Parodoje „Žalioji zona“ fiksuojamos žalios spalvos ribinės situacijos, kuriose persipina baltiški peizažai ir motyvai. R. Marčiaus meninėje praktikoje žalia reiškiasi ir kaip erdvė, ir kaip objektas. Zona ‒ erdvė, kur vyksta tam tikri reiškiniai, tai ir geografinis teritorinis vienetas, kuriame dalykai apsijungia tam tikromis savybėmis.

Tapybos ciklas „Žalioji zona“ apima žaliojo kolorito eksperimentus ir žodžio „žalias“ semantikos tyrimą. Žalia ‒ viena iš spektro spalvų, išgaunama sumaišant mėlyną ir geltoną spalvas. Ji simbolizuoja rojų, augmeniją, pavasarį, sveikatą, jaunystę, gyvastį, atsinaujinimą, dvasios brandumą, viltį ir džiaugsmą, grožį ir laimę, nuolankumą, nusižeminimą, laisvę ir t.t. Žalia taip pat žymi tarpinę būseną: kas nesunokęs, neišviręs, nesubrendęs, neapdirbtas, nepatyręs, neišprusęs. Lietuviams žalia turi simbolinę maginę paskirtį. Ji viena pagrindinių ir lietuvių dailėje, kur susiklosčiusi stipri peizažo tradicija.

R. Marčius tyrinėja spalvos atspalvių sąveiką monochrominėse drobėse, kurias skaido geometrinės figūros: rombai, trikampiai, lygiagretės, kvadratai. Daugiabriaunės prasmės, archetipiniai elementai, geometrinės ir monochrominės spalvų struktūros susipina į fantasmagoriškus naratyvus.

R. Marčius 1994‒1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998‒2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra LDS narys. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Paroda veiks iki rugsėjo 6 d. Galerijos darbo laikas III‒V 16‒18 val.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje šią savaitę atidaryta klaipėdiečio tapytojo Rolando Marčiaus paroda „Cirkuliacijos”, kuria autorius permąsto vietos specifiką.

Tapytojas susitelkė į Pajūrio regiono geografinį savitumą, kontekstualumą, lokalaus spalvinio kolorito paieškas. R.Marčiaus kūrybinėje praktikoje spalva yra ne apibrėžta vieta spalvų paletėje, bet jėga, intensyvumas, ritmo kondensatas, reprezentacijos ištirpdymas arba virsmo procesai. Taigi ji įgauna fiziškumą, tampa erdve bei įrankiu prisiliesti prie vietos kultūrinio diskurso. Spalvos tonų paieška, fiksavimas, koncentruotas susiliejimo akimirkos laukimas yra kūrybinė taktika ‒ tyrinėti ir gryninti vienos spalvos išskirtinumą, suvokiant jos užduodamą toną, vibraciją, energiją ir sąmonės pokytį.

Aplinkos vibracijos neatsiejamos nuo kūno. Menininkas lieka ištikimas chirurgiškai apnuoginančiai rentgeno estetikai. Svarbus ryšys tarp to, kas nematoma plika akimi, numanoma, ir to, kas permatoma, matoma kiaurai. Jo paveiksluose tomografinės nuotraukos transformuojasi į daugiaplanę iliuziją. Plokšti paviršiai tampa tūrine plotme, kurioje skleidžiasi prigimtinė forma, simetrija, judėjimas ir balansas.

Poodinės ir aplinkos struktūros cirkuliacijos kuria savitą simbolinį mikro- ir makrokosmosą, kuris yra tarsi priemonė suvokti menininkui savo paties būtį ir vietą pasaulyje.

Tapytojas R.Marčius (g. 1974) studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 11 metų gyveno ir kūrė JAV. Parodose dalyvauja nuo 1999 m. Nuo 2012 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

R.Marčiaus parodą „Cirkuliacijos“ A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto 16) galima apžiūrėti iki spalio 10 d.

Penktadienį šiuolaikinio meno galerijoje „si:said“ uostamiestyje atidaroma klaipėdiečio tapytojo Rolando Marčiaus kūrinių paroda „Mėmelio mėlis“. Joje autorius analizuoja Pajūrio regiono specifiką, kvestionuodamas nusistovėjusius motyvus, temas, naratyvus. Šiame cikle susitelkiama į vietos geografinį savitumą, kontekstualumą ir atsitiktinumą, erdvinį posūkį. Čia erdvė tarsi įgauna fiziškumą, profaniškumą, nuotaiką ir jaudulį bei tampa įrankiu analizuoti kultūros klausimus. Šioje parodoje R.Marčius kartu ieško vietinio spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių. Paroda veiks iki gegužės 10 d.

KUR? Galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28).

KADA? Balandžio 17 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) viena iš veiklos sričių yra meno rezidentūros programa. Nuo 2007 m. KKKC bendradarbiauja su Ahrenshopo mieste (Vokietija) įsikūrusiais  Menininkų namais „Lukas“. Kovo 2–30 d.  šiuose namuose vieši tapytojas Rolandas Marčius (Klaipėda).

Rolandas Marčius (g. 1974) studijavo Vilniaus dailės akademijoje tapybą. 11 metų gyveno ir kūrė JAV. Parodose dalyvauja nuo 1999 m. Nuo 2012 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

R. Marčiaus kūryboje skleidžiasi chirurgiškai apnuoginanti rentgeno estetika. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas lyties, rasės, amžiaus, sveikatos būklės klausimus. Kuriama daugiaplanė iliuzija, gylis, pasitelkiant poodinę struktūrą, tai, ko negalima matyti plika akimi. Tomografinių nuotraukų plokšti paviršiai drobėje įgauna tūrio, o išnarstyta anatomija veikia neapčiuopiamą fizinę realybę ir atvirkščiai.

Kūryboje R. Marčius siekia minties daugiasluoksniškumo, netikėtumo, spalvos gylio ir dermės, kad kūriniai žiūrovui keltų skirtingas asociacijas. Neatsitiktinai visi darbai be pavadinimų, taip paliekama erdvė žiūrovui, neribojama minties eiga: kiekvienas, matydamas kitaip bei remdamasis savo asmenine patirtimi, idėjomis, vaizdiniais, gali susikurti savo asmeninį naratyvą.

Antrasis menininkas, šiemet vyksiantis pagal kultūrinių mainų programą į rezidenciją Vokietijoje ‒ tapytojas Simas Žaltauskas. Jis Menininkų namuose „Lukas“ viešės balandžio 7 d.‒ gegužės 3 d.

Simas Žaltauskas gimė 1980 m. Klaipėdoje. Baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2008 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Aktyviai dalyvauja akademinės visuomenės veikloje, dėsto piešimą, tapybą Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino fakultete, dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dailininku dekoratoriumi.

Pagrindinė S. Žaltausko kūrybos inspiracija – sąlytyje su aplinka, joje vykstančiais reiškiniais išgyvenamos būsenos, kurios nuolat kinta, vietą užleisdamos vis naujoms. Be socialumo ir stilių įvairovės, jo kūryba išsiskiria subtilia šiuolaikiškumo ir klasikos derme. Į įprastus miesto simbolius pažvelgiama kitomis akimis, jų reikšmės ir net formos transkribuojamos. Klasikinis potėpis, spalva S. Žaltausko peizažuose tampa „ekolendais”, su ironijos gaidele pristatančiais pastaraisiais metais itin populiarią ekotematiką.

S. Žaltauskas dalyvauja parodoje „3+6 – jaunas trijų šalių menas“, kuri gegužės 3 d. bus atidarytas Vokietijoje, vėliau paroda bus perkelta į Klaipėdą ir Malmę.

Menininkų namai „Kunstlerhaus Lukas“ įkurti 1994 metais ir yra skirti Baltijos ir Šiaurės šalyse kuriančių menininkų kūrybai pristatyti bei sklaidai. „Lukas“ meno sklaidos platforma skaičiuoja dvidešimt pirmuosius savo veiklos metus. Šioje vietoje Paulas Muller-Kaempffas prieš 121-erius metus įkūrė menininkų koloniją. Šios dvi iniciatyvos tapatinamos neatsitiktinai. Šiandienė menininkų rezidencija įsikūrusi tose pačiose Diuseldorfo tapybos mokyklos atstovo atrastose ir suformuotose erdvėse.

Trečiadienį 18 val. uostamiesčio galerijoje „si:said“ lankytojams duris atvers Rolando Marčiaus naujų kūrinių paroda „Nepamenu tavo veido“.

R.Marčius kūryboje skleidžiasi rentgeno estetikos tema. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas bet kokias nuorodas į personalijas. Jis siekia minties daugiasluoksniškumo, netikėtumo, spalvos gylio ir dermės.

Naujajame cikle „Nepamenu tavo veido“ (2013 m.) autorius koncentruojasi į žmogaus veidų niveliaciją, galvą be veido. Jis pastebėjo, kad laikui bėgant iš atminties išsitrina ne tik fragmentiškai sutiktų žmonių, bet ir artimųjų veidai – nebeatmename tikslių bruožų, akių spalvos, duobučių skruostuose šypsantis, apgamo žande, tarsi visa daugiau ar mažiau nusitrynę...

Tapytojas R.Marčius gimė ir užaugo Klaipėdoje. 1994–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998–2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu gyvena ir kuria gimtajame mieste, aktyviai dalyvauja parodose, pleneruose, organizuoja meno dirbtuves.

R.Marčiaus tapybos paroda „Nepamenu tavo veido“ uostamiesčio galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28) veiks iki rugsėjo 3 d.

Šiąvasar Klaipėdoje atidarytos naujos galerijos „si:said“ projektą remia Lietuvos kultūros ministerija. Jam įgyvendinti klaipėdietė meno vadybininkė Skaistė Kazarauskaitė gavo Kultūros ministerijos stipendiją. Šioji šiuolaikinio meno paroda – jau trečioji, rengiama „si:said“ galerijoje.

Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, Klaipėda) pristatoma tapytojo Rolando Marčiaus naujų kūrinių paroda „Nepamenu tavo veido“.

R. Marčiaus kūryboje skleidžiasi rentgeno estetikos tema. Menininkas ieško jungčių tarp emocinės būsenos, prigimties ir fizinio kūno, atmesdamas bet kokias nuorodas į personalijas. Jis siekia minties daugiasluoksniškumo, netikėtumo, spalvos gylio ir dermės.

Naujajame cikle „Nepamenu tavo veido“ (2013) autorius koncentruojasi į žmogaus veidų niveliaciją, galvą be veido. Laikui bėgant atmintyje trinasi ne tik fragmentiškai sutiktų žmonių veidai, bet ir artimųjų. Nebeatmename tikslių bruožų, akių spalvos, duobučių skruostuose šypsantis, apgamo žande, tarsi visa apsitrynę. Valiojame nusakyti, kokie jausmai užplūsta atminty priešpastatytą nebeįžiūrimą veidą.

Prancūzų filosofo Gilles Deleuze manymu veidas ir galva ypatingai skiriasi. Pasak filosofo, „Veidas – struktūrinė, erdvinė sąranga, dengianti galvą, kai tuo tarpu galva yra kūno tęsinys, papildymas.“ Galva neatskiriama kūno dalis, ji tarsi atitiktų žmogaus fizinį kūną. Tai nereiškia, kad trūksta dvasingumo, siela atitinka kūną, fizinį ir gyvybingą kvėpavimą, dvasinį gyvį.

R. Marčius gimė ir užaugo Klaipėdoje. 1994-1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998-2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra LDS narys. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje, aktyviai dalyvauja parodose, pleneruose, organizuoja meno dirbtuves.

Paroda veiks iki rugsėjo 3 d.