Kai įsigilini į tokį marazmą, sklindantį iš Vladimiro Putino tironijos, lengva suprasti, kad tokio įžūlumo gali būti tik šalyje, kur palaidotos žmogaus teisės, kur vyksta žmonių persekiojimas – tolygus 1937 metų Stalino represijoms, kur už viešai pasakytą tiesą apie žiaurų, nusikalstamą karą prieš Ukrainą žmogaus laukia oficiali užsienio agento etiketė ir ilgi metai kalėjime. Rusijos gyventojai persekiojami net už tai, kad pasako: „karas“, o ne „speciali karinė operacija“, arba todėl, kad nuneša gėlių prie paminklo.

Toje marazmatikų šalyje visiškai paminti visi tarptautiniai įsipareigojimai, o apie Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją Rusijoje pamiršta, kaip pamirštamas pernykštis sniegas – lyg tų Teisių nė būti nebuvę. Ir tokie veikėjai kimba į atlapus Vokietijai, aiškinai jai apie tarptautinius įsipareigojimus, vapa apie kažkokius „planuojamus Kijevo režimo nusikaltimus“, grasina panaudoti karinę jėgą prieš vieną galingiausių NATO šalių.

Kas taip elgiasi? Kriminalinės gaujos. Pastarosios grupuotės, siekdamos išlaikyti savo įtaką tam tikroje teritorijoje, turi demonstruoti žiaurumą ir brutaliausią įžūlumą. Nieko nuostabaus, kad pagal „paniatkes“ gyvuojantis V. Putino režimas naudojasi nusikalstamo pasaulio patirtimi.

Ar tai veikia? Labai gerai veikia. Jau 2024 metų kovo vidurys, o apie naikintuvus F-16, F-18 Ukrainos kariuomenei tik tebegirdime pažadus. Vokiečių „Taurus“ raketos taip pat liko tik pažadai, nes kancleris O. Scholzas yra atsargus, o ne bailys (kaip jis pats pasakoja).

Toks Europos ir JAV atsargumas, o ne bailumas per Antrąjį pasaulinį karą leido fašistų kancleriui Adolfui Hitleriui laikinai pasiglemžti visą žemyninę Europą iki Maskvos ir dalį Šiaurės Afrikos.

V. Putinas vakariečių atsargumą pastiprino per interviu su Kremliaus giesmininku Dmitrijumi Kiseliovu. Aptardamas Emmanuelio Macrono iniciatyvą siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą ir šios iniciatyvos palaikymą iš Baltijos šalių, ypač Lietuvos, V. Putinas pareiškė, kad tokioms mažoms šalims kaip Lietuva nėra ko prarasti, o didžiosioms Europos valstybėms yra ką prarasti.

Suprask, kad dabar V. Putinui svarbiausia susigrąžinti teritorijas, kurias buvo užgrobusi SSRS, o Vakarų Europa papuls į Rusijos glėbį vėliau, kai V. Putinas įsitikins jų visišku atsargumu. Pavyzdžiui, kai Europa iš atsargumo – šiukštu, ne dėl bailumo – nepadės Baltijos šalims, kai jas užpuls Rusija.

„Mano manymu, į tai tikrai nereikėtų reaguoti rimtai, apie tai neverta eskaluoti ir netgi neverta didelių diskusijų. Jeigu į kiekvieno Rusijos Dūmos, kuri net nėra tikras parlamentas, turint omenyje, kad ten nėra nei opozicijos, nei pozicijos, tokius įvairiausius pareiškimus... tiesiog jiems per daug garbės, kurios jie tikrai neverti“, – aiškino J. Žilinskas.

Jei visgi Rusija priimtų sprendimą atšaukti Lietuvos nepriklausomybę, tai mums neturėtų reikšmės.

„Ne, jis visiškai nieko nereikštų pirmiausia dėl to, kad Lietuvos sienos yra aptartos tarptautinėmis sutartimis. Tą sprendimą dėl nepriklausomybės pripažinimo aš dar spėju, kad Sovietų Sąjunga yra padariusi, o Rusija visą laiką tvirtina, kad jie nėra Sovietų Sąjunga. Kai tik įmanoma, jie bando išvengti to ryšio ten, kur jiems nenaudinga. Jie gali tvirtinti, ką tik nori ir tai tarptautine prasme nieko nereikš“, – tvirtino J. Žilinskas.

Jie gali sugalvoti tą nutarimą priimti, mes galime piktintis, bet tikroji kova vyksta ne čia.

Anot profesoriaus, savo pareiškimais Rusija bando nukreipti dėmesį nuo to, kad iš tikrųjų svarbu – karo Ukrainoje. 

„Kad Rusija yra pavojinga, aš manau, nei vienas mąstantis žmogus neabejoja. Bet duoti viešumą kiekvienam besikartojančiam dalykui... Rusijos tikrasis agresyvumas dabar yra Ukrainoje – ten metamos visos pajėgos. Tokie visokie dėmesio atitraukimai į kažkokio Dūmos nario registruotą nutarimą, tai yra dėmesio nutraukimas nuo svarbių reikalų. Jie gali sugalvoti tą nutarimą priimti, mes galime piktintis, bet tikroji kova vyksta ne čia“, – teigė teisės profesorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas – nieko nereiškia. Yra tarptautinės sutartys, tai reiškia, kad Rusija turi denonsuoti tarptautines sutartis. Lietuva yra ES ir NATO narė (...) Tai yra informacinis žaidimas, švelniai pavadinant, arba tiesiog dėmesio atitraukimo manevras. Kad ir ką jie (Rusija – red. past.) sugalvotų, viskas sprendžiasi per faktus, per tai, kas iš tiesų vyksta, o ne per panašius pareiškimus. Vladimiras Žirinovskis, kiek pamenu, kalbėjo ir apie radioaktyvias Pabaltijo dykumas, mums reikia ruoštis, kad tokių dykumų neatsirastų, o ne kreipti dėmesį, kas ką rėkauja“, – sakė J. Žilinskas.

Rusija pasaulyje turi keletą „draugų“ – Baltarusiją, Siriją, Šiaurės Korėją. Šios šalys, paveiktos Rusijos, galėtų taip pat nepripažinti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, tačiau mums tai įtakos taip pat neturėtų.

„Tai teisiškai neturėtų didesnės svarbos. Be abejo, valstybės teisė yra pripažinti kitą valstybę ar atšaukti kitos valstybės pripažinimą, bet bet kuriuo atveju aš nežinau, kas pasikeistų Lietuvoje, jei Šiaurės Korėja nuspręstų, kad ji nepripažįsta. Na ir kas? Tegul nepripažįsta. Mums nuo to nei šilta, nei šalta“, – komentavo J. Žilinskas.

Kuo daugiau dėmesio skirsime šiai istorijai, tuo didesnė tikimybė, kad ji rutuliosis Rusijoje.

Jeigu šiai istorijai skirsime daug dėmesio, tai atsiras kelias toliau ją plėtoti, toliau mus erzinti.

„Tai yra teisės akto projektas, įregistruotas vieno Dūmos nario. Dūma dar jo nė nesvarstė. Jeigu Dūma pradėtų svarstyti, jeigu ta istorija tęstųsi, gal tada turėtų prasmės kokia nors akcija. Įsivaizduokime, kad Lietuvos Seime atsiranda koks nors politikas ir įregistruoja projektą, kad pripažinti, kad mėnulis yra Lietuvos nuosavybė. Kas iš to? Situacija tokia: jeigu šiai istorijai skirsime daug dėmesio, jeigu rodysime, kad nervinamės, tai atsiras kelias toliau ją plėtoti, toliau mus erzinti, toliau atkreipinėti mūsų dėmesį, nukreipinėti mus nuo svarbesnių dalykų. Tada galbūt Dūma apsvarstys kokiame nors komitete, bet mes puikiai žinome, kad ne Dūmos sprendimai Rusijoje turi lemiančią galią. Vat jeigu Vladimiras Putinas kažką nuspręs, tada jau bus kitas klausimas“, – aiškino J. Žilinskas.

„Kreipimosi į prezidentą dėl būtinybės pripažinti DLR ir LLR klausimas bus svarstomas rytoj, remiantis balsavimu reitinguojant“, – pirmadienį savo „Telegram“ kanalu pranešė V. Volodinas.

Jis pažymėjo, kad atitinkamas sprendimas priimtas per Valstybės Dūmos Tarybos posėdį.

V. Volodinas pranešė, kad rytojaus plenariniam posėdžiui pateikti „du nutarimai dėl kreipimosi į Rusijos prezidentą, būtinybės pripažinti DLR ir LLR“ klausimu.

„Skirtumas tarp jų toks: pirmasis [nutarimas] iškart po priėmimo siunčiamas prezidentui; antrasis siunčiamas į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją ir kitas vyriausybines struktūras išstudijuoti ir atsiliepimams parengti, o po to bus galima grįžti prie jo svarstymo“, – paaiškino Dūmos pirmininkas.

Pasak jo, „bus priimtas variantas, per balsavimą reitinguojant surinkęs daugiau balsų“.

V. Volodinas pabrėžė, kad šis „klausimas ypatingai svarbus ir atsakingas“.

„Vašingtonas didina spaudimą, drauge su Europos šalimis tiekia Ukrainai ginkluotę; Kijevas toliau nesilaiko „Minsko susitarimų“. Visa tai susiję su grėsmėmis ir rizikomis mūsų piliečių ir tėvynainių, gyvenančių DLR ir LLR, gyvybei“, – „Telegram“ rašė V. Volodinas.

Sausio 19 dieną Rusijos Federacijos Komunistų partijos (RFKP) frakcijos deputatai pateikė Valstybės Dūmai nutarimo projektą dėl kreipimosi į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu pripažinti DLR ir LLR.

Pirmadienį Dūmai taip pat buvo pateiktas „Vieningosios Rusijos“ deputatų Viktoro Vodolackio ir Artiomo Turovo nutarimo projektas dėl RFKP projekto nusiuntimo Užsienio reikalų ministerijai įvertinti.

Kijevas ir ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti separatistinį konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.

Pastaraisiais mėnesiais Vakarų lyderiai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai Maskva prie jos sienų sutelkė per 100 tūkst. karių.

Kremlius neigia planuojantis pulti provakarietišką kaimyninę šalį, bet kaip įtampos mažinimo sąlygą pateikė virtinę saugumo reikalavimų.

Maskva, be kita ko, reikalauja garantijų, kad Ukrainai nebus leista tapti NATO nare.

Įstatymų leidėjai nori papildyti dabar galiojantį įstatymą, įpareigojantį finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos ir nevyriausybines organizacijas registruotis „užsienio agentėmis“, ir siekia, kad toks reikalavimas taip pat būtų taikomas fiziniams asmenims.

„Užsienio agentai“ privalo registruotis Teisingumo ministerijoje, naudoti „užsienio agento“ žymą publikuodami bet kokią medžiagą ir visuose dokumentuose, o taip pat sutvarkyti virtines įvairių dokumentų. Už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos.

Šios pataisos kritikai sako, kad ji paveiks tinklaraštininkus ir net eilinius žmones, skelbiančius informaciją socialiniuose tinkluose, nors kai kurie parlamentarai iš valdančiosios partijos šią kritiką atmeta.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir kitos teisių grupės, įskaitant „Žurnalistus be sienų“ (RSF), parlamentarų planus pavadino „dar vienu bandymu suvaržyti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą“ ir „galinga priemone užtildyti opozicijos balsus“.

Šios pataisos antras esminis svarstymas Valstybės Dūmoje numatytas antradienio popietę.

Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu.

Jos autoriai sako, kad įstatymo papildymu siekiama „patobulinti“ dabartinį „užsienio agentų“ įstatymą, jau apimantį nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos institucijas.

Šis įstatymas „pirmiausia paveiks tinklaraštininkus“, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė RBK. Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius bauginimus pavadino „siaubo pasakomis“.

„Net nereikia būti žurnalistu, užtenka tiesiog ką nors parašyti socialiniuose tinkluose“, – perspėjo politikos apžvalgininkas Antonas Orechas.

Senatorius Andrejus Klimovas, vienas iš pataisos autorių, sakė RBK, kad įstatymas paveiks visus, skelbiančius „neteisėtą“ medžiagą visuomenės informavimo priemonėse ir gaunančius užsienio finansinę paramą, net jeigu tai yra mokestis už reklamą.

Kremliaus žmogaus teisių taryboje posėdžiaujantis teisių aktyvistas Aleksandras Verchovskis perspėjo, kad šis įstatymas gali būti panaudotas prieš visus, skelbiančius informaciją internete ir gaunančius bet kokių – net ir visiškai su publikacija nesusijusių – pajamų iš užsienio.

Tuo metu įstatymų leidėjai tvirtina, kad „užsienio agento“ etiketė bus dedama tik politikos klausimais rašantiems žurnalistams.

„Jeigu kas nors rašo apie ledo ritulio rungtynes arba drugelių gaudymą, niekas nepripažins jo užsienio agentu“, – sakė senatorius A. Klimovas interviu dienraščiui „Kommersant“.

Teisės aktas, įpareigojantis užsienio žiniasklaidos organizacijas priskirti prie „užsienio agentų“, pirmą kartą Rusijoje buvo priimtas 2017 metais – netrukus po to, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, buvo paskelbta užsienio agente Jungtinėse Valstijose.

Rusijoje „užsienio agentais“ buvo paskelbti JAV finansuojamas radijas „Amerikos balsas“ ir „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“.

Pirmasis Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas, nukreiptas prieš finansavimą iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas ir sėkmingai pritaikytas žmogaus teisių gynimo grupėms, buvo priimtas 2012 metais.

„Šis įstatymas išplečia prezidento ir vyriausybės galias imtis sankcijų prieš konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, nurodo šešias konkrečias kryptis, kuriomis gali būti imtasi ribojamųjų priemonių“, – pristatydamas įstatymo projektą pareiškė valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ frakcijos Valstybės Dūmoje pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Isajevas.

Pagal naująjį įstatymą, Rusijos prezidentas galės uždrausti arba sustabdyti Rusijos tarptautinį bendradarbiavimą su nedraugiškomis užsienio valstybėmis, taip pat organizacijomis, kurios „tiesiogiai arba netiesiogiai“ priklauso nedraugiškų užsienio valstybių jurisdikcijai.

Be to, toms organizacijoms, kurios priklauso nedraugiškų užsienio valstybių jurisdikcijai, gali būti uždraustas jų produkcijos ar žaliavos įvežimas ir, atitinkamai, išvežimas į Rusiją ir iš jos. Prezidentas galės uždrausti tokioms organizacijoms dalyvauti konkursuose dėl valstybinių užsakymų ir privatizavimo.

Paskutiniame įstatymo punkte sakoma, kad Rusijos prezidentas turi teisę imtis ir „kitų (poveikio) priemonių“.

Tokios poveikio priemonės netaikomos gyvybiškai būtinoms prekėms, kurių analogai negaminami Rusijoje, o taip pat prekėms, kurias įsiveža Rusijos piliečiai asmeniniam naudojimui.

Trečiam svarstymui pateiktame įstatymo projekte buvo gerokai išplėstas sąrašas kompanijų, prieš kurias, vyriausybės iniciatyva ir prezidentui pritarus, gali būti imtasi poveikio priemonių. Ankstesniame įstatymo projekte sankcijos buvo numatytos daugiau nei 25 proc. užsienio kapitalo savo struktūroje turinčioms Rusijos įmonėms. Priėmus pataisytą projektą, sankcijos gali būti taikomos visoms Rusijos kompanijoms, turinčioms bet kokią dalį užsienio kapitalo.

„Mes pasiekėme susitarimą, kad jokios priemonės nebus taikomos kuluaruose, o tik pasitarus su verslo, ekspertų bendruomene, Valstybės Dūma. Tai salėje patvirtino vyriausybės įgaliotasis atstovas“, – sakė A. Isajevas.

„Paskutinis įstatymo variantas yra nekenksmingas. Jis nieko neleidžia ir nieko nedraudžia. Vyriausybė ir be šio įstatymo turėjo teisę imtis sankcijų prieš juridinius ir fizinius asmenis. Tai yra pagrindų įstatymas, bet įsigilinus į jo esmę, jis leidžia vyriausybei įvesti sankcijas kokios nors produkcijos įvežimui“, – sakė ekonomikos politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Arefjevas.

Pasak jo, jeigu naujasis įstatymas bus susietas su Baudžiamojo kodekso pataisomis dėl sankcijų laikymosi Rusijos teritorijoje, jis gali tapti „gana bauginančiu susidorojimo su nepageidaujamais verslininkais įrankiu“.

Šis įstatymas įsigalios iš karto po jo oficialaus paskelbimo.

Radijo stotis „Echo Moskvy“, RBK žiniasklaidos grupė, televizijos kanalas „Dožd“ ir kitos pareiškė, kad nebesiųs daugiau žurnalistų į parlamentą. Kelios žurnalistės prieš tai apkaltino Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininką L. Sluckį jas nederamai lietus arba nešvankiai su jomis kalbėjus.

Nepaisant to, parlamento Etikos komisija trečiadienį priėjo prie išvados, kad 50-metis deputatas iš ultradešiniosios Liberaldemokratų partijos (LDPR) „nepažeidė elgesio taisyklių“. Anot RBK žiniasklaidos grupės, Etikos komisija „faktiškai normaliu dalyku“ laiko tai, kad prie žurnalisčių seksualiai priekabiaujama. Dėl to esą iš parlamento atšaukiami visi jos internetinės ir spausdintinės žiniasklaidos, taip pat televizijos reporteriai.

Opozicijai artima TV stotis „Dožd“, kurios reporterė Darja Žuk kaltina LDPR deputatą, komisijos sprendimą pavadino „nepriimtinu ir gėdingu“. Tarp Dūmą boikotuojančių žiniasklaidos priemonių dar yra radijo stotis „Govorit Moskva“, keli interneto portalai bei JAV įsikūrusi TV stotis RTVi. Šios stoties direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Kotrikadzė kaltina L. Sluckį prie jos priekabiavus 2011-aisiais. Tokį pat kaltinimą meta žurnalistė Farida Rustamova iš rusiškos BBC tarnybos.

Kitos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, dienraščiai „Kommersant“ ir „Vedomosti“, pasirinko sušvelnintą boikoto formą. Jų reporteriai liks žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau nerašys apie L. Sluckį - išskyrus informacijas apie kaltinimus seksualiniu priekabiavimu.

Maskvos žurnalistų sąjungos pirmininkas ir laikraščio „Moskovskij Komsomolec“ vadovas Pavelas Gusevas tuo tarpu pasisakė prieš boikotą. Komentuodamas skundus, kad Dūma yra pavojinga darbo vieta žurnalistams, jis teigė norįs kolegoms priminti, kad žurnalistika yra „viena pavojingiausių profesijų pasaulyje“. „Tai negi mes tiesiog turime liautis dirbę?“ - pridūrė jis.

Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad nebus pratęstos boikote dalyvaujančių žurnalistų akreditacijos.

„Tai visiškai beprasmis demaršas“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

Anot jo, renginyje dalyvaus daugiau kaip 170 šalių narių atstovai. Dauguma jų nepritaria tokiai Lietuvos ir Ukrainos pozicijai, teigė L. Sluckis.

„Belieka apgailestauti, kad Vilniaus ir Kijevo atstovai vengia dalyvauti seniausios tarpparlamentinės organizacijos posėdyje dėl akivaizdžiai išgalvotų priežasčių. Tai nekonstruktyvu. Tačiau galiu garantuoti, kad tai neturės įtakos Peterburgo asamblėjos rezultatams“, – pabrėžė Dūmos komiteto pirmininkas.

Praėjusią savaitę BNS pranešė, kad Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nutarė nevažiuoti į Tarparlamentinės Sąjungos Asamblėją Sankt Peterburge dėl Rusijos elgesio Ukrainos atžvilgiu.

„Seimo pirmininko nuomone, Asamblėja organizuojama valstybėje, kuri vykdo agresiją prieš Ukrainos valstybę, aneksuodama dalį jos teritorijos pažeidžia pagrindinius tarptautinės teisės principus ir tokiais veiksmais kelia grėsmę kitoms šalims, globaliai taikai“, – V. Pranckiečio sprendimo motyvus BNS paaiškino Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.

Šią Asamblėją nutarė boikotuoti ir Ukrainos parlamentarai.

1889 metais įkurta Tarpparlamentinė Sąjunga – nepriklausomų valstybių parlamentų organizacija, kurios viena pagrindinių veiklos krypčių yra tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas, atstovaujamosios demokratijos gynimas ir rėmimas, ekonominė bei socialinė plėtra ir aplinkos apsauga, žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė bei kita.

Šiuo metu Sąjungos nariais yra 159 šalių parlamentai, o 9 regioninės parlamentinės asociacijos yra asocijuotos narės.

„Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją. Klastodami istoriją, draugiškų kaimyninių Rusijos ir Lietuvos tautų santykių priešininkai ruošia dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje kaip „totalitarinio SSRS režimo“ perėmėją, tikintis vėliau pateikti materialinius ir kitokius neva teise grįstus, o iš tiesų politiškai motyvuotus ieškinius“, – rašoma pareiškime.

Jis priimtas 430 deputatams balsavus „už“. Iš visoje Dūmą sudaro 450 politikų.

Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūrą „Interfax“ pareiškimo iniciatorius iš Komunistų frakcijos Sergejus Šargunovas teigė, kad projekto tekstas suderintas su Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Dokumente teigiama, kad Vilniuje vykstantis teismo procesas yra neobjektyvus, prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Anot jo, 1991 metais nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo, dar vyko šalies atsiskyrimas nuo Sovietų sąjungos, todėl tuometinių sovietų kariuomenės veiksmų negalima vertinti kaip Maskvos agresijos ir bandymo neteisėtai pakeisti konstitucinę valstybės santvarką.

Klastodami istoriją, draugiškų kaimyninių Rusijos ir Lietuvos tautų santykių priešininkai ruošia dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje kaip „totalitarinio SSRS režimo“ perėmėją.

Rusijos Dūmos tvirtinimu, ši byla „turi ryškų antirusišką pobūdį“ ir rimtai kenkia ilgalaikiams rusų ir lietuvių santykiams.

„Rusijos Dūmos deputatai įsitikinę, kad tragiškus įvykius, nutikusius 1991 metų sausį Vilniuje, kaip ir kitus, susijusius su Sovietų sąjungos žlugimo procesu, derėtų vertinti atsižvelgiant į bendrai priimtas teisės normas, politiniu nešališkumu ir istorine tiesa“, – rašoma Dūmos pareiškime.

Jame taip pat žadama ir toliau padėti Sausio 13-osios byloje teisiamiems Rusijos piliečiams.

Sausio 13-osios byla Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti šių metų sausį. Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų – Rusijos piliečiai. Spalį teismas priėmė sprendimą liudytoju byloje apklausti buvusį Sovietų sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva pasisako prieš išimtis „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams, tačiau sprendimą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos priėmė renginio šeimininkė Suomija.

Tai ministras sakė po to, kai Rusija pasipiktino, kad į Helsinkį nebuvo įleistas Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.

„Mūsų nuomonė yra nuosekli, mes manome, kad kontaktai turi būti, bet šiuo atveju mes turime būti nuoseklūs ir neturi būti išimčių. Tie forumai išnaudojami ne pozicijų suartinimui, o propagandiniais tikslais, todėl mes tokią nuomonę esame išsakę, bet sprendimas yra suomių. Jie teiravosi tų nuomonių, jas žino, ir priėmė sprendimą, manau, teisingą, bet mes jokiu būdu negalime įtakoti to sprendimo ir nemėginome to daryti“, - žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L.Linkevičius.

„Jie (suomiai) galėjo priimti sprendimą nesitarę, bet jie pasitarė, o teigti, kad čia kažkas užblokavo, negalima, nes niekas negali uždrausti suomiams priimti sprendimą“, - pridūrė ministras.

Lietuvos delegacijos ESBO PA pirmininko pavaduotoja konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė BNS patvirtino gavusi laišką iš Asamblėjos vadovo su žinia, kad priimtas sprendimas nedaryti išimčių ir neišduoti vizų Europos Sąjungos „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams. Tačiau ji sakė, jog Seimo delegacija šiuo klausimu savo pozicijos nebuvo atskirai išsakiusi, ir konsultacijos tikriausiai vyko vyriausybiniu lygmeniu.

„Šitą sprendimą priėmė Suomija. Kaip rašoma laiške, pasikonsultavusi su kitomis ES valstybėmis, ji nusprendė, kad negali daryti išimčių ES nustatytame vizų draudimo režime, nes įsileisti tuos asmenis, kurie yra sąraše, reikėtų taikyti išimtį, ir Suomija nusprendė tos išimties netaikyti Kadangi sąraše yra ir ponas S.Naryškinas, Rusija įsiuto labai. Čia buvo Suomijos apsisprendimo dalykas“, - BNS sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.

Rusijos parlamento delegacijos ESBO PA atstovas Nikolajus Kovaliovas vietos žiniasklaidai pareiškė, kad Suomijos Užsienio reikalų ministerija atsisakė įsileisti į šalį Rusijos parlamentarus atsižvelgusi tik į keturių šalių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos - nuomonę.

Skelbiama, kad delegacijai vadovauti turėjo Valstybės Dūmos pirmininkas S.Naryškinas, o jam negavus vizos boikotuoti Asamblėją nusprendė visa Rusijos delegacija.
24-oji ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesija Helsinkyje vyks liepos 5-9 dienomis.