Lietuviai yra jautrūs kitų žmonių nelaimei, vos per radiją pasigirdo raginimas pagelbėti pabėgėliams šiltais rūbais, klaipėdiečiai ėmė ieškoti, kur galėtų perduoti vyriškos avalynės, storesnių drabužių.

Klaipėdoje įsikūrusio Marijos Taikos Karalienės parapijos "Carito" koordinatorė Aurelija Lipskė pasakojo, kad rugpjūčio gale vieną rūbų siuntą šiems žmonėms jau yra išsiuntę.

"Kol kas iš centrinės "Carito" būstinės neturime žinios, kad reikėtų surinkti dar vieną. Gauname rūbų, bet specialiai migrantams jų nerenkame", – paaiškino koordinatorė.

Į "Caritą" pageidautina atvežti tik labai gerus rūbus, kaip teigia darbuotojos, tokius, kokius paprastai dar truputį gaila atiduoti. Tai yra švarūs, su sagomis, veikiančiais užtrauktukais drabužiai.

"Taip sakome todėl, kad mus tiesiog užverčia rūbais, kuriuos tenka mesti lauk, jie niekam nebetinkami. Gerų rūbų poreikis visada egzistuoja, yra žmonių, kurie nuolat rengiasi "Carite". Atvirai sakant, baisu net prašyti, nes mums atgabena nesuvokiamus kiekius net ne rūbų, o šiukšlių. Jie būna labai sudėvėti ir netinkami apsivilkti – nešvarūs, suplyšę. Juos esame priversti utilizuoti. Mums dažniausiai atveža mirusių žmonių drabužius, kurie nors ir švarūs, bet moraliai pasenę. Galbūt jie ir yra nenešioti, bet kelis dešimtmečius kaboję spintose, pasenę,  todėl niekas jų nenori. Jau baigėsi tas laikas, kai tiko bet koks rūbas", – pasakojo A.Lipskė.

Pasirodo, neretai žmonės nė nelaukia "Carito"  darbuotojų, palieka maišus su jiems nebereikalinga manta prie durų. Tada karitietės turi rūšiuoti šiuos skudurus, kurių didžioji dauguma netinkama.

Kiti atneša drabužių ir tikina, kad jie – labai geri, bet pasirodo, kad ilgai spintoje kaboję klasikiniai kostiumai, nebemadingo fasono kelnės ar sunkūs medžiaginiai paltai, neturintys jokios paklausos.

Vyriškų rūbų ir avalynės poreikis yra didžiausias, moteriškų ir vaikiškų drabužių nereikia.

A.Lipskė minėjo, kad labiausiai pageidaujamos sportinės kelnės, minkšti, trikotažiniai drabužiai, kuriuos būtų galima nešioti kasdien.

Lietuvos "Carito" projektų koordinatorė Vaida Matusevičiūtė patvirtino, kad rūbai pabėgėliams renkami Kaune ir Vilniuje, taip yra patogiau juos nugabenti į pabėgėlių stovyklas. Šiuo metu ten kaupiami šilti batai ir viršutiniai rūbai.

Garliavos Švč. Trejybės parapijos klebonas Gintaras Urbšas ne tik prieš kamerą, bet ir socialiniame tinkle išdėstė, kaip apsirengus į bažnyčią eiti nederėtų. Esą karštomis dienomis žmonės nepaiso etiketo.

„Apsinuoginimas visai netinka bažnyčiai. Nuogas pilvas arba pečiai nuogi... Kitose bažnyčiose yra netgi tokie paveikslėliai, kokia apranga netinkama: trumputis sijonas, maikė, trumpi šortai“, – vardijo G. Urbšas.

Klebonas sakė, kad dažnai tikintieji į bažnyčią ateina lyg į paplūdimį: „Avalynė tikrai nesiskiria kartais nuo tokios, su kuria išeitum į sodą pasivaikščiot, išeitum į pliažą. Tai kartais nesiskiria ta avalynė. O ji irgi turėtų skirtis“.

Garliavos Švč. Trejybės parapijos „Facebook“ nuotr.

Kauniečiai dėl aprangos bažnyčioje turi skirtingas nuomones. Vieni teigė, kad gerbiant bažnyčią reikėtų pasipuošti, o ir jos aplinka skatina jaustis iškilmingiau. Kiti manė, kad puošni apranga tokiame karštyje – perdėta.

Apsinuoginimas visai netinka bažnyčiai. Nuogas pilvas arba pečiai nuogi...

Klebonas sakė, kad į Dievo namus reikia eiti apsirengus šventiškai: „Čia ateini gi garbinti Dievo, ateitini į jo akivaizdą. Kaip prezidento priėmime yra atitinkamai apsirengiama, taip ir čia tas pats. Čia dar labiau turėtų būti toks pagarbumas“.

Dvasininkai sako, kad aprangos problema pradėjo ryškėti pastaraisiais metais.

„Anksčiau todėl buvo mažiau tų klausimų, nes visi savaime lyg ir žinojo. Ir tos taisyklės padorios aprangos iš esmės sutapo su visuomenėje egzistuojančiomis taisyklėmis. Nebuvo tokio didelio skirtumo tarp religinės erdvės ir viešosios“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

B. Ulevičius sakė, kad aprangos etiketas bažnyčioje – visur skirtingas: „Pavyzdžiui, Amerikoje gali pamatyti Šv. Mišių, kur visi stovi tikrai su kostiumais, ilgomis suknelėmis. Taip pat gali būti tokios mišios, kur visi su šortais atėję, nes jaunimo grupės“.

Etiketo žinovas Giedrius Drukteinis sakė, kad nors griežtų taisyklių aprangai nėra, visgi Dievo namai netoleruoja nuogo kūno ir čia svarbiausia – ne patogumas, o kultūringumas: „Mes, žmonės, dažnai esame priversti apriboti save, nes pats žodis „kultūra“ savo prigimtimi reiškia „draudimą“, „ribas“. Kultūringas žmogus yra ne tas, kuris žino, kokia ranka šakutę paimti, bet tas, kuris žino ribas savo balso tono, aprangos, bendravimo“.

Taigi einant į bažnyčią vyrams rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes arba bent jau ilgesnius šortus ir marškinius, o moterims – kuo mažiau atviras sukneles.

Neabejingos madai klaipėdietės Gabrielė Kupčinskienė ir Diana Česnulevič nusprendė, kad rudenį Klaipėdoje trūksta renginių.

„Tuo metu, kai pasaulinės mados sostinės gyvena mados savaičių renginių ritmu, mes, vienos su liūdesiu, kitos su džiaugsmu, peržvelgiame savo spintas ir atostogų išleidžiame vasarines sukneles bei šiaudines skrybėlės, – kviesdamos prisijungti bendramintes socialiniuose tinkluose rašė jaunos moterys. – Ieškojome kažko, kas suvienytų mėgstančias madą merginas. Taip kilo mintis sukviesti tokias klaipėdietes. Didesnės dalies jų mes net nepažįstame“.

Sukūrusios žinią apie renginį organizatorės norėjo parodyti moterims, kad kviečia ne į savo senų, nebereikalingų daiktų turgelį, kartais vadinamą blusų turgumi.

Sumanytojos ragino parduoti ne būtinai naujus, bet kokybiškus savo drabužius bei aksesuarus, kurie užsikabojo spintose ir yra verti atgimti antram gyvenimui.

Sulaukta daug žinučių, paaiškėjo, kad dalyvauti tokiame renginyje panoro nemažai moterų. Tai rengėjoms buvo maloni staigmena.

Į išnuomotą Kultūros fabrike salę atėjo 14 dalyvių. Gausiai plūstelėjęs pamatyti renginį bei pasižvalgyti sau naujų drabužių būrys klaipėdiečių nustebino organizatores ir parodė joms, kad jos eina teisinga linkme.

G.Kupčinskienė teigė turinti mintį surengti kažką panašaus ir net didesnio, jei pirmas kartas nenuvils.

Užsukusios į renginį moterys buvo vaišinamos naminiais desertais. Didžiajame ekrane buvo rodomi filmai apie madą.

Iš mados nesitrauks aktyvaus laisvalaikio drabužiai

Riba tarp mados ir sporto nyksta, tad ir toliau topų viršūnėse išlieka aktyvaus laisvalaikio drabužiai. Ar bėgtumėte puodeliui kavos su draugėmis, ar vakarą praleistumėte žiūrėdamos spektaklį, o gal mintumėte dviračiu po miestą — aktyvaus laisvalaikio drabužiai universalūs, todėl spintoje jiems vietos turėtų atsirasti bet kurį sezoną.  

„Šio stiliaus drabužiai patogūs ir funkcionalūs, kas, mano manymu, greitai kintančiame pasaulyje labai svarbu. Nebijokite laisvalaikio drabužių derinti su klasikiniais, nes dabartinė laisvalaikio tendencija pasižymi elegancijos elementais, kurie papildys jūsų derinį netikėtais sprendimais, kartu leisdami išlaikyti tinkamą įvaizdį. Puikiai atrodysite įšokusios į sportinio stiliaus kelnes ir prie jų priderinusios klasikinius baltus marškinius“, — teigia L. Bernotaitytė.

Turbūt kiekvienai pažįstamas jausmas, kai reikia skubėti ir nėra kada persirengti. Pati dažnai kesti drabužių nespėjanti L. Bernotaitytė sako, kad būtent funkcionalūs aktyvaus laisvalaikio drabužiai tokiose situacijose ir gelbėja — su jais patogiai jaučiasi bet kokioje situacijoje.

Puikiai atrodysite įšokusios į sportinio stiliaus kelnes ir prie jų priderinusios klasikinius baltus marškinius.

„Esu užimtas žmogus, kartais turiu iš vienos miesto vietos greitai atsidurti kitoje ar iš žurnalo fotosesijos skubėti į susitikimą, tad keisti drabužių derinius tiesiog nėra kada. Tokiomis dienomis renkuosi funkcionalius laisvalaikio rūbus, pvz., iš kokybiškos drėgmę garinančios medžiagos pasiūtus šortus, suknelę ar kelnes, kurie tinka tiek važiuoti dviračiu, tiek susitikti su nauju klientu“, — sako stilistė.

Vidurvasaris — geriausias laikas atnaujinti maudymosi kostiumėlių kolekciją

Maudymosi kostiumėlių įprastai dairomės artėjant vasaros sezonui. Tačiau maudynių sezonas juk neapsiriboja tik vasara — galbūt rudenį leisitės į šiltus kraštus, o žiemą plaukimo įgūdžius gerinsite baseine. Moterys supras — maudymosi kostiumėlių per daug nebus, todėl išpardavimai gera proga papildyti jų kolekciją.

„Daugelyje parduotuvių per išpardavimus galima rasti labai gerų pasiūlymų maudymosi kostiumėliams, tad tai būtina prekė jūsų išpardavimo krepšelyje. Šiais metais labai madingi vientisi maudymosi kostiumėliai, ypač marginti geometriniais raštais ar formomis.

Violetinė spalva ir geometriniai raštai keliasi į naują sezoną

Madingos spalvos kiekvieną sezoną turi tendenciją kisti, tačiau kai kurios užsibūna ilgiau. Štai vasarą drabužių lentynas užkariavusi violetinė spalva ir rudenį bus viena madingiausių. Ji puikiai derės aprangoje su tamsiai bordinės, mėlynos ar raudonos atspalviais. Patinka raštuoti drabužiai? Drąsiai čiupkite juos dabar — ir rudenį su jais atrodysite stilingai.

„Aktyvaus laisvalaikio aprangoje siūlau atkreipti dėmesį į spalvas ir jų atspalvius, nes tai erdvė, kur galime leisti pasireikšti fantazijai. Atkreipkite dėmesį į ryškias šio sezono spalvas — jos bus madingos ir kitą sezoną. Jeigu nemėgstate rengtis labai ryškiai, siūlau rinktis drabužius su geometrinių formų, raštų ar langelių motyvais, jie leis jaustis patogiai ir kartu padės išlikti madingomis dar ir kitą sezoną“, — pataria stilistė.

Nepamirškite atkreipti dėmesio ir į audinius. Anot L. Bernotaitytės, praduotuvių lentynose galite drąsiai dairytis storų, megztų audinių drabužių, kurie kuria šiltumo ir jaukumo jausmą. O prie jų ir toliau rekomenduojama derinti lengvus ir plazdančius, šilkinių medžiagų pluoštus ar drabužius iš odos.

Niuansas ar kontrastas? Išsirinkite, kaip derinsite drabužius jūs

Viena didžiausių rizikų per išpardavimus — prisipirkti drabužių, kurių vėliau nepavyks suderinti tarpusavyje ar su jau turimais spintoje. Tad stilistė supažindina su dviem pagrindiniais drabužių derinimo principais, padėsiančiais nepasimesti tarp gausių išpardavimo prekių.

„Išskiriami du pagrindiniai drabužių derinimo principai: kontrastas ir niuansas. Kontrasto principas pasižymi iš pažiūros nesuderinamų drabužių kombinacijų kūrimu, pvz., klasikinių kelnių ir laisvalaikio džemperio derinys. Jei norite drabužius derinti niuanso principu, visą drabužių eilutę derinkite medžiagomis, spalvomis. Tarkime, spalvos renkamos nuo šviesiausios iki tamsiausios: balta palaidinė, mėlynos kulotės ir juodi sportiniai bateliai — puikus niuanso derinimo principo pavyzdys“, — drabužių derinimo ypatumus pristato L. Bernotaitytė.

Stilistė: už 100 Eur galite susikurti itin stilingų derinių

Kai parduotuvių vitrinos šaukte šaukia apie nuolaidas, labai lengva pasiduoti pirkimo manijai. Žiūrėk, maišai pilni — piniginė tuščia, o apsirengti ir nelabai ką yra. Taip nutinka, jeigu perkate viską iš eilės. Stilistė sako, kad 100 Eur gali būti ta suma, kuri, gerai įvertinus, kokių drabužių reikia, leis susikurti stilingą derinį, tinkantį tiek įvairioms progoms, tiek ir prie jau turimų drabužių.

„Spintos revizija per išpardavimus būtina. Kam pirkti tai, kas dūlės lentynose? Išpardavimai ir yra geri tuo, kad už sąlyginai nedidelę pinigų sumą galite susikurti jums tinkantį įvaizdį, įsigyti tikrai kokybiškų ir funkcionalių drabužių. Todėl pinigus geriau investuoti į mažiau, bet geresne kokybe pasižyminčius drabužius. Ko aš ieškočiau per išpardavimą? Pirmiausia funkcionalios suknelės. Prie jos puikiai tiks laisvo stiliaus džemperio tipo švarkelis su kišenėlėmis ar gobtuvu. Jis ne tik  apsaugos nuo vėjo ar lietaus, bet vėsesniuoju sezonu jį lengvai priderinsite prie klasikinių kelnių ar kitos kasdienės biuro aprangos. Mano pirkinių krepšelyje taip pat atsidurs kulotės bei maudymosi kostiumėlis — tai, kas aktualu ilgalaikėje perspektyvoje“, − savo išpardavimų favoritus vardija pašnekovė.

Tačiau, pastebi K. Danilevičė, mada labiau formuojasi gatvėje. „Todėl iš dalies mes visi prie to prisiliečiame ir galime iš labai arti stebėti jos dinamiką bei rinktis iš visos gausos, rašoma pranešime spaudai.

„Tačiau asmeninis stilius išlieka ir toliau pasakoja jūsų pačių sukurtą istoriją. Todėl renkantis drabužius, jų detales svarbu suvokti ir žinoti pagrindinę taisyklę – kas jums tinka, kas patinka, kas dera ir papildo jau turimą garderobo turinį“, – sakė K. Danilevičė.

K. Danilevičė pataria, kad vos tik pasirodžius naujausioms kolekcijoms parduotuvių lentynose nereikia bėgti ir šluoti visko iš eilės, o planingai apgalvoti, ko trūksta, ką reikėtų atnaujinti savo spintoje, ką padovanoti draugei ar kaimynei. Ir galiausiai – ką įsigyti.

„Nereikia skubėti atsisakyti pernykščio švarko ar pernai taip mylėtos vasarinės suknelės, kuri puikiai derėtų prie naujų sportinių batelių ir kojinių.

Prieš pirkdamos drabužį atidžiai permąstykite bei mintyse susidėliokite mažiausiai tris derinius, kaip drabužis bus dėvimas. Taip išvengsite dar vienos pakabos giliai spintoje“, – patarimais dalijasi tinklaraštininkė.

Pixabay nuotr.

Vis tik kiekvienas sezonas įneša ir tam tikras mados tendencijas. Kokios jos šią vasarą?

„Tai – linas, taškučiai, midi sijonai ir suknelės, dryžiai, langučiai, ultravioletas su visais savo atspalviais, pintos rakinės. Ir dar daug visko“, – vardija K. Danilevičė.

Pati tinklaraščio autorė sako, kad rinktųsi burbuliukus, taškučius, nes tokiu raštu margintas drabužis pagyvina spintą.

„Nauja, plazdanti midi suknelė nepamirštamai vasarai – ji pabrėš jūsų moteriškumą, atskleis privalumus. Tik svarbu pasirinkti tinkamiausią jos variantą. O raštas toks, koks patinka jums – gėlės, taškučiai, dryžiai“, – sakė K. Danilevičė.

Tinklaraštininkė pataria atkreipti dėmesį ir į universalumą. Pavyzdžiui, languotas švarkas gelbės ne tik vėsų vasaros vakarą, bet bus ištikimas draugas visus metus.

„Su juo visur – į biurą, į vakarėlį, į  gatvę su drauge. Jis puikiai „suskambės“ sijono, džinsų, suknelės ansamblyje. Tai – labai geras ilgalaikis pirkinys.

Dėl naujumo į garderobą įmaišykite vieną kitą madingą spalvą, detalę – taip atsigaus spintos turinys. Be to, nebijokite rengtis praėjusių sezonų primirštus drabužius kartu su naujais.

Žaiskite audinių faktūromis bei raštais. Nebijokite žongliruoti jų sezoniškumais, o sezonų kaitą palikime tik avalynei ir kailiniams.

Pirkime protingai ir atsakingai, kad paskui, atsidarius spintą, netektų ilgai sukti galvos ir kartoti banalią frazę: ir vėl nėra ką rengtis“, – kalbėjo K. Danilevičė.

„Švyturio“ arenoje vykusiame grožio ir mados renginyje savo produkciją pristatė virš 150 mados kosmetikos, interjero ir kitokių stiliaus elementų prekės ženklų atstovų.

Po vienu stogu kūrėjai pristatė išskirtinius rankų darbo gaminius, papuošalus, aksesuarus, naujausias drabužių kolekcijas, avalynę, tekstilės gaminius, prekes vaikams, interjero detales, kosmetiką. Buvo galima daugiau sužinoti ir apie sveikatingumo paslaugas.

Renginio metu buvo galima pasižiūrėti ne tik naujausius Lietuvos kūrėjų darbus, bet ir svečių iš Latvijos.

Mugės metu lankytojų laukė ir Amerikoje gimusio lietuvio klaipėdiečio menininko Jono Preisaičio paveikslų paroda.

Renginyje netrūko ir atrakcijų vaikams. Juos linksmino ir kartu žaidė animatoriai iš „Linksmojo lagamino“. Vaikai ne tik kartu piešė su personažais, bet ir patys žaismingai nusispalvino savo veidukus.

Bylos duomenimis, trys Lietuvos gyventojai 2015 metais Norvegijoje įgijo 4016 dėžių vogtų vyriškų drabužių, kurių vertė siekė 188 tūkstančius eurų, ir krovinį į Lietuvą parsigabeno nuomota puspriekabe. Vyrai žinojo, kad drabužiai vogti. Parsigabenę krovinį, dalį drabužių realizavo, dalį nešiojo patys ir kūrė planus, kaip dar iš jų pralobti. Dalį krovinio iškrovė į išsinuomotą sandėlį, dalį – į mikroautobusą, kuriuo išvežė į pardavimo vietą

Bendrovei priklausančiu vilkiku „Volvo FH12” su puspriekabe „Schmitz SK024/L“ vogtą krovinį gabenusius įtariamuosius tų pačių metų gruodį Kretingos rajone sulaikė pasieniečiai ir policija. Bendrovės vadovas nežinojo, kad vilkiku bus gabenamas vogtas turtas.

Kaip skelbia prokuratūra, Kretingos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs užsienyje vogtų drabužų bylą, pernai rugsėjį visus kaltinamuosius pripažino kaltais ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų vykdymą atidėjo. Taip pat teismas tik vieną iš kaltinamųjų įpareigojo sumokėti puspriekabės vertę atitinkančią 26 tūkstančių eurų sumą. Taip teismas siekė paveikti kaltinamąjį ekonomiškai, kad šis nebedarytų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.

Prokurorė Dalia Stonienė nuosprendė apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Apeliaciniu skundu prokurorė teismo prašė vienam iš kaltinamųjų skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas net 8 kartus, už ankstesnius nusikaltimus teismai jam skirdavo pinigines baudas. Tačiau išvadų kaltinamasis taip ir nepadarė. Šiuo metu jis laukia nuosprendžio dar vienoje panašaus pobūdžio byloje. Apeliaciniu skundu prokurorė Klaipėdos apygardos teismo taip pat prašė 26 tūkstančius eurų siekiančią sumą priteisti visiems trims bendrai veikusiems kaltinamiesiems.

„Tokio pobūdžio bylas tirti labai sunku. Sunku įrodyti asmenų kaltę buvo ir šioje byloje, mat, kaip įprasta, kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta ir visaip bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai pareikalavo be galo didelių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų laiko ir darbo sąnaudų. Daug dėmesio buvo skirta ir bendradarbiavimui su Norvegijos pareigūnais. Tyrimas didelės apimties, atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, surinkta daug dokumentų, o tai ir lėmė tyrimo sėkmę“, – teigė bylai vadovavusi ir teisme valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė D. Stonienė.

Praeitą savaitę Klaipėdos apygardos teismas pritarė prokurorės argumentams ir vienam iš kaltinamųjų, kaip ir buvo prašoma, skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. 26 tūkstančius eurų siekianti suma priteista iš visų trijų nuteistųjų. Du turės sumokėti po 6507 eurų, o trečiasis – 13015 eurų.

Teismas padarė išvadą, kad nusikaltimui lietuviai ruošėsi iš anksto, „buvo ieškomas transportas ir vieta aiškiai nusikalstamu būdu gauto turto sandėliavimui“, visi trys nuteistieji vyko į Norvegiją turėdami tikslą padaryti nusikaltimą.

Žavi transformacijos galimybės

Ne paslaptis, drabužiai "iš antrų" rankų daugeliui nepasiturinčių tautiečių yra tiesiog pigesnė naujų prekių alternatyva.

Yra ir tokių pirkėjų, kurie padėvėtų rūbų parduotuvėse ar turgeliuose tikisi už prieinamą kainą užtikti garsesnio prekės ženklo, ypatingesnį dizainerišką daiktelį.

Justė savęs nepriskirtų nei vienai, nei kitai kategorijai. Pašnekovė prisipažino, kad labiausiai ją žavi tai, jog iš dėvėtų rūbų galima sukurti begales naujų variacijų, taip suteikiant jiems galimybę dar ilgai gyventi savo įdomų gyvenimą.

Dėvėtų drabužių "liga" klaipėdietė užsikrėtė dar paauglystėje.

"Esu kilusi iš nedidelio miestelio – Baisogalos, tad nusipirkti naujų rūbų ten nelabai kur ir buvo. Kita vertus, atrodyti taip, kaip visi kiti, man taip pat nebuvo įdomu. Tad jau paauglystėje drabužius pradėjau pirkti padėvėtų rūbų turgeliuose ir ne šiaip paprastus, tokius, kuriuos iš karto būtų galima nešioti, o kokius nors nesąmoningus, kuriuos reikėtų pataisyti, perdaryti", – šypsojosi pašnekovė.

Ir šiandien bemaž 90 proc. moters garderobo sudaro dėvėti rūbai – žinoma, persiūti, sumodeliuoti iš kelių skirtingų gaminių ar bent jau minimaliai pakoreguoti, patobulinti.

Turėjo ir savo parduotuvę

"Ne viena draugė yra prisipažinusi, jog tokių drabužių parduotuvėse nesugeba rasti nieko gero. Matyt, mano akis jau yra taip išlavinta, kad iš karto matau, kaip gali atrodyti vienas ar kitas daiktas, nors jis visiškai nepratrauktų kito pirkėjo dėmesio: čia prisiūsiu, čia pakirpsiu ar tiesiog panaudosiu kokią nors jo detalę kitam rūbui. Būna, kad kartais net nežinau ką su tuo daiktu darysiu, bet galiausiai jis vis tiek sulaukia savo valandos. Visada niežti rankos kažką padaryti. Jei pati nesugebu, nešu siuvėjai, nors specialiai baigiau siuvimo kursus, kad galėčiau ne siūti naujus drabužius, o pataisyti senus", – pasakojo pašnekovė.

Klaipėdietė šmaikštavo, jog į dėvėtų drabužių parduotuves ar turgelius ji eina kaip į medžioklę. Ir jei tik turi laisvo laiko, niekada neaplenkia savo pamėgtų vietų, iš kurių, žinoma, įprastai neišeina tuščiomis.

Beje, pustrečių metų Justės šeima netgi turėjo nuosavą dėvėtų drabužių parduotuvėlę.

"Kadangi to labai norėjau, vyras neprieštaravo. Tačiau mažame versle reikia labai daug dirbti pačiam, tiesiogiai bendrauti su klientais. O aš tam negalėjau skirti pakankamai laiko – tuo metu kaip tik auginau vaiką, be to, atsirado daug visokių papildomų veiklų. Tačiau tai buvo labai gera patirtis ir galimybė dėvėtų drabužių verslo virtuvę pamatyti iš vidaus", – prisipažino diplomuota finansininkė.

Supainioti neįmanoma

Rinkdamasi rūbus Justė bene labiausiai kreipia dėmesį į audinio sudėtį – sintetikos moteris nemėgsta ir netoleruoja, nebent tai būtų kokia nors detalė, kurią būtų galima panaudoti kaip aplikaciją.

"Dažnai perku ir gipiūrinius sijonus, palaidines, nes juos galima tiesiog sukarpyti ir įvairiai pritaikyti – pavyzdžiui, iš, atrodytų, "be ryšio" tunikos galima susikurti vakarinę suknelę", – iliustravo pašnekovė.

Nuolatinė dėvėtų drabužių parduotuvių klientė patikino, jog čia įmanoma rasti labai kokybiškų, prabangių medžiagų gaminių, kurie gali kainuoti gerokai brangiau nei naujos prekės.

Bene brangiausi klaipėdietės pirkiniai – 70 eurų kainavę batai ir "Karen Millen" ženklo paltas už 50 eurų.

Pastarąjį rūbą Justė pakoregavo minimaliai – tik persiuvo, anot jos pačios, prabangesnes sagas. Beje, su šiuo paltu susijusi smagi istorija.

"Kartą po vakarienės viename prabangiame Klaipėdos restorane, į kurį norint patekti reikia užsirezervuoti iš anksto, savo telefone radau gausybę praleistų skambučių. Pasirodo, restorano darbuotojai skambino visiems to vakaro svečiams, nes viena klientė neberado savo palto – esą maža ką, gal kas supainiojo ir išėjo su svetimu. Sakau, žinote, tokio pat palto kaip mano šitame pasaulyje daugiau nėra, todėl jo neįmanoma supainioti su kitu!" – kvatojo pašnekovė.

Stilingieji – ne tik Vilniuje

Naujam gyvenimui Justė prikelia ne tik savo, bet ir dukters rūbus. Pašnekovė neneigė, jog prašymų sukurti originalų drabužį sulaukia ir iš savo bičiulių.

"Tačiau viena – daryti sau, man nekliūva ir kreivesnė siūlė, o jau kažką darydama kitam žmogui jausčiau didesnę atsakomybę. Tokį darbą turėtų atlikti profesionalas", – neabejoja pašnekovė.

Justė prisipažino, jog savo gyvenimo aistrą ir pomėgį paversti profesionalia veikla – viena jos gyvenimo svajonių.

"Turiu minčių įkurti ne paprastą siuvyklą, kurioje būtų galima palenkti kelnes ar pakeisti striukės užtrauktuką, o tokias savotiškas dirbtuves, kuriose būtų pardavinėjami tiek mūsų pačių transformuoti padėvėti drabužiai, tiek įgyvendinami klientų užsakymai perdaryti, pakeisti kažkokį rūbą. Tačiau pati norėčiau užsiimti tik kūryba, modeliavimu, idėjų generavimu, o ne sėdėti prie siuvimo mašinos", – atskleidė klaipėdietė.

O kol kas savo kūrybiniais ieškojimais, darbais bei mintimis Justė dalijasi asmeniniame bloge spalvotatransformacija.lt. Jame autorė publikuoja ir jos dėmesį patraukusių klaipėdiečių portretus.

Justė juokauja, kad stebėti žmonių aprangą tapo jos "profesine liga" – esą pamačiusi gatvėje išskirtinai atrodantį praeivį niekada jam nešykšti komplimentų.

"Įprastai kalbant apie stilingus žmones akcentuojamas tik Vilnius, o man norėjosi parodyti, kad ir Klaipėdoje yra labai stilingų, gražių, įdomių žmonių. Ir jų yra labai daug", – šypsojosi pašnekovė.

Akciją iš klaipėdiečių surinkti nebereikalingus drabužius, žaislus, avalynę ar namų apyvokos daiktus ėmėsi organizuoti VšĮ „Pokyčių bendruomenės fondas“.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filiale buvo sukaupta didžiausia krūva dovanotų daiktų. Juos bendruomenės nariai suvežė šeštadienį į Minijos gatvėje esantį turgelį.

Žmonės glėbiais rinkosi šiltesnius rūbus, ieškojo rūbelių vaikams, džiaugėsi dovanotais žaislais.

Ta dalis daiktų, kurie liko nepadalinti akcijos metu, nukeliaus į daugiavaikių šeimų namus, bus padovanoti neįgaliesiems.

Tai ne pirma tokia akcija uostamiestyje. Šį kartą ji buvo organizuota prieš didžiuosius šalčius, kad žmonės apsirūpintų šiltais drabužiais. Analogiškas renginys šiame mikrorajone vyko ir pavasarį.