Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šis ribojimas tęsis iki balandžio 1 dienos.

Nuo spalio 1 iki metų pabaigos taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Toks ribojimas taikomas siekiant apsaugoti neršiančias žuvis.

„Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus orams, žuvys nebėra tokios aktyvios. Kol vandens telkinių nedengia saugus ledas, daugelis žvejų šiuo laikotarpi nežvejoja“, – nurodo ministerija.

Be kita ko, lapkritį prasideda vėgėlių žvejybos sezonas. Vis tik Aplinkos ministerija nurodo, kad vienam žvejui leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 3 vėgėles ir ne mažesnes kaip 45 centimetrų.

Šias žuvis bus draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15 iki sausio 31 dienos.

Festivalio rengėjų teigimu, šventiniam renginiui, vykstančiam nuo 2009-ųjų, buvo iškilęs pavojus dėl visuomenėje pasigirstančios fejerverkų kritikos.

„Kartą pašventę, ežiukų tikrai neišgąsdinsime, kasdien juos gąsdinam gerokai smarkiau. Vingio parke ir taip pilna triukšmo, mašinos, koncertai, kiti renginiai vyksta tikrai dažnai. Nekalbant apie naktimis kriokiančius motociklus. Jei jau kažką drausti, tai geriau juos. Tad nustokime baimintis, nesusikaustykime, leiskime pasidžiaugti fejerverkų menu“, – ragino festivalyje pasirodymą surengsiantis Samas.

Jam antrino festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius Gytis Lagunavičius, pasidžiaugęs, jog buvo įsiklausyta į mokslininkų argumentus.

„Chemijos daktarai atliko tyrimus ir nustatė, jog profesionalios pirotechnikos poveikis žmonėms ir aplinkai yra minimalus ir visuomenėje dažnai perdėdamas. Šiuos žodžius išgirdo ir savivaldybės valdininkai, fejerverkai yra legalūs, tad turime visas galimybes daryti savo šou. Rugsėjo 24 dieną visus kviečiame grožėtis įspūdingu, maksimaliai kokybišku ir saugiu reginiu“, – žurnalistams sakė G. Lagunavičius.

Lietuvos chemikų draugijos pirmininko, docento daktaro Rimanto Vaitkaus kartu su kolegomis ruoštoje pažymoje apie pirotechnikos gaminių įtaką aplinkai pažymima, jog profesionalūs fejerverkai, jei jų rengimo tvarka yra reglamentuota, sukelia tik minimalią oro ir dirvos taršą, o „triukšmo lygis yra kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo žiūrovų ir tobulesnės naudojamos įrangos“.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas ragino kalbėti ne emocijomis, o rimtais argumentais. „Pilna tyrimų, kurie rodo, jog šiuolaikinių fejerverkų išskleidžiamas anglies dvideginis sudaro vos 0,7 proc. viso per metus pasaulyje išmetamo šios medžiagos kiekio. Lyginant, transporto imtis sudaro atitinkamai 39 proc, pramonės – dar daugiau. Šiuolaikiniai fejerverkai atitinka visus ES reikalavimus ir direktyvas. Taigi dėl saugumo esame išties ramūs“, – tvirtino O. Barkauskas.

Festivalio „Vilniaus Fejerija“ organizatoriai pažymėjo, jog didžioji dalis renginio programos bus demonstruojama fejerverkų festivalyje „Pyronale“ Berlyne, išsiskiriančiame itin aukštais saugumo ir ekologijos standartais. Jų esą bus laikomasi ir Vilniuje.

„Festivalio kulminacija – fejerverkų profesionalų „Blikas“ įspūdingas ir jaudinantis šou – buvo rodytas garsiausiuose Europos festivaliuose, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tad mums tai bus rimčiausias jėgų išbandymas norint dar geriau pasirodyti Vingio parke“, – teigė festivalio „Vilniaus Fejerija“ prodiuserė Nijolė Ruzgienė.

Organizatoriai praneša, jog rugsėjo 24 d. Vingio parke vyksiančiame festivalyje padangę užlies ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės muzika. Šių metų muzikinėje programoje dalyvaus Lietuvos grupė „BIX“. Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos. Programą vainikuos „Blikas“ – žėrintis fejerverkų karolių vėrinys, lydimas genialios klasikinės muzikos.

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad ruošiant grilio patiekalų receptus daug dėmesio skirta ingredientų kokybei bei ypatingam jų skoniui, kurį įkvėpė tiek tradicijos, tiek įvairių pasaulio šalių virtuvės.

„Iki“ linijoje „Grill Party“ – ir žuvis, ir egzotiškosios krevetės

„Šiltasis metų sezonas skirtas laikui gamtoje ir mėgautis kepsninėje ruoštais patiekalais. Norėdami, kad „Iki“ pirkėjai sutaupytų laiko marinuodami mėsą ar gamindami mėsainių paplotėlius, siūlome platų jau pagamintų grilio patiekalų asortimentą „Grill Party“. Itin daug dėmesio jį formuojant skirta jūros gėrybėms. Žuvies mėgėjai gali rinktis net kelių skirtingų rūšių marinate paruošto šamo, lašišos, taip pat krevečių. Didelę „Iki“ grilio asortimento dalį sudaro pirkėjų vertinama bei kokybės ženklą užsitarnavusi lietuviška produkcija“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.

Didelę „Iki“ grilio asortimento dalį sudaro pirkėjų vertinama bei kokybės ženklą užsitarnavusi lietuviška produkcija.

Pavasarį „Iki“ pirkėjams pristato skirtingais skoniais, kvapais ir spalvomis akį traukiančios grilio patiekalų naujienas, kurias įkvėpė tiek tradiciniai lietuviški, tiek amerikietiški ar Azijos skoniai.

Žuvies ir jūros gėrybių mėgėjai tikrai turi platų pasirinkimą. Jiems „Iki“ siūlo net keliais būdais ruošto tradicinio šamo: tailandietiškame ir juodojo alaus marinate. Lašišos fanai paragauti galės ir svogūnų bei krapų padaže marinuotos žuvies. O tie, kuriems patinka jūros gėrybės, – blyškiųjų baltakojų krevečių paprikų ir česnakų marinate. Tereiks jas iškepti, paruošti mėgstamą garnyrą ir patiekti. Marinuotos krevetės puikiai tiks tiek norint pasilepinti savaitgalį, tiek įvairiausioms ypatingesnėms progoms.

Dar viena „Iki“ grilio linijos „Grill Party“ naujiena – kepimui jau paruoštos bulvės, kurios gali tapti puikiu garnyru tiek prie tradicinių patiekalų, tiek prie krevečių. O ieškančius dar įdomesnių skonių, „Iki“ grilyje išsikepti kviečia ir Viduržemio jūros šalių įkvėpto sūrio.

„Iki“ naujienos – ir mėsos mėgėjams

Vištienos mėgėjų „Iki“ laukia įvairus pasirinkimas, pavyzdžiui, vištienos peteliai argentiniečių pamėgtame „piri piri“ marinate, o tiems, kurie pikantiškų skonių nemėgsta, patiks vištienos sparneliai švelniame marinate. Naujajame „Iki“ asortimente siūlomi ir kiti populiarių grilio patiekalų „paruoštukai“ – meduje marinuoti Amerikoje itin mėgstami kiaulienos šonkauliukai, pjaustytos kiaulienos šoninės gabaliukai ar jau paruošti mėsainių paplotėliai, kurie taps tikrų tikriausiu vasariškų grilio vakarėlių hitu – juos tereiks iškepti pagal nurodytas instrukcijas bei patiekti su mėgstamais ingredientais: bandelėmis, šviežiomis salotomis, pomidorais, marinuotomis daržovėmis bei įvairiausiais padažais. Šis patiekalas puikiai tinka ir didelei kompanijai, o mėsainius su mėgstamais priedais kiekvienas gali susidėlioti pats.

„Iki“ nuotr.

Taip pat „Iki“ nepamiršo nuo grilio sezono Lietuvoje neatsiejamų šašlykų, kurie jau daugelį metų rikiuojasi populiariausių grilio patiekalų sąrašo viršuje, variantų: vienas jų šašlykai, marinuoti sausame marinate, kitas – šašlykai, ruošti majoneziniame padaže, ir trečiasis – tradiciniai šašlykai.

„Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas pasakoja, kad netikėtai atrastas ir grupei sugrąžintas koncertas – tarsi antras stebuklas iš Vokietijos, po ko, kai 2017 metais profesorius Liudas Mažylis šios šalies archyvuose rado dingusį 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Nuo pat vasaros pradžios „Bix“ aktyviai dirba prie šio įrašo atkūrimo bei unikalaus koncertinio albumo išleidimo ir skelbia nemokamą koncertą Vilniuje – „Bix Berlin `89“. Kartu su Vokietijos ambasada rengiamame bei Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmečiui skirtame koncerte „Bix“ gyvai pristatys dingusiu laikytą įrašą.

Pasirodyme, kuris įvyks rugsėjo 18 dieną Vilniuje, Lukiškių kalėjime, grupė atliks originalią 1989 metų programą su laisvę pranašavusiomis dainomis ir pučiamaisiais instrumentais papildytu autentišku „Bix“ garsu – būtent taip, kaip skambėjo koncerte Vakarų Berlyne.

„Tai yra fantastinė istorija, kad po daugiau nei 30 metų buvo atrastas šis koncerto įrašas, darytas kelios dienos iki Berlyno sienos griūties. Trūksta žodžių, kaip tai yra nuostabu!“, – džiaugiasi S. Urbonavičius-Samas.

„Pamatysite, kokia energija buvo tuo metu. Atkuriam visą grupės sąstatą, su visom dūdom! Stosim prieš jus Lukiškių kalėjime ir trenksim galingiausią koncertą, koks gali būti! Savo muzika perteiksim fantastišką tų įvykių energiją ir tą jausmą, kai visi susivienijam ir pajaučiam laisvę, kurią dabar reikia saugoti, mylėti ir gerbti!“

BIX – Tarp Europos ir Honkongo

Grupės lyderis prisimena, kad „Bix“ tuo metu buvo pirmieji Lietuvos laisvės šaukliai su Lietuvos vėliava keliavę per Vakarų Europos šalis ir pristatinėję, kas yra Lietuva: „Pasakojome, kad yra tokia šalis, nes niekas nežinojo. Pasakojome, kad iš tikrųjų esame ne Rusija, o – Lietuva!“

1987 metais susikūrę „Bix“ labai greitai tapo viena populiariausių grupių Lietuvoje. 1988 metais grupė jau koncertavo „Roko marše“ ir muzikos festivalyje „Lituanika“, o po metų buvo pirmoji į Vakarų Europą koncertuoti išvykusi grupė. 1989 m. grupė koncertavo Vakarų Vokietyje, Italijoje ir Olandijoje.

Anot S. Urbonavičiaus-Samo, muzika buvo viena pirmųjų užmezgusi ryšius tarp žmonių ir padėjusi statyti tiltus tarp valstybių, todėl simboliška, kad „Bix“ koncertas Vakarų Berlyne bus pristatytas šiemet, minint atkurtų Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių 30 metų sukaktį.

„Bix“ koncertas „Berlin ‘89“ Lukiškių kalėjime įvyks rugsėjo 18 dieną. Prieš koncertą planuojama diskusija apie istorinę Berlyno sienos griūties reikšmę ir Lietuvos ir Vokietijos ryšius su „Bix“ nariais, diplomatais ir kitais svečiais.

„Esame dėkingi žvejams, neabejingiems žuvų ištekliams, kurie netoleruoja daromų pažeidimų ir kreipiasi į mus. Norime informuoti žvejus, kad mes apklausėme šamą sugavusį asmenį ir surinkus informaciją surašėme jam protokolą už neteisėtą žvejybą. Šamas buvo pagautas užkabinamuoju būdu, kabliukui užkibus už jo uodegos dalies, todėl asmuo turėjo paleisti žuvį atgal į vandens telkinį“, – teigia Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nurodo, kad draudžiama žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą) ir smogiamuoju būdais.

Neteisėtai sugavusiam šamą žvejui pasiūlyta geranoriškai atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 480 eurų. Aplinkos apsaugos departamentas praneša, kad asmeniui gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 120 iki 300 eurų, taip pat paimta valtis, elektrinis variklis su akumuliatoriumi, spiningas ir šamo galva.

„Siekiant surinkti kuo daugiau įrodymų iki bylos nagrinėjimo, prašome žvejų, kurie matė minėto šamo žvejybą Sartų ežere, šių metu gegužės 15 d., suteikti pareigūnams turimą informaciją. Tai gali būti ir videoįrašas ar nuotraukos“, – ragina aplinkosaugininkė M. Ramanauskienė.

Vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas į krantą ištemptas apie 90 kilogramų sveriantis šamas asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Lietuvos sportinės žūklės čempionas Evaldas Bubulis. Vyras pasakojo, kad pastarąją medžiagą jam atsiuntė vienas klientas, gavęs ją iš atsitiktinai įvykį pamačiusio žmogaus. Žinomo vyro esą klausta, ar toks žuvies sugavimo būdas yra legalus.

„Kaip įsivaizduoju, galbūt žmonės vilkiavo ar kitokiu būdu žvejojo ir įsegė trišakį ar kažkokį kabliuką žuviai į uodegą, Remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, tai yra vadinama kabliavimu ir jei žuvis yra pagaunama ne per galvos sritį, ji privalo būti paleista, negalima net fotografuotis. Nesvarbu, gyva ji ar ne, jos imti negalima“, – aiškino E. Bubulis.

Lietuvos sportinės žūklės čempionas piktinosi, kad toks elgesys, kai sugaunama didžiulė žuvis ir tuo džiaugiamasi bei parsinešama namo parodyti, yra sovietinio mąstymo palikimas.

„Jau kurį laiką Lietuva yra kilstelėjusi savo žvejybinę kultūrą į daug aukštesnį lygmenį, o įstatymai, kurie dabar yra aplinkosaugoje, visiškai neatitinka šito laikmečio. Mes bandome iškovoti, kad sužvejotų žuvų dydžiai turėtų limitus“, – atviravo pašnekovas.

Šitai žuviai, tikrai nesumeluosiu, yra apie 100 metų. Tokią žuvį paimti ir suvalgyti lyg niekur nieko… Nėra lengva ją tokią užauginti.

Pasak jo, pastarasis limitų nustatymas užkirstų kelią tokiems atvejams, kai sugaunama milžiniška žuvis kaip šis šamas Sartų ežere. „Šitai žuviai, tikrai nesumeluosiu, yra apie 100 metų. Tokią žuvį paimti ir suvalgyti lyg niekur nieko… Nėra lengva ją tokią užauginti“, – piktinosi E. Bubulis.

Portalo žurnalistams susisiekus su Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininke Mante Ramanauskiene, ši patvirtino – įvykis jiems žinomas. Pranešimo apie galimai neleistinai sužvejotą šamą sulaukta gegužės 17 dieną. Jos teigimu, taip pasielgęs asmuo – nustatytas. Tačiau aplinkosaugininkai aiškinasi aplinkybes.

Jei paaiškės, kad minėtas asmuo kaltas, jam teks atlyginti žalą gamtai už neteisėtai pagautą žuvį – apie 480 eurų bei tektų atsakomybė už draudžiamą žvejybos būdą. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad tokia veika užtraukia baudą nuo vieno 120 iki 300 eurų.

„Viskas priklausys nuo išsiaiškintų aplinkybių“, – tarstelėjo M. Ramanauskienė.

Klaipėdiečiai Karolis Kaupys ir Egidijus Gumuliauskas vis dar gyvena įspūdžiais po savaitgalio žvejybos Nemune ties Rusne. Vyrai pagavo didžiulį šamą.

"Pirmiausia, džiaugiuosi, kad turėsiu šio šamo galvos iškamšą. Antras itin džiuginantis dalykas – nuotrauka su laimikiu. Žuvį pasidalijome su Egidijumi. Ką gaminti, tikiuosi, patars visagalis internetas.  Pagautos žuvies dar neragavome", – atviravo K.Kaupys.

27-erių klaipėdietis pasakojo, kad šeštadienį su draugu žvejojo lydekas, todėl valas buvo nestoras.

Vobleriu suviliotas šamas užkibo, bet nepasidavė ištraukiamas į krantą maždaug valandą.

Panašioje vietoje ne ką mažesnių šamų abiem žvejybos entuziastams yra užkibę ir anksčiau, bet jų pasverti ar nufotografuoti vyrams nepavyko – stiprios žuvys vis nutrūkdavo ir dingdavo upės gelmėje.

Gal ir penktadienį pagautą 22 kg sveriantį, pusantro metro ilgio šamą vyrai būtų paleidę, bet po ilgos kovos ir alinamos fotosesijos jis nebūtų išgyvenęs.

Visas kitas žuvis, kurias vyrams dar pasiseks pagauti, jie ketina paleisti.

Tai ne pati didžiausia K.Kaupio pagauta žuvis. Prie Gran Kanarijos krantų jam teko ištraukti 28 kg sveriančią rają.

Šeštadienį pagauto šamo galva puikuosis šalia 6 kg svėrusios barakudos galvos iškamšos.

Didžiausia K.Kaupio svajonė pagauti didžiausią Lietuvos vandenyse gyvenantį šamą, jis turėtų būti didesnis nei 2008 m. Kauno mariose pagautas 230 cm ilgio ir 83,250 kg svorio šamas.

"Žvejoti – didžiausia mano aistra. Vieną savaitgalio dieną atiduodu duoklę šeimai, o kitą būtinai važiuoju žvejoti. Labiausiai noriu pagauti tokią žuvį, kurios kitiems neteko sužvejoti. Patirties turiu daug, o užsidegimo – dar daugiau", – sakė K.Kaupys.

Gamtos mylėtojai kaipmat pasipiktino tokiu restorano darbuotojų elgesiu, tačiau, pasirodo, laimikiu besidžiaugiančios maitinimo įstaigos bausti nėra už ką.

Aplinkos ministerijos atstovai teigia žinantys apie šį atvejį, tačiau restoranas galiojančių įstatymų nepažeidė.

„Iki balandžio 1 dienos draudimas gaudyti šamus galioja tik žvejams mėgėjams. Žvejams verslininkams šamų žvejybos draudimų išvis nėra“, – portalui teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Anot specialisto, verslininkams galioja kiti draudimai ir terminai. Žvejams verslininkams nėra ir draudimų žvejoti vėgėlių.

„Facebook“ nuotr.

Kodėl žvejams verslininkams šamus žvejoti yra leidžiama? „Kuršių mariose, Nemuno žemupyje, šamų pagaunama tikrai nedaug – gal vienas kitas per metus. Ir šis šamas, aišku, yra pagautas žvejojant stintas. Gaudant stintas yra viena nuostata: atgal į vandens telkinį turi būti paleisti šios žvejybos metu sugauti sterkai. Žvejams verslininkams leidžiama žvejoti ne mažesnius nei 75 cm ilgio šamus, o šis sveria 70 kg, tad nustatytą dydį jis viršija kelis kartus. Tad taisyklių jie nepažeidė“, – aiškino V. Graičiūnas. Šis 70 kg šamas galėjo būti pagautas Nemuno žemupyje, nes čia dabar tinklais traukiamos stintos.

„Facebook“ nuotr.

Visgi jeigu šamą nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos būtų pagavęs žvejys mėgėjas jam grėstų bauda iki 300 eurų, o žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės būtų konfiskuojami. Be to, pažeidėjas turėtų atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti po 290 eurų už kiekvieną sugautą šamą.

„Žvejams mėgėjams šamus gaudyti buvo uždrausta prieš 2 ar 3 metus, mat atsirado toks žvejybos būdas kaip žiemojančių šamų kabliavimas. Ypač  toks žvejybos būdas buvo paplitęs Nemune, gilesnėse duobėse. Inspektoriams įrodyti, kad žuvis būtų sugauta neteisėtu būdu – pakirtumu, užkabinant ne už galvos, lūpos, bet už šono, – yra labai sudėtinga. Dažniausiai žvejai pasiteisindavo, kad įtraukiant į valtį ir buvo naudojamas tas kablys“, – sakė V. Graičiūnas.

Su restorano vadovu penktadienį portalui susisiekti nepavyko.

Šis draudimas galios iki balandžio 1-osios.

Anot ministerijos, šis draudimas padeda aplinkosaugininkams veiksmingiau kovoti su pažeidėjais, neleistinais žvejybos būdais gaudančiais šamus.

„Brakonieriai šias šaltuoju metų laiku labai vangiai besimaitinančias žuvis ne viliodavo masalu, o tiesiog naudodamiesi kabliais stengdavosi juos užkabinti už bet kurios kūno vietos kertamaisiais smūgiais“, – teigiama pranešime.

Žinodami duobes, į kurias žiemoti susirenka šamai, brakonieriai tokiu neleistinu žvejybos būdu sugaudavo daug šių žuvų, o dar daugiau sužalodavo.

Dabar už bet kokiu būdu sugautus šamus grės bauda iki 300 eurų, žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės bus konfiskuojami. Be to, pažeidėjas turės atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti po 290 eurų už kiekvieną sugautą šamą.

Šamas – didžiausia Lietuvos vandenų žuvis.

Apsaugoti bent žiemą

Nors šamus draudžiama žvejoti tik nuo lapkričio 1 dienos, praėjusią savaitę Jurbarko rajone Nemune spiningu žvejojęs vyras prasižengė ne dėl to. Žvejys milžinišką žuvį ištraukė neteisėtu – užkabinamuoju būdu.

„Pagal mėgėjų žvejybos taisykles žuvį galima sugauti tik tada, kai kabliukas yra įsitvirtinęs jos galvos srityje, kai žuvis puola masalą. Būna, kad atsitiktinai žuvis užsikabina uodega, nugara, pilvu, tačiau tada tokią žuvį būtina paleisti atgal į vandens telkinį“, – portalui kauno.diena.lt aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Anot jo, atsitiktinai tokiu būdu žuvys pagaunamos retai. Dažniausiai žvejai patys pasigamina specialius kablius, prikabintus prie sunkių blizgių, kuriais ir užkabina šamus. Pasak specialisto, tokios neteisėtos žūklės sumažėjo apskritai uždraudus žvejoti šamus nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.

Kadangi šamas labai didelis, betraukdami jie su specialiu kabliu įkirto jam kelis kartus į šonus. Tokios žuvies mes atgal paleisti negalėjome.

„Šaltuoju metų laiku šamai yra neaktyvūs ir miegui susirenka į žiemojimo duobes. Todėl anksčiau tokiu kabliavimo būdu ir gaudydavo juos per žiemą. Šamus susiranda echolotu arba tiesiog žino tas duobes, kur jie susirenka miegoti. Ir trauko pirmyn atgal blizgę. Tuomet šamas arba būna taip išnervintas, kad ją puola, arba būna užkabinamas už šono“, – anot V. Graičiūno, bent jau šaltuoju metu dabar šamai apsaugoti.

Pašers žvėris

Pažeidėją, žvejojusį Nemune iš valties, sulaikė Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pasieniečiai, kurie ir iškvietė Kauno regiono aplinkosaugininkus. Įvykyje dalyvavęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Jurevičius pasakojo, pasieniečių pateiktame vaizdo įraše aiškiai matęs, kad pažeidėjas žinojo, kad šamas ištrauktas neteisėtu būdu, bet jo atgal nepaleido, o įsikėlė į valtį.

Pasak specialisto, šamo nebepavyko išgelbėti, nes jis buvo labai sužalotas: „Kadangi šamas labai didelis, betraukdami jie su specialiu kabliu įkirto jam kelis kartus į šonus. Tokios žuvies mes atgal paleisti negalėjome“. Anot jo, vyras didžiulę žuvį traukė kartu su valtimi sėdėjusia moterimi.

Iš kauniečio buvo atimtas ne tik laimikis, bet ir visi įrankiai bei priemonės: guminė valtis, variklis, echolotas ir meškerė. Be to, jam gresia nuo 120 eurų iki 300 eurų bauda ir gamtai padarytos žalos atlyginimas – 290 eur.

53 kg šamas iškeliaus į Lietuvos zoologijos sodą Kaune. „Dabar jis ten yra paliktas saugoti iki bylos išnagrinėjimo. O apskritai visos konfiskuotos žuvys ar medžiojamieji gyvūnai, kurie gali būti suvartojami maistui, atiduodami žvėriukams šerti“, – sakė D. Jurevičius.