Anot tyrimo, praėjusių metų pabaigoje buvo atmesti A. Stumbro įmonių „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“ prašymai sudaryti ketinimo protokolus dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo. Tai patvirtino Vyriausybės kanceliarija.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino, kad yra atlikęs bendrovės „Litgrid“ planuojamų sudaryti sandorių vertinimą.

„(...) VSD yra pateikęs vertinimą pagrindžiančius duomenis, kad sandorio šalis turėjo ilgamečius bendradarbiavimo ryšius su Rusijos Federacijos fiziniais ir juridiniais asmenimis“, – rašoma LRT Tyrimų skyriaus gautame VSD atsakyme.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, įtarimų kilo dėl A. Stumbro galimų ryšių su Rusijos piliečiu Vasilijumi Fedorinu, turinčiu ryšių Kremliaus administracijoje. V. Fedorinas prieš keliolika metų su partneriais buvo įkūręs verslą Lietuvoje. Jo įmonei „Amberinvest“ 2006–2009 metais vadovavo A. Stumbras.

„Dabar man nuimti visi apribojimai dalyvauti bet kokiuose rinkimuose. Tačiau aš nesiruošiu dalyvauti rinkimuose: nei vienuose, nei kituose, nei trečiuose“, – Eltai teigė R. Paksas, neatmesdamas, kad į politiką galėtų grįžti ateityje.

„Nenoriu spėlioti, bet bent šiuose artimiausiuose rinkimuose planų nėra“, – sakė R. Paksas.

Nuo prezidento posto nušalintam R. Paksui galimybė siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario pareigų atsivėrė 2022 m. balandį, Seimui priėmus Konstitucijos pataisą. Dėl šios Konstitucijos pataisos diskusijos vyko daugiau nei 10 metų.

ELTA primena, kad 2022 m. pavasarį Seimas pritarė įstatymui, kuris sudarė galimybę R. Paksui vėl siekti pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su priesaikos davimu. Šis Seimo sprendimas priimtas įgyvendinant EŽTT sprendimą. 2011 m. EŽTT konstatavo, kad iš prezidento posto pašalintam politikui pritaikytas draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

R. Paksas iš šalies vadovo pareigų po apkaltos procedūros buvo pašalintas 2004 metais. Tada politikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto pilietybės suteikimo rusų verslininkui Jurijui Borisovui.

– Koks meras, jūsų nuomone, yra priimtiniausias rinkėjui? Ar rinkėjas supranta mero funkcijas?

– Visuomenės akimis meras dažniausiai suvokiamas kaip žmogus, kuris reprezentuoja visą savivaldybės veikiantį aparatą. Neatitikimas visuomet būdavo tarp to, ko nori rinkėjai, ir ką iš tikrųjų meras gali. Kai kurie matydavo jį tarsi ūkvedį, kuris tvarko vietos politiką. Iš kitos pusės, dabar bus daug diskusijų dėl to, kas bus įrašyta įstatyme. Mes ir pernai metais matėme, kai turėjome kelis Seime svarstomus šios pataisos variantus. Detalesnis mero funkcijų reglamentavimas buvo perkeliamas į įstatymų lygmenį. Tikiu, kad bus nemažai diskusijų. Logiška mero funkcijas kelti į įstatymų vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją, tada mes matytume savivaldybės tarybą kaip tam tikrą mažąjį parlamentą, o merą – kaip įstatymų vykdomosios valdžios atstovą.

– Kai kurie tiesiogiai rinkti merai pyksta, kad juos siekiama paversti administracijos direktoriais – paskandinti po popieriais. Taip pat iš jų atimama balsavimo teisė. Ar norės į merus eiti stiprūs kandidatai priėmus tai, ką siūlo valdantieji?

Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais.

– Kas norės eiti į merus, tas ir eis. Mes dar neturime galutinio varianto, kaip įstatyme numatytas merų vaidmuo iš tikrųjų atrodys. Panašu, kad nebus paprasto sutarimo Seime, reikės derinti pozicijas ir kalbėtis. Neaiškumų įneša praeitų metų Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame buvo skelbta, kad mišrus modelis, kuris buvo iki šiol, būti negali, jis nėra iki galo tinkamas. Vienas dalis praradus, gaunamos kitos.

– Svarstoma leisti į seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Opozicija mano, kad tokių metų žmogus yra neatsakingas, jam yra svarbiau vakarėliai ir alkoholis. Ar pritariate?

– Ne. Priklauso nuo to, apie kokį žmogų kalbame. Kaip negalime sudėti visų vyresnio amžiaus žmonių į vieną konkretų stereotipinį portretą, o jeigu sudėsime, jis nebus teisingas kiekvienu atveju. Taip mes negalime sutraukti visų jaunesnio amžiaus žmonių į vieną stereotipinį portretą bei sakyti, kad jis visais atvejais yra teisingas. Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais. Nes kandidatai nuo 21-erių metų galės atnešti savo naujas idėjas. Taip pat, kaip įrodė į savivaldos tarybą sumažintas kandidatavimo amžiaus cenzas, kad leistina, tai dar nereiškia, kad daug tokių kandidatų bus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar į Seimą galima nuo 25-erių metų. Ar mes ten matome pulką jaunimo, atskirą jaunimo frakciją? Ar bus tų kandidatų?

– Žiūrėsime, ar atsiras. Mes turime jaunimo organizacijas, susijusias su partijomis, ten, tikėtina, auga nemažai būsimų politikų. Jau dabar politikoje matome žmonių iš tų organizacijų. Mes turime palikti teisę rinkėjams apsispręsti, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti jaunesnio ar vyresnio politiko kompetenciją.

– Ką keičia pataisos dėl apkaltos, ypač, kas susiję su Rolandu Paksu?

– Politikas po apkaltos galėtų grįžti į aktyvią politinę veiklą. Viskas Lietuvos kontekste yra siejama su R. Pakso atveju. Galimybė atsiranda galbūt ir būsimiems politikams. Svarbiausia, kad šie atvejai yra pakankamai reti. Aš žiūrėčiau į šią pataisą šiek tiek iš kitos prizmės. Ne tik iš tos pusės, kas galės ar negalės kandidatuoti Lietuvoje, bet ir per tai, kad Lietuva tam tikra prasme nusiplauna gėdą dėl to, kad dešimt metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Pernai, rodos, Europos tarybos ministrų kabinete jau buvo svarstytos sankcijos dėl to, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių susitarimų.

– Kalbant apie R. Pakso atvejį, kaip manote, ar jis grįš į Seimą su trenksmu, ar tai labiau simbolinis gėdos ištaisymas?

– R. Paksui atsiveria galimybės sugrįžti į Parlamentą kaip Parlamento nariui arba taikytis į savivaldybių tarybos vietą. Vargu, kad tai bus reikšmingas sugrįžimas su politine jėga, nes matome, kad politinė jėga, kurios priekyje ėjo R. Paksas, yra iširusi ir jis yra likęs vienas. Jam reikėtų iš naujo burti komandą, formuoti naują viziją, tokiu būdu atsirastų sunkumai. Žinoma, galima kalbėti apie sugrįžimą smulkesniu mastu, bet platesnio lygmens tikriausiai nereiktų tikėtis, nebent arba tai pareikalautų labai daug pastangų, arba reiktų sulaukti kokių nors tinkamų aplinkybių.

„Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį, kad Seimo nariai nežiūrint visų politinių nuotaikų arba, sakykime, pasirinkimų politinių priėmė tą sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Paksas.

Paklaustas, ar ketina sugrįžti į politiką, R. Paksas sakė, jog kol kas lieka atviras klausimas.

„Yra žmonių, kurie laukia, yra žmonių, kurie galbūt nelaukia. Norėčiau tikėt, kad ir tokių, ir tokių yra, bet iš tikrųjų labai nuoširdžiai atsakysiu, kad tai per daug rimtas klausimas, kad atsakyčiau į jį juokais, ar kažkokia ten šabloniška fraze. Tai per daug rimta ir atsakinga, kad aš šiandien tą tvirtinčiau arba neigčiau“, – kalbėjo jis.

Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį.

R. Paksas juokavo, kad po šio sprendimo jo vardas atsidūrė Konstitucijoje.

„Retai kam pavyksta, kiek atsimenu – tik mūsų himno autoriui, dabar yra Pakso pataisa. Vėlgi, čia juokais kalbu“, – teigė R. Paksas.

Ketvirtadienį priimta Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

2011 metais šis teismas konstatavo, jog draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negalėjo būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Ketvirtadienį R. Paksas vylėsi, kad ateis diena, kai bus peržiūrėtai ir šie sprendimai ir „iš tikrųjų įvyks Lietuvos apsivalymas“.

„Manau, kad ir tas laikas ateis, nežinau, kada jis bus, ar reikės dar laukti 20 metų, ar bus greičiau, bet kad jis bus aš esu įsitikinęs“, – teigė eksprezidentas.

Konstitucinis Teismas taip pat buvo išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Todėl norint pakeisti šią nuostatą, reikėjo taisyti Konstituciją.

134 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš, Lietuvos Konstitucija papildyta nuostata, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos Seime.

Po balsavimo Demokratų frakcijos narys Zigmantas Balčytis teigė norėjęs balsuoti „už“, bet suklydo ir paspaudė mygtuką „prieš“.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

„Darbietis“ Andrius Mazuronis priminė, kad apkalta prezidentui R. Paksui įvykdyta 2004 metais ir tiek laiko sprendimai nebuvo priimti.

„Bausmė, kurią vieni politinio lauko veikėjai įvykdė ir įgyvendino kitiems politinio lauko veikėjams, šiandien jau trunka 18 metų ir 15 dienų (...). 18 metų 15 dienų jau trunka keršto, politinio revanšizmo nuotaikos ir baimės politinės konkurencijos, kuri ir buvo pagrindinė priežastis to, kad šiandien turime tokią sankciją, kurios nėra Baudžiamajame kodekse už jokį kitą nusižengimą“, – sakė A. Mazuronis.

Bausmė, kurią vieni politinio lauko veikėjai įvykdė ir įgyvendino kitiems politinio lauko veikėjams, šiandien jau trunka 18 metų ir 15 dienų.

Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad tai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) verčia nustatyti terminą, kada leidžiama asmeniui kandidatuoti po įvykusios apkaltos.

„Manau, kad nė vienas iš mūsų nėra sužavėtas tuo, už ką dabar balsuosime. Kai buvo Seimo politinė valia, neįtakojama EŽTT, mes balsavome, kad vis dėlto būtų neribotam laikui apribojama galimybė kandidatuoti į Seimą priesaiką sulaužiusiam asmeniui. Mes labai rimtai vertinome priesaikos davimą, bet šiandien turime kitokią teisinę situaciją, privalome gerbti Europos Žmogaus Teisių Teismų sprendimą“, – teigė konservatorius.

Šia Konstitucijos pataisa įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

2011 metais šis teismas konstatavo, jog draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, reikėjo taisyti Konstituciją.

Tai jis BNS tvirtino trečiadienį po to, kai Kristupas Krivickas pranešė paliekantis Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko Petro Gražulio komandą dėl šio ketinimų suartėti su esą į aktyvią politiką grįšiančiu R. Paksu.

„Pirmas dalykas, neturiu (susitarimų – BNS), antras dalykas, jei ir turėčiau, nenorėčiau dalytis, nes visa galva esu dabar mėgiamoje veikloje. Mano mėgiama veikla – aviacija. Niekam kitam laiko nėra. Toks mano komentaras“, – BNS trečiadienį sakė R. Paksas.

Paklaustas, ar ketina grįžti į aktyvią politiką, jis atsakė: „Bandžiau atsakyt jums, kad man neįdomu“.

Iš P. Gražulio komandos antradienį apie pasitraukimą paskelbęs jo padėjėju dirbęs K. Krivickas trečiadienį per spaudos konferenciją teigė, kad politikų suartėjimas yra „pats svarbiausias motyvas“, dėl ko nusprendė trauktis.

„P. Gražulis atėjęs ir tapęs Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku aptarinėjo ir turėjo tam tikrų ketinimų suartėti su R. Paksu (...) Ruošėsi grįžimui į aktyvią politinę veiklą, tyliai laukė antro balsavimo dėl Konstitucijos pataisų“, – teigė K. Krivickas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pats P. Gražulis taip pat teigė jokių susitarimų su R. Paksu neturintis.

„Jokių susitarimų neturiu, pirmiausia pats R. Paksas turi apsispręsti, ar jis nori dalyvauti, ar nenori dalyvauti. Kol kas jokių ketinimų, kad dalyvaus politikoje iš jo negirdėjau. Jei išgirstume, tą klausimą, svarstytume“, –  teigė P. Gražulis.

P. Gražulis atėjęs ir tapęs Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku aptarinėjo ir turėjo tam tikrų ketinimų suartėti su R. Paksu.

Politikas neslėpė prieš keletą mėnesių bendravęs su R. Paksu, kalbėjęs apie aviaciją ir su tuo susijusius planus, skrydį per Atlantą.

„Jis kol kas nesiruošia grįžti į aktyviąją politiką. Jis apie tai net nekalba. Kartais, taip, pabendrauju apie skrydį, planus, bet apie politiką nieko nekalba, tai ką aš galiu kalbėti su juo. (...) Šiek tiek užsiminė, sakė, neturiu minčių apie politiką“, – teigė parlamentaras.

Seime sėkmingai įvyko pirmas balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama asmenims, iš pareigų pašalintiems per apkaltą, panaikinti dabar galiojantį draudimą iki gyvos galvos būti renkamiems prezidentu, Seimo nariais ir į kitas pareigas, kam duodama konstitucinė pataisa.

Konstitucijos pataisa numato, kad toks asmuo praėjus dešimčiai metų po apkaltos vėl galėtų kandidatuoti į prezidentus, Seimo narius, kt.

Šie pakeitimai leistų į politinę areną grįžti nušalintam prezidentui R. Paksui. Antras balsavimas dėl pakeitimų turėtų vykti dar šį pavasarį.

R. Paksas anksčiau yra vadovavęs dabar jau neegzistuojančiai partijai „Tvarka ir teisingumas“. Tuomet šiai partijai priklausė ir P. Gražulis.

Viena vertus, politikas teigia nematąs jokių galimybių bendradarbiauti su partija, kuriai ko gero vadovaus ekspremjeras Saulius Skvernelis. Kita vertus, politikas džiaugiasi, mat jo paskaičiavimai rodo, kad S. Skvernelio pasitraukimas paskui save patraukiant būrį „valstiečių“ visoje Lietuvoje, neapkarpė, bet priešingai – pagausino partijos gretas.

„Kartais nežinosi kas yra blogai, o kas yra gerai. Kai aš skaičiuoju matematiškai – man gaunasi, kad pas mus gerokai daugiau įstos negu išstos. Išėjo tie, kurie nebuvo mūsų vertybių, o ateina tie žmonės, kurie dėl anų buvimo negalėjo ateiti“, – skaičiavimo formulės esmę atskleidė R. Karbauskis.

Kartais nežinosi kas yra blogai, o kas yra gerai.

Politiko aritmetikoje – „tvarkiečiai“, kurie sugriuvus Rolando Pakso įkurtai partijai, neprisijungė nė prie vienos kitos politinės jėgos.

„Po kokio mėnesio aš pateiksiu skaičius, kurie bus įregistruoti Teisingumo ministerijoje, kurie parodys, kad pas mus per tą patį laiką įstojo daugiau žmonių negu išstojo. Nes tada kai išėjo Saulius pas mus pradėjo ateiti žmonės, kurie buvo Tvarkos ir teisingumo partijoje dar prie Pakso ir nestojo į jokias partijas. Jie nesiprašė į Valstiečių sąjungą tol, kol ji buvo kaip nors susijusi su Sauliumi“, – teigė politikas.

Prezidento posto dėl sulaužytos Konstitucijos netekusio Rolando Pakso įkurtos partijos žmonės, tikino politikas, iš esmės niekuo nesiskiria nuo „valstiečių“.

„Tie žmonės yra vertybiniai. Mes kalbame apie tuos žmonės, kurie, kai Paksas pasitraukė, niekur nebėjo, nes jie yra vertybiniai ir vertybės Pakso partijos žmonių yra tokios pat kaip mūsų – tai tradicinės vertybės, tautinės pažiūros“, – samprotavo jis ir pusiau juokais pažymėjo negalįs pasakyti, ar kartu su šiuo „vertybinių tvarkiečių“ gūsiu pas „valstiečius“ įskries ir pats R. Paksas.

„Aš nežinau, dėl Pakso negaliu pasakyti“, – šyptelėjo R. Karbauskis.

Dėl ko politikas buvo tikras – tai „valstiečių“ užimta pozicija, kad šiame Seime jokio bendradarbiavimo su S. Skvernelio lyderiaujama partija „Vardan Lietuvos“ nebus.

„Šiame Seime nėra jokių variantų“, – sakė R. Karbauskis.

Tokios griežtos laikysenos priežastis – išgaravusi pagarba „valstiečius“ keliuose Seimo rinkimuose vedusiam S. Skverneliui. LVŽS pirmininko teigimu, tai kaip ekspremjeras paliko „valstiečių“ stovyklą buvo negarbinga mat viskas buvo grįsta melu.

„Saulius išėjo su melu. Aš tikrai gerbiau Saulių kaip žmogų, kaip politiką, bet dabar nebegerbiu. Kodėl? Todėl, kad jei jis būtų pasakęs, kad aš noriu sau kažko geriau – tai viskas tvarkoje, kiekvienas žmogus turi teisę daryti tai ką nori. Bet jis melavo visuomenei sakydamas, kad nekuria partijos, melavo mūsų frakcijos žmonėms – likus kelioms dienoms iki išėjimo jis sakė, kad mes niekur neišeiname. Jis tiek kartų pamelavo, kad pas mus frakcijoje jam nebeliko pagarbos“, – pasipiktinimą ekspremjeru reiškė R. Karbauskis.

Be to LVŽS lyderis pažymi, kad, jo supratimu, partiją kuriantys buvę kolegos pasuko visai kitu keliu nei toliau principingai keliauti yra nusiteikę jo vedami „valstiečiai“. Anot jo, tą puikiai rodo ir balsavimas dėl asmenvardžių rašybos. Šis įstatymas kaip tik susilaukė S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos Seime paramos.  Pasak R. Karbauskio, „valstiečiai“ būtų iš savo gretų išmetę bet kurį politiką, pareiškusi paramą įstatymui, kuriuo įteisintas lotyniškų raidžių „x“, „w“ ir „q“ rašymas asmens dokumentuose.

„Jeigu tas balsavimas būtų vykęs anksčiau dėl trijų raidžių, jie būtų išmesti iš partijos. Tai pas mus raudona linija“, – teigė R. Karbauskis.

„Saulius ir ta komanda, kuri yra aplink jį, yra liberalai plačiąją prasme, kuriems tinka viskas“, – apibendrino R. Karbauskis.

Šeštadienį vyks ekspremjero S. Skvernelio buriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas, kurio metu bus renkamas partijos pirmininkas, jo pavaduotojai, kitų valdymo organų nariai.

Seimas antradienį 131 balsu „už“, niekam nebuvus „prieš“ ir vienam parlamentarui susilaikius ją priėmė pirmą kartą. Balsavimas dėl antrojo priėmimo turėtų vykti balandį.

Dėk Konstitucijos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra 94 Seimo nariai.

Konstitucijos pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.

Už pataisą kalbėjęs Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, jog ją priimdamas Seimas „nuplautų gėdą nuo šitų rūmų, kad šita Konstitucijos pataisa tik dabar priiminėjama“.

„Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą“, – sakė A. Mazuronis.

Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą.

Konstitucija keičiama, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

2011 metais EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

„2011 metais EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą dėl prieštaravimo konvencijai amžino draudimo dirbti tam tikrą darbą ir užimti tam tikras pareigas, šiuo atveju Seimo nario. Noriu pasakyt, kad Žmogaus teisių teisme doktrina dėl amžino draudimo galioja net 11 metų ir reikia būti aklam ar visiškai tyčia nesuvokti, kad tas draudimas negali būti amžinas“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.

Kalbančių prieš šią Konstitucijos pataisą Seimo posėdyje nebuvo.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimt metų.

Seimas antradienį po svarstymo 118 balsų „už“ ir dviem parlamentarams balsavus prieš pritarė tokiam projektui. Toliau bus rengiamas pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo.

Norint pakeisti Konstituciją dėl pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra 94 Seimo nariai.

Konstitucija keičiama siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos galimybės, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Konstitucijos pataisos projektą inicijavo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Trečiadienį šią pataisą palankiai vertino komiteto nariai, už ją balsavo 5 parlamentarai. Po teigiamos komiteto išvados  Konstitucijos pataisa keliaus į  Seimo plenarinių posėdžių salę, kur jos laukia svarstymo stadija.

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, darbas yra atliktas, pakankamai išsamus, išdiskutuotas su konstitucinės teisės ekspertais.

Jo skaičiavimais, diskusijos šiuo klausimu jau vyksta apie vienuolika metų.

„Iš miesto, iš Romos išvarymo nebetaikome, pilietinių teisių atėmimas neturėtų būti taikomas“, – sakė S. Šedbaras.

Iš miesto, iš Romos išvarymo nebetaikome, pilietinių teisių atėmimas neturėtų būti taikomas.

Vienas iš Konstitucijos pataisų rengėjų, parlamentaras Raimundas Lopata sakė, kad siūlomas projektas atitinka tarptautinę praktiką.

„Visiems laikams prarasti teisę vėl būti išrinktam, man atrodo,  galioja tik Čekijoje, Slovakijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje yra išimtys. Laikinai prarandama tokia teisė Armėnijoje,  Austrijoje, Azerbaidžane, Latvijoje, Lenkijoje, Sakartvele, o kitų šalių atvejai rodo, kad  politinių teisių atėmimas įvykdžius nusižengimą nėra taikomas. Kitaip tariant, mes neiškrintame iš jokio konteksto“,- sakė Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.

Šių metų birželio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje įgyvendinanti Konstitucijos pataisa įveikė pirmąjį laiptelį – pateikimo stadiją Seime. Už Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, kurį pateikė Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, primena ELTA.

Šiam dokumentui svarstyti pagrindiniu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Konstitucijos pataisą, leisiančią R. Paksui siekti ne tik Seimo nario, bet ir prezidento posto, Seimas buvo pažadėjęs toliau  svarstyti rudenį.

Priėmus Konstitucijos pataisą, bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus ne mažiau kaip 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Tai reikštų, kad R. Paksas vėl galėtų siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.

Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, leisiantį įgyvendinti EŽTT sprendimą R. Pakso byloje, inicijavo 48 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

ELTA primena, kad dar praeitos kadencijos Seime, pernai birželio 29 d. Seime planuotas Konstitucijos pataisos, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą, svarstymas nebuvo rezultatyvus. Seimas grąžino ją Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti iš naujo. Ši Konstitucijos pataisa iš išburto rato neišlipdavo – ji nuolat strigdavo.

EŽTT 2011 m. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.