„Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamosios bylos iškėlimą šiam Estijos piliečiui“, – pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos žodžiai cituojami ministerijos pranešime.

Nėra aišku, ką Rusijos užsienio reikalų ministerija turi omenyje teigdama, kad U. Reinsalu ragina įvykdyti „teroro aktą prieš Rusiją“, rašo „Postimees“.

Estijos ministras pirmadienį griežtai pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir paragino nedelsiant padidinti gynybos pagalbą Ukrainai bei pasistengti, kad karas Rusijai atsieitų vis brangiau.

„Turime suskubti kurdami tarptautinį tribunolą, kad Rusijos agresijos organizatoriai neliktų nenubausti. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė U. Reinsalu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija įtraukė parlamentarus į juodąjį sąrašą ir išvardijo juos savo tinklalapyje bei apkaltino „užėmus nedraugišką, antirusišką poziciją ypač reiškiant nepagrįstus kaltinimus mūsų šaliai dėl specialiosios karinės operacijos Ukrainoje“.

Liepos 1 d. Rusija paskelbė dekretą, kuriuo Japonijos akcijų paketas naftos ir dujų projekte „Sachalinas-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančioje Sachalino saloje perleidžiamas Rusijos operatoriui. Didžioji dalis projekto suskystintų gamtinių dujų (SGD) produkcijos iki šiol buvo tiekiama Japonijai. Tokijas anksčiau nurodė, kad tikisi išlaikyti savo akcijų paketą, ir sakė, jog dalyvavimas projekte yra būtinas Japonijos energetiniam saugumui, nes šalis labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo. Maždaug 8 proc. Japonijos SGD importo iki šiol atkeliaudavo iš Rusijos.

Gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė uždraudusi atvykti kelioms dešimtims Japonijos pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Fumio Kishida, nes Tokijas prisijungė prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje.

„Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

„RAO Nordic“ negali atlikti mokėjimų už iš Rusijos importuojamą elektrą“, – sakoma pranešime.

„Ši padėtis – išskirtinė ir susiklostė pirmąkart per daugiau kaip 20 mūsų prekybos istorijos metų“, – pridūrė „RAO Nordic“ ir išreiškė viltį, kad situacija greitai pagerės ir prekyba galės būti atnaujinta.

Ketvirtadienį Suomijos lyderiai pareiškė, kad jų šalis privalo „nedelsdama“ pateikti prašymą prisijungti prie NATO. Šis žingsnis atspindi iš pagrindų pasikeitusią Helsinkio poziciją šiuo klausimu po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo vasario 24 dieną pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą.

Kremlius perspėjo, kad Rusija „neabejotinai“ laikys Suomijos narystę Vakarų šalių gynybos bloke grėsme sau. Rusijos užsienio ministerija pareiškė, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė Rusijos URM.

„Jei nerimaujate dėl karo Europoje tikimybės – to mes visiškai nenorime“, – po susitikimo Muskate su savo kolega iš Omano teigė S. Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vakarai nuolat tvirtina, jog šioje situacijoje būtina nugalėti Rusiją. Išvadas pasidarykite patys“, – pareiškė jis.

„Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus pajėgas į provakarietišką Ukrainą Vakarų valstybės įvedė virtinę skaudžių sankcijų Maskvai. Be kita ko, keletas Rusijos bankų buvo atsieti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, įvestas anglių embargas ir naujų suvaržymų investicijoms.

Vakarų šalys taip pat koordinuotai išsiuntė dešimtis rusų diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.

Trečiadienį Rusija pranešė atsakydama išsiunčianti vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš Europos Sąjungos atstovybės Maskvoje.

Anot Rusijos URM, tokie veiksmai kelia pavojų šalių santykiams.

„Panašūs Amerikos prezidento pareiškimai, neverti aukšto rango valstybės pareigūno, privedė Rusijos ir Amerikos santykius prie nutrūkimo ribos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jie turės palikti šalį per septynias dienas.

Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Latvijos ambasadorius Maris Riekstinis ir Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Piretas Reintammas Benno (Piretas Reintamas Benas) anksčiau trečiadienį buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

„Remdamiesi abipusiškumo principu, pareikalavome, kad du Lietuvos ambasados ​​darbuotojai, taip pat po vieną Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotoją per septynias dienas paliktų Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Diplomatinių atstovybių vadovams pareikštas griežtas protestas dėl provokuojančių, nepateisinamų veiksmų išsiųsti Rusijos ambasadų darbuotojus šiose Baltijos valstybėse“, – priduriama jame.

„Nurodyta, kad Vilnius, Ryga ir Talinas toliau laikosi atvirai priešiško kurso mūsų šalies atžvilgiu, šiuo atveju prisidengdami pseudosolidarumu su nenuosekliais Čekijos veiksmais Rusijos atžvilgiu“, – teigiama Rusijos URM pranešime.

Išeidamas iš Rusijos URM pastato Latvijos ambasadorius M. Riekstinis žurnalistams sakė, kad pokalbis ministerijoje buvo „profesionalus“.

„Mes išklausėme savo kolegas rusus, išsakėme savo pastabas ir dabar informuosime savo sostines“, – nurodė diplomatas.

Tą pačią dieną į ministeriją buvo iškviestas ir Slovakijos ambasadorius.

Atskirame pranešime Rusijos URM pareiškė, kad iš šalies išsiunčiami trys Slovakijos ambasados darbuotojai.

Anksčiau šį mėnesį Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais. 

Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus, pirmadienį jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Rusija „greitai atsakė“ į CAR vyriausybė prašymą ir pasiuntė „papildomai 300 instruktorių nacionalinės armijos karinio personalo apmokymams“ pagal susitarimą dėl šalių bendradarbiavimo.

Pirmadienį CAR vyriausybė nurodė, kad Rusija kartu su Ruanda atsiuntė šimtus karių, kai trys stiprios sukilėlių grupės savaitgalį sudarė koalicijos susitarimą, o jų pajėgos pradėjo artėti prie sostinės Bangio.

Šis judėjimas buvo sustabdytas, o kai kur sukilėlių pajėgos buvo nustumtos atgal, tad padėtis yra „valdoma“, vėlai sekmadienį nurodė Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija MINUSCA.

Rusijos URM pranešė esanti „rimtai susirūpinusi, kad pastarųjų dienų įvykiai atvedė prie staigaus saugumo padėties pablogėjimo“ šioje Afrikos valstybėje.

Minėtų trijų sukilėlių grupių veiksmai buvo „gerai koordinuoti ir remiami iš išorės“, pareiškė Maskva. Pranešime sakoma, kad maištininkai siekė „sutrikdyti rinkimų procesą“.

Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas neigė, kad Maskva pasiuntė karių į CAR, bet pažymėjo, kad rusų kariniai instruktoriai šioje šalyje jau iš anksčiau dirba pagal esamą dvišalį susitarimą.

M. Bogdanovas tvirtino, kad CAR prezidento rinkimai vyks kaip planuota, gruodžio 27 dieną, nepaisanti „destruktyvių jėgų“, besistengiančių juos sutrikdyti.

Kremlius nuo 2018 metų stengėsi stiprinti savo diplomatinę ir finansinę įtaką neramioje Centrinės Afrikos Respublikoje, siekdamas užtikrinti teisę Rusijos bendrovėms išgauti naudingųjų iškasenų, tokių kaip auksas ir deimantai.

Ši strategija laikoma dalimi Rusijos pastangų plėsti savo įtaką Afrikoje, kuri per Šaltąjį karą  buvo svarbi Sovietų Sąjungos gamybos ginklų rinka.

„Neturiu jokios informacijos šia tema. Visa tai man panašu į kažkokias insinuacijas“, – žurnalistams Maskvoje sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Šiandien neturiu jokių konkrečių duomenų, kuriais galėčiau su jumis pasidalinti“, – pridūrė ji.

Informuoti šaltiniai BNS anksčiau patvirtino, kad Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis.

Neturiu jokios informacijos šia tema. Visa tai man panašu į kažkokias insinuacijas.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praeitą savaitę, teigia šaltiniai.

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

„Jo nutarimai bus nuodugniai išanalizuoti pasekmių Europos saugumui atžvilgiu“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

„Tikimės, kad didėjantis suvokimas, jog Rusijos izoliacija yra neperspektyvi, taip pat neatidėliotini poreikiai užtikrinti saugumą galiausiai paskatins Aljansą suprasti, kad būtina sutelkti pastangas, tvirtai remiantis tarptautine teise, siekiant veiksmingai atremti bendrus iššūkius. Ir kad saugumo nedalumo principo reikia laikytis ne vien santykiuose tarp sąjungininkų“, – pridūrė ministerija.

Komentuodama bloko lyderių pareiškimus, kad Aljansas lieka ištikimas Jungtinių Tautų chartijai ir yra pasiryžęs vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą, Maskva pareiškė: „Tikimės, kad šie pareiškimai bus pagaliau sustiprinti konkrečiais žingsniais.“

Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad „kaltindamas Rusiją didinant įtampą euroatlantiniame regione karinis blokas, remdamasis šia dingstimi, didina savo karinį aktyvumą netgi buvusiuose ramiuose Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionuose“.

„Atrodo, kad konstatuodamas nestabilumą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione ir iš ten kylančias grėsmes, taip pat reikšdamas susirūpinimą dėl augančio tarptautinio terorizmo, NATO tarsi nesupranta, kad tai Aljanso narių karinių avantiūrų tiesioginis rezultatas“, – sakoma pareiškime.

Vakarų šalių ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo, kai 2014 metais Ukrainoje buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Maskva aneksavo Krymą.

Vakarų valstybės, įskaitant Europos Sąjungą, į Ukrainai priklausančio pusiasalio atplėšimą ir Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose reagavo įšaldydama virtinės fizinių bei juridinių asmenų turtą ir paskelbdama draudimą keliauti.

Rusijai taip pat buvo paskelbta ekonominių sankcijų, o Maskva ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.

Santykių pablogėjimą taip pat lėmė Rusijos vaidmuo Sirijos konflikte, jos numanomo kišimosi į užsienio rinkimus ir bei kaltinimų Maskvai prisidėjus prie buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos URM pareiškė, kad NATO „pastangos viską iškreipti, dėl visko kaltinti Rusiją – visiškai nevykusios“ ir kad „šis siekis pateisinti savus veiksmus matomas plika akimi“.

„Šios linijos neatsiejamu elementu tapo Rusijos „atgrasymo“ karinėmis ir politinėmis priemonėmis kurso atkūrimas, remiantis išgalvotomis priežastimis. Tuo pačiu grindžiamas ir bloko siekis mechaniškai plėtrai, nestiprinantis niekieno saugumo, tik gilinantis skiriamąsias linijas ir ir didinantis įtampą Europoje. Skubinamas Makedonijos įtraukimas į NATO tiks patvirtina, kad „atvirų durų“ politika tapo tikslu savaime ir geopolitinės erdvės įsisavinimo priemone“, – rašo URM Maskvoje. Ji pridūrė, kad šios Aljanso pastangos susijusios tik su pastangomis užsitikrinti karinį pranašumą.