Į aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą pretenduoja fotomenininkė Violeta Bubelytė, rašytojai Violeta Palčinskaitė ir Gintaras Grajauskas, dailės istorikė, kitikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, dailininkas, vaikų knygų autorius Kęstutis Kasparavičius, aktoriai Albinas Kėleris bei Rasa Samuolytė, vertėja Rūta Kumžienė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, juvelyras Sigitas Virpilaitis, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 47 menininkus.

Iš dvylikos pretendentų bus išrinkti šeši Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, juos planuojama paskelbti gruodžio 11 dieną.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai sudaro 39,2 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vasario 16-ąją.

Išskirtinė lokacija

Šių metų „Injekcijos“ tema – protestas. Anot konkurso sumanytojos ir organizatorės, dizainerės Sandros Straukaitės, tokį teminį pasirinkimą padiktavo išskirtinė šių metų renginio vietos – Kauno centrinio pašto – istorija.

„Prieš 50 metų šalia Kauno centrinio pašto susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Drąsus jaunuolio protestas tapo fakelu Lietuvos nepriklausomybės atgavimo judėjimui. Iš šių metų dalyvių to ir tikimės – drąsos išreiškiant savo poziciją, dėmesį pritraukiančių sprendimų ir ryžto pasirenkant: degti ar rusenti?“ – jau keturioliktą kartą organizuojamą konkursą pristato S. Straukaitė.

Kauno centrinis paštas – architekto Felikso Vizbaro šedevras, pastatytas 1931 m. Jame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir tautinio stiliaus dekoro elementai. Pašto interjeras gausiai dekoruotas ir žymiausių to meto dailininkų darbais: salės viršų puošia Kazio Šimonio paveikslai ir Petro Kalpoko išpiešti 103 pašto ženklai.

Pasak renginio organizatorės, ši išskirtinė vieta pasirinkta ne tik dėl jos architektūrinio grožio, bet ir dėl joje slypinčios simbolinės reikšmės – į ir iš Kauno centrinio pašto kasdien keliaudavo tūkstančiai žinučių. Savąsias žinutes – išskirtines mados kolekcijas – gruodžio 10 d. žiūrovams pristatys ir „Injekcijos“ konkurso dalyviai. Todėl ir šių metų konkurso vizuale vaizduojamas pašto ženklas, kuriame dizaineris žirklėmis, simbolizuojančiomis jo darbą, kerpa pasaulį taip, kad jis būtų panašesnis į dangaus tobulybę.

Mada kaip protestas

„Mada – mūsų patiriamų išgyvenimų išraiška. Dizainerių darbuose galima matyti, kada jiems skauda, liūdna, neramu ar džiugu“, – teigė S. Straukaitė.

Tektoniniai visuomeniniai lūžiai gali įkvėpti kūrybai. Kaip labiausiai ją pačią paveikusį įvykį žinoma dizainerė įvardija Lietuvos nepriklausomybę. „Dar buvome tik Dailės akademijos studentai, bet degėme begaliniu noru kurti ir daryti svarbius darbus čia ir dabar. Tuo metu protestas reiškė drąsius veiksmus ir ryžtą. Dabar savo poziciją jaunimas vis dažniau išreiškia nepersidirbimu ir kuo mažesniu išteklių naudojimu. Tikiu, kad kiekviena karta turi savas protesto priežastis ir formas. Labai smalsu, ką ištransliuos šių metų „Injekcijos“ dalyviai“, – sakė menininkė.

Vienas garsiausių mados protesto pavyzdžių – Lady Gagos suknelė iš mėsos. 2010 m. į MTV apdovanojimus ja pasipuošusi dainininkė buvo apkaltinta maisto švaistymu, gyvūnų teisių pažeidimu. Vis dėlto, apsivilkdama tokią suknelę, atlikėja siekė atkreipti visuomenės dėmesį į JAV kariuomenės sprendimą nepriimti į tarnybą homoseksualių žmonių.

Šiais metais „Injekcijos“ finalo dalyviai savo darbuose taip pat kalbės visuomenei aktualiomis temomis. Kolekcijose bus galima atrasti individo troškimą suprasti save, laisvės troškulį siekiant išsilaisvinti iš okupacinio režimo. Taip pat tapti dviejų priešingų asmenybių simbiozės liudininkais ir pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis ateityje, kai nebeturėsime visų mums reikiamų išteklių.

Injekcija ir infekcija

Į konkurso finalą pateko penkiolika dizainerių. Ant „Injekcijos“ podiumo pasirodys dizaineriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Japonijos, Kinijos, Italijos, Ispanijos, Danijos, Belgijos ir Latvijos.

Šių metų „Injekcijoje“ savo kūrybą pristatys: Ayana Horrai iš Japonijos, Aušrinė Kepežinskaitė, Emilija Vansytė, Ginerva Corvo iš Italijos, Gintaras Rėpšas & Rūta Tamošiūnaitė, Giulia Mauro iš Italijos, Goda Blockytė, Karina Panina, Kevinas Guzmanas iš Ispanijos, Mingze Sun iš Kinijos, Povilas Gegevičius, Ramunė Juknytė, Valdemara Jasulaitytė & Marija Petraitytė, Vanesa Jackevič ir Vitalijus Kondrasciukas iš Latvijos.

Konkurso nugalėtojams bus suteikta galimybė savo kolekciją pristatyti „Mados infekcijoje“ – ryškiausiame mados festivalyje Lietuvoje. Dalyvių darbus vertins kompetentinga „Injekcijos“ komisija: mados iliustratorė ir stilistė Goda Pelaitytė, dizainerė Akvilė Jančauskaitė, dizaineris Saimonas Tartenis, latvių dizaineris, „Mareunrol’s“ dueto narys Rolandas Peterkopas ir kostiumų dailininkė, dizainerė ir „Mados infekcijos“ idėjinė vadė S. Straukaitė.

Kas? Jaunųjų mados talentų konkursas „Injekcija“.

Kur? Kauno centriniame pašte.

Kada? Gruodžio 10 d. 18 val.

Anot konkurso sumanytojos ir organizatorės, dizainerės Sandros Straukaitės, tokį teminį pasirinkimą padiktavo išskirtinė šių metų renginio vietos istorija.

„Prieš 50 metų šalia Kauno centrinio pašto susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Drąsus jaunuolio protestas tapo fakelu Lietuvos nepriklausomybės atgavimo judėjimui. Iš šių metų dalyvių to ir tikimės – drąsos išreiškiant savo poziciją, dėmesį pritraukiančių sprendimų ir ryžto pasirenkant: degti ar rusenti?“, – jau keturioliktąjį kartą organizuojamą konkursą pristato S. Straukaitė.

Kauno centrinis paštas – architekto Felikso Vizbaro šedevras, pastatytas 1931 m. Jame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir tautinio stiliaus dekoro elementai. Pašto interjeras gausiai dekoruotas ir žymiausių to meto dailininkų darbais: salės viršų puošia K. Šimonio paveikslai ir P. Kalpoko išpiešti 103 pašto ženklai.

Pasak renginio organizatorės, ši išskirtinė vieta pasirinkta ne tik dėl jos architektūrinio grožio, bet ir dėl joje slypinčios simbolinės reikšmės – į ir iš Kauno centrinio pašto kasdien keliaudavo tūkstančiai žinučių. Savąsias žinutes – išskirtines mados kolekcijas – gruodžio 10 d., 18.00 val., žiūrovams pristatys ir „Injekcijos“ konkurso dalyviai. Todėl ir šių metų konkurso vizuale vaizduojamas pašto ženklas, kuriame dizaineris žirklėmis, simbolizuojančiomis jo darbą, kerpa pasaulį taip, kad jis būtų panašesnis į dangaus tobulybę.

Mados menas kaip protestas

„Mada – mūsų patiriamų išgyvenimų išraiška. Dizainerių darbuose galima matyti, kada jiems skauda, liūdna, neramu ar džiugu. Tektoniniai visuomeniniai lūžiai gali įkvėpti kūrybai. Kaip labiausiai mane paveikusį įvykį visada įvardinu Lietuvos nepriklausomybę. Dar buvome tik Dailės akademijos studentai, bet degėme begaliniu noru kurti ir daryti svarbius darbus čia ir dabar. Tuo metu protestas reiškė drąsius veiksmus ir ryžtą. Dabar savo poziciją jaunimas vis dažniau išreiškia nepersidirbimu ir kuo mažesniu išteklių naudojimu. Tikiu, kad kiekviena karta turi savas protesto priežastis ir formas. Labai smalsu ką ištransliuos šių metų  „Injekcijos“ dalyviai“, – teigė S. Straukaitė.

Vienas garsiausių mados protesto pavyzdžių – Lady Gagos suknelė iš mėsos. 2010 m. į MTV apdovanojimus ja pasipuošusi dainininkė buvo apkaltinta maisto švaistymu, gyvūnų teisių pažeidimu. Vis dėlto, apsivilkdama tokią suknelę atlikėja siekė atkreipti visuomenės dėmesį į JAV kariuomenės sprendimą nepriimti į tarnybą homoseksualių žmonių.

Šiais metais „Injekcijos“ finalo dalyviai savo darbuose taip pat kalbės visuomenei aktualiomis temomis. Kolekcijose bus galima atrasti individo troškimą suprasti save, laisvės troškulį siekiant išsilaisvinti iš okupacinio režimo. Taip pat tapti dviejų priešingų asmenybių simbiozės liudininkais bei pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis ateityje, kai nebeturėsime visų mums reikiamų išteklių.

Nuo Injekcijos iki Infekcijos

Į konkurso finalą pateko 15 dizainerių. Ant „Injekcijos“ podiumo pasirodys dizaineriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Japonijos, Kinijos, Italijos, Ispanijos, Danijos, Belgijos ir Latvijos.

Konkurso nugalėtojams bus suteikta galimybė savo kolekciją pristatyti mados festivalyje „Mados infekcija“. 

Viena naujausių ir intensyviausių jos kūrybinių veiklų – kostiumų kūrimas programos „Kaunas 2022“ Šiuolaikinio Kauno mito trilogijai. Trečiąjį trilogijos veiksmą, pavadintą „Sutartis“, pirmą ir paskutinį kartą gyvai bus galima pamatyti lapkričio 26 d.

S.Straukaitė pasakoja, kad šį kartą pasirodymo artistams prireiks apie 100 kostiumų. Pokalbio metu paaiškėja, kad jų idėjas įkvėpė ir tekančių upių, ir plastiko maišelių, ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų vaizdiniai.

Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantis įspūdingo masto teatralizuotas pasirodymas, kuriam S.Straukaitė kuria kostiumus, rengiamas kartu su gausia Lietuvos menininkų kūrybine grupe: režisieriumi Gediminu Šeduikiu, kompozitore Zita Bružaite, scenografe Sigita Šimkūnaite, choreografe Agnija Šeiko ir kitais. Tarp atlikėjų – dainininkų Jeronimo Miliaus, Monikos Pleškytės vardai, pagrindinis šokėjas – Petras Lisauskas. Kartu su solistais rikiuojasi visas Kauno muzikinio gyvenimo branduolys: orkestras, kvartetas, ansambliai, chorai, vokalinės ir choreografinės grupės.

Kostiumus daugiau kaip 20 spektaklių sukūrusi ir dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanota menininkė daro nemažą įtaką ir lietuviškam mados pasauliui. Daugiau kaip 20 metų S.Straukaitė kartu su kitais kūrėjais organizuoja festivalį „Mados infekcija“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje jos kūryba apibūdinama kaip nonkonformistinė, paradoksali, su avangardo ir transformacijos elementais.

Atspirtis pagrindinių veikėjų kostiumams buvo Neries ir Nemuno vaizdiniai, tarsi vyro ir moters įsikūnijimai, vandens metafora.

Nepaisant skambių epitetų ir įvertinimų, menininkė apie kūrybą kalba be perdėtų intonacijų, ramiai, su lengva humoro gaidele. „Darau darbus iš širdies – pažiūrėsime, kaip pavyks“, – apie pasirengimą „Sutarčiai“ sako ji. S.Straukaitei teatras ir mada – it du susisiekiantys indai, o inspiracijų kūrybai gimsta sutikus bendraminčių.

– Kaip nutiko, kad jūs atsidūrėte „Sutarties“ kūrybinėje grupėje?

– Mes su G.Šeduikiu, S.Šimkūnaite bendradarbiaujame dar nuo to laiko, kai vyko Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ Vilniuje ar Klaipėdoje Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymai. Palaipsniui bendras darbas kėlėsi ir į kitus projektus. Mes bendraminčiai – gerai jaučiamės kartu, visi vieni kitus suprantame. Kurdami daug kalbamės, nebijome pasakyti, siūlyti vienas kitam idėjų, net pakritikuoti. Smagu, kai pavyksta sutikti tokią komandą. Pas mus nėra tokio susiskirstymo – čia mano, čia tavo ar pan. Visi kartu sergame už gerą galutinį rezultatą.

Apskritai mane labai traukia darbas tokio didelio masto projektuose. Aš visa savo esybe už mūsų lietuvišką kūrybinę industriją, už Lietuvos kūrėjus ir jų bendradarbiavimą. Štai ir „Sutartyje“ bus originali kompozitorės muzika, specialiai pasirodymui sukurta choreografija ir dar daug kitų įdomių dalykų.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ramybė. / Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus nuosavybė.

– Kokiu ritmu šiandien gyvenate jūs ir „Sutartyje“ dirbanti komanda? Atrodo, kad iki pasirodymo laiko liko ne tiek ir daug. Stereotipiškai įsivaizduotume: kuo arčiau spektaklis ar pasirodymas, tuo daugiau nemiegotų naktų, sprendžiamų problemų...

– Gyvename artėjančio renginio nuotaikomis, ruošiamės labai intensyviai – tarkim, kostiumai gaminami visu pajėgumu. Ar būna gyvenime nemiegotų naktų? Nutinka visko, bet stengiamės profesionaliai organizuoti procesą ir darbą. Man pačiai visada norisi pradėti kuo anksčiau, netempti, nelaukti paskutinės minutės. Darbui skirtas laikas prabėga akimirksniu – nepajunti, kad jau finišas. Dar panašiuose dideliuose projektuose, žiūrėk, iškyla įvairių techninių problemų. Kaip žinoma, ir „Sutartis“ – labai įdomus, bet kartu ir labai sudėtingas projektas. Viską reikia labai gerai apgalvoti, net ir išbandyti. Štai ir dabar kuriame kostiumus, kurie bus testuojami. Pabandome, pasižiūrime, kaip veikia, ir judame toliau.

– Prabilote apie kostiumus. Papasakokite apie juos daugiau. Kiek jų kuriate? Iš kur sėmėtės įkvėpimo sumanymams? Kokias šiuolaikinio miesto mito gijas pynėte? Kokias žinutes norėtumėte nusiųsti „Sutarties“ žiūrovams?

– Tiksliai neskaičiavau, tačiau „Sutartyje“ tikrai bus apie 100 kostiumų. Visada taip būna: pradedi skaičiuoti ir tada – vaje, kiek daug! Na, bet čia būdinga dideliems pastatymams. Šokėjai, chorai, solistai – visus reikia tinkamai aprengti.

Atspirtis pagrindinių veikėjų kostiumams buvo Neries ir Nemuno vaizdiniai, tarsi vyro ir moters įsikūnijimai, vandens metafora. Nuo pirmųjų arijų tai bus kaip vandens versmė. Ji panaši į žmogaus jaunystę, kai gyvastis teka, kunkuliuoja, dar viskas prieš akis. Visa tai išauga į upės tėkmę ir simbolizuoja žmogaus brandą. Metų naštą ir slopstantį judesį parodo ledas – upė sušąla, apšarmoja, pabąla.

Dar viena inspiracija buvo M.K.Čiurlionis. Būtent su jo vardu labai norisi sieti Kauną, nes čia yra jo muziejus, daugybė žmonių lengvai atpažįsta jo kūrybą. Kas gali būti gražiau? Ir kodėl gi nepanaudojus čiurlioniškos spalvų paletės?

– Tai, ką pasakojate, yra tarsi vaizdiniai iš praeities. Kokios šiuolaikinės inspiracijos padiktavo kūrybinius sumanymus?

– Nuolat girdime, kad globali problema – plastikas. Viskas juo užteršta, ypač vanduo, vandens telkinių pakrantės. Kodėl jo nepanaudojus kilnesniam tikslui, pavyzdžiui, kostiumams? Net ir taip galima kovoti su tarša. Būtent šio spektaklio kai kuriuos kostiumų elementus kuria Greta Germanavičiūtė, pagal specialią technologiją pakartotinai panaudodama plastiko gaminius.

Beje, spektakliui naudojome ne tik plastikinius maišelius, iš atliekų kategorijos atkeliauja senos, nereikalingos vaizdajuostės. Jas irgi galima pritaikyti ir sukurti objektą, meno kūrinį. Prisiminiau Žilviną Kempiną ir jo vaizdajuosčių instaliacijas.

Beje, kurdama kostiumus, kartu siekiu ir tvarumo. Nusprendžiau 30 šokėjų kostiumus kurti transformuojamus, kai tą patį drabužį galima panaudoti įvairiems choreografijos sprendimams. Žinoma, yra pagunda dėl efekto kaskart prikurti daugybę kostiumų, bet ar iš tiesų to reikia? Juk galima būti ir taupiam galvojant apie galimų atliekų kiekį, juk šis pastatymas – vienkartinis.

– Kaip jums teatras siejasi su mada? Juk kuriate ne tik operų pastatymams?

– Sakyčiau, man teatras ir mada yra kaip du susisiejantys indai, jie papildo vienas kitą, atveria daug daugiau prasmių, platesnį jų lauką. Teatre panaudoju tai, kas ateina iš mados pasaulio – ir pati labai daug naudojuosi teatrine patirtimi. Būtent teatre gimsta supratimas ir apie apšvietimą, ir apie teatro magiją, ir optines iliuzijas ar net apgaules. Teatralizuoti pasirodymai pereina ir į madą. Visi nuo to tik laimi – būdamas kostiumų dailininku ir drabužių dizaineriu gali atsinaujinti, įkvėpimo semtis abiejuose srityse. Man nesinori kartotis. Tam tikra prasme, tik paneigdamas save gali atrasti, sukurti kažką naujo.

Teatras suteikia daug galimybių nuolat tobulėti – paleidi į sceną kostiumus ir tada supranti, kas suveikia, o ko kitą kartą nebereikėtų daryti. Kai esi jaunas, dažnai nematai galutinio rezultato – sukuri kostiumus scenai ir galvoji: Dieve, ką aš padariau, kas čia bus! Vėliau, kai įsižiebia rampų šviesos ir viskas susijungia į visumą – kostiumas suveikia, atrodo visai kitaip, negu manei. Šiandien, turint patirties, tokios metamorfozės nebegąsdina, jau nebebijai. Įsivaizduoju, kiek nerimo būna jauniems kūrėjams. Pasitikėjimo savimi suteikia per daug metų įgyta patirtis. Tačiau nesinori užsistovėti, stengiesi kurti vis kitaip, taigi smagu dirbti su jaunais žmonėmis, jie suteikia daug naujų inspiracijų.

– Kaip šiandien apibūdintumėte savo kūrybos braižą? Kaip jis formavosi? Teko girdėti, kad pirmoji profesinė pažintis su kostiumų dizainu, mada kadaise užsimezgė būtent Kaune.

– Kurdama kostiumus aš nesismulkinu, darau tarsi plačiais potėpiais, stengiuosi įžvelgti architektūrinį sprendimą, aprėpti visumą, žvelgti tarsi kiek iš tolo. Nemėgstu paskęsti smulkmenose ir mikrodetalėse. Labiau patinka dirbti platesniais mostais, potėpius daryti laisva ranka. Stengiuosi neužsižaisti, nes juk kostiumus realizuoja kiti žmonės, jie negali paskęsti smulkmenose. Norisi matyt idėją, tūrius, svarbu pajausti medžiagas. Beje, to pirmiausia išmokau Kaune, kai nuo keturiolikos metų atvažiavau čia mokytis.

Kaunas žymi svarbų mano gyvenimo etapą – į jį, į tuometį Stepo Žuko dailės technikumą kažkada pasukau, kad galėčiau įgyti daugiau žinių apie madą. Tai nuostabi meno mokykla ant Pelėdų kalno. Kurdama šiame projekte galėjau prisiminti, kokioje gražioje aplinkoje ir su kokiais žmonėmis mes mokėmės. Tai padėjo formuotis estetiniam suvokimui, prioritetams. Kaunas mane ir šiandien žavi kaip miestas, ypač jo modernizmas, šiemet jis tiesiog nusipelnė būti dėmesio centre. Mane jis nustebino tuo, kad parodė užmojį – tapo tikra kultūros sostine. Dabar tiesiog akivaizdu, kaip svarbu turėti sodrią kultūrinę aplinką – tai žmones įkvepia į ją įsitraukti. Iki tol klaidinęs įspūdis, kad Kaunas tuščias, sklaidosi. Savo akimis matėme, kiek Kaune susitelkia žmonių į kultūros renginius, kokios eilės prie muziejų, kokia judri, gyvybinga gali būti miesto erdvė. Beje, mados talentų konkursas „Mados injekcija“ taip pat persikelia į Kauną – šiemet gruodžio pradžioje jis vyks Kauno centriniame pašte.

Apie tai, kokį vaidmenį mada gali turėti karo akivaizdoje bei kas mados ir stiliaus gerbėjų laukia artėjančioje Mados savaitėje“, dizainerė papasakos ir šio sekmadienio TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams.

Klysta tie, kurie mano, jog mados pasaulis nesusijęs nei su politiniais, nei su socialiniais ar kitais aspektais.

„Jokiu būdu negalima sakyti, kad mada yra apolitiška. Visiškai nemadinga yra neturėti savo pozicijos, savo nuomonės. Mada yra galingas įrankis bet kurioje plotmėje. Pavyzdžiui, net ir prasidėjus karui, Volodymyro Zelenskio komanda pradėjo diktuoti pasaulines madas ir keisti pasaulį“, – sakys Sandra.

TV3 nuotr.

Šiandien akivaizdu, kad Ukrainos prezidento dėvima apranga turi įtakos visiems – tiek politikams, tiek ir paprastiems žmonėms. Net Prancūzijos – mados epicentro – prezidentas pradėjo kopijuoti V. Zelenskį, tačiau buvo išjuoktas.

Sandra laidos žiūrovams papasakos, kaip į prasidėjusį karą reagavo aukštosios mados kūrėjai, kokios spalvos ir modeliai ėmė užkariauti podiumus. „Mados pasaulis negali išlikti abejingas. Negali pasakyti, kad man nesvarbu, aš noriu būti apolitiškas, lengvas drugelis, kuris nenori susitepti. Taip nėra“, – įsitikinusi kūrėja.

„Ir velnias dėvi Prada“

„Aš manau, kad Prada visą savo kitų metų kolekcijų reklamą galėtų padaryti labai paprastai – reikėtų tik Ramzanas Kadyrovo nuotraukos su jų aulinukais bei užrašo „Ir velnias dėvi Prada“. Tai tiek“, – negailės ironijos Sandra, reaguodama į vangią mados namų „Prada“ reakciją, kai pasirodė nuotrauka, kurioje Rusijos prezidento pakalikas R. Kadyrovas avi šio ženklo aulinius batus.

Tačiau daugelis mados kūrėjų neliko nuošalėje – savo kolekcijose jie skyrė dėmesį Ukrainos palaikymui. Sandra atskleis, kaip į karą Ukrainoje reagavo garsusis „Balenciaga“ mados namų dizaineris, bei ką ji mano apie Rusijos aukštuomenės „damas“, karpančias savo vardines rankines, nes mados namai atsisakė joms pardavinėti savo kūrinius.

Prasidėjus karui, Volodymyro Zelenskio komanda pradėjo diktuoti pasaulines madas ir keisti pasaulį.

„Mados infekcija“

Sandra papasakos ir apie gegužės 27-28 d. vyksiančią, nuo pavasario tiesiog nebeatskiriamą „Mados infekciją“, atskleis jos užkulisius ir suintriguos – lankytojų laukia daug įdomybių ir netikėtumų. Šį renginį ji organizuoja jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, tad nenuostabu, kad šventė nebeatsiejama ir nuo S. Straukaitės pavardės.

Šis festivalis dažnam mados kūrėjui tampa savotišku tramplinu į sėkmę, todėl dalyvauti jame ne tik garbė, bet ir didelis įvertinimas. Sandra atskleis, kaip gimė festivalis, kuo jis ypatingas ir svarbus.

Ji papasakos, kokių netikėtumų būta „Mados infekcijos“ festivaliuose, su kokiais nemalonumais teko susidurti šio renginio dalyviams ir svečiams.

Norintys sužinoti, ką apie karą Ukrainoje mano kūrėja, pamatyti, kaip į agresiją reaguoja žymūs mados namai ir kam bus paskirta šių metų „Mados infekcija“, kviečiami nepraleisti šio sekmadienio laidos „Pasaulis pagal moteris“.

„Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3!

Praėjusį šeštadienį praūžusios "Mados infekcijos" įžanga tapo specialiai iš Italijos atvykusio madų kalvės – Polimodos mados instituto – direktoriaus Massimiliano Giornetti ir dėstytojos Marijos Popadničenko išskirtinis paskaitų ciklas.

"Iš karto įstrigo pirmoji M.Giornetti mintis, kad šiandien svarbiausia įsigilinti į save, o ne sekti kitais. Kaskart sau primenu, kad "Mados infekcija" užgimė kaip protestas prieš komercinį diktatą, kai mums, dar visai jauniems dizaineriams, kas nors vis bandydavo primesti savas tiesas. Perfrazuodamas Hamleto monologą M.Giornetti klausia – kas nugalės: noras parduoti ar vis dėlto svajoti, kurti verslą ar meną? "Mados infekcija" renkasi nesustoti. Kai matai, kad jaunieji dizaineriai turi idėjų, o kai kurie tą patį vakarą prakalbo apie naujas kolekcijas, jauti, kad festivalio podiumas jiems – vertybė", – pasakoja festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė.

Sandra Straukaitė: kaskart sau primenu, kad "Mados infekcija" užgimė kaip protestas prieš komercinį diktatą.

Programos branduoliu tapo jaunosios kartos dizaineriai: Saimonas Tartenis, Vaida Voraitė. Konkurso "Injekcija" nugalėtojų desantas: Liepa Aliukaitė ir Adelė Burokaitė, italas Domenico Orefice, Valerie Armas iš Ispanijos, Tauri Västrik iš Estijos. Naujausias kolekcijas pristatė publikai gerai pažįstama Morta Nakaitė ir S.Straukaitė, iki šiol nepraleidusi nė vieno "Mados infekcijos" podiumo.

3 tūkst. kv. m erdvė žiūrovus pasitiko spengiančia tyla, muzika – kiekvieno žiūrovo ausinėse. Sunkiausias darbas teko modeliams, kuriems pataikyti į taktą padėjo tiksintis metronomas. Apvalus skaičius tarsi užkoduotas taksi parko erdvėje: čia, kur per valandą buvo sulaukiama apie 100 taksi iškvietimų, tiek pat modelių žygiavo 100 m ilgio podiumu.

Didžiausiu scenografijos įkvėpimu tapo unikalios erdvės architektūrinė tektonika, kuriai nereikėjo jokių pridėtinių dekoracijų. Tad itin svarbi tapo šviesos architektūra, kurią projektavo teatrinio apšvietimo asas Eugenijus Sabaliauskas.

"Žiūrovui buvo sunku atskirti, kurie elementai invaziniai, nes bet kokius objektus erdvė iš karto asimiliuoja. Tepalo balos – aliuzija į pirminės pastato funkcijos pėdsakus grindinyje, kuris iki šiol išmargintas padangų viražų piešiniais. Kai kas iš karto įsitikino – balos tikrų tikriausios, tik lietos iš 180 °C įkaitintos dervos", – apie meninius eksperimentus pasakoja "Mados infekcijos" scenografė Rūta Bagdzevičiūtė.

23-ioji "Mados infekcija" tik vienam vakarui atvėrė Vilniaus taksi parko vartus. "Daugelį ši erdvė taip užbūrė, kad jau klausia: o kur kitais metais? Pasirodo, tapome savotiškais Vilniaus erdvių atradėjais. Ir tai visai natūralu, nes mada ir miesto šurmulys – neatskiriami poliai", – sako S.Straukaitė.

Karantino metu atrodė, kad treningai ir kaukės įsigalėjo amžiams, bet visuotinė pauzė tik pakurstė norą nuveikti dar daugiau. „Mada yra gyvenimas ir akivaizdu, kad bet kokie kutiūrai netenka prasmės, kai negali nei pats pasirodyti, nei į kitus pasižiūrėti. O dabar, vėl atsivėrus durims, norisi eiti pilna koja. Jei pokario metu haute couture atgimimas tapo natūraliu atsaku užsitęsusiam asketizmui, šiandien matome panašų pakilimą“, – sako festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė ir labiausiai džiaugiasi, kad nė vienas dizaineris iš programos nenubyrėjo. Praretėjus Europos renginių grafikui, jiems „Mados infekcija“ liko vieninteliu podiumu.

„Mados infekcija“ veža – viskas įskaičiuota

Net jei festivaliui būtų buvę paprasčiau šiemet pasėdėti ant atsarginių suolo, 2020-ųjų renginys įvyks spalio 16 ir 17 d. Dviejų dienų mados įspūdžius sustiprins specialus „Mados infekcijos ekspress“ traukinys, kuriuo žiūrovai iš Vilniaus geležinkelio stoties bus vežami į Naująją Vilnią ir atgal. Žadama, kad nuotykių ir pramogų nė viename vagone netrūks. „Retai sėdžiu keleivio vietoje, todėl galimybė į renginį važiuoti nesukant galvos dėl vairavimo, kilpinio eismo ar parkavimo, yra gan prašmatni prabanga. Visus žiūrovus pristatysime traukiniu nuo durų iki durų. Puošeivos, balnokit aukštakulnius ir dienos šviesos nemačiusius brangakmenius, visu kitu už jus bus pasirūpinta“, – intriguoja S. Straukaitė ir tikina, kad prie vagono stovės pirmoji.

Ištikimiausi žiūrovai, pavasarį įsigiję bilietus į „Mados infekciją“, juos galės išsikeisti į naujus. Organizatoriai sako, kad vietų skaičius šiemet itin ribotas – jų bus dvigubai mažiau, o traukinys nelauks dvejojančių, todėl ragina greitai apsispręsti dėl spalio savaitgalio planų. Beje, dalyviai šiemet ant bilieto neras nurodytos vietos – kiekvienas žiūrovas kėdę rinksis pats, o po pertraukos galės keisti vietą ir žiūrėjimo tašką.

Kita stotelė – „Dūmų fabrikas“

„Mados infekcija“ kraustosi iš miesto centro – rudenį festivalis vyks Naujojoje Vilnioje įsikūrusiame „Dūmų fabrike“. Nuo XIX a. čia buvo gaminamos patentuotos vinys ir Paryžiaus pasaulinėje parodoje eksponuoti dalgiai, o šiemet čia įsikūrė modernus kraftinio alaus bravoras ir unikali „Dūmų fabriko“ erdvė. Buvusiame fabrike spalį vyks „Mados infekcijos“ invazija: dalgius pakeis kronšteinai, darbininkus – ilgakojės gražuolės. C‘est La Vie!

Šis rudens savaitgalis bus pelnytai vadinamas ilguoju mados savaitgaliu, nes pasibaigus „Mados infekcijai“, spalio 18 d. „Dūmų fabriko“ ceche podiumą perims konkurso „Injekcija“ finalininkai. Bilietus į spalio 16 ir 17 dienomis „Dūmų fabrike“ vyksiančią „Mados infekciją“ (su traukinio bilietais) ir spalio 18 d. vyksiančią „Injekciją“ (be traukinio bilietų) jau platina „Paysera“ štai ČIA.

Balandžio 24 ir 25 d. viskas vyks atvirkščiai. Vienintelis festivalio reliktas, Šiuolaikinio meno centro erdvė, atsivers naujais kampais: podiumo ribos – visas pastatas, judėjimo kryptis nesurežisuota, dedikacija – laisvei!

Nauji metai – tas pats klausimas: kas naujo? Kai atrodo, kad padaryta viskas, subręsta esminis lūžio taškas pokyčiams – nebaisu paneigti taisykles, kad būtų galima toliau laisvai improvizuoti.

„Mada – tai tiesiog gyvenimas, kuriame lieka vis mažiau statikos, apribojimų ir, norime to ar ne, daugėja robotų. Tikrų ir menamų – tokių, kurie ryja laiką, nervus ir popierių. „Mados infekcija“, pradėta kaip manifestas, neteigia, kas yra gerai – paliekame tai kiekvieno individo supratimui. Šiemet sąmoningai renginį konstruojame kaip gyvą eksperimentą: kiek žmogui reikia laisvės kurti, būti? Žiūrovas galės netrukdomai judėti po visas erdves, rinktis savo stebėjimo kampą ar kompaniją šalia, galų gale išeiti, jei nepatiks. Gyvą vaizdą dubliuos galybė projekcijų – visas veiksmas online realiuoju laiku. Standartinis variantas šįkart neišdegs – intriga, net ir mums patiems, išliks iki paskutinės akimirkos“, – apie būsimą festivalį pasakoja jo idėjinė vadė Sandra Straukaitė.

Donelaičio „METAI‘2020“

Nors robotizacijos perspektyvos vilioja, tvariausia būtybe Žemėje išlieka žmogus – iš dulkės gimęs į dulkę pavirsi, ličio baterijų šiukšlynų nepaliksi. Amžinos jaunystės mitas sklaidosi taip pat greitai, kaip pernykštis silikonas ir savo kailiu supranti, kad amžius – tai tik požiūrio klausimas. Kai komandoje dirba X, Y ir Z kartos žmonės, bendri sąlyčio taškai atsiranda netikėčiausiose vietose, o dažniausiai – virtualiojoje erdvėje. Daugiausiai gigabaitų šiandien „Mados infekcija“ pumpuoja iš Amsterdamo, kur gyvena ir dirba charakteringa menininkė Deimantė Jasiulevičiūtė, kurianti festivalio grafinį identitetą.

Nederėtų stebėtis, jei ant podiumo šalia anūko žingsniuos ir jo močiutė. „Kažkada brandžių asmenybių pasirodymas madų šou buvo šokiruojanti naujiena, šiandien – visuotinė realybė. Vienintelis dalykas, kuris neišvengiamai praeina, yra jaunystė“, – ironizuoja S. Straukaitė.

Žmogus be vietos 

Jei be telefono, tai be ryšio, jei be numerėlio, tai – be vietos. Pirmą kartą festivalio istorijoje bilietai be vietų, nes žiūrovai – lygiaverčiai renginio ir veiksmo dalyviai! Nuotaika neįpareigojanti – sėdėti nebūtina. Nebus blogo rakurso, žiūrėjimo kampą ir vietą galima bet kada drąsiai keisti.

Intensyvus tempas ir tik viena pertrauka. Vėluojančių traukinys nelauks, bet durų prieš nosį neužtrenks. Pernykštis 250 metrų ilgio podiumas, palyginus su šių metų ambicijomis, yra niekas. Atstumas iki modelių minimalus – kiekvienas kutiūras per ištiestą ranką. 

Jei kažko nenufotografavote, vadinasi, pamatėte. I‘M NOT A ROBOT.

Bilietus į balandžio 24 ir 25 d. Šiuolaikinio meno centre vyksiančią „Mados infekciją“ platina „Paysera“: https://bit.ly/2Ssm4WF. Nuo kovo 9 d. piniginę teks labiau paploninti.

Festivalį iš dalies remia Lietuvos Kultūros taryba.

Sakoma, kad renkantis būstą svarbiausia yra šventoji trejybė: vieta, vieta ir dar kartą vieta. Ne mažiau svarbi ji ir galvojant apie madų renginio lokaciją – kasmet norisi įdomesnės erdvės, kuri duotų pridėtinės vertės dizainerio parodymui ir būtų patraukli žiūrovui.

„Kai vieniems tenka dirbtinai simuliuoti lokacijas, mes turime unikalią galimybę veikti autentiškose vietose. Ten, kur susikerta svarbiausi keliai ir infrastruktūros arterijos, visada verda gyvenimas. Stotis, kaip ir turgus, akimirksniu atskleidžia tikrąjį miesto pulsą. Visos didžiosios gyvenimo kelionės ir nuotykiai prasideda būtent čia“, – sako konkurso „Injekcija“ sumanytoja ir „Mados infekcijos“ idėjos vadovė Sandra Straukaitė.

Žmonių ir kūrybiškų idėjų čia niekada nebus per daug.

Stotis niekada nemiega

Geležinkelio teritorija konkurso „Injekcija“ organizatoriams gerai pažįstama – prieš dvejus metus renginys vyko Vilniaus lokomotyvų remonto depe. Šių metų veiksmo vieta – stoties laukimo salė, kurios didingas mastelis ir nesurežisuota aplinka taps unikalia scenografija dalyviams, žiūrovams ir keliautojams.

T. Stuko nuotr.

Nors stoties rajonas jau kurį laiką įvardijamas kaip vienas perspektyviausių, „Vilnius Connect“ – geležinkelio stoties teritorijos ambicingas modernizavimo projektas – grąžins deramą sostinės vizitinės kortelės statusą.

„Mūsų vizijoje – gyvybinga stoties teritorija, jungianti kuriančius ir ieškančius naujų patirčių unikaliose erdvėse. Žmonių ir kūrybiškų idėjų čia niekada nebus per daug, o tokie renginiai kaip „Injekcija“ padeda įpūsti naujų vėjų ir priverčia mus iš naujo atrasti įprastas erdves“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ Turto valdymo paslaugų centro Strategijos ir veiklos vystymo skyriaus vadovė Julija Abromavičienė.

„Berlyne visada apsistoju tame pačiame viešbutyje, pro kurį driekiasi geležinkelis. Stotis niekada nemiega, o nesibaigiantis traukinių judėjimas – geriausias miesto fonas. Todėl baltai pavydžiu svečiams ir žiuri nariams, kuriuos apgyvendinsime ką tik duris atvėrusiame „Railway Apartments“ viešbutyje“, – prisipažįsta dizainerė S. Straukaitė.

G. Vidžiūno nuotr.

Informacija keleiviams, norintiems išvykti – eskizų pateikimui laiko liko nedaug, iki spalio 8 dienos. Bilietus į pagrindinį „Injekcijos“ renginį nuo rugsėjo 27 d. platins „Tiketa“.

Konkurso „Injekcija“ atrankoje gali dalyvauti profesionalūs dizaineriai ir studentai, kurie dar nėra žengę „Mados infekcijos“ podiumu. Darbų eskizus komisijai reikia pateikti iki spalio 8 d., o atrinktieji lapkričio 16 d. vyksiančiame renginyje komisijai ir žiūrovams pristatys po 5 įgyvendintus kolekcijos modelius. 

21-ojoje „Mados infekcijoje“ per dvi dienas mados gerbėjams bus pademonstruota 16 kolekcijų, kartu su lietuviais savo kūrybą pristatys svečiai iš Italijos, Danijos ir Latvijos.

Iš Italijos keliaujantis dizaineris Simon Cracker sako, kad galutinis jo pasirodymo vaizdas, kaip visada, susidėlios likus kelioms valandoms prieš išėjimą ant podiumo, tačiau patvirtinta, kad zombiai tikrai atvyksta! „Ant podiumo kovosiu su greitąja mada ir visomis jos išraiškomis. Pasirodyme dalyvausiantys monstrai – garsiausios visų laikų tendencijos, pavyzdžiui, leopardo raštai, PVC medžiagos, Kempiniukas, blizgučiai ir pan. Mėginu juos paversti išliekančiais daiktais, kuriuos norėsis dėvėti ir po trijų metų,“ – sako penktadienį pasirodysiantis S. Cracker. Jo kolekciją „Sveiki atvykę į Zombių salą“ įkvėpė siaubo filmai.

Simon Cracker darbas/Organizatorių nuotr.

Danų dizaineris Tobias Birk Nielsen taip norėjo dalyvauti „Mados infekcijoje“, kad net atšaukė atostogas su mylimąja. Dizaineris atskris kone tiesiai iš savo asmeninės parodos Kopenhagoje ir 2020-ųjų pavasario-vasaros kolekcijos baigiamųjų darbų. Jis sako, kad nepaisant to, jog streso lygis dabar siekia 100 balų iš 100, Lietuvos mados festivalio podiumas – jo niekuomet nesibaigiančių veiklų sąrašo viršūnėje. „Labai nekantrauju tapti „Mados infekcijos“ dalimi ir pirmą kartą pamatyti Vilnių“, – sako kolekciją „Pastišo ramybė“ šeštadienį pristatysiantis T. Birk Nielsen.

Tobias Birk Nielsen darbas/Organizatorių nuotr.

Besiruošdama savo kolekcijos pristatymui, festivalio idėjinė vadė Sandra Straukaitė ilgai ir nelengvai ieškojo plaukus nusiskusti pasiryžusių vyrų – nepadėjo nė viešas kastingas. S. Straukaitė pareiškė, kad jei neatsiras tokių drąsuolių, pristatymo finale plaukus nusiskus…ji pati. Ar Sandrai pavyko įkalbėti modelius nepagailėti plaukų meno vardan?

Sandros Straukaitės darbas/Organizatorių nuotr.

Mada baltame fone

Festivalio svečiai taip pat pirmieji galės apžiūrėti parodą „BALTAme“, įkvėptą fotomenininko Vito Luckaus paskutinio projekto „Baltame fone“. Prieš tris dešimtmečius V. Luckus Kaziuko mugėje pasistatė baltą foną ir įamžino savo laikmetį ir jo žmones. „Mados infekcijos“ kūrybinė komanda ir fotografas Tautvydas Stukas tai atkartojo Vilniaus Halės turguje, kur fiksavo šiandieną ir jos praeivius – kaip atrodo, ką rengiasi ir kokius daiktus su savimi nešasi šio laikmečio žmonės.

Žvilgsnis į 2020

Mados entuziastai turėtų nepraleisti šeštadienį, balandžio 13-ąją, 12 val., Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vyksiančio viešo renginio. Čia mados makro tendencijų analitikė ir tyrėja Victoria Dias skaitys paskaitą „Ateities tarpdisciplininės tendencijos“. Victoria atskleis, kokios idėjos formuos mados rinką 2020-aisiais, papasakos, kuo kvėpuos gyvenimo būdo industrijos, ir išduos, kaip keisis mados vartojimo įpročiai.

V. Dias yra gerai žinoma mados prekės ženklų ir jų įvaizdžio ekspertė, konsultuojanti Lietuvoje ir pasaulyje. Victoria – entuziastinga lektorė, tarptautinėms auditorijoms pasakojanti apie mados industriją ir jos iššūkius. Šeštadienį anglų kalba vyksianti paskaita – nemokama ir atvira visiems, besidomintiems mada.

16 kolekcijų svečių akims ir mintims

Balandžio 12-ąją festivalį atidarys dizainerė Krista Stark, savo kūrybą pristatys svečias iš Latvijos „Status by Shtamguts“, „Injekcijos“ nugalėtojos Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė, Justas Taroza ir Augustė Zukaitė, dizainerė Lina Gudanavičiūtė, Laima Jurča iš Latvijos, Simon Cracker iš Italijos, o vakarą vainikuos lietuvių duetas „Leonsenberg“.

Antrosios festivalio dienos atidarymas patikėtas „Injekcijos“ nugalėtojai Ingai Skripkai, kolekcijas tą vakarą pristatys Mantas Bartkus su #F6 kūrybine komanda, dizainerės Nikė Kotryna, Morta Nakaitė, svečias iš Danijos Tobias Birk Nielsen, kūrėja Akvilė Jančauskaitė kartu su „cut my fashion.“, festivalio idėjinė vadė S. Straukaitė ir jaunųjų dizainerių konkurso nugalėtoja Urtė Katiliūtė.