Centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos poreikis ir galimos jos pastatymo alternatyvos identifikuotos Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje.

„Nors kilnojamųjų kultūros vertybių skaičius muziejų rinkiniuose kasmet gausėja, jų visuomenei pristatoma santykinai mažai – tik apie 3 proc. nacionalinių ir valstybinių muziejų rinkiniuose esančių kultūros vertybių eksponuojama nuolatinėse ekspozicijose arba parodose. Visa likusi kilnojamojo kultūros paveldo dalis saugoma Lietuvos muziejų saugyklose, kurių ploto trūksta, o ir muziejinių vertybių saugojimo sąlygos ne visuomet atitinka nustatytus reikalavimus. Išsprendus saugyklų infrastruktūros problemą, muziejai galės visuomenei pristatyti daugiau vertybių, nes šiuo metu kai kuriuose muziejuose muziejinėms vertybėms saugoti naudojamos erdvės, kurios galėtų būti pritaikytos lankymui. Moderni centralizuota saugykla su kompetencijų centru taip pat bus atvira lankytojams. Čia bus galima susipažinti ne tik su muziejinėmis vertybėmis, saugomomis muziejų rinkiniuose, bet ir turiningai praleisti laiką kultūriniuose bei edukaciniuose renginiuose“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo (poreikio saugykloms) vertinimo auditą nustatyta, kad iš 16-os Kultūros ministerijos pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų muziejų papildomas saugyklų plotas ypač aktualus Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui ir Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Ieškant optimalaus bendro saugyklų ploto poreikį tenkinančio sprendimo, Lietuvos etnografijos muziejaus teritorija atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statybai buvo pasirinkta siekiant išspręsti didžiausią šio muziejaus saugyklų poreikį, taip pat sprendžiant Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus saugyklų poreikius. Taip pat atsižvelgta į patogią infrastruktūrą bei galimybes pritraukti projekto įgyvendinimui Europos Sąjungos fondų lėšas, įvertinus tai, kad šios investicijos negalimos Vilniaus regione.

„Suprasdami, kad muziejaus bendruomenės laukia atsakingas ir sudėtingas projekto įgyvendinimo laikotarpis, esame tam nusiteikę, sukaupę patirties, turėdami pirmosios Lietuvoje centralizuotos atviros saugyklos su kompetencijų centru viziją. Labai simboliška, kad Lietuvos etnografijos muziejus, šįmet minėdamas muziejaus ekspozicijos atidarymo lankytojams 50-metį, galės pristatyti visuomenei atviros centralizuotos saugyklos pastato architektūrinio projekto konkurso rezultatus. Labai viliamės, kad ir kokios nenugalimos jėgos pasitaikytų, jos netaps neįveikiamomis, tad po kelerių metų visi, prisidėję prie projekto įgyvendinimo, pelnytai džiaugsimės saugyklos atidarymo akimirka“, – teigia Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

Paskelbto konkurso tikslas – išrinkti geriausiai urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus atitinkančią atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato projekto urbanistinę architektūrinę idėją. Pirmąsias tris vietas konkurse užėmusių projekto pasiūlymų autoriams bus skiriamos piniginės premijos: pirmajai vietai – 10 tūkst. eurų, antrajai – 7 tūkst., trečiajai – 4 tūkst. eurų. Projekto pasiūlymų pateikimo termino pabaiga – 2024 m. gegužės 23 d. 13 val. Konkurso laimėtojais bus laikomi pirmąsias tris vietas užėmusių pasiūlymų dalyviai, su kuriais perkančioji organizacija vykdys derybas dėl tolesnės projekto eigos.

Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 m. Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statyba finansuojama 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų (Europos regioninės plėtros fondo) investicijų programos Europos Sąjungos, bendrojo finansavimo bei valstybės biudžeto lėšomis. Numatyta lėšų suma – 30 mln. eurų.

Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos projekto įgyvendinimas įtrauktas į Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programą.

Visi jie buvo nusiteikę kaip reikiant patrypti, pasilinksminti ir prisikimšti blynų.

Visų dėmesio centre buvo ne tik Morė, išpuošta ir ant kalnelio belaukusi savo supleškinimo, bet ir Gervė. Ji – garsiausia meilės reikalų žinovė, aštriausio snapo turėtoja ir šiųmetės šventės šeimininkė.

Gervė kvietė braidyti ne tik po muziejaus miestelį, bet ir po Žemaitijos bei Suvalkijos sodybas. Kiekvienam pagal jėgas ir pagal pomėgius. Kaip ir žadėta, veikti tikrai buvo ką: ir veizieti, ir krutėti, ir jiesti.

„Oi, kaip pavargau! Nelengva ten“, – dalijosi įspūdžiais po mūšio ant kelmų su maišais viena šventės dalyvių. Ją ir varžovą netrukus pakeitė kita pora. „Negailėk, negailėk!“ – maišu mojuojančią mamą ragino vaikai. Taiklius smūgius lydėjo ovacijos.

Simono Baltušio nuotr.

Pajudėjus ne juokais pakyla apetitas. Eilės nutįso ne tik prie riestainių ir čia pat kepamų blynų, bet ir prie bulvyčių, karštų gėrimų. Pasisotinus galima vėl pajudėti.

Muziejaus teritorijoje veiksmas sukosi daugybėje vietų. Kaukėti muzikantai ir šokėjai šventės dalyvius lengvai įtraukdavo į linksmybių sūkurį. Šokant ir smagiau, ir šilčiau.

Netrukus būreliais ėmė traukti Morės link. „Iš visų kampų plaukia žmonės, ir teisingai daro. Bet gal dar ne viską padarėm, gal iš dūšios dar nepatrepsėjom?“ – klausė renginio vedėja, kol po truputį pildėsi erdvė finalinėje vietoje.

„Jei gerai nepatrepsėsit, žiema amžinai tęsis“, – motyvavo stoviniavusius žmones.

Simono Baltušio nuotr.

„Suvažiavote žiemą išpravodyt, saulės ant gervės sparno parjodyt. Plojam, be plojimų čia nieks nevyksta“, – publiką užvesti vedėjai buvo juokų darbas.

„Dabar sceną užleidžiam, net baisu ir sakyti, raguotam, plaukuotam – bile ne žmogus“, – persirengėlius pagal klasifikaciją kvietė ant scenos.

Išmušė ir Lašininio su Kanapiniu valanda. Kanapiniui laimėjus kovą, kaip ir dera buvo pakurta Morė. Ji greitai supleškėjo, tad belieka viltis, kad žiema jau tikrai išvyta.

Simono Baltušio nuotr.

Kaip skelbia organizatoriai, Rumšiškėse vyksiančios šventės dėmesio centre šiemet – gervė ir tematika „Ont sparnų“.

„Kodėl „ont sparnų“? Šventės tema – gervė – garsiausia meilės reikalų žinovė, aštriausio snapo turėtoja. Ateisite poroje – rimtų išbandymų laukite. Galėsite G testą atlikti. Ateisite po vieną – drąsiai klauskit, tuoj iškleketuos kur jūsų laimė pasidėjo“, – skelbia muziejus.

Anot įstaigos, gervė kvies pavaikščioti ne tik po miestelį, bet ir po Žemaitijos bei Suvalkijos sodybas.

Šeštadienį šventėje vyks kulinarinio ir tautinio paveldo meistrų dirbinių mugė, numatytos kaukių dirbtuvės, vyks pasakojimas „Užgavėnių tradicijos ir papročiai“, kaukių drožybos demonstravimas su meistru Sauliumi Tamuliu.

Organizatoriai pranešė parengę viktorinų, žaidimų, edukacijų, tarp kurių gervių lankstymas. Tarp veiklų – raitelių lenktynės, puodų daužymo rungtis.

Šventėje bus galima paragauti blynų, šiupinio. Numatyta folklorų ansamblių muzikinė programa. Bus galimybė pasivažinėti arklio traukiamu vežimu.

Renginyje lankysis kinologai su šunimis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai ir policijos bičiulis Amsis. Popietę numatyta gedulinga Morės palydėtuvių procesija ir jos sudeginimas.

Šeštadienį Užgavėnes švęsti kviečia ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Šventė vyks Rekstino miške. Numatytas persirengėlių paradas, kaukės rinkimai, Kanapinio ir Lašininio dvikova, žaidimai ir konkursai.

Šeštadienį šventė vyks Merkinėje, Druskininkuose, kituose miestuose.

Sekmadienį Užgavėnės bus švenčiamos Klaipėdos Teatro aikštėje, Kaune – Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sode. Vilniuje Morė gatvėmis bus lydima antradienį. 

Skaičiuojama, kad tris mėnesius gamtos ir etnografinių sodybų aplinkoje švytėjęs 2 kilometrų ilgio instaliacijų maršrutas pritraukė dešimtis tūkstančių lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir kt.

Festivalio sumanytojų idėja – tamsiuoju metu laiku, žvarbiais žiemos vakarais suteikti galimybę paklaidžioti pasakiškai apšviestoje aplinkoje, su paslaptingais miško gyventojais, laumėmis, angelais, lietuvių kultūros ir istorijos įkvėptomis šviesos skulptūromis.

„Džiaugiamės, kad galėjome sukurti kokybišką pramogą visiems šeimoms nariams – nuo pačių mažiausių iki suaugusių. Stengiamės sukurti tokią kompoziciją, kuri leistų pakeliauti ir pajusti šventinę nuotaiką, apgaubtų šiluma ir sukurtų prasmingą laiką gryname ore“, – apie sėkmingai įgyvendintą sumanymą sakė festivalio organizatoriai.

Muziejaus specialistų pastebėjimais, šviesų festivalis Rumšiškėse pasiteisino.

„Džiugu, kad Lietuvos etnografijos muziejus, ieškodamas naujų bendradarbiavimo formų, nesustoja stebinti Lietuvos gyventojų bei svečių.

Džiaugiamės, kad galėjome sukurti kokybišką pramogą visiems šeimoms nariams – nuo pačių mažiausių iki suaugusių.

„Šiemet iš lankytojų sulaukėme itin daug gražių atsiliepimų, kurie po muziejaus ekspozicijos lankymo dienos metu, tuo pačiu nusprendė vakare užsukti į šviesos festivalį”, – apibendrino Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

Muziejininkai atkreipė dėmesį, kad trečią kartą vykstantis šviesos ir žibintų festivalis „Mėnulio takais” nuspalvino muziejaus ekspoziciją tamsiausiu metų laiku ir leido į ją pažvelgti kitu kampu.

„Įspūdinga, kai tamsiais žiemos vakarais tarsi atgyja pasakiškomis spalvomis nušviestos aštuoniolikto ir devyniolikto amžiaus sodybos bei tarpukario miestelis ir lankytojai muziejų pamato visai kitokį, netikėtą, stebinantį. Kai kurie lankytojai sakė, kad festivalio metu muziejus net gal gražesnis nei dieną“, – pabrėžė muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas Valentas Pilionis.

„Kultūros ministerijos ir muziejaus darbuotojų požiūris sutapo, kad senasis pavadinimas nebeatitinka šio amžiaus vertybių, požiūrio, naujų muziejaus veiklų, giliau pristatančių gyvąją tautos istoriją ir papročius“, – pranešime spaudai cituojamas kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Pasak viceministro, naujasis pavadinimas, kurį išrinko patys muziejaus darbuotojai, yra glaustesnis ir tiksliau nusakantis muziejaus ekspozicijų, esamų muziejinių vertybių rinkinių ir veiklų turinį.

Naujasis muziejaus pavadinimas įsigalios jį užregistravus Juridinių asmenų registre, kultūros ministro įsakymu atitinkamai pakeisti ir muziejaus nuostatai.

Muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, lankytojams jis atvertas 1974 metais. Pasak pranešimo, tai vienas didžiausių pagal plotą etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje.

Kaip pranešė muziejus, čia lankytojų lauks daugiau kaip 300 pavienių skulptūrų, lazerių ir šviesos diodų instaliacijų bei beveik dviejų kilometrų maršrutas.

Festivalio metu lankytojus lydės Mėnulis, o keliaujant taku bus galima sutikti miško gyventojų ir mitologinių figūrų – laumių, angelų, lietuvių kultūros ir istorijos įkvėptų šviesos skulptūrų ir žiemos švenčių pranašą – elnią devyniaragį. Pabūti tarsi nesvarumo būsenoje kvies „Žvaigždžių miškas“.

„Mūsų muziejuje tiek vasarą, tiek žiemą vyksta didžiausi festivaliai ir renginiai. Dėl savo unikalios istorijos, eksponatų ir, žinoma, reljefo, Rumšiškės jau seniai yra visų Lietuvos gyventojų traukos centras. Labai džiaugiamės, kad šiemet Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje veiks šviesos festivalis, kviesiantis gerai praleisti laiką ir pasisemti energijos“, – sako muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis festivalis „Mėnulio takais“ skirtas visai šeimai, jis tęsis iki vasario 3 dienos.