Nors aktyvistai šešerius metus veikė netoli Kelno esančiame Hambacho miške, tačiau atrodė, kad jo likimas yra nuspręstas, vietos valdžiai praėjusį mėnesį įsakius policijai išardyti aplinkos saugotojų medžiuose įrengtus namelius. Dėl šio priverstinio iškeldinimo Vokietijoje kilo pasipiktinimo banga.

Vis dėlto penktadienį aukštesnės instancijos Miunsterio administracinis teismas paskelbė skubų pranešimą, kad teisėjams būtina daugiau laiko išnagrinėti aplinkosaugos grupės BUND skundą prieš RWE planuojamą miško kirtimą.

„Tai gera diena gamtai ir klimato apsaugai bei svarbus kovos su anglimi judėjimo pasiekimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ Vokietijos skyriaus aktyvistas Martinas Kaiseris (Martinas Kaizeris).

Ši „Dovydo kova su Galijotu“ tapo pasipriešinimo anglių kasybai simboliu Vokietijoje. Ši šalis, nors ir įgijusi žaliųjų technologijų šalininkės reputaciją, tebėra labai priklausoma nuo anglių - vienos nešvariausių iškastinio kuro rūšių.

Ieškovai tvirtina, kad Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės pramoniniame centre esančiame Hambacho miške yra tokių retų rūšių kaip Bechšteino pelėausis, tad ši giria atitinka ES saugomos teritorijos kriterijus, numatytus ES įstatymų.

Anot teisėjų, RWE neturi teisės „negrįžtamai“ pakeisti padėtį girioje, kol teismas nebaigė nagrinėti šios „sudėtingos“ bylos.

Miško savininkė RWE ketino spalio 15-ąją pradėti kirsti apie pusę likusios 200 hektarų miškingos teritorijos.

Bendrovė teigia, kad būtina išplėsti jai priklausančią rusvųjų anglių kasyklą, norint sklandžiai tiekti energijos išteklius anglį naudojančioms gamykloms regione, kuris yra vienas labiausiai teršiančių aplinką Europos Sąjungoje.

RWE generalinis direktorius Rolfas Martinas Schmitzas (Rolfas Martinas Šmicas) anksčiau pastangas išsaugoti Hambacho girią vadino „iliuzija“.

Vokietijos ekonomikos ministerija sekmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl energetikos milžinės planuojamo sandorio, pagal kurį jos dukterinė įmonė „Dea“ būtų už 5,1 mlrd. eurų (17,6 mlrd. litų) perduota valdyti vienam Rusijos kontroliuojamam investiciniam fondui.

Ministerijos atstovė patvirtino savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą pranešimą, kad pradėtas tyrimas dėl RWE planų parduoti „Dea“, užsiimančią naftos ir dujų telkinių žvalgyba bei energetikos išteklių gavyba, Liuksemburge įregistruotam fondui „LetterOne“, kurį kontroliuoja Rusijos verslo grupė „Alfa Group“.

„Alfa Group“ priklauso milijardieriui verslininkui Michailui Fridmanui.

Ministerijos atstovė sakė AFP, kad tyrėjai aiškinsis, ar šis sandoris nepažeidžia Vokietijos strateginių interesų, apibrėžtų įstatymuose dėl eksporto, įskaitant energetinį saugumą.

Ji sakė, kad šis tyrimas truks du mėnesius ir teoriškai gali tapti pagrindu užblokuoti tą sandorį, nors kol kas „konkrečių įtarimų“ neturima.

„Uždraudimo kartelė labai aukšta“, – pažymėjo ji.

Kovą paskelbtame pranešime RWE nurodė, kad tikisi tą 5,1 mlrd. eurų sandorį užbaigti iki šių metų pabaigos.

Viena RWE atstovė sekmadienį sakė, kad bendrovei yra žinoma apie atliekamą tyrimą.

Šis sandoris yra esminė grandis RWE strategijoje, turinčioje sumažinti bendrovės įsiskolinimą ir suteikti lėšų investicijoms į energetikos sektoriaus pertvarką, šiuo metų vykstančią Europoje.
Apie planuojamą susitarimą buvo paskelbta vystantis krizei Ukrainoje, o Europai grasinant imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu.

Jį griežtai kritikavo Vokietijos įstatymų leidėjai, o opozicinė Žaliųjų partija ragino vyriausybę sustabdyti tą sandorį.

Planuojamas pardavimas taip pat pakurstė debatus dėl Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.

Prieš pasirašant sandorio sutartį, tokiam žingsniui dar turi pritarti 14 šalių, kuriose „Dea“ turi išteklių žvalgybos teises – įskaitant Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Egiptą ir Libiją – vyriausybės.

Didžiosios Vokietijos energetikos įmonės, ypač RWE ir E.ON, palaiko glaudžius ryšius su Rusija.