Dvi savaites trukusiose dienos stovyklose mažieji krepšininkai treniravosi, dalyvavo įvairiuose turnyruose, išvykstamosiose ekskursijose, protmūšiuose ir kitose smagiose veiklose.

Stovyklos dalyviai betarpiškai bendravo ir su žinomomis Lietuvos krepšinio asmenybėmis – šią savaitę darželinukai ir moksleiviai bendravo su Lietuvos moterų rinktinės nare Laura Juškaite, žymiu Lietuvos krepšinio treneriu Rūteniu Paulausku ir buvusiu krepšininku, prodiuseriu ir 3x3 asociacijos įkūrėju Rolandu Skaisgiriu.

Stovykloje apsilankiusi L. Juškaitė kitą sezoną rungtyniaus Italijoje, kur toliau gins Ragusos „Virtus Eirene Ragusa“ garbę.

Profesionali krepšininkė yra sukaupusi įvairios patirties – klubiniame krepšinyje ji jau yra žaidusi Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos čempionatuose ir Europos taurėje. Vilnietė puolėja taip pat yra tvirta Lietuvos moterų rinktinės narė.

Po susitikimo su SKM stovyklautojais atletė sakė: „Įspūdžiai iš stovyklos labai pozityvūs. Vaikai draugiški, pilni energijos ir, svarbiausia, laimingi. Trenerių kolektyvas taip pat šaunus, todėl labai linksmai praleidau savo popietę. Vaikai turėjo pačių įvairiausių klausimų. Pavyzdžiui, ar turiu augintinių, ar sunku vasarą individualiai sportuoti, kai nėra rungtynių, kokių traumų esu turėjusi ir pan. Vėliau labai smagiai pažaidėme keletą žaidimų, pasifotografavome.“

Paklausta, kaip krepšininkė pati leidžia šią vasarą, L. Juškaitė atsakė: „Šiemet sezonas man baigėsi labai anksti, kadangi vasarį patyriau raktikaulio lūžį, tai ši vasara man darbinga. Sportuoju individualiai, derinu fizinio rengimo ir krepšinio treniruotes, taip ir bėga tas vasaros laikas. Stengiuosi jį išnaudoti tiek reabilitacijai, tiek ir individualiam tobulėjimui.“

Įdomu, kaip gi Laura gelbstisi nuo Lietuvą užklupusių vasariškų karščių?

„Reikia džiaugtis, kad vasara lepina šiluma ir geru oru. Aišku, svarbu per daug laiko neleisti ant saulės, o leidžiant laiką lauke užsidėti kepurę ir nepamiršti gerti daug skysčių“, – SKM stovyklautojams patarė krepšininkė.

Jau šį sekmadienį paaiškės Europos moterų krepšinio čempionato nugalėtojos. Įdėmiai Senojo žemyno pirmenybes seka ir L. Juškaitė:

„Jei tik spėju, stengiuosi pažiūrėti visas rungtynes. Čempionatas jau pateikė ne vieną staigmeną. Norėčiau, kad finale susitiktų Ispanijos ir Belgijos rinktinės. Labai noriu ir tikiu, kad sekanti atranka susiklostys geriau ir kitame Europos čempionate išvysime ir Lietuvos rinktinę.“

Šią vasarą Lietuvoje vyks Europos merginų U20 čempionatas, o L. Juškaitė tvirtina, kad dėmesį skirs ir kitoms jaunimo amžiaus grupėms.

„Vasarą stengsiuosi stebėti visas jaunimo rinktines, nuo jauniausių 16-mečių iki U20 rinktinės. Čempionatas vyks Lietuvoje, todėl bus puiki proga nuvykti į rungtynes gyvai ir palaikyti lietuvaites.“

Paklausta, ko palinkėtų jauniesiems krepšininkams, L. Juškaitė atsakė: „Palinkėsiu aktyvios ir linksmos vasaros, kad rudenį grįžę į mokyklas ir treniruotes būtumėte tiek pailsėję, tiek ir patobulėję, nes tam ir skirtos vasaros!“

Tuo metu garsiuose Europos klubuose dirbęs ir Lietuvos jaunimo krepšinio rinktines treniravęs R. Paulauskas po pasimatymo su vaikais sakė: „Dienos stovyklos yra svarbios, kadangi vaikai vasaros metu gauna galimybę aktyviai sportuoti ir tai daro bent du kartus per dieną. Be to, vaikai gauna galimybę bendrauti tarpusavyje, kas be galo svarbu, Matosi, kad SKM yra atidirbusi stovyklų organizavimo sistemą ir žino, ko reikia vaikams – atsidavę treneriai, profesionalus požiūris, bendravimas, daug žaidimų.“

Lietuvos krepšinio treneris, kuris vadovaudamas Vilniaus „Sakalams“ 1999 m. iškovojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalius, vienam iš SKM stovyklautojų padovanojo savo autorinę knygą „Krepšinio technika ir mokymas“.

„Stengiuosi bendrauti su vaikais, atrasti jiems prasmingos veiklos ir atlikti su jais praktines užduotis. Surengėme savotišką „Auksinio proto“ versiją ir klausimų sesiją. Jie buvo susiję su krepšiniu, komandomis žaidėjais, taisyklėmis. Teisingai atsakiusiam į daugiausiai klausimų ir padovanojau knygą“, – sako R. Paulauskas.

Treneris ilgą laiką yra dirbęs ne tik vyrų, moterų, bet ir vaikų krepšinio treneriu, o savo gyvenime nuolatos praktikuoja sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Kaip atrodo ši R. Paulausko vasara?

„Vasara turi būti ir aktyvaus ir pasyvaus poilsio laikas. Pasakysiu nepopuliariai, bet manau, kad į vasaros veiklas turėtų būti įtrauktas ir knygų skaitymas. Taip pat laiką turėtų sudaryti įdomaus renginio pamatymas, kelionė, nuvykimas prie jūros. Aktyvios veiklos – maudynės, šokinėjimas per bangas, krepšinis ir kitos sporto šakos bei veiklos, kurios papildo sveiką gyvenseną. Priklauso nuo šeimos, bet tai gali būti žygiai, baidarės, stovyklavimai ir pan. Suprantu, kad tėvai po darbų būna pavargę, parsineša daug streso, bet bent jau pasivaikščioti lauke tikrai visi galime.“

Lauke vaikščioti pastarosiomis savaitėmis ne taip ir lengva – Lietuvą alina karčiai. R. Paulauskas išsakė savo požiūrį į vyraujančią kaitrą.

„Žmonės skrenda toli ir ieško to karšio ir saulės. Todėl mes irgi džiaukimės, kad ji pas mus irgi pagaliau atkeliavo. Vilniuje turime bent du gerus paplūdimius – Žirmūnų ir Valakampių – kur tikrai galima kokybiškai atsipūsti. Važiuojant dviračiu taip pat nėra taip karšta kaip eiti pėsčiomis. Na o karčiausiomis dienos valandomis, kada medikai nerekomenduoja būti saulėje, visada galima išsitraukti knygą ir kažką paskaityti iš rekomenduojamų knygų sąrašo.“

„SKM Summer Camp“ stovykloje apsilankęs R. Skaisgirys taip pat džiaugėsi susitikęs su vaikais.

„Dalyvauju tokiuose projektuose, nes norisi vaikams kažką patarti, pasakoti, pasakyti. Smagu, kad vaikai klausia, patys dalinasi savo mintimis. Jeigu esu tame naudingas, labai tuo džiaugiuosi. Stovykloje dirba geri treneriai – profesionalūs, su humoru ir tvarka. Matosi, kad jiems patinka jų darbas ir viskas daroma iš širdies. Smagu žiūrėti.“

R. Skaisgirys yra vilkėjęs Alytaus „Savy“, Vilniaus „Statybos“, „Statybos-Lietuvos ryto“, Vilniaus „Vado“, Vilniaus „Sakalų“ Kauno „Atleto“ ir „Prienų“ marškinėlius. Ginant „Sakalų“ garbę krepšininkas LKL bronzą laimėjo būtent R. Paulausko vadovaujamoje komandoje. R. Skaisgiriui taip pat teko žaisti prieš patį NBA čempioną, San Antonijaus „Spurs“ žvaigždę Tony Parkerį.

Dar būdamas krepšininku R. Skaisgirys pradėjo TV prodiuserio veiklą, kas šiandien ir yra pagrindinis jo užsiėmimas. Visgi įtemptoje Rolando dienotvarkėje sportas išlieka svarbus iki pat šių dienų:

„Dabar rašau scenarijų ir peržiūriu serialą. Realiai darau du darbus vienu metu, bet tuoj baigiu ir einu prie Neries – padarysiu šuolių treniruotę ant laiptelių. Sportuoju kiekvieną dieną. Mano sportai – bokso fizinė treniruotė, krepšinis, futbolas ir šiaip kita fizinė veikla.“

Koką žinią R. Skaisgirys nori pasiųsti jaunajai kartai?

„Visiems ir kuo daugiau – išminties. Po to – didelio entuziazmo ir užsidegimo tam, ką tu darai. Tai suteikia galimybę tobulėti. Kai dingsta entuziazmas, ateina pyktis, nerimas nepasisekimai.“

R. Skaisgirys yra Lietuvos „3x3“ asociacijos įkūrėjas. Šiuo metu Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės dalyvauja Europos žaidynėse.

Visai neseniai mūsų šalies rinktinės dalyvavo ir „3x3“ pasaulio čempionate, tačiau ten lietuviams nepavyko iškovoti aukštų vietų. Vis tik pašnekovas tikina, kad pamatyti vyrų rinktinę Paryžiaus 2024 m. olimpinėse žaidynėse – labai reali.

„Suprantu, kad žmonėms galbūt sunku suprasti sistemą. Reikia pabrėžti, kad nei pasaulio čempionatas, nei Europos žaidynės neturi jokios įtakos mūsų patekimui į olimpines žaidynes. Tai yra atskiri čempionatai, kurie neduoda jokių įskaitinių taškų Tai lemia profesionalių klubų ir jaunimo rinktinių renkami taškai tarptautiniuose turnyruose. Iš čia ateina pagrindiniai taškai. Aišku, žiauriai liūdna, kai vienais metais pasaulio čempionate užimi 2 ir 4 vietą, o šiemet – 10 ir 15-ą. – dėstė R. Skaisgirys. – Europos žaidynėse turėtų būti geras laikas moterų rinktinei, kuri tikrai gali užimti aukštą vietą. Vyrai gali iškovoti medalius, bet čia gali būti visko. Apibendrinant, galiu garantuoti, kad Lietuvos vyrų rinktinė pateks į olimpines žaidynes ir tai padarys pagal užimamą vietą reitinge. Tai paaiškės lapkričio 1 d. Dėl moterų reitingo yra daug niuansų. Didžiulius pinigus metė Kinija, Prancūzija. Jau prieš kelis metus įvairiems politikams sakiau, kad kai didžiosios valstybės vėl pradės investuoti, mes vėl būsime ne ten, kur privalome būti.“

„SKM Summer Camp‘23“ stovykla šią vasarą vyko net septyniose Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklos ir buvo skirta 5–12 metų vaikams.

Nesusitarė civilizuotai

Konfliktas tarp LSU ir R.Paulausko kilo, kai specialistas iš universiteto informacinės mokymosi sistemos pašalino krepšinio metodikos medžiagą.

Toks trenerio poelgis įvertintas kaip savavališkas ir neteisėtas.

Pernai rugpjūtį Kauno apylinkės teismas R.Paulauską pripažino kaltu dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims: jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą ir nurodė atlyginti LSU per 2 tūkst. eurų civilinę žalą. Skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.

„Kalbama apie neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Tas neteisėtumas turėjo būti įrodytas. Tuo metu dirbau LSU, todėl turėjau visas galimybes įkelti ir ištrinti medžiagą. Mano veiksmų neteisėtumo niekas neįrodė. Sakyčiau, visai nenagrinėjo, nors aš visą laiką šį klausimą kėliau“, – „Kauno dienai“ teigė R.Paulauskas.

Treneriui R.Paulauskui jau dviejų institucijų teismai nebuvo palankūs. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Krepšinio treneris tikino, kad medžiaga, kurią jis ištrynė išeidamas iš darbo, yra iškirtinai jo dėstymo metodika, o ne universitetui kurta mokymo programa. Tačiau LSU rektorė Diana Rėklaitienė laikosi priešingos pozicijos.

„Dėstytojas atsakingas už savo programą ir medžiagos pateikimą. Visa medžiaga sudedama į elektroninę erdvę ir tai yra tas turinys, už kurį dėstytojui yra sumokama. Ta medžiaga tampa universiteto nuosavybe penkerius metus“, – aiškino rektorė.

Ar akademinė visuomenė šį ginčą galėjo išspręsti civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojo proceso kirčiais? „Čia pats Rūtenis pradėjo. Jis norėjo išeiti ir ištrynė tą medžiagą. Buvo likę dar du mėnesiai iki jo išėjimo. Mes paprašėme sukelti atgal. Užuot įkėlęs, jis per advokatus atsiuntė raštą ir atsisakė tai daryti. Kai sužinojome, kad nedarys, nuėjome kitu keliu – kreipėmės į policiją“, – pasakojo D.Rėklaitienė.

„Policija prašymą atmetė, sakydama, kad nėra priežasčių ikiteisminiam tyrimui. Tada jie (LSU – red.past.) keliavo į prokuratūrą ir rado gerą užtarėją, kuris pritaikė tinkamą straipsnį. Jeigu mes tai pritempiame prie poveikio elektriniams duomenims, pagal tokią logiką kiekvienas mokyklos mokytojas, kuris į nuotolinio mokymo platformą įkelia bet kokią medžiagą, gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – piktinosi R.Paulauskas.

Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje.

Metų įdirbis

R.Paulauskas LSU dirbo nuo 2012 m. spalio kviestiniu dėstytoju, o nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. su LSU sudarė terminuotą penkerių metų darbo sutartį, pagal kurią jam skirtos docento pareigos.

Teismo nagrinėjamu objektu tapo 2016 m. pradėta kurti programa „Krepšinio treniravimas ir valdymas“ ir jos aprašai. Prieš kuriant modulius, buvo parinkti jų koordinatoriai. R.Paulauskas buvo vieno modulio koordinatorius ir vienintelis dėstytojas.

LSU atstovai nurodo, kad R.Paulausko pareiga buvo sukurti moduliui tinkamą medžiagą ir ją įkelti į e.mokymo sistemą. Jau prasidėjus mokslo metams, 2019 m. rudenį, R.Palaulauskas pranešė nuo 2020 m. sausio 1 d. išeinantis iš darbo.

Teisme LSU atstovai aiškino nežinoję dėstytojo išėjimo priežasčių. „Kauno dienai“ R.Paulauskas aiškino, kad spaudimą ėmęs jausti dar 2019 m. vasarą.

„LSU rektorė man papriekaištavo, kad vasarą dėsčiau „Tarptautiniame krepšinio universitete“. Gavau žinutę, kad to daryti negalėjau. Buvo sumažintas darbo užmokestis ir tada aš nusprendžiau išeiti iš darbo. Likus savaitei iki išėjimo, pradėjo tyrinėti, ką aš dėsčiau, kad galėtų perduoti kitiems dėstytojams“, – teigė R.Paulauskas.

Jis nesigina, kad iš parengto modulio ištrynė sukeltą medžiagą ir vaizdo įrašus.

„Buvo kuriama programa. Aš buvau pagrindinis tos programos rengėjas. Visi aprašai ir pagrindinė dalis buvo mano sukurta. Ją tvirtino senatas ir studijų kokybės vertinimo centras. Ši medžiaga, be abejo, yra universiteto nuosavybė, jos niekas negali paimti, pavogti ir pan. Aš, kaip dėstytojas, savo dalyko metodinę medžiagą atsinešiau iš ankstesnės darbovietės ir ja dalijausi – pagal tai, ką aš buvau pasiruošęs, pagal daugybės metų įdirbį. Jokios kalbos apie kitų dėstytojų medžiagos paėmimą nėra ir negali būti. Aš naudojausi savo medžiaga, pateikiau ją studentams, juos mokiau“, – aiškino krepšinio treneris.

R.Paulausko nuomone, kiekvienas dėstytojas atsineša savo paskaitų medžiagą ir įkelia ją į elektroninę erdvę, todėl jis, nieko blogo nemanydamas, savo paskaitų medžiagą išsiėmė ir atlaisvino vietą kitam dėstytojui.

Netikėtai dingo

LSU vadovybė dar iki R.Paulausko išėjimo iš darbo pastebėjo, kad iš e.mokymo sistemos dėstytojas pašalino medžiagą, ir kreipėsi į jį ragindama atkurti tai, kas buvo. Ji teigė, kad R.Paulauskas atsisakė tai padaryti, todėl, nelaukdama, kol jis pats išeis iš darbo, atleido už šiurkščius darbo tvarkos pažeidimus.

Trenerio atleidimas atsidūrė ant Darbo ginčų komisijos stalo. Komisijos sprendimu, LSU teisėtai atleido R.Paulauską iš darbo. Šis darbo ginčas civiline tvarka persikėlė į teismą. Lygiagrečiai prokuratūra jau ėmė aiškintis R.Paulausko veiksmus dėl ištrintos medžiagos laikydamasi baudžiamojo kodekso. Civilinis procesas buvo sustabdytas, laukiant teismo verdikto baudžiamajame procese.

Teismuose aiškinantis medžiagos ištrynimo niuansus, LSU laikėsi pozicijos, kad sukurtas modulis ir visa jame esanti mokymo medžiaga, kuriuos sukūrė darbuotojas, eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas darbo funkcijas, penkeriems metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

„Būdamas LSU darbuotojas, R. Paulauskas tapo darbo grupės nariu, jo paskirtis – parengti naują ir vienintelę jungtinę studijų programą, t.y.  sukurti naujus modulius ir juos dėstyti. Už tai R. Paulauskui buvo mokamas darbo užmokestis. Jis už universiteto lėšas vyko į užsienio stažuotes, naudojosi universiteto infrastruktūra ir ištekliais”, – aiškino LSU rektorė D.Rėklaitienė.

Anot rektorės, naujai parengtas modulis ir visa jame sudėta medžiaga  yra atestuojami. Sukurtos medžiagos autorystė nesikeičia, ji lieka to žmogaus, kuris ją sukūrė, o štai nuosavybė jau ne jo. „Čia kaip paveikslas, jį nusiperkame, tačiau parsinešus namo jo autorystė nesikeičia, pasikeičia tik jo savininkas. Šiuo atveju lygiai tas pats. Medžiagos autorystė lieka to dėstytojo, tik savininkas yra universitetas“, – tęsė D.Rėklaitienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad R.Paulausko teiginys, kad ištrintą medžiagą jis atsinešė iš kitos institucijos, neatitinka tikrovės. LSU jis dirbo nuo 2012 m., o naujas modulis, kurio medžiagą ištrynė, buvo kuriamas kartu su kitais universiteto dėstytojais.

Pasiėmė tik savo?

Krepšinio treneris R.Paulauskas intelektinės nuosavybės niuansus mato visiškai kitaip. „Jei aš savo automobilį pasistačiau svetimame kieme, dėl to jo nuosavybė nesikeičia. Jis ir toliau lieka mano, o ne to kiemo savininko“, – palyginimą pateikė R.Paulauskas.

Jis tvirtino, kad, išeidamas iš darbo, iš e.mokymo sistemos išėmė tik savo paskaitų turinio šablonus, parengtus PPT formatu. Juose buvo tik medžiagos pagrindinės tezės, citatos, tam tikri vaizdo įrašų fragmentai, sąvokos ir trenerio požiūrio į dalyką interpretacija, tyrimų rezultatai, bet ne visa teorinė medžiaga.

„Informacija, kuri buvo pateikta, yra mano ilgametės akademinės ir praktinės veiklos rezultatas: ji parengta iki man įsidarbinant LSU, o ne sukurta einant darbines pareigas šiame universitete”, – savo laikėsi R.Paulauskas.

Aktualu ir kitiems

LSU rektorė D.Rėklaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad universitetas, pasirašydamas darbo sutartį su dėstytoju, laimėjusiu konkursą docento pareigoms, su juo sieja savo ilgalaikius planus ir teisėtai tikisi susitarimų vykdymo.

„Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei kiekvienas darbuotojas, išeidamas iš darbo, išsineštų ar sunaikintų viską, ką jis buvo sukūręs ar pagaminęs, – kas tuomet atsitiktų su įmonės veiklos tęstinumu?“ – retorinius klausimus kėlė rektorė.

LSU rektorės D.Rėklaitienės teigimu, tai, ką treneris sukūrė dirbdamas pas juos, tampa universiteto nuosavybe. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

D.Rėklaitienė atmetė tai, kad ginčo objektu tapusi medžiaga buvo reikalinga kitiems dėstytojams, kad R.Paulauskui išėjus jie galėtų tęsti trenerio pradėtą darbą.

„Tuos kelis mėnesius, iki jam išeinant iš LSU, medžiaga ir informacija buvo reikalinga studentams”, – sutrikdytą mokymosi procesą minėjo rektorė.

D.Rėklaitienė kritiškai įvertino ir buvusio dėstytojo sprendimą universitetą palikti jau prasidėjus mokslo metams. Anot rektorės, R.Paulauskas net nenurodė išėjimo priežasties, o jo išėjimas sutrikdė ugdymo procesą.

„Labai apmaudu, kad, praėjus daugiau nei 30 nepriklausomybės metų, visuomenėje yra priimtinas požiūris, kad tai, kas yra ne privataus asmens, bet valstybės, galima nesaugoti, nepaisyti įstatymų ir susitarimų“, – stebėjosi rektorė.

Ji neabejojo, kad ši byla palietė viso aukštojo mokslo sistemai aktualią problemą. Esą ir kiti universitetai susiduria su panašaus pobūdžio klausimais, kurie dažnai lieka neatsakyti, o problemos neišspręstos ir nutylėtos. „Viliuosi, kad ši išnagrinėta byla suteiks aiškumo ir užkirs kelią panašiems galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje“, – apkaltinamųjų nuosprendžių reikšmę pabrėžė D.Rėklaitienė.

Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) sporto konsultantas teigia, kad šiuo metu svarbiausia išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatas. Žinomas krepšinio specialistas ragina atsakingai laikytis visų karantino rekomendacijų, saugoti ne tik save, bet ir šalia esančius žmones. Čia pat R. Paulauskas priduria: „Prie viso to, kad sėdi namuose, tu turi nedegraduoti nei kaip asmenybė, nei kaip fizinis kūnas.“

Pašnekovas taip pat pasidalino mintimis apie sustabdytus Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA), Eurolygos sezonus, nutrauktą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatą ir atkreipė dėmesį į fizinio aktyvumo svarbą šioje neįprastoje situacijoje.

– Su kokiomis mintimis pasitinkate karantino laikotarpį? – SKM.lt pradėjo pokalbį su R. Paulausku.

– Laikotarpis, be abejo, išskirtinis. Kaip ir kiekvienoje situacijoje, stresas mus mobilizuoja arba pribaigia. Mane stresas mobilizuoja, todėl esu pasirengęs dirbti, padėti ir būti naudingas. Ypač tose srityse, kurias išmanau. Visų pirma, kaip žmonėms palaikyti sportinę formą, treniruotumą šiuo labai neįprastu ir sudėtingu laikotarpiu.

– Kaip pasikeis jūsų įprasta dienotvarkė? Ar jau spėjote bent mintyse sudėlioti savo artimiausius planus ir darbus?

– Pokyčiai yra kaip ir daugelio – darbas iš namų. Džiaugiuosi galimybe vis dar išeiti į lauką. Tai nėra cheminis ar biologinis užterštumas, kai negalėtume netgi praverti langų, todėl neatsisakysiu galimybės pravažiuoti dviračiu bei pabėgioti.

Pasitelkus šiuolaikines komunikavimo priemones, tu gali rašyti, skaityti, dėlioti mintis, siųsti informaciją draugams, kolegoms ir šitaip tavo darbas tampa veiksmingas. Artimiausius planus koreguoja situacija šalyje, todėl supratau, kad rytojaus dieną galbūt elgsiesi nestandartiškai.

– Kaip, jūsų manymu, mėgėjiškai ir profesionaliai sportuojantiems žmonėms, būtų teisingiausia elgtis šiuo laikotarpiu?

– Visų pirma, tai yra absoliučiai dvi skirtingos kategorijos. Profesionalams sportas yra gerai suplanuotas, ekstremalių pastangų reikalaujantis darbas bei pragyvenimo šaltinis. Juos stebi daugybė žiūrovų, su jais dirba treneriai, visas aptarnaujantis personalas. Jų situacija šiuo metu yra labai kebli. Jiems išlaikyti sportinę formą šiomis sąlygomis, kai uždaromos sporto bazės, nevyksta varžybos ir pratybos yra didžiulis ir nelengvas gyvenimo iššūkis.

Kalbant apie mėgėjus, jiems sportinė forma gali sietis su gera savijauta, gera išvaizda, o galbūt ir su gera nuotaika, todėl ją galima palaikyti įvairiais būdais ir labai paprastomis priemonėmis. Jie gali mankštintis namuose ant jogos kilimėlio, išnaudoti laiptus, atsisakydami lifto, pabėgioti, pasivaikščioti sparčiu žingsniu, pavedžioti šunį, pasivažinėti dviračiu. Visos fizinio ugdymo pamokos, kurias mėgėjas buvo išmokęs dabar tinka – jas reikia atgaivinti ir panaudoti.

– Galime džiaugtis buvimu lauke, tačiau artimo kontakto su kitais žmonėmis turėtume vengti, tiesa?

– Be abejo, reikia vengti kontakto, susibūrimų. Svarbiausias dalykas – ne ignoruoti, o laikytis visų rekomendacijų, išlaikyti sąmoningumo ir protingumo principą. Taip pat prie viso to pridėti savo pilietiškumą. Aš esu šiandien atsakingas ne tik už save, bet ir už šalia esantį žmogų.

Šiandien socialiniuose tinkluose pastebėjau šaržą, kurio esmė tokia: „Dar niekada nebuvo taip lengva išgelbėti žmonių gyvybes. Reikia tiesiog sėdėti namuose ir niekur neiti.“ Dalinai tai tinka. Bet prie viso to, kad sėdi namuose, tu turi nedegraduoti nei kaip asmenybė, nei kaip fizinis kūnas.

– Ar jums savo gyvenime teko susidurti su kažkuo panašaus?

– Tokioje situacijoje man niekada neteko būti. Svarbiausias dalykas, manyčiau, dabar yra žmogaus gyvybė ir sveikata. Geriau prarasti pinigus, bet po krizės sugrįžti sveikam ir gyvam. Viskas atstatoma, sugrąžinama. Visa tai kažkada pasibaigs ir mes galėsime grįžti į įprastą savo gyvenimą dar labiau sustiprėję.

Dabar turime galimybę įsiklausyti į argumentuotus patarimus ir, kiek tai įmanoma, sumažinti fizinius praradimus. Antra, turime išlikti protiškai aktyvūs ir save realizuoti vardan bendro tikslo. Visi susitelkę galime iš šios krizės išeiti.

– Praėjusią savaitę bent mėnesiui buvo sustabdyti NBA ir Eurolygos sezonai. LKL čempionatas apskritai nutrauktas. Koks jūsų požiūris į šias aktualijas?

– Į klausimą, ar LKL valdyba pasielgė išmintingai, atsakymą turėsime po 3 savaičių. Akivaizdu, kad čempionatą stabdyti reikėjo. Ar jį reikėjo nutraukti? Jeigu matysime, kad reikalai eina į gerą pusę ir kitos šalys atnaujina savo nacionalinius čempionatus, kas vargiai tikėtina, sakysime, kad mes paskubėjome. Kita vertus, labai daug galimybių, kad LKL pavyzdžiu paseks ir didžiosios Europos lygos.

NBA yra labai didžiulė finansinė industrija, kur generuojami milžiniškas pelnas. Galbūt jiems geriau vykdyti čempionatą vasarą ir nesižvalgyti į Tokijo olimpines žaidynes. Tuo metu Eurolygoje, jeigu žaidėjai išsivaikšto ir išsivažinėja, ar tik nebus pasekta LKL pavyzdžiu? Iš kitos pusės, pagal Kinijos tendencijas, čempionatas gali būti atnaujintas po 2 mėnesių. Tarkime, gegužės viduryje atnaujinti Eurolygą, užbaigti reguliarųjį sezoną (iki jo pabaigos liko vos 6 turai, aut. pastaba) ir finalo aštuoneto principu išsiaiškinti čempioną – vienas iš įmanomų variantų.

– Lietuvos krepšinio piramidės pagrindas – Lietuvos moksleivių lyga (MKL) – taip pat bent 2 savaitėms sustabdė savo čempionatą. Beveik neabejojama, kad terminas bus pratęstas. SKM mokykla savo auklėtiniams jau dabar organizuoja treniruotes nuotoliniu būdu. Ką manote apie tokią iniciatyvą?

– Labai pritariu šiai idėjai. Čia svarbus ne tik sportinės formos palaikymas, kuris, mano galva, vedant pratybas interneto pagalba yra komplikuotas, bet ir išlaikomas socialinis ryšys. Mokykla nenusisuka nuo savo auklėtinių ir treneriai kartais būna tikri paauglių autoritetai, kuriais labiau pasitikima nei tėveliais.

Aš įsivaizduoju, kaip jaunam žmogui yra sudėtinga prabūti namuose 24 valandas per parą, kai jie nori laisvės, susitikti su draugais, žaisti krepšinį, mėtyti kamuolį, šokinėti ir t. t. Todėl bendravimas čia yra vienas svarbiausių vedant tokias pratybas. Jeigu šiandien treneriai bus kūrybingi ir išradingi, jie dar labiau sustiprins ryšius, išmoks dirbti ekstremaliomis sąlygomis įgydami naujų kompetencijų.

– Galbūt prie nuotolinių SKM treniruočių prisidėsite ir jūs pats?

– Tikrai taip. Esu pasirengęs nuotoliniu būdu kiek galima labiau įsitraukti į treniruotes, konsultuoti trenerius bei tėvus. Taip pat pasirengęs patarti patiems žaidėjams, kokius naudingus pratimus ar jų derinius galima panaudoti, jeigu jie išeitų savarankiškai sportuoti į kiemą.

Sportavimas arba mankštinimasis nuotoliniu būdu šiandien yra išsigelbėjimas krizės akivaizdoje. Tai yra sukauptų fizinių resursų palaikymas, alternatyva fizinei atskirčiai ir izoliacijai. Krepšininkai mato, kad jie nepalikti vieni – išsaugotas ryšys su treneriu, kuris taip pat turi prisitaikyti ir pereiti į naują bendravimo formą, mobilizuoti savo kūrybą.

"Vasarą dar galima nueiti į Žirmūnų paplūdimį ir paplaukioti Neryje, jeigu nebijote, kad kas nors iš kokio vamzdžio ko nors į jos vandenį nepripylė", – sako krepšinio treneris, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Rūtenis Paulauskas.

Iniciatyvos – privačios

"Vilniaus dienos" kalbintas prof. R.Paulauskas teigė, kad kuo toliau, tuo labiau abejoja, jog Vilniuje kada nors turėsime sostinės statusą atitinkančią sporto infrastruktūrą.

"Ir vargu ar čia kažkas keisis. Nematau Vilniaus miesto tarybos narių iniciatyvos. Kai baigiasi rinkimų agitacija, baigiasi ir gražios kalbos, o darbais jos nevirsta. Visą laiką girdime, kad laisvos žemės mieste nėra, žemė yra brangi. Bet man atrodo, kad prioritetai ne tie, trūksta politikų dėmesio žmogui, rūpesčio, kad vilniečiai turėtų kur mankštintis arba aktyviai leisti laisvalaikį", – sakė R.Paulauskas.

Prioritetai: krepšinio treneris prof. R.Paulauskas svarsto, kodėl Vilniaus valdžia verslui žemės randa, o vaikams – ne. B. Barausko nuotr.

Treneris svarsto, kuo virto gyvybiškai svarbūs sporto ir laisvalaikio objektai nepriklausomybės laikotarpiu? Vilniaus "Žalgirio" stadiono neliko, jis taps verslo ir pramogų centru. Nacionalinis stadionas Šeškinėje tapo ginčų, prieštaringų projektų, politinių rietenų, beviltiško administravimo ir pažadų objektu. Kultūros ir sporto rūmai, kaip planuojama, taps ne sporto, bet tik konferencijų centru. "Dinamo" irklavimo bazė – Finansų ministerijos archyvu. Žalgirio plaukimo baseinas ir ledo arena – ne sporto, bet gyvenamųjų namų kvartalu.

R.Paulausko teigimu, Vilnius turbūt viena iš "unikaliausių" Europos Sąjungos, ir ne tik, valstybių sostinių, kur sporto infrastruktūrą yra ištikęs visiškas krachas. Šiek tiek sporto infrastruktūros yra likę, bet tai, kas liko, – daugiausia iš sovietinių laikų. O tai, kas buvo pastatyta naujo, – pastatyta ne savivaldybės, o privačiomis lėšomis. Ta infrastruktūra, kurią valdo privatininkai, eilinis vilnietis naudotis nelabai gali.

"Aš kalbu apie gerai įrengtas teniso aikšteles, privačius baseinus, sporto klubus, paplūdimio tinklinio aikšteles. Vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems vilniečiams tai sunkiai "įkandama", tad jiems belieka tik bėgioti po mišką, kurio dar, laimė, yra likę, eiti į apleistus mokyklų stadionus, kurie yra tapę šunų trenažo aikštelėmis, – sakė treneris. – Vasarą dar galima nueiti į Žirmūnų paplūdimį ir paplaukioti Neryje, jeigu nebijote, kad kas nors iš kokio vamzdžio ko nors į jos vandenį nepripylė. Tiesa, dar yra dviračių takai, kuriuos savivaldybė vis džiaugiasi įrenginėjanti, tačiau kol jie bus sutvarkyti, kol bus veikianti visa infrastruktūra, praeis nemažai laiko. Be to, dviračių takai yra susisiekimo arterija, o ne sporto objektas."

Sąlygos netinkamos

Pažvelgus į penkias mėgstamiausias vilniečių sporto šakas – krepšinį, futbolą, gimnastiką, plaukimą ir tenisą, anot R.Paulausko, pamatai, kad miestui priklausančios sporto bazės arba merdi, arba jų visai nėra.

Nuėję į mokyklų sporto sales galime pamatyti, kad visos jos, išskyrus kelias mokyklas, statytos sovietmečiu.

Vaikų fizinio aktyvumo skatinimui sąlygų Vilniaus mieste nėra. Pavyzdžiui, krepšinį žaisti norinčių vaikų masiškumas siekia per 20 proc. viso neformalaus švietimo poreikių kiekio. Neįtikėtina, bet treniruotis Vilniuje galima tik bendrojo lavinimo mokyklų arba buvusių didelių gamyklų salėse. Tik kelios jų savo matmenimis, rūbinėmis bei sąlygomis stebėti rungtynes atitinka minimalius taisyklių ir sveikos logikos reikalavimus.

"Nuėję į mokyklų sporto sales galime pamatyti, kad visos jos, išskyrus kelias mokyklas, statytos sovietmečiu. Senose sporto salėse apskritai negalima daugeliu vaikams patinkančių sporto šakų užsiimti, nes jos tam nepritaikytos, – sakė treneris. – Pavyzdžiui, krepšinio varžybų negali rengti, nes sporto salė yra per siaura ir per trumpa. Jeigu nori, kad kas nors rašytų rungtynių protokolą, stalelį jau turi pasistatyti pačioje aikštėje, nes kitur jis paprasčiausiai netelpa. Kaip žaisti krepšinį, kai aikštėje stovi stalas? 95 proc. mokyklose esančių sporto salių šiuo metu neatitinka krepšinio varžyboms keliamų reikalavimų, tad jose vaikai gali treniruotis, bet varžybos turi vykti kažkur kitoje erdvėje, kuri yra didesnė. Apie rankinį aš iš viso nekalbu – ši sporto šaka reikalauja dar didesnių aikštelės matmenų. O tai yra sportas, kuris galėtų būti vaikams patrauklus."

Vilniuje veikia apie 20 futbolo mokyklų, kuriose treniruojasi per 5 tūkst. moksleivių. Anot R.Paulausko, tik keletas dirbtinės dangos standartinių matmenų futbolo aikščių ėmė rastis padedant Futbolo federacijai ir buvo paklotos senų mokyklų stadionų vietose. Tai šioks toks postūmis. Tačiau taip turėtų būti prie kiekvienos mokyklos. Šiandienei mokyklai tai – būtinybė, o ne prabanga. Į daugelio mokyklų stadionus graudu žiūrėti. Baisu spirti kamuolį, nes jis gali nulėkti į daugiabučio kiemą, jeigu nori rimtai žaisti futbolą, negali nubrėžti aikštės linijų, nes danga išmindžiota, išarta ir išdraskyta. Daugumoje renovuojamų mokyklų nei futbolo aikštės, nei lengvosios atletikos sektoriai remonto nesulaukia, tad ten ne tik nesaugu, bet ir pavojinga.

Plaukimas yra ne tik pasiekimų, bet ir vaikų gyvenimo įgūdžių lavinimo priemonė. Tačiau 2018 m. vasarį turėjęs atsidaryti Fabijoniškių baseinas atidarytas tik metams baigiantis, Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro, turėjusio atsidaryti 2018 m. pabaigoje, kaip dabar girdime, teks laukti iki kitų metų pabaigos. Į vieną Žirmūnų baseinėlį, kuriame iš trijų plaukimo takų buvo padaryti keturi, dar ne taip seniai buvo sugrūsti visi Vilniaus plaukikai.

Elgiamasi neapgalvotai

Pasak trenerio, sporto entuziastai ne kartą aiškinosi, kur galima būtų įrengti, pavyzdžiui, daugiafunkcę sporto salę, kurioje bendruomenė galėtų susirinkti, pasportuoti vienu metu, padalijus salę į dvi erdves. Ir iš savivaldybės visada sulaukia atsakymo, kad trūksta žemės, nėra vietos. Tačiau šimtai milijonų buvo sukišta mokyklų sporto salėms renovuoti. Koks to rezultatas? Salės apšiltintos, įrengtas naujas apšvietimas ir rekuperacinė sistema, o iš esmės viskas liko kaip buvę, erdvės nepadaugėjo. Tačiau kiekviena mokykla juk turi erdvės savo lauko teritorijoje, tad tereikėjo tas sales praplėsti po 15 m į priekį ir į šoną, ir, neužimdami niekieno teritorijos, turėtume bent jau po kelis daugiafunkcius sporto centrus kiekviename gyvenamajame rajone. Ir tai būtų labai akivaizdžiai padėję spręsti Vilniaus sporto infrastruktūros bėdas.

Manau, Vilniaus miesto taryboje nėra žmonių, kurie galvotų apie tuos, kurie juos renka, o juo labiau – apie jų vaikus.

"Kalbame apie Krepšinio namus, norime įamžinti kažkokius savo pasiekimus, prašome žmonių susimesti, paremti, tačiau negalvojame apie savo dabartį, – sakė R.Paulauskas. – Padarysime krepšinio muziejų, dar kokį nors interaktyvų stendą, be abejo, biurus, kad kažkas galėtų patogiai dirbti, bet niekas nekalba, kad vaikams jau iš tikrųjų pradėjo katastrofiškai trūkti vietų, kur jie galėtų sportuoti. Mes pažengėme krepšinyje į priekį labai daug, bet visiškai nepažengėme arba stovėjome vietoje atnaujindami sąlygas tuo krepšiniu užsiimti. O latviai šioje srityje nuėję labai toli, estai – taip pat, ir mes artimiausiu metu jų pavyti nelabai ir galėsime."

Vilnius šiandien negali prilygti ne tik Talinui ar Rygai, bet netgi su pavydu žvelgia į kitus Lietuvos miestus, nauji sporto kompleksai buvo pastatyti Europos Sąjungos, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis.

"Kodėl gi vilniečiai nenusipelnė turėti normalios laisvalaikio ir sporto infrastruktūros? Todėl, kad jie gyvena mieste, kuriame geriau apsimoka statyti daugiabučius, biurus, parduotuves. Sporto salės, stadionai, baseinai yra nuostolingi projektai, – sakė R.Paulauskas. – Manau, Vilniaus miesto taryboje nėra žmonių, kurie galvotų apie tuos, kurie juos renka, o juo labiau – apie jų vaikus. Jie galvoja apie save, apie greitą savo interesų patenkinimą. Paklausiuose Vilniaus žemės sklypuose verslininkams leidžiama projektuoti prekybos centrus, biurus, gyvenamąją statybą. Bet nematau, kad kuris nors miesto tarybos narys rodytų iniciatyvą, jog būtų pasistengta sudaryti vilniečiams galimybę sportuoti normaliomis sąlygomis. Juk tiems verslininkams galima iškelti tam tikras sąlygas – tik reikia, kad miesto valdžiai tai rūpėtų. Bet, deja, kol kas mes tokios valdžios neišsirenkame."

Naikinamas mokslas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, į vaiko fizinį aktyvumą ir kartu į sveikatą investuotas 1 euras padeda sutaupyti 4 eurus jo gydymui. Deja, trenerio teigimu, Vilniuje tai nelabai kam rūpi. Kaip ir faktas, kad per laisvalaikio užimtumą galima mažinti socialinės rizikos veiksnius, nes laiko leidimas be priežiūros skatina kvaišalų vartojimą, priklausomybes azartiniams žaidimams, savižudybes. Neturėjimas kur leisti laisvalaikio mažina vilniečių integraciją į bendruomenes. Per brangūs sporto klubai arba sporto salių, aikštelių nebuvimas arti gyvenamosios vietos verčia rinktis pasyvų bendravimą arba jo visai atsisakyti. Kokią visuomenę turėsime po 20 metų, net sunku įsivaizduoti. Kaip ir sunku suprasti, kodėl Vilniaus vadovai mato ateitį šaligatvių remonte, bet nemato ateities vaikų ugdyme.

Negana to, kad Vilnius nebeturi normalios sporto infrastruktūros, čia nebeliko ir sporto specialistus rengusios aukštosios mokyklos. Uždarytas Lietuvos edukologijos universitetas, kuriame buvo Sporto sveikatos fakultetas. Čia buvo rengiami kūno kultūros mokytojai, neformaliojo švietimo treneriai, buvo rašomos ir ginamos disertacijos, buvo sporto mokslo institutas, buvo, galiausiai, mokslinis žmonių potencialas, kuris net ir už minimalius pinigus sugebėjo duoti tam tikrą reikalingą produkciją. Dabar visa tai uždaryta, išdraskyta, panaikinta.

21,8 mln. eurų – tokia Lazdynų baseino projekto vertė skaičiuojant pinigais.

"Šalyje apskritai valdžios dėmesys mokslams, taip pat ir sporto mokslams, yra, sakyčiau, daugiau nei nepakankamas. Žinome, kokia yra švietimo situacija, o sportas nukeliavo į dar didesnį užribį, – teigė R.Paulauskas. – Apie sportą kalbama kaip apie sritį, kuri nelabai gali remtis mokslo žiniomis arba kuriai nelabai tų žinių reikia – viskas yra labiau praktika. Tačiau kai treniruotėms vadovauti ateina praktikai ar vadybininkai, iš pradžių, kol įdirbis dar yra geras, neigiamų pasekmių nejaučiame. Bet laikui bėgant situacija prastėja. Kai kartos auga be sporto žinių, be pagrindų, mes toli nenueisime."

Jis neneigia – geru treneriu gali būti ir buvęs sportininkas ar koks kitas žmogus, išklausęs kvalifikuotus kursus. Bet problema, kad tuoj nebus kam tų kursų vesti – teks imti medžiagą iš "YuoTube" ir iš jos mokytis. O kai pagaliau suvoksime, kad ta medžiaga yra bevertė, bus sugaištas laikas, sugadinta sportininkų sveikata, vaikai traumuoti ar sporto visai atsisakę.

"Valstybė tada yra stipri ir išsivysčiusi, kada turi daug išsilavinusių žmonių visose srityse, o ne tik ekonomikoje ar vadyboje. Manau, kad sportas turėtų būti šalia medicinos, socialinės gerovės – šios sritys valstybei turėtų būti svarbiausios", – sakė R.Paulauskas.

Terminai: Lazdynų baseinas duris atvers geriausiu atveju kitų metų pabaigoje. B. Barausko nuotr.

Baseino statybos sustojo

Vilniaus savivaldybė neseniai pranešė nutraukianti sutartį su rangovais dėl Lazdynų baseino statybos, šiems atsisakius tęsti darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir skelbsianti naują rangos konkursą. Tokiu būdu savivaldybė nusprendė išeiti iš stagnuojančios situacijos, kuri susidarė dėl statybos bendrovės "Irdaiva" bankroto ir jos partnerių nenoro laikytis bendrai su "Irdaiva" prisiimtų įsipareigojimų.

Pagal 2017 m. pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti UAB "Irdaiva" (kuri prieš bankrotą pakeitė pavadinimą į UAB "Active Construction Management") kartu su 4 partneriais, veikiančiais pagal jungtinės veiklos sutartį.

Tačiau bendrovei "Irdaiva" praėjusį spalį paskelbus bankrotą, baseino statybų darbai sustojo. Savivaldybė ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl visų jungtinės veiklos partnerių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi jie atsisako vykdyti darbus toliau, teigdami, jog likusi rangos sutarties kaina yra nepakankama darbams užbaigti.

Šie pokyčiai vilniečiams nekainuos daugiau, nei suplanuota. Kartu su bankrutavusia "Irdaiva" Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB "Axis Power", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", AB "Montuotojas" – privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos.

Naujas konkursas, kurį planuojama skelbti, per 3–4 mėnesius turėtų išrinkti naują rangovą. Planuojama, kad likusios baseino dalies statybos galėtų trukti 8–9 mėn. Iki šiol buvo atlikta apie 40 proc. baseino statybos darbų. Nauja planuojama Lazdynų baseino atidarymo data – kitų metų pabaiga.

Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Iš jų 11,6 mln. eurų – Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. eurų – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. eurų – Valstybės investicijų programos lėšos.

Virginijus Šeškus ir Rūtenis Paulauskas LKL svetainei internete įvertino pirmuosius du čempionato ratus.

Konkurencija lentelės viduryje

„Žalgiris“ sezoną pradėjo 16 pergalių paeiliui, o per pirmą ratą laimėjo 17 rungtynių.

Vis dėlto R. Paulauskas įsitikinęs, kad praėjusį sezoną kauniečiai buvo galingesni.

„Pernai komanda irgi pralaimėdavo ir net ne kartą, – tris nesėkmes „Neptūnui“ praėjusį sezoną atsiminė R. Paulauskas. – Bet jei lygintume komandas ir pagal rezultatus Eurolygoje, ir pagal formą, pernai „Žalgiris“ buvo pajėgesnis.

Kitas klausimas – šiemet padidėjęs atotrūkis, galbūt sumažėjo likusių komandų meistriškumas. Tačiau tai padidino konkurenciją. Vis dėlto likusios komandos, lyginant su pernai, turi mažiau potencialo žaisdamos prieš „Žalgirį“.

V. Šeškus nesureikšmino vienintelio „Žalgirio“ patirto pralaimėjimo prieš „Lietkabelį“.

„Manau, kad „Žalgiris“ žino, jog laimės reguliarųjį sezoną, – įsitikinęs V. Šeškus. – Jie sprendžia savo problemas, galbūt rengiasi Eurolygoje, nori suteikti laiko kitiems žaidėjams.“

„Mano galva, „Žalgiris“ įveikiamas tik pavieniais atvejais, – svarstė R. Paulauskas. – Ir gaila, kad nėra antros komandos, galinčios mesti rimtą iššūkį „Žalgiriui“.

Netikėta komanda lentelės dugne

Labiausiai V. Šeškų per pirmą sezono pusę nustebino Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir jų prastas pasirodymas.

Pernai buvę penkti, šiemet pasvaliečiai laimėjo vos 5 kartus per 18 susitikimų ir rikiuojasi lentelės dugne.

„Pagal komplektaciją tikėjau, kad kartu su „Juventus“ jie bus pretendentai į ketvertuką“, – sakė V. Šeškus.

R. Paulauskas įsitikinęs, kad „Pieno žvaigždėms“ koją pakišo prasta komplektacija.

„Komandos koncepcija paprasta – arba kvietiesi lietuvį, kuris šiek tiek daugiau apmokamas, nors vidutiniokas, arba užsienietį, kuris nežino, kas yra LKL, Pasvalys, – „Pieno žvaigždžių“ situaciją įvertino R. Paulauskas. – Bandai rizikuoti ir tarsi pataikai, bet pabuvęs Pasvalyje ilgiau krepšininkas pakeičia požiūrį: nėra ką veikti, nelabai be krepšinio turi kuo užsiimti, ir dažnai profesionalumo pritrūksta, kad galėtų pasinerti į krepšinį. Taigi taip nustoja būti motyvuotas.“

Klausimų kelia užsieniečių pasirinkimas

R. Paulauskas išskyrė prastus „Betsafe–LKL“ klubų pasirinkimus kviečiant užsieniečius.

„Tai tinka ir „Rytui“, ir „Pieno žvaigždėms“, ir Alytaus „Sintek–Dzūkijai“, – teigė R. Palauskas. – Bet tai diktuoja ekonominės sąlygos. Lietuvoje pragyvenimo lygis didėja, visi nori uždirbti daugiau, krepšininkai darosi brangesni. Kai kurių komandų galimybės ribotos. Kartais ambicijas riboja pinigai.“

Dalyvaudamas „Norfos studijoje“ kritikos legionieriams pažėrė ir „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis, teigęs, kad lietuviai yra kantrūs laukdami įsivažiuojančių užsieniečių.

Vis dėlto R. Paulauskas įsitikinęs, kad pakeisti užsienietį nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.

„Legionieriai yra žaidėjai, turi kontraktus ir atvažiuoja dirbti, – sakė LKL ekspertas. – Legionierius nėra antrarūšis, kurį galima kaitalioti greičiau nei vietinį. Be abejo, jei neatitinka norimo lygio, yra sąlygos ir priemonės jį pakeisti, bet išsiskirti turi civilizuotai ir tam reikia lėšų.“

Ketvertuke pokyčių nemato

„Lietkabelis“ ir „Rytas“ su 12 pergalių dalijasi antra vieta, „Neptūnas“ ir „Juventus“ su 10 laimėjimų užima 4-5 pozicijas.

Vis dėlto V. Šeškus įsitikinęs, kad pakeitimų po reguliariojo sezono lyginant su pernai nebus – pirmajame ketvertuke išliks „Žalgiris“, „Rytas“, „Neptūnas“ ir „Lietkabelis“.

„Prieš sezoną sakiau, kad „Juventus“ gali nustebint, bet jų pradžia buvo bloga, – įsitikinęs V. Šeškus. – Dabar „Rytas“, „Lietkabelis“ ir „Neptūnas“ eina labai arti viena kitos. Po trejų ar ketverių rungtynių tos trys komandos gali susikeisti vietomis.

Manau, kad toks ketvertukas liks iki čempionato galo, o „Juventus“ liks penktas, nors ir gali įsimaišyti į kovą.“

Šis komitetas ketvirtadienį pateikė savo dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Anot steigėjų, komitetas sieks sporto, laisvalaikio ir neformaliojo ugdymo infrastruktūros plėtrą paversti strateginiu sostinės prioritetu.

„Mūsų bendruomenė laukė jau per ilgai, o Vilnius klaidinga kryptimi nuėjo per toli. Tai, žinoma, tik simbolis, bet šiandien net esame labiausiai Europoje nutukusios šalies sostinės gyventojai. Tai privalo pasikeisti, o tam, kad taip atsitiktų, visų pirma, reikia miesto, kuriame gyventi patogu. Reikia vilniečio, kuris nori ir gali būti savo miesto šeimininkas“, – pranešime cituojamas sakė visuomeninio rinkimų komiteto lyderis R. Paulauskas.

Jis yra buvęs Vilniaus, Maskvos, Kėdainių krepšinių klubų treneriu.

Tiesioginiai metų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovą.

Pradėjus lankyti darželį formuojasi tam tikri socialiniai įgūdžiai, kurie turi įtakos asmenybės vystymuisi. Vienas iš faktorių, kuris labai stipriai gali prisidėti prie vaiko vystymosi yra sportas. Aktyvi veikla labai teigiamai veikia vaiko organizmą ypač darželinukų amžiaus vaikus, kurie dar tik pradeda susipažinti su įvairiomis veiklomis. Ape tai, kodėl svarbu yra sportuoti darželinukams ir mokyklinukams savo patirtimi ir įžvalgomis su NKA.LT svetaine dalinosi Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) ekspertas, Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) sporto konsultantas, akademikas Rūtenis Paulauskas. Specialistas atskleidė ne tik konkrečią sporto naudą vaikams, bet ir kalbėjo apie itin išvystytą Lietuvos krepšinio sistemą.

– Kodėl svarbu yra sportuoti darželinukui ir moksleiviui? – NKA.LT pradėjo pokalbį su R. Paulausku.

– Sportas yra svarbus tiek, kiek yra svarbus valgymas, asmens higiena, apsirengimas,bendravimas su savo bendraamžiais ar apskritai žmonėmis. Tai – normalaus besivystančio vaiko gyvenimo dalis.

– Kokias pasekmes nepakankamai fiziškai aktyvus vaikas gali patirti?

– Jeigu jis sportą išbraukia iš savo kasdieninio gyvenimo, jis susiduria su sėslumu, lėtinėmis ligomis. Vaikams sulėtėja vystymasis, formuojasi tam tikros priklausomybės nuo pastovaus naršymo kompiuteryje ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kurie atima iš vaikų poreikį aktyviai leisti laiką ir jausti malonumą. Sportas leidžia tą daryti labai aktyvia forma. Nepalyginamai geresne forma nei tą gali leisti padaryti interaktyvūs, elektroniniai žaidimai.

– Kokią žalą judėjimo stoka daro ilguoju periodu ne tik vaikams, bet ir visuomenei? Ar mes prarandame talentus?

– Labai sunku pasakyti. Nepadarę tyrimo negalėtume pasakyti, ar mes prarandam talentus. Galbūt matome, kad auganti karta turi visai kitokį požiūrį į bendravimą. Seniau vaikai bendraudavo lauke gainiojant kamuolį, žaidžiant futbolą, krepšinį. Tai dabar bendravimas toks, kad net susibūrę į grupelę jie naršo internete ir siunčia vienas kitam žinutes arba dalinasi socialinių tinklų informacija. Vargu, ar tie žmonės mokės reikšti mintis, ar jie patenkins savo emocinius poreikius. Nekalbu apie tai, kad jie nevysto savo motorinių gebėjimų, nelaviną savo raumenų, fiziškai tampa silpnesni, jų emocinis vystymasis yra nepilnavertis.

– Kaip to išvengti ir ar fizinė veikla bei treneriai gali prie to prisidėti?

– Pirmiausia, reikia susirūpinti tėvams ir, be abejo, susirūpinti mokyklų pedagogams bei treneriams. Vaikas neklausys tėvo to, kuris sakys – nenaršyk internete ilgai, kai jis tą pats darys. Tėvas sėdėdamas ir rankoje laikydamas telefoną niekada nebus autoritetas, kurio klausys vaikas. Bet jeigu tėvas pats rodo pastangas – išsiveda vaiką į lauką, į rungtynes, aktyviai žaidžia, mankštinasi, gainioja kamuolį, tai yra pats geriausias pavyzdys, koks tik gali būti vaikui. Kalbant apie krepšinio treniruotes, jose žaidimo alkį, norą, malonumą gali patenkinti kaip niekur kitur. Jeigu tarp trenerio ir vaiko yra stiprūs emociniai, socialiniai ryšiai, jaunasis krepšininkas pasitiki treneriu. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl vaikas nori lankyti krepšinį. Jam yra įdomu būti grupėje, komandoje, žaisti, varžytis. Net jei jis nejaučia apčiuopiamos naudos, jis vis tiek stiprėja, vystosi, išmoksta daug dalykų.

E. Žaldario/NKA.LT nuotr.

– NKA dirba daug jaunų trenerių. Ar Lietuvoje yra gerai paruošiami specialistai darbui su vaikais?

– Jeigu būtų mano valia, rekomenduočiau ne pačius jauniausius specialistus, o kurie yra labiausiai patyrę, kurie išmano vaiko psichologiją, ontogenezę, yra geri pedagogai. Tačiau yra vienas dalykas ekonominiu klausimu, kurio, iš tikrųjų, nei valstybė, nei mokykla negali kitaip išspręsti, kaip tik pasiūlyti pradedančiam specialistui dirbti su pačiais mažiausiais. Tai vyksta visame pasaulyje ir Lietuva nėra išskirtinė. Kitas klausimas, ar aukštoji mokykla parengia gerus specialistus. Aš galvoju, Lietuvos sporto universitetas (LSU) yra labai geras, didelis programų ir specialistų būrys, kurie savo teorines, tiek praktines žinias atvirai dalinasi su kiekvienu studentu. Yra bibliotekų fondai, kiekvienais metais yra užsakomos duomenų bazės, todėl studentui yra puikios sąlygos pasiimti tai, ko jis nori. Kiek jis nori, kiek jiems reikia, priklauso nuo žmogaus, būsimo specialisto. Man tenka matyti įvairių studentų. Žingeidžių specialistų, ir labai sėkmingų, sėkmingą karjera padariusių, nuėjusių iki geriausių komandų, laimėjusių geriausius čempionatus. Taip pat mačiau ir tokių, kurie tiesiog gyvena toje rutinoje. Toks mūsų gyvenimas, tokia mūsų visuomenė ir jos atspindžių galima rasti visose srityse. Tuo tarpu ir tarp trenerių.

– Žvelgiant pasauliniu kontekstu, kokius krepšinio sistemos modelius galėtume pritaikyti Lietuvoje? O gal Lietuva yra puikus pavyzdys kitoms šalims?

– Modelis yra labai aiškus. Modelį Lietuvos krepšinyje formuoja labai didelis masiškumas, labai daug vaikų domisi krepšiniu ir tai ateina iš stipriausių komandų. Vaikai nori būti panašūs į geriausius savo žaidėjus, autoritetus. Vaikai atvedami į treniruotes dar labai ankstyvame amžiuje. Kai atsirado darželių krepšinio sistema, kai Lietuvos krepšinio federacija (LKF) parėmė SKM organizuojamus darželio krepšinio čempionatus, galvoju, kad įvyko tam tikras dar didesnis lietuvių įtraukimas į krepšinį.

Lietuvoje pradinio rengimo etapas yra pradedamas vykdyti anksčiau nei kitose šalyse. Viskas prasideda nuo darželio. Vaikai į pirmą klasę ateina jau šiek tiek pramokę valdyti kamuolį, žaisti judriuosius žaidimus. Vaikai tampa stipresni, mažiau serga, moka kamuolį mėtyti, gaudyti ir tuos įgūdžius išlaiko ilgesnį laiką. Nuo pirmos iki trečios klasės vyksta toks laikotarpis, kai vaikai ieško, kur jiems geriau sportuoti, bet jau pirmuosius savo įgūdžius gali realizuoti ,,Pirmojo iššūkio“ varžybose, kurias rengia Lietuvos moksleivių krepšinio lyga („LIDL–MKL“). Tai tęsiasi iki šešiolikos metų, kai vaikai supranta, ar jie gali siekti aukštumų ar ne. Nuo šešiolikos metų jau renkamos rinktinės, prieš tai organizuojamas LKF projektas „Talentų U15 karta“, kuriame didžiąja dalimi dalyvauja jaunučių rinktinės kandidatai. Viskas vyksta palaipsniui – iki U20 rinktinių vaikai yra stebimi, integruojami į dublerių komandas, klubus. Tai pasiekia patys geriausi, o kiti krepšinį laiko kaip savo laisvalaikio praleidimo būdą.

Lietuvoje yra labai gera sistema. Nė vienoje kitoje šalyje mes nesurasime tokių galimybių vaikams, net ir vidutinių gabumų, varžytis, dalyvauti, mokytis žaisti krepšinio, nes mokyklų tinklas yra labai didelis ir čia yra pats didžiausias privalumas.

Į turnyrą, kuris vyks vieną savaitę ir kur kiekvienos rungtynės bus lemiamos, pažvelgė krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas.

Anot jo, Klaipėdos „Neptūnas“ neturėtų nurašyti Alytaus „Dzūkijos“, nors aistruoliai džiūgavo, kai klaipėdiečių varžove burtų ceremonijoje buvo ištraukta dzūkų komanda.

„Neskubėčiau Alytaus nuvertinti, nes žinau, kad jie žada stiprintis, – pabrėžė R. Paulauskas. – Ir kartais Alytaus komanda gali sužaisti ne visai prognozuojamai, ne taip, kaip kartais atrodo pagal sporto ir logikos dėsnius.“

Vilniaus „Lietuvos rytui“ teko komanda, kuri turėjo mažiausiai lyderių ketverto simpatijų – Utenos „Juventus“.

„Juventus“ yra labiausiai pastaruoju metu progresuojanti komanda, – neabejojo R. Paulauskas. – Ji gerina žaidimą kiekvieną savaitę. Vyks vienos rungtynės – visko gali būti. „Lietuvos rytas“ favoritas, bet sporte visko pasitaiko.“

Mažiausiai intrigos, R. Paulausko nuomone, kelia čempiono Kauno „Žalgirio“ ir „Šiaulių“ akistata.

„Šarūnas Jasikevičius šalia komandos turbūt neleidžia nė vienam pažiūrėti į situaciją paviršutiniškai, lengvai ir iš žaidėjų visuomet reikalauja maksimumo, – tvirtino R. Paulauskas. – Eurolygoje darbai bus padaryti, beliks tik atlikt tą darbą žaidžiant su „Šiauliais“ patenkant į finalą, o ten jau bus įdomu.“

O štai didžiausią intrigą kelia ketvirtfinalis, kuriame varžysis dvi Aukštaitijos komandos.

„Pieno žvaigždės“ turi tam tikrą finansinį potencialą, ieško žaidėjų, – sakė krepšinio ekspertas. – Nugalėjus „Lietkabelį“ išsispręstų viso sezono klausimai, būtų pamiršti pralaimėjimai namie. Patekimas į finalinį ketvertą būtų ne tik siurprizas, bet ir geras pasiekimas. Tai gali įvykti, nes „Lietkabeliui“ sunkus laikotarpis.“

Potencialūs varžovai pusfinalyje – „Neptūno“ ir „Lietuvos ryto“ klubai, kurių draugystę sugriovė Klaipėdos ekipos lyderių persikėlimas į sostinę.

„Tikėsimės, kad taip bus, tai yra įdomu, – vylėsi R. Paulauskas. – Aš suprantu ir „Lietuvos ryto“ vadovus, kurie pasinaudojo proga. „Neptūno“ fanai tai priima kaip tam tikrą skriaudą ir tai sukelia papildomą intrigą, ažiotažą. Žinant, kaip kovingai „Neptūnas“ žaidžia namie, manau, „Lietuvos rytui“ reikės sužaisti vienas geriausias sezono rungtynių, kad iškovotų pergalę ir patektų į finalą.“

Išskirtinė paskutiniosios BEKO-LKL savaitės naujiena yra ta, kad čempionate nebeliko nepralaimėjusių komandų, o turnyro lentelės viršūnėje įprastas trejetas - Klaipėdos "Neptūnas", Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas".

Krepšinio treneris ir ekspertas Rūtenis Paulauskas pripažįsta, kad šios komandos ne tik sėkmingai rungtyniauja BEKO-LKL čempionate, bet ir Europos taurių turnyruose. Jau tikrai matosi kas yra kas ir treneris gana drąsiai prognozuoja šių komandų ateitį.

"Šios komandos lyderių pozicijas išlaikys iki pat sezono pabaigos, bet aš visgi tikėčiau, kad reguliaraus sezono nugalėtojas bus Kauno "Žalgiris", - LKL teigė R.Paulauskas.

Vertindamas šio čempionato vidutiniokų pasirodymą Rūtenis Paulauskas atkreipia dėmesį, kad daugelį šių komandų treniruoja jauni ir ambicingi treneriai. Krepšinio specialistas įžvelgia gražią jų perspektyvą.

"Manau ne vienas iš tų trenerių taps aukšto lygio specialistu ir jų dabartinis darbas, ką jie demonstruoja su savo komandomis, yra tikrai įdomus. Tačiau nuspėti, kaip susiklostys jų tolimesnė ateitis sunku, nes komandų sudėtys gana lygios. Gal būt rungtynės tarp "Lietkabelio" ir "Juventus" parodė tam tikrą susižaidimo pranašumą Utenos ekipai. Aš galvoju, kad ir "Pieno žvaigždės", kurios kol kas nepatenka į aštuntuką, gali būti ir ketvirta ir penkta komanda čempionate. Čia ir slypi didžiausia intriga, kaip komandos išsidėstys po naujųjų metų ir kaip sezono gale", - teigė R.Paulauskas.

Tuo metu turnyro lentelės dugne esančių komandų padangė ne tokia giedra. Rūtenis Paulauskas įžvelgia priežastis, kodėl taip yra.

"Kalbant apie Mažeikius, gyvenimas parodė, kad žaisti NKL ir LKL čempionate reikia skirtingo lygio žaidėjų bei pasirengimo tam reikia specialaus. Aišku, pirmiausiai viskas slypi biudžeto galimybėse, bet aš manau, kad šiam sezonui jie turi bandomąjį laikotarpį, o kitąmet jie tikrai padarys išvadas ir startuos žymiai pajėgesnės sudėties. O kalbant apie Kėdainių komandą, treneriui yra tikrai nelengva, nes ekipa vaduojasi iš finansinių bėdų ir tikriausiai pagrindinis uždavinys yra išgyventi ir išlikti lygoje. Turint tiek amerikiečių sukurti kažką įspūdingo bus tikrai nelengva".

Legionierių BEKO-LKL čempionate netrūksta, bet trenerį džiugina įvairiose komandose atsiskleidžiantys lietuviai. Ekspertas gyrė ir praėjusią savaitę naudingiausiu pripažintą Artūrą Jomantą.

"Yra tam tikras žaidėjo renesansas, Artūrą Jomantą buvo daug kas nuvertinę, bet tokioje komandoje kaip "Dzūkija" jis tikrai gali susigrąžinti turimą autoritetą ir grįžti į Europos taurės varžybas, į dar stipresnę ir pajėgesnę komandą. Kitose komandose taip pat yra įdomių žaidėjų. Gerą įspūdį "Šiaulių" komandoje palieka Juliaus Juciko žaidimas, "Lietkabelio" komandoje man patinka kaip sugrįžo į gerą lygį Vytenis Čižauskas, gerai žaidžia ir Žygimantas Janavičius. Jei kalbėtume apie Utenos komandą, tai išskirti galima Valdo Dabkaus ir Arvydo Šikšniaus gerus pasirodymus", - savo įžvalgomis dalinosi strategas.

Savaitgalį BEKO-LKL čempionate dar viena grandų dvikova. Čempionas Kauno "Žalgiris" namuose priims vicečempioną Klaipėdos "Neptūną". Rungtynių pradžia sekmadienį - 16.15 val.

Pirmadienio rytą daugiau nei 40 jaunųjų krepšininkų rinkosi Lietuvos sporto universitete, kur prasidėjo savaitę truksianti „adidas Talent Camp“ vaikinų krepšinio stovykla. 14-17 metų perspektyvūs Moksleivių krepšinio lygos žaidėjai per septynias dienas ne tik sunkiai dirbs krepšinio aikštelėje, bet ir bendraus su įvairių sričių specialistais, kurie jiems padės būti tikrais profesionalais.

Pirmąją dieną „adidas Talent Camp“ stovyklos dalyvius aplankė krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. Patyręs specialistas pradėjo nuo teorinės paskaitos apie krepšininkų pozicijas ir galimybes aikštėje, o vėliau daugiau nei tris valandas gludino jaunųjų žaidėjų individualias savybes. 

„Manau, kad jaunimui ne tik naudinga, tačiau ir labai reikalingos tokios stovyklos, - pabrėžė Lietuvos moterų krepšinio rinktinei vadovavęs R.Paulauskas. - Ypač tiems jauniesiems krepšininkams, kuriems krepšinis ne tik laisvalaikio pramoga, tačiau jie galvoja apie ateitį ir savo ateitį nori susieti su krepšiniu. Džiugu, kad Lietuvoje yra tokios stovyklos kaip „adidas Talent Camp“. Džiugu, kad yra žmonės, kurie rūpinasi jaunimu. Atvažiuoja treneriai, lektoriai, kurie gali kažką naujo parodyti ir vėliau jaunimas jau patys tobulins jiems reikiamus dalykus“.

Treniruočių metų R.Paulauskas pademonstravo pratimus, kurie susiję su kamuolio varymo, gaudymo, perdavimo ir metimo technika.

„Noriu, kad vaikinai įsimintų, kur yra jų klaidos ir ateityje galėtų tobulėti, - po pratybų pabrėžė Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Maskvos CSKA komandoje dirbęs treneris. - Kiekvienas treneris žino, kad per savaitę neišmoksi žaisti krepšinio. Tačiau kiekvienas treneris gali parodyti teisingą kelią. Jaunas žaidėjas kitaip įsidėmi trenerio žodžius su kuriuos jis dirbo vienoje treniruotėje, o ne savo trenerio, su kuriuos jis dirba daugybę metų ir kiekvieną dieną. Jeigu treneris motyvuoja jauną žaidėją, tai jis tampa gudresnis ir pats viską suvokia“.

R.Paulauskas jauniems krepšininkams teigė, kad didžiausia jų problema yra poilsis vasarą.

„Jauniems krepšininkams pasyvus ir ilgas poilsis yra žalingas, - savo patirtį „adidas Talent Camp“ stovyklos dalyviams perteikė treneris. - Ilgas poilsis reikalingas tada, kai žmogus labai fiziškai ir psichologiškai pavargęs. Tačiau pats efektyviausias yra aktyvus poilsis, todėl pasyvaus poilsio niekada nerekomenduoju. Ilsėtis reikia tada, kai tu esi pavargęs, o vasara tinkamas metas sportuoti, kada tu gali suderinti net dvi treniruotes per dieną. Vasara tau nereikia keltis į mokyklą, gali gerai išsimiegoti, gamtoje daug vaisių ir uogų, susitvarko mityba, tai todėl ilsėtis tikrai nereikia“.

„adidas Talent Camp“ stovyklos dalyviams per savaitę truksiančias treniruotes tobulėti padės Klaipėdos „Neptūną“ į Eurolygą atvedęs trenerių duetas Kazys Maksvytis ir Tomas Rinkevičius, vienas geriausių visų laikų Lietuvos puolėjų ir buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris Saulius Štombergas, Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Tomažas Brinecas, Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandą į šalies čempionių sostą atvedęs Tadas Stankevičius, Rusijos rinktinėms vadovavęs Rolandas Radvila, įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms vadovavę Julius Pranevičius ir Marius Tamolis.

„adidas Talent Camp“ stovyklos dalyviai taip pat dalyvaus seminaruose, kuriuose bendraus su krepšinio teisėjais, pajėgiausiais šalies krepšininkais ir mitybos specialistais.

Dvylika geriausių „adidas Talent Camp“ stovyklos krepšininkų, kuriuos atrinks pratyboms vadovavę treneriai, gaus „adidas“ sportinius batelius, o pats geriausias stovyklos krepšininkas galės pasirašyti sutartį su „adidas“ kompanija, kuri visus metus jam teiks reikiamą sportinę aprangą ir avalynę.