau laisvos prieigos ir mokamų, komercinių rašymo procesą lengvinančių įrankių, leidžiančių greičiau ir paprasčiau generuoti idėjas, pavadinimus, perfrazuoti jau parašytą tekstą, realiuoju laiku tikrinti kalbos taisyklingumą, užbaigti pradėtas mintis, siūlančių kitus, naujus, papildomus žodžių, frazių, sakinių variantus, istorijų ar naratyvų eigą ir pan.

Dirbtinė literatūra

Mokymo procese nebegalime apsimesti, kad tokie įrankiai neegzistuoja ar kad jais nesinaudoja studentai ar moksleiviai. Tad tiek kalbos mokymo, tiek kūrybiškumą skatinančio rašymo gebėjimų ugdymo ir vertinimo metodai turi keistis, o dirbtiniu intelektu grįstų įrankių naudojimas turi būti suvokiamas ir akcentuojamas kaip pagalbinis.

Panašiai, kaip ir mokant vertimo paslapčių, studentai turėtų mokytis versdami nuo pradžių, nuo balto lapo, o ne tiesiog redaguodami mašinine vertykle sugeneruotą tekstą.

Mokslo ar akademiniais tikslais pasitelkiamus dirbtinio intelekto įrankius reikia vertinti labai atsargiai. Jei automatiniu perfrazavimo įrankiu pasinaudojama rengiant mokslinį darbą, ar tai gali būti vertinama kaip autoriaus parašytas tekstas, ar tai tik perfrazuotų citatų rinkinys, ar netinkamo citavimo forma, net jei nurodomas originalus šaltinis?

Iš kitos pusės toks automatinių įrankių naudojimas keičia žmogiškąją ekspresiją, gebėjimą įsitraukti į gilesnę diskusiją, kartu – ir mąstymą. Net jei ir sąmoningai mokomasi iš dirbtiniu intelektu grįstų įrankių siūlomų kalbos sprendimų, t. y. tvarkingų formuluočių, teisingų kolokacijų ar patikrintų gramatinių konstrukcijų, ilgainiui prie jų priprantama.

Mokslininkai yra nustatę, kad ne visada dirbtiniu intelektu grįstais įrankiais sugeneruotas tekstas yra tobulas ar be klaidų. Tokios formuluotės taip paveikia mūsų kalbą, kad tampa šabloniškos, rutininės, klišinės, nes priprasti prie jų yra labai nesunku. Kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Protas nebeieško kitokios, netikėtos, nepatikrintos ekspresijos, nes ready-made frazės patikrintos ir paruoštos laukia operatyviojoje atmintyje. Juk kalba yra labai žmogiškas, intuityvus, spontaniškas dalykas.

Tad, kaip ir KTU filosofas prof. Saulius Keturakis teigia, kaip bet kokia dirbtinio intelekto sugeneruota literatūra yra pasmerkta būti vidutinė, taip ir mokymuisi pasitelkiami automatiniai įrankiai mūsų kalbėsenos stilių, interpretaciją, rafinuotumą paveikia, pamažu supaprastina, suvienodina, unifikuoja.

Svarbu ir atpažinti

Jei dirbtinis intelektas gali sugeneruoti gana įtikinamą tekstą, kad apgautų žmogų, lygiai taip pat jį galima pasitelkti atpažinti save. Harvardo universiteto ir „MIT-IBM Watson“ laboratorijos mokslininkai sukūrė įrankį, galintį nustatyti, ar tekstas yra pernelyg nuspėjamas, kad būtų parašytas žmogaus. Vis dėlto patys kūrėjai pripažįsta, kad įrankis nėra tobulas ir tiksliai nustatyti, ar tekstą sugeneravo dirbtinio intelekto programa, yra labai sunku.

Dar prieš 30 metų manyta, kad intelektualinių rašymo gebėjimų niekada nebus galima automatizuoti. Vis dėlto į šiuolaikines technologijas profesionalūs tekstų kūrėjai yra linkę žiūrėti palankiai vien todėl, kad jomis naudojantis pasiekiamas didesnis produktyvumas.

Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad kol kas skaitmeninių priemonių teikiamais pranašumais lietuvių kalba rašantys naudojasi menkai. Taip yra todėl, kad tekstų kūrėjai tokių lietuvių kalbos įrankių nežino arba jų tiesiog nėra. Tačiau ateityje jų tikrai bus daugiau, tad apie jų naudas ir grėsmes turime kalbėti jau dabar.

„Nusipirkti robotą šuniuką ar kitą gyvūną ateityje bus visai nebrangu“ – teigia Henrikas Simonavičius, „Rubedo sistemos“ robotikos ir projektavimo padalinio vadovas.

Keturkojus robotus šiuo metu kuria ne viena kompanija. Vienas populiariausių jų pritaikymų – pramoninių gamybinių objektų reguliarus stebėjimas bei darbas pavojingose zonose. Tikimasi, kad ateityje tokie robotai taps įprasta mūsų gyvenimo dalimi, kaip ir dronai ar robotai žoliapjovės. Greičiausiai jie pristatinės siuntinius į namus bei atliks buities darbus.

Kaune robotikos specialistai dirba su amerikiečių kompanijos „Boston Dynamics“ sukurtu keturkoju robotu šunimi. „Rubedo sistemos“ pirmieji Lietuvoje įsigijo įspūdingą plastiškų judesių robotą, kurio lankstumas ir aktyvi reakcija į aplinkos pokyčius primena tikrą gyvūną. Covid-19 pandemijos metu lietuvių inžinieriai ieškojo būdų, kaip tokį robotą pritaikyti efektyviai viešojo transporto dezinfekcijai. Kaip jiems tai pavyko kviečiame išvysti laidoje „Mokslo sriuba“.

Libane vykusiame atvirajame robotikos čempionate jaunesniųjų gimnazijos atstovų komanda „Amber“ laimėjo pirmąją vietą projekto kategorijoje.

Čempionate 72 komandos iš 36 šalių rungėsi keturiose kategorijose: roboto varžybų bei roboto dizaino rungtyje, komandos vertybių rungtyje bei inovatyvaus projekto idėjos pagal metų temą pristatyme. Šių metų tema – kosmosas. Tad komandoms teko analizuoti, kaip pagerinti astronautų kasdienybę ilgalaikėse kosmoso kelionėse.

Nors augti dar tikrai yra kur, šių metų pasiekimas mums labai svarbus.

Komanda „Amber“ pristatė patobulintą naujo dizaino astronauto šalmą. Išanalizavę praeityje iškilusias problemas mokiniai pasiūlė šalmo naudoti jo gamybai naujas medžiagas, kurios pridėtų tvirtumo. Komanda sukūrė šalmo prototipą ir pridėjo papildomų funkcijų, naudingų ilgalaikėse kelionėse kosmose. Savo idėjas mokiniai pagrindė moksline literatūra ir sulaukė pagyrų iš pačių NASA mokslininkų, kurie labai palankiai įvertino jų pasiūlymus bei pripažino, kad kai kurias šalmui siūlomas medžiagas rimtai svarstoma panaudoti ateityje.

„Labai džiaugiuosi pasiektu rezultatu. Vaikai į pasiruošimo procesą žiūrėjo labai atsakingai ir tikrai negailėjo laiko įsigilinti į organizatorių pasiūlytą temą, išsirinkti problemą bei pasiūlyti tinkamą jos sprendimo būdą, už kurį ir buvo apdovanoti. Komanda puikiai pasirodė visose srityse ir robotų varžybose užėmė 6 vietą iš 72 komandų bei varžėsi parodomuosiuose važiavimuose. Nors augti dar tikrai yra kur, šių metų pasiekimas mums labai svarbus“, – auklėtinių pergale džiaugėsi komandos treneris Albertas Juškauskas.