Kaip pranešė Zarasų savivaldybė, lenktynes organizuojanti Žemės ūkio ministerija tokį sprendimą priėmė, nes „hipodrome žemė neįšalusi, lenktynių takas minkštas“.

Ministerijos teigimu, ledo takui išlieti reikia maždaug trijų savaičių ir ne mažiau kaip 10 laipsnių šalčio.

Nepaisant atšauktų Sartų žirgų lenktynių, vasario 5-ąją rengiama šventė šventė „Unt Sartų“, jos programoje – poledinės žūklės varžybos, geriausių žvejų apdovanojimai, istorinis-edukacinis žygis po Dusetų kraštą, o Nepriklausomybės aikštėje veiks mugė.

Žirgų lenktynės ir anksčiau yra buvusios atšauktos dėl netinkamų orų.

Lenktynės Dusetose vyksta nuo XIX amžiaus. Nuo 1905 metų jos organizuojamos kasmet.

„Sartai 2020“ organizacinis komitetas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į orų prognozes, kurios, anot šio komiteto pirmininko, žemės ūkio ministro patarėjo Gedimino Lapuko, pakeitė visus planus.

„Esame bejėgiai prieš gamtą, matome, kad klimato kaita neišvengiamai palietė ir šį puikų, tradicinį renginį. Realybė yra tokia, todėl pirmąjį vasario savaitgalį planuotos varžybos neįvyks“, – praneša G. Lapukas.

Sausio 31 d. planuojamas „Sartai 2020“ organizacinio komiteto posėdis, kurio metu turėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnio šių metų renginio likimo.

Visą žirginio sporto žiemos šventę Dusetose vainikuos ristūnų lenktynės dėl „Didžiojo žiemos prizo“, kurį tradiciškai steigia Žemės ūkio ministerija ir kuris atiteks įteiktas eikliausiojo ristūno važnyčiotojui.

Planuojama, jog parodomojoje šventės programoje kartu su kviesliais ir muzikantais dalyvaus ir žemaitukų augintojai. 

Žirgų lenktynės Dusetose, šalia legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ir ant jo ledo, pradėtos rengti dar XVIII amžiuje. Tai vienas seniausių masinių renginių Lietuvoje, kasmet pritraukiantis kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų. Kitąmet sukanka 225 metai, kai pirmą kartą žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo paminėtos rašytiniuose šaltiniuose ir 125 metai, kai jos rengiamos oficialiai. Nuo 1933 m. jas kartu su Zarasų rajono savivaldybe organizuoja Žemės ūkio ministerija. Respublikinėmis jos paskelbtos 1955 metais.

Rengiamos jau antrą šimtmetį

Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-os, pasak organizatorių, oficialios jau 111-os.

Teigiama, kad lenktynės ant Sartų ežero buvo rengiamos jau nuo 1905 metų. Pirmąsias premijas 1933 metais įsteigė Žemės ūkio rūmai, kurie tada jas ir organizavo, tik kiek vėliau vairą perėmė Žemės ūkio ministerija.

Šiemet ši žiemos šventė sutapo su Dusetų, paskelbtų mažąja Lietuvos kultūros sostine, 500 metų sukaktimi. Šiuo įspūdingu žirginio sporto renginiu dusetiškiai pradėjo švęsti Rytų Aukštaitijos miestelio jubiliejinę sukaktį.

Šiemet, pasak organizatorių, septyniuose važiavimuose varžėsi 49 ristūnai, kuriuos vadeliojo 35 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkai.

Pasigėrėję žirgų bėgimais, atvykusieji galėjo apsilankyti mugėje, kuri viliojo įvairiais kvapais, patiekalais, o pasisotinus buvo galima įsigyti įvairių lauktuvių.

Mugės šurmulį papildė liaudiškos kapelos, folkloro ansamblių muzikantai, susirinkę iš visų šalies kampelių, o šventės atidarymo pradžią paskelbė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vaido Andriuškevičiaus.

Laikas skelbti nacionalinėmis

„Sartai 2019“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, renginio organizatorius, linkėdami vieniems greitų sekundžių, kitiems – įspūdingo reginio, sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, šventės organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, lenktynes dešimtus metus paeiliui rengiančios „Promo events“ direktorius Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.

Žemės ūkio ministras D. Surplys sakė, kad šios žirgų lenktynės svarbios glaudesniam ryšiui tarp miesto ir kaimo palaikyti, taip pat tai svarbi šeimos šventė, į kurią žmonės susirenka pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti.

„Tai – ir vartotojų šventė, kur susitinka ne tik pirkėjai, bet ir įvairių rūšių amatininkai, prekybininkai. Juk svarbu ne tik gaminti, bet ir parduoti, o tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Viceministrė A. Miškinienė teigė, kad šiose lenktynėse dalyvauja ne pirmą kartą, nes Utenos krašte gyvena jos vyro giminės. Ši šventė jai žinoma ir pažįstama.

„Visada atvažiuodavom su šeima, susitikdavom su giminėmis, todėl šios tradicijos išliko iki šiol. Manau, kad šias lenktynes jau laikas paskelbti nacionalinėmis – įteisinti nacionalinio renginio statusą“, – kalbėjo viceministrė, pažadėjusi tartis su Kultūros ministerija ir sumanymą pristatyti jau kitąmet.

Didysis žiemos prizas – lenktynių vinis

Sartų lenktynes vainikuoja bėgimas, kuriame eikliųjų ristūnų vadeliotojai varžosi dėl garbingiausio apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo. Jį taip pat tradiciškai steigia lenktynių organizatorė Žemės ūkio ministerija.

Varžytuvės dėl šio prizo pagrįstai laikomos visų lenktynių centrine ašimi, o jų laimėtojas – varžybų karaliumi.

Juo trečią kartą iš eilės tapo uteniškis Egidijus Gudonis, su bėriu Gardens Fairytale pirmas kirtęs finišo liniją.

Pirmame lenktynių bėgime varžėsi suaugę D reitingo žirgai, o jų tramdytojai susigrūmė dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo. 1 609 metrų tarptautinio važiavimo finišą pirma (per 2 min. 08,017 sek.) kirto prancūzų veislės bėra kumelė Upolis, vadeliojama Vaidos Barčės.

Atkakli kova virė ir dėl Zarasų rajono savivaldybės prizo, kurio vertė – 3,5 tūkst. eurų. Toje pačioje distancijoje varžėsi suaugę B reitingo žirgai. Čia sėkmė lydėjo uteniškį Žydrūną Vasilionką, kurio vadeliojamas Eruption Cass nuotolį įveikė per 2 min. 03,219 sek.

2015 m. gimę žirgai buvo išrikiuoti prie starto linijos trečiame bėgime dėl AB „Linas Agro Group“ 3 tūkst. eurų vertės prizo, kurio geidė 8 vadeliotojai. Ir čia sėkmė lydėjo Ž. Vasilionką, kuris su Favorit Cass per 2 min. 05,725 sek. pirmas kirto finišo liniją.

Ketvirto bėgimo, kurio dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės „Rokiškio sūrio“ prizo, finišą pirmoji kirto Gedvilė Vinslauskaitė su Pivonija, distanciją baigusi per 2 min. 07,665 sek.

Žirgai, kuriems priklauso ateitis

Ateities bėgime, nes jame dalyvauja jauniausi – 2016 metais gimę žirgai, pirmą vietą ir „Dusetų krašto“ prizą iškovojo Eimantas Klebauskas su Magistru, trasoje sugaišę 2 min. 12,516 sek. 

Šešto važiavimo 2 400 metrų distancijoje dalyviai varžėsi dėl 3 tūkst. eurų vertės AB „Auga group“ prizo. Pirmas finišo liniją kirto Jevgenijus Ivanovas iš Estijos su žirgu Asko Q (3 min. 16,684 sek.).

Šių lenktynių entuziasto ir ilgamečio rėmėjo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko prizu, kurį įsteigė LSDP, buvo pagerbtas jauniausias vadeliotojas, šiemet 16-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis Vigailas Perednikas.

Seimo nario Algimanto Dumbravos prizu apdovanota jauniausia vadeliotoja 23-ejų ukmergiškė Ema Mosolkovaitė.

„Stoker“ prizais apdovanotos geriausių rezultatų pasiekusios visų trijų Baltijos šalių vadeliotojos moterys, o „Volfas Engelman“ specialusis prizas už ristūnų žirgų sporto puoselėjimą ir džentelmeniškumą sporte įteiktas 68-erių ukmergiškiui Edvardui Vinskui – vyriausiam lenktynėse dalyvavusiam sportininkui.

Tradicinė paroda

Po lenktynių meno mylėtojai ir parodos dalyviai rinkosi Kultūros centro Dusetų dailės galerijoje į tradicinės tarptautinės parodos „Žirgas fotografijoje“ atidarymą. Galerijos vadovas Alvydas Stauskas pristatė ne tik dalyvius, bet ir svečius bei rajono vadovus, kurie negailėjo pagyrų šio renginio organizatoriams.

A. Stausko teigimu, į parodą pretendavo per 800 nuotraukų, tačiau tarptautinė komisija atrinko 55 autorių simbolinį fotografijų skaičių – 101.

18 geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti parodos diplomais ir prizais. Pagrindinis prizas, kurį įsteigė Utenos gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“ (prezidentas Rimantas Udras), atiteko žinomam šalies fotomenininkui, kilusiam iš Dusetų krašto, Klaudijui Driskiui.

Laikantis ilgamečių tradicijų kiekvienų metų pirmąjį vasario šeštadienį šalia miestelio esančiame hipodrome rengiamos respublikinės ristūnų žirgų lenktynės, kurias jau daugelį metų praturtina nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti mugė.

Pamėgtą žiemos šventę „Sartai 2019“ jau 86-ąjį kartą organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe, o ją dešimtus metus paeiliui rengia VšĮ „Promo Events“.

Šeštadienį Dusetų hipodromo take bus surengti septyni bėgimai, kuriuose dėl Didžiojo žiemos ir kitų rėmėjų prizų bei viso 21 100 eurų prizinio fondo varžysis 35 važnyčiotojai iš visų trijų Baltijos šalių, pakaitomis vadeliosiantys 50 eikliųjų ristūnų.

Kuris iš jų pasagomis trupindamas hipodromo ledą pirmasis kirs finišo liniją? Šis klausimas labiausiai domina tūkstančius entuziastų, kurie ieškodami atsakymo kasmet plūsta į Sartus.

Netgi tuo atveju, kai žirgas gerokai pajėgesnis už visus konkurentus, negali būti visiškai tikras, kad būtent jis ir kirs finišo liniją pirmas.

Atspėti nugalėtojus ir prizininkus iš tiesų nelengva, nes pergalę čia lemia ne tik žirgo eiklumas ar jo charakteris, bet ir jo vadeliotojo sugebėjimai rasti bendrą kalbą su augintiniu. Būtent tada, kai to labiausiai reikia.

O ką mano autoritetingiausi šio sporto specialistai? Kam jie prognozuoja pergalę? Mintimis apie tai renginio spaudos centras, viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“ paprašė pasidalinti vieną labiausiai patyrusių šio sporto entuziastų, Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorių, renginio organizacinio komiteto narį Vidmantą Isodą.

„Žinočiau nugalėtoją – galėčiau ir nedirbti bei nekvaršinti sau galvos, – juokavo V. Isoda. – Šiame sporte labai daug kas priklauso ir nuo ristūno, ir nuo jį važnyčiojančiojo, todėl netgi tuo atveju, kai žirgas gerokai pajėgesnis už visus konkurentus, negali būti visiškai tikras, kad būtent jis ir kirs finišo liniją pirmas“.

Žinia, visus bene labiausiai domina varžytuvės dėl Didžiojo žiemos prizo, kurį tradiciškai steigia lenktynių organizatorė žemės ūkio ministerija. Ne vien todėl, kad tai solidžiausias, net 4000 eurų vertės prizas. Būtent bėgimas dėl šio prizo tradiciškai vainikuoja kiekvienas Sartų lenktynes, dėl jo varžosi labiausiai patyrę sportininkai ir eikliausi žirgai. Neveltui jį laimėjęs sportininkas pagrįstai laikomas lenktynių karaliumi.

Jei būtų rengiamas totalizatorius, V. Isoda statytų už trasos rekordininkus – uteniškio Egidijaus Gudonio vadeliojamą Gardens Fairytale ir ukmergiškės Monikos Vinskutės tramdomą 7 metų Monet Augustinu. Pirmasis bėgs trečiuoju taku, o Monet Augustinu – septintuoju.

Beje, burtai, lėmę kam atskiruose bėgimuose teks koks takas, buvo ištraukti Širvintose dalyvaujant visiems sportininkams, išskyrus estus.

Pasak V. Isodos – E. Gudonio vadeliojamas beveik 10 metų Gardens Fairytale, turintis 62 lenktynių patirtį ir jau laimėjęs 26 895 eurus iš įvairių varžybų prizinio fondo, vienas galingiausių žirgų, kuriuos matysime ant Dusetų hipodromo ledo.

„Jei jis bėgtų palankiausiu, pirmuoju taku, jo pergale tikėčiau labiau, –prognozuoja V. Isoda. – be visų teigiamų ristūno savybių šis bėris, kaip ir daugelis, turi vieną neigiamą – kai jį kas aplenkia, netrykšta itin dideliu azartu vytis“.

Palankiausiu laikomą pirmąjį taką bėgime dėl Didžiojo žiemos prizo burtai lėmė ukmergiškiui Edvardui Vinskui su 5 metų Amerikos ristūnu Gladiatoriumi, o paskutinį, aštuntąjį – viešniai iš Latvijos Inesei Bergai, vadeliosiančiai 9 metų Taris Augustinu.

Pašnekovas siūlo atkreipti ypatingą dėmesį ir į latvės Ilonos Malachovos 11 metų prancūzų ristūnų veislės sartą kumelę Upsala D'Isop, kuri pirmajame važiavime dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo bėgs antruoju taku. Tai ilgą laiką Prancūzijoje auginta, 87 lenktynėse dalyvavusi kumelė, jos šeimininkams iš įvairių varžybų prizinių fondų padėjusi susižerti daugiausia – net 254 299,61 euro.

Šiame važiavime su 6 metų Amerikos ristūnu Favoritu dalyvaus ir varėniškis Eimantas Klebauskas, 2015 metais Dusetose su Ladybird Va Bene iškovojęs Didįjį žiemos prizą.

Šeštajame važiavime, kurio dalyviai varžysis dėl AB „Auga group“ prizo, daugelis neginčijamais favoritais laiko svečius iš Estijos – sutuoktinius Jevgenijų Ivanovą ir Jeleną Fironovą, jau žinančius Didžiojo žiemos prizo skonį. Šįsyk jie abu 2400 metrų distancijoje tramdys Švedijoje gimusius ir augintus 10 metų bėrius Asko Q ir Damzel Eson.

Pasak V.Isodos, labiausiai tikėtina, kad pagrindinė Estijos dueto konkurentė bus patyrusi latvė Tatjana Martinsone su 8 metų bėra kumele Koman Sel.

Gana lygūs varžovai susitiks ir važiavimuose dėl Zarasų savivaldybės bei AB „Rokiškio sūris“ prizų. Čia burtai jau buvo palankūs latvei I. Bergai, kurios 8 metų Atonas startuos iš pirmojo tako.

„Ateities bėgimas“ – taip penktąjį važiavimą, kurio dalyviai kovos dėl „Dusetų krašto“ prizo, kurį daugelį metų steigia ištikima renginio rėmėja – UAB „Vasaknos“ – linkęs vadinti V. Isoda. Mat šiame važiavime varžysis jauniausi, 2016 metais gimę žirgai, kuriems iš tiesų priklauso šios sporto šakos ateitis.

Čia favoritu laikomas E. Klebauskas, vadeliosiantis lazdijiškio Ryčio Lepeškos ūkyje auginamą Magistrą. Tačiau autoritetų nepripažįstantys varėniškis Stanislovas Kėrys su Safariu, ukmergiškiai Kastytis Trota su Karina ir jo tėtis Kazys Trota su Gucis Cass bei kiti varžovai irgi nelinkę nusileisti.

Dešimčių tūkstančių žiūrovų pamėgtą žiemos šventę jau 86-ąjį kartą organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe, o ją surengti dešimtus metus paeiliui pavesta VšĮ „Promo Events“.

Vasario 2-ąją į Dusetas atvykusius svečius pasitiks liaudies muzikantai ir nuo 10 val. duris atversianti mugė, o išsirinkę lauktuves, pasivaišinę nacionalinio paveldo patiekalais ir karšta arbata žiūrovai bursis arčiau centrinės tribūnos, kur po šventinio lenktynių atidarymo 12.15 val. bus duotas startas pirmajam bėgimui.  

Dusetų hipodromo take dėl Didžiojo žiemos ir kitų ne mažiau garbingų prizų bei viso 21 100 eurų prizinio fondo varžysis 35 važnyčiotojai iš visų trijų Baltijos šalių, vadeliosiantys 50 eikliųjų ristūnų.

Kaip ir dera, daugiausia ristūnų – 37 – pristato Lietuvos žirgų augintojai ir treneriai. 9 žirgai atvežami iš Latvijos, o 4 – iš Estijos. Aktyviausi - Respublikinės lenktyninių žirgų lygos atstovai, Dusetose pristatantys 34 ristūnus.

Lietuvos sportininkų delegacija irgi gausiausia – 27 žmonės. 5 atvyksta iš Latvijos, 3 – iš Estijos.

Negausi tolimiausiųjų kaimynų komanda kaip reta pajėgi. Pakanka paminėti tikrus žirginio sporto autoritetus, vyrą su žmona Jevgenijų Ivanovą ir Jeleną Fironovą, 2011 m. su atskirais žirgais tą pačią akimirką kirtusius finišo liniją ir išsivežusius į Estiją Didįjį žiemos prizą.

Tai buvo pirmasis toks atvejis per visus 110 metų, kai Dusetose rengiamos oficialios lenktynės.

Jei masiškumas lemtų meistriškumą, čia absoliutūs lyderiai būtų Ukmergės rajono žirgų augintojai, į Dusetas atvežantys net 13 ristūnų, kuriuos vadelios 12 šio rajono važnyčiotojų.

5 žirgus pasiryžę tramdyti trys širvintiškiai ir tiek pat žirgų - du Utenos sportininkai, o 4 ristūnus – du varėniškiai.

Dusetose startuos trys lazdijiškių išauginti žirgai, po du – alytiškių ir Panevėžio žirgininkų.

Pagal veisles populiariausi bus Amerikos ristūnai, kurių tik kiek mažiau, nei pusė - 24. 13 Amerikos ristūnų į lenktynes atveža Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, 7 – Latvija, 3 – Estija ir 1 – Lietuvos ristūnų sporto asociacija.

Antri pagal populiarumą – Prancūzijos ristūnai, kurių matysime 18. Irgi 13 šios veislės žirgų į lenktynes deleguoja Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, po du – Latvija ir Lietuvos ristūnų sporto asociacija, vieną – Estija.

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos atstovai nemenkas viltis sieja ir su 8 rusų ristūnų veislės žirgais, kurių neturės jokia kita sportininkų delegacija.

Pergalę hipodromo ledo take lemia ne tik eiklus žirgas, bet ir patyręs vadeliotojas, gebantis rasti bendrą kalbą su augintiniu, kai to labiausiai reikia.

Žvelgiant į sportininkų sąrašą, į akis krinta autoritetai. Be jau minėtų sutuoktinių iš Estijos Didįjį žiemos prizą įvairiais metais su įvairiais žirgais yra laimėję Kazys Trota, Eimantas Klebauskas, Stanislovas Kėrys ir Egidijus Gudonis, kuriam priklauso ir trasos rekordas, pasiektas 2017 metais, kai jis su Gardens Fairytale 1609 metrų distanciją nuvažiavo per 2 min. 00,165 sek.

Beje, E. Gudonis su tuo pačiu bėru žirgu startuos ir šiemet ir yra laikomas vienu iš favoritų vėl laimėti pagrindinį prizą.

Žirginis sportas bene labiausiai užkrečiamas. Kaip kitaip paaiškinsi, jog šiemet hipodrome su skirtingais žirgais lenktyniaus net trys sportinės Perednikų šeimos atžalos – Dainius, Vigailas ir Vigimantas? 

Akylesni šios sporto šakos gerbėjai jau pastebėjo keletą metų rungtyniaujančius Moniką Vinskutę ir Edvardą Vinskų.

Šeimų dinastiją papildė Gintaras ir Mečislovas Radzevičiai, Sandra ir Raimondas Dirsės, Kazys ir Kastytis Trotos ir kiti.

Šiemet mažąja kultūros sostine paskelbtos Dusetos pažymi 500 metų sukaktį, todėl šios lenktynės bei jas lydinti nacionalinį paveldą ir etnines vertybes propaguojanti mugė neabejotinai sutrauks daugybę šios žiemos šventės gerbėjų.

Jie iš Dusetų išsiveš nepakartojamų įspūdžių bei šventę priminsiančių lauktuvių, o lenktynių nugalėtojai ir prizininkai išsidalys solidų piniginį prizinį fondą ir pergalės akimirkas įamžinusius apdovanojimus.

„Prizinis lenktynių fondas – svarbi paskata varžytis Dusetų hipodromo ledo take, – sako šventę „Sartai 2019“ rengiančios VšĮ „Promo Events“ vadovas Darius Jonušis. – Lenktynių organizacinio komiteto ir visų šios šventės rengėjų vardu norėčiau padėkoti mūsų ištikimiems rėmėjams, įmonėms ir organizacijoms, kurių dėka gyvuoja gražios, šalį garsinančios ristūnų sporto tradicijos“.

Ir šiemet didžiausias – 4 000 eurų piniginis prizas - tradiciškai bus išdalintas šių lenktynių organizatorės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos steigiamo pagrindinio – Didžiojo žiemos prizo laimėtojui ir prizininkams.

„Žemės ūkio ministerija pagrindinį, Didįjį žiemos prizą steigia neatsitiktinai. Tai daugiau nei aštuonių dešimtmečių senumo tradicijų tąsa, bylojanti, jog pirmasis piniginis prizas žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo nugalėtojui buvo įteiktas 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai pradėjo globoti šią ne tik Aukštaitiją garsinančią šventę ir premijuoti eikliausiųjų žirgų šeimininkus“, - pažymėjo „Sartai 2019“ organizacinio komiteto pirmininkė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Solidų 3500 eurų piniginį prizą įsteigė viena šių lenktynių organizatorių – Zarasų rajono savivaldybė.

„Sartų lenktynės – vienas didžiausių renginių metuose mūsų rajone, todėl zarasiškiai negaili nei išmonės, nei pastangų, kad ši šventė būtų kuo gražesnė, kad kuo geriausius įspūdžius apie ją išsivežtų dešimtys tūkstančių svečių, kasmet pirmąjį vasario šeštadienį randančių kelią į Dusetas“, - renginio spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

Po 3000 eurų prizinį fondą dalysis „Rokiškio sūrio“, Linas Agro Group ir AB „Auga group“ prizų laimėtojai bei prizininkai.

Tradiciškai bus pagerbti jauniausias ir vyriausias lenktynių dalyviai, įsteigti specialūs prizai lenktynių džentelmenui ir kt.

Socialdemokratų partijos įsteigtu Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko piniginiu prizu bus pagerbtas jauniausias sportininkas, bendrovė „Volfas Engelman“ paskelbs ir apdovanos lenktynių džentelmeną.

Šešių važiavimų nugalėtojai paaiškės 1609 metrų distancijose, o AB „Auga Group“ prizo savininkas – ilgesnėje, 2400 m. distancijoje. Joje varžysis suaugusių žirgų vadeliotojai.

Neatskiriamas šios šventės atributas - tradicinė mugė, kuriai jau baigia rengtis būrys ūkininkų ir prekybininkų, tautodailininkų ir nacionalinių amatų puoselėtojų. Jų paviljonai ir prekybos vietos užims per trijų hektarų plotą ir duris atvers pirmiausia - nuo 10 val. Tapo tradicija, kad hipodromo tribūnas žiūrovai užpildo jau apsilankę mugėje.

Dusetų hipodromo trasos rekordas priklauso uteniškiui Egidijui Gudoniui, kai jis 2017 metais su Gardens Fairytale 1609 metrų distanciją nuvažiavo per 2 min. 00,165 sek. ir pagerino ankstesnįjį, 2014 m. jo paties pasiektą trasos rekordą. Tada E. Gudonis tą pačią distanciją su Rodney Augustinu buvo įveikęs per 2 min. 00,775sek.

Žirgų lenktynių „Sartai 2019“ pagrindiniai prizai

Lenktynėse dalyvavo 55 eiklieji ristūnai, kuriuos tramdė 31 Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkas, rašoma pranešime spaudai.

Bemaž visi bėgimai, kurių lenktynių programoje buvo 8, pasižymėjo aštria, nekompromisine kova.

Tačiau kelios dešimtys tūkstančių žiūrovų Dusetų hipodrome labiausia laukė paskutiniojo važiavimo, kurio dalyviai kovėsi dėl garbingiausiojo apdovanojimo – Didžiojo žiemos prizo. Jį  tradiciškai steigia lenktynių organizatorė, Žemės ūkio ministerija. Šis prizas pagrįstai laikomas visų lenktynių ašimi.

Karštais žiūrovų aplodismentais buvo sutiktas pernykščių lenktynių laimėtojas, uteniškis Egidijus Gudonis, kuris su tuo pačiu Gardens Fairytale ir šiemet pirmas kirto finišo liniją.

Tiesa, pernykštis rekordinis pasiekimas, kai 1609 metrų distancija buvo įveikta per 2 min. 00,165 sek., šiemet liko nepagerintas, tačiau nugalėtojo užfiksuotas laikas 2 min. 01.382 sek. byloja apie šio sportininko ir žirgo tandemo stabilumą.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šiltai pasveikino nugalėtoją ir įteikė jam pagrindinį lenktynių prizą.

Antras šio bėgimo finišą su Tosca de Chanterne kirto irgi uteniškis Žydrūnas Vasilionka (2min. 04,164 sek.), o trečias – Eimantas Klebauskas su Ingo Sanna (2 min. 04,184 sek.)

Šventiška šventės uvertiūra

Tapo jau įprasta, jog Sartų šventės šurmulį pradeda ne pirmasis ristūnų bėgimas ir net ne ovacijos jo laimėtojui.

Pirmieji šventę paskelbė nacionalinių amatų puoselėtojai ir tautodailininkai, ūkininkai ir prekybininkai. Iki lenktynių pradžios likus daugiau nei dviem valandoms Dusetose ėmė šurmuliuoti neatsiejama renginio sudėtinė dalis - varžybas lydinti mugė, kurioje iš anksto vietas užsisakė itin gausus nacionalinio kultūrinio paveldo ir amatų puoselėtojų būrys, savo gaminiais stebinęs ir įnoringiausią svečią.

Mugės mastą iškalbingai liudija net trijų hektarų plotas, į kurį lankytojus viliojo prekybininkai, o apetitą žadinantys  garuojančių valgių ir gėrimų kvapai žiūrovus viliojo iš tolo. Tad dėl lauktuvių neteko sukti galvos - pradedant įvairiais sūdytais, rūkytais, dar kadagio dūmais tebekvepiančiais skilandžiais, dešromis, duona ir sūriais, įvairiai paruošta žuvimi ar tradiciniais lietuviškais šakočiais ir baigiant moliniais puodais bei puodynėmis, unikaliais suvenyrais iš keramikos, kalvystės gaminiais ir kitais tik čia randamais siurprizais.

Renginio uvertiūrą savitomis spalvomis papildė net trylikos liaudies kapelijų, folklorinių ansamblių muzikantai iš Lietuvos ir Latvijos miestų ir miestelių.

„Sartų 2018“ šventės atidaryme bei prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje sportininkus ir žiūrovus, linkėdami vieniems greitų sekundžių, o kitiems – įspūdingo reginio, sveikino žemės ūkio ministras B. Markauskas, Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, šventės organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, šventę rengiančios „Promo events“ vadovas Darius Jonušis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kiti.    

Šventės vėliavą pakėlė pernykščių lenktynių nugalėtojas ir trasos rekordininkas uteniškis E. Gudonis, o garbė uždegti šventės ugnį buvo suteikta vyriausiam teisėjui Romaldui Pikauskui.

Zarasiškių prizas – K. Trotai

Sportines batalijas Dusetose šeštadienį pirmieji pradėjo suaugusių B reitingo žirgų vadeliotojai, kovęsi dėl varžybų šeimininkų – Zarasų savivaldybės prizo.

Meras N. Gusevas jį įteikė patyrusiam sportininkui Kaziui Trotai, kuris su Kouros Broline 1609 m distancijoje sugaišo 2 min. 05,902 sek. Antras su Raise Hand finišo liniją kirto Ž. Vasilionka (2 min.06,359 sek.), o trečias – Juozas Kvakšys su Miražu, distanciją baigęs per 2 min. 06,510 sek. 

Dėl „Linas Agro Group“ prizo lenktynininkai varžėsi ilgiausioje šių varžybų programoje - 2400 metrų distancijoje. Šis prizas iškeliavo į Estiją. Vienas geriausių šios šalies važnyčiotojų Jevgenijus Ivanovas su Asko Q ryškiai dominavo trasoje ir distancijoje sugaišo 3 min. 12,789 sek. 

Antras liko Mindaugas Seržantas su Bucky Augustinu (3min.14,157 sek.), o trečias – latvis Maris Ežmalis su Gabriel Heel (3min. 14,709 sek.)

Labai atkakli kova vyko dėl Lietuvos vyriausybės „Eikliojo žirgo“ prizo, kurį po dramatiškos kovos laimėjo Alvydas Banėnas su Felicija, 1609 m trasoje sugaišęs 2 min. 062 sek.

Kovos įtampą bene iškalbingiausiai liudija tik 5 tūkstantosios sekundės, kurių iki aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio stigo antrąją vietą iškovojusiam Dainiui Perednikui, vadeliojusiam Gala.

Trečias liko dar vieną prizinę vietą iškovojęs J. Kvakšys, šįkart su Moon Light Star distanciją įveikęs per 2 min. 12,700 sek. 

Žmona neliko skolinga vyrui

Antrojo važiavimo laimėtojui J. Ivanovui neliko skolinga ir jo žmona Jelena Fironova, į Estiją išsivežusi Kūno kultūros ir sporto departamento prizą. Ji su Danzel Eson 1609 m distanciją įveikė per 2 min. 07,694 sek. ir pranoko antrąją ir trečiąją vietą užėmusius Latvijos sportininkus Sandrą Soikonę ir M. Ežmalį.

Aštuoni važnyčiotojai varžėsi dėl AB „AUGA ekologinio važiavimo“ prizo, o didžiausia sėkmė čia lydėjo Gintarą Radzevičių, kuris su Delavaru distanciją įveikė per 2 min. 04,662 sek. 

G. Radzevičius pranoko antrąją vietą laimėjusį Algį Vilkinį (Favoritas, 2 min. 04,846 sek.) ir trečioje likusią Gedvilę Vinslauskaitę (Pivonija, 2min. 05,198 sek.)

Dėl tradicinio „Dusetų krašto“ prizo, kurį jau daugel metų steigia UAB „Vasaknos“, šįkart varžėsi septyni važnyčiotojai, o prizą iš bendrovės direktoriaus Algirdo Šiukščiaus rankų atsiėmė nugalėtoja tapusi Renata Pažusienė, su Arėju distancijoje užtrukusi 2 min. 10,374 sek. ir pranokusi Janį Ruškulį su Hipnozu (2min. 10,630 sek.) ir E.Klebauską, vadeliojusį Partos (2min. 11,246 sek.)

AB „Rokiškio sūris“ prizą laimėjo Saulius Matulevičius, su Elegance Cass 1609 m distanciją įveikęs per 2 min. 05,508 sek.

Saulius pranoko antrosios vietos laimėtoją A. Banėną (Euro Star, 2 min. 06,399 sek.) ir trečiąją vietą iškovojusią Moniką Vinskutę, vadeliojusią Gladiatorių (2min. 07,071 sek.)

Pagerbti vyriausias ir jauniausias

Neliko be dėmesio ir vyriausias bei jauniausias lenktynių dalyviai. „Volfas Engelman“ specialus prizas už ristūnų žirgų sporto puoselėjimą ir džentelmeniškumą sporte įteiktas 67-erių Edvardui Vinskui, o jauniausias, septyniolikmetis vadeliotojas Dainius Perednikas apdovanotas šiomis lenktynėmis itin gyvai besidomėjusio Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 500 eurų prizu, kurį įsteigė Lietuvos socialdemokratų partija. 

Plačiai pagarsėjusi ne tik žirginio sporto mėgėjų fiesta, bet ir jos dalimi tapusi nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojų šventė šiemet įtraukta į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą.

Ši visą Lietuvą garsinanti žiemos šventė nuo seno sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, todėl netenka abejoti, jog visi maršrutai, vedantys į Dusetas, šeštadienį neišvengiamai taps intensyviausio eismo keliais.

„Juolab, kad spustelėjus renginio organizatorių taip lauktam šaltukui pavyko suformuoti visus reikalavimus atitinkantį hipodromo ledą, kuris galbūt bus dosnus ir naujais greičio rekordais, o jie visada masina žiūrovus“, - sako „Lietuvos žirgyno“ direktorius Edgaras Jeninas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, šeštadienį susiruošusiems į Dusetose vyksiančią šventę „Sartai 2018“, siūlo rinktis jos rekomenduojamus maršrutus.

Ir nepamiršti, jog ne visada tiesiausias kelias būna greičiausias. Kelininkai ir eismą reguliuojantys pareigūnai pirmiausia rekomenduojamuose keliuose pasistengs užtikrinti reikiamą tvarką, laiku juos nuvalyti ir pabarstyti, kad žiūrovams, skubantiems į „Sartų 2018“ šventę, neiškiltų netikėtų kliuvinių.

Pagrindiniai maršrutai vykstantiems į Sartų lenktynes:

Vykstantiems iš Kauno ar Vilniaus - važiuoti iki Utenos.

Iš Utenos rekomenduojamas maršrutas: nuo Utenos važiuojame A6 keliu iki Daugailių. Daugailiuose sukame į kelią Nr. 178 ir važiuojame iki Antalieptės. Nuo Antalieptės važiuojame tuo pačiu keliu Nr. 178 iki Dusetų.

Alternatyvus maršrutas rajoninės reikšmės keliais. Antalieptėje pasukus į Zabičiūnus ir važiuojant toliau pro Vasaknas pasiekti Dusetas.

Iš Zarasų rekomenduojamas maršrutas: nuo Zarasų važiuojame A6 keliu iki Degučių. Degučiuose sukame į kelią Nr. 179 ir važiuojame juo tiesiai iki pat Dusetų.

Alternatyvus maršrutas rajoninės reikšmės keliais. Nuo Zarasų važiuoti keliu Nr. 117 iki Antazavės. Antazavėje pasirinkti rajoninį kelią Antazavė–Dusetos, kuriuo ir nuvažiuosite iki Dusetų.

Vykstantiems iš Šiaulių ar Panevėžio važiuoti iki Rokiškio.

Iš Rokiškio rekomenduojamas maršrutas: nuo Rokiškio važiuojame keliu 122 iki Obelių. Obeliuose pasirenkame Zarasų kryptį ir važiuojame iki Bradesių. Nuo Bradesių keliu Nr. 178 pasieksime Dusetas.

Alternatyvus maršrutas rajoninės reikšmės keliais. Nuo Rokiškio važiuojame pro Laibgalius, Ragelius link Jūžintų. Neprivažiavus Jūžintų, tačiau pravažiavus Gačionių ežerą, ties Lukšiais sukame į kelią Lukšiai–Kalbutiškės–Dusetos.

Atvykus į Dusetas beliks sekti nuorodas, kurios ir nuves iki automobilių nemokamų stovėjimo aikštelių, įrengtų šalia lenktynių arenos – Dusetų hipodromo.

„Tačiau net ir pasitelkus pulką eismo tvarkdarių kamščiai keliuose, o ypač renginio prieigose, neišnyktų savaime, jei tūkstančiai žiūrovų plūstelėtų vienu metu, - sakė organizatorius Darius Jonušis. - Todėl kviečiu geriausias vietas lenktynių stebėjimui užsiimti iš anksto“.

Įsiklausyti į kvietimą verta, nes tradicinė šventė Dusetose pradės šurmuliuoti nuo ankstaus ryto.

Anksčiau į ją atvykę turės daugiau laiko bei galimybių ne tik išsirinkti lauktuves, bet ir patys pasimėgauti nacionalinio kulinarinio paveldo patiekalais bei gėrimais, kurių čia tikrai nestigs, pasiklausyti smagių vietos muzikantų ir pripažintų kaimo kapelų, pasigėrėti Lietuvos ir Latvijos šokių kolektyvais, folkloriniais ansambliais, linksminsiančiais atvykusius.

„Keisti renginio datą privertė ne kažkokie neatlikti pasirengimo šiai šventei darbai, o staiga pasikeitusios gamtinės sąlygos ir, svarbiausia, lietaus gerokai paplautas Dusetų hipodromo ledas, - lenktynių spaudos centrui sakė „Sartai 2018“ organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Saulius Savickis. – O lenktynių rengėjai kartu su renginį organizuojančiomis žemės ūkio ministerija ir Zarasų rajono savivaldybe padarė viską, kad Dusetose visų laukiama šventė vyktų laiku“.

Tačiau su gamta, kaip sakoma, nepasiderėsi.

Šventės organizatoriai nepraranda optimizmo, jog vasario 10-ąją vyksiančios lenktynės bus neprastesnės, dovanosiančios tiek jose dalyvausiantiems sportininkams, tiek muzikantams ar amatininkams daug malonių akimirkų.

„Organizatoriams optimizmo teikia ir sinoptikų prognozės, nuo šio savaitgalio vėl žadančios grįžtančią žiemą su visais jos atributais – ir šalčiu, ir sniegu, - sako renginio organizacinio komiteto narys, „Lietuvos žirgyno“ direktorius Edgaras Jeninas. – Spūstelėjus šaltukui pažliugusius hipodromo takus vėl imsime lieti Sartų ežero vandeniu ir iki vasario 10-osios spėsime suformuoti tvirtą ir kokybišką ledą, kuris galbūt sportininkus ir žiūrovus pradžiugins ir naujais rekordais“.

Taigi, pasirengimo „Sartų 2018“ žiemos šventei laikotarpis pailgėjo dar viena savaite.

Šventės organizatoriai tikisi, kad jis bus išnaudotas labai produktyviai ir vasario 10-ąją visi susitiks „un Sartų“.