– Jungtinėje jūsų ir Vidmanto Gudelio parodoje, dedikuotoje tautos dainiui Maironiui, išvysime 20 jūsų aliejinės tapybos darbų, sukurtų nuo 2009 iki 2024 metų. Juos vienija pavadinimas „Sugrįžusi Mūza“. Ar jūsų mūza iš tiesų kurį laiką buvo išskridusi?

– Žmogaus gyvenimas banguoja. Man teko išgyventi visokių etapų, bet rankų nenuleidau, kabinausi į gyvenimą, tapyba man padėjo.

Kaip, pasitelkdama dailės terapiją, aš padedu išlaisvėti kitoms moterims, išpiešti savo sielos žaizdas, taip tapyba padėjo ir man pačiai. Dvylika metų vedžiau dailės mokymus senjorams Trečiojo amžiaus universitete Kaune, buvau Dailės fakulteto dekanė, tad mano pedagoginė patirtis iš tiesų nemaža. Suskaičiavau, kad per tuos metus įvyko 1 152 tapybos pamokos. Jų užteko suprasti, ką tapymas daro su žmogaus sąmone, pasąmone, su jo psichika.

Kai išsispaudžiu ant paletės dažų (baltos spalvos pas mane kilogramais!), puikiai žinau, kad nutapius paveikslą mano vidinė būsena pagerės, normalizuosis. Tapydama aš susigrąžinu harmoniją, stabilumą, susitvarkau savo aurą.

– Žiūrint į jūsų darbus atrodo, kad juos tapė labai švelni, moteriška, trapi, subtilius gyvenimo niuansus jaučianti asmenybė. O ką apie save sako pati autorė? Jei reikėtų nupiešti savo autoportretą?

– Laumžirgiai, drugeliai, gėlės, žibintai – tai jau praeitis. Dabar, manau, mano autoportretas būtų be jokių simbolių, be kažkokių papildomų detalių. Tiesiog nurimusi moteris šviesių spalvų kolorite.

Žinia: S. Juškevičiūtės dažų paletėje nėra tamsių spalvų. Šiandieniniam pasauliui ji linki kuo daugiau šviesos ir nusiraminimo per kūrybą. / S. Juškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Auginate puspenktų metų sūnelį Arną. Kaip jus paveikė motinystė?

– Tapybos braižo tikrai ne (šypsosi), užtai pasaulio suvokimą – visiškai. Šiuo metu Arnas darželyje, antraip taip ramiai nepakalbėtume. Beje, tą darželį nuostabiai ištapė kita menininkė. Labai seniai ir aš esu ragavusi sienų tapybos – piešiau varliukų abėcėlę pagal to paties pavadinimo Igno Bukšnio knygutę, kurią ir iliustravau.

Gimus sūnui, širdyje atsirado tokie gyliai, jis mane nuskraidino iki tokių Visatos gelmių! Vaikas – nereali dovana moteriai. Buvo laikas, kai motinystė man tarsi neegzistavo. Kai draugės apie tai kalbėdavo, aš sakydavau: nėra kada, kuriu! Bet kai pati tapau motina, supratau, kad augant vaikui motinos širdyje vyksta didžiuliai virsmai.

– Gyvenate nuostabioje Kauno rajono vietoje – Kulautuvoje, tarp šimtamečių pušų. Kiek gamtos poezija veikia jūsų jautrų kūrybos pasaulį?

– Manau, labai veikia. Nors šiandien galėčiau kurti bet kur – per ilgą laiką išmokau susikurti harmoningą aplinką. Bet iki to reikėjo užaugti. Jei idėja stipresnė už mane – galiu ją išreikšti, nors aplinkui vyrautų didžiausias chaosas.

Pirmoji mano tapybos studija buvo Kaune. Jaučiau, kad miestas mane blaško ir sąmoningai ieškojau pabėgimo į gamtą – norėjau palengvinti kūrybos sąlygas. Nes kai daug valandų tapai – mirksti terpentino garuose, dažuose – tos pušys tau tarsi padeda. Kaip ir tas genys, tuksenantis kieme ant šakos.

– Jūsų tapyboje nemažas vaidmuo tenka simboliams, sapnams, potyriams, ateinantiems iš subtiliojo pasaulio…

– Ši sritis mane lydi visą gyvenimą ir tolydžio stiprėja. Mano nuojauta, pamatymai, pajautimai labai dažnai pasiteisina. Kartas nuo karto aš regiu vaizdinius, kuriuos dažnai patvirtina sapnai. Tarkim, savo namuose Kulautuvoje esu nutapiusi medį. Pasidariusi jo eskizą susapnavau sapną, kad tas medis bus tarsi mano apsauga – gyvenu labai sename, dar 1931 m. statytame name. Taip ir yra. Nes aš tuo tikiu.

Mistiški: Simonos tapyba persmelkta simbolių, sapnų regėjimų, patirčių, aplankančių ją iš subtiliojo pasaulio erdvių. / S. Juškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Pasirodo, esate dar ir mistikė?

– Nežinau, ar tai mistika. Tikiu, kad šalia materijos egzistuoja ir subtilusis pasaulis, kurio vibracijų dažnis kur kas aukštesnis nei Žemės ir jos gyventojų.

Neseniai dariau remontą, bet savo tapytą medį palikau, nors tikrai nesu prisirišusi nei prie daiktų, nei prie savo paveikslų. Esu dėkinga menui dar ir už tai, kad jis mane išmokė neprisirišti prie savo darbų.

O pradžioje būdavo labai sunku atiduoti… Atrodydavo, tiek valandų prie jų praleista, visa širdis, visa siela sudėta – kaip čia dabar imsi ir parduosi. Paskui supratau, kad pats gyvenimas mane to moko: neprisirišti, nes materialiame pasaulyje viskas trapu ir laikina.

– Išmokote savo menu dalytis?

– Kažkada svajojau užsidaryti viena studijoje ir tapyti. Pabandžiau – nepavyko (juokiasi). Šiandien suprantu, kad kito kelio nėra – tik dalytis. Daug mano paveikslų puošia Kulautuvos reabilitacijos ligoninės sienas. Žmonės jais gėrisi, prie jų fotografuojasi, dėkoja. Gera. Todėl ateityje svajoju ir toliau dirbti su žmonėmis, kurie per tapybą nori pajusti dvasinę atgaivą. Tarnystė, dalijimasis – tokį matau tolesnį savo gyvenimo kelią.

Kai apgaubi žmogų kūryba, harmonija, grožiu, kitaip sakant, aukštesnėmis vibracijomis, ima vykti neįtikėtini dalykai, prasideda gijimas.

Pamenu, kaip viena moteris, pamačiusi, kad į namus nešuosi naują drobę, paprašė leisti jai su vyru stebėti tapymo procesą. Sako, mes labai ramiai sėdėsim kamputyje ir netrukdysim. Suprantu ją. Nes ten, kur menininkas kuria, erdvė tampa sakrali. Tikiu, kad aplinkoje, kurioje tu atveri visą širdį, visą sielą, kurioje tu kuri, turėdamas pačias gražiausias intencijas, iš tiesų vyksta sakralūs dalykai.

Sykį viena mama paliko pas mane studijoje savo dukrą su negalia, ir mergaitė visą dieną galėjo stebėti, kaip aš tapau. Ji sėdėjo kaip pelytė po šluota, tad kartais net pamiršdavau, kad ji ten yra. O kitą dieną mergaitė man paskambino, nes norėjo papasakoti, ką jautė, kai aš tapiau. Jos emocijos buvo labai stiprios.

Tokį netiesioginį dalyvavimą tapymo procese aš pavadinčiau savotiška terapija, nors tikrai nesu jokia terapeutė, nebaigiau jokių specialių mokslų. Tačiau kai apgaubi žmogų kūryba, harmonija, grožiu, kitaip sakant, aukštesnėmis vibracijomis, ima vykti neįtikėtini dalykai, prasideda gijimas.

Deja, šiandien daug kam harmoningas, šviesą skleidžiantis menas atrodo per nuobodus. Žmogus, skaitydamas knygą, atėjęs į spektaklį ar koncertą, nori sukrėtimo, katarsio, aštrių emocijų.

Mane žavi tapytojai, kurių darbai alsuoja harmonija. Aš pati, prasidėjus karui Ukrainoje, labai asmeniškai jį išgyvenau. Mane užvaldė baimė. Visai neseniai sukūriau darbą, kurio nusprendžiau nerodyti viešojoje erdvėje. Nes jis buvo tarsi asmeninė karo baimės transformacija. Anksčiau raudona man buvo aistros spalva, tuo tarpu karas ją pavertė krauju… Tačiau užteko nutapyti minėtą paveikslą ir mano vidus tarsi išlaisvėjo, aš susitvarkiau su savo baime, bet nežinau, ar tas paveikslas nepaveiktų kito žmogaus. Todėl nusprendžiau su juo atsisveikinti.

S. Juškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar galite sėstis prie drobės suirzusi, blogos nuotaikos? Arba sūneliui susirgus? Juk tai vėlgi – žemos vibracijos, žema energetika?

– Manau, kad per du tapymo dešimtmečius jau įgijau praktikos. Kai gaunu užsakymą ir spaudžia laikas, galiu visiškai atsiriboti nuo pašalinių minčių ar nuotaikų. Šiandien, jei ant paletės išsispaudžiu dažų, tvirtai žinau – noriu kurti. Todėl niekas manęs neišblaškys.

Rami muzika, smilkalai… Tas dvi, tris valandas aš susikoncentruoju ir tapau, bet tai jau įdirbis. Aliejine tapyba užsiimu daugiau nei dvidešimt metų. Esu baigusi Kauno dailės gimnaziją, Šiaulių pedagoginiame institute apsigynusi dailės ir technologijų mokytojos bakalauro diplomą.

Pirmaisiais metais, vos pradėjusi tapyti, per savaitę sukurdavau iki dvidešimt paveikslų. Buvau be galo alkana kūrybos ir labai produktyvi. Ta gausa liejosi iš vidaus, iš pačios vidinės mano esaties. Kaip vienas dėstytojas draugiškai pasijuokė: „Tu, Simona, kaip koks kokybiškas fabrikas“. Šiandien lygiai tas pats: jei jau atsisėdu prie drobės, tai ir darau.

– Ar paroda jums – tam tikras atskaitos taškas, nuo kurio menininką ima vilioti nauji kūrybos toliai?

– Atėjo laikas, kai pati nelabai veržiuosi į parodas. Jei pakviečia – ačiū. Jei ne – man tos puikybės karūnos nebereikia. Žinau, kas esu ir kur einu. Svarbiau, kad žmonės, kurie žiūrės į mano darbus, širdy kažką pajustų. Jei pagaunu žmogaus žvilgsnį ir pamatau, kad jis suprato – tai ir yra didžiausia laimė! O surengti kuo daugiau parodų, gauti kuo daugiau diplomų ar prisimatuoti kuo daugiau ego karūnų – manęs tai nedomina.

– Jūs labai daug kalbate apie subtilųjį pasaulį, egzistuojantį šalia materialaus, kurį dauguma žmonių tiesiog neigia.

– Manau, kad tą kitą pasaulį žmogus pradeda suvokti, pajausti su metais ir tik tuomet, kai jo siela ieško šviesos. Jei žmogus domėsis tik materija, augs jo ego, o gyvenimą jis matys vien per pinigų prizmę. Toks žmogus lips per kitų galvas, negalvodamas apie pasekmes, ir, svarbiausia, – jis netarnaus kitiems.

S. Juškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– „Šviesa žemėje“, „Šviesos angelai“, „Šviesos vartai atidaryti“ – tiek daug šviesos vien jūsų paveikslų pavadinimuose. Kaip pavyksta gyventi šviesoje, kai šiandieninis gyvenimas turi tiek daug tamsių spalvų?

– Galbūt širdis ir siela nori taip gyventi, taip matyti aplinką. Ir dar – ta šviesa dalytis. Per tapybą, išraišką, spalvas.

Ar turiu tamsių spalvų savo paletėje? Turbūt ne. Tiesa, buvo tas raudonai juodas paveikslas, kuriame aš ištapiau karo baimę. Visos tamsios spalvos, kurias tuomet rinkausi labai intuityviai, suėjo į tos baimės transformaciją, ir nieko – nei baimės, nei tamsių spalvų paletėje nebeliko.

Nebent grįžčiau prie grafikos, prie juodai balto meno. Mano draugas, medžio drožėjas, net rėmų būsimiems grafikos darbams yra pridrožęs. Laukia, kol tuo užsiimsiu. Bet kol kas netraukia. Esu atidi vidiniams impulsams, o jie šiandien diktuoja ką kita.

– Ką atsakytumėt piktaliežuviams, kurie sakytų, kad jūsų darbai perdėm saldūs, o juk gyvenimas dualus: jame yra ir šilto, ir šalto…

– Ką jiems atsakyčiau? Žmonės, sustokite – aplinkui ir taip užtenka skausmo, karų. Negalima dauginti blogio, baimės, žemų vibracijų energijos, propaguoti amoralių dalykų. Jei visu tuo mes dar apkrausime kultūrą, meną, netrukus turėsime ir atitinkamas pasekmes.

Šiandieniniam pasauliui be galo trūksta maldos, nusiraminimo, šviesos, kūrybos. Juk visi žinome posakį – kur šviesa, ten tamsa pasitraukia! Paskutinis mano darbas vadinasi „Šviesa žemėje“, jį tapiau džiaugdamasi, kad dar yra žemėje šviesių žmonių, kuriems ne vis vien, kokia ji bus ateityje. Beje, šį darbą lydėjo ir labai įdomus sapnas, kuriame aš dairiausi ir ieškojau bendraminčių šviesuolių.

– Kaip jums pavyksta atsiminti savo sapnus?

– Atsimenu ne visus, bet jei labai noriu – Visata padeda. Dažnai, jei manęs neapleidžia koks nors klausimas, sapne ieškau atsakymo. Tik reikia nebijoti klausti prieš užmiegant.

Ir blogų sapnų nereikia bijoti. Buvo laikas, kai mane kasnakt lydėjo labai baisūs sapnai. Niekaip negalėjau suprasti, kas manęs laukia. Pasirodo, pasąmonė įspėjo, kad mirus vaiko tėvui aš pasiruoščiau praeiti erškėčių vartus. Bet tos nemalonios patirtys irgi reikalingos: jos augina žmogaus sielą. Todėl siūlau neišsigąsti net pačių baisiausių sapnų. Manau, juos siunčia pasąmonė, kad žmogus stabtelėtų ir susimąstytų.

S. Juškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Mes vis apie tapybą, apie darbus, o jei pakalbėtume apie jūsų laisvalaikį?

– Labai mėgstu su sūneliu vaikštinėti po Kulautuvos pušyną. Taip pat labai patinka kelionės. Stengiuosi bent kartą per metus kur nors išvykti. Juk kiekviena šalis – vis kita energetika. Tuomet grįžti su naujomis idėjomis, nauju polėkiu kurti. Labiausiai domina kraštai, kur graži gamta. Bet nebūtinai. Apsilankius Paryžiuje, Orsay muziejuje, mano siela visą savaitę dar sklandė virš jo.

– Kur save matote po dešimties metų?

– Kad jau išmokau dalytis, noriu tęsti tą dalijimosi savo menu kelionę. Rengti plenerus, vasaros stovyklas moterims, kurioms iš tiesų to reikia – nėščioms, patyrusioms netektis ar tiesiog norinčioms geriau pažinti save.

Noriu mokyti tapyti jaunąją kartą, dalytis pačios atrastais dalykais. Paaugliai, vaikai mane labai mėgsta (gal ne veltui turiu pedagoginį išsilavinimą). Didžiausia bausmė jiems, kai mamos sako: „Neisi pas Simoną į studiją!“

Noriu dalytis savo meilės vibracijomis su tais, kam jų labiausiai reikia – taip pat ir su vaikais, turinčiais negalią. Noriu skleisti kūrybiškumo ugdymo metodiką, kuri gydo giluminius aspektus, paliesdama pasąmonę, sapnus. Man norisi padėti žmogui per tapybą. Geresnio žmogaus pažinimo būdo nei tapyba šioje žemėje kol kas nežinau.

– „Kūrybinis darbas su sapnais“ – vienas jūsų naujausių seminarų. Ar seniai pati domitės sapnais?

– Sapnai mane vilioja nuo labai seniai. Man 57-eri ir yra keletas sapnų, kuriuos prisimenu visą savo gyvenimą. Jie nesikartoja, bet kažkada susapnuoti buvo tokie ryškūs, kad įstrigo į atmintį visiems laikams. Rimčiau jais ėmiau domėtis, kai pasinėriau į psichologiją.

Kaip psichoterapeutė aš tikiu, kad geriausiai sapną gali išaiškinti tik pats sapnuotojas. Kodėl? Sapnas yra kiekvieno mūsų psichikos kūrinys. Todėl, kai kalbame apie psichiką, kaip labai intymią žmogaus asmenybės dalį, per kurią sapnas yra kuriamas, paaiškinti, apie ką yra sapnas, gali tik pats jo autorius. Juk žmonės labai skirtingi, jie priskiria tiems patiems simboliams skirtingą reikšmę. Pavyzdžiui, ką jums reiškia saulė? Man žiemą ji atrodo šildanti, gera. Tačiau tikrai bus žmonių, kuriems saulė kels priešingų asociacijų – ji gali apakinti, sukelti onkologinę ligą, išdeginti derlių. Viena vertus, saulės simbolis labai universalus, tačiau iš tiesų kiekvienas jį įprasminame savaip.

– Kaip teisingai interpretuoti savo sapnus?

– Pradėkime nuo to, kad ir kas būtum – krivis krivaitis, šamanas ar paprastas žmogus, iki galo perkąsti sapnų algoritmo dar niekam nepavyko ir turbūt nepavyks. Mes galime tik pamėginti suprasti jo žinutę ir atkreipti dėmesį į kažką savyje ar gyvenime, ko iki šiol galbūt nepastebėjome.

Egzistuoja skirtingi požiūriai į sapnus. Bet netgi skirtingų psichoterapijos krypčių atstovai sutaria, kad sapnai turi savo funkciją. Kaip ir miegas, kurio funkcija – leisti organizmui pailsėti. Sapno funkcija – kažką padaryti psichikai. Ką būtent? Priklauso nuo skirtingų psichoterapijos krypčių. Aš esu geštalto terapijos atstovė, o jos pagrindas – savireguliacijos principas. Jis sako, kad žmogaus prigimtis iš esmės yra galinga savireguliacijos sistema, kuri geba palaikyti optimalią ekologišką organizmo būseną skirtingose gyvenimo situacijose. Savireguliacija pasireiškia fiziologiniu ir psichologiniu organizmo lygiu. Psichologiniu lygiu – kaip organizmo gebėjimas įsisąmoninti savo poreikį ir jį patenkinti. Miegas padeda organizmo savireguliacijai fiziniu lygmeniu – susigrąžinti jėgas ir pailsėti.

Sapne tai, ko žmogus per savo gyvenimo rutiną nepastebi, neįsisąmonina, iškyla į paviršių kaip vaizdinys, žinia.

Sapne tai, ko žmogus per savo gyvenimo rutiną nepastebi, neįsisąmonina, iškyla į paviršių kaip vaizdinys, žinia. Sapne tarsi sakoma tai turi būti kuo greičiau sureguliuota.

– Kas išvis yra sapnas, kaip vyksta pats sapnavimo procesas?

– Sapnas – vaizdinių, minčių, jausmų visuma, kurią mes patiriame miegodami. Ilgai stebėję žmonių kūno pojūčius miego metu mokslininkai nustatė, kad organizme vyksta tam tikri fiziologiniai procesai, pavyzdžiui, keičiasi akių judesiai ir raumenų įsitempimo lygis. Tai vyksta cikliškai. Taip buvo atrasta REM („Rapid Eye Movement“) miego fazė, kai, žmogui miegant, jo organizmo raumenys yra visiškai atsipalaidavę – chaotiškai juda tik akių vokai. Encefalograma parodė, kad šioje fazėje žmogaus smegenys veikia labai aktyviai, tarsi sprendžia kažkokias sudėtingas protines užduotis.

REM fazės metu akys po vokais pradeda smarkiai judėti, tarytum paskubomis stebėtumėte kažkokią sceną, o akių judesiai atitinka judėjimo kryptį sapne. Šios fazės metu kvėpavimas būna nereguliarus, padažnėja širdies plakimas. Rankos, pėdos ir veidas kartais kruta. Šiuo momentu per miegus galime net kalbėti. Kiekviena REM miego fazė paprastai trunka 5–20 minučių. Paskui organizmas ir smegenys atsipalaiduoja ir giliai miega maždaug 60–90 minučių. Tada prasideda kita REM fazė. Įdomu, kad REM fazę žmogus per naktį patiria tris keturis kartus.

Dalyvavę eksperimentuose pasakojo, kad REM fazėje jie sapnuoja labai ryškius sapnus, bet jei žmonės pažadinami kitu metu – sapnų neprisimena. Kuo ilgiau miegi, tuo REM fazė ilgesnė. Paskutinė sutampa su rytu. Tada sapnai būna ypač ryškūs.

Tiesa, mokslas įrodė ir kitą dalyką – žmonės mato sapnus ne tik REM fazės metu, tačiau tuomet sapnai būna ne tokie vaizdingi, įsimenantys ir ryškūs. Kodėl? Nes būtent REM fazėje stimuliuojamos smegenų sritys, susijusios su vizualinių ir emocinių dirgiklių apdorojimu, o su racionaliu mąstymu susijusios smegenų sritys nuslopinamos.

– Jei žmogus jaučia, kad kažką įdomaus sapnavo, bet pabudęs iš ryto nieko neprisimena?

– Iš tiesų, kai kurie žmonės sapnų neprisimena. Viena iš priežasčių – prasta miego kokybė. Kad sapnuotume, geras miegas labai svarbu. Kita priežastis – nepakankamas žmogaus dėmesys savo psichikai ir psichikos procesams, savo emocijų, pojūčių ir fizinių simptomų ignoravimas arba nuvertinimas. Norint įsiminti sapnus, vertėtų pasidomėti ir pasirūpinti savo vidiniu pasauliu.

– Jei sapnas kartojasi per visą žmogaus gyvenimą, apie ką tai gali byloti?

– Tiesioginė sapno žinutė kiekvienam būtų individuali. Apskritai tuos besikartojančius sapnus galėtume traktuoti kaip tam tikrus neuždarytus geštaltus. Geštalto terapijos pradininku laikomas Fritzas Perlsas. Jo teigimu, organizmas yra spontaniškai kūrybingas, todėl geba geštaltus užbaigti ir taip atkurti pusiausvyrą. Jeigu geštaltai dėl spaudimo iš aplinkos ar kitų priežasčių lieka neužbaigti, kyla įtampa, kuri gali tapti liguista ir trukdo asmenybei augti. Vienas svarbiausių geštalto terapijos tikslų – užbaigti neužbaigtus geštaltus.

Pasitaiko, kad tas pats sapno motyvas, iškilęs vaikystėje, lydi žmogų per visą jo gyvenimą ir sukelia gilią emociją. Gali būti, kad tokio sapno žinutė yra susijusi su to žmogaus viso gyvenimo keliu. F. Perlso teigimu, įvairios sapno dalys yra žmogaus asmenybės dalys, projektuojamos į įvairius sapno elementus. Jei sapnas nuolat kartojasi, vadinasi, žmogaus gyvenime yra neuždarytas geštaltas, kuris tarsi prašosi per sapną būti išsprendžiamas. Kol žmogus tos situacijos neišspręs, tol tas sapnas kartosis. Jei žmogus su tuo sapnu padirbės, iššifruos žinią, žengs tam tikrus žingsnius gyvenime – sapnas nebegrįš. Padėti žengti tuos žingsnius gali psichoterapeutas.

– Pažįstu žmonių, kurie labai bijo sapnuoti…

– Kai kurie žmonės sapnuoti bijo, nes sapnuose dažnai patiria labai ryškių emocijų. Iš baimės mes bandome nuo jų atsiriboti, bet taip atsiribojame nuo savęs. Konfliktai tarp sapno elementų atspindi asmenybės konfliktus. Suprasti sapną – vadinasi, suprasti, ko stengiesi išvengti. Geštalto terapija teigia, kad viską, ką matome sapnuose, reprezentuoja mus. Kas tai gali būti? Tarkim, mūsų pačių neįsisąmonintos emocijos, kažkokie neperprasti poreikiai ar galbūt savybės, kurių dėl tam tikrų priežasčių nenorime savyje matyti. Viskas sapne išnyra simboliniais vaizdais. Kiekvienas atskiras sapno elementas yra „aš“. Tai tarsi projekcija į mane. Priimti savo nepriimamas dalis, jas integruoti galima tik jas atpažįstant, jomis tampant, juntant save. Pavyzdžiui, žmogus nepripažįsta savo pykčio, agresijos, tada tas jausmas sapne pasireiškia košmaro būdu.

– Jei susapnuoji mirusį žmogų?

– Šiuo klausimu yra skirtingų nuomonių. Man patinka galvoti, kad tie sapne pasirodę mirę artimieji yra tiesiog emociškai tau reikšmingi žmonės. Kada mes į juos atsigręžiame? Dažniausiai per sudėtingus, krizinius, lūžio momentus. Vadinasi, sapnas gali rodyti, kad mums šiuo momentu yra sunku ir kad mes ieškome kažkokios atramos, pagalbos.

– Neseniai sapnavau prieš dvejus metus mirusį savo tėtį su skyle kaktoje. Paties sapno ir jo siužeto neprisimenu, tik žinau, kad pabudus dar ilgai lydėjo slogus jausmas…

– Leiskite paklausti, kas sukėlė aštresnius jausmus – matyti tėtį ar skylę jo kaktoje? Jei ryškesnis elementas buvo skylė – pamėginkite įsivaizduoti save tos skylės vietoje tėčio galvoje. Tuomet papasakokite apie save tos skylės vardu. Kokia ji?

– Pirma mintis, šovusi į galvą, – tai toks vamzdis, kuriuo leidiesi vandens atrakcionų parke ir klyki iš siaubo, nes aplink visiška tamsa ir gąsdinantys garsai.

– Vadinasi, jūs garsiai sakote: „Aš esu tokia skylė kaip atrakcionų parke.“ Kaip jaučiatės būdama tokia skyle? Ar jums patinka, kad ji tamsi, kad vaikai ja leidžiasi ir klykia iš džiaugsmo, o gal iš siaubo? Ir ką jūs veikiate tėčio galvoje, būdama skylė? Kokia jūsų funkcija?

– Tėtis turėjo labai gerą humoro jausmą… Gal visa tai tiesiog pokštas ar patarimas į gyvenimo problemas žiūrėti su šypsena?

– Štai, pati pasakėte, kad tas elementas – skylė – kuris iš pradžių jums atrodė labai baisus, iš tiesų gali būti labai nekaltas ir įvairiaprasmis. Tą skylę galima traktuoti netgi kaip pokštą. Juk minėjote švytintį vamzdį, kuriuo atrakcionų parke čiuožinėja vaikai. Atrodo, kad šis sapnas gali būti visai ne apie jūsų tėvelį, o veikiau apie jus. Turėčiau dar paklausti, kiek jūsų gyvenime šiuo metu yra linksmybių, pokštų, žaidimų?

Rengdama seminarus apie sapnus stengiuosi žmonėms padėti suvokti, kad nereikia bijoti sapnų.

– Nes ne visada skylė kaktoje reiškia skylę kaktoje?

– Nes niekada skylė kaktoje nereiškia skylės kaktoje. Ji yra kažkas kita, bet jūsų psichika, pasąmonė pasirinko būtent tokį vaizdinį. Aš jau minėjau, kad sapne visos sapno dalys reprezentuoja patį žmogų. Ir kai į sapnus ateina mirę artimieji, galbūt verta pirmiausiai pagalvoti apie tai, kas jūsų gyvenime šiuo metu vyksta ir kodėl taip reikia jų palaikymo. Galbūt jums paprasčiausiai trūksta tėčio, kuris galėtų prajuokinti sunkią akimirką.

– Ar egzistuoja kažkokie psichoterapijos metodai, kurie padėtų sapnus lengviau iššifruoti?

– Egzistuoja nemažai būdų, kaip tai daryti, tačiau, norint iš sapnų gauti terapinės naudos, vis dėlto patarčiau kreiptis į psichoterapeutą. Jei nėra sąlygų to padaryti, pasakysiu kelis paprastesnius būdus, kuriais galėsite pasinaudoti.

Pirmiausia jums reikėtų prisiminti savo sapną ir jį užrašyti. Ryte garsiai ir lėtai tai perskaitykite ir po kiekvieno sakinio ištarkite: „Ir tai yra mano gyvenimas.“ Tuomet stebėkite, kas vyksta, kaip į ištartus žodžius reaguoja jūsų kūnas. Gal ties kažkokiu sakiniu sukyla jausmai ar atsiranda kitokių kūno pojūčių, pasikeičia kvėpavimas? Jei taip – dar kartelį tą vietą perskaitykite. Pagalvokite, ką tai galėtų kalbėti apie dabartinį jūsų gyvenimą.

Dar vienas būdas vadinasi šešiolikos asociacijų technika. Prisiminkite savo sapną. Paimkite popieriaus lapą (geriausiai A4 formato) ir kairėje lapo pusėje stulpeliu kuo greičiau surašykite, kokių asociacijų jums tas sapnas sukelia. Stenkitės negalvoti, nekontroliuoti ir nefiltruoti savo minčių – tiesiog rašykite visus žodžius, kurie tuo momentu ateina į galvą, net jei jie atrodytų keisti, netinkami ar stebinantys. Tai gali būti ir žodžiai, ir frazės, bet jie neturi kartotis. Užrašykite šešiolika asociacijų. Tuomet gretimame stulpelyje sugrupuokite asociacijas po dvi ir mintimis derinkite žodžius poromis: pirmą – su antru, trečią – su ketvirtu, penktą – su šeštu ir t. t. Pradėkite dirbti su kiekviena žodžių pora atskirai. Kiekvienai porai pasirinkite po asociaciją – nurodykite, kas jums jungia šias dvi sąvokas. Procesą kartokite tol, kol liks tik viena, paskutinė, asociacija – raktinis žodis. Apie ką jis jums kalba? Kokių emocijų, minčių sukelia? Kaip tai susijęs su jūsų gyvenimu? Apmąstykite tas savo gyvenimo sritis, kuriose matote sąsajas su šiuo žodžiu.

– Kartais sapnuoji sapnuoji, o sapnas pačioje įdomiausioje vietoje ima ir nutrūksta…

– Tuomet mėginkite tą sapną užrašyti, o paskui sugalvokite jam pratęsimą... Dažnai sapnas kalba apie tai, kad žmogus savo gyvenime kažką sulaiko. Reikėtų paieškoti paralelių, kas galbūt neužbaigta ir laukia konkrečių jūsų veiksmų.

Žmones teigia, kad seniau manydavo, jog naršymas juos veikia kaip terapija nuo darbų, įtampos, tačiau pastaruoju metu supranta, kad tai tampa priklausomybe, kuri trukdo susikaupti net darbo metu, išblaško miegus ir priveda prie košmarų.

Apie naršymo priklausomybę pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Dovile Šimkute.

– Ar jau galima naršymą internete lyginti su mus žalojančiomis priklausomybėmis?

Vaikus žymiai dažniau kamuoja košmarai.

– Taip. Tokių lyginimų yra. Pagrindinis skirtumas – klasikinių priklausomybių atveju yra psichoaktyvioji medžiaga, prie kurios priprantama. Natūralu, elgesio priklausomybių atveju jų nėra. Tačiau matome, kad smegenis veikia labai panašūs mechanizmai. Pažeidžiamos tos pačios struktūros kaip ir priklausomybių metu. Prarandama kontrolė, laiko nuovoka, negalima atsispirti.

– Ar naršyti prieš miegą yra tas pats, kaip paskaityti knygą?

– Knyga neturi mėlynai šviečiančio ekrano. Skaitydami turime nuosekliai susikaupti, išlaikyti dėmesį. O internete stimuliacija nuolatinė, patiriama daug stimulų, kurie sužadina smegenis. Jeigu neatsispiriama ir vietoj miego naršoma – perteklinė stimuliacija išskiria adrenaliną, kortizolį ir sužadina nervų sistemą. Smegenis palieka superaktyvias.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas atsitinka, kai užmiegame panaršę?

– Pirmiausia, sunku užmigti. Miego ciklai ir architektūra neišlaikoma. Miego metu vyksta gyvybiškai svarbūs procesai, kad mūsų smegenys efektyviai funkcionuotų dienos metu. Jei naršome iki 1 val., atsikeliame anksti į darbą ar universitetą, prarandame dalį miego, kuris mums būtinas, kad atsikurtų fizinė ir psichikos sveikata.

– Ar smegenys atsipalaiduoja per miegus nuo virtualiųjų vaizdų? Kaip vyksta šis procesas?

– Vaikai labai dažnai yra įtraukti į agresyvų turinį – kompiuteriniai žaidimai, vaizdo įrašai. Vaikus žymiai dažniau kamuoja košmarai.

– Ką daryti?

– Pats laikas internete nėra problema, jei kontroliuojama ir pasirūpinama visomis kitomis veiklomis. Internetas neišvengiamas ir jo nereikia demonizuoti. Tačiau, kai tai kenkia, reikia prevencijos, kad tai netaptų žalingu įpročiu, turime sąmoningai stabėti ir objektyviai vertinti skaitmeninio naudojimo priemones. Kai matome, kad tai tampa problema, turime nusistatyti ribas, kad galėtume padėti sau tai kontroliuoti: nesinešti telefono į lovą, prieš miegą kelias valandas juo nesinaudoti. Dienos metu, jei prarandame laiko nuovoką naršydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, galime nusistatysi laiko ribojimus. Yra būdų, kaip sau padėti. Informacijos yra, rekomendacijų irgi daug. Tačiau jei jau kalbame apie problemą, kai patiems nebepavyksta kontroliuoti, – reikia kreiptis į specialistus.

Apskritai, skaičiai mūsų sapnuose gali byloti tiek apie mūsų ateitį, tiek priminti praeitį, darančią įtaką šiandieniniam gyvenimui. Neretai skaičiai sapnuose turi tiesioginę reikšmę, tačiau dar dažniau, ji būna užkoduota, o norint šią mįslę įminti, reikia gerokai pasistengti.

Tuo pat metu skaičiai gali simbolizuoti laiką ar vietą, kur ar kada įvyks jūsų susapnuotas įvykis. Tiesa, lygiai taip pat įvairūs skaitmenys ir jų deriniai gali vesti į jau atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, kurių naštą jaučiate šiandien.

Vis dėlto vienas dažnai sapnuojamų skaitmenų, kuriam žmonės suteikia ypatingą reikšmę ne tik miego pasaulyje, bet ir realybėje, yra 7-etas.

Gali patikinti apie prasmę

Istoriškai, astrologai ilgą laiką nagrinėjo tik septynis dangaus kūnus, apie kuriuos buvo žinoma: Saulę, Mėnulį, Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną. Iš šių septynių, būtent Saturnas yra labiausiai nutolęs nuo Žemės, o astrologijoje jis yra siejamas su tam tikromis ribomis ir limitais.

Tad šiame kontekste sapnas apie 7-etą gali reikšti, kad esate įstrigęs tam tikroje situacijoje, o iš jos gauti daugiau nebeįmanoma. Taip pat toks sapnas gali simbolizuoti, kad jūs viduje jaučiatės tarsi žinotumėte atsakymą į jums šiandien svarbius klausimus.

Geras pavyzdys – įstrigimas sudėtinguose ir laimės nenešančiuose santykiuose, kai giliai viduje suprantate, kad juos reikėtų nutraukti, tačiau vis dar nenorite to pripažinti.

Kita vertus, 7-etas gali simbolizuoti ir tvarką, viršijančią žmogaus galimybes. Tad jei dažnai jaučiatės, kad jūsų gyvenimas yra chaotiškas ir nekontroliuojamas, sapnas, kuriame figūruoja 7-etas, gali suteikti patikinimą, kad jūsų išgyvenimai turi prasmę ir tikslą, net jeigu to šiuo metu nematote.

Atsigręžimas į tikėjimą

Turbūt visi žinome, kad, anot Šventojo Rašto, Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi. Svarbu ir tai, kad kiekvienos „darbo“ dienos pabaigoje Dievas nuspręsdavo, kad pasaulyje slypi gėris.

Todėl 7-etas sapne gali reikšti, kad jums bent akimirkai reikia ištrūkti iš įprastos rutinos, pailsėti nuo darbo, pažvelgti į save iš paukščio skrydžio ir tokiu būdu susigrąžinti kontrolę į savo rankas. Juk kartais taip lengva pasinerti į kasdienes smulkmenas, kad pamirštame svarbesnius savo siekius ar prasmės paieškas.

Tad trumpa pertrauka gali padėti atsitraukti ir suprasti, jog jūsų kasdienės pastangos yra reikšmingos, o jūs darote viską, ką galite. Be to, 7-eto matymas sapne religiniame kontekste gali reikšti, kad jums reikėtų dažniau gvildenti dvasiškumo temas, atsigręžti į galimai užmirštą tikėjimą.

Svarbūs ir konkretūs sapnai

Vieni dažniausių sapnų, susijusių su 7-etu – septynių žmonių sapnavimas. Tad jeigu sapnuojate tokią grupę asmenų, pirmiausia, norint paaiškinti šį sapną, reikėtų atmesti akivaizdžius paaiškinimus. Jeigu galite atpažinti šiuos žmones, pavyzdžiui, galbūt tai yra seni jūsų mokyklos draugai ar bendradarbiai, tuomet sapno reikšmė bus susijusi su jūsų jausmais šiems pažįstamiesiems.

Tačiau jei sapno neasocijuojate su jokia pažįstamų žmonių grupe, jis gali būti susijęs su dvasingumu. Toks sapnas gali sudaryti jausmą, kad jūs esate teisiami ar net smerkiami. Tačiau tai nebūtinai yra blogas dalykas – į tai galima žiūrėti kaip į progą permąstyti savo gyvenimą ir, esant poreikiui, pakeisti savo įpročius.

Dar vienas dažnas sapnas, susijęs su 7-etu – septinto pastato aukšto sapnavimas. Jei tai yra viršutinis statinio aukštas, tai gali reikšti apie progą pažvelgti į savo gyvenimą iš viršaus. Tai gali suteikti progą suprasti, kad retkarčiais detalės yra bevertės, ypač platesnių reiškinių kontekste.

Jeigu tai ne viršutinis pastato aukštas, toks sapnas gali simbolizuoti augimo poreikį, norą stiebtis į viršų ir siekti didesnių tikslų. Pasinaudokite šia proga ir pagalvokite apie būdus, kurie patenkintų jūsų vidinį poreikį tobulėti.

Be to, gyvenimas sapne 7-tuoju numeriu pažymėtame name ar bute gali reikšti artėjančią sėkmę ir klestėjimą, pozityvių reiškinių jūsų gyvenime seką.

Neretas ryte griebiasi sapnininko, tikėdamasis rasti atsakymą, tačiau nesėkmingai.

Pasak ekspertų, viena didžiausių kliūčių perprasti mūsų sapnus yra užmarštis.

Dėl šios priežasties specialistai pataria užsirašyti sapno detales, o jei norėtųsi išsamesnės analizės, pasikonsultuoti su psichologu.

Tai, sapnų tyrėjų nuomone, padėtų išspręsti net giliai įsišaknijusias psichologines problemas ar net vaikystės traumas.

Pasak D.Neubauerio, sapnai yra minties arba psichinės veiklos rūšis, atsirandanti žmonėms miegant ir susidedanti iš ryškaus, haliucinacinio vaizdo turinio, kuris dažnai būna keistas, pilnas nelogiškų pasakojimų.

Tačiau ar mūsų sapnai iš tiesų kažką reiškia?

Psichologas Alanas Eiseris teigė, kad kai kurie sapnai gali būti labai reikšmingi.

"Sapnai atspindi asmeninius konfliktus ir emocines kovas, kurias žmonės patiria kasdieniame gyvenime", – washingtonpost.com teigė A.Eiseris.

Yra ir tokių sapnų, kurie laikui bėgant kartojasi.

Pagal ekspertų teorijas, sapnų pasikartojimas iškelia stiprų nerimą, susijusį su neigiamais asmenybės bruožais, įsitikinimais ar psichologinėmis traumomis.

O kas sukelia košmarus?

Anot D.Neubauerio, košmarų atsiradimą paskatina tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, antidepresantai gali nemalonius sapnus padaryti daug ryškesnius.

Tačiau jeigu košmarai tampa ne tik ramaus miego, bet ir kasdienybės trikdis, ekspertai rekomenduoja nelaukti ir kreiptis į gydytojus.

Sapnų specialistai mano, kad košmarų nesapnuoja tie, kurie miega trumpiau – jie dažnai neprisimena sapnų, o jeigu ir prisimena, tai tik blankius.

Žmonės geriausiai sapnus prisimena pažadinti vidury sapno, tada bet kokį sapną gali nupasakoti iki smulkiausių detalių.

Kaip bebūtų, sapnai yra naudingi, nes padeda geriau suprasti save ir atskleidžia kitokį požiūrį į pasaulį.

Paroda bylos apie paros metą, kai fiziškai išlaikydami ryšį su aplinka, joje dalyvaudami, iš dalies prarandame su gyvenimu sąmoningą kontaktą. Miego būsena – vienintelis laikas, kai nutraukiami visi saitai su dabartimi, kai praktiškai prarandi save tokį, koks esi, su visomis dienos sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasakytais ir nepasakytais žodžiais. Vien tam, kad įgytum galimybę regėti save praeityje, ateityje ir laike, kurio niekada nebuvo ir niekada nebus. Bet tas žinojimas, kartu su atgautomis jėgomis aplankys tik nubudus.

Sapnai – skaudaus atvirumo metas, kai stoji akistaton su savimi, savo praeities demonais, kai pats sau bandai išsiaiškinti, kas gi tu pagaliau esi. Ar tai gali pavykti? Tik naktis po nakties, sapnas po sapno neskubėdamas, nerangus ir geliantis ateina suvokimas apie tai, kad užteks, neverta bėgti nuo to, kas tave nuolat vejasi. Neverta bėgti nuo praeities, nuo savęs. Tai – nelygių galimybių rungtis, kurioje pralaimėjimas tau yra iš anksto užprogramuotas. Skausmas iš vaikystės, nusivylimas, gimdantis agresiją paauglystėje, eksperimentavimas su savimi ir kitais – mylimais ir nemylimais – jaunystėje. Kai visko buvo tiek daug, bet tu manai, kad gero buvo tikrai per mažai. Gailėtis savęs, teisti save, ar tiesiog priimti? Sapnai neatsako, nesprendžia, nemoko, bet ir nebaudžia. Tai – sąlyginai saugi teritorija, kuri negali fiziškai sužaloti nei tavęs, nei kitų. Ir vis dėlto tu jų vengi. Vengi, nes čia esi verčiamas patirti tai, ką kadais išgyvenai. Kas buvo labai seniai, bet veikia taip pat skausmingai.

Iš ciklo „Ne pirmą naktį nelauki sapno“. / Ingridos Mockutės-Pocienė nuotr.

Visa tai – apie mylimus ir nemylimus, apie prarastus ir tebeprarandamus. Apie vizijas, ryškesnes už realybę ir gyvenimą, kuriame nebedalyvauji, bet stebi save iš šalies. Sapnuose yra viskas, bet nėra ribų. Jokių, nei tarp tikėjimo ir prakeiksmo, nei tarp išminties ir beprotybės, nėra jų nei tarp gyvenimo ir mirties. Viskas susimaišo tirštoje, daugiasluoksnėje minčių ir prisiminimų masėje, į kurią nugrimztame kartu su miegu. Kasnakt.

Kas sapnuoja ilgiau?

Daugybę tyrimų atlikę mokslininkai priėjo prie išvados, kad moteris ne tik dažniau aplanko sapnai, bet ir ilgiau išlieka jų atmintyje. Net 95 proc. sapno metu nubudusių moterų atsimena, ką sapnavo, o tuo tarpu sapną papasakoti gali tik 80 proc. iš miegų prikeltų vyrų. Be to, nustatyta, kad moterys sapnuoja dvigubai ilgiau, nei vyrai ir sapnų turinys – visiškai skirtingas.

Moterys sapnuoja pažįstamus žmones

Moterims būdinga sapnuoti artimos aplinkos žmones – tiek moteris, tiek vyrus. Jos taip pat dažniau sapnuoja kasdienę savo aplinką – sapno veiksmas vyksta darbe, namuose, artimų draugų namuose. Sapnų veikėjai paprastai būna gerai pažįstami šeimos nariai, draugai, giminaičiai arba tie žmonės, su kuriais nėra artimo ryšio, tačiau su jais matomasi kasdien arba labai dažnai.

Vyrų sapnuose – nepažįstamieji

Atlikę daugybę apklausų, mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyrų sapnuose veiksmas dažniau vyksta kažkur lauke, atvirose erdvėse, o pagrindiniai veikėjai – nepažįstami vyrai, kurie, dažniausiai, yra agresyviai nusiteikę sapnuojančiojo atžvilgiu. Lyginant moterų ir vyrų sapnus, pastarųjų sapnuose glūdi daugiau negatyvių veiksmų.

Kas dažniau sapnuoja košmarus?

Nors vyrų sapnuose dažniau pasitaiko fizinės agresijos, moterų sapnuose gausu verbalinių konfliktų, ginčų, nesutarimų, patyčių. Tyrimai atskleidžia, kad moterys žymiai dažniau regi košmariškus sapnus, negu vyrai, o nubudusios juos ilgai atsimena ir mintimis sapną išgyvena dar kartą.

Sapnai – asmenybės atspindys

Skirtumai tarp vyrų ir moterų sapnų neturėtų stebinti – juk moterys ir vyrai yra skirtingi tiek biologiškai, tiek emociškai. Tačiau reikia atsiminti, kad žmonės, nepaisant savo lyties, yra taip pat skirtingi. Vienos moterys gali būti trapios iš švelnios, o kitos – emociškai stiprios ir karingos. Sapnai – tėra mūsų kasdienybės veiksmų, sukauptų emocijų ir išgyvenimų atspindys, tad jeigu nenorite atskleisti savo asmenybės, nepasakokite savo sapnų.

Kuo skiriasi NREM ir REM miego fazės? Kiek maždaug sapnų mes susapnuojame per naktį? Kaip sapnuoti sąmoningai ir išsmokti atskirti kas yra sapnas, o kas tikrovė? Įminkite sapnų paslaptis „Mokslo sriubos“ laidoje.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. per LRT Plius, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt

Remiantis lapkričio 30 d. žurnale „Motivation and Emotion“ paskelbto tyrimo išvadomis, net ir miegančiam žmogui gali nepavykti pasislėpti nei nuo reiklaus viršininko, nei nuo kitų kasdienių rūpesčių. O tas, kuris gyvenime jaučiasi vienišas ir atstumtas, lygiai taip pat gali pasijusti ir sapnuose.

Ryšys su nepatenkintais psichologiniais poreikiais

„Tyrimo rezultatai rodo, kad yra kažkas, kas neleidžia mūsų sąmonei atitrūkti nuo tikrai stiprių socialinių patirčių, – sako tyrimo iniciatorė ir vadovė Netta Weinstein, Jungtinės Karalystės Kardifo universitete dėstanti socialinę ir aplinkos psichologiją. – Jei gyvenime patiriame daug įtampos, ji reguliariai pas mus grįžta ir sapnų pavidalu.“

Atlikdami tyrimą, tyrėjai ieškojo sąsajų tarp to, kokius sapnus žmogus sapnuoja, ir to, ar patenkinami jo trys konkretūs psichologiniai poreikiai: poreikis jaustis kompetentingam, poreikis jaustis nepriklausomam ir poreikis jausti ryšį su kitais žmonėmis.

Pasak N. Weinstein, tyrimo metu vertinta, ar žmogus jaučiasi kompetentingas darbe ar bet kurioje kitoje jam svarbioje srityje, ar jis nesijaučia pernelyg kontroliuojamas ar spaudžiamas daryti tai, ko jam nesinori daryti, ir ar jis jaučia ryšį su jo gyvenime svarbiais ir artimais žmonėmis.

Šįkart tyrėjai atliko du atskirus eksperimentus. Pirmojo eksperimento dalyvių, kuriais pasirinkta 200 studentų, buvo paprašyta prisiminti kokį nors dažnai pasikartojantį sapną. Surinkę reikiamą informaciją, tyrėjai palygino sapnų turinį su tuo, kas atitinkamu laiku vyko realiame tiriamųjų gyvenime, ir įvertino, ar buvo patenkinti minėti trys psichologiniai poreikiai. Antrojo eksperimento dalyvių, kuriais pasirinkta 110 studentų, buvo paprašyta užsirašyti viską, ką jie susapnuos tris naktis iš eilės, ir kartu nurodyti, su kokiais reikšmingais įvykiais ar patirtimis jiems teko susidurti atitinkamomis dienomis.

Sapnus lemia nusivylimai?

Nustatyta, kad sapnų emocinis krūvis dažnai atspindi žmogaus per dieną sukauptą nesėkmingą patirtį, susijusią su trimis minėtais poreikiais. „Jei kasdienybėje žmogui tenka patirti kažką nemalonaus ir smarkiai nuviliančio, sapnuodamas jis taip pat gali jaustis įsitempęs, liūdnas ir nusivylęs“, – žurnalui „Live Science“ teigė N. Weinstein.

Tyrėjos teigimu, sąsaja tarp dienos patirčių ir sapnų turinio nėra labai tvirta, tačiau atliekant tyrimą surinkta tam tikrų duomenų, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad sapnai, kuriuose sapnuojantysis nuo kažkur krenta, kuriuose kažkas jį puola ir kuriuose jis vis mėgina kažką padaryti, bet nesėkmingai, gali būti susiję su nuviliančia dienos patirtimi.

(Vladislavo Muslakovo, unsplash.com nuotr.)

Atlikdami tyrimą, tyrėjai nekėlė sau tikslo sugrupuoti sapnus pagal tris nepatenkintų psichologinių poreikių rūšis, nes sapnų, kuriuos buvo galima analizuoti, nebuvo tiek jau daug, aiškina N. Weinstein. Pasak jos, iš viso atliekant abu eksperimentus išnagrinėta maždaug 400 sapnų, o tai yra per mažai, kad sapnų turinį būtų galima vertinti išsamiau.

Šis tyrimas – tik įžanga

„Norint nuodugniau įvertinti skirtingo turinio sapnus ir išsiaiškinti, kiek juos lemia, pavyzdžiui, vienatvės jausmas ar negebėjimas kažko padaryti, reikėtų išnagrinėti daugybę sapnų, – teigia N. Weinstein. – Mūsų tyrimas – tai tik savotiška įžanga į analizę to, kaip mūsų sukaupta dienos patirtis paskui atsispindi sapnuose.“

Šiuo tyrimu patvirtinta, kad neigiama dienos patirtis gali turėti neigiamos įtakos mūsų gebėjimui gerai išsimiegoti naktį. Negana to, žmonės, kasdien patiriantys daug streso, negebantys atsiskleisti ir negalintys pasiekti norimų rezultatų, dažniau sapnuoja pasikartojančius nemalonius sapnus.

Tyrimo autorės teigimu, norint geriau perprasti sapnų reikšmę, reikia atlikti dar daug tyrimų. Pirmasis išsamiau nagrinėti šią sritį XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi Sigmundas Freudas. Jo tvirtinimu, sapnuose atsispindi į pasąmonę nustumtas sąmonės turinys. Šiaip ar taip, pasak N. Weinstein, net ir praėjus daugiau kaip šimtui metų, mokslininkai vis dar nėra visiškai tikri, kokią funkciją atlieka sapnai.

1. Seksas su buvusiuoju (buvusiąja)

Tai nebūtinai reiškia, kad jūs vėl norėtumėte būti kartu. Tai tikriausiai reiškia, kad vis dar nesate galutinai atsisveikinę su savo buvusiąja (buvusiuoju). Jei neseniai pradėjote susitikinėti su nauju partneriu (partnere), sapnai apie ex gali reikšti, kad dar nesate pasirengę užmegzti naujų santykių.

2. Seksas su giminaičiu

Jei sapnuojate seksą su giminaičiu, tai gali būti ir ir psichinis sutrikimas. Žinoma, ne visada. Mergaitė, sapnuojanti lytinius santykius su tėčiu, tikėtina, pereina iš vaikystės į paauglystę. Sapnuojami lytiniai santykiai su šeimos nariais ir giminaičiais gali reikšti ir tiesiog ilgesį ar užgniaužtą nuoskaudą.

3. Homoseksualus seksas

Tai nereiškia, kad norite permiegoti su savo geriausiu draugu ar drauge, galbūt tiesiog tai, jog jaučiate tam asmeniui pavydą ar neseniai buvote susipykę.

4. Seksas su įžymybe

Dažnam yra tekę sapnuoti  erotinį sapną su įžymybe. Kadangi kai kurios įžymybės būna iš tiesų karštos, kartais ne tik jas sapnuojame, bet ir fantazuojame apie jas. Dėl tokių sapnų nereikėtų jaudintis – juk tiesa, kad visada labiausiai norisi to, kas nepasiekiama?

5. Seksas su nepažįstamu asmeniu

Dažnai sapne nepažįstamasis turi tokių savybių, kokių norėtume patys atsikratyti. Viena mergina pasakojo, kad sapne susipažino su vaikinu ir paklausė, koks jo vardas. Šis atsakė, kad jo vardas – Pyktis. Taigi, dažnai per nepažįstamąjį, regimą sapne, galime išsiaiškinti, kokios savybės derėtų atsikratyti.

6. Prievartavimas

Tai gali būti ženklas, kad kažkas nori sutrypti jūsų savigarbą. Prievartavimas sapne taip pat gali reikšti, kad jums derėtų labiau pasisaugoti.

7. Neištikimybė

Jei sapnuojate savo partnerio (partnerės) neištikimybę, tai tikriausiai tik dėl to, kad nesijaučiate saugūs. Galbūt jūsų tarpusavio santykiai kelia dvejonių? Jei sapne esate neištikimi patys, greičiausiai jaučiate kaltę prieš partnerį ar vis dar neatskleidėte kažkokios savo paslapties.

8. Seksas su draugo (draugės) antrąja puse

Jei sapnuojate lytinius santykius su draugo (draugės) antrąja puse, tai nereiškia, kad norite tai įgyvendinti. Dažniausiai būna priešingai – jaučiate tam asmeniui priešiškumą.

9. Keisti organai

Keturios krūtys. Milžiniška varpa. Dvi varpos. Sapne galite regėti įvairiausių keistenybių. Tai gali reikšti, kad jaučiate nerimą dėl savo lytinio gyvenimo. Tokius sapnus dažnai sapnuoja merginos, kurios dar neturėjo lytinių santykių su nauju partneriu – sapne išreiškiama baimė bei nerimas.

10. Seksas su bosu (bose)

Tikrai, ryte atėjus į darbą turėtų būti gėda po tokių sapnų. Vis dėlto, tokie sapnai nereiškia, kad iš tiesų norėtumėte tuo užsiimti, tai greičiausiai reiškia baimę ir pagarbą tam asmeniui.